Informacija apie Ekvadorą
Informacija ruošiama.
[general.tours_list.no_results]
Ekvadoro žemėlapis
Ekvadoro miestai
Naudinga informacija apie Kuenką
Kuenka yra trečias pagal gyventojų skaičių miestas Ekvadore ir Asuajaus provincijos sostinė, įsikūrusi Andų kalnuose, 2500 metrų aukštyje virš jūros lygio. Miestą 1557 metais įkūrė ispanas Gilas Ramírezas Dávalosas, vykdydamas Peru vicekaraliaus Andréso de Mendozos nurodymus. Naujoji gyvenvietė pavadinta Santa Ana de los Cuatro Ríos de Cuenca.
Šiandien Kuenkoje ir jos apylinkėse gyvena beveik 400 000 žmonių. Miesto ekonomika daugiausia paremta žemės ūkiu ir pramone. Kuenka taip pat garsėja kaip mokslo centras – čia veikia net aštuoni universitetai. Didžiausias jų – Kuenkos universitetas, kuriame studijuoja 12 000 studentų.
Miesto istorija siekia senus laikus. Dar apie 500 m. po Kristaus šiame regione apsigyveno Kanari indėnų gentis, įkūrusi gyvenvietę Guanpodeleg, kurios pavadinimas reiškia „žemė tokia didelė kaip dangus“. Maždaug prieš pusę amžiaus iki ispanų atvykimo teritoriją užkariavo inkai ir įkūrė miestą, pavadinimu Tomebamba. Šis tapo vienu iš Inkų imperijos centrų, tačiau per pilietinį karą tarp Atahualpos ir Huascaro buvo sugriautas.
Kurį laiką vietovė buvo negyvenama, kol XVI amžiuje čia oficialiai buvo įkurtas Kuenkos miestas. Kolonijiniu laikotarpiu miestas augo greitai ir ilgainiui tapo didžiausiu Pietų Ekvadore. Po Ekvadoro nepriklausomybės paskelbimo 1820 m., Kuenkai buvo suteiktas provincijos sostinės statusas.
Geografiškai Kuenka yra šalies pietuose. Automobiliu čia galima atvykti per devynias valandas iš Kito ir per keturias valandas iš Gvajakilio. Miesto pavadinimas siejamas su jo reljefo ypatumais – Kuenka ispanų kalba reiškia „upės baseinas“. Per miestą teka keturios upės: Tomebamba, Yuancay, Tariquí ir Machangara. Trys iš jų prasideda Páramo aukštumose, kuriose plyti Cajas nacionalinis parkas. Visos šios upės priklauso Amazonės baseinui. Kuenką iš visų pusių supa kalnai, o į vakarus, rytus ir pietus driekiasi kalnų perėjos.
Orai Kuenkoje
Kuenkos klimatas švelnus, todėl turistai čia gali lankytis ištisus metus, nebijodami didelių temperatūros svyravimų ar gamtos staigmenų. Vidutinė dienos temperatūra svyruoja tarp 18 °C ir 21 °C, nakties – tarp 7 °C ir 10 °C.
Kuenkoje ryškūs du metų laikai: drėgnasis ir sausasis. Drėgnasis sezonas trunka nuo sausio iki birželio, o gausiausi krituliai iškrenta nuo kovo iki gegužės. Sausasis sezonas trunka nuo liepos iki gruodžio.
Kuenkos lankytinos vietos
Kalbant apie grožį ir istorinių kolonijinių pastatų gausą, Kuenka nė kiek nenusileidžia Kuskui ar Kitui. Tikras malonumas pasivaikščioti senovinėmis akmenimis grįstomis gatvelėmis tarp parkų ir šventyklų. Per Kuenką teka Tomebambos upė, kurios pakrantėse driekiasi promenados, tad norint įkvėpti gryno Andų oro ir mėgautis pasivaikščiojimais gamtoje, net nereikia išvykti iš miesto.
Kuenkos istorinis centras užima palyginti nedidelę teritoriją tarp Tomebambos upės ir Gran Kolumbijos gatvės. 1999 m. jis buvo paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu. Čia mažai žmonių, nėra triukšmo, šurmulio. Aplinkui gausu jaukių kavinių ir restoranų, kuriuose kainos mažesnės nei Banjose, Kite ar pakrantės miestuose.
Nekaltojo Prasidėjimo katedra (Catedral de la Inmaculada Concepción) neabejotinai yra gražiausia Kuenkos katedra, kurios statyba truko net šimtą metų (baigta tik 1885 m.). Šeši mėlyni renesanso stiliaus katedros kupolai išsiskiria iš raudonomis čerpėmis dengtų Kuenkos stogų, suteikdami jai panašumą į Šv. Petro baziliką Romoje.
Žengimo į dangų bažnyčia (Iglesia de Carmen de la Asunción) – viena seniausių bažnyčių Kuenkoje, pastatyta XVIII a. pradžioje. Netoliese yra didelis gėlių turgus, kuris čia veikia jau šimtmečius.
Šv. Dominyko bažnyčia (Iglesia de Santo Domingo) – antra pagal dydį bažnyčia Kuenkoje, pastatyta XIX a., pasižymi dviem įspūdingais neoklasicistinio stiliaus dvyniais bokštais, kurių kiekvienas yra 37 metrų aukščio.
KUENKOS ženklas (Letras CUENCA) yra San Francisko aikštėje. Jei pavyks pagauti akimirką, kai aplinkui nebus daug žmonių, galėsite pasidaryti puikią nuotrauką su katedros kupolais fone.
Netoliese yra Kalderono parkas (Parque Calderón) ir pagrindinė miesto aikštė, kurioje stovi senoji ir naujoji katedros. Pagrindinis aikštės akcentas – didžiulės pušys, kurias XIX amžiuje pasodino tuometinis Ekvadoro prezidentas. Tarp pušų stovi paminklas kapitonui Abdonui Calderónui, Ekvadoro nepriklausomybės karo didvyriui.
Panamos skrybėlių muziejus yra Homero Ortegos, kuris dar ankstyvoje vaikystėje pradėjo gaminti šiaudines skrybėles ir pavertė Panamos skrybėlę tikru prekės ženklu, namai. Netgi tokios įžymybės kaip Bradas Pitas atvyksta čia nusipirkti Panamos skrybėlių. Taip, jūs teisingai supratote, priešingai populiariam įsitikinimui, Panamos skrybėlės atsirado visiškai ne Panamoje, bet Ekvadore, kuris šias šiaudines skrybėles pradėjo eksportuoti statant Panamos kanalą. Muziejuje yra ekspozicija, skirta Panamos skrybėlės istorijai, tradiciniam gamybos procesui ir pačiai įmonei. Čia taip pat galima įsigyti madingų šiaudinų skrybėlių.
Pumapungo archeologijos ir etnografijos muziejus (El Museo Arqueológico y Etnográfico Pumapungo) yra vienas įdomiausių Kuenkos muziejų, skirtas Ekvadoro istorijai ir šioje žemėje gyvenusioms gentims – kanariams ir inkams.
Centrinio banko muziejus (Museo del Banco Central) skirtas pinigų istorijai, įsikūręs inkų archeologinėje vietovėje Pumapungo.
