CHIVA. Naudingi patarimai vykstant į Chivą

Chiva – vienas seniausių ir labiausiai legendomis apipintų miestų Uzbekistane, tikras Šilko kelio perlas. Įsikūrusi šalies vakaruose, prie dykumų ir oazių ribos, šiandien Chiva vilioja keliautojus savo įstabia architektūra ir autentiška atmosfera. Čia galima pasinerti į praeitį, tarsi laiku nukeliauti kelis šimtmečius atgal, kai miestas klestėjo kaip prekybos, religijos ir kultūros centras.

Miesto ištakos siekia daugiau nei 2500 metų. Pasak legendos, pirmąjį šulinį šioje vietoje iškasė pranašo Nojaus sūnus Semas, kuris kartą nakvodamas dykumoje susapnavo 300 degančių fakelų ir atsikėlęs suprato, jog čia turi įkurti miestą. Nuo tada aplink šaltinį pradėjo kurtis gyvenvietės. Vėliau, tapus strategine Šilko kelio dalimi, Chiva išaugo iki svarbaus karavanų sustojimo taško.

Viduramžiais Chiva buvo vienas iš klestinčių Chorezmo regiono centrų. XVI a. miestas tapo Chivos chanato sostine ir augant infrastruktūrai, pradėjo garsėti savo mokyklomis (medresėmis), mečetėmis, turgumis ir išvystytu amatininkų gyvenimu.

XIX a. miestą užkariavo Rusijos imperija, o 1920 m. galutinai inkorporavo į Sovietų Sąjungą. Šiandien Chiva yra nepriklausomos Uzbekijos dalis ir išlaiko unikalų senamiesčio charakterį.

Didžiausia Chivos vertybė – Ičan Kala – viduramžiška miesto dalis, apjuosta galinga gynybine siena. Ši teritorija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir tapusi turistų traukos centru.

Aš, kelionių organizatoriaus GRŪDA gidas, supažindinsiu su reikšmingiausiais Chivos objektais ir šio miesto kultūros ypatumais.

Ką pamatyti Chivoje – svarbiausios lankytinos vietos

Chiva dažnai pranoksta keliautojų lūkesčius ir stebina juos unikalia architektūra bei kultūros savitumais. Čia atrasite daug akį traukiančių vietų: nuo kilimų audimo dirbtuvių ir nuostabių minaretų, iš kurių atsiveria vaizdas į senovinį miestą, iki senų mečečių ir nuostabių plytelėmis dengtų bokštų. 

Ičan Kala – senamiestis

Ičan Kala, vidinė Chivos tvirtovė, išsidėsčiusi į pietus nuo Amudarjos upės (senovėje vadintos Oksu) Uzbekistano Chorezmo regione. Tai buvo paskutinė karavanų poilsio vieta prieš kertant dykumą į Persiją.

Miesto centras užima 26 hektarus ir buvo pastatytas pagal senovines Centrinės Azijos miestų statybos tradicijas – taisyklingas stačiakampis (650 x 400 metrų), pailgas iš pietų į šiaurę ir aptvertas iki dešimties metrų aukščio plytų įtvirtinimų sienomis.

Šioje vietovėje išsidėstę 51 senovinis monumentalus statinys ir 250 gyvenamųjų namų. Tarp jų rasite įspūdingus architektūros ansamblius, tokius kaip Džumos mečetė, Oq mečetė, Alla-Kulli-Khan, Muhammad Aminkhon, Muhammad Rakhimkhon medresės, Pahlavon Mahmoud, Sayid Allavuddin, Shergozikhon mauzoliejai, taip pat karavansarajai ir turgūs. Šie objektai išskirtiniai Vidurinės Azijos islamo architektūros pavyzdžiai. Džumos mečetė – tai dengtas kiemas, skirtas atšiauriam Vidurinės Azijos klimatui. Ji unikali savo proporcijomis ir vidinių matmenų struktūra (55 m x 46 m), silpnai apšviesta dviejų aštuonkampių žibintų ir papuošta 212 kolonų. Socialines zonas sudarančios medresės pasižymi didingais matmenimis ir paprastu dekoru. Jos sudaro dar vieną Vidurinei Azijai būdingą islamo architektūros tipą.

Ičan Kala užima išskirtinę vietą Vidurinės Azijos architektūros istorijoje tiek dėl gausiai išlikusių paminklų, tiek dėl unikalaus Chorezmo meistrų indėlio į regiono architektūrą bei klasikinių tradicijų išsaugojimą. 

