Lankytinos vietos Argentinoje

Patagonija – viena įspūdingiausių pasaulio vietovių. Tai geografinis regionas, kuris driekiasi per dvi valstybes – Argentiną ir Čilę. 70–75 % Patagonijos ploto priklauso Argentinai, o 25–30 % – Čilei. Argentinos teritorijoje Patagonija  gerokai platesnė, nes apima ne tik vakaruose esančią Andų kalnų juostą, bet ir didžiules lygumas – pampas ir stepes, besidriekiančias iki pat Atlanto vandenyno. Čia atsiveria neaprėpiamos stepės, didingi Andų kalnai, krištolo skaidrumo ežerai ir didžiuliai ledynai.  Argentinos Patagonijos regionas užima milžinišką teritoriją, tačiau gyventojų čia labai mažai – daugiau kaip 670 000 kvadratinių kilometrų plote išsiskirstę vos 2,7 milijono gyventojų. Maždaug tiek pat žmonių Lietuvoje gyvena teritorijoje, kurios plotas siekia apie 65 300 kvadratinių kilometrų. Pagrindiniai Patagonijos miestai – Bariloche, El Calafate, El Chaltén ir Ushuaia. Patagonija vilioja keliautojus, kurie ieško laukinės gamtos, išskirtinių žygių, nuotykių ir vaizdingų panoramų. Didžiausią įspūdį palieka kraštovaizdžio įvairovė: nuo žalių ežerų pakrančių ir snieguotų kalnų iki vėjo pustomų lygumų ir „Pasaulio pakraščiu“ ties Antarktida. Šis regionas – tikras rojus tiems, kurie žavisi laukine gamta ir ieško nepamirštamų nuotykių. Aš, kelionių organizatoriaus GRŪDA gidas, papasakosiu plačiau apie Argentinos Patagoniją ir ką svarbu žinoti ruošiantis kelionei į šį kraštą. Kai pirmieji ispanų tyrinėtojai pasiekė šias atšiaurias žemes, Patagonijoje gyveno vos kelios vietinės gentys. Šiaurės vakaruose žmonės vertėsi žemdirbyste, o likusioje didžiulėje teritorijoje jų gyvenimo ritmą diktavo laukinė gamta – jie buvo medžiotojai ir gamtos gėrybių rinkėjai. Rytinėje Patagonijos dalyje jie keliaudavo pėsčiomis per stepes, o tarp fiordų ir kanalų jų laivai – iš medžių išskobtos kanojos – lengvai slysdavo šaltų vandenų labirintais. Kolonijinės epochos pradžioje Šiaurės Rytų Patagonijos gyventojai perėmė jodinėjimo gyvenimo būdą, tačiau Ispanijos imperijai ši atoki žemė rūpėjo ne tiek kaip gyvenamoji teritorija, kiek kaip skydas nuo kitų Europos valstybių. Vėliau, XIX–XX a. sandūroje, kai Argentina ir Čilė tapo nepriklausomos, abi šalys pradėjo kolonizuoti šias milžiniškas erdves. Tūkstančiai naujakurių iš Argentinos, Čilės ir Europos, atvykę ieškoti naujo gyvenimo, pakeitė šimtmečius gyvavusį vietinių genčių pasaulį. Tai sukėlė karinius konfliktus, o vietinių genčių bendruomenių gyvenimas ir kultūra patyrė didžiulį smūgį. Šiandien Patagonija atgimusi nauju pavidalu. Argentinos pusėje klesti avių auginimas, naftos ir dujų pramonė. Tačiau nepaisant modernizacijos, ši žemė išsaugojo savitą tapatybę. Patagonijos gyventojai didžiuojasi savo šaknimis ir dažnai sako: „mes – patagoniečiai“. