Informacija apie Čilę

Įsivaizduokite mažytę salą, skendinčią beribio Ramiojo vandenyno platybėse, kur vėjas šlama tarp tūkstantmečių akmeninių veidų, tyliai saugančių savo paslaptis. Tai – Velykų sala, vieta, kur istorija ir mitai susipina į vieną pasakojimą apie išlikimą, kūrybiškumą ir žmogaus ryšį su gamta. Dėl didelio atstumo nuo kitų gyvenamų teritorijų, Velykų saloje susiformavo unikali izoliuota civilizacija, kurios paslaptys iki šiol lieka neatskleistos. Pasak vietinių gyventojų legendų, saloje gyveno Hotu Matua klanas, atvykęs iš labai tolimų kraštų. Tad galbūt akmeniniai moai yra dabartinių salos gyventojų sudievinti protėviai? Pagal kitas versijas, tai vietinių karalių statulos arba dievų skulptūros.  Sala buvo atrasta 1722 m. per Velykas, taip jai ir buvo suteiktas europietiškas pavadinimas. Atradėjas – olandas Jacobas Roggeveenas. Tačiau yra pagrindo manyti, kad dar anksčiau į salą atplaukė ispanų karavelė, o jūreiviai užmezgė labai artimus ryšius su vietinėmis merginomis. Šiaip ar taip, tai tik viena iš daugelio paslapčių, gaubiančių Velykų salą. Velykų salos pramogos ir lankytini objektai Akmeniniai moai iškalti iš suakmenėjusių vulkaninių pelenų. Tai stilizuotos žmonių figūros su trumpais kūnais ir pailgomis galvomis. Kiekvieno stabo svoris siekia beveik 20 tonų. Remiantis vietinių gyventojų įsitikinimais, juose slypi antgamtinė pirmojo Velykų salos karaliaus Hotu Matua protėvių galia. Moai stovi palei pakrantę ir žvelgia į salą. Apie jų kilmės istoriją parašyta šimtai knygų, sukurti filmai, tačiau sprendimo vis dar nėra. Vieni mano, kad juos į salą atgabeno ateiviai, kiti įsitikinę, kad tokias statulas galėjo pagaminti tik 3–4 metrų ūgio milžinai. Yra ir versija, kad šie stabai patys atvyko į salą, bet vėliau pamiršo kaip vaikščioti, ir liko čia amžinai. Iš viso Velykų saloje yra apie 900 moajų statulų. Vulkaniniai krateriai Rano Raraku ir Rano Kau yra dar vienas Velykų salos traukos objektas. Būtent iš Rano Raraku liekanų buvo pagaminti moai. Šio ugnikalnio duobėje išsibarsčiusios nebaigtos statulos. Rano Kau viduje vaizdas užgniaužia kvapą – krateris pripildytas lietaus vandens, padengto žolių salomis, o dangus atsispindi šiame milžiniškame ežere. Orongo kaimas įsikūręs Rano Kau kraterio pakraštyje. Čia kadaise buvo rengiamos paukščiui skirtos ceremonijos. Kaime galima rasti daugybę grindinio akmenų, ant kurių iškalti dievo Make-Make ir paukščiuko atvaizdai. Hanga Roa katalikų bažnyčia, žinoma dėl savo medžio drožybos. Žvelgiant į ją atrodo, lyg pats pastatas būtų išdrožtas iš medžio. Čia dirba amatininkai, o sekmadieniais vyksta muzikinės pamaldos. Velykų saloje yra keli paplūdimiai, tačiau geriausias pasirinkimas – Anakena. Vietiniai gyventojai netgi perspėja, kad čia galima tik maudytis. Smėlėtame paplūdimyje yra kelios kavinės, o vietos kraštovaizdis šiek tiek primena Juodosios jūros pakrantę: paplūdimyje stovi prekystaliai su šaltu vandeniu, vietiniai gyventojai pardavinėja saldumynus ir kitus užkandžius, ore tvyro šašlyko kvapas. Tik vietoj jūros – vandenynas. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kaip nuvykti į Velykų salą Nuo Čilės pakrantės Velykų sala nutolusi per 3703 km, todėl patogiausias būdas ten nukeliauti – lėktuvu. Skrydžiai vykdomi ne tik iš Čilės sostinės Santjago, bet ir iš kaimyninės Peru sostinės Limos. Be to, jei atostogaujate Taityje, iš ten taip pat yra galimybė nuskristi į Velykų salą. Patogus, nors ir nepigus, būdas susipažinti su vietos kultūra – leistis į kruizą Ramiajame vandenyne su sustojimu Velykų saloje. Keleivinių laivų iš Čilės į Velykų salą nėra.  Visos salos lankytinos vietos arti viena kitos, o pati teritorija nedidelė. Saloje galima judėti taksi, dviračiu ar išnuomotu automobiliu. Pasiklysti čia beveik neįmanoma – saloje tėra du keliai. Kada geriausia aplankyti Velykų salą Velykų saloje vyrauja subtropinis klimatas, su ilgu lietinguoju sezonu. Šis sezonas prasideda balandžio, gegužės mėnesiais ir tęsiasi iki liepos. Šalčiausias metų laikas Velykų saloje yra birželis, liepa ir rugpjūtis, nes pietiniame pusrutulyje tuo metu žiema. Šiuo laikotarpiu dienos temperatūra paprastai laikosi apie 20 laipsnių. Nuo gruodžio iki kovo yra vasaros sezonas. Vidutinė dienos temperatūra siekia 26 laipsnius, o vandenyno vanduo sušyla iki 25 laipsnių. Jeigu planuojate kelionę į Tapati aborigenų festivalį, turėtumėte rinktis sausio pabaigą ar vasario pradžią. Velykų salos virtuvė ir restoranai Velykų saloje nemažai mažų kavinių, kuriose galima nebrangiai užkąsti. Iš meniu turėtumėte rinktis jūros gėrybių patiekalus, pavyzdžiui, sriubą ar tuno kepsnį. Apskritai kepsniai čia labai geri – mėsos ir žuvies, su bulvėmis ir žolelėmis. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Viešbučiai Velykų saloje Velykų saloje yra tik vienas miestas, kuriame galima apsistoti. Apgyvendinimo kaina nėra maža. Tiesa ta, kad daugelis prekių į salą atvežamos iš žemyno, todėl jų kaina didėja. Brangiausias viešbutis saloje yra „Еxplora EN RAPA NUI“. Jame yra 30 kambarių, restoranas su atvira terasa, baras, suvenyrų parduotuvėlė, lauko baseinas, masažo salonas ir atvira sūkurinė vonia. Vienas iš būdų salos gyventojams užsidirbti pinigų – nuomoti butus. Oro uoste kiekvieną naują lėktuvą pasitinka minia vietinių gyventojų, besivaržančių tarpusavyje, kas pasiūlys apgyvendinimą viešbučiuose ar savo namuose. Saloje taip pat yra kempingas – čia galima pasistatyti palapinę arba išsinuomoti labai paprastą kambarį su internetu už nedidelius pinigus. Norėdami patekti į kempingą, oro uoste turite susirasti gidą su ženklu, kuriame parašyta „Mihinoa“ – tai vietos, kurioje apsistosite, pavadinimas. Suvenyrai iš Velykų salos  Suvenyrų pardavimas yra vienas iš pagrindinių salos gyventojų pajamų šaltinių. Parduotuvėse ir prekystaliuose galite įsigyti įvairaus dydžio stabų – nuo ​​kišeninių iki 2–3 metrų. Ypač populiarios žmogaus arba vaiduoklio statulėlės. Ir, žinoma, magnetai, karoliai, karoliukai, kepurės, galvos juostos, siuvinėti batai. Velykų sala su GRŪDA  Leiskitės į vieną įsimintiniausių gyvenimo kelionių su GRŪDA – atraskite kontrastų kupiną Čilę ir pabandykite įminti Velykų salos paslaptis: https://www.gruda.lt/keliones-i-cile.  Tai kelionė, kurioje susilieja nuotykiai, gamtos stebuklai ir kultūros paslaptys – viskas, kas žadina smalsumą, vaizduotę ir meilę pasaulio grožiui.

