Naudinga informacija apie Rumuniją

Rumunija

Rumunija – garsiojo grafo Drakulos gimtinė, apipinta mistiškais pasakojimais ir legendomis, kurios iki šiol kelia baimę ir žadina smalsumą. Paslaptinga šalis traukia lyg magnetas, tačiau čia atvykstančius pasitinka ne ant medinių kuolų susmaigstytos vampyrų galvos, o nuostabaus grožio gamta, kerinti Juodosios jūros pakrantė ir jaukūs miesteliai. (Visos kelionės į Rumuniją)

Rumunija yra šalis su šiek tiek chaotišku gyvenimo būdu, kuris vieniems atrodo varginantis, o kitiems įdomus. Šalies gyventojai labai draugiški ir svetingi. Pasakų pilys, kerintys peizažai, Karpatų kalnai, Juodoji jūra, Drakulos Transilvanija, didingi miestai... Kelionės į Rumuniją stebina ir užburia. Kadangi tai vis dar mažai turistams žinoma šalis, galite būti ramūs, kad minios žmonių su telefonais ir fotoaparatais Rumunijoje nepamatysite. Kainos, reikia pastebėti, šioje šalyje žemesnės nei kitur Europoje, o paslaugų kokybė aukšta. O jau maistas... Žodžiu, apie viską papasakosiu jums kaip ilgametis kelionių organizatoriaus GRŪDA gidas Rumunijoje. 

Bendra informacija apie Rumuniją

Rumunija – valstybė Pietryčių Europoje, skalaujama Juodosios jūros. Ribojasi su Bulgarija, Serbija, Vengrija, Ukraina bei Moldova. Sostinė – Bukareštas.

Bendras šalies plotas siekia 238 391 km². Rumunija padalinta į 42 administracinius-teritorinius vienetus, iš kurių 41 yra apskritys, Bukarešto savivaldybė atitinka apskritį.

Klimatas 

Rumunijos klimatas yra žemyninis, Juodosios jūros pakrantėje pereinantis į drėgną subtropinį. Karpatuose vyrauja vėsus kalnų klimatas.

Vasaros Rumunijoje dažnai būna karštos – 35 °C ir aukštesnė temperatūra pakankamai įprasta šalies žemumose. Vasarą dažnos audros su perkūnija. Ruduo daugumoje vietovių švelnus ir ilgas. Vidutinė metinė temperatūra svyruoja nuo 8 °C šalies šiaurėje iki 11 °C pietuose. Žiemos mėnesiais vidutinė temperatūra svyruoja nuo -3 °C iki -15 °C. Žiemą sninga gana dažnai ir gausiai. 

Laikas 

Rumunija priklauso UTC +2 Eastern European Time (EET) laiko juostai. Tai ta pati laiko juosta, kuriai priklauso ir Lietuva. Tai reiškia, kad vykstant į šią šalį laiko persukinėti nereikės. 

Kalba 

Oficiali Rumunijos kalba yra rumunų, ja kalba maždaug 90 % šalies piliečių.

Vengrų kalba pagal valstybės įstatymus pripažįstama regionuose, kuriuose gyvenančių vengrų skaičius viršija tam tikrą procentą. Rumunijoje taip pat gyvena tautos, kurios bendrauja savo tarme (moldavai, turkai, romai ir kt.).

Religija 

Rumunijoje nėra oficialios valstybinės religijos, šalies piliečiams suteikta visiška tikėjimo laisvė. Nepaisant to, 87 % gyventojų priklauso stačiatikių bažnyčiai, 5 % save priskiria protestantams, 4 % yra katalikai, 1 % katalikai-stačiatikiai, 47 % priklauso Rumunijos evangelikų reformatų bažnyčiai, 41 % – Romos katalikų bažnyčiai.

Šalyje yra nedidelė musulmonų bendruomenė, kurios daugumą sudaro turkai ir totoriai – skaičiuojama apie 67 500 žmonių. Čia taip pat gyvena 6179 žydai, o 23 105 piliečių teigia esantys ateistai.

Sveikatos priežiūra ir skiepai 

Vykstant į Rumuniją šiuo metu privalomai skiepytis nereikia. Rekomenduojami skiepai dėl kitų galimų infekcijų: hepatitas A, hepatitas B, suaugusiems difterijos, stabligės revakcinacija. Daugiau informacijos galima rasti oficialioje Visuomenės sveikatos centro svetainėje. 

