Informacija apie Boliviją
Bolivija. Faktai, žemėlapis ir gidų informacija keliaujantiems
Bolivija – Pietų Amerikos vidurio šalis, kuri dažnai lieka nepastebėta turistų. Tačiau ji stebina nuoširdžiu svetingumu, gyvomis tradicijomis ir paprastumu. Kaip agentūros GRŪDA gidas pasidalinsiu su jumis įspūdžiais apie šią paslaptingą ir kontrastų kupiną šalį.
Bolivija nepriklausoma tapo 1825 m. rugpjūčio 6 d. Jos teritorija siekia 1,1 mln. kvadratinių kilometrų. Šalis šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojasi su Brazilija, pietryčiuose su Paragvajumi, pietuose su Argentina, o pietvakariuose su Čile ir Peru. Šiuo metu Bolivijoje gyvena apie 10 mln. žmonių, kurių daugumą sudaro Amerikos indėnai (55 %, daugiausia kečujai ir aimarai), 30 % yra metisai, o likusieji – europietiškos kilmės.
Oficialioji Bolivijos sostinė – Sukrė, tačiau reali politinė šalies valdžios būstinė įsikūrusi La Pase.
Bolivija išsiskiria savo geografine padėtimi – tai aukščiausiai įsikūrusi šalis Pietų pusrutulyje. Kartu tai ir viena labiausiai izoliuotų bei kultūriškai įvairiapusių valstybių. Nors Bolivijoje gausu gamtos išteklių, ji vis dar išlieka ir viena skurdžiausių pasaulio šalių. Įdomu tai, kad nuo nepriklausomybės paskelbimo šalyje įvyko daugiau nei 200 perversmų ir kontrperversmų – tai vienas didžiausių rodiklių pasaulyje. Visos kelionės į Boliviją.
Oficiali Bolivija
Bolivija išsiskiria nepaprasta kalbų įvairove – šalyje vartojamos 43 kalbos, iš kurių net 37 pripažintos oficialiomis. Dauguma gyventojų (77 %) kalba ispaniškai, tačiau nemaža dalis vartoja ir vietines indėnų kalbas – kečujų (21 %) bei aimarų (15 %).
Anglų kalba šalyje nėra plačiai paplitusi, ja šiek tiek susikalbėti galima tik didesniuose miestuose, ir net ten dažniausiai labai ribotai.
Bolivijos religija
Pagrindinė religija Bolivijoje yra katalikybė, kurią išpažįsta 77 % gyventojų. Protestantiškos bendruomenės sudaro 16 % šalies populiacijos. Likusi dalis gyventojų nurodo esantys nereligingi arba nepriklausantys jokiai konfesijai.
Laikas Bolivijoje
Kai Lietuvoje galioja žiemos laikas, skirtumas su Bolivija yra 6 valandos. Kai Lietuvoje galioja vasaros laikas, skirtumas – 7 valandos.
Bolivija pastovų laiką taiko nuo 1932 metų.
Bolivijos valiuta ir vidutinės kainos
Bolivijos valiuta – bolivianas (BOB), padalintas į 100 centavų.
Keliaujant į Boliviją, geriausia vežtis JAV dolerius, nes jie labiau priimami ir lengviau iškeičiami. Valiutą galima konvertuoti atvykus į oro uostą, bankuose, specializuotose valiutos keityklose (casas de cambio), kai kuriose kelionių agentūrose ar didesnėse parduotuvėse, orientuotose į turistus. Kursas dažniausiai panašus visur, bet oro uostuose valiutos keitimas paprastai nenaudingiausias.
Dauguma valiutos keityklų net ir didžiuosiuose miestuose nedirba iki vėlumos, tad patartina pinigus išsikeisti dienos metu. Kraštutiniu atveju galima kreiptis į gatvės valiutų keitėjus (cambistas), tačiau tik nedidelėms sumoms.