Kai Lietuvoje mažiausiai pusę metų tenka taikytis su lietumi ir sniegu, sunku patikėti, kad pasaulyje egzistuoja vieta, kur lietaus nebuvo daugiau nei 400 metų. Tačiau tokia vieta yra ir tai Atakamos dykuma Čilėje – laikoma sausiausia dykuma Žemėje. Ji driekiasi vakariniame Pietinės Amerikos pakraštyje, tarp Andų kalnų, ir dėl unikalios geografinės padėties čia beveik visiškai nebūna kritulių. Tokį ekstremalų klimatą lemia vadinamasis lietaus šešėlio reiškinys – kai drėgmę sulaiko Andų kalnai, tad krituliai nepasiekia dykumos regiono. Ir išties, Atakamos kraštovaizdis primena visiškai kitą planetą: čia yra vietų, kur neišgyvena net kaktusai ar skorpionai. Tačiau nepaisant atšiaurių sąlygų, dalyje dykumos klesti gyvybė – gyvena flamingai, laukinės lapės, įvairūs ropliai, vabzdžiai, auga ne tik tradiciniai kaktusai, bet ir reti, prisitaikę augalai. Taip pat maždaug milijonas žmonių šį kraštą vadina savo namais – daugiausia jie įsikūrę oazių miestuose šiaurinėje dykumos dalyje. Vietiniai gyventojai išmoko išgauti vandenį ne tik iš tirpstančio sniego, dengiančio aplinkinius ugnikalnius, bet ir iš tankaus rūko, kuris dažnai nusėda virš dykumos lyg miglos paklodė. Negana to, Atakama turtinga gamtiniais ištekliais – ypač variu ir salietra, kurių gavyba atneša didelę ekonominę naudą regionui. Čia taip pat pirmą kartą buvo aptiktas mineralas atakamitas, pavadintas būtent šios vietovės garbei. Kalbant apie pavadinimo kilmę, manoma, kad „Atakama“ yra senųjų vietinių indėnų duotas vardas. Kai kur teigiama, kad žodis „Atacama“ reiškia „dykumos regioną“, o šio krašto gyventojai istoriniuose šaltiniuose dažnai vadinami Atacameño arba Atacama. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Atakamos dykumos klimatas Išgirdę žodį dykuma, dažniausiai visi įsivaizduoja svilinantį karštį. Nors Atakama laikoma dykuma, karštis čia nėra alinantis. Šilčiausiu metų laiku oras tesušyla iki 20 °C, o šalčiausiu – atvėsta iki 13 °C. Tačiau čia beveik nėra drėgmės – vidutinis kritulių kiekis sudaro vos 1 mm per metus. Net ledynai čia nesusidaro daugiau kaip 2,5 milijono metų! Lankytinos Atakamos dykumos vietos Atakamos dykuma – tikras rojus nuotykių ieškotojams ir gamtos mylėtojams. Mėnulio slėnis (Valle de la Luna) – stulbinantys kosminiai peizažai, kuriuose NASA testuoja Marso visureigius, o kino kūrėjai filmuoja mokslinės fantastikos scenas. Dykumos ranka – 11 metrų aukščio gelžbetoninė rankos formos skulptūra, iš dalies iškylanti iš smėlio lyg bandytų išnirti iš žemės gelmių. Kūrinio autorius, Čilės menininkas Mario Irarrázabal, teigia, kad ši skulptūra simbolizuoja žmogaus trapumą, pažeidžiamumą ir egzistencinį skausmą neteisybės kupiname pasaulyje. Atakamos arba kitaip Tarapakos milžinas (El Gigante de Atacama) – tai įspūdingas gamtos ir istorijos paminklas: ant dykumos paviršiaus išraižyta 86 metrų ilgio humanoidinės figūros geoglifas. Manoma, kad šiam piešiniui gali būti daugiau nei 9 tūkstančiai metų, tačiau jo kilmė vis dar apgaubta paslaptimi. Viena iš teorijų teigia, jog figūra buvo sukurta senovės žmonių kaip orientyras keliaujantiems karavanams. Kita, labiau mistiška hipotezė – kad tai galėtų būti nežemiškų civilizacijų pėdsakas, ir ši idėja vis dar intriguoja lankytojus bei tyrinėtojus.  