Japonija

Kitaip žinoma kaip “tekančios saulės šalis”, įspūdingoji Japonija, kasmet pritraukia milijonus keliautojų iš viso pasaulio. Čia galima patirti tobulą sintezę tarp senovės ir dabarties laikmečių. Nuostabi architektūra, nepatirta tolimųjų rytų kultūra bei nepažinti, tačiau malonūs ir šilti Japonijos žmonės nepalieka abejingų. Tačiau Japonija yra išties didelė, o lankytinų objektų joje išties gausu, tad geriausius aplankyti galima su kelionių agentūra Grūda.

Išgirdus vien šalies pavadinimą – Japonija, visi įsivaizduojame skirtingus dalykus. Vieni istorines budizmo, šintoizmo šventyklas, kiti milžiniškus dangoraižius, pramogų centrus, didžiulius miestus, nuolat skubančius žmones, treti aukštąsias technologijas. Besidomintys šalies kultūriniais atspalviais prisimena japonišką tvarką, pagarbą, oficialumą, augalų mėgėjams iškyla žydinčių sakurų, įvairių formų bonsų medelių vaizdai. Jaunimas Japoniją sieja su įvairiais rytų kultūrų animaciniais personažais, o maisto gurmanai su suši ir įvairiais originaliais skoniais. Ir visa tai yra tiesa! Japonija tinka įvairaus amžiaus, įvairių interesų žmonėms. Šalis žada įdomiais, nenuspėjamas atostogas bei daug naujų potyrių!

Klimatas Japonijoje

Keliaujant po Japoniją galima patirti visus keturis ryškius metų laikus. Tačiau šalies šiaurinėje ir pietinėje dalyse klimatas gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, Honšiu, Šikoku ir Kiušiu salose vyrauja tropinis klimatas, tuo tarpu Hokaido saloje pastebimas subarktinis, o pietinėse salose (pavyzdžiui, Okinavoje), vyrauja subtropinis klimatas. Priklausomai nuo to, į kurią šalies dalį planuojama vykti, reikėtų pasidomėti ar tuo metu nėra numatyta tokių taifūnų ar kitų ciklonų, stipriai paveikiančių klimatą.

Plotas. 377873 kv.km.

Sostinė. Tokijas (13,96 mln. gyventojų, 2021 m. duomenimis)

Šalies valdymas.  Japonija – unitarinė valstybė, konstitucinė monarchija (parlamentinė sistema), valdoma imperatoriaus (šiuo metu – Naruhito). Imperatoriaus valdžia labai ribota. Jis - valstybės ir tautos vienybės simbolis, svarbiausias asmuo ceremonijų metu, atstovaujantis šalį diplomatiniuose santykiuose. Svarbiausia politinė figūra – vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas. Tautos renkamą parlamentą sudaro dveji rūmai – Atstovų Rūmai ir Tarybos Rūmai.

Geografija. Japoniją sudaro daugiau nei trys tūkstančiai salų, išsibarsčiusių Azijos krantus skalaujančio Ramiojo vandenyno pakrantėje. Svarbiausios salos – Hokaido, Honšu (pagrindinė), Šikoku ir Kyjušu. Kyjušu salos pietuose yra Ryukyu salynas, dar žinomas kaip Japonų archipelagas. Didžioji dalis šalies teritorijos kalnuota, apaugusi miškais ir netinkama nei žemės ūkiui, nei pramonei vystyti, nei gyventi. Būtent dėl šios priežasties daugiausia gyventojų susitelkę pajūryje.

Klimatas. Labiausiai į šiaurę nutolusiose salose būna ilgos, šaltos žiemos ir vėsios vasaros. Kritulių nedaug, tačiau žiemą salas padengia baltas sniego sluoksnis. Honšu vakarinėje dalyje žiemą paprastai stipriai sninga. Vasarą čia kiek vėsiau nei rytinėje pakrantėje, jei nepučia fenai, kurie atneša itin karštus orus. Šalies centre vyrauja žemyninis klimatas, kuriam būdingi dideli temperatūrų skirtumai žiemą ir vasarą bei dieną ir naktį. Lyja palyginti nedaug. Rytinėje pakrantėje žiemos šaltos, o vasaros – karštos ir drėgnos.