Grynuosius pinigus iš kreditinių ar debetinių kortelių galima išsigryninti bankomatuose (cajero automático) didesniuose miestuose. Jie paprastai išduoda 50 ir 100 BOB banknotus, o kai kurie – ir JAV dolerius. Mažuose provincijos miesteliuose bankomatų beveik nėra.
Bolivija – viena pigesnių Pietų Amerikos šalių. Pavyzdžiui, kelionė autobusu ar mikroautobusu kainuoja vos 0,20–0,60 JAV dolerio, lyniniu keltuvu – 0,50 USD. Dviviečio viešbučio kambario kaina prasideda nuo 30 USD.
Pietūs Bolivijoje gali kainuoti vos 2 USD. Beje, daugelį turistų stebina, kad kavos puodelis dažnai kainuoja tiek pat, kiek ir valgis, tačiau tai vienas iš nedaugelio brangesnių malonumų.
Bolivijos virtuvė – ką verta paragauti
Bolivijoje jūrų kiaulytės laikomos ne mielais naminiais gyvūnėliais, bet įprastu mėsos šaltiniu. Nors tai dažnai šokiruoja iš kitų šalių atvykstančius gyvūnų mylėtojus, vietos kultūroje tai visiškai įprasta. Visgi nusiraminkite, niekas neverčia ragauti jūrų kiaulytės, jei to nenorite – Bolivijoje itin mėgstama jautiena, kuri sudaro daugelio tradicinių patiekalų pagrindą.
Vienas iš tipiškų Bolivijos valgių – uminta. Saldus patiekalas, gaminamas iš saldintų kukurūzų miltų, kurie verdami įvynioti į kukurūzų lapus ir taip patiekiami. Lapai nevalgomi, tačiau į juos įvyniota masė pasižymi išskirtiniu skoniu. Nors panašių patiekalų galima rasti visame Andų regione, Bolivijos versija laikoma labiau desertine.
Kalnų regionuose, ypač La Pase, itin populiarus patiekalas plateado paceño – keptas mėsos gabalas, patiekiamas su virtomis bulvėmis, pupelėmis ir kukurūzais. Paprastas, sotus ir tipiškas aukštikalnių maistas.
Tuo tarpu pique macho yra rimtas išbandymas tiems, kurie pasitiki savo apetitu. Šiame aštroko skonio patiekale rasite jautienos, dešrelių, kiaušinių, keptų bulvyčių, daržovių ir padažų. Porcija tokia didelė, kad ja paprastai dalijasi keli žmonės. Norintiems švelnesnės versijos siūlomas mažesnis variantas pique.
Sveikatos priežiūra Bolivijoje ir rekomenduojami skiepai
Bolivijos sveikatos priežiūros sistema gana paprasta ir dažnai neatitinkanti vakarietiškų standartų, todėl svarbiausia, ką gali padaryti keliautojas – pasirūpinti prevencija ir stengtis nesusirgti.
Prieš kelionę rekomenduojama pasiskiepyti ar atnaujinti vakcinas nuo stabligės (ypač jei paskutinis skiepas buvo daugiau nei prieš 10 metų), hepatito B ir C, taip pat pagalvoti apie profilaktinį skiepą nuo pasiutligės. Keliaujant į tropines ar džiunglių vietoves, pravartu apsvarstyti maliarijos profilaktiką.
Daugiau informacijos apie skiepus keliaujant į Boliviją rasite oficialioje Visuomenės sveikatos centro svetainėje.
Beje, nepaisant sveikatos paslaugų kokybės trūkumų, kelionių draudimas vykstantiems į Boliviją būtinas.
Transportas Bolivijoje – ką svarbu žinoti keliautojui
Populiariausios transporto priemonės Bolivijoje yra lėktuvai ir autobusai. Dėl sudėtingos šalies geografijos bei atokiai esančių vietovių vidaus oro transportas itin gerai išvystytas – beveik kiekviename vidutinio dydžio mieste yra oro uostas. Vietinius skrydžius vykdo kelios nacionalinės oro linijos: „Aerosur“ (didžiausia), „Aerocon“, „Amaszonas“, „BoA“, „TAM“ ir „GOL“. Šios bendrovės taip pat vykdo tarptautinius skrydžius į kaimynines šalis – dažniausiai į Peru, Venesuelą ir Argentiną.