Kuenka yra studentų miestas ir Ekvadoro mokslo centras, todėl jame gausu jaunimo, vyksta daug kultūrinių renginių, festivalių, yra įdomių viešųjų erdvių, kur galima pasigėrėti modernia architektūra.
Dėl išskirtinės stogo čerpių spalvos, Kuenka pravardžiuojama „raudonų stogų miestu“. Kad ir kur pažvelgtumėte, miestas yra nuostabus. Geriausią apžvalgos aikštelę galima rasti Nekaltojo Prasidėjimo katedroje. Verta tiesiog pasivaikščioti gatvėmis, mėgautis architektūra, užklysti į įdomius pastatus, bažnyčias, stebėti grafičius, paminklus ir kitas vietas.
Kelionės į Kuenka
Tiesioginių skrydžių į Kuenką iš Lietuvos kol kas nėra. Galimi skrydžiai su persėdimais. Norėdami patogiai ir be rūpesčių aplankyti Kuenką, rinkitės kelionių agentūros GRŪDA organizuojamą 14 d. kelionę į Ekvadorą. Galite pasidomėti ir kitais GRŪDOS pasiūlymais į Ekvadorą.
Vien tik sausumos transportu nukeliauti į Kuenką neįmanoma, nes Lietuvą ir Pietų Ameriką skiria Atlanto vandenynas. Galimas pasirinkimas: autobusu arba traukiniu iki Vakarų Europos uostų, o tada persikelti laivu į Pietų Ameriką, toliau tęsti kelionę sausuma.
Ką svarbu žinoti keliaujantiems į Kuenką
Kuenka laikomas vienu saugiausių didžiųjų Ekvadoro miestų, todėl yra populiari turistų lankoma vieta. Tačiau, kaip ir bet kurioje vietovėje, svarbu išlikti budriems. Venkite vaikščioti vieni naktį, saugokite vertingus daiktus, nesivelkite į ginčus su vietiniais gyventojais, gerbkite papročius ir įstatymus.
Nors Kuenkoje pagrindinė kalba yra ispanų, anglų kalba taip pat suprantama, ypač tarp jaunimo ir turistinėse vietovėse. Išmokę keletą pagrindinių ispaniškų frazių, galite pagerinti savo patirtį, nes tai įvertins vietiniai gyventojai. Pavyzdžiui, pabandykite pasveikinti žmones linksmu „Hola, amigo!“. Jeigu norite už kažką padėkoti, šypsodamiesi pasakykite „Gracias“.
Oficiali Ekvadoro valiuta yra JAV doleris. Kreditinės kortelės Kuenkoje priimamos viešbučiuose, restoranuose ir didelėse parduotuvėse. Mažesniems pirkiniams ir turguose naudinga turėti grynųjų pinigų. Bankomatai yra visame mieste.
Medicininė priežiūra Kuenkoje aukštos kokybės. Mieste veikia kelios modernios ligoninės ir klinikos. Vykstant rekomenduojamas kelionių draudimas, padengiantis medicinines išlaidas.
Vandens iš čiaupo paprastai nerekomenduojama gerti, rinkitės vandenį buteliuose.
Saugokitės aukščio ligos, nes Kuenka yra 2560 metrų aukštyje virš jūros lygio. Maistą ir alkoholį vartokite saikingai, gerkite daug vandens.
Kuenkos virtuvėje rasite įvairią kulinarinę paletę. Nepraleiskite progos paragauti tradicinių patiekalų, tokių kaip hornado (kepta kiauliena), mota pillo (kukurūzai su plakta kiaušiniene) ir Kuenkos stiliaus tamales. Norėdami išties unikalios patirties, apsilankykite vietiniuose turguose ir paragaukite šviežių produktų bei gatvės maisto. Beje, ar kada nors ragavote jūrų kiaulytės? Jeigu nežinojote, tai vietinis delikatesas!
Kuenkos gyventojai paprastai yra šilti ir svetingi. Sveikinantis įprasta paspausti ranką. Bučiniai į skruostą įprasti tarp draugų.
Renkitės kukliai, ypač lankydamiesi šventose vietose.
Arbatpinigiai vertinami, bet nebūtini. Restoranuose įprasta palikti 10 %.
Kuenka garsėja rankdarbiais, ypač visame pasaulyje žinomomis Panamos skrybėlėmis. Apsilankykite vietiniuose turguose, tokiuose kaip San Francisko aikštė ir Rotario turgus, kur rasite platų tekstilės, keramikos ir papuošalų pasirinkimą. Turguose nedvejodami derėkitės dėl kainų, nes tai yra pramogos dalis.
„Wi-Fi“ ryšys plačiai prieinamas viešbučiuose, kavinėse ir restoranuose. Jei norite naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis, apsvarstykite galimybę įsigyti vietinę SIM kortelę iš tokių tiekėjų kaip „Claro“ ar „Movistar“. Tai suteiks prieigą prie duomenų ir vietinių skambučių viešnagės metu.
Kuenkoje ištisus metus vyksta daugybė festivalių, atspindinčių gyvybingą miesto kultūrinį gyvenimą. Tarp žymių renginių – birželio mėnesį vykstantis Korpus Kristi festivalis, kurio metu rengiami fejerverkai, galima paragauti tradicinių saldumynų. Lapkritį vyksta Nepriklausomybės dienos minėjimas. Tad lankydamiesi mieste peržiūrėkite vietinių renginių sąrašus, gal netyčia kaip tik tuo metu vyksta koks nors įdomus renginys, kuris padės pajusti tikrą vietinę atmosferą.
Kuenkos transportas
Kuenka gerai sujungta viešuoju transportu, įskaitant autobusus ir taksi. Miesto centras kompaktiškas ir lengvai pasiekiamas, jį paprasta apeiti pėsčiomis. Dienos išvykoms apsvarstykite galimybę išsinuomoti automobilį arba prisijungti prie ekskursijos po netoliese esančias lankytinas vietas, tokias kaip Cajas nacionalinis parkas ir Ingapirkos inkų griuvėsiai.
Norite pasivažinėti grožėdamiesi įspūdingu vaizdu? Važiuokite „Travia“ tramvajumi.
Apgyvendinimas Kuenkoje
Kuenkoje rasite įvairių apgyvendinimo variantų, tinkančių kiekvienam biudžetui. Nakvynės vietą patartina užsisakyti iš anksto, ypač kai mieste daug turistų – liepą, sausį, rugsėjį. Jei ieškote unikalios vietos apsistoti, išbandykite butikinį viešbutį kolonijinio stiliaus dvare.
Išsamiau →
Naudinga informacija apie Banjosą.
Baños de Agua Santa (Banjosas)
Gražaus slėnio viduryje, šalia Tungurahua ugnikalnio, už 180 km nuo Kito ir 35 km nuo Ambato, yra Baños de Agua Santa (Banjoso) miestelis, garsėjantis karštosiomis versmėmis, puikiu klimatu ir tuo, kad yra viena svarbiausių turizmo vietų Ekvadore. Ši vieta idealiai tinka nuotykiams, sportui, įvairioms vandens pramogoms ir mėgautis įspūdinga gamtos įvairove.
