Kelionės į Islandiją

Plotas. 103 000 km²

Oficialus pavadinimas. Islandijos Respublika.

Sostinė. Reikjavikas (apie 119 tūkst. gyventojų, 2007 m. duomenimis).

Šalies valdymas. Islandija – parlamentinė respublika. Islandijos parlamentas, Altingas, buvo įkurtas 1845 m. kaip patariamoji Danijos karaliaus institucija. Dažnai Altingas vertinamas kaip institucija, pratęsusi Asamblėjos, posėdžiavusios dar 930 – 1799 m., veiklą. Dabar parlamentą sudaro 63 nariai, renkami kas ketverius metus. Prezidentas Islandijoje atlieka daugiausiai formalias funkcijas – veikia kaip diplomatas, oficialus valstybės vadovas, tačiau jis turi teisę vetuoti parlamento priimtą įstatymą ir perduoti jį referendumui. Dabartinis prezidentas – Olafur Ragnar Grimsson. Vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas, kuris kartu su savo kabinetu įgyvendina vykdomąją valdžią.

Geografija. Islandija – Šiaurės Europos valstybė. Ją sudaro didžiausioji, Islandijos, sala ir mažesnės Šiaurės Atlanto vandenyne išsibarsčiusios salelės. Islandijos sala yra kiek į pietus nuo Arkties žiedo, kuris kerta Grimsey salą, esančią į šiaurę nuo Islandijos salos. Geologijos požiūriu, Islandija priklauso ir Europos, ir Šiaurės Amerikos žemynams, kurių plokštės susitinka po sala. Islandija pasižymi dideliu vulkaniniu aktyvumu, kuris lemia egzotišką ir įvairialypį šalies kraštovaizdį. Salos vidurio plynaukštėje plyti negyvenamos teritorijos – smėlio laukai, kalnai ir ledynai. Ledyninės kilmes upės žemuma teka į jūrą. Golfo srovės dėka Islandijos klimatas palyginti švelnus ir tinkamas gyventi. Daugiausiai gyventojų susitelkę salos pakrantėse (net 60 proc. gyvena Reikjaviko mieste ir priemiesčiuose). Artimiausios Islandijos kaimynės – Grenlandija (apie 285 km), Farerų salos (apie 420 km). Artimiausia Islandijai Europos valstybė - Norvegija, nutolusi apie 970 km.

Klimatas. Islandijos pakrantėje vyrauja šaltas jūrinis klimatas. Jau minėtos golfo srovės dėka Islandijoje kur kas šilčiau nei kitose tokioje pat platumoje esančiose vietovėse. Žiemos palyginti švelnios ir vėjuotos, vasaros – vėsios ir drėgnos. Keliaudami turėkite šiltų bei tinkamų dėvėti lietui lyjant rūbų. Pietinėje salos pakrantėje šilčiau, drėgniau ir vėjuočiau nei šiaurinėje. Šiaurėje žiemą dažniau sninga. Šalčiausia salos gilumoje. Vasarą Islandijoje beveik visą parą šviesu, o žiemą – tamsu.

1 lentelė. Duomenys rinkti https://freemeteo.com

Gyventojai. Apie 316,3 tūkst. (prognozė 2008 m.). Islandai savo šalyje sudaro daugumą (apie 93 proc.). Likusieji – kitų Europos (apie 5,5 proc.), Azijos (apie 0,8 proc.), kitų žemynų valstybių piliečiai. Didžiausia Islandijos tautinė mažuma – lenkai (apie 8,5 tūkst.). Antrąją pagal dydį tautine mažuma pastaraisiais metais tapo lietuviai (apie 1,3 tūkst.).

Miestai. Reikjavikas, Akureyri, Husavik, Egilsstadir, Hofn

2 lentelė. CNN duomenys

Kalba. Oficiali kalba – islandų. Tai Šiaurės germanų kalba, kilusi iš senovės skandinavų kalbos. Palyginti su kitomis Šiaurės Europos kalbomis, ji mažiausiai pakitusi, mažiau paveikta anglų kalbos. Islandų kalba – vienintelė gyva kalba, kurios abėcėlėje išliko runų ženklas – raidė Þ (kitose abėcėlėse ji tapo raide „th“). Anglų kalba Islandijoje labai paplitusi – daug islandų ja kalba beveik taip pat gerai kaip gimtąją. Danų kalba taip pat kalba nemažai šalies gyventojų. Kitos populiarios kalbos – vokiečių, norvegų, švedų.

Religija. Nors konstitucija islandams garantuoja tikėjimo laisvę, bažnyčia ir valstybė nėra atskirta. Nacionalinė Islandijos bažnyčia – liuteronų. Jai priklauso 80,7 proc. šalies gyventojų. 2,5 proc. gyventojų priklauso Romos katalikų bažnyčiai, 2,4 proc. – Reikjaviko laisvajai bažnyčiai. Likusieji savęs nesieja su jokia bažnyčia arba priklauso įvairioms mažesnėms religinėms grupėms bei sektoms. Bažnyčios lankymas, kaip ir kitose Šiaurės Europos valstybėse, nėra labai populiarus.

Elektra. Elektros įtampa yra 220V (50Hz). Elektros kištuko forma:

Laikas. Laiko juosta: GMT. Laikrodis nesukamas (nėra vasaros laiko). Lietuva yra GMT +2, įvedus vasaros laiką – GMT +3 laiko juostoje.
Nacionalinės ir religinės šventės.

3 lentelė.

Telefonas, internetas. Islandija garsėja kaip šalis, kurioje daugiausiai pasaulyje naudojamasi mobiliuoju ryšiu. Telefonai veikia GSM tinkle. Mobiliojo ryšio kokybė įprastai gera. Tarptautinis kodas skambinant į Islandiją - +354. Miestų/apskričių telefonų kodų nėra. Skambinant į Lietuvą, reikia rinkti: 00 + 370 + miesto kodas + abonento telefono numeris. Prie interneto prisijungti galima interneto kavinėse, kurių šalyje nemažai, ypač didesniuose miestuose. Įprastai už interneto ryšį reikia mokėti.

Pinigai. Islandijos piniginis vienetas – Islandijos krona (Ikr). Cirkuliuoja 1, 5, 10, 50 ir 100 kronų monetos bei 500, 1000, 2000 ir 5000 kronų vertės banknotai. Pinigus pasikeisti galima bankuose, daugelyje viešbučių. Lengvai pasikeisite tiek eurus, tiek JAV dolerius. Už pinigų keitimą imamas komisinis mokestis, kurio dydis įprastai nepriklauso nuo keičiamos sumos dydžio. Daugelyje prekybos vietų, kavinių/restoranų galima atsiskaityti populiariausiomis kreditinėmis/debetinėmis kortelėmis (Visa, Master Card...). Bankomatus nesunkiai rasite didesniuose miestuose.

Kainos. Kadangi Islandija daugelį prekių importuoja, kainos šalyje gana aukštos.

Orientacinės kainos (euro ir Islandijos kronos kursas vertintas 2008 m. balandžio 9d.):
Kavos puodelis Apie 2,5 – 3 Eur.
Dešrainis Apie 3 Eur.
Suvenyriniai marškinėliai Nuo 17 Eur.
0,3 l alaus Nuo 4 Eur.
0,5 l alaus Nuo 6,5 Eur.
Pietūs vidutinės klasės kavinėje/restorane Nuo 17 Eur.
Vakarienė (užkandis, pagrindinis patiekalas, desertas) Nuo 36 Eur vidutinės klasės kavinėje/restorane

Saugumas, sveikata, skiepai. Nors Islandija laikoma viena saugiausių šalių pasaulyje, kelionėje reikėtų nepamiršti įprastų atsargumo priemonių. Keliaudami nepalikite savo daiktų be priežiūros, nepamirškite užrakinti savo viešbučio kambario durų, vertingus daiktus laikykite viešbučio seife. Policijos, greitosios pagalbos, gaisrinės telefonas Islandijoje – 112.

Būtinai prieš kelionę įsigykite medicininių išlaidų draudimą! Privalomų skiepų, tam, kad būtų leista įvažiuoti į Islandiją, nėra. Dėl papildomos informacijos ir rekomenduojamų skiepų kreipkitės į savo gydytoją arba skambinkite į „Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą“ telefonu 8 5 2159273, taip pat patariame susipažinti su „Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro“ interneto svetainėje skelbiamomis rekomendacijomis keliaujant į užsienio šalis: https://www.ulpkc.lt

Islandijos sienos kirtimas. Vežant per sieną šiuos kiekius nurodytų prekių, skirtų asmeniniam vartojimui, nereikia mokėti muito mokesčio:

• Asmenims, vyresniems nei 18 m. – 200 cigarečių ar 250 g kitokių tabako produktų;
• Asmenims, vyresniems nei 20 m. – 1l stipraus gėrimo ir 1l vyno, arba 1l stipraus gėrimo ir 6l alaus, arba 1l vyno ir 6l alaus, arba 2,25l vyno;
• 3kg maisto, kurio vertė neviršija 13 000 Ikr;
• rūbų, turistinės įrangos ir pan., skirtų asmeniniam naudojimui.

Draudžiama įvežti žalią mėsą ir jos produktus (įskaitant vytintą ar rūkytą), žalius kiaušinius, uostomąjį ir kramtomąjį tabaką.

Giežtai draudžiama vežti narkotines ir psichotropines medžiagas, piratinius autorių teisių saugomus objektus, pornografinius leidinius ar vaizdinę medžiagą; negavus kompetentingų Islandijos tarnybų leidimo – ginklus, amuniciją.

Augalų ir gyvūnų, žvejybos priemonių, vaistų įvežimas yra ribojamas.

Užsienio valiutos įvežimas neribojamas. Vietos valiuta galima įvežti ne daugiau nei 8000 Ikr. Išvežant valiutą, užsienio valiutos kiekis negali viršyti įvežto, o vietos valiutos – 8000Ikr.