Informacija apie Islandiją
Islandija. Faktai, žemėlapis ir gidų informacija keliaujantiems
Islandijos peizažai tokie neįprasti, kad leidžia filmuoti mokslinės fantastikos filmus be jokių papildomų dekoracijų. Tai viena neįprasčiausių, nuostabiausių ir unikaliausių šalių pasaulyje. Islandų kalba priklauso skandinavų kalbų grupei, tačiau skirtingai nei danų, norvegų ir švedų, ji mažai pasikeitė nuo vikingų laikų. Negana to, islandai praktiškai nevartoja jokių svetimžodžių, todėl net viduramžiais parašytas istorijas nesunkiai perskaito bet kuris islandas.
IX a. pabaigoje šioje salų grupėje apsigyvendino norvegų vikingai. Šiandien tai viena gražiausių Skandinavijos šalių, keliautojus viliojanti nuostabia gamta ir neįtikėtinos erdvės bei laisvės pojūčiu. Papasakosiu jums įdomiausius dalykus apie Islandiją, kadangi jau ne vienerius metus čia dirbu kelionių organizatoriaus GRŪDA gidu. Visas kelionės į Islandiją rasite vienoje vietoje.
Bendra informacija apie Islandiją
Islandijos valstybė užima antrą didžiausią Europos salą ir kelias mažesnes aplinkines salas. Didžiausias šalies miestas ir sostinė – Reikjavikas. Žemėlapyje Islandiją galima rasti tiesiai virš poliarinio rato Atlanto vandenyne, tarp Norvegijos ir Grenlandijos. Vasarą saloje būna baltosios naktys, o žiemą dienos šviesa trunka vos 4–5 valandas. Šiauriausia apgyvendinta šalies dalis, Grimsio sala, yra už poliarinio rato, todėl poliarinė naktis čia tęsiasi visą žiemą.
Vyraujantis šalies reljefas – vulkaninės plynaukštės su viršūnėmis iki 2 km. Visa Islandija padengta daugybe veikiančių ugnikalnių (Hekla, Laki), geizerių, karštųjų versmių, o pakrantė stipriai išraižyta fiordų. Bendras plotas –103 tūkst. kv. km, iš kurių 11,8 tūkst. kv. km dengia ledynai. Gyventojų suskaičiuojama apie 272,5 tūkst., kurių beveik pusė gyvena Reikjavike.
Klimatas
Islandijoje vyrauja subarktinis jūrinis klimatas, kurį reguliuoja šiltoji Golfo srovė. Žiemą vyrauja švelnus ir drėgnas oras, vasarą vėsu ir debesuota. Vidutinė sausio mėnesio oro temperatūra retai nukrenta žemiau -1°C, o šilčiausią mėnesį liepą dažniausiai pakyla iki 10–12°C.
Vietiniai juokauja, kad per vieną dieną čia galima patirti visus metų laikus. Išties, per kelias valandas saulę kelis kartus gali pakeisti pliaupiantis lietus, sniegas ir stiprus vėjas. Todėl, nepaisant sezono, į kelionę pasiimkite šiltus ir neperšlampamus drabužius.
Laikas
Islandija visus metus laikosi Grinvičo laiko ir nesilaiko vasaros laiko. Skirtumas tarp Lietuvos ir Islandijos – minus 3 valandos.
Kalba
Valstybinė Islandijos kalba yra islandų, kuri užsieniečiams sunki dėl ilgų žodžių ir tarimo. Tačiau islandų kalbos skambesys turi ypatingo žavesio.
Religija
Islandai – labai dvasinga tauta, ateistų tarp jų praktiškai nėra. Didžioji dalis šalies gyventojų yra liuteronai, apie 3 % bendruomenės – katalikai. Ne visi islandai kiekvieną savaitę lanko bažnyčią (ne daugiau kaip 10 %), bet beveik kiekvienas islandas tikrai lanko bažnyčią bent kelis kartus per metus vien dėl to, kad yra „islandas“.