Skraidant šalies viduje, reikia atsižvelgti į papildomus mokesčius: 15 BOB mokestis mokamas registracijos metu, o išvykstant iš šalies taikomas 25 USD išvykimo mokestis.
Autobusai Bolivijoje jungia tiek didžiuosius miestus, tiek mažus kaimelius. Tik reikėtų žinoti, kad dauguma jų važiuoja dieną, po 18 val. reisų skaičius gerokai sumažėja. Kadangi autobusai priklauso privačioms bendrovėms, komforto lygis gali labai skirtis – nuo modernių transporto priemonių su oro kondicionieriais ir tualetais iki girgždančių senų kaimiškų autobusų. Patariu iš anksto apsilankyti autobusų stotyje ir įvertinti vietinio transporto būklę. Kelių būklė Bolivijoje paprastai gera. Autobusų bilietų kainos labai prieinamos: vidutiniškai 3–5 BOB už kelionę.
Svarbu žinoti ir tai, kad Bolivijoje neretai vyksta streikai, kurių metu užtveriami keliai. Prieš išvykstant verta pasitikrinti situaciją, kad netektų nakties praleisti autobuse.
Traukiniai Bolivijoje nėra populiarūs, tačiau turistams yra keletas įdomių maršrutų. Vienas iš jų – Oruro–Uyuni linija, kuri vingiuoja per nuostabų Andų kraštovaizdį ir net kertą aukštai kalnuose tyvuliuojantį ežerą.
Automobilio nuomą Bolivijoje gali rinktis patyrę vairuotojai. Nuomos kainos prasideda nuo 48 USD dienai, plius 0,50 USD už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Tačiau dėl sudėtingo reljefo, dažnai prasto kelių žymėjimo ir nenuspėjamo vietinių vairuotojų elgesio (ypač kaimo vietovėse), daugeliui keliautojų saugiau ir patogiau sutarti dėl dienos kainos su taksi vairuotoju arba naudotis fiksuotais pervežimais.
Elektra
Elektros įtampa yra 230V (50 Hz). Naudojami dviejų rūšių elektros kištukų tipai (gali reikėti adapterio):
Ką reikėtų žinoti turistams vykstant į Boliviją
- Bolivija laikoma palyginti saugia šalimi turistams, tačiau kaip ir visur kitur, gali pasitaikyti smulkių sukčiavimų, kišenvagystės ir kitokie atvejai.
- Būkite atsargūs bendraudami su „sertifikuotais“ gidais ar apsimetėliais policijos pareigūnais. Jei kas nors kviečia į „autentišką festivalį, vykstantį tik šiandien“, patariu tiesiog pasakyti tvirtą „ne“.
- Vakare geriausia naudotis patikimais taksi, o viešose ir perpildytose vietose asmeninius daiktus laikyti arti savęs.
- Gerkite tik fasuotą vandenį, juo taip pat rekomenduoju plauti vaisius, valytis dantis.
- Fotografuojant vietinius gyventojus, visada pirmiausia paprašykite leidimo – tai laikoma pagarbos ženklu.
- Bolivijos miestų gatvėse eismas dažnai chaotiškas, vairuotojai retai paiso taisyklių, tad būkite atsargūs pereidami gatvę.
- Dideliame aukštyje saulės spinduliai itin intensyvūs – UV lygis čia gali būti iki 20 kartų didesnis nei jūros lygyje. Tad jeigu nenorite „pasipuošti“ nudegimais, naudokite apsauginį kremą su aukštu SPF ir dėvėkite kepurę, ypač lankantis Titikakos ežere, kur spindulius papildomai atspindi vanduo.
