Informacija apie Indija

Bendra informacija apie Indiją 

Indija randasi Azijos širdyje Indostano pusiasalyje, skalaujama Indijos vandenyno, Arabijos jūros ir Bengalijos įlankos bangų. Pagal plotą Indija užima septintą vietą pasaulyje. Šiaurėje ribojasi su Nepalu, Kinija ir Butanu, šiaurės vakaruose – su Pakistanu, rytuose – su Birma ir Bangladešu. Pietuose siauras sąsiauris skiria ją nuo Šri Lankos.

Oficiali Indijos sostinė yra Naujasis Delis, trečio pagal dydį pasaulio miesto Delio rajonas. Pagrindiniame šalies mieste aiškiai matomi visi jos kontrastai: modernūs dangoraižiai šalia senovės griuvėsių, prabangūs automobiliai greta jaučiais kinkytų vežimų, madingais drabužiais vilkintys jaunuoliai tarp šventųjų atsiskyrėlių.

Indijoje gyvena daugiau nei milijardas žmonių. Vietiniai gyventojai malonūs, atviri, besišypsantys, draugiški. Jie tiki, kad bet kuri dievybė gali aplankyti Žemę svečio pavidalu, todėl rodo nuoširdų susidomėjimą, rūpestį ir dėmesį visiems turistams.

Indijos laikas

Indijos laikas yra 3 valandomis ir 30 minučių priekyje, kai Lietuvoje galioja žiemos laikas, ir 2 valandomis bei 30 minučių priekyje, kai Lietuva pereina prie vasaros laiko. Indija netaiko vasaros laiko nuo 1945 metų.

Oficiali kalba 

Indijoje oficialios kalbos yra hindi ir anglų, tačiau kai kuriuose regionuose oficialiomis laikomos ir vietinės kalbos, tokios kaip tamilų ar bengalų.

Vyraujanti religija 

Čia sugyvena beveik visos pagrindinės pasaulio religijos. Apie 80 % šalies gyventojų yra hinduizmo pasekėjai, daugiau nei 10 % – musulmonai. Indijoje taip pat gyvena budistai, krikščionys, parsai, sikhai, džainai ir kitų tikėjimų atstovai.

Maistas Indijoje

Jau lankęsi Indijoje keliautojai pripažįsta, jog indiškas maistas išsiskiria naudojamų prieskonių gausa. Net ir toks tradicinis patiekalas kaip biryani (ryžių troškinys su vištiena ar krevetėmis bei daržovėmis) nuo įprastų ryžių patiekalų išsiskiria itin plačia skonių palete. Lietuviškus koldūnus mėgstantieji turėtų būtinai paragauti momos – tai virtinukai su įvairiausiais įdarais, patiekiami su aštriu azijietišku padažu. Be abejonės, labiausiai tradiciniai patiekalai yra indiški troškiniai – kariai, kuriuose naudojami įvairiausi produktai, dažnai gardinami kokosų pienu.

Indijos virtuvė 

Neįprastai įvairi, eklektiška ir aštriai rūgščiai saldi Indijos virtuvė paremta visokiausiomis daržovėmis, žuvimi, ryžiais, miltiniais gaminiais, papločiais ir pieno produktais. Originalių patiekalų skaičius iki šiol nežinomas. Pagrindinė vietinių virėjų vizitinė kortelė – įvairūs prieskoniai, kuriais gardinamas praktiškai kiekvienas patiekalas, net ir desertai, ir pačiais neįprasčiausiais deriniais. Tad, jeigu jūsų skrandžiui nereikia ypač ryškių įspūdžių, geriau iš karto apie tai įspėti.

Šalyje daug tradicinių restoranų, teikiančių tik vegetarišką maistą. Yra ir mėsėdžiams skirtų užeigų, greito maisto restoranų ir prestižinių įstaigų. Maisto kainos džiugina – vidutinė sąskaita kavinėje 200 INR (2 EUR), restorane vakarienė su vynu – 1000 –1500 INR (10–15 EUR) asmeniui. Arbatpinigiai nėra privalomi, bet, žinoma, niekas jų neatsisakys. Jų dydis priklauso nuo aptarnavimo tipo ir įstaigos lygio. Restoranuose ir kavinėse įprasti tradiciniai 10 %. Dideliuose viešbučiuose taikomas oficialus 10–25 % aptarnavimo mokestis.