Sveikatos priežiūra ir skiepai
Islandijoje gana aukštas sveikatos priežiūros lygis, tačiau už bet kokias paslaugas, įskaitant greitąją pagalbą, turistai moka, ir gana brangiai. Taigi vykstant į šią šalį, sveikatos draudimu pasirūpinti privaloma. ES šalių piliečiams rekomenduoju pasinaudoti nemokama Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK), kuri padengia kai kurias medicinines išlaidas.
Keliaujant į Islandiją privalomų skiepų nėra. Suaugusiems rekomenduojama difterijos ir stabligės revakcinacija. Dėl viso pikto prieš keliaudami patikrinkite naujausią informaciją Visuomenės sveikatos centro svetainėje arba pasitarkite su savo gydytoju.
Žymiausios lankytinos vietos Islandijoje
Dauguma salos lankytinų vietų yra natūralios. Islandija – geizerių, ugnikalnių, gydomųjų terminių šaltinių ir didingų krioklių šalis.
- Mėlynoji lagūna atsirado 1976 m. statant Svartsengi šiluminę elektrinę. Vandens temperatūras visus metus siekia 39 °C, jame gausu natūralių mineralų. SPA kompleksas veikia visus metus, nuo ryto iki vėlyvo vakaro. Jei čia apsistosite vėlyvą žiemą, besipliuškendami šiltame vandenyje turėsite galimybę pamatyti šiaurės pašvaistę, o vasarą pasimėgauti baltosiomis naktimis.
- Geizerių slėnis yra pietvakarinėje salos dalyje. Islandiškai vadinamas Haukadalur. Slėnyje yra kelios dešimtys karštųjų versmių, kurios periodiškai iššauna verdančio vandens ir garų stulpus. Tai vaizdas, kurį tikrai prisiminsite visą likusį gyvenimą.
- Gudlfoso krioklys yra vos už 10 minučių kelio automobiliu nuo Geizerių slėnio. Jis susideda iš trijų skirtingų lygių. Krintančio vandens vaizdas ir garsas gniaužia kvapą. Saulėtu oru virš krioklio pasirodo ryški vaivorykštė.
- Jokulsarlon ledyno lagūna yra salos pietryčiuose. Ji susidarė tirpstant didžiausiam Europos ledynui Vatnajökull, kurio 8133 km² plotas sudaro net 8 % visos šalies teritorijos. Ledynas toks didelis, kad kiekviena jo šaka turi savo pavadinimą ir laikoma atskiru ledynu. Įspūdingiausias šios lagūnos bruožas – neįprastai gražūs ledo luitai, kurie periodiškai atitrūksta nuo ledyno. Vandens paviršiuje plaukioja įvairių atspalvių ir formų ledkalniai (neįprasčiausi – turkio spalvos). Kartais juos į krantą išplauna potvynis. Šalia Jokulsarlon lagūnos, siauroje sąsmaukoje, jungiančioje rezervuarą su Atlanto vandenynu, yra dar viena populiari salos atrakcija – juodo vulkaninio smėlio paplūdimys. Paplūdimyje išplautos skaidrios ledo lytys gražiai išsiskiria tamsiame fone ir mirga saulėje.
- Banginių muziejus įsikūręs Husavik mieste. Jame pasakojama banginių medžioklės istorija. Žymiausi eksponatai – milžiniški banginio griaučiai, rasti Islandijos krantuose, taip pat natūralaus dydžio šių jūrų žinduolių modeliai.
- Tingvedliro nacionalinis parkas nutolęs 47 km nuo Reikjaviko. Jį būtina pamatyti jau vien dėl istorinės reikšmės, nes būtent čia 930 m. įkurtas Islandijos parlamentas, vadinamas Altingu, kas islandiškai reiškia „Visi į Tingą“. Jo nariai surengė pirmuosius susirinkimus Tingo slėnyje. Tingvedliras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia yra daugybė gamtos stebuklų, tokių kaip Thingvallavatn, didžiausias natūralus Islandijos ežeras ir Silfra plyšys, kuriame galima nardyti tarp Amerikos ir Europos tektoninių plokščių.
- Eutrofinis Mývatn ežeras yra šiaurės rytų Islandijoje, Krafla ugnikalnio teritorijoje. Ugnikalnio galia suteikia vietovei šiltų geoterminių šaltinių, tinkamų maudytis. Kvapą atima kitoniškomis spalvomis ir keistomis uolų skulptūromis padabintas kraštovaizdis. Taip pat lavos dariniai, primenantys senovinius demonų miesto griuvėsius.
Maistas
Vienas geriausių būdų patirti šalies atmosferą – paragauti tradicinių patiekalų. Tiesa, daugeliui neįpratusių keliautojų islandiška virtuvė atrodo labai specifinė.
Norint pajusti neįprasčiausius skonius, geriausia lankytis Islandijoje nuo sausio iki vasario vidurio. Šiuo metu šalyje vyksta skandinavų dievo Toro (Thorrablot) festivalis. Šiai progai vietinės kavinės ruošia tórramatur tradicinių patiekalų rinkinį, kurį sudaro jautiena, kraujinė dešra, rauginta ryklio mėsa hakarl, rūgpienyje marinuoti banginių taukai sur-khvalur, virta avino galva svid, pamirkyta pieno rūgštyje. Pasak vietinių, visa tai – mėgstamiausias griaustinio dievo maistas.
Jei norite restorane užsisakyti ką nors mažiau originalaus, atkreipkite dėmesį į avienos patiekalus. Ši mėsa laikoma šiuolaikinės Islandijos vizitine kortele. Verta bent kartą užsisakyti žuvies ar kitų jūros gėrybių – dažniausiai jos gaminamos tą pačią sugavimo dieną.
Vienas iš šalies kulinarinių lobių, kurio verta paragauti, yra rauginto pieno produktas skyr, kuris konsistencija primena grietinę ar jogurtą.
Galite paragauti islandiško dešrainio pylsa, kurio dešrelės gaminamos iš trijų rūšių mėsos (dažniausiai jautienos, kiaulienos ir avienos). Dešrainis paprastai paskaninamas traškiais svogūnais, islandinėmis garstyčiomis, naminiu kečupu ir remulado padažu. Viena garsiausių Islandijos įstaigų, kur galima paragauti šių dešrainių , yra nuo 1937 m. veikiantis greito maisto tinklas „Bæjarins Beztu Pylsur“. Išvertus iš islandų kalbos, pavadinimas reiškia „geriausi dešrainiai mieste“. Vienoje iš „Bæjarins Beztu“ įstaigų kadaise lankėsi JAV prezidentas Bilas Klintonas ir grupės „Metallica“ vokalistas Jamesas Hetfieldas. Nuo tada prie šio nedidelio prekystalio, esančio netoli Reikjaviko uosto, susidaro didžiulės eilės.
Transportas
Egzistuoja stereotipas, kad po Islandiją galima keliauti tik automobiliu. Tačiau tai nėra visiškai tiesa: šalyje patogus viešasis transportas, kuris kai kuriose situacijose gali būti naudingas.
Dauguma keliautojų tarp miestų ir lankytinų vietų keliauja automobiliu. Tai gana patogu, nes visoje saloje veikia keli automobilių nuomos tinklai. Islandijoje yra vienas greitkelis – 1332 kilometrų ilgio asfaltuotas žiedinis kelias, kuris supa visą salą ir leidžia pamatyti daugybę populiarių lankytinų vietų. Tačiau planuojant kelionę verta atsižvelgti į šalies klimato ypatumus. Patogiausias metas keliauti automobiliu – antroje vasaros pusėje, kai keliai saugiausi, o oras tinkamiausias. Šaltuoju metų laiku ir iki vasaros pradžios, daugelis kalnų takų uždaryti dėl sniego ar lietaus.
Autobusai tarp miestų kursuoja bet kuriuo metų laiku. Dauguma jų išvyksta iš centrinės autobusų stoties Reikjavike. Tvarkaraščius ir autobusų maršrutų žemėlapius rasite oficialioje Stræto svetainėje.
Vienkartiniai bilietai kainuoja 670 ISK (5 EUR). Norint sutaupyti pinigų, geriau nusipirkti vienos ar trijų dienų bilietus, kurie kainuoja 2650 –5800 ISK (18–40 EUR).
Keista, tačiau kelionė po Islandiją lėktuvu kartais pigesnė nei kelionė autobusu. Vidaus oro linijos jungia didžiuosius šalies miestus: Reikjaviką, Akureyri, Raufarhöfn, Egilsstaðir, Isafjörður.
Kadangi Islandija yra salų valstybė, vandens transportas gana gerai išvystytas – keltai jungia kai kuriuos pakrantės miestus ir miestelius. Keltais galima nukeliauti į Westfjords ir Heimaey, Vestmannaeyjar ir Grimsey salas, nuvykti į Snaefellsnes pusiasalį pasigrožėti lavos laukais ir Snaefellsjökull ugnikalniu, kurį įamžino Žiulis Vernas savo romane „Kelionė į Žemės centrą“.
Valiuta ir vidutinės kainos
Oficiali Islandijos valiuta yra Islandijos krona (ISK). Su savimi galite pasiimti ir eurus, ir dolerius, o atvykę išsikeisti oro uoste, valiutos keityklose, viešbučiuose ar bankuose. Verta prisiminti, kad bankai Islandijoje dirba nuo 9:15 val. iki 16:00 val. ir nedirba savaitgaliais. Banko kortele galima atsiskaityti praktiškai visur.
Pietūs nebrangiame restorane kainuoja apie 3000 ISK (21 EUR). Mėsainio rinkinys greito maisto restorane – 2500 ISK (17 EUR). Importuotas alus, išpilstytas į butelius (0,33 l) 1300 ISK (9 EUR). Vietinis alus, išpilstytas į butelius (0,5 l) 444 ISK (3 EUR). Coca-Cola / Pepsi (0,33 l) – 425 ISK (3 EUR). Vanduo, išpilstytas į butelius. (1,5 l) 287 – ISK (1,97 EUR).
Nakvynės namų nuoma didžiuosiuose Islandijos miestuose parai kainoja nuo 7245 ISK (50 EUR). Vienvietis kambarys viešbutyje kainuos tris kartus daugiau. Kambarį bute galima užsisakyti už 4347 ISK (30 EUR) parai. Tai ekonomiškiausias būsto pasirinkimas. Keliaujant užmiestyje pigiausia apsistoti kempinguose, kur galima nakvoti už 2898 ISK (20 EUR).
Vizos
Lietuvos piliečiams vykstant į Islandiją vizos nereikia. Lietuvos Respublikos piliečiai be vizų gali viešėti ne ilgiau 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Šalyje veikia diplomatinės atstovybės.
Islandijos miestai
Lankytinos vietos Islandijoje
Islandijos žemėlapis
Orai Islandijoje
Islandijos klimatas gana švelnus, bet vėjuotas – vidutinė sausio mėnesio temperatūra siekia apie 0 °C, liepą 11 °C, kalnuose vėsiau. Visą vasarą šalyje būna baltosios naktys, tačiau gruodžio mėnesį dienos šviesa trunka ne ilgiau kaip 5 valandas.
Apsilankyti Islandijoje galite bet kuriuo metų laiku: kiekvienas sezonas suteiks nepakartojamų įspūdžių. Galima pasišildyti karštosiose versmėse – tai viena populiariausių pramogų Reikjaviko apylinkėse.
Laikotarpis nuo rugpjūčio iki balandžio leidžia grožėtis šiaurės pašvaistę net nenutolus nuo miesto. Nuo balandžio iki spalio – banginių stebėjimo laikas. Tam geriausia vykti į Husaviką salos šiaurės rytuose.
Nuo gegužės iki rugpjūčio pradžios galite patirti visą Islandijos baltųjų naktų žavesį: ryškiai rožiniai saulėlydžiai tęsiasi kelias valandas, o po jų neateina tikrai tamsi naktis. Per vasaros saulėgrįžą galėsite išvysti net vidurnakčio saulę – trumpiausią metų naktį (birželio 20–21 d.) Islandijoje saulė leidžiasi 00:02, o tamsa trunka tik 2 valandas 52 minutes.