Pagal vietinę legendą, kadaise vienas miestelio kunigas regėjo viziją, kurioje pasirodė Dievo Motina ir paprašė šalia krioklio pastatyti bažnyčią. Už tai ji pažadėjo išgydyti visus, kurie su tikėjimu maudysis krioklio vandenyje. Taip prasidėjo Šventojo Vandens Dievo Motinos bazilikos, kurioje garbinamas Mergelės Marijos atvaizdas, statyba ir radosi miestelio pavadinimas „Baños de Agua Santa“, kuris reiškia „Šventosios vonios“.
Svarbiausia Baños de Agua Santa traukos vieta yra vulkaninės kilmės karštosios versmės, esančios penkiuose vietiniuose SPA centruose ir pasižyminčios mineralų turtingu vandeniu. Šis mažas miestelis, kadaise buvęs menininkų ir bohemos susibūrimo vieta, iki šių dienų išlieka viena pagrindinių stotelių Ekvadore, kurią būtina aplankyti.
Turistų lankomos vietos Baños de Agua Santa
Baños de Agua Santa rasite magiškų ir neįtikėtinų vietų, kurių galbūt dar nematėte.
Banjoso apylinkėse gausu įspūdingų krioklių, tačiau jei turite laiko aplankyti tik vieną, privalote aplankyti Pailón del Diablo krioklį. Šis beveik 80 metrų aukščio krioklys yra vienas didžiausių ir įspūdingiausių Ekvadore.
Norėdami pasiekti Pailón del Diablo, galite pasirinkti du maršrutus: trumpąjį ir ilgesnį. Geriausia pradėti nuo trumpojo tako, kuris yra arčiausiai Baños. Keliaudami juo, kirsite du pakabinamus tiltus ir nusileisite akmeniniais laiptais, įmontuotais uoloje, iš kurių atsiveria nuostabus krioklio vaizdas. Ilgesnis takas taip pat veda prie krioklio, tačiau vaizdas mažiau įspūdingas, nes takas pasuka šoniniu kampu.
Kitas nuostabus krioklys šiame maršrute – Manto de la Novia, kurio 40 metrų aukščio srovė primena nuotakos šydą, todėl ir pavadinimas kilo iš šios simbolikos. Čia galite smagiai pakilti lyniniu keltuvu, kuris kerta Pastazos upės kanjoną labai arti krioklio.
Apsilankykite ir vienoje ikoniškiausių Baños de Agua Santa vietų – Medžio namelyje, kur galėsite mėgautis kvapą gniaužiančiais Tungurahua ugnikalnio vaizdais, supdamiesi „sūpynėse pasaulio krašte“. Nuo šių sūpynių atsiveria įspūdingas vaizdas, o supantis tokioje aukštumoje jaučiasi, tarsi būtumėte paslaptingoje, stebuklingoje vietoje. Gali būti šiek tiek baisu, bet jei įveiksite baimę, ši patirtis tikrai suteiks nepamirštamų įspūdžių. Sūpynės įrengtos gražiai prižiūrėtame privačiame sode, pilname žydinčių augalų, gėlių ir kolibrių. Čia rasite barą, lynų trasas ir kelias apžvalgos aikšteles, kur galėsite mėgautis nuostabiais gamtos vaizdais. Tai tikrai stebuklinga vieta, kur kiekvienas momentas vertas prisiminimo.
Sūpynės virš bedugnės yra didžiausios sūpynės visoje Lotynų Amerikoje, o tuštuma po kojomis tik dar labiau sustiprina šį įspūdį. Galbūt iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip įprasta atrakcija, bet kai tik pabandysite, pajusite, kodėl jos tokios įsimintinos! Beje, nepainiokite šių sūpynių su tomis prie medžio namelio – jos visiškai kitokios, nors ir yra toje pačioje erdvėje. Ir jei pirmosios neprivertė jūsų širdies iššokti iš krūtinės, tai šios tikrai yra visiškai kitas lygis.
5023 metrų aukščio Tungurahua ugnikalnis nepalieka abejingų. Jei norite pasimėgauti tikrai kvapą gniaužiančiais vaizdais, rekomenduoju kelią, kuris prasideda perėjus San Francisko tiltą (San Francisko taką). Ši vietovė nusėta įvairiomis apžvalgos aikštelėmis ir panoraminiais taškais, kurių skaičius tikrai įspūdingas.
„Dievo rankos“ – čia galima rasti keletą apžvalgos aikštelių ir vietų, kurias tikrai verta įamžinti. Tačiau svarbiausia šiame taške – milžiniška rankos formos skulptūra, apsupta medinio tako.
„Ojos del Volcán“ apžvalgos aikštelėje, iš kurios atsiveria puikus vaizdas į ugnikalnį, taip pat yra sūpynės, baras ir restoranas, kur galėsite pasimėgauti ne tik vaizdais, bet ir skaniu maistu bei gėrimais.
Tungurahua apžvalgos aikštelės yra tikra gamtos šventovė, kur kiekvienas vaizdas verčia įkvėpti ir pasijusti dalimi šios nuostabios vietos.
Būtinai apsilankykite Švenčiausiojo Vandens Rožinio Dievo Motinos bazilikoje – elegantiškoje gotikinio stiliaus bažnyčioje, pastatytoje iš vulkaninio akmens. Ši vieta ne tik dvelkia ramybe, bet ir suteikia nuostabią galimybę pasigrožėti menininko Enrique Mideros kūriniais, kurie puošia bažnyčios vidų. Tai – vieta, kur susijungia dvasinė ramybė ir meninė išraiška, kurianti ypatingą atmosferą tiek tikintiesiems, tiek meno mėgėjams.
Banjosas laukia nuotykių mėgėjų – čia galite išbandyti praktiškai visas įmanomas ekstremalias pramogas. Geriausia tai, kad ši vieta siūlo nuostabų kainos ir kokybės santykį, todėl yra viena pigiausių vietų pasaulyje, kur už nuotykius sumokėsite mažiau, tačiau patirsite tiek daug. Jei keliausite Čivos krioklių maršrutu, greičiausiai galėsite pereiti Tibeto tiltą su stiklinėmis dalimis, o gal net nusileisti lynu per slėnį. Tokių nuotykių Baños apylinkėse yra ne vienas, ir kiekvienas jų suteikia savitus ir nepamirštamus įspūdžius. Tai – ideali vieta adrenalino ir gamtos grožio mėgėjams!
Adrenalino kupinos nuotykių pramogos yra puiku, tačiau po tokių įspūdžių nėra nieko geriau už atsipalaidavimą šiltuose terminiuose vandenyse. Jei mėgstate tokį poilsį, Baños – puiki vieta. Čia yra keli SPA centrai, kuriuose galima mėgautis karštosiomis versmėmis, nebent jūsų apgyvendinimo vietoje jau yra nuosavas SPA.
Santa Anos karštosios versmės – šias labai vertina vietiniai gyventojai, jos yra netoli krioklio, taigi puikus pasirinkimas, jei norite sujungti atsipalaidavimą su gamtos grožiu.