Vidutinė oro temperatūra Tokijuje:

Gyventojai - 125,7 milijono (2021 m duomenimis). Japonai savo šalyje sudaro daugumą (apie 98%). Užsieniečių – korėjiečių, kinų, filipiniečių, brazilų ir kt.-bendruomenės sudaro labai nedidelę gyventojų dalį, kaip ir vietinių salų gyventojų tautinės mažumos – burakumin, ryukyu, ainu.

Kalba.  Oficiali kalba – japonų. Ja kalba apie 99% šalies gyventojų. Okinavoje galima rasti kalbančiųjų ryukyu kalba. Kalbančiųjų ainu kalba beveik nebėra – Hokaido saloje ja kalba nedaug vyresnio amžiaus žmonių. Populiariausia užsienio kalba – anglų.

Religija. Daugiausia Japonijoje budistų ir šintoistų (apie 90%). Japonų tikėjime ir papročiuose taip pat jaučiama ir taoizmo bei konfucionizmo įtaka. Krikščionių religiją išpažįsta apie 0,7% gyventojų. Japonų religija – kelių tikėjimų ir filosofijų junginys. Šeimoje gali būti laikomasi šintoistų ritualų, universitetuose – meldžiamasi prieš egzaminus, tuokiamasi krikščioniškoje bažnyčioje, o laidojimo ceremonija vykdoma budistų šventykloje. Nuo XIX a. vidurio Japonijoje atsirado ir daug įvairių religinių sektų – tokių kaip tenrikyo, aum shinrikyo/aleph.

Telefonas, internetas. Japonijoje paskambinti galima iš viešų telefonų automatų (taksofonų). Vienuose taksofonuose skambinimui reikalingos monetos, kituose - iš anksto apmokėtos kortelės. Ne iš visų taksofonų galima paskambinti į užsienį. Iš anksto apmokėtas taksofono korteles galima įsigyti parduotuvėlėse, traukinių stočių kioskuose, kartais pardavimo automate, esančiame šalia taksofono. Mobiliojo ryšio sistema Japonijoje kitokia nei daugelyje kitų užsienio šalių. Japonijoje nėra GSM tinklo, todėl veiks tik tie telefonų aparatų modeliai, kurie pritaikyti veikti 3G ir 4G tinkle. Prie interneto prisijungti galima interneto kavinėse, kurias galima rasti traukinių stotyse, kai kuriuose viešbučiuose. Interneto paslaugas dažnai siūlo ir manga (komiksų) kavinės. Paprastai už interneto ryšį reikia mokėti.

Pinigai. Japonijos piniginis vienetas – Japonijos jena. Cirkuliuoja 1, 5, 10, 50, 100 ir 500 jenų monetos (naujos emisijos monetos yra aukso, o senesnės – sidabro spalvos) bei 1000, 2000, 5000 ir 10000 jenų vertės banknotai. Pinigus pasikeisti galima bankuose, daugelyje viešbučių. Lengvai pasikeisite tiek eurus, tiek JAV dolerius. Japonai vis dar  - „grynų pinigų tauta“. Nors daugelis parduotuvių ir viešbučių, kurių paslaugomis dažnai naudojasi turistai, priima populiariausias kreditines/debetines korteles (Visa, MasterCard), tačiau kai kuriuose kavinėse, baruose ar bakalėjos krautuvėlėse kortelės nepriimamos. Nors ši praktika retėja, tačiau kai kur nustatyta minimali suma, už kurią reikia įsigyti prekių, kad būtų leista atsiskaityti kortele, už atsiskaitymą kortele gali būti imamas papildomas mokestis. Ne visi bankomatai Japonijoje priima užsienietiškas korteles – reikėtų ieškoti CITIBANK bankomatų, taip pat bankomatų, esančių paštuose ir 7-ELEVEN parduotuvių tinkle.

Maistas Japonijoje

Japonijos maistas lietuviams žinomas tik iš įvairių suši restoranų, tačiau tradicinė japonų virtuvė gali pasiūlyti kur kas daugiau. Čia itin mėgiami ryžių patiekalai, taip pat įvairūs produktai su tempura. Vietoje mėsos čia neretai naudojamas tofu. Tradiciniai japoniški Udon makaronai taip pat turi savitą skonį. Nepaisant to, japonai noriai mėgaujasi keptais mėsiniais patiekalais, įvairiais rytietiškais troškiniais bei marinuotomis daržovėmis. Neatsiejama japonų kultūros dalis yra arbata, kuri geriama specialių ceremonijų metu.