Ko paragauti Indijoje

• Karis – ne patiekalas, o beveik religija. Mėsos, paukštienos, daržovių ar žuvies patiekalus vienija prieskonių gausa, tirštos sriubos konsistencija ir kartu būtinai patiekiami paplotėliai.
• Dal sriuba – tirštas aštrus troškinys, gaminamas iš vienos ar kelių rūšių ankštinių augalų, kitų daržovių ir prieskonių.
• Biryani plovas, gaminamas iš basmati ryžių su lydytu sviestu, bet kokia mėsa ar daržovėmis ir daugybe prieskonių bei žolelių.
• Tikka Masala – tikka reiškia „gabalėliai“. Dažniausiai tai vištiena padaže iš grietinėlės arba kokosų pieno, pomidorų, svogūnų ir raudonųjų paprikų.
• Čapati, roti, naan, paratha ir daugybė kitų – tai nerauginti, sotūs paplotėliai, gali būti tiek su įdaru, tiek be jo.
• Korma – tai vištienos gabaliukai, kepami ir troškinami sodriame, aštriame padaže.
• Gulab Jamun – saldus tešlos rutuliukas, gruzdintas ir apšlakstytas sirupu.
• Tandoori vištiena – marinuota jogurte ir prieskoniuose, o tada kepta visa arba gabalėliais tandori krosnyje.
• Samosos – trikampiai kepiniai su įvairių daržovių įdaru.

Elektra Indijoje

Standartinė elektros srovės įtampa yra 230 voltų. Tačiau visoje Indijoje nėra vieno universalaus elektros lizdų tipo – čia galima rasti tiek C tipo (europietiškų), tiek ir D ar M tipo lizdų. Taigi, nėra garantuojama, kad iš Lietuvos atsivežti prietaisai bus naudojami. Dėl šios priežasties derėtų išsiaiškinti, kokie elektros lizdai yra viešbutyje, o prireikus gali tekti ir įsigyti papildomą keitiklį.

Apgyvendinimas Indijoje

Indija yra išties didžiulė šalis, kurioje yra ką pamatyti, tad visos kelionės metu greičiausiai bus aplankoma ne tik sostinė Delis. Tiesa, nakvynė net ir sostinėje nėra brangi. Trijų žvaigždučių viešbučio kambario atokiau nuo miesto centro kaina dviems žmonėms gali kainuoti nuo 16 eurų už vieną naktį. Kitame turistų mėgiamame mieste Mumbajuje nakvynė bus ne ką brangesnė – čia dvivietį kambarį nakčiai galima gauti už maždaug 20 eurų. Vis tik geriausius apgyvendinimo pasiūlymus Indijoje galite rasti čia.

Kaip keliauti po Indiją 

Patogiausia ir greičiausia keliauti po Indiją lėktuvu. Vietinius skrydžius vykdo Indigo, Go First, Spice Jet ir kiti vežėjai. Tačiau tai nėra pigiausias variantas, pvz., iš sostinės į Mumbajų su „Go First“ galite nuskristi už 47 000 INR (470 EUR).

Daugeliu atvejų pigiau keliauti traukiniu (ilgus atstumus) arba autobusu (trumpus atstumus). Geležinkeliu patariu keliauti antros klasės traukiniais su oro kondicionieriais, kuriuose yra dviejų tipų vagonai: 4 ir 6 žmonėms. Tarp Delio ir Agros kursuoja specialus Taj Express traukinys su oro kondicionieriais – išvyksta iš sostinės ryte ir grįžta vakare. Bilietai kainuoja 150–850 INR (1,5–8,5 EUR), priklausomai nuo klasės.

Indijoje yra gerai išvystytas autobusų tinklas, kurį aptarnauja valstybinės ir privačios transporto bendrovės. Privačių vežėjų kainos priklauso nuo autobuso klasės ir atstumo. Beveik visose gyvenamose vietovėse kursuoja maršrutiniai autobusai, kurių bilietai kainuoja 5–15 INR (0,05–0,15 EUR). Dideliuose miestuose – Delyje, Mumbajuje, Kolkatoje – veikia metro. Kelionė sostinės metro kainuoja 15–60 INR (0,15–0,6 EUR), priklausomai nuo atstumo.

Taksi yra viešieji ir privatūs. Pirmieji turi fiksuotą mokestį pagal skaitiklį arba išankstinį apmokėjimą specialiose bilietų kasose. Kelionėse antraisiais būtina derėtis – kainą dažnai galima sumažinti net iki 50 % nuo pradinės vairuotojo siūlomos. Vidutinė taksi kelionės kaina – nuo 15 INR (0,15 EUR) už 1 km.