Rumunijoje veikia valstybinės ir privačios medicinos įstaigos. Pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos pasiekiamos didžiuosiuose miestuose, kaimo vietovėse šiek tiek sudėtingiau pasiekti artimiausią ligoninę ar kliniką. Privačiose klinikose paprastai galima gauti greitesnę pagalbą, tačiau paslaugos brangesnės nei viešosiose įstaigose.

Keliaujant į Rumuniją, rekomenduoju įsigyti kelionės draudimą, kuris užtikrins saugumą susidūrus su rimtomis problemomis. Europos Sąjungos šalių piliečiai, norėdami gauti skubią medicinos pagalbą, gali pasinaudoti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK).

Jei turite klausimų ar specifinių poreikių, planuodami kelionę į Rumuniją pasikonsultuokite su jus prižiūrinčiu gydytoju. 

Apgyvendinimas

Rumunija – viena mažiausiai turistų lankomų šalių, todėl nakvynės kainos čia tikrai nesikandžioja. Nakvynė prabangiame viešbutyje su vandens pramogų ar SPA zona vidutiniškai kainuoja  apie 70 – 80 eurų. 2 – 3  žvaigždučių viešbutyje nakvynės kaina svyruoja maždaug nuo 25 iki 40  eurų. Mėgstantys bendrauti su kitais keliautojais gali apsistoti svečių namuose, kuriuose nakvynė kainuoja 8 – 15 eurų. Vykstantys su didesne draugų kompanija gali rinktis ir trumpalaikę butų nuomą. 2 – 3 kambarių buto nuomos kaina Rumunijoje prasideda vos nuo 40  eurų už parą. Geriausius Rumunijos viešbučių pasiūlymus galite rasti čia. 

Maistas

Aštraus maisto mėgėjai Rumunijoje turėtų pasijusti tarsi rojuje. Šalies virtuvė garsėja itin gausiu daržovių, vaisių, įvairiausių žalumynų ir aštrių prieskonių asortimentu.  Daržovės dažniausiai marinuojamos ir patiekiamos kartu su žuvies ir mėsos patiekalais, kurie sunkiai įsivaizduojami  be tradicinio aštraus padažo. Šalyje labai populiarūs žuvies ir daržovių troškiniai, ant žarijų ar  grotelių keptos bei troškintos daržovės – įdarytos paprikos (ardei umpluti), baklažanų ir faršo apkepas (musaka), įdaryti kopūstai (sarmale). Rumunijoje klesti medžioklė, todėl vertinami žvėrienos valgiai, ypač stirnienos nugarinė, iš kurios rumunai gamina kepsnius ir aštrius troškinius. Svečiuojantis šalyje, reiktų išmėginti ir labai aštrias dešrelės be odos (mititej), gausiai prieskoniais pagardintą ir pusiau išvirtą avienos krūtinėlę, kuri vėliau supjaustoma ir apkepama ant grotelių. Tradiciniai rumunų desertai – pusiau apvalus uogomis, uogiene ar varške įdarytas pyragas, įvairūs vaisiniai biskvitai, riešutiniai sausainiai.

Rumunų virtuvė atspindi šalies geografinę padėtį ir istoriją. Vietiniams patiekalams įtakos turėjo vengrų, osmanų, austrų ir vokiečių tautos. Nepraleiskite progos pasimėgauti autentiškais patiekalais, kurie tikrai pradžiugins jūsų skonio receptorius.

Ciorba de Burta arba kitaip – žarnokų sriuba, nepaisant pavadinimo yra vienas skaniausių ir sočiausių patiekalų. Receptas į rumunų žemes atkeliavo iš Osmanų imperijos, tačiau rumunai jį modifikavo, pridėdami citrinos (arba acto), daržovių ir daug česnako. XVII a. Bukarešto apylinkėse egzistavo ir kita sriubos rūšis, ruošiama iš ėrienos arba veršienos, pagardinta kiaušiniu bei actu.

Sarmale primena mums įprastus balandėlius. Patiekalas gaminamas iš maltos mėsos (kiaulienos, ėrienos, jautienos, vištienos ir kt.), sumaišytos su ryžiais ir prieskoniais ir įvyniojamos į kopūstų, vynuogių lapus, špinatus ar net krienų lapus. Tradiciškai geriausia sarmale ruošiama moliniuose induose, o patiekiama su polenta ir grietinėle. Kiekviena rumunų šeima turi savo sarmale receptą, perduodamą iš kartos į kartą. Šis patiekalas ruošiamas ypatingomis progomis – Kalėdoms ir Velykoms.