Didelė dalis žmonių kaip japoniškos virtuvės patiekalą žino ir mėgsta suši. Žinoma, iškyla klausimas, ar patys japonai paragavę sušių variantų kitose šalyse, liktų patenkinti, taigi būtinai turite paragauti suši Japonijoje, paruoštų iš šviežutėlės žuvies. Kitas vienas populiariausių Japonijos patiekalų yra ramen – sultinys su makaronais ir kiauliena. Būtinai paragaukite okonomiayaki blynų, kurie gali būti tiek saldūs, tiek sūrūs. Jei norite papietauti sočiai, rinkitės ant iešmo keptos vištienos patiekalą – yakitori, kurį dažnai restorane patiekia kaip tikrą meno kūrinį, arba Kobe kepsnį – jautienos kepsnį su minkštutėle mėsa viduje ir apskrudusiu viršumi. Mėgstantys jūros gėrybes gali paragauti takoyaki – tai specialioje keptuvėje kepami maži tešlos kamuoliukai, įdaryti aštuonkoju ir porais. Rekomenduoju paragauti taiyaki – žuvies formos pyragaičių, įdarytų raudonųjų pupelių pasta arba taiyaki su šokolado, plikyto kremo ar ledų įdarais. Kiaulienos mėgėjai vertina tonkatsu – džiūvėsėliais apvoliotą gerai iškeptą kiaulienos kotletą. Pusryčiams mėgstamas yra omurice – omletas, įdarytas keptais ryžiais ir patiekiamas su pomidorų padažu.  Koldūnai Japonijoje irgi turi savo populiarią ir vertinamą versiją – tai gyoza virtiniai iš labai plonos tešlos su įvairiais įdarais. Jei norite deserto – rinkitės iš matchos paruoštus įvairius gaminius – tai gali būti ne tik matcha kava ar arbata, bet ir matcha pyragaičiai ar matcha ledai. 

Elektra Japonijoje

Standartinė elektros įtampa Japonijoje yra 100 voltų, o elektros lizdai čia labiau primena amerikietiškus nei europietiškus. Dėl šios priežasties būtina iš anksto pasirūpinti specialiais keitikliais, kurie leis naudoti savo elektros įrenginius. Tokius keitiklius galima įsigyti tiek įvairiose internetinėse parduotuvėse, tiek ir atvykus į Japoniją (tačiau pasirūpinti iš anksto – kur kas geriau).

Apgyvendinimas Japonijoje

Vykstant į Japoniją galima rinktis iš dviejų tipų apgyvendinimo vietų – vakarietiško tipo viešbučių ar japoniškų nakvynės namų. Riokan bei Minšiuku tipo nakvynės namai dažniausiai būna valdomi vietinių šeimų ir įrengti įprastu japonišku stiliumi. Tačiau jie gali būti gerokai brangesni, nei mums įprasti viešbučiai. Nepaisant to, geriausius apgyvendinimo pasiūlymus Japonijoje galite rasti čia.

Transportas Japonijoje

Japonijoje yra daug oro uostų. Kai kuriuose vyksta tarptautiniai skrydžiai, kai kuriuose vietiniai skrydžiai. Didžiausi tarptautiniai oro uostai yra Tokijo Naritos (https://www.narita-airport.jp/ja/) ir Hanedos (https://tokyo-haneda.com/en/) oro uostai, taip pat Osakos Kansai (https://www.kansai-airport.or.jp/en/) tarptautinis oro uostas. 