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Lankytinos vietos Patagonijoje Modernėjant Patagonijai, gamta lieka laikui ir civilizacijos pokyčiams nepavaldžiu pasauliu. Planuodami kelionę į šį kraštą, turėkite mintyje, kad daugelis gidų jums pirmiausia rekomenduos rinktis įspūdingiausius gamtovaizdžius ir parinks atitinkamus maršrutus. Los Glaciares nacionalinis parkas – UNESCO saugomas parkas, garsėjantis didžiuliu Perito Moreno ledynu. Netoli parko įsikūręs El Calafate miestas yra pagrindinė bazė kelionėms į ledynus ir ekskursijoms. Taip pat čia prasideda kelionės į El Chaltén – žygių sostinę, pasižyminčią įspūdingais maršrutais link Fitz Roy kalno. Ugnies žemės nacionalinio parko lankytojai gali grožėtis Beagle sąsiauriu, kalnuotomis pakrantėmis, ramiais ežerais ir pasinaudoti unikalia proga pasivažinėti „Pasaulio pakraščio traukiniu“. Būtinai apsilankykite ir šio krašto širdyje Ushuaia mieste, vadinamame piečiausiu pasaulio miestu. Bariloche ir Nahuel Huapi nacionalinis parkas – rajonas, dar vadinamas „Argentinos Šveicarija“. Bariloche garsėja ežerais, slidinėjimo trasomis žiemą ir žygių takais vasarą. Maršrutas „Septynių ežerų kelias“ – vienas gražiausių šalyje. Valdeso pusiasalis Atlanto vandenyno pakrantėje garsėja galimybe stebėti banginius, pingvinus, jūrų liūtus ir daugelį kitų gyvūnų jų natūralioje buveinėje. Cueva de las Manos – priešistoriniai urvų piešiniai, kuriems daugiau nei 9 tūkstančiai metų. Keliaudami laukinėje gamtoje, stebėkite unikalius gyvūnus, tokius kaip: guanakai, nandu stručiai, kondorai, pingvinai ir paprastieji tikrieji banginiai (Southern right whale). Tai vieni didžiausių banginių pasaulyje, garsėjantys šuoliais virš vandens ir plaukiojimu netoli pakrantės. Stebėti gyvūniją natūralioje aplinkoje ne mažiau įdomu nei keliauti po ledynus ar kalnus. Patagonija – tai kraštas, kuris išsaugojo autentiškumą ir savitą gyvenimo būdą. Čia žmonės gyvena ramesniu ritmu, o jų svetingumas dažnai nustebina atvykusius turistus. Todėl, be minėtų gamtos stebuklų, verta atkreipti dėmesį ir į vietos kultūrą: gaučų (pietų Amerikos kaubojų) tradicijas, folkloro muziką bei šokius. Regionas garsėja ir savo vynininkystės zonomis – kelionės metu galima aplankyti nedidelius šeimos ūkius, kuriuose gaminamas vynas. Daugelis miestelių rengia festivalius, skirtus vietos kultūrai – per juos galima paragauti tradicinių patiekalų, išgirsti muzikos ir susipažinti su patagoniečių papročiais. Leiskitės į nepamirštamą kelionę legendiniu Argentinos keliu Ruta 40 – vienu ilgiausių ir įspūdingiausių maršrutų šalyje. Šis daugiau nei 5000 kilometrų ilgio kelias driekiasi nuo šiaurės iki pietų palei Andų kalnus, vingiuodamas per kvapą gniaužiančius Patagonijos kraštovaizdžius. Atraskite nepakartojamą gamtos įvairovę ir patirkite tikrą nuotykių dvasią šiame išskirtiniame maršrute! Kelionė Lietuva - Patagonija Iš Lietuvos į Patagoniją keliaujama lėktuvu. Pirmiausia reikia pasiekti Buenos Aires – tam dažniausiai pasirenkami jungtiniai skrydžiai per Europos arba Vidurio Rytų miestus (pvz., Frankfurtą, Madridą, Paryžių ar Stambulą). Kelionė iki Buenos Airių trunka 18–24 valandas. Iš Buenos Airių į Patagoniją keliautojai vyksta vidaus skrydžiais: į El Calafate arba Bariloche skrydis trunka apie 3,5 val., į Ushuaia – apie 4 valandas. Tai populiariausias ir patogiausias būdas greitai pasiekti šį regioną. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Klimatas ir geriausias laikas keliauti į Patagoniją Patagonijoje oras gali keistis labai greitai. Net ir vasarą čia dažnai tvyro stiprūs vėjai, o oro temperatūra išlieka gana žema – paprastai siekia 15–20 °C. Šilčiausias sezonas – nuo spalio iki balandžio. Tačiau net ir šiuo laikotarpiu naktimis oras gali atvėsti iki 5–8 °C. Žiemos mėnesiais (nuo birželis iki rugsėjo) temperatūra svyruoja nuo 0 °C iki 5 °C, šiuo metu Bariloche apylinkėse vyksta slidinėjimas. Rekomenduoju pasiimti šiltų, nuo vėjo ir lietaus apsaugančių drabužių net ir vasaros metu. Kaip keliauti po Patagonijos regioną? Atstumai Patagonijoje didžiuliai, todėl svarbu gerai suplanuoti laiką, maršrutus ir kelionės būdus. Vidaus skrydžiai: greitas būdas nuvykti iš vieno regiono į kitą. Bilietus galima rasti tokiose svetainėse kaip Aerolineas Argentinas (https://www.aerolineas.com.ar/) ar Sky Airline (https://www.skyairline.com/es/chile). Autobusai: tarpmiestinių autobusų sistema išvystyta ir patogi, ypač ilgiems maršrutams. Maršrutus ir laikus galima tikrinti bei bilietus įsigyti svetainėse, tokiose kaip Busbud (https://www.busbud.com/en) ir Omnilineas (https://www.omnilineas.com/). Automobilių nuoma: suteikia laisvę keliauti savo tempu ir pasiekti atokesnes vietas. Automobilių nuomos kaina – nuo 50 Eur per dieną. Automobilius galima rezervuoti per Rentalcars (https://www.rentalcars.com/), Hertz (https://www.hertz.lt/rentacar/reservation/). Ekskursijos: organizuojamos iš El Calafate, Ushuaia ir Bariloche miestų. Tai patogu tiems, kurie nenori patys rūpintis transportu. Kur apsistoti Patagonijoje? Patagonijojos regiono miestuose galima rasti apgyvendinimo įstaigų įvairiems skoniams. El Calafate mieste daugybė vidutinės klasės viešbučių ir svečių namų. Kainos svyruoja nuo 50 Eur už naktį, renkantis biudžetinį variantą iki prabangių variantų, kurių kaina siekia 200 Eur ar daugiau. El Chaltén – mažesnis miestelis, populiarus tarp žygeivių. Čia gausu motelių ir mažų viešbučių. Bariloche – didesnis miestas su plačiu viešbučių pasirinkimu nuo biudžetinių iki prabangių. Ushuaia galima rasti prabangesnius viešbučius su nuostabiais vaizdais į Beagle kanalą. Svarbu viešbučius rezervuoti iš anksto, nes kelionių sezono metu vietų gali pritrūkti. Viešbučius galite rasti ir čia: https://www.gruda.lt/pigus-viesbuciai.  Maitinimas: kainos ir ką verta paragauti Patagonija garsėja ėriena, patiekiama kepta ant žarijų (cordero patagónico). Taip pat verta paragauti ant grotelių keptos mėsos (asado), įvairių troškinių ir šviežių jūros gėrybių, ypač pietuose. Restoranuose dienos pietūs kainuoja 10–15 Eur, vakarienė vidutinės klasės restorane – 20–30 Eur, o aukštesnės klasės – 30–50 Eur. Populiaru ragauti vietinį vyną ir alų. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Valiuta ir atsiskaitymo patarimai Argentinoje naudojama valiuta – Argentinos pesas (ARS). Didžiuosiuose miestuose ir turizmo centruose galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, tačiau keliaujant į mažesnius miestelius ar kaimus rekomenduoju turėti grynųjų. Bankomatai yra, bet jų paslaugos gali būti brangios dėl komisinių. Praktiniai patarimai: atsivežkite grynųjų (eurų ar JAV dolerių) ir išsikeiskite oficialiose keityklose arba bankuose; smulkesnėse parduotuvėse, kavinėse ar degalinėse dažnai priimami tik grynieji; arbatpinigiai (apie 10 %) į sąskaitą įskaičiuojami ne visada, tad įprasta juos palikti grynaisiais; kelionės po Patagoniją metu turėkite pesų – atokesnėse vietovėse bankomatų gali nebūti. Kelionė į Patagoniją su GRŪDA Kelionių organizatorius GRŪDA rekomenduoja specialiai parengtas programas po Argentiną ir Patagoniją. Į tokias keliones dažnai įtraukiami lankytini objektai, tokie kaip Buenos Airės, Perito Moreno ledynas, El Calafate, Ugnies žemės (Tierra del Fuego) nacionalinis parkas ir Ushuaia. Keliaujant su GRŪDA keliautojams nereikia rūpintis logistika – viskas suplanuota nuo skrydžių iki ekskursijų. Visą informaciją rasite https://www.gruda.lt/tolimi-krastai/didzioji-ekspedicija-po-pietu-amerika-ir-okeanija Kelionė automobiliu į Patagoniją Iš Lietuvos automobiliu nuvykti į Patagoniją neįmanoma, nes regioną nuo Europos skiria Atlanto vandenynas. Patogiausia atvykti lėktuvu, o vietoje keliauti nuomotu automobiliu arba viešuoju transportu.  

Ugnies Žemė, vietinių vadinama Tierra del Fuego, yra salynas Pietų Amerikos pakraštyje, kur susitinka Ramusis ir Atlanto vandenynai. Dėl savo atokios vietos ji dažnai vadinama „pasaulio pabaiga“. Šioje atšiaurioje, romantiškoje ir paslaptingoje žemėje gyvena įvairių nuotykių ieškotojų ir jūreivių palikuonys. Visoje šioje teritorijoje į pietus nuo keturiasdešimtosios lygiagretės žvarbūs vėjai su dulksna ir lietumi nenuilstamai pučia virš pampų ir palei vakarinius Andų šlaitus. Ugnies Žemę dalijasi dvi valstybės: didesnę jos dalį valdo Čilė, o mažesnę – Argentina. Salyne yra piečiausias geležinkelis, piečiausias miestas Žemėje (Ušuaja) ir piečiausiai apgyvendinta teritorija (Puerto Toro). Pavadinimą „Tierra del Fuego“ šiam kraštui suteikė portugalų ekspedicijos laivų įgulos nariai, kurie salos pakrantėse išvydo daugybę vietinių indėnų kūrenamų laužų – būtent nuo šio reginio ir kilo Ugnies Žemės pavadinimas. Ugnies Žemę ir Pietų Amerikos žemyną vieną nuo kito skiria Magelano sąsiauris, kuris jungia Atlanto ir Ramųjį vandenynus, o Dreiko sąsiauris atskiria salyną nuo Antarktidos. Ką galima nuveikti Ugnies Žemėje Ugnies žemę aplankyti galima bet kuriuo metų laiku, tačiau geriausia atvykti nuo lapkričio iki kovo. Šiuo metu oras sušyla iki 7 °C. Turistinio sezono pikas yra sausį. Planuojant kelionę šiam laikui, rekomenduojama iš anksto užsisakyti ne tik apgyvendinimą, bet ir transportą, ekskursijas.  