Motorinės rikšos arba tuktukai yra egzotiškas, greitas ir patogus būdas keliauti po miestą. Ir gana prieinamas, nes 2–2,5 karto pigesnis nei įprastas taksi. Dviračio rikša tinka tik miesto apžvalginei ekskursijai – greitis sraigės, komforto nėra. Jei keleivis stambus, rikša visai neužvažiuoja į kalną, tenka išlipti ir eiti šalia. Kita autentiška transporto priemonė „tempo“ – pikapai su dviem mediniais suolais gale. Jais galima pasivažinėti už 35–40 INR (0,35–0,4 EUR).

Automobilių nuomai Indijoje geriau pasakyti „ne“. Tam yra keletas priežasčių. Pirma: keliai siauri, ne visur yra kelio ženklinimas ar elementarūs ženklai. Antra: Indijoje eismas labai intensyvus beveik visą parą, jaučių traukiami vežimai, motociklai ir pėstieji juda bendrame sraute, vairuotojai nesilaiko net minimalių kelių eismo taisyklių. Negana to, į kelią reguliariai išklysta ir įvairūs vietinės faunos atstovai. Todėl keliaujant po Indiją geriau išsinuomoti automobilį su vairuotoju.

Saugumas, sveikata, skiepai

Privalomų skiepų keliautojams nėra, bet atvykstant reikalaujama pateikti Geltonojo drugio sertifikatą, įrodantį, kad nebuvo sergama šia liga. Nors tai nėra privaloma, tačiau rekomenduojama skiepytis ir nuo maliarijos, kadangi kai kuriose Indijos teritorijose yra santykinai didelė rizika užsikrėsti. Taip pat siūloma pasiskiepyti ir nuo hepatito A ir B, difterijos, vidurių šiltinės bei revakcinuotis nuo stabligės. Bet kuriuo atveju, susirgus patogu turėti kelionių draudimą – tokiu atveju draudimo kompanija apmoka visas gydymo išlaidas.                                                           

Reikalingi dokumentai vykstant į Indiją

Trumpalaikiam vizitui Indijoje Lietuvos Respublikos piliečiams viza yra reikalinga, o jos gavimui galima registruotis internetu. Taip pat būtina turėti Lietuvos Respublikos pasą (asmens tapatybės kortelė čia negalioja).

Lauktuvės iš Indijos

Rekomenduojama iš Indijos lauktuvių vežti tradicines indiškas apyrankes ir skaras, vadinamas sariais. Čia taip pat galima įsigyti nebrangių ir išties kokybiškų kašmyro šalikų, Himalajų ožkų kailio. Indijos gyventojai teigia, kad jų šalyje parduodamas auksas yra aukščiausios kokybės visame pasaulyje, tad tikrai neprašausite įsigyję juvelyrinius dirbinius. Mėgstantiems tradicinį indišką maistą, reikėtų nepraleisti progos parsivežti tikros indiškos arbatos, marinuotų mangų bei indiškų saldainių ar šafrano. Besidomintieji rytų medicina, taip pat ras ką įsigyti – alternatyvios medicinos preparatų pasirinkimas Indijoje yra išties didžiulis.

GRŪDOS ekspertų patarimai: Top 10 lankytinų vietų Indijoje

• Raudonasis Fortas. Senojo Delio mieste stūkso dar 17-ajame amžiuje Mongolų pastatyta tvirtovė, kuri yra vienas žymiausių lankytinų objektų.
• Amber fortas. Džaipūro mieste esantis fortas yra nuostabaus grožio maharadžos vasaros rūmai, tviskantys aukso ir gintaro spalvomis.
• Tadž Mahalas. Kadaise vienas mongolų imperatorius šį nuostabų pastatą pastatė kaip mauzoliejų savo žmonos garbei. Šis simetriškų formų pastatas yra neabejotinai numeris vienas lankytina vieta visoje Indijoje.
• Varanasis. Tai viena švenčiausių Indijos vietovių, kuri yra tapusi ne tik kultūriniu bet ir religiniu centru.
• Kathakalio šou. Tai tradiciniais Indijos motyvais paremtas keralietiškas šokis, kuriuo pasigrožėti tikrai verta.
• Kutabo minaretas. Šis minaretas yra laikomas islamiškosios architektūros šedevru.
• Jantar Mantar. Ši Naujajame Delyje esanti karališkoji observatorija yra įtraukta į UNESCO saugomų vietovių sąrašą.
• Agros fortas. 16-ojo amžiaus statybos statinių kompleksas žavi savo išskirtine raudona spalva.
• Mumbajus. Indijos kontrastų miestas – čia lūšnynų fone stūkso blizgantys dangoraižiai, o miestas nemiega net ir naktį.
• Elephanta sala. Šioje iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingoje saloje yra itin gilią senovę menantys šventyklų urvai, kurie leis mintimis nukeliauti atgal į praeitį.