Atakamos dykumoje įsikūrusios net 12 observatorijų, tarp jų – dvi iš galingiausių pasaulyje: ALMA (Atacama Large Millimeter Array) ir Paranal. Pastarojoje observatorijoje veikia garsusis VLT teleskopas (Very Large Telescope). Šios mokslo įstaigos pritraukia astronomus iš viso pasaulio, nes dangus virš Atakamos beveik visada giedras ir neįtikėtinai skaidrus. Norint aplankyti observatorijas, ekskursijas būtina rezervuoti iš anksto, nes vietų skaičius ribotas, o susidomėjimas didelis. San Pedro de Atacama miestelyje galima užsukti į meteoritų muziejų, kur eksponuojami tikri dangaus kūnai. Čia galima sužinoti apie meteoritų kilmę, sudėtį ir net paliesti tikrus fragmentus iš kosmoso. Tai puiki alternatyva ar papildymas astronominei patirčiai dykumoje. Pramogos ir aktyvios veiklos Atakamos dykumoje Atakamos dykuma traukia ne tik smalsius keliautojus, bet ir kalnų sporto bei alpinizmo entuziastus. Nors šios viršukalnės gana toli nuo pagrindinio turizmo centro San Pedro de Atacama, regione stūkso įspūdingų aukščių kalnai, siekiantys daugiau nei 6000 metrų. Tarp jų – Ochos del Saladas (6891 m), laikomas aukščiausiu pasaulyje ugnikalniu, kurio krateryje slypi nedidelis ežerėlis. Taip pat verta išskirti aktyvųjį Nevado Tres Cruces (6748 m) ugnikalnį, žavintį ne tik savo aukščiu, bet ir kvapą gniaužiančia aplinka. Be šių dviejų, Atakamos aukštumose yra ir kitų „šešiatūkstantinių“ kalnų, viliojančių patyrusius alpinistus, ieškančius ekstremalių iššūkių. Šios viršukalnės kviečia pasinerti į unikalų kraštovaizdį, kur sausuma susitinka su sniegu ir ugnikalnių didybe. Visai neseniai Atakamos lankytojams atsivėrė galimybė pažvelgti į šią mistinę dykumą iš paukščio skrydžio. Tikras oro balionas, kylantis auštant leidžia pamatyti, kaip saulės šviesoje pamažu atsiskleidžia mėnulio peizažai, spalvingos lagūnos ir smėlio slėniai. Skrydis trunka apie 3 valandas, grupėje paprastai būna 6–8 žmonės. Romantikos ir gerų emocijų tikrai netrūksta. Tai ne šiaip ekskursija – tai prisiminimas visam gyvenimui. Ieškote adrenalino? Tuomet išbandykite smėlio lentas (sandboard) Mirties slėnyje (Valle de la Muerte). Tai tarsi snieglenčių sportas, tik vietoje sniego – deginantis dykumos smėlis. Patirtis, kurią sunku palyginti su bet kuo kitu – vienas intensyviausių įspūdžių dykumoje! Iš San Pedro galima leistis į 3–4 dienų išvyką į kaimyninę Boliviją, kur laukia Ujūnio (Uyuni) druskos lygumos, geizeriai, spalvotos lagūnos, flamingų kolonijos ir kiti altiplano stebuklai. Tai vienas populiariausių keliavimo maršrutų regione. Atakamos dykuma – viena geriausių vietų pasaulyje žvaigždėms stebėti. Giedras dangus ištisus metus ir visiškas šviesos taršos nebuvimas leidžia matyti net Paukščių Taką plika akimi. Žvaigždėtą dangų galima stebėti bet kurioje dykumos vietoje, bet jei ieškote gilesnės patirties, aplankykite observatorijas.    #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Viešbučiai ir nakvynė Atakamos dykumoje Atakamos dykumos lankytojai dažniausiai apsistoja San Pedro de Atacama miestelyje. Čia yra apgyvendinimo pasirinkimų kiekvienam biudžetui: ekonominiai variantai – hostelių ir svečių namų kainos prasideda nuo 25–40 Eur už naktį; vidutinės klasės viešbučiai su patogumais ir pusryčiais – 60–120 Eur už naktį; prabangūs viešbučiai ar svečių namai suteikia aukščiausio lygio paslaugas, SPA ir net įskaičiuotas ekskursijas. Nakvynės kainos prasideda nuo 400 Eur. Rekomenduoju viešbučius rezervuoti iš anksto, ypač turistinio sezono metu nuo spalio iki balandžio. Atakamos dykumos skonis - ko paragauti Atakamos regionas pasižymi gausia endeminių augalų įvairove, kuri atsispindi ir vietinėje kulinarijoje. Tik čia galima paragauti ledų iš egzotiškų čanaros riešutų ar riki-riki krūmo vaisių – skonių, kurių nerasite niekur kitur pasaulyje. Be to, vietiniai gyventojai siūlo ir netikėtų derinių, pavyzdžiui, ledų su bolivine balanda (quinoa), suteikiančią desertams ne tik išskirtinį skonį, bet ir maistinę vertę. Kokamedžio lapų arbatą vietiniai gyventojai rekomenduoja ne šiaip sau – ji padeda prisitaikyti prie aukščio, ypač jei ką tik atvykote į San Pedro (~2400 m virš jūros lygio). Be to, tai tradicinis ir visiškai legalus vietinių žolelių gėrimas, kiek kartoko, bet įdomaus skonio.  Kaip atvykti į Atakamos dykumą Atakamos dykuma įsikūrusi šiaurinėje Čilės dalyje, netoli sienos su Bolivija ir Argentina. Artimiausias didesnis miestas – Kalama (Calama). Dykumos vartais laikomas San Pedras de Atakama – nedidelis, tačiau turistams labai svarbus miestelis, iš kurio pradedama dauguma ekskursijų po dykumą. Lengviausias būdas pasiekti Atakamą – skrydis į Kalamos oro uostą (El Loa Airport). Iš Čilės sostinės Santjago (SCL) į Kalamą (CJC) vykdomi reguliarūs skrydžiai, kelionė trunka apie 2 valandas. Nuo Kalamos iki San Pedro de Atacama – apie 100 km kelio, kurį galima įveikti autobusu arba automobiliu. Jei neplanuojate nuomotis automobilio, iš Kalamos oro uosto galima patogiai nukeliauti į San Pedro, užsakius pervežimo paslaugą arba vietiniais autobusais. Kelionė trunka maždaug 1,5 valandos. Autobusai važiuoja dažnai ir yra gana patogūs. Automobilį galite išsinuomoti tiesiai Kalamos oro uoste. Keliai šiame regione gerai prižiūrimi, tad važiuoti saugu ir patogu, ypač pagrindiniais maršrutais. Tačiau jei neturite patirties vairuoti kalnuotose ar dykumų vietovėse, nepatartina savarankiškai vykti į sunkiau pasiekiamas vietas, tokias kaip geizeriai, aukštai esančios lagūnos ar druskos lygumos. Jei norite pamatyti daugiau ir nevaržyti savęs logistika, verta rinktis organizuotas ekskursijas iš San Pedro. Jos trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Profesionalūs gidai ne tik paaiškins įdomybes, bet ir užtikrins saugumą vietovėse, kur lengva pasiklysti ar susidurti su nepalankiomis sąlygomis (pvz., dideliu aukščiu, temperatūros svyravimais, techniniais iššūkiais). #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kiek laiko reikia skirti Atakamos dykumos lankymui Norint pajusti tikrą Atakamos dykumos dvasią ir aplankyti pagrindinius objektus, rekomenduoju skirti bent 4–5 dienas.  