Patogiausias ir greičiausias būdas patekti į salyną – lėktuvu. Iš Buenos Airių lėktuvai skraido į Ušuają. Jeigu niekur neskubate ir norite pasigrožėti vietove, galite vykti automobiliu iš Buenos Airių. Keliai Lotynų Amerikoje geri, kelionė truks apie 50 valandų. Jeigu traukia romantika, galite keliauti kruiziniu laineriu. Ugnies žemės nacionalinis parkas yra piečiausias pasaulyje ir itin reikšmingas Argentinos gamtos paveldo objektas. Nepaliestos gamtos, vaizdingų ežerų ir ledynų, nuostabios floros ir faunos parkas yra labiausiai lankoma vieta regione. Panamerikos greitkelio, jungiančio Šiaurės ir Pietų Ameriką, pietinė atkarpa baigiasi būtent Tierra del Fuego nacionaliniame parke. Čia taip pat yra piečiausias pasaulyje siaurasis geležinkelis, vadinamas „Pasaulio pabaigos traukiniu“. Trasą nutiesė kaliniai. Šiuo metu jis sulaukia gausaus turistų dėmesio. Parke reguliariai rengiamos ekskursijos. Įprasta ekskursija trunka apie 4 valandas ir vyksta automobiliu. Pirmiausia turistai pavežami iki traukinio, važiuojančio į Pasaulio kraštą, pasiūloma pasivažinėti siauruoju geležinkeliu, tada turistams vėl siūlomas persėdimas į motorinį transportą ir parko tyrinėjimas, aplankant vaizdingiausias ir įdomiausias vietas.  #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Parke yra pėsčiųjų maršrutai, kuriais galima keliauti tik su gidu. Teritorijoje draudžiama kūrenti laužus ir rengti stovyklas. Organizuojamas plaukimas plaustais. Sukurta keletas maršrutų, kuriais turistai gali keliauti kalnų takais, arkliais ar dviračiais. Parke veikia turizmo centras, kuriame yra kavinė, tualetai, informaciniai bukletai ir suvenyrai. Ekskursiją pačiame parke galima pradėti nuo vaizdingo Rokos ežero. Rytinė jo dalis priklauso Argentinai, o vakarinė – Čilei. Argentinos dalis pavadinta Argentinos prezidento Julio Rokos, o Čilės dalis – Čilės prezidento Federico Echaurrene vardu. 1899 m. šie prezidentai pasirašė susitarimą, kuriuo buvo nustatytos dviejų šalių sienos, taip užbaigiant daugelį metų trukusius teritorinius konfliktus. Anksčiau ežeras buvo vadinamas Ašigamiu, kuris vietinės jaganų indėnų genties kalba reiškia „pailgas krepšys“. Kitas įsimintinas sustojimas – Lapatajos įlankoje. Čia galima nusifotografuoti prie ženklo „Pasaulio pabaiga“, kur baigiasi visi žemyno keliai, taip pat pasivaikščioti laukinėje gamtoje stebint kormoranus. Kormoranai yra Ugnies žemės simbolis. Jie gyvena poromis. Jei patelė miršta, patinas neieško kitos ir miršta vienas. O jei patinas miršta, patelė ramiai vėl susituokia – juk kažkas turi pasirūpinti vaikais. Aukščiausias Ugnies žemės kalnas pavadintas Charleso Darwino, kuris šias vietas aplankė 1834 m., vardu. Jei norite, galite sustoti prie vienos iš bebrų užtvankų. Vienu metu į Ušuają buvo atvežti Kanados bebrai, įpratę prie didelių šalčių (vietiniai medžiotojai norėjo užsidirbti pinigų iš jų kailių). Tačiau paaiškėjo, kad vietinės žiemos Kanados bebrams per šiltos, jų kailis tokiose šiltnamio sąlygose neauga, todėl jie buvo neapgalvotai paleisti į laisvę. Bebrų tiek padaugėjo, kad jų populiacija tapo nemažu galvos skausmu vietiniams gyventojams. Bebrų užtvankos randamos daugelyje rezervato upių. Ugnies Žemės fauna turtinga. Nacionalinio parko teritorijoje gyvena kelios dešimtys žinduolių rūšių ir apie šimtas paukščių rūšių: kondorai, albatrosai, kormoranai, antys, kirai, žąsys. Čia gyvena net laukiniai arkliai, likę iš parko teritorijos iškeldintų rančų.

