Lankytinos vietos Indonezijoje

Borneo, dar vadinama Kalimantanu, yra Pietryčių Azijoje ir užima trečią vietą pasaulio salų sąraše pagal dydį po Grenlandijos ir Naujosios Gvinėjos. Ji padalinta tarp trijų valstybių: didžiausią dalį, apie 73 %, užima Indonezija, apie 26 % – Malaizija, o likusią – maždaug 1 % – Brunėjus. Visos trys Borneo saloje esančios valstybės turi skirtingas valiutas: Malaizijoje naudojamas ringitas (MYR), Indonezijoje – rupija (IDR), o Brunėjuje – Brunėjaus doleris (BND). Borneo salos plotas: 743 330 km². Vietiniai gyventojai yra iš įvairių etninių grupių, tad galima išgirsti malajų, indoneziečių, anglų ir vietines kalbas. Besidomintiems religinėmis lankymo vietomis, siūloma didelė įvairovė: islamas, krikščionybė, vietinė religija.  Borneo sala iš kitų pasaulio vietų išsiskiria savo kraštovaizdžiu, augmenija ir itin retomis gyvūnų rūšimis. Ekskursijų metu galima išvysti 140 milijonų metų senumo miškus, didžiausią pasaulyje gėlę Rafflesią, kuri turi labai specifinį kvapą. Sužavi labai retos gyvūnų rūšys: laukiniai orangutanai, miniatiūriniai elniai, skraidančios varlės, spindinčios gyvatės.   #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kelionės Vilnius – Borneo sala Vilnius – Borneo sala lėktuvu. Tiesioginių skrydžių į Borneo salą nėra. Norėdami aplankyti pačias įspūdingiausias šios salos vietas, galite pasirinkti kelionių agentūros GRŪDA organizuojamą 14 d. poilsinę ir pažintinę kelionę prie Kinijos jūros, aplankant ir Borneo salą.  Vilnius – Borneo sala sausumos transportu. Kelionė sausumos transportu (traukiniais ar autobusais) iš Vilniaus į Borneo neįmanoma, nes sala apsupta jūros. Nors dalį kelio galima įveikti sausuma, paskutinę kelionės atkarpą būtina kirsti jūrą lėktuvu arba laivu. Tai labai ilga ir brangiai kainuojanti kelionė. Trukmė: 4–8 savaitės, priklausomai nuo transporto, vizų, pasienio laukimo.  #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET#

Borobuduro šventykla yra Indonezijoje, Javos saloje. Tai didžiausia ir didingiausia budistų šventykla pasaulyje bei turistų iš viso pasaulio traukos centras su tūkstančiais įmantriai išdrožtų reljefinių plokščių bei šimtais statulų. Mistinė Borobuduro šventykla atitinka budistinės visatos sampratą ir yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Šventyklą VIII - IX a. pastatė tuomet valdžiusi Sailendros dinastija. Religiniams tikslams šventykla naudota nuo pat pastatymo iki XV a. Po to Borobuduras buvo palaidotas po vulkaniniais pelenais ir apsuptas tankių džiunglių. Šventyklos svarbiausias nurodymas yra atsiriboti nuo žemiškų troškimų ir siekti nušvitimo bei išminties remiantis budistų mokymais. Statinys turi keturis įėjimus ir pagal budizmo filosofiją yra padalintas į tris sritis: Kamadhatu, Rupadhatu ir Arupadhatu. Pirmoji Kamadhatu sritis iliustruoja priežasties ir pasekmės dėsnį ir žmogiškąsias ydas. Antrąją sritį, Rupadhatu, sudaro galerijos su akmeniniais reljefais ir Budos statulomis. Iš viso čia yra 328 Budos statulos, kurių kiekviena yra papuošta įvairiais raižiniais. Šioje dalyje slepiasi sanskrito rankraščiai su  įvairiomis budizmo istorijomis. Trečioji sritis, Arupadhatu, vaizduoja dvasinį pakilimą, aukščiausią tyrumą ir yra be ornamentų ar dekoracijų. Ši dalis susideda iš tuščiavidurių apskritų stupų, primenančių apverstus varpus. Kiekvienoje stupoje yra Budos statula. Čia iš viso yra 72 stupos. Aukščiausia stupa kadaise buvo 42 metrų aukščio ir 9,9 metrų skersmens. Iš viso visame šventyklos