Transilvanijos guliašas yra rumuniška garsiojo vengriško guliašo versija. Šis sotus patiekalas gaminamas iš jautienos, svogūnų, pomidorų, paprikų ir prieskonių. Troškintas, kol mėsa suminkštės, guliašas tradiciškai patiekiamas su mamáligè arba duona, kad susigertų sodrus kvapnus padažas.

Mamáligè yra rumuniška polenta. Gaminama iš geltonųjų kukurūzų miltų ir istoriškai buvo laikoma valstiečių maistu, tačiau peržengė socialines ribas ir tapo mėgstamu nacionaliniu patiekalu. Mamáligè neįtikėtinai universali, nes gali būti patiekiama kaip garnyras prie troškinių ir mėsos patiekalų arba valgoma kaip atskiras patiekalas pridėjus sūrio, sviesto ir grietinės. Kai kuriuose regionuose ruošiama saldi versija su pienu ir cukrumi. Daugelyje Rumunijos namų mamáligè yra pagrindinis maistas, simbolizuojantis šalies kulinarinio paveldo paprastumą ir šilumą.

Papanași – mėgstamiausias rumuniškas desertas, kurio neturėtų praleisti nė vienas smaližius. Šios keptos arba virtos spurgos gaminamos iš saldinto karvės sūrio, kiaušinių ir miltų mišinio, todėl joms suteikiama minkšta, puri tekstūra. Kepti papanași‘ai dažniausiai patiekiami su grietine ir konservuotais vaisiais ar uogomis (dažniausiai mėlynėmis ar vyšniomis), o virti – su saldžiu sirupu.

Cozonac saldi duona – neatsiejama Rumunijos švenčių dalis. Gaminama iš mielinės tešlos su maltų graikinių riešutų, cukraus bei kakavos įdaru. Cozonac‘o gaminimo procesas reikalauja daug darbo ir kantrybės, nes tešla turi kelis kartus pakilti, kad išgautų jai būdingą lengvumą. Stebėti, kaip rumunų šeima ruošia šį patiekalą, prilygsta ritualui, kai visi šeimynykščiai stoja minkyti tešlos ar ruošti įdaro. Neįmanoma atsispirti šviežiai iškepto cozonac‘o aromatui.  Ši mielinės tešlos duona yra minkšta, puri ir nepaprastai gardi.

Țuică yra daugiau nei tik tradicinis rumuniškas alkoholinis gėrimas – tai giliai įsišaknijusi kultūros dalis. Šis brendis dažniausiai gaminamas iš fermentuotų slyvų ir gali būti įvairaus stiprumo – paprastai nuo 20 % iki 60 %. Țuică dažnai vartojamas kaip aperityvas, skatinantis apetitą. Kiekvienas Rumunijos regionas gali pasigirti savo tuică versija, atspindinčia vietos tradicijas. 

Transportas

Rumunija gali didžiuotis puikiai išvystytu traukinių tinklu, kuris leidžia pasiekti net atokiausius šalies kampelius. Yra trys traukinių rūšys: vietiniai – tai patys pigiausi ir lėčiausi traukiniai, ekspreso – greitesni, tačiau brangesni ir greičiausi, bet ir brangiausi tarpmiestiniai traukiniai, kurie puikiai tinka ilgoms kelionėms. Traukinio bilietus vertėtų įsigyti iš anksto. Tai galima padaryti stotyje arba specialiose kasose. Rumunijos keliai tvarkingi, todėl galima nuomotis ir automobilį.  Tiesa, norint keliauti Rumunijos keliais, reikia įsigyti leidimą – vinjetę, kurios kaina yra 3 eurai savaitei. Be to, papildomai teks mokėti už važiavimą tiltais per Dunojų. Pats pigiausias būdas keliauti Rumunijoje – autobusai, o greičiausias – lėktuvai. 

Viešasis transportas Rumunijoje gana gerai išvystytas. Bilietus į troleibusus, autobusus ir tramvajus galima įsigyti specializuotuose kioskuose. Bukarešte viena kelionė bet kokio tipo viešuoju transportu kainuoja 2,5 RON (0,5 EUR), dienos bilietas – 8 RON (1,65 EUR), savaitinis – 18 RON (3,65 EUR). 

Po sostinę galima keliauti ir metro. Mieste yra trys linijos, traukiniai kursuoja kas 5–8 min. Norint keliauti metro, prie įėjimo reikia nusipirkti magnetinę kortelę, kuri kainuoja 4 RON (0,8 EUR) už dvi keliones, 15 RON (3 EUR) už dešimt kelionių, 6 RON (2,25 EUR) dienai, 50 RON (10 EUR) už 62 keliones per mėnesį, 60 RON (10 EUR) neribotą kiekį kelionių per mėnesį.