Rekomenduoju po Japoniją ilgesnius atstumus keliauti traukiniais, o trumpesnius atstumus keliauti autobusais. Po didžiuosius miestus keliaukite ir naudodamiesi metro. Jei Japonijoje būsite ilgesnį laiko tarpą, pasvarstykite įsigyti ilgalaikį Japonijos traukinių bilietą, su kuriuo galėsite keliauti neribotą kiekį kartų. Japonijoje dauguma traukinių pasiekia net 320 km / h greitį, o dauguma stočių ir stotelių turi užrašus anglų kalba, taip pat anglų kalba traukinyje pranešamos stotelės. Keliaudami Japonijoje galite naudotis keliavimo kortelėmis Suica ar Pasmo arba išmaniosiomis programėlėmis norėdami paprasčiau keliauti traukiniais ir autobusais. Šalyje naudotis taksi paslaugomis yra ganėtinai brangu, todėl verčiau pasižiūrėkite pigesnes viešojo transporto alternatyvas. Keltais keliauti galite tarp salų ir į kai kurias kitas valstybes. O jeigu turite galimybę ir norite kuo daugiau pamatyti, galite Japonijoje išsinuomoti automobilį. Automobilio nuomos kainos Japonijoje vienai dienai prasideda nuo 45 eurų už nedidelį kompaktišką automobilį. Šalyje kelių infrastruktūra yra puiki, reikia tik turėti omenyje, kad kalnuose keliai dažniausiai būna siauri arba gali pasitaikyti vienpusio eismo kelių, tad būkite atidūs.  Verta žinoti, kad kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Tokijuje, Osakoje, Kobėje ir Saporo, yra dviračių nuomos punktai, tad pasivažinėjimui po miestą galite išsinuomoti ir dviratį. 

Saugumas, sveikata, skiepai

Kaip ir vykstant į bet kurią kitą pasaulio šalį, planuojant kelionę į Japoniją reikėtų įsigyti kelionių draudimą.Tokiu atveju susirgus nereikės leisti didelių sumų sveikatos priežiūros paslaugoms – jas apmokės turims draudimas. Privalomų skiepų keliautojams nėra, bet rekomenduojama pasiskiepyti dėl kitų galimų susirgimų – suaugusiems reikėtų pakartotinai pasiskiepyti nuo difterijos bei stabligės.

Kainos

Japonija yra pakankamai nebrangi turizmo vietovė, kur kainos panašios į mūsų šalies kainas. Nebrangiame restorane dviese papietausite už 6 eurus, o trijų patiekalų vakarienė prabangesniame restorane dviem atsieis apie 31 eurą. Kapučino kavos miesto kavinėje nusipirksite vidutiniškai už 2,94 eur, o mažą vandens buteliuką už 0,7 eur. Parduotuvėse kainos panašios kaip Lietuvoje. Kepalą duonos įsigysite už 1,26 eur, kilogramą bulvių už 1,12 eur, 1,5 l. vandens butelį nusipirksite už 0,82 eur, o už kilogramą vištienos sumokėsite 2,73 eur. Šalyje daug patiekalų gaminama iš ryžių, kurie čia kainuoja apie 1,78 eur už kilogramą. Vienkartinis viešojo transporto bilietas kainuoja maždaug 1,35 eur. Pramogos Japonijoje yra kiek brangesnės nei Lietuvoje: kino teatre apsilankysite sumokėję apie 12 eur vienam asmeniui, o norėdami mėnesį lankytis sporto klube reikės atsidėti maždaug 53 eurus. 1 kambario butą miesto centre išsinuomosite už 547 eur mėnesiui, o toliau nuo miesto centro – už 373 eur. Daugiau duomenų apie pragyvenimo lygį ir kainas šalyje galite rasti čia: https://www.numbeo.com/cost-of-living/country_result.jsp?country=Japan&displayCurrency=EUR  

Reikalingi dokumentai vykstant į Japoniją

Kelionės sąlygos Lietuvos Respublikos piliečiams yra išties patogios – keliaujant būtina turėti tik Lietuvos Respublikos pasą. Svarbu tai, jog asmens tapatybės kortelė Japonijoje negalioja. Papildomų vizų įsigyti nereikia, jei planuojama ten išbūti ne ilgiau nei 90 dienų per 180 kalendorinių dienų laikotarpį.