„Termas de la Virgen“ – naujausias ir brangiausias SPA centras, kuris pritraukia tiek vietinius gyventojus, tiek turistus.
„El Salado SPA“ – šiek tiek nutolęs nuo miesto centro, tačiau puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško ramybės ir privatumo.
„Santa Klaros SPA“ – dar viena gerai žinoma vieta, kur galima pasimėgauti šiltais vandenimis.
Nors Baños de Agua Santa nėra žinomas kaip Ekvadoro istorijos centras, šiame miestelyje tikrai yra keletas vietų, kurias verta aplankyti. Būtinai pažymėkite šias vietas savo žemėlapyje. Jos suteiks jums įvairių įspūdžių – nuo istorinių paminklų iki unikalių gamtos stebuklų.
San Francisko tiltas – ikoniškas tiltas, puikiai tinkantis pasivaikščiojimams ir nuostabioms nuotraukoms.
Bazilikos parkas – ramus ir žalias kampelis, puikiai tinkantis atsipalaiduoti ir pasigrožėti gamta.
Mergelės krioklys – nuostabus gamtos stebuklas, kur galėsite pasimėgauti šaltu vandeniu ir kvapą gniaužiančiais vaizdais.
Sigsi urvas – Huayco – įspūdingas urvas, kur galima patirti tikrą gamtos jėgą.
Centrinis turgus – čia rasite vietinių prekių.
Kur apsistoti Baños de Agua Santa mieste
Baños de Agua Santa apgyvendinimo galimybių tikrai netrūksta! Geriausia, kad tai yra mažas ir labai saugus miestelis, todėl nėra svarbu, kur apsistoti – visa vietovė patogi ir lengvai pasiekiama. Nėra didelių kalvų ar stačių šlaitų, tad nesudėtinga orientuotis.
Jei galite pasirinkti, rekomenduoju ieškoti nakvynės netoli Bazilikos parko, kuris yra miesto centre. Tai patogi vieta, nuo kurios lengvai pasieksite pagrindines lankytinas vietas. Kita gera vieta – netoli Cascada de la Virgen, jei norite būti arčiau SPA centrų ir karštųjų versmių. Abi šios vietos puikiai išdėstytos, kad galėtumėte mėgautis tiek miesto patogumais, tiek gamtos grožiu.
Kaip keliauti Baños de Agua Santa mieste
Norintys patirti nuotykius keliautojai pasirenka dviračius, kuriuos galima išsinuomoti praktiškai bet kurioje vietinėje agentūroje. Tai puikus būdas lengvai ir greitai apžiūrėti miesto apylinkes.
Orai Baños de Agua Santa
Baños de Agua Santa, apsuptas kalnų, krioklių ir karštųjų versmių, žinomas kaip vartai į Amazonę. Mieste vyrauja pavasariškas klimatas, vidutinė temperatūra, svyruoja nuo 11 °C žiemą iki 25 °C vasarą. Kritulių kiekis gana didelis – vidutiniškai 2755 mm per metus, todėl lietingi periodai čia nėra reti.
Geriausias laikotarpis kelionėms – nuo rugsėjo iki kovo, kai dienos dažniausiai saulėtos ir šiltos (18–30 °C). Balandis ir gegužė pasižymi kintamu oru – kartais lietingomis, kartais saulėtomis dienomis. Temperatūra svyruoja nuo 15 iki 25 °C. Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais dažniau pasitaiko lietingų dienų, temperatūra svyruoja nuo 14 iki 20 °C.
Praktiniai patarimai keliaujant į Baños de Agua Santa
Baños de Agua Santa pasiekiamas autobusu iš Ambato – didžiausio netoli esančio miesto. Kelionė trunka 2–3 valandas. Galima nuomotis automobilį, tačiau keliai kalnuoti ir vingiuoti, tad būkite atsargūs.
Banjosas nėra didelis, todėl daugumą vietų galima pasiekti pėsčiomis ar dviračiu. Tačiau jei labai reikia, yra taksi ir vietiniai autobusiukai.
Geriausia rinktis lengvą, tačiau šiltą aprangą, nes rytais ir vakarais gali būti vėsu. Nepamirškite lietaus aprangos ar skėčio, kadangi lietus gali prasidėti staiga. Nepamirškite geros avalynės, nes keliai gali būti slidūs ir šlapi.
Vietovė garsėja šiltais mineraliniais vandenimis, todėl būtinai apsilankykite vietiniuose maudymosi kompleksuose, kur galėsite atsipalaiduoti ir pasimėgauti gamtos teikiama ramybe.
Banjosas yra saugus miestas, tačiau kaip ir bet kuriame kitame turistiniame regione, verta būti atsargiems – laikykite vertingus daiktus (pinigus, telefoną) saugiose vietose ir venkite vaikščioti vieni naktį.
Kadangi miestas įsikūręs kalnuose, būkite atsargūs dėl galimų slydimo pavojų, ypač kai keliaujate prie krioklių ar kalnų takais.
Baños de Agua Santa yra puiki galimybė paragauti vietinės Ekvadoro virtuvės patiekalų, tokių kaip ceviche (žuvies patiekalas su citrusiniais vaisiais ir daržovėmis), empanadas (užkandžiai su įdaru) ir locro (bulvių sriuba su aviena). Būtinai atkreipkite dėmesį ir į vietinius saldumynus, pagamintus iš cukranendrių. Jei mėgstate gėrimus, paragaukite canelazo – karšto gėrimo su cinamonu, cukrumi ir romu, kuris puikiai tinka vėsesniems vakarams.
Banjosas garsėja mediniais raižiniais ir rankų darbo suvenyrais. Jei norite prisiminti savo kelionę, apsilankykite vietinėse parduotuvėse, kur galėsite įsigyti unikalių, rankų darbo dirbinių, tokių kaip mediniai laikrodžiai, suvenyrai su etniniais simboliais ir kt.
Ekvadoro valiuta yra JAV doleris. Daugumoje turistinių vietų ir didesnėse parduotuvėse priimamos kredito kortelės, tačiau mažesnėse vietose ir restoranėliuose gali tekti atsiskaityti grynaisiais.
Apie reikalingus skiepus, keliaujant į Ekvadorą informaciją rasite šioje oficialioje svetainėje.
Geriausia gerti buteliuose parduodamą vandenį, kad išvengtumėte galimų virškinimo sutrikimų, nes vietinis vanduo gali būti prastesnės kokybės.
Keliaukite į Ekvadorą su GŪDA
Atraskite šią nuostabią šalį su GRŪDA! Kviečiu į unikalią kelionę, kur susijungia gamta, nuotykiai ir kultūra. Pamatykite Tungurahua ugnikalnį, šiltas versmes ir įspūdingus krioklius. Patyrę GRŪDA specialistai pasirūpins viskuo – nuo patogios nakvynės iki profesionalių gidų ir saugaus transporto.
Keliaukite su GRŪDA ir atraskite Ekvadorą taip, kaip niekada anksčiau!