Activ Card – tai bekontaktė kortelė, naudojama Bukarešte metro bei antžeminiam transportui. Ją galima papildyti įvairių tipų bilietais ar kelionių kortelėmis.

Rumunijoje galima pasinaudoti Uber, Bolt arba vietinių taksi  (Meridian Taxi, Star Taxi) paslaugomis. Kainos gali svyruoti nuo 1,29 RON (0,26 EUR) iki 3,5 RON (0,70 EUR) už kilometrą. Jei užsisakysite taksi iš oro uosto, kaina priklausys nuo taksi įmonės ir tikslios jūsų viešbučio vietos.

Susisiekimas tarp miestų ne mažiau išvystytas. Jei reikia įveikti trumpą atstumą, rekomenduoju naudotis tarpmiestiniais autobusais, o po šalį geriau keliauti geležinkeliu.

Tarpmiestinių autobusų bilietus įsigyti galima autobusų stoties bilietų kasose arba iš vairuotojų ar jų padėjėjų. Patogiausia autobuso bilietą užsisakyti internetu.

Rumunijos geležinkelių tinklas yra vienas iš 4 didžiausių ir tankiausių Europoje. Tolimoms kelionėms iš vieno Rumunijos galo į kitą patogu naudotis greitaisiais traukiniais. Yra keletas kainų tipų, įskaitant regioninius bilietus, kurie suteikia neribotą kelionę tam tikrą laiką arba tam tikromis dienomis priemiestiniuose traukiniuose. Informaciją apie kainas ir traukinių tvarkaraščius rasite Rumunijos geležinkelių svetainėje.

Rumunijoje yra 17 oro uostų. Iš jų 5 (Banisa, Cluj-Napoca ir kt.) vykdo tik vidaus skrydžius, o 12 (Henri Coanda, Iasi, Sibiu ir kt.) priima ir tarptautinius skrydžius. Didieji oro uostai yra šalia svarbių šalies kurortų ar lankytinų vietų, iš jų nesunku nuvykti į kaimyninius miestus.

GRŪDOS ekspertų patarimai: TOP 10 lankytinų vietų

• Maramurešo regionas. Šiaurės vakarų Rumuniją labiausiai garsina ne smaragdinė gamta, o Maramurešo regionas, kuriame yra maždaug 100 nedidukių ir be galo unikalių medinių bažnyčių. Dalis jų įtraukos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
• Bukovinos regionas. Meno lobynu vadinamas Bukovinos regionas garsėja į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktais vienuolynais, kurių sienas puošia nuostabios freskos, vaizduojančios religines scenas. Čia svečiuojantis būtina aplankyti Voroneto vienuolyną, kuris dažnai vadinamas Rytų Siksto koplyčia ir Moldovitos vienuolyną, garsėjantį freska „Konstantinopolio apgultis“.
• Bikazo kalnų tarpeklis. Giliausias ir ilgiausias Rumunijos tarpeklis pakeri gamtos didybe ir kvapą gniaužiančiu kraštovaizdžiu. Žygis po šį gamtos stebuklą nepaliks abejingų ir padovanos gražiausius prisiminimus.
• Bukareštas. Rumunijos sostinė – energingas, dinamiškas ir spalvingas miestas, viliojantis ypatinga atmosfera ir istoriniu bei kultūriniu palikimu. Svečiuojantis Bukarešte, būtina aplankyti Parlamento rūmus – tai antras pagal dydį pastatas pasaulyje, nuostabaus grožio Kretzulescu bažnyčią, nedidukę Stavropoleos bažnyčią, garsėjančią savo mediniu interjeru bei užsukti į Nacionalinės istorijos muziejų.
• Transfagarašano kalnų kelias. Į daugiau nei 2 km aukštį kylantis kelias laikomas vienu gražiausiu keliu Rumunijoje. Kvapą gniaužiantys vaizdai garantuoti! Keliaujant Transfagarašano keliu, galima pasigrožėti Arges upės slėniu, Balea ežeru, pamatyti ir tikrąją Drakulos pilį. Kelias uždaromas nuo spalio pabaigos iki birželio pradžios.
• Transilvanija. Istorinis Rumunijos regionas užburia gamtos grožiu, tradiciniais kaimais, senoviniais miesteliais ir didingomis pilimis. Transilvanijoje daugiausiai dėmesio sulaukia Brano ar grafo Drakulos pilis, kurią išgarsino airių rašytojo Bram Stoker romanas „Drakula“. Įdomu tai, kad pats rašytojas Brano pilyje niekada nesisvečiavo.
• Sigišoara. Šalies centrinėje dalyje įsikūręs mietas vilioja nuostabiu senamiesčiu, įtrauktu Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, laikrodžio bokštu, gotikine Dominikonų vienuolyno bažnyčia. Sigišoaros mieste galima aplankyti Vlado Drakulos namą, kuriame eksponuojama gausi viduramžiais naudotų ginklų kolekcija.
• Sinajos kalnų kurortas. „Karpatų perlu“ tituluojamas kalnų kurortas plyti Bucegi kalnų papėdėje, nuostabiame Prachovos upės slėnyje. Keltuvu pakilus į Sinajos kalnus, galima pasigrožėti gamtos sukurtomis skulptūromis ir nuostabiu kraštovaizdžiu. Kalnų papėdėje stūkso Pelešo rūmai – Rumunijos architektūros šedevras. Rūmuose įrengtas muziejus, kuriame eksponuojamos meno kolekcijos.
• Hunedoara. Miesto įžymybė – XIV a. grakščių gotikinių formų karališkoji Huniadų pilis, kurią statė Italijos meistrai. Pilyje galima apžiūrėti prabangią Riterių salę, koplyčią, vidinius kiemelius ir viduramžių stiliumi dekoruotus kambarius.
• Sibiu. XII a. pabaigoje vokiečių įkurtas miestelis vilioja jaukiu senamiesčiu, akmenimis grįstomis gatvelėmis, raudonais namų stogais ir barokinio stiliaus Brukentalio rūmais, kuriuose saugoma meno dirbinių kolekcija. Viduramžiais miestą saugojo gynybinė siena su bokštais, iš kurių šiandien liko tik devyni.