Lauktuvės iš Japonijos

Viešint Japonijoje dovanų ir suvenyrų įvairovė parduotuvėse yra didžiulė. Galite rinktis tiek valgomas dovanas ir suvenyrus, tiek įspūdingus amatininkų rankų darbo gaminius. Didelė dalis turistų iš Japonijos parveža neįprastus KitKat šokoladukų variantus: su žaliąja matcha arbata, wasabi ar sojos padažais, mochi ryžių pyragėlius, kurių būna tiek sūrių, tiek saldžių, senbei ryžių krekerius, kurie taip pat gali būti sūrūs arba saldūs. Arbatos mėgėjams galite išrinkti matcha arbatos arba visą tradicinį arbatos ruošimo rinkinį. Kita populiari dovana yra japoniška keramika. Galite pirkti japoniškus arbatos puodelius, keraminius dubenėlius, sake gėrimo taureles (taip pat, žinoma, ir tradicinį japonų alkoholinį gėrimą – sakę). Jaunimui galite pirkti įvairius aksesuarus, rūbus, figūrėles, susijusias su anime ir manga, Japonijos animacijos studijos Studio Ghibli suvenyrus, kawaii kultūros suvenyrus. Tradiciniai japoniški suvenyrai yra Kokeshi lėlės, Origami rinkiniai,  Maneki Neko mojuojančios katės skulptūrėlės, japoniškos vėduoklės, karštųjų versmių grožio produktai. Rūbai ir aksesuarai Japonijoje taip pat turi unikalias tradicijas. Galite rinktis yukata ir kimono, tradicinius japoniškus sandalus ir tabi kojines (kojinės su atskiru nykščiu). 

GRŪDOS ekspertų patarimai: Top 10 lankytinų vietų Japonijoje

• Hirošima išgarsėjo kaip branduolinio sprogimo vietovė, tačiau ji vistiek traukia būrius smalsių turistų.
• Tokijas yra puikus Japonijos didybės paminklas, kuriame tobulai dera šiuolaikinės technologijos ir senovinė ar chitektūra. Šis miestas niekada nemiega, o tuo įsitikins kiekvienas jį aplankęs.
• Osaka – trečias pagal dydį Japonijos miestas, kuriame verda nuostabus naktinis gyvenimas.
• Todaidži šventykla yra viena iš didžiausią istorinę svarbą turinčių šventyklų visoje Japonijoje, pastatyta dar 8-ajame amžiuje. Tai ne tik vienas įdomiausių lankytinų objektų, tačiau ir vieta, kurioje vietiniai bando atrasti ramybę.
• Kioto Menų sodas – vienas lankomiausių objektų senojoje Japonijos sostinėje, kerintis ne tik senovinėmis šventyklomis, bet ir tobulo grožio japonišku
• Kinkakudži – Auksinis paviljonas yra išties neeilinis – mat šią budistų šventyklą dengia tikras auksas!
• Aošimos sala yra turbūt vienintelė sala pasaulyje, kurioje kačių gyvena net 8 kartus daugiau nei žmonių.
• Mijadžima – Icukušimos miestas, esantis netoliese nuo Hirošimos. Ši vieta vadinama šventa, mat joje negimsta ir nemiršta žmonės.
• Icukušima sala bene geriausiai žinoma dėl žymiųjų vartų, pasitinkančių lankytojus dar Tai viena iš trijų žymiausių vietovių Japonijoje.
• Fudži kalnas – tai didžiausias kalnas Japonijoje, esantis mažiau nei 100 kilometrų atstumu nuo Tiesa, tai vienas iš nedaugelio vis dar aktyvių ugnikalnių visame regione.

Įdomybės

Įvairiuose filmuose apie Japoniją tenka matyti išties pergrūstą viešąjį transportą. Įdomu tai, jog kai kuriuose traukiniuose yra specialūs darbuotojai, kurių tikslas kuo labiau suspausti žmones, kad jų į vagoną tilptų kuo daugiau. Taip pat nereikėtų stebėtis, jei Japonijos restorane jums bus pasiūlyta žalios arklienos – ji japonams yra delikatesas. Ir nors gyventojų raštingumo lygis Japonijoje siekia 100%, tačiau klaidingų užrašų anglų kalba čia yra apstu – nuo gatvės ženklų iki marškinėlių.

Naudingi patarimai

Nors keliautojus iš viso pasaulio domina galimybė nuvykti į Fukušimos regioną, tačiau užsienio reikalų ministerija to daryti nerekomenduoja, kadangi teritorijos patenka į uždraustų zonų sąrašą. Japonijoje taip pat yra ir nuolatinis žemės drebėjimų bei cunamių pavojus. Audrų sezonas kai kuriose šalies dalyse trunka nuo birželio iki gruodžio. Taigi, prieš planuojant kelionę, būtina iš anksto pasidomėti būsima klimato situacija.

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės. Žemiau pateikiu Lietuvos Respublikos ambasados Japonijoje pagrindinę informaciją.

Adresas: 3-7-18 Moto-Azabu, Minato-ku, Tokyo 106-0046, Japan. amb.jp@urm.lt, consul.jp@urm.lt