Išsamiau →
KITAS. Naudingi patarimai vykstant į Kitą
Kitas (Quito) yra Ekvadoro sostinė, įsikūrusi Andų kalnuose, tarp dviejų kalnų grandinių. Viena miesto dalis yra slėnyje, o kita – aukštoje Andų pakalnėje. Miestą XVI a. įkūrė ispanų konkistadorai, todėl jame gausu kolonijinės architektūros bažnyčių, vienuolynų, aikščių ir kitų įvairiausių pastatų. Kito senamiestis yra UNESCO Pasaulio paveldo objektas. Mieste daug įspūdingų kalnų vaizdų, visai netoli turistus stebina ir, tuo pačiu metu žavi, Pichincha ugnikalnis.
Ekvadoro sostinė labai įvairi. Senamiestis ir dar keletas rajonų yra tikras turistų rojus su nuostabia architektūra, gyvu gatvės gyvenimu, triukšmingais turgumis ir kultūrinėmis lankytinomis vietomis. Šalia to plyti gyvenamieji rajonai, kuriuose ramiai teka vietinių gyventojų kasdienybė. Tad Kito svečiai turi galimybę susipažinti tiek su paslaptingu, tiek su visai kasdienišku Ekvadoro ir jo sostinės gyvenimu. Apie visa tai jums ir papasakosiu, kadangi esu ilgametis GRŪDA gidas šiuose kraštuose.
Lankytinos vietos Kito mieste
Kito senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Senamiestyje vyrauja kolonijinė architektūra, jame dažnai vyksta religinės procesijos. Šalia to kunkuliuoja šiuolaikinis gyvenimas: kavinės, gatvės prekyba, gyva muzika.
Nacionalinis Ekvadoro muziejus (Museo Nacional del Ecuador) yra svarbiausia Ekvadoro meno ir kultūros institucija. Muziejaus eksponatai mena daugiau nei 5000 metų: ikikolumbinė kultūra, kolonijinis menas, XIX–XX a. menas ir šiuolaikinių Ekvadoro menininkų parodos.
Nepriklausomybės aikštė (Plaza de la Independencia) – pagrindinė miesto aikštė su Prezidento rūmais ir katedra.
San Francisco vienuolynas yra didžiausias architektūrinis kolonijinis kompleksas Pietų Amerikoje. Užima beveik du kvartalus. Tai tiesiog miestas mieste. Čia veikia Meno muziejus, kuriame eksponuojama kolonijinio baroko tapyba ir skulptūros. Vienuolyną įdomu aplankyti su gidu.
Basilica del Voto Nacional – neogotikinė bazilika, atverianti miesto panoramą.
La Carolina parkas užima net 165 hektarų plotą. Jame rasite Botanikos sodą, sporto aikšteles, įvairios paskirties trasas, žaidimų aikšteles vaikams, daug skulptūrų ir kitokių meno objektų. Čia nuolat vyksta mugės, parodos, menininkų pasirodymai.
Pasaulio vidurio paminklas (Mitad del Mundo). Objektas unikalus tuo, jog galima vienu metu pastatyti kojas skirtinguose pusrutuliuose. Paminklas stovi šalia Ekvatoriaus (nematoma linija, dalijanti planetą į Šiaurinį ir Pietinį pusrutulius).
Intiñan muziejus, e
santis šalia Pasaulio vidurio paminklo. Tai interaktyvus muziejus su eksperimentais ir eksponatais apie Ekvatorių bei vietos kultūrą.
Teatro Sucre – pagrindinis ir seniausias Kito teatras, kurio salėje telpa apie 800 žiūrovų. Čia vyksta operos, simfoniniai koncertai, teatro pastatymai, šokio pasirodymai bei tarptautiniai festivaliai. Teatras garsus ne tik savo repertuaru, bet ir architektūra: neoklasicistinė, su baroko elementais (statybai naudotas vietinis akmuo).
Lynų kelias (Teleférico de Quito), keliantis į 4 000 m aukštį Pichincha ugnikalnio šlaitu. Sakoma, jog tokią kvapą gniaužiančią panoramą galima pamatyti tik keliose pasaulio vietose.
Pichincha ugnikalnis – labai populiari žygių vieta.
El Panecillo kalva – virš miesto stūksantis kalnas, su didžiule Mergelės Marijos statula ir puikiu vaizdu į senamiestį.
#GALLERY_WIDGET#
#GALLERY_WIDGET#
Kelionės Vilnius – Kitas
Vilnius – Kitas lėktuvu. Tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Kitą nėra. Galimi skrydžiai su 1 ar 2 persėdimais. Norėdami aplankyti Ekvadorą ir jo sostinę Kitą, rinkitės kelionių agentūros GRŪDA organizuojamą 14 d. kelionę į Ekvadorą.
Galite peržiūrėti ir kitus GRŪDOS pasiūlymus į Ekvadorą.
Vilnius – Kitas sausumos transportu. Kadangi tiesioginės sausumos jungties tarp Europos ir Pietų Amerikos nėra, pasiekti Kitą tik sausumos transportu neįmanoma. Būtina derinti skrydžius su sausumos transportu arba jūrų transportą su traukiniais / autobusais.
Ką reikia žinoti keliaujant į Kitą
Lietuvos Respublikos piliečiams, vykstant į Ekvadorą ne ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui, vizų nereikia.
Reikalingas bent 6 mėnesius galiojantis pasas.
Įvažiavus į šalį gali paprašyti parodyti grįžtamą bilietą arba tolesnės kelionės įrodymą.
Kelionės draudimas nėra privalomas, tačiau rekomenduojamas.
Vykstant į Ekvadorą yra privalomų skiepų – informaciją rasite čia https://nvsc.lrv.lt/lt/skiepai-keliautojams/pietu-amerika/ .
Gerkite pirktą vandenį, ne vietinis vanduo iš čiaupo gali būti neįprastas europiečių skrandžiams.
Oficiali valiuta: JAV doleris (USD).
Daug kur priima banko korteles, tačiau grynųjų su savimi visuomet verta turėti. Patartina smulkiomis kupiūromis.
Oficialioji kalba – ispanų. Anglų kalba suprantama tik turizmo sektoriuje.
Viešasis transportas pigus, bet perpildytas. Taksi paslaugos naudojantis programėlėmis – patogu ir pigu.
Gatvės maistas populiarus, bet rinkitės vietas, kur matote daug vietinių gyventojų.
Arbatpinigiai restoranuose ir kavinėse – paprastai 10 %. Apmokėdami sąskaitą būkite atidūs, dažnai jie jau būna įskaičiuoti į kainą.
Visada paklauskite leidimo prieš fotografuodami žmones, ypač vietinius indėnus.
Lankydami religinius objektus, rinkitės kuklią aprangą.
Nors ispanų kalbos mokėjimas nėra privalomas, kelios frazės ispaniškai labai šildo bendravimą.
Per kiek dienų galima pažinti Kitą
Pirmiausia turite įvertinti, kiek ir kaip stipriai norite pažinti Kitą. Per 1–2 dienas galite susipažinti su keliais pagrindiniais sostinės objektais: Kito senamiesčiu, La Carolina parku, pakilti lynų keliu. Jeigu Ekvadoro sostinei skirsite 3–4 dienas, rasite laiko apsilankyti Nacionaliniame Sucre teatre, vietiniame turguje, paragauti gatvės ir tradicinių restoranų patiekalų. Labai svarbu gerai suplanuoti lankytinų objektų sąrašą. Jeigu jus riboja laikas, įtraukite į atostogas bent po vieną gamtos, kultūros, ir istorijos objektą. Žinoma, labai svarbu ir gastronominė pažintis. Tuomet 4–5 dienų tikrai pakaks pažinti Kitą ir net jo apylinkes.