- Dėl aukštumų Bolivijoje neretai pasireiškia aukščio ligos simptomai: galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas. Pirmosiomis dienomis venkite fizinio krūvio, skirkite laiko aklimatizacijai.
- Beveik 60 % boliviečių yra vietiniai gyventojai arba metisai. Dauguma jų – ypač kaimo vietovėse – labai vertina tradicijas ir ritualus. Turistų prašoma gerbti vietos papročius, tačiau atvykėlius boliviečiai paprastai supranta ir jiems atleidžia.
- Venkite žodžio „indėnai“ – vietiniai gyventojai teikia pirmenybę neutraliam terminui „campesinos“ (valstiečiai). Bendraudami rodykite nuoširdumą – pernelyg griežtas tonas gali išgąsdinti ar nutildyti vietinius gyventojus.
- Norint naudotis mobiliuoju internetu Bolivijoje, būtina įsigyti vietinę SIM kortelę. Geriausi tiekėjai „Entel SA“ ir „Nuevatel“. Tačiau verta žinoti, kad net ir didesniuose Bolivijos miestuose signalas dažnai silpnas ir nestabilus, o aukštikalnėse ryšio gali visai nebūti.
- Perkant SIM kortelę, paprašykite pardavėjo ją iš karto suaktyvinti ir sukonfigūruoti.
- Viešoji interneto prieiga taip pat gana sudėtinga – interneto kavinėse dažnai susidaro eilės, o viešbučiuose ir nakvynės namuose Wi-Fi ryšys silpnas.
- Bolivijoje veikia nelegalūs barai, kuriuose lankytis rizikinga – turistus už tai gali net sulaikyti. Norėdami išvengti nemalonumų, rinkitės tik oficialiai veikiančias registruotas pasilinksminimo vietas.
Viza į Boliviją
Lietuvos Respublikos piliečiams trumpalaikėms kelionėms į Boliviją viza nereikalinga, tačiau būtina turėti galiojantį pasą.
Vizų politika gali keistis, todėl prieš kelionę rekomenduoju pasitikrinti naujausią informaciją oficialiose interneto svetainėse arba susisiekti su atsakingomis institucijomis.
Lankytinos vietos Bolivijoje
Bolivijos miestai
Bolivijos žemėlapis
Orai Bolivijoje
Bolivijoje nėra vienodo klimato – jį stipriai lemia šalies reljefo įvairovė ir aukštis virš jūros lygio. Žemumose vyrauja tropinis ir subekvatorinis klimatas. Kalnuotose vietovėse orai kur kas sausesni ir žemyninio tipo. Šalies teritorijoje galima rasti sausiausias, drėgniausias ir net sūriausias pasaulio vietas.
Rytinėse žemumose, kur driekiasi tropinės džiunglės, vasaros sezonas (kuris, priešingai nei Lietuvoje, trunka nuo rugsėjo iki vasario) pasižymi karščiu ir gausiais lietumis – temperatūra dažnai pakyla iki 32–34 °C. Žiemą oras švelnesnis ir malonesnis – termometras paprastai rodo 20–22 °C.
Vakarinėje šalies dalyje, Altiplano plynaukštėje, vasaros temperatūros svyruoja tarp 13 °C ir 20 °C, tačiau žiemos čia itin kontrastingos: dienos gali būti šiltos ar net karštos, o naktimis smarkiai atšąla.
Dideliuose aukštikalnių miestuose, pavyzdžiui, La Pase, klimatas gana stabilus – temperatūra visus metus išlieka tarp 5 °C ir 11 °C.
Puerto Suaresas garsėja tvankiu karščiu, o Ujūni druskos dykumoje siaučia žvarbūs vėjai ir laikosi žiemiška temperatūra. Įdomu tai, kad šiuos du visiškai skirtingus pojūčius galima patirti vieno sezono metu.
Geriausias metas keliauti po Boliviją – nuo gegužės iki spalio, kai orai sausesni ir malonesni. Turistų srautas didžiausias rugpjūtį.