Chivos gyvenamųjų namų architektūra – su uždarais kiemais, priimamuoju kambariu su portiku ar pavėsine, paremta subtiliai drožinėtais mediniais stulpais ir privačiais apartamentais – taip pat laikoma svarbia šio paveldo dalimi.

Tačiau išskirtinės Ičan Kalos savybės kyla ne tiek iš atskirų paminklų, kiek iš neprilygstamos miesto urbanistinės kompozicijos ir iš harmonijos, su kuria svarbiausi XIX ir XX amžių statiniai buvo integruoti į tradicinę struktūrą.

Kalta Minor minaretas

Sunku įsivaizduoti senovės Chivą be šio rytietiškos architektūros paminklo. Kalta Minor minaretas tapo tikruoju miesto simboliu. Jis stebina savo dydžiu ir unikaliu dizainu. Minareto pamatai yra 15 metrų aukščio, skersmuo ties pamatais – 14,5 metro, o aukštis – 29 metrai. Tačiau šis masyvus bokštas tesiekia trečdalį projekto aukščio. Pagal pirminį planą jis turėjo tapti aukščiausiu Vidurinėje Azijoje, tačiau statyba liko neužbaigta.

Džumos mečetė

Pastatyta XVIII a. pabaigoje, tačiau savo ištakomis siekia dar senesnius laikus. Skirtingai nei daugelis kitų Vidurinės Azijos mečečių, šioji neturi nei kupolų, nei puošnių portalų – iš išorės atrodo gana paprasta. Tačiau vos įžengus vidun pasitinka nepaprastas reginys.

Mečetės viduje esančias medines lubas laiko 213 medinių stulpų, išdėstytų tarsi miškas po stogu. Kai kurie jų drožinėti dar IX amžiuje, todėl vaikštant tarp kolonų atrodo, jog prisiliečiama prie tūkstantmečių istorijos. Lubose įrengti nedideli langai įleidžia šviesos spindulius ir sukuria ypatingą atmosferą.

Paprastos raudonų plytų sienos, kukliai tinkuotas interjeras ir medžio drožyba atskleidžia vietos meistrų profesionalumą. Dekoruose galima įžvelgti stilizuotus augalų motyvus – medžius, gėles, žoles – simbolizuojančius taiką ir darną. Ant kai kurių kolonų išlikę užrašyti metai (1316, 1510, 1788, 1789), liudijantys skirtingus statybos etapus.

Kunya-Ark tvirtovė

Buvusi chano rezidencija, kurioje galima apžiūrėti menes, gynybinius bokštus ir stebėjimo aikšteles. Iš viršaus atsiveria panoraminiai vaizdai į senamiestį.

Tash Khovli rūmai

XIX a. statyti rūmai, garsėjantys nuostabiomis keraminėmis dekorcijomis ir freskomis. Čia gyveno chano šeima, todėl interjeras itin puošnus.

Islam Khodja minaretas ir medresė

Islamo-Chodžos kompleksas stovi į pietryčius nuo pagrindinės rytų-vakarų gatvės Chivos Ičan Kaloje (senamiestyje). Jame įsikūrė medresė ir aukščiausias (~45 m) Chivos minaretas. Nors kompleksas pastatytas gana neseniai (1908–1910 m.), jis buvo projektuojamas laikantis tradicinių principų, kruopščiai apgalvojant detales, o jo meistriškumo lygis vienas aukščiausių mieste.  

Chivos turgūs

Chivos turgavietės vilioja rytietiškų prieskonių aromatais, išskirtinės kokybės šilku, rankų darbo kilimais ir keramika.

Kultūriniai renginiai ir festivaliai Chivoje

Chiva – miestas, kuriame vis dar gyvos senosios tradicijos. Vasaros mėnesiais čia vyksta folkloro festivaliai, amatų mugės, koncertai. Rugsėjo pradžioje organizuojamas „Šilko kelio festivalis“, kurio metu miestą užplūsta menininkai, muzikantai ir šokėjai iš visos Uzbekijos.

Kaip nuvykti į Chivą

Tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Chivą nėra. Patogiausia keliauti lėktuvu į Taškentą arba Urgenčą.

• Skrydžiai į Taškentą vykdomi su persėdimu (per Stambulą, Rygą, Varšuvą). Iš Taškento į Chivą galima keliauti vidaus skrydžiu arba traukiniu.
• Urgenčo oro uostas yra vos už 35 km nuo Chivos. Iš oro uosto patogu nuvykti taksi ar užsisakyti pervežimą.

