Lankytinos vietos Kenijoje

Amboselio nacionalinis parkas randasi pietinėje Kenijos dalyje, vos už penkių kilometrų nuo Tanzanijos sienos ir maždaug už 40 kilometrų nuo įspūdingojo Kilimandžaro ugnikalnio, kurio snieguota viršukalnė iškyla horizonte, dominuodama kraštovaizdyje ir suteikdama jam nepaprastos didybės. Plačios žemumos, besitęsiančios iki pat Kilimandžaro papėdės, jungia įvairias gamtines zonas – nuo sausų stepinių lygumų iki pelkių, miškingų plotų ir sezoniškai išdžiūstančio ežero. Šioje teritorijoje gyvena viena gausiausių dramblių populiacijų Afrikoje – jų čia suskaičiuojama apie 900. Be dramblių, parke aptinkama daugybė kitų laukinių gyvūnų: didžiulės zebrų ir buivolų bandos, žirafos, stručiai, begemotai, karpuotieji šernai, taip pat plėšrūnai – liūtai, hienos. Pramogos ir aktyvus poilsis Amboselio nacionaliniame parke Pagrindinės pramogos Amboselio nacionaliniame parke – safaris džipais, gyvūnų stebėjimas ir dramblių fotografavimas. Lygioje vietovėje šie milžinai matomi iš tolo, o kartais jie priartėja prie pat kelio. Safario metu taip pat sustojama apžvalgos aikštelėse. Amboselis įdomus ne tik gamta, bet ir kultūriniu požiūriu. Apsilankymo šiame parke metu dažnai kviečiama aplankyti masajų kaimą. Tai vietiniai gyventojai, nuo seno įsikūrę šiose apylinkėse ir išlaikę savo tradicijas bei gyvenimo būdą. Pagrindinis masajų pragyvenimo šaltinis – galvijų auginimas. Jie laiko karves, tačiau mėsos beveik nevalgo – maitinasi daugiausia pienu ir karvės krauju. Gyvendami pusiau klajokliškai, masajai nuolat keliauja ieškodami naujų ganyklų. Persikeldami jie išardo savo namus ir vėl juos surenka kitoje vietoje, naudodami molį ir gyvulių mėšlą konstrukcijoms sutvirtinti. Šie būstai kuklūs ir ankšti, kaip ir pats masajų gyvenimo būdas – paprastas ir nepretenzingas. Tačiau masajų kultūra itin spalvinga – pažodžiui ir perkeltine prasme. Jų apranga išsiskiria ryškiomis spalvomis, o šokiai – savitu stiliumi. Kiekvienai progai, ar tai būtų medžioklė, vestuvės ar derliaus šventė, jie turi specialų šokį. Tokius pasirodymus galima pamatyti tiek jų kaimuose, tiek viešbučiuose, į kuriuos masajai dažnai kviečiami pasirodyti turistams. Vakare turistai gali mėgautis nepamirštamu Afrikos saulėlydžiu ir atpalaiduojančiu poilsiu viešbutyje. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Amboselio nacionalinio parko lankymo taisyklės ir naudinga informacija Leidimas patekti į Amboselio nacionalinį parką (oficiali svetainė) suaugusiam kainuoja 90 USD, vaikui – 45 USD. Skirtingai nuo kitų nacionalinių parkų, Amboselyje vaikščioti nėra draudžiama – žinoma, tik griežtai leistinose vietose. Tačiau apie būsimo savarankiško žygio maršrutą ir trukmę turite informuoti grupės vadovą ar namelio darbuotojus. Vietinė virtuvė – kur pavalgyti Amboselio nacionaliniame parke Restoranai Amboselio parke veikia tik viešbučiuose, kurie svečiams suteikia švediško stalo pusryčius, sočius pietus ir vakarienes, taip pat užkandžius ir pietų dėžutes, kurias galima pasiimti su savimi į safario turą. Kur apsistoti Amboselio nacionaliniame parke Amboselio nacionalinio parko lankytojai kviečiami pasinaudoti puikia galimybe patogiai apsistoti laukinės Afrikos gamtos apsuptyje. Parke įrengti jaukūs vasarnamiai su baseinais, restoranais, didelėmis tropinių augalų erdvėmis, draugišku personalu ir ramia atmosfera.  