Jei planuojate papildomas veiklas, pvz., žygį, skrydį oro balionu ar kelionę į Boliviją, verta pasilikti bent 6–7 dienoms. Suvenyrai iš Atakamos dykumos Iš Atakamos dykumos galima parsivežti išskirtinių, tik šiam regionui būdingų suvenyrų. Dauguma jų susiję su vietos gamta, kultūra ar unikaliomis žaliavomis. Štai ką verta parsivežti kaip lauktuves: dykumos druska, kuri išgaunama iš senovinių klodų ir pasižymi unikaliu mineraliniu skoniu; galima rasti valgomos druskos, vonios druskos ir net šokolado su druska; atakamitas (retas mineralas, atrastas būtent čia), lazuritas, malachitas, ametistas, kuriuos galima įsigyti neapdorotus kaip kolekcinius akmenis arba papuošalų pavidalu; rankų darbo gaminiai iš kaktusų medienos – dėžutės, šaukšteliai, papuošalų laikikliai, statulėlės; šios medienos raštai labai gražūs ir unikalūs – kiekvienas dirbinys skiriasi; vietiniuose amatų turgeliuose galima rasti gaminių iš vilnos – šalikų, kepurių, megztinių; dažnai audžiama tradiciniais raštais, kai kurie audiniai nudažyti natūraliais dažais iš vietinių augalų; vietinių bendruomenių menas ir amatai – molio indai, keraminės figūrėlės, senovinių indėnų motyvų piešiniai, rankų darbo papuošalai su simbolika; suvenyrai Marso ir kosmoso tema – kadangi Atakama dažnai vadinama „Marso paviršiumi Žemėje“, čia galima rasti originalių magnetukų, marškinėlių, atvirukų su NASA, žvaigždėmis, teleskopais ar net marsaeigiais; prieskoniai ir džiovinti vietinių rūšių augalai (jei leidžiama vežti per sieną); tradiciniai muilai ar kosmetika su kaktusų aliejumi, druska, moliu. Kur ieškoti? San Pedras – pagrindinė vieta, kur rasite suvenyrų krautuvėles, amatų turgelius, galerijas. Apmokestintose lankytinose vietose (pvz., Mėnulio slėnyje) taip pat būna nedidelių kioskų su vietos rankdarbiais. Oro uoste Kalamoje galima rasti komercinių, bet stilingų suvenyrų, jei pamiršote nusipirkti vietoje. Atraskite kontrastų šalį su GRŪDA Pasinerkite į kelionę, kur gamta, kultūra ir nuotykiai susilieja į vieną nepamirštamą patirtį! Kelionė į Čilę su GRŪDA – tai daugiau nei atostogos. Tai kvietimas pažinti vieną įspūdingiausių pasaulio kampelių – nuo snieguotų Andų kalnų viršūnių iki sausosios Atakamos dykumos, nuo kosmopolitiško Santjago iki paslaptingosios Velykų salos. Nepraleiskite progos, kelionės vietų skaičius ribotas https://www.gruda.lt/keliones-i-cile .

Mėnulio slėnio (Valle de la Luna) peizažas Čilės Atakamos dykumoje – vienas įspūdingiausių ir labiausiai nutolusių nuo įprasto Žemės kraštovaizdžio. Čia nėra jokios gyvybės – tik akmenys, druskos plotai ir tyla. Kai kuriose šios dykumos vietose niekada nėra iškritęs nė vienas lietaus lašas. Prieš 22 milijonus metų tektoniniai judesiai suformavo slėnį, o vėlesnė erozija pavertė jį kraštovaizdžiu, primenančiu Mėnulį – su fantastiškomis uolienomis ir neįprastais šešėliais, kuriuos meta druskos kalvos. Dėl tokio fantastiško panašumo į mūsų planetos palydovą čia filmuojami mokslinės fantastikos filmai, o NASA bandė marsaeigius „Luno“ ir „Mars“. Saulėlydis – geriausias metas „pasivaikščioti mėnulyje“, kai dykumos spalvos ryškiausios. Pilnaties metu Mėnulio slėnis tampa traukos centru ezoterinių krypčių pasekėjams – jie tiki, kad čia galima pasisemti magiškos energijos. Naktį nuo vandenyno atplaukę debesys kartą per metus pažadina šią miegančią žemę – ryte iš smėlio ir uolų prasiskverbia milijonai trumpaamžių, kruvinai raudonų žiedų, kurie greitai sudega po karšta saule. Tarp milžiniškų riedulių, veidrodinių druskos pelkių ir sustingusių priešistorinių žuvų pėdsakų išsimėtę dantys primena, kad šis kraštas kadaise buvo vandenyno dugnas. Kaip nuvykti į Mėnulio slėnį Populiariausias būdas „pasiekti Mėnulį“ – prisijungti prie ekskursijos iš San Pedro miestelio. Jos dažniausiai prasideda pavakare, kad lankytojai galėtų stebėti kvapą gniaužiantį saulėlydį Mėnulio slėnio peizaže. Norintys daugiau veiksmo gali išbandyti leidimąsi nuo kopų lenta, panašia į snieglentę. Tai suteikia papildomo adrenalino prie nuostabių vaizdų. Į Mėnulio slėnį taip pat galima nuvykti taksi, nuosavu ar nuomotu automobiliu, pasiekti jį dviračiu – tai puikus pasirinkimas ieškantiems aktyvesnės patirties. Trokštantiems išskirtinumo siūlomas ir keturračių turas – kiek brangesnis, bet įspūdingas būdas patirti dykumos grožį.   #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kada geriausias laikas planuoti kelionę į Mėnulio slėnį Geriausias laikas aplankyti Mėnulio slėnį yra nuo spalio iki kovo, nes tai vasaros mėnesiai pietiniame pusrutulyje ir šilčiausias laikas aplankyti Atakamos dykumą.  Norintiems pamatyti paslaptingiausius ir įsimintiniausius vaizdus, ​​vietiniai gidai rekomenduoja Mėnulio slėnį aplankyti pilnaties metu. Per pilnatį vaizdas tampa mistiškas: druskos figūros švyti, o dangus pasidaro tamsiai mėlynas. Saulėlydis taip pat idealus metas, kai dykumos uolos ir druskos dariniai nusidažo ryškiomis oranžinėmis, raudonomis ir violetinėmis spalvomis. Vaizdas išties primena kitą planetą. Ar galima nakvoti Mėnulio slėnyje Nakvoti Mėnulio slėnyje galima, tačiau tam reikia specialaus planavimo ir tai dažnai būna kaip dalis ekskursijos. Pats slėnis yra nacionalinio parko dalis ir dažniausiai lankomas dieną, tačiau vietiniai gidai siūlo naktines ekskursijas saulėlydžio ir žvaigždžių stebėjimui, taip pat stovyklavimą ar apgyvendinimą netoliese esančiose turistinėse vietose. Būnant Mėnulio slėnyje svarbu laikytis taisyklių, kurios padeda išsaugoti unikalias jo ypatybes. Nakvynei galima pasirinkti stovyklavietę ar apsistoti viename iš viešbučių bei turistinių namelių netoliese esančiame San Pedro miestelyje. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Nepamirštama kelionė į Mėnulio slėnį su GRŪDA Atraskite kitą pasaulį Čilės Atakamos dykumoje – vietą, kur žemė primena kosmosą. Pasivaikščiokite tarp nežemiškų uolų, grožėkitės saulėlydžiais, važinėkite smėliu lyg sniegu ir pajuskite tikrą dykumos magiją. Viskas su GRŪDA, patikimu jūsų kelionių partneriu! Kelionė į Mėnulio slėnį – tarsi mažas žingsnelis į kosmosą. Prisijunkite: https://www.gruda.lt/keliones-i-cile . 