Galinga vandens jėga ir neįtikėtini purslų šuorai, galintys parblokšti nuo kojų – tai Igvasu kriokliai, vieni įspūdingiausių ir gražiausių pasaulyje. Igvasu nėra vienas krioklys, o visas 275 krioklių kompleksas, kurį galima aplankyti Argentinoje arba Brazilijoje. Taip nutiko todėl, kad krioklių kaskada „neapsisprendė“, kuriai iš šalių nori atiduoti savo grožį, todėl yra dviejų valstybių pasienyje. Abi šalys paskelbė aplinkines teritorijas nacionaliniais parkais ir netgi pavadino juos tuo pačiu „Igvasu“ vardu.  Vietos indėnai pasakoja legendą, kad seniai seniai gyvačių dievas M'Boy geidė gražuolės Naipi, bet jos širdis linko prie kario Tarobo. Įsimylėjėliai bandė perplaukti upę, tačiau įniršusi pabaisa uodega trenkė į dugną, amžiams juos išskirdama. Iš širdgėlos jaunuolis pavirto aukšta palme, o mergina – uola priešingame krante. Dabar jie vienas kitą gali paliesti tik per vaivorykštę. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Naudingi GRŪDA gido patarimai kelionei į Igvasu krioklius  Žemutinė promenada (Paseo Inferior) – 1400 metrų žygis pėsčiųjų tilteliais su laiptais, kur galima stebėti krintančius Igvasu upės krioklius iš taip arti, kad juntama bangų mūša. Prieiga ribojama laiptais. Velnio gerklės krioklys (Garganta del Diablo) – norėdami pasiekti šią įspūdingą ir didingą vietą, turėsite nueiti 1100 metrų ilgio taku virš viršutinės Igvasu upės vagos. Tai neprilygstama patirtis, kurioje dera džiunglės, upė ir kurtinantis pagrindinio krioklio garsas. Parke yra zonų, kuriose veikia nemokamas belaidis internetas. Pasinaudokite garso gidais, kurie ispanų, portugalų ir anglų kalbomis papildo įvairių saugomos teritorijos vietų apžvalgą, pateikia duomenis ir informaciją apie aplinką, biologinę įvairovę ir istoriją. Bilietus ir visą būtiną informaciją rasite (žr. žemiau). Automobilių stovėjimo aikštelė netoli Igvasu krioklių Automobilius palikti galima aikštelėje prie pagrindinio įėjimo į Igvasu nacionalinį parką. Transporto priemonių parkavimas mokamas. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kavinės / restoranai netoli Igvasu krioklių Igvasu nacionaliniame parke gausu kavinių ir restoranų, išsibarsčiusių po visą aptarnavimo zoną. Tad alkani ir ištroškę tikrai neliksite.  Cataratas fortas Restoranas „La Selva“ „Gran Meliá Cataratas“ viešbutis Lauktuvės iš Igvasu krioklių  Igvasu nacionalinio parko aptarnavimo zonose yra keletas parduotuvių, prekiaujančių rankdarbiais ir kitais suvenyrais. Verta paminėti, kad rankdarbių mugėse vietinių indėnų gvaranių amatininkai kuria ir parduoda jų kultūrai būdingus gaminius. Netoliese esančiuose miesteliuose taip pat galima rasti parduotuvių, prekiaujančių vietinių amatininkų gaminiais.