Klimatas ir geriausias laikas keliauti į Chivą 

Chivoje vyrauja žemyninis klimatas, kuriam būdinga karštos sausos vasaros ir vėsios žiemos, taip pat ryškūs temperatūrų skirtumai tarp dienos ir nakties. 

• Pavasaris (balandis–gegužė): 20–28 °C, maloniausias laikas keliauti.
• Vasara (birželis–rugpjūtis): temperatūra siekia 35–40 °C, tinka tiems, kuriems patinka vasaros kaitra.
• Ruduo (rugsėjis–spalis): šiltas, oras 20–25 °C, idealiausias metas kelionėms.
• Žiema (gruodis–vasaris): vėsu, 0–5 °C, kartais pasitaiko sniego, mažiau turistų, miestas ramesnis.

Kaip keliauti po Chivą

Chiva – kompaktiškas miestas, todėl patogiausia jį tyrinėti pėsčiomis.

• Pėsčiomis: visas senamiestis (Ičan Kala) išvaikščiojamas per kelias valandas.
• Taksi: nebrangus pasirinkimas, bet rekomenduojama derėtis prieš kelionę.
• Dviračiai: kai kurie viešbučiai siūlo dviračių nuomą.

Kur apsistoti Chivoje

Chivoje rasite įvairaus biudžeto apgyvendinimo variantus.

• Prabangūs viešbučiai: istoriniai viešbučiai senamiestyje, pvz., „Orient Star Khiva“ (nuo 120 Eur už naktį).
• Vidutinės klasės variantai: šeimos viešbučiai, siūlantys komfortą ir autentišką aplinką (40–70 Eur/naktis).
• Biudžetiniai svečių namai: paprasti, bet jaukūs variantai (nuo 20 Eur/naktis).

Kiek kainuoja pragyvenimas Chivoje

Paprastai pietūs nedidelėje Chivos kavinėje kainuoja vos 3–5 eurus, o vakarienė restorane – 8–15 eurų. Kava ar arbata čia atsieina maždaug 1 eurą, o trumpa kelionė taksi po miestą – 1–3 eurus. Įėjimo bilietai į lankytinas vietas taip pat nebrangūs – dažniausiai nuo 1 iki 5 eurų. Todėl bendrai dienos biudžetas keliautojui svyruoja tarp 25 ir 60 eurų (neskaičiuojant nakvynės), priklausomai nuo pasirinkto komforto lygio. 

Uzbekiška virtuvė Chivoje – ką paragauti

Chivos virtuvė nepalieka abejingų – ji soti, gardi ir kupina autentiškų skonių. Tikra uzbekiška klasika – plovas (osh), gaminamas iš ryžių, mėsos ir daržovių, kurio kvapas tvyro beveik kiekvienoje užkandinėje. Vietinis pasididžiavimas – shivit oshi, žalios spalvos makaronai, dažomi krapų sultimis ir patiekiami su grietine – tokį patiekalą rasite tik šiame regione. Norintiems greito užkandžio patiks samsa – traškūs krosnyje kepti pyragėliai, pripildyti sultingos mėsos ar daržovių. Ant stalo dažnai puikuojasi ir lagman – sotūs rankų darbo makaronai su daržovėmis ir aromatinga mėsa. Po sočių patiekalų smagu pasilepinti saldžia chalva ar atsigaivinti tradiciniais šerbeto gėrimais, kurie maloniai gaivina karštą dieną. 

Naudingi patarimai keliautojams

• Valiuta, kuria galima atsiskaityti Chivoje – Uzbekistano sumas (UZS). 1 Eur ≈ 13 000–14 000 UZS (kursas kinta).
• Atsiskaitymas – daug kur priimami tik grynieji, todėl patartina turėti vietinės valiutos.
• Apranga – gerbkite vietos tradicijas: rekomenduojama kukli, pečius ir kelius dengiantis drabužis.
• Internetas – patogiausia įsigyti vietinę SIM kortelę („Ucell“, „Beeline“).

Kelionė į Chivą su GRŪDA

Norintiems keliauti be rūpesčių, GRŪDA kelionių organizatorius rekomenduoja specialiai sudarytas programas. Į jas įtraukti patyrę gidai, nakvynės, pervežimai ir iš anksto suplanuotos lankytinos vietos. Tai puiki galimybė patirti Uzbekiją autentiškai ir patogiai.

Daugiau apie keliones: https://www.gruda.lt/tolimi-krastai/uzbekija-legendiniu-silko-keliu