Ką aplankyti Indijoje  

• Delio didmiesčio chaosas ir mieste zujančių automobilių triukšmas neblaško smalsių turistų, skubančių pamatyti gerai išsilaikiusių ir apgriuvusių miesto architektūros šedevrų, paminklų, muziejų. Mieste harmoningai sugyvena du pasauliai – senasis ir naujasis. Ekonomiškai išsivystęs Naujasis Delis su dygstančiais prekybos centrais, automobilių pramone, prabanga, dvarų bei viešbučių turtais papildo Senamiestį, ilgą laiką buvusį islamo pasaulio sostine su daugybe mečečių, triukšmingų prekyviečių, siauromis ir purvinomis gatvelėmis, rūmais ir kitais paminklais, įtrauktais į UNESCO pasaulio paveldą. Tarp istorinių sostinės paminklų išsiskiria Raudonasis fortas su dideliu Mogolų eros rūmų kompleksu ir „spalvingi rūmai“ Rang Mahal. Delio senamiestis garsėja turgavietėmis, iš kurių populiariausias Čandi Čouko turgus – buvusi mėgstama Šacho Džahano dukros apsipirkimo vieta. Būtent čia galima pajusti tikrą indišką egzotiką: šurmulys ir triukšmas susipina su vietos virtuvės aromatais, sidabro ir aukso spindesiu. Anksčiau turgus buvo padalintas kanalais, dabar tai siaurų gatvelių labirintas, kuriame galima nusipirkti bet ko. Kinati turguje parduodami aukso ir sidabro dirbiniai, įvairūs mediniai suvenyrai.
• Goa – pagrindinis šalies kurortas, visiškai skiriasi nuo likusios Indijos dalies. Pakrantė driekiasi 110 km, sudarydama 40 nuostabių paplūdimių. Pietų Goa viešbučiai ir pensionai laikomi brangiais ne tik pagal Indijos standartus. Jie populiarūs tarp turtingų europiečių ir indų. Visiška priešingybė Šiaurės Goa – palyginti nebrangi, triukšminga ir demokratiška vieta. Čia daugiausia gyvena jaunimas iš Amerikos ir Europos, kurio dėka ši vieta išgarsėjo visame pasaulyje. 
• Varanasis – šventas miestas hinduistams, budistams ir džainams, brahmanų mokslo centras, taip pat vienas seniausių pasaulio miestų, piligrimų miestas, populiarus tarp norinčių nusiplauti nuodėmes Gangoje arba kremuoti savo artimųjų kūnus. Varanasis yra vieta, kur glaudžiai susipynę fizinis ir dvasinis pasauliai, kur Ganga laikoma išganymo upe, vilties simboliu protėviams, gyviesiems ir ateities kartoms. Čia gyvenimo ir mirties ritualai atliekami tiesiog praeivių akyse. Varanasyje yra daug šventyklų, iš kurių žymiausios: Višvanatha (dar žinoma kaip Auksinė šventykla), Kaal Bhairav, skirta Šivos formai, įkūnijančiai mirtį. Taip pat įdomios Tulsi Manas, Durgos, Gowdi Matha šventyklos ir Alamagir mečetė, iš kurios atsiveria vaizdas į Pančgangos Ghatą.
• Kerala – idiliškiausia Indijos vieta, kur paplūdimio atostogos derinamos su veiksmingu ajurvediniu gydymu, o turtingos kultūros tradicijos „pagardinamos“ egzotiška virtuve. Kerala socialiai išsivysčiusi, švari, rami. Kiekvienas šios vietovės kurortas pats savaime yra ajurvedos centras, kuriame galite visapusiškai patirti šį neįprastą gydymo metodą. Visi Keralos paplūdimiai vieši ir nemokami. Turistai gali keliauti po džiungles, rezervatus, prieskonių plantacijas, plaukioti laivais palei lagūnas ir užutėkius, aplankyti ežerų, kalnų ir paplūdimio kurortus. Čia yra garsusis Kočinas – miestas ant keliolikos salų. Per pastaruosius dvidešimt amžių jame pakaitomis karaliavo arabai, kinai, žydai, portugalai, olandai, anglai ir indai. Kiekviena tauta paliko savo žymę, tad Kočine netrūksta istorinių ir kultūrinių objektų, kuriuos verta pamatyti.
• Mumbajus yra „Indijos Manhatanas“, tvirtai susiliejęs su Bolivudu, vadinamuoju Indijos Holivudu, kuriame kasmet sukuriama daugiau filmų, nei bet kuriame kitame pasaulio mieste. Mumbajus pradėjo savo istoriją kaip septynios atskiros salos, kurios vėliau susijungė į vieną miestą – šiandien didžiausią Indijoje. Verta aplankyti Elefantos salą (Dramblių sala), garsėjančią urvais su Šivos atvaizdais, ir užmesti akį į Kala Godos rajoną, kuriame surinkta dauguma miesto galerijų ir muziejų. Netoliese yra Velso princo muziejus su labai įdomia meno, miniatiūrų, porceliano ir ginklų kolekcija. Būtinai aplankykite vietinį fortą su trimis garsiais pastatais: Aukščiausiuoju Teismu, Universitetu ir didinga Viktorijos stotimi, kuri labiau primena rūmus nei stotį. Malabaro kalvoje yra vaizdingi Kabantys sodai, dievo Walkeshwaro šventykla, zoroastristų „tylos bokštai“ ir Jogeshwari urvai. Mumbajuje pramogų pakanka: galite praleisti pusę dienos knaisiodamiesi Chor Bazaar sendaikčių turguje arba pasidaryti fotosesiją Dhobi Ghat lauko skalbykloje. Tai kvartalas, sudarytas iš mažų betoninių vonių, kuriose tūkstančiai skalbėjų vienu metu skalbia drabužius. Reikia pasakyti, kad jos skalbia neįprastu europiečiui būdu: valandų valandas muiluoja ir daužo skalbinius į specialų akmenį, kad šie būtų išskalbti neįtikėtinai švariai. Deja, bet paprastai marškiniai atlaiko tik kelis tokius „skalbimus“. Skalbėjos palieka stiprų įspūdį. Kita įdomi vieta – didžiausias miesto turgus Crawford Market. Be išskirtinai plataus prekių asortimento, žinomas dėl to, kad iš Mumbajaus kilęs garsusis rašytojas Radjardas Kiplingas būdamas mažas mėgo čia pasivaikščioti lydimas savo auklės.