Torres del Paine nacionalinis parkas 2013 m. paskelbtas biosferos rezervatu ir tituluojamas aštuntuoju pasaulio stebuklu. Tai viena iš tų vietų, kurių grožį sunku perteikti žodžiais – geriausia tai patirti pačiam. Tad kodėl gi nesuteikus sau galimybės apsilankyti čia ir savo akimis pamatyti, kuo ši vieta laikoma viena gražiausių Žemėje? Įspūdingą 227 298 hektarų plotą užimantis parkas įkurtas 1959 m. gegužės 13 d. ir iš pradžių buvo pavadintas Lago Grey nacionaliniu turizmo parku. Tuo metu dominavo gyvulininkystė, o turizmas buvo retas reiškinys, traukiantis tik pavienius nuotykių ieškotojus. Tik 1970 m. balandžio 30 d., parkui išsiplėtus dar 11 000 hektarų, jam buvo suteiktas dabartinis pavadinimas Torres del Paine nacionalinis parkas. Atvykusieji čia atras išskirtinį kraštovaizdį: į dangų kylantys kalnų masyvai, turkio spalvos ežerai, ledkalniai, upės ir platūs Patagonijos lygumų plotai, kuriuose ganosi guanakai, bėgioja nandai ir klajoja pumos. Šiame ypatingame gamtos kampelyje kasmet apsilanko tūkstančiai turistų, o parkas jų laukia su pažymėtais takais, įvairiomis apgyvendinimo ir maitinimo galimybėmis, kad kiekvienas galėtų mėgautis nepamirštama patirtimi šiame laukinės gamtos rojuje. Nacionalinio parko svetainėje rasite informacijos apie tai, ką ten galima nuveikti, kaip atvykti, kur pavalgyti ir kur apsistoti nakvynei. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kada aplankyti Torres del Paine Torres del Paine nacionalinį parką galima lankyti ištisus metus: pavasaris ir vasara yra idealus metas mėgautis aktyviu laisvalaikiu gamtoje – šiltas oras ir ilgos dienos (iki 16 valandų šviesos) leidžia daugiau nuveikti ir pamatyti; rudenį ir žiemą temperatūra žemesnė, tačiau šiuo laikotarpiu parkas atsiskleidžia kitu kampu: mažiau lankytojų, daugiau ramybės, kerintys, sniegu padengti kraštovaizdžiai ir ypatinga atmosfera. Torres del Paine garsėja itin nepastoviu oru – per vieną dieną čia galima patirti visus keturis metų laikus. Dėl to būtina pasirūpinti tinkama apranga: sluoksniuoti drabužiai, apsauga nuo vėjo, lietaus ir net sniego padės jaustis komfortiškai bet kokiomis sąlygomis. Praktinis patarimas: parke nėra bankomatų, tad labai svarbu iš anksto pasirūpinti grynaisiais pinigais, ypač jei planuojate naudotis vietinėmis paslaugomis ar lankytis atokesnėse vietose. Torres del Paine lankytinos vietos Įspūdingas Salto Grande krioklys savo vandenis plukdo iš Nordenskjöld ežero į Pehoé ežerą (Lago Pehoé). Krioklys yra apie 15 metrų aukščio, tačiau dėl didžiulio krintančio vandens kiekio jis atrodo didingai. Apžvalgos aikštelė leidžia pamatyti krioklį visu grožiu. Laguna Amarga – šis melsvai žalias veidrodis, pasiklydęs Cerro Toro kalne tarp masyvų, pavadinimą gavo dėl didelio šarmingumo, kuris ežero vandeniui suteikia tik jam būdingą aromatą. Balti akmenys, vainikuojantys ežero krantus, yra kalcio karbonato stromatolitai – uolienų dariniai, sutinkami nedaugelyje pasaulio vietų. Geras oras leidžia iš čia lengvai stebėti Torres del Paine viršukalnes. Sarmiento ežero paviršiaus plotas yra 90 kvadratinių kilometrų, todėl jis yra didžiausias rezervate. Skirtingai nuo kitų parko ledyninių ežerų, jis atsirado dėl kritulių (kitus maitina ledynų tirpsmo vanduo), kurie suteikia vandeniui sodrią mėlyną spalvą. Ežero pakraščiuose galima pamatyti baltų trombolitų darinių. Trombolitai yra kalcio karbonato fosilijos, kurios pradėjo formuotis per paskutinį ledynmetį maždaug prieš 10 000 metų ir kasmet paauga tik vienu milimetru. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kaip nuvykti į Torres del Paine parką Kelionės į Torres del Paine nacionalinį parką prasideda Puerto Nataleso mieste. Iš Puerto Nataleso iki Torres del Paine automobiliu galima nuvažiuoti maždaug per 1,5 valandos, autobusu – per 2 valandas. Čia rasite vietas, iš kurių galima nuvykti į Puerto Natalesą. Kur apsistoti Torres del Paine Puerto Nataleso miestas yra netoli Torres del Paine nacionalinio parko. Čia galima rasti įvairių apgyvendinimo variantų. Taip pat galima vieną ar dvi naktis praleisti vienoje iš stovyklaviečių, įrengtų pačiame nacionaliniame parke.