komplekse yra net 504 Budos statulos. Maždaug 1970 metais šis saugomas objektas buvo restauruotas UNESCO lėšomis. Po jos restauravimo XX a. sugrįžo šventyklos religinė svarba. Šventyklai restauruoti kiek tik įmanoma buvo naudotos originalios medžiagos. Įdomu tai, kad vykdant restauravimo darbus Borobuduro apylinkėse buvo rastos dar dvi mažesnės šventyklos: Menduto ir Pavono šventyklos. Pavono šventykla yra už 1,1 km. nuo Borobuduro, o Menduto šventykla nuo Borobuduro nutolusi apie 3 km. Manoma, kad visas tris šventyklas sieja religinis ryšys, tačiau tai vis dar tiksliai nežinoma. Šventyklą kasmet aplanko apie 3 mln. turistų. Kartą per metus čia vyksta Vesako dienos festivalis, kuris švenčiamas balandžio arba gegužės mėnesį per pilnatį. Ši šventė skirta Budos gimimui, nušvitimui ir mirčiai paminėti. Į Borobuduro šventyklą rekomenduoju vykti įsigijus ekskursiją su gidu – šios ekskursijos gana nebrangios, nereikės sukti galvos kaip nuvykti bei sužinosite daug įdomių dalykų. Šventyklos teritorijoje rasite daug prekeivių pardavinėjančių tiek kinietiškus suvenyrus, tiek įdomias vertingas dovanas. Rekomenduoju iškart pamačius nepirkti, apžiūrėti kelias parduotuves ar paviljonus, pasiderėti dėl kainos ir išsirinkti, kas jums įdomu ir tinkama.  #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kur statyti automobilį? Borobuduro šventyklos pagrindinė automobilių stovėjimo aikštelė. Atstumas iki šventyklos – 200 m. Kaina visai dienai – 1 eur automobiliui, motoroleriui – 0,5 eur.  Adresas. Parking A  automobilių stovėjimo aikštelė. Atstumas iki šventyklos – 300 m. Kaina visai dienai – 1 eur automobiliui, motoroleriui – 0,5 eur.  Adresas.  Parkir Wisata Borobudur automobilių stovėjimo aikštelė. Atstumas iki šventyklos yra 500 m. Kaina visai dienai – 0,52 eur automobiliui, motoroleriui – 0,25 eur. Adresas. Kur pavalgyti? Woroeng Kopi Kopi Borobudur restoranas. Indonezietiška virtuvė. Papietausite dviese už 20 eurų. Adresas. Caping Resto Borobudur restoranas. Indonezietiška virtuvė. Papietausite dviese už 20 eurų. Adresas.    Truntum Gasblock Borobudur maitinimo įstaiga. Indonezietiška virtuvė.  Papietausite dviese už 20 eurų. Adresas. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Žemėlapis:  Borobuduras. Daugiau informacijos apie Borobuduro šventyklą galite rasti čia: https://borobudur.injourneydestination.id/en/ 

Javos salai tinka įvairūs apibūdinimai – ji ir dieviškai graži, mistiška, pilna kultūros ir ugnikalnių, besispjaudančių dūmais ir lava. Čia rasite ir autentiškus miestelius, ryžių laukus, vešlias džiungles ir didelę gyvūnų ir augalų įvairovę. Sala taip pat ir perpildyta, pilna gyventojų, o kai kur net šiukšlių. Javoje patirtis kitokia nei, pavyzdžiui, Balio saloje. Čia mažiau linksmybių, daugiau ramybės ir nenugludinto tikrumo. Kiek teko girdėti mūsų kelionių agentūros klientų atsiliepimų – sala kupina malonių atradimų, netikėtumų ir magijos! Nepabijokite leistis į nuotykių sūkurį!  Javos salą rasite Ramiajame vandenyje, iš šiaurės ją supa Javos jūra, o iš pietų – Indijos vandenynas. Pietiniai krantai įprastai aukšti, statūs, o šiauriniai žemi, dažnai pelkėti. Išilgai salos yra ištisi vulkaninių kalnų masyvai ir plynaukštės. Javos saloje yra net 112 ugnikalnių, iš kurių 16 yra aktyvūs. Svarbu žinoti, kad saloje pasitaiko žemės drebėjimų ir yra karstinių sričių – kalnų. Saloje šiuo metu gyvena apie 157 mln. gyventojų ir ji yra tankiausiai apgyvendinta sala pasaulyje. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Javos salos istorija prasidėjo I a., kai čia gyvavo sundai ir javiečiai bei atvykdavo indų pirkliai. IV a. čia susikūrė Kalingos ir Tarumos valstybės. VII-XIII a. dalis Javos priklausė Šrividžajos valstybei, sekančiame amžiuje teritorijoje pradėjo plisti budizmas ir pastatyta garsioji budistų šventykla Borobuduras. VIII-XI a. Javoje gyvavo budistinė valstybė, o jau XIII a. pradėjo plisti islamas. XVI a. čia susikūrė keli sultonatai, tačiau salą, kaip ir nemažai kitų Indonezijos vietovių, pradėjo po truputį kolonizuoti olandai. XIX a. olandus trumpam išstūmė prancūzai, vėliau kelis metus salą valdė Didžioji Britanija. 1816 m. sala vėl buvo grąžinta Olandijai. Tuomet pagerėjo salos ekonominis ir socialinis gyvenimas. Antrojo pasaulinio karo metais salą okupavo Japonija, o pasibaigus karui sala prijungta prie Indonezijos teritorijų.  Javos sala yra svarbiausias Indonezijos ekonominis regionas. Čia yra beveik pusė dirbamų žemių, auginami ryžiai, batatai, kukurūzai, žemės riešutai, soja, cukranendrės, arbata. Saloje auginami galvijai, ypač avys ir ožkos. Javos saloje išgaunama nafta, siera, auksas, sidabras. Nemaža dalis gyventojų dirba turizmo ir svetingumo sektoriuje.  Javos saloje vyrauja subtropinis klimatas su dviem sezonais. Sausasis sezonas trunka nuo gegužės iki spalio mėnesio, o lietingasis nuo lapkričio iki balandžio mėnesio. Oro temperatūra ištisus metus išlieka aukšta – apie 22-35 laipsnius Celsijaus. Vėsesnė temperatūra laikosi kalnuotose vietose, o pietinėje pakrantėje yra kiek vėsiau nei šiaurinėje salos dalyje. Ištisus metus vyrauja didelė drėgmė. Orus Javos saloje galite pasitikrinti šioje internetinėje svetainėje. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Vilnius – Javos sala Kelionės į Javos salą būdai: Vilnius – Džakarta skrydis su 1 arba 2 persėdimais. Maršrutas su 1 persėdimu iš Vilniaus į Džakartą Turkish Airlines (persėdimas Stambule) ir maršrutas su 2 persėdimais airBaltic ir Qatar Airways (persėdimas Miunchene ir Dohoje).  Varšuva – Džakarta skrydis su 1 persėdimu. Maršrutas su 1 persėdimu iš Varšuvos į Džakartą Turkish Airlines (persėdimas Stambule), Etihad (persėdimas Jungtiniuose Arabų Emyratuose) arba Qatar Airways(persėdimas Dohoje) avialinijomis. Ryga  – Džakarta skrydis su 1 persėdimu. Maršrutas su 1 persėdimu iš Rygos į Džakartą Turkish Airlines (persėdimas Stambule) arba AirBaltic (persėdimas Dubajuje) avialinijomis. Kelionė į Indoneziją (skrydis su 1 persėdimu iš Vilniaus į Džakartą) ir tolimesnė kelionė po Indoneziją keliaujant po Javos salą su „Grūda“. Indonezijos salų magija. Aplankant keturias salas: Borneo, Javos, Sulavesio ir Balio. Su poilsiu prie Indijos vandenyno,, 18d. https://www.gruda.lt/tolimi-krastai/kelione-i-indonezijos-salas  Kelionė į Javos salą Kelionė į Indoneziją (skrydis su 1 persėdimu iš Vilniaus į Džakartą) ir tolimesnė kelionė po Indoneziją su „Grūda“. Indonezijos salų magija. Aplankant keturias salas: Borneo, Javos, Sulavesio ir Balio. Su poilsiu prie Indijos vandenyno,, 18d., https://www.gruda.lt/tolimi-krastai/kelione-i-indonezijos-salas  Kelionė į Indoneziją (skrydis su 1 persėdimu iš Vilniaus į Džakartą) ir tolimesnė kelionė po Indoneziją su „Grūda“. Indonezija – rojus prie pragaro vartų. Į svečius pas orangutangus ir torajus, aplankant papuasų gentį N. Gvinėjos saloje, su poilsiu prie Indijos vandenyno. Didysis turas po 8 Indonezijos salas, 22d., https://www.gruda.lt/tolimi-krastai/kelione-i-indonezijos-salas-su-poilsiu-prie-vandenyno