Įdomybės

Nors klęsti stereotipas, kad Indijoje higiena yra gerokai žemesnio lygio nei, tarkime, Europoje, tačiau kas galėjo pagalvoti, kad šampūnas yra išrastas būtent šioje šalyje? Negana to, Indijoje yra ir vienintelis pasaulyje SPA skirtas… Drambliams! Visus keliautojus turėtų džiuginti ir tai, jog Indija yra antra pagal dydį angliškai kalbanti šalis – čia populiariausia užsienio kalba kalba net 125 milijonai žmonių.

Naudingi patarimai

Užsienio reikalų ministerija nurodo, kad į kai kuriuos Indijos regionus rekomenduojama nevykti. Taip pat, ekstremistinių išpuolių pavojus itin išauga per didžiąsias šventes – Respublikos dieną (sausio 26d.), Holi (kovo 24d.), Nepriklausomybės dieną (rugpjūčio 15d.), Ramadaną (gegužės 27 – birželio 25d.), Divali (spalio 19 – 23 dienomis). Taip pat, visuose didžiuosiuose miestuose yra nemažai kišenvagių, todėl derėtų pasirūpinti savo daiktų saugumu. 

Leidžiamas alkoholio kiekisIndijoje– 0.3 promilės.

Indijos valiuta ir vidutinės kainos 

Nacionalinė valiuta Indijoje yra rupija (INR). Valiutą galite išsikeisti oro uoste, banke, sertifikuotuose valiutos keityklose arba kelionių agentūrų biuruose. Geriausia išsikeisti dolerius arba eurus, nes ne visi bankai keičia kitų šalių valiutą, o jei keičia, tai mažiau palankiu kursu. 

Indijos maitinimo įstaigose maistas ir gėrimai kainuoja nebrangiai:

• paprasto restorano pietūs kainuoja 150–300 INR (1,5–3 EUR); 
• vidutinio lygio vakarienė dviem – 800–2 000 INR (8–20 EUR);
• apsilankymas greito maisto restorane – 350 INR (3,5 EUR);
• kava – 150–200 INR (1,5–2 EUR);
• butelis vandens (350 ml): ~20–40 INR (0,2–0,4 EUR). 

Maisto prekės mažmeninėse parduotuvėse taip pat kainuoja nedaug:

• pienas (1 l) – ~90–200 INR (0,9–2 EUR); 
• duona (1 kg) – 110–112 INR (1,1–1,12 EUR);
• ryžiai (1 kg) – 30–80 INR (0,3–0,8 EUR);
• kiaušinių 12 vnt. – ~80–110 INR (0,8–1,1 EUR);
• vištienos filė (1 kg) – ~120–386 INR (1,2–3,86 EUR).