Tarp tokių namelių yra „Amboseli Serena Safari Lodge“, įsikūręs ant rezervuaro kranto, kur gyvūnai ateina atsigerti. Pro „AA Lodge Amboseli“ viešbučio langus atsiveria nuostabūs Kilimandžaro kalno vaizdai.  #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kaip nuvykti į Amboselio nacionalinį parką  Amboselio nacionalinis parkas yra Kenijos ir Tanzanijos pasienyje. Artimiausias miestas yra Namanga, kurį iš Kenijos sostinės (215 km) galima pasiekti autobusu, mikroautobusu, taksi ar asmeniniu pervežimu.  Šalia parko yra nedidelis Amboselio oro uostas, kuris priima skrydžius iš Nairobio, Malindi, Masai Mara ir kitų oro uostų. Lauktuvės iš Amboselio nacionalinio parko  Iš Amboselio nacionalinio parko galima parsivežti tikrai įdomių ir originalių lauktuvių, kurios primins apie šią nuostabią kelionę. Su populiariausiais variantais galite susipažinti čia https://bananabox.shop/ . 

Masai Mara nacionalinis parkas Kenijoje, yra viena iš geriausių vietų pažinti laukinę Afrikos gamtą. Maždaug 1500 kvadratinių kilometrų plote gyvena visi penki vadinamojo Didžiojo penketo gyvūnai – liūtai, drambliai, raganosiai, buivolai ir leopardai. Čia taip pat galima pamatyti zebrus, gepardus, žirafas, hienas, karpuočius, daugiau nei 400 paukščių rūšių ir daugybę kitų gyvūnų. Parkas garsėja ne tik fauna, bet ir įspūdingu kraštovaizdžiu, nuostabiais saulėlydžiais, patogiais nakvynės nameliais bei galimybe susipažinti su masajų gentimi, kuri išsaugojo savo tradicinį gyvenimo būdą ir iki šiol gyvena šiose Afrikos savanose. Pirmoji saugoma teritorija dabartinėje Masai Mara parko vietoje buvo įkurta 1948 metais, kai vakarinėje dalyje pradėta kontroliuoti medžioklė. 1954 metais čia buvo visiškai uždrausta medžioti liūtus, raganosius ir gepardus. 1961 metais oficialiai įkurtas Masai Mara žvėrių rezervatas, kuris iš pradžių užėmė tik 520 kvadratinių kilometrų. Vėliau parkas išplėstas į rytus ir pasiekė daugiau nei 1800 kvadratinių kilometrų. Rezervatą valdė Naroko apskrities taryba. 1984 metais dalis teritorijos perduota vietos bendruomenėms, dėl ko rezervato plotas sumažėjo iki dabartinių 1510 kvadratinių kilometrų. 1994 m. Masajų Mara padalinta į dvi dalis: rytinę, kurią ir toliau administruoja Naroko regioninė valdžia, ir vakarinę – Maros trikampį, kuris po kurio laiko tapo apleistas. 2001 metais vakarinė dalis perduota ne pelno siekiančiai organizacijai „Mara Conservancy“, kuri ją sėkmingai valdo iki šiol. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Pramogos Masai Mara nacionaliniame parke  Masai Mara nacionalinio parko pagrindinis akcentas – didžioji antilopių ir zebrų migracija, kuri prasideda birželio mėnesį ir kulminaciją pasiekia rugpjūtį. Vienas įspūdingiausių šio gamtos „spektaklio“ momentų – milijoninių gyvūnų bandų plaukimas per Maros upę, kur jų tyko alkani krokodilai ir begemotai. Ši dramatiška ir įtampos kupina scena kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių turistų iš viso pasaulio, trokštančių pamatyti šį unikalų laukinės gamtos reginį. Nuo rugsėjo iki spalio parke gerokai ramiau – antilopės ir zebrai taikiai