Kada geriausia keliauti į Rumuniją?

Vasaros Rumunijoje būna karštos ir sausos. Liepos – rugpjūčio mėnesiais termometro stulpelis gali šoktelėti iki +25 – +35  laipsnių karščio, todėl, mėgstantys vėsesnius orus, kelionę turėtų planuoti pavasarį arba ankstyvą rudenį, kada lepina šilti iš švelnūs orai.  Žiemomis  vidutinė temperatūra yra -5  – +10 laipsnių šilumos.

Naudinga informacija.

Leistinas alkoholio kiekis Rumunijoje – 0 promilių.

Rumunijos valiuta – Rumunijos lėja (RON). 1 RON = 0.22 EUR.

Valiuta ir vidutinės kainos 

Šalies valiuta yra Rumunijos lėja (RON). Rumunija yra viena iš pigesnių Europos šalių, daugelyje miestų galima pasimėgauti geru maistu ir paslaugomis už prieinamą kainą, apgyvendinimo ir transporto paslaugos taip pat pigesnės.

Pagrindinis patiekalas paprastoje kavinėje jums atsieis 50 RON (10 EUR). Vakarienė dviem vidutinio lygio restorane kainuos 219 RON (44 EUR). McDonalds nedidelis kompleksas – 27 RON (5,45 EUR), puodelis kapučino – 13,2 RON (2,65 EUR). 

Parduotuvėse kainos fiksuotos: 1,5 l butelis vandens kainuoja 3,28 RON (0,66 EUR); 12 vnt. kiaušinių 14,48 RON (2,91 EUR); kepalas duonos – 5,18 RON (1,04 EUR); 1 kg bananų – 7,47 RON (1,5 EUR); 1 kg obuolių – 5 RON (1 EUR). 

Apgyvendinimo paslaugų kainos šalyje taip pat nesikandžioja: 

• pigūs viešbučiai prašo nuo 50 RON (10 EUR) iki 149,31 RON (30 EUR) už naktį;
• vidutinio lygio viešbutyje už nakvynę dviviečiame kambaryje sumokėsite apie 149,31–348,40 EON (30–70 EUR);
• prabangūs viešbučiai iš jūsų paprašys 398– 747 RON (80–150 EUR) ir daugiau už naktį.

Pramogos ir laisvalaikis čia taip pat prieinami, pvz., kino bilietas kainuoja apie 25–40 RON (5–8 EUR).

Svarbu atsiminti, kad kainos Rumunijoje gali skirtis priklausomai nuo regiono ir miesto. Bukarešte maistas brangesnis nei mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse.

Vizos 

Vykstantiems į Rumuniją Lietuvos Respublikos piliečiams vizos nereikia. Iškilus klausimams galima kreiptis į šalyje veikiančias diplomatines atstovybes. Daugiau informacijos rasite Užsienio reikalų ministerijos svetainėje. Save