#GALLERY_WIDGET#
#GALLERY_WIDGET#
Kur apsistoti Kito mieste
Apgyvendinimo pasiūla Ekvadoro sostinėje labai plati: nuo pigių hostelių iki prabangių boutique viešbučių.
Kite gausu hostelių ar paprastų viešbučių, siūlančių vietą bendrame kambaryje arba privatų kambarį su pačiais būtiniausiais patogumais bei kukliais pusryčiais arba be jų. Tai visai neblogas pasirinkimas trumpoms, solo kelionėms. Galimybė susipažinti su kitais keliautojais ir sutaupyti pinigų populiarioms lankytinoms vietoms. Nakvynė tokio lygio apgyvendinimo vietose kainuoja 10–30 USD (8–25 €). Kaina priklauso nuo siūlomų paslaugų, miesto rajono ir sezono.
Tiems, kurie pageidauja laviruoti tarp kuklaus apsistojimo ir brangiai kainuojančios prabangos, Kitas siūlo 3 žv. viešbučius. Gausite aukštesnės kokybės kambarius su atskiru vonios kambariu, pusryčius, viešbutyje veikiantį restoraną, daugiau papildomų paslaugų. Nakvynė juose kainuoja 40–80 USD (37–74 €). Kalbant apie kainą, šiai kategorijai galima priskirti kambarių, butų, nedidelių namų nuomą – už 40–55 USD (37–51 €) galima nakvynei išsinuomoti nedidelį butą su vonios kambariu ir virtuve. Tai geras kompromisas, jei norisi virtuvės ir daugiau privatumo.
4 žv. viešbučiuose (dar daugiau komforto ir paslaugų) nakvynė kainuoja 80–150 USD (75–140 €). Prabanga (5 žv. prabangūs boutique viešbučiai senamiestyje) Kite, kaip ir visuose didžiuosiuose pasaulio miestuose, kainuoja gana solidžiai. Puikūs apartamentai, baseinai, SPA zonos, gurmaniški restoranai ar pusryčiai privačioje terasoje ištaigingą poilsį pasirinkusiems turistams kainuoja nuo 200+ USD (186+ €).
Apgyvendinimo vietą rezervuokite iš anksto. Taip ir patogiau, ir pigiau.
Kiek kainuoja atostogos Kito mieste
Atostogų kaina Kito mieste labai priklauso nuo to, kokį stilių rinksitės: biudžetinį, vidutinį, ar prabangų. Biudžetinis keliautojas Kite (nakvynė hostelyje, gal net bendrame kambaryje, gatvės maistas, nemokamos lankytinos vietos, viešasis transportas) per dieną išleidžia 25–30 USD (24–28 €). Prabangus turistas (aukštos klasės apgyvendinimas, gurmaniški restoranai, privatus transportas, gidai, daug veiklų) per dieną Ekvadoro sostinėje išleidžia 150–200 USD+ (140–186+ €).
#GALLERY_WIDGET#
#GALLERY_WIDGET#
Transporto kainos Kito mieste
Ekvadoro sostinėje viešojo transporto pasirinkimas gana platus: metro, autobusai ir troleibusai. Autobusų bilietų kainos svyruoja nuo 0,25 iki 0,35 USD (0,23–0,33 €). Jie nėra labai patogūs, nes dažnai būna perpildyti. Visgi, tai pats ekonomiškiausias transporto pasirinkimas Kito mieste.
Troleibusų ir „Ecovía“ (greitųjų autobusų sistema) bilietai šiek tiek brangesni – 0,60 USD (0,56 €). Tai patogus ir patikimas būdas judėti po miestą, kadangi jų judėjimas nepriklauso nuo įprasto eismo spūsčių. Metro bilieto kaina – 0,50 USD (0,46 €). Oro uosto autobusų (Aeroservicios) bilietų kaina, važiuojant iki miesto centro, svyruoja nuo 8 iki 10 USD (7,50–9,40 €).
Taksi Kito mieste galima sustabdyti gatvėje, išsikviesti telefonu arba užsakyti per programėles. Viena populiariausių – Uber, kurios paslaugos yra patogios ir dažnai pigesnės nei tradiciniai taksi. Visgi, vieni turistai mėgsta naudotis naujausiais sprendimais, kiti pripažįsta tik tradicinius taksi variantus, kurių vidutinės kainos:
įsėdimo mokestis: nuo 0,50 iki 1,50 USD (0,47–1,40 €);
kaina už kilometrą: nuo 0,25 iki 1,50 USD (0,23–1,40 €), priklausomai nuo taksi operatoriaus taikomų tarifų ir paros laikotarpio;
laukimo laiko mokestis: 3,60–10,00 USD (3,30–9,20 €) už valandą.
Kito mieste labai populiari transporto priemonė – nuomotas automobilis. Kainos tokios:
mini klasės automobiliai: nuo 15 iki 18 USD (13–15 €) per dieną;
vidutinės klasės automobiliai: nuo 19 iki 22 USD (16–18 €) per dieną;
SUV klasės automobiliai: nuo 43 iki 65 USD (37–55 €) per dieną, priklausomai nuo modelio.
Geriausias laikas aplankyti Kitą
Geriausias laikas aplankyti Kitą priklauso nuo oro sąlygų ir jūsų prioritetų kelionėje. Paprastai turistai, planuodami kelionę į šį miestą, įvertina tris sezonus:
sausasis sezonas – birželis, liepa, rugsėjis. Saulėta, idealiai tinka ekskursijoms, žygiams, miesto pasivaikščiojimams;
lietingasis sezonas – nuo spalio iki gegužės. Šio sezono nereikėtų išsigąsti, nes lietūs būna trumpalaikiai. Privalumai: mažiau turistų, mažesnės kainos, žalesnė gamta;
švenčių sezonas – gruodis, sausis. Nors turistų netrūksta, tačiau šventinė Kito nuotaika labai įtaigi. Ekvadoro žmonės išties moka linksmintis ir tuo užkrečia savo sostinės svečius.
Kelionė automobiliu į Kitą
Tai labai ilga ir sudėtinga kelionė. Reikia įvertinti tai, jog teks plukdyti automobilį jūra. Toks nuotykis gali užtrukti ne vieną mėnesį.
Išsamiau →
Lankytinos vietos Ekvadore
GALAPAGŲ SALOS. Naudingi patarimai vykstant į Galapagų salas
Nedidelis salynas Ramiajame vandenyne, primenantis išbarstytus perlus, pirmą kartą oficialiai užfiksuotas, kai jį netikėtai atrado ispanų vyskupas Tomás de Berlanga. Jis keliavo iš Panamos į Peru, tačiau laivas pateko į štilį ir paveiktas pusiaujo srovės dvi dienas dreifavo į vakarus, kol pasiekė salyną.