ganosi savanos platybėse, kol suėda visą žolę ir kažkur lapkritį suskumba atgal. Žiemos metu Masai Mara parke lankytojų skaičius gerokai sumažėja, todėl atsiveria puikios galimybės ramiai stebėti laukinius gyvūnus be eilių ar džipų spūsčių. Dėl trumpos žolės ypač gerai matomi plėšrūnai – ypatingai liūtai, kurių čia gausu. Ne veltui Masai Mara dažnai vadinama „liūtų karalyste“. Pavasarį, lietinguoju sezonu, savana sužaliuoja, apauga sodria aukso atspalvio žole, suteikiančia kraštovaizdžiui ypatingo grožio. Tai puikus metas pasigrožėti gamta ir pajusti atgimstančios savanos atmosferą. Masai Mara nacionalinis parkas žavi ne tik gyvūnija, bet ir įspūdinga gamta. Čia plyti begalinės savanos, kurių kraštovaizdis kinta nuo lygumų iki švelnių kalvų, nusėtų žemais krūmynais ir vienišomis, dailiai išsikerojusiomis akacijomis. Tai vieta, kur galima sutikti neužmirštamą saulėtekį ir stebėti užburiantį saulėlydį, kai dangus virš savanos nusidažo ryškiais atspalviais. O nusileidus saulei pasigrožėti žvaigždėtu Afrikos nakties dangumi. Kelionės po savaną kulminacija dažnai tampa apsilankymas masajų kaime. Tai viena iš autentiškiausių Rytų Afrikos tautų, gyvenanti pusiau klajokliškai ir turinti teisę laisvai keliauti po Keniją, Tanzaniją ir Ugandą, nepaisant valstybinių sienų – mat masajai neturi pasų. Jie garsėja spalvingais drabužiais, ritualiniais šokiais, savitomis dainomis. Kai kuriuose viešbučiuose šie pasirodymai įtraukti į vakaro pramogų programas, leidžiančias iš arčiau pažinti unikalią masajų kultūrą. Kur apsistoti Masai Mara nacionaliniame parke  Patogiausias, bet kartu ir brangiausias apgyvendinimo variantas yra vienas iš namelių tiesiai Masai Mara parko teritorijoje, aptarnavimo požiūriu nenusileidžiančių paplūdimio viešbučiams. Kai kurie iš jų įsikūrę Maros upės pakrantėje, suteikia svečiams galimybę stebėti didžiąją migraciją tiesiai pro kambario langą arba iš patogios plačios terasos. Parko viduje taip pat yra stovyklaviečių tiems, kurie nori gyventi apsupti visiškai laukinės gamtos, tačiau tuo pačiu metu yra nepretenzingi ir ekonomiški. Sutemus draudžiama judėti po teritoriją be apsaugos. Populiarus apgyvendinimo variantas – viešbutis, namelis, svečių namai ar kempingas už nacionalinio parko ribų, bet arti įėjimo vartų.  Kaip nuvykti į Masai Mara nacionalinį parką  Masai Mara nacionalinis parkas yra už 250 km nuo Kenijos sostinės. Čia veikia keletas oro uostų, kuriuose leidžiasi nedideli vietinių oro linijų lėktuvai. Skrydis yra greičiausias būdas patekti į parką. Sausuma – autobusu ar automobiliu – kelionė trunka 5–6 valandas. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kaip elgtis lankantis Masai Mara nacionaliniame parke Apsilankymas Masai Maros nacionaliniame parke – tai nepakartojama galimybė patirti laukinės gamtos grožį iš arti. Tačiau, kad ši patirtis būtų saugi tiek jums, tiek aplinkiniams, o ypač gyvūnams, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Svarbiausia – gerbti gyvūnus ir jų natūralią aplinką. Tai jų namai, todėl žmonės turėtų elgtis atsakingai ir nepamiršti, kad net ir atrodytinai ramūs gyvūnai gali būti pavojingi. Labai svarbu nešerti gyvūnų – taip ne tik trikdoma jų natūrali mityba, bet ir skatinamas priklausomumas nuo žmonių, kas vėliau gali baigtis pavojingomis situacijomis. Lankantis parke reikėtų vengti triukšmo: garsiai kalbėti, leisti muziką ar kitaip trikdyti ramybę. Garsūs garsai išgąsdina gyvūnus, taip pat gali sukelti diskomfortą kitiems lankytojams. Visada būtina likti transporto priemonėje, išlipti galima tik specialiai tam skirtose vietose. Svarbu laikytis saugaus atstumo nuo laukinių gyvūnų – ypač nuo plėšrūnų, tokių kaip gepardai, kurie gali elgtis neprognozuojamai, jei pajus pavojų ar susidomėjimą. Draudžiama persekioti gyvūnus, bandyti priversti juos pasirodyti, prieiti arčiau dėl nuotraukų. Taip pat svarbu neteršti aplinkos – negalima nuvažiuoti nuo kelio, mėtyti šiukšles, palikti degių daiktų. Parko teritorijoje galioja griežti greičio apribojimai, visos transporto priemonės turi važiuoti tik tam skirtais keliais, kad nebūtų ardomas jautrus savanos dirvožemis. Svarbu prisiminti, kad parkas lankytojams atviras tik dienos metu, išvykti būtina iki sutemų. Naktiniai safariai, dronų ar kitos specializuotos įrangos naudojimas be leidimo griežtai draudžiami. Lankytojai turi pasirūpinti galiojančiais bilietais ar leidimais, kuriuos pateikti bet kada gali paprašyti parko darbuotojai. Nors kartais gidai, siekdami didesnių arbatpinigių, linkę rizikuoti ir pažeisti taisykles, labai svarbu, kad patys turistai liktų sąmoningi ir atsakingi. Net jei kiti elgiasi neatsakingai, stenkitės laikytis nustatytos tvarkos – tai padės išsaugoti ne tik gamtos harmoniją, bet ir jus pačius. Masai Mara – tai unikali vieta, kurioje žmogus susitinka su laukine gamta. Išlikdami pagarbūs ir atsakingi, padėsite užtikrinti, kad šis ypatingas kampelis išliktų nepažeistas ir ateities kartoms.

Masajai – viena garsiausių Pietų Afrikos tautų, gyvenanti daugiausia Kenijoje ir Tanzanijoje. Jie garsėja unikaliu gyvenimo būdu, giliomis tradicijomis ir tvirtomis vertybėmis. Masajai yra puikus pavyzdys, kaip tauta gali ilgus šimtmečius išlaikyti savo unikalų kultūrinį tapatumą, vertybes ir gyvenimo būdą, nepaisant išorinių spaudimų – kolonizavimo, klimato pokyčių, modernizacijos. Tačiau šių dienų iššūkiai rodo, kad tradicijų išsaugojimas reikalauja lankstumo, dialogo ir balansavimo tarp tradicinių vertybių ir šiuolaikinės visuomenės poreikių. Masajų istorija ir gyvenimo būdas Masajų protėviai atėjo į Rytų Afriką per Nilą. Laikui bėgant jie užėmė teritorijas Kenijos ir Tanzanijos pasienyje. Kolonijinės valstybės nustatė sienas ir nacionalinių parkų ribas, kurios gerokai apribojo masajų migracijos kelius ir tradicinius ganyklų plotus. Masajai gyvena savanų regionuose, apsupti nacionalinių parkų ar saugomų teritorijų. Sezoniškumas, kritulių kiekis jiems labai svarbūs, nes ganyklų žolė ir vanduo dažnai priklauso nuo lietaus. Gentys gyvena pusiau klajokliškai, o jų pagrindinė veikla — gyvulių auginimas (karvės, avys, ožkos). Gyvuliai nėra tik maistas, bet ir prabangos, galios ir socialinės padėties ženklas. Karvės suteikia pieną, mėsą, odą. Karvių pieno ir kraujo vartojimas yra tradicinė masajų mitybos dalis. Įdomu tai, kad masajai tiki, jog visos pasaulio karvės priklauso jiems, todėl gyvulių vagystės tarp genčių dažnos. Tradiciniai masajų nameliai vadinami manyattas (arba manyata), statomi iš medžių šakų, žemės, gyvulių mėšlo, šiaudų. Juos lengva pastatyti ir išardyti kai prireikia ieškoti naujų ganyklų ir vandens. Namai dažnai apsupti tvora iš dygliuotų krūmų, kad apsaugoti gyvulius nuo plėšrūnų. Šis bendras kvartalas gali jungti kelias šeimas. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Masajų kultūra, apeigos, tradicijos Masajai turi amžiaus grupių sistemą. Jauni berniukai per tam tikras apeigas tampa morani (kariais), vėliau pereina į vyresnius lygius.  Apipjaustymas – svarbi perėjimo iš vaikystės į suaugusiųjų gyvenimą apeiga. Tiek berniukams, tiek mergaitėms atliekamas apipjaustymas (pastarasis šiuo metu labai kritikuojamas ir draudžiamas daugelyje vietovių). Genčių vyresnieji turi autoritetą vadovauti, spręsti ginčus, tradicinius dalykus, perimti pareigas ir pan. Dievas, kuriuo tiki masajai, vadinamas Enki, siejamas su debesimis, lietumi. Genties šamanai atlieka apeigas, konsultuoja bendruomenę, atlieka gydymą.  Tradicinė masajų apranga — ryškios spalvos drabužiai, dažnai raudoni. Papuošalai gaminami iš karoliukų – auskarai, plaukų puošmenos, karoliai, apyrankės.  Muzika ir šokiai labai svarbūs masajų ceremonijose. Garsiausias šokis – Adumu arba „šuolių šokis“, kur jauni vyrai varžosi, kuris aukščiau pašoks.  Tai viena iš nedaugelio Afrikos genčių, kurios išlaikė daug savo tradicijų nepaisant šiuolaikinio pasaulio spaudimo. Masajų bendruomenės dažnai įtraukiamos į saugomų teritorijų kūrimą, nes jų gyvenimo būdas paprastai tvarus aplinkos atžvilgiu. Masajai šiandien  Daug jaunų masajų susiduria su dilema – išsaugoti tradicijas ar prisitaikyti prie visuomenės, kur vertinami materialūs dalykai, švietimas, darbas miestuose. Vis daugiau bendruomenių imasi turizmo (eksursijos, kultūriniai pasirodymai) kaip pajamų šaltinio. Visa tai suteikia naudos, bet ir kelia pavojų tiek šimtmečių saugotoms tradicijoms. Masajų moterys taip pat pradėjo reikšti savo balsą – vis labiau įsitraukia į lyderystę, sprendimų priėmimą, bendruomenių valdymą. Šiandien masajų populiacija nesiekia net milijono žmonių.

Viktorijos ežeras yra didžiausias Afrikos ežeras ir antras pagal dydį gėlo vandens ežeras pasaulyje (po Aukštutinio ežero Šiaurės Amerikoje). Jis randasi Rytų Afrikoje ir ribojasi su trimis šalimis: Tanzanija – ~49 % ežero ploto; Uganda – ~45 % ežero ploto ir Kenija – ~6 % ežero ploto. Nors Kenijai priklauso vos keli procentai Viktorijos ežero ploto, ji turi pietvakarinį priėjimą šalia Kisumu miesto, kuris yra trečias pagal dydį miestas Kenijoje ir svarbus ekonominis bei uosto centras. Viktorijos ežeras garsėja Nilo ešerių žvejyba, kuri yra svarbi šalies ekonomikai.  Į Keniją atvykstantiems turistams organizuojamos ekskursijos prie Viktorijos ežero – paukščių stebėjimas, laivų turai. Čia yra Kakamega miško rezervatas, Ndere sala ir daug kitų įdomių vietų. Viktorijos ežero įdomybės ir veikla  Turistams prie Viktorijos ežero yra nemažai įdomios ir smagios veiklos – nuo gamtos pažinimo iki kultūrinių patirčių. Nors Kenijos pakrantė nėra tokia didelė kaip Tanzanijos ar Ugandos, čia yra keletas labai patrauklių lankytinų vietų ir užsiėmimų. Pasiplaukiojimas laivu arba kanojomis – galima aplankyti Viktorijos ežero salas (Rusinga, Mfangano, Ndere) arba tiesiog plaukti stebint saulėlydį. Gido lydimos išvykos leidžia pamatyti laukinius paukščius, gyvūnus, gamtą. Taip pat įdomu stebėti tradicinį žvejybos procesą. Ndere salos nacionalinis parkas garsėja antilopėmis, žuvėdromis ir kitų paukščių įvairove. Tinka žygiams pėsčiomis, paukščių stebėjimui ir fotografavimui. Reikia keliauti laivu, todėl tai puiki dienos išvyka iš Kisumu miesto. Viktorijos ežeras – rojus paukščių mylėtojams. Čia galima pamatyti: garnius, žuvėdras, pelikanus, erelius žuvininkus ir kitus paukščius. Geriausias laikas stebėjimui – anksti ryte arba prieš saulėlydį. Kai kuriose išvykose rengiamos kultūrinės patirtys su vietine masajų genties bendruomene. Organizuojamos ekskursijos po kaimus, kuriose galima: mokytis gaminti vietinius patiekalus; klausytis vietinės muzikos; sužinoti apie tradicinius namus, apeigas ir gyvenimo būdą. Kai kuriose Viktorijos ežero lankytinose vietose turistams siūlomos žvejybos pramogos. Ežero pakrantės kavinės ir stovyklavietės leidžia pailsėti, mėgautis maistu, saulėlydžiu ir net gyva muzika. Galima aplankyti Kisumu miestą, kuriame yra: Kisumu muziejus, su masajų genties kultūros eksponatais ir gyvūnų paroda; Kisumu Impala draustinis – nedidelis rezervatas su gyvūnais ir vaizdu į ežerą; „Dunga Hill“ stovykla – gera vieta poilsiui, maistui ir gyvai muzikai vakare su ežero panorama; Kisumu jachtklubas, kur galima išsinuomoti valtį ar jachtą pasiplaukiojimui. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kur pernakvoti prie Viktorijos ežero  Kur apsistoti prie Viktorijos ežero priklauso nuo to, kokio tipo patirties ieškote – prabangos, gamtos, ramybės, aktyvaus laiko.  Kad ir kuris atostogų variantas jums priimtiniausias, geriausia nakvynės vietą rezervuoti iš anksto.  Kaip atvykti iki Viktorijos ežero  Kelionė iki Viktorijos ežero gana paprasta, viskas priklauso nuo to, iš kur vyksite ir kokį keliavimo būdą pasirinksite – lėktuvu, autobusu, automobiliu. Kelionė lėktuvu yra greičiausias būdas. Iš Kenijos sostinės Nairobio į Kisumu vykdomi kasdieniai skrydžiai. Nusileisite Kisumu tarptautiniame oro uoste, vos 10–15 min. nuo Viktorijos ežero pakrantės. Skrydis trunka 45–60 min. Kelionė autobusu ar mikroautobusu iš Nairobio trunka gerokai ilgiau nei skrydis – apie kelias valandas (priklauso nuo eismo). Autobusai išvyksta iš Nairobio centrinių stotelių. Šis pasirinkimas tinka biudžetinėms kelionėms arba jei norisi pakeliui pamatyti daugiau vietinių vaizdų. Kelionė automobiliu (savarankiškai ar su vairuotoju) – geriausias variantas, jei norisi aplankyti kitas vietas pakeliui, suteikia lankstumo. Galimas maršrutas: Nairobis – Nakuru – Keričas – Kisumu. Keliai geros būklės. Galima sustoti pakeliui prie: Nakuru ežero, žinomo kaip flamingų ežeras, taip pat Keričo arbatos plantacijų.  Traukiniu kol kas nėra galimybės iš Nairobio tiesiai pasiekti Kisumu. Galima važiuoti traukiniu iki Nakuru, o iš ten į Kisumu. Šiuo metu tai ne pats patogiausias būdas, bet gali būti visai įdomus nuotykis. Vietoje prie ežero galima keliauti : taksi / Bolt / Uber; laivais ir motorinėmis valtimis – norint aplankyti salas; galima išsinuomoti automobilį arba pasinaudoti vietinių gidų paslaugomis ekskursijoms.