Islandiją

Informacija apie Islandiją

Islandijos peizažai tokie neįprasti, kad leidžia filmuoti mokslinės fantastikos filmus be jokių papildomų dekoracijų. Tai viena neįprasčiausių, nuostabiausių ir unikaliausių šalių pasaulyje. Islandų kalba priklauso skandinavų kalbų grupei, tačiau skirtingai nei danų, norvegų ir švedų, ji mažai pasikeitė nuo vikingų laikų. Negana to, islandai praktiškai nevartoja jokių svetimžodžių, todėl net viduramžiais parašytas istorijas nesunkiai perskaito bet kuris islandas.

IX a. pabaigoje šioje salų grupėje apsigyvendino norvegų vikingai. Šiandien tai viena gražiausių Skandinavijos šalių, keliautojus viliojanti nuostabia gamta ir neįtikėtinos erdvės bei laisvės pojūčiu. Papasakosiu jums įdomiausius dalykus apie Islandiją, kadangi jau ne vienerius metus čia dirbu kelionių organizatoriaus GRŪDA gidu.

Bendra informacija apie Islandiją 

Islandijos valstybė užima antrą didžiausią Europos salą ir kelias mažesnes aplinkines salas. Didžiausias šalies miestas ir sostinė – Reikjavikas. Žemėlapyje Islandiją galima rasti tiesiai virš poliarinio rato Atlanto vandenyne, tarp Norvegijos ir Grenlandijos. Vasarą saloje būna baltosios naktys, o žiemą dienos šviesa trunka vos 4–5 valandas. Šiauriausia apgyvendinta šalies dalis, Grimsio sala, yra už poliarinio rato, todėl poliarinė naktis čia tęsiasi visą žiemą.

Vyraujantis šalies reljefas – vulkaninės plynaukštės su viršūnėmis iki 2 km. Visa Islandija padengta daugybe veikiančių ugnikalnių (Hekla, Laki), geizerių, karštųjų versmių, o pakrantė stipriai išraižyta fiordų. Bendras plotas –103 tūkst. kv. km, iš kurių 11,8 tūkst. kv. km dengia ledynai. Gyventojų suskaičiuojama apie 272,5 tūkst., kurių beveik pusė gyvena Reikjavike.

Klimatas 

Islandijoje vyrauja subarktinis jūrinis klimatas, kurį reguliuoja šiltoji Golfo srovė. Žiemą vyrauja švelnus ir drėgnas oras, vasarą vėsu ir debesuota. Vidutinė sausio mėnesio oro temperatūra retai nukrenta žemiau -1°C, o šilčiausią mėnesį liepą dažniausiai pakyla iki 10–12°C.

Vietiniai juokauja, kad per vieną dieną čia galima patirti visus metų laikus. Išties, per kelias valandas saulę kelis kartus gali pakeisti pliaupiantis lietus, sniegas ir stiprus vėjas. Todėl, nepaisant sezono, į kelionę pasiimkite šiltus ir neperšlampamus drabužius.

Laikas 

Islandija visus metus laikosi Grinvičo laiko ir nesilaiko vasaros laiko. Skirtumas tarp Lietuvos ir Islandijos – minus 3 valandos.

Kalba 

Valstybinė Islandijos kalba yra islandų, kuri užsieniečiams sunki dėl ilgų žodžių ir tarimo. Tačiau islandų kalbos skambesys turi ypatingo žavesio.

Religija 

Islandai – labai dvasinga tauta, ateistų tarp jų praktiškai nėra. Didžioji dalis šalies gyventojų yra liuteronai, apie 3 % bendruomenės – katalikai. Ne visi islandai kiekvieną savaitę lanko bažnyčią (ne daugiau kaip 10 %), bet beveik kiekvienas islandas tikrai lanko bažnyčią bent kelis kartus per metus vien dėl to, kad yra „islandas“.

Sveikatos priežiūra ir skiepai 

Islandijoje gana aukštas sveikatos priežiūros lygis, tačiau už bet kokias paslaugas, įskaitant greitąją pagalbą, turistai moka, ir gana brangiai. Taigi vykstant į šią šalį, sveikatos draudimu pasirūpinti privaloma. ES šalių piliečiams rekomenduoju pasinaudoti nemokama Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK), kuri padengia kai kurias medicinines išlaidas. 

Keliaujant į Islandiją privalomų skiepų nėra. Suaugusiems rekomenduojama difterijos ir stabligės revakcinacija. Dėl viso pikto prieš keliaudami patikrinkite naujausią informaciją Visuomenės sveikatos centro svetainėje arba pasitarkite su savo gydytoju. 

Maistas 

Vienas geriausių būdų patirti šalies atmosferą – paragauti tradicinių patiekalų. Tiesa, daugeliui neįpratusių keliautojų islandiška virtuvė atrodo labai specifinė.

Norint pajusti neįprasčiausius skonius, geriausia lankytis Islandijoje nuo sausio iki vasario vidurio. Šiuo metu šalyje vyksta skandinavų dievo Toro (Thorrablot) festivalis. Šiai progai vietinės kavinės ruošia tórramatur tradicinių patiekalų rinkinį, kurį sudaro jautiena, kraujinė dešra, rauginta ryklio mėsa hakarl, rūgpienyje marinuoti banginių taukai sur-khvalur, virta avino galva svid, pamirkyta pieno rūgštyje. Pasak vietinių, visa tai – mėgstamiausias griaustinio dievo maistas.

Jei norite restorane užsisakyti ką nors mažiau originalaus, atkreipkite dėmesį į avienos patiekalus. Ši mėsa laikoma šiuolaikinės Islandijos vizitine kortele. Verta bent kartą užsisakyti žuvies ar kitų jūros gėrybių – dažniausiai jos gaminamos tą pačią sugavimo dieną.

Vienas iš šalies kulinarinių lobių, kurio verta paragauti, yra rauginto pieno produktas skyr, kuris konsistencija primena grietinę ar jogurtą. 

Galite paragauti islandiško dešrainio pylsa, kurio dešrelės gaminamos iš trijų rūšių mėsos (dažniausiai jautienos, kiaulienos ir avienos). Dešrainis paprastai paskaninamas traškiais svogūnais, islandinėmis garstyčiomis, naminiu kečupu ir remulado padažu. Viena garsiausių Islandijos įstaigų, kur galima paragauti šių dešrainių , yra nuo 1937 m. veikiantis greito maisto tinklas „Bæjarins Beztu Pylsur“. Išvertus iš islandų kalbos, pavadinimas reiškia „geriausi dešrainiai mieste“. Vienoje iš „Bæjarins Beztu“ įstaigų kadaise lankėsi JAV prezidentas Bilas Klintonas ir grupės „Metallica“ vokalistas Jamesas Hetfieldas. Nuo tada prie šio nedidelio prekystalio, esančio netoli Reikjaviko uosto, susidaro didžiulės eilės.

Transportas 

Egzistuoja stereotipas, kad po Islandiją galima keliauti tik automobiliu. Tačiau tai nėra visiškai tiesa: šalyje patogus viešasis transportas, kuris kai kuriose situacijose gali būti naudingas. 

Dauguma keliautojų tarp miestų ir lankytinų vietų keliauja automobiliu. Tai gana patogu, nes visoje saloje veikia keli automobilių nuomos tinklai. Islandijoje yra vienas greitkelis – 1332 kilometrų ilgio asfaltuotas žiedinis kelias, kuris supa visą salą ir leidžia pamatyti daugybę populiarių lankytinų vietų. Tačiau planuojant kelionę verta atsižvelgti į šalies klimato ypatumus. Patogiausias metas keliauti automobiliu – antroje vasaros pusėje, kai keliai saugiausi, o oras tinkamiausias. Šaltuoju metų laiku ir iki vasaros pradžios, daugelis kalnų takų uždaryti dėl sniego ar lietaus.

Autobusai tarp miestų kursuoja bet kuriuo metų laiku. Dauguma jų išvyksta iš centrinės autobusų stoties Reikjavike. Tvarkaraščius ir autobusų maršrutų žemėlapius rasite oficialioje Stræto svetainėje.

Vienkartiniai bilietai kainuoja 670 ISK (5 EUR). Norint sutaupyti pinigų, geriau nusipirkti vienos ar trijų dienų bilietus, kurie kainuoja 2650 –5800 ISK (18–40 EUR).

Keista, tačiau kelionė po Islandiją lėktuvu kartais pigesnė nei kelionė autobusu. Vidaus oro linijos jungia didžiuosius šalies miestus: Reikjaviką, Akureyri, Raufarhöfn, Egilsstaðir, Isafjörður.

Kadangi Islandija yra salų valstybė, vandens transportas gana gerai išvystytas – keltai jungia kai kuriuos pakrantės miestus ir miestelius. Keltais galima nukeliauti į Westfjords ir Heimaey, Vestmannaeyjar ir Grimsey salas, nuvykti į Snaefellsnes pusiasalį pasigrožėti lavos laukais ir Snaefellsjökull ugnikalniu, kurį įamžino Žiulis Vernas savo romane „Kelionė į Žemės centrą“.

Valiuta ir vidutinės kainos 

Oficiali Islandijos valiuta yra Islandijos krona (ISK). Su savimi galite pasiimti ir eurus, ir dolerius, o atvykę išsikeisti oro uoste, valiutos keityklose, viešbučiuose ar bankuose. Verta prisiminti, kad bankai Islandijoje dirba nuo 9:15 val. iki 16:00 val. ir nedirba savaitgaliais. Banko kortele galima atsiskaityti praktiškai visur.

Pietūs nebrangiame restorane kainuoja apie 3000 ISK (21 EUR). Mėsainio rinkinys greito maisto restorane – 2500 ISK (17 EUR). Importuotas alus, išpilstytas į butelius (0,33 l) 1300 ISK (9 EUR). Vietinis alus, išpilstytas į butelius (0,5 l) 444 ISK (3 EUR). Coca-Cola / Pepsi (0,33 l) – 425 ISK (3 EUR). Vanduo, išpilstytas į butelius. (1,5 l) 287 – ISK (1,97 EUR). 

Nakvynės namų nuoma didžiuosiuose Islandijos miestuose parai kainoja nuo 7245 ISK (50 EUR). Vienvietis kambarys viešbutyje kainuos tris kartus daugiau. Kambarį bute galima užsisakyti už 4347 ISK (30 EUR) parai. Tai ekonomiškiausias būsto pasirinkimas. Keliaujant užmiestyje pigiausia apsistoti kempinguose, kur galima nakvoti už 2898 ISK (20 EUR). 

Vizos 

Lietuvos piliečiams vykstant į Islandiją vizos nereikia. Lietuvos Respublikos piliečiai be vizų gali viešėti ne ilgiau 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Šalyje veikia diplomatinės atstovybės.