Sužavėtas netikėtu atradimu ir kerinčiu salų grožiu, Berlanga savo ataskaitoje Ispanijos karaliui šią vietovę pavadino „Užburtosiomis salomis“. Vėliau vietovę atrado ir piratai, kurie saloms suteikė įvairių vardų. Galiausiai salynas įgijo dabartinį pavadinimą – Galapagų salos – dėl įspūdingų sausumos vėžlių, kurie ispanų kalboje vadinami „galápagos“.
Įdomu tai, kad daugelis Galapagų salų iki šiol išlaikė piratų laikų pavadinimus iš britų kartografo Ambrose'o Cowley sudaryto žemėlapio, kuriame jis salas pavadino savo pažįstamų piratų vardais.
Šiandien Galapagų salos priklauso Ekvadorui ir sudaro atskirą provinciją. Salyną sudaro dvidešimt vulkaninės kilmės salų ir daugiau nei šimtas uolėtų darinių, kurių bendras sausumos plotas siekia apie 8000 kvadratinių kilometrų. Čia gyvena kiek daugiau nei 25 000 žmonių.
Salos garsėja unikaliu, daugiausia endeminiu, gyvūnijos pasauliu – čia aptinkami milžiniški vėžliai, jūrinės iguanos ir net pingvinai. Galapagai tapo ypač svarbūs mokslui, nes būtent čia Čarlzas Darvinas atliko stebėjimus, kurie vėliau padėjo jam suformuluoti evoliucijos teoriją. Jis šias salas pavadino „evoliucijos rojumi“, ir jos iki šiol išlieka gyvu mokslinių idėjų simboliu.
Šis atokus ir unikalus gamtos kampelis, nepraradęs laukinės dvasios, pagrįstai laikomas vienu iš pasaulio gamtos stebuklų. Galapagų salos vilioja keliautojus iš viso pasaulio, ieškančius išskirtinės floros ir faunos bei nepamirštamų įspūdžių.
#GALLERY_WIDGET#
#GALLERY_WIDGET#
Lankytinos vietos Galapagų salose
Galapagų salos traukia turistus savo nepaprastu beveik nepaliestos laukinės gamtos grožiu. Tai viena iš nedaugelio vietų Žemėje, kur galima iš arti stebėti itin retas, tik šiose salose sutinkamas gyvūnų rūšis.
Iš viso salyne žmonės gyvena tik šešiose salose. Visa likusi teritorija yra gamtos rezervato dalis, skirta nykstančių žinduolių, roplių ir paukščių apsaugai. Įdomu tai, kad net ir gyvenamosiose vietovėse laukiniai gyvūnai jaučiasi saugūs – juos dažnai galima išvysti uostuose ar tiesiog paplūdimiuose tarp žmonių.
Kiekviena saugoma sala pasižymi išskirtine ekosistema, savitu kraštovaizdžiu ir unikaliu gyvūnijos pasauliu, todėl kiekvienas apsilankymas tampa nuotykiu.
Izabela yra didžiausia Galapagų salyno sala. Ją puošia daugybė vaizdingų lagūnų, kuriose gyvena flamingai, pelikanai, vanagai, kormoranai ir pingvinai. Pakrantės vandenyse knibžda rykliai, orkos ir kiti jūros gyvūnai.
Floreanos salos svarbiausias traukos objektas – rožiniai flamingai. Vietiniai vėžliai taip pat deda kiaušinius juodose smėlio kopose palei pakrantę.
Fernandina yra trečia pagal dydį sala, vakariausioje Galapagų salyno dalyje. Įdomios salos vietos: La Cumbre ugnikalnis, Punta Espinosa (didžiausia pasaulyje jūrinių iguanų, pelikanų ir neskraidančių kormoranų kolonija), Urbinos įlanka, garsėjanti nuostabiu koraliniu rifu, ir Elizabeth įlanka, kurioje gyvena pingvinai ir pelikanai.
Santa Marija sala yra pietinėje salyno dalyje. Pagrindinis jos traukos objektas – Velnio karūna, iš dalies paniręs užgesusio ugnikalnio krateris, padalintas į tris šakas. Teritorija aplink kraterį idealiai tinka nardymui. Salos pakrantės vandenyse aptinkami kašalotai, orkos ir delfinai, o Ryklių įlankoje gyvena santykinai nekenksmingi rifiniai rykliai ir bangininiai rykliai. Nuo gruodžio iki gegužės baltuose vietinio paplūdimio smėlynuose peri vėžliai, taip pat gyvena rožiniai flamingai ir įvairūs vandens bei sausumos paukščiai.
Santa Krusas yra antra pagal dydį ir daugiausia gyventojų turinti sala. Joje yra didžiausias Galapagų miestas Puerto Ajora – turistų centras, su gerai išvystyta infrastruktūra (retenybė šiame regione). Lankytinos salos vietos: Čarlzo Darvino tyrimų stotis (jos svarbiausia užduotis – stebėti vėžlių, kurių saloje suskaičiuojama net 11 rūšių, dauginimąsi) ir dvigubi krateriai, esantys viename aukščiausių salos taškų (erdvėje tarp kraterių auga neįprasta augmenija, peri daugybė retų paukščių rūšių). Įdomios ir daugybė salos įlankų, kurių kiekviena savaip unikali.
San Salvadoras yra maža sala, kurios visą pakrantę sudaro juodos vulkaninės uolos.
San Kristobalio saloje yra salyno sostinė Puerto Bakeriso Morenas ir oro uostas. Tai vienintelė salyno sala, turinti daugiametį gėlo vandens šaltinį – ežerą El Junco ugnikalnio krateryje. Saloje gyvena milžiniški vėžliai, ruoniai ir kiti egzotiški gyvūnai. San Kristobalis gali pasigirti paplūdimiais, idealiai tinkančiais nardyti ar tiesiog maudytis.
Santjago saloje knibžda daugybė tik Galapagų saloms būdingų gyvūnų rūšių. Darvinas, aplankęs šią salą 1835 m., savo užrašuose rašė, kad vietinė sausumos iguanų populiacija tokia didelė, jog jos neįmanoma apskaičiuoti.
Hispaniola yra vidutinio dydžio sala pietinėje salyno dalyje. Tai vienintelė albatrosų lizdavietė. Vietiniuose paplūdimiuose dažnai lankosi jūrų liūtai, ruoniai, iguanos ir strazdai.
Bartolomės salą tikrai verta aplankyti dėl išsibarsčiusių vulkaninės kilmės kraterių ne tik sausumoje, bet ir po vandeniu. Turistai lipa 388 mediniais laipteliais į salos viršūnę, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į juodąjį Baltros uolos kūgį. Pakeliui po kojomis šmirinėja driežai, o virš galvų ratus suka Galapagų vanagai. Ant pakrantės riedulių galima išvysti juokingus mažus pingvinus, kurie prieš šimtus metų šalta vandenyno srove migravo į Galapagus iš Antarktidos.
#GALLERY_WIDGET#
#GALLERY_WIDGET#
Praktiniai patarimai keliaujantiems į Galapagų salas
Kelionė į Galapagų salas – tai ne tipinės prabangios atostogos 5 žvaigždučių viešbučiuose. Nors komforto čia netrūksta, dauguma lankytojų renkasi ne poilsį su SPA procedūromis, bet aktyvų nuotykį gamtoje. Todėl svarbu nusiteikti paprastoms „spartietiškoms“ atostogoms su mažiau prabangos, bet daugiau įspūdžių.
Jei planuojate nardyti iš laivo, pasirūpinkite visa reikalinga įranga iš anksto – įskaitant fotografavimo ir vaizdo įrašymo įrangos priedus, adapterius, laikmenas. Nors kai kurių daiktų galima įsigyti gyvenamose salose, jų pasirinkimas ribotas.
Atvykus į Baltros salos oro uostą, kiekvienam turistui taikomas 100 JAV dolerių mokestis – tai dalis lėšų, skirtų salyno apsaugai.
Galapagų nacionaliniame parke galioja griežtos gamtos apsaugos taisyklės. Visi maršrutai pažymėti specialiais takais, o nuklysti nuo jų draudžiama. Prie gyvūnų galima artintis tik iki 1 metro atstumu, liesti, glostyti ar kitaip trikdyti jų negalima. Tai svarbu tiek gyvūnų gerovei, tiek jūsų pačių saugumui.
Daugelis salyno gyvūnų visiškai nebijo žmonių, todėl juos sutikti galima kelyje ar paplūdimyje. Tokiu atveju juos reikia apeiti ar perlipti, jokiu būdu negąsdinant. Niekada nelieskite jūrinių paukščių ar liūtukų jauniklių – jų motinos gali juos atstumti dėl svetimo kvapo.
Lankantis apgyvendintose Galapagų salų vietose, galima apsipirkti vietinėse parduotuvėse ar meno galerijose. Turėkite grynųjų pinigų (pageidautina smulkių kupiūrų), nes kortelės ne visur priimamos. Derybos galimos daugelyje prekybos vietų, išskyrus restoranus ir didesnius prekybos centrus.
Kelionės laivu metu galimybės apsipirkti labai ribotos, todėl pasirūpinkite visais reikalingais daiktais iš anksto. Nepamirškite šiltesnių drabužių – megztinio, striukės nuo vėjo, kepurės.
Arbatpinigiai – įprasta praktika. Restoranuose paliekama apie 10 % sąskaitos, o nardymo laivų įgulai arbatpinigiai ne tik pageidautini, bet ir priimami kaip pagarba jų darbui. Dažniausiai įgula pateikia atskirus vokus kapitonui ir visai komandai.
Neplaukiokite be gido, ypač naktį ar į nežinomas vietas. Viešbučiuose saugokite vertingus daiktus, naudokitės seifais.
Į Galapagų salas draudžiama įsivežti nekonservuotus maisto produktus, augalus, gyvūnus ar jų sėklas. Taip pat griežtai draudžiama išsivežti bet kokius vietinės gamtos objektus ar gyvūnus. Be specialių leidimų negalima įvežti ar išvežti archeologinių, istorinių ar meno vertybių.
Prekių ir suvenyrų pirkimo metu išsaugokite pirkimo kvitus – jų gali prireikti muitinėje. Nacionalinės ir užsienio valiutos įvežimas ir išvežimas nėra ribojamas.
Bilietus į Galapagų salas verta įsigyti iš anksto, ypač per turizmo piką – birželio–rugsėjo mėnesiais arba gruodžio–sausio laikotarpiu.
Rekomenduojama pasirūpinti kelionės draudimu, ypač jei planuojate aktyvias veiklas – nardymą, žygius, keliones laivu.
Kaip nuvykti į Galapagų salas
Norint pasiekti Galapagų salas iš Lietuvos, pirmiausia reikia nuskristi į Ekvadoro sostinę Kitą arba pakrantės miestą Gvajakilį. Tai du pagrindiniai miestai, iš kurių vykdomi skrydžiai į Galapagus.
Kelionė į Ekvadorą vyksta su keliais persėdimais. Paprastai skrydžiai prasideda iš Vilniaus, Kauno arba Rygos ir tęsiasi per vieną iš Europos didmiesčių, pavyzdžiui, Frankfurtą, Amsterdamą, Paryžių, Madridą. Iš Europos dažniausiai skrendama į vieną iš tarpinio tranzito miestų, tokių kaip Majamis, Panama ar Bogota. Iš ten kelionė tęsiama į Kitą arba Gvajakilį. Bendra skrydžio trukmė nuo Lietuvos iki Ekvadoro priklauso nuo maršruto ir jungčių trukmės, tačiau paprastai užtrunka nuo 17 iki 25 valandų. Vienas patogiausių maršrutų yra per Amsterdamą ar Madridą, o toliau – per Majamį arba Panamą iki galutinio taško Ekvadore.
Iš Ekvadoro į Galapagų salas kasdien vykdomi vietiniai skrydžiai. Galima pasirinkti skristi iš Kito arba Gvajakilio į vieną iš dviejų salyno oro uostų – Baltros salą ar San Kristobalio salą. Šių skrydžių trukmė siekia 1,5–2 valandas. Prieš išvykstant į Galapagus oro uoste reikia registruotis Galapagų nacionalinio parko sistemoje, sumokėti apie 20 JAV dolerių už kontrolės kortelę bei dar 100 dolerių grynaisiais – tai įvažiavimo mokestis, taikomas visiems atvykstantiems keliautojams.
Patekus į Galapagus, keliauti tarp pagrindinių salų, tokių kaip Santa Krusas, Izabela ar San Kristobalis, galima keliais būdais. Populiariausias pasirinkimas – keltai, kuriais kelionė trunka 2–3 valandas. Taip pat vykdomi trumpi vidaus skrydžiai tarp salų, kurie yra greitesni, bet brangesni. Kitas būdas – organizuotos ekskursijos laivu, kurių metu galima ne tik persikelti, bet ir aplankyti įdomias vietas.
Galapagų salas galite pasiekti ir su GRŪDA, leisdamiesi į įspūdžių kupiną kelionę į Ekvadorą.
#GALLERY_WIDGET#
#GALLERY_WIDGET#
Orai Galapagų salose
Orus Galapagų salose lemia vandenynų srovės ir vėjai. Yra du pagrindiniai metų laikai: lietaus sezonas (gruodis–balandis) ir sausasis sezonas (liepa–spalis). Karščiausia nuo gruodžio iki birželio, o nuo liepos iki lapkričio temperatūra šiek tiek nukrenta. Vidutinė metinė temperatūra siekia apie 24 °C.
Galapagų salose labai didelis saulės spinduliuotės lygis, vos per kelias valandas lengva nudegti. Todėl rekomenduojama naudoti apsaugos nuo saulės priemones ir kepures, ypač nuo gruodžio iki balandžio.
Išsamiau →
KOTOPAKSIO NACIONALINIS PARKAS. Naudingi patarimai vykstant į Kotopaksio nacionalinį parką
1975 metais lankytojams atvertas Kotopaksio nacionalinis parkas yra antra pagal dydį saugoma teritorija Ekvadore po Galapagų nacionalinio parko. Jis užima 33 393 hektarų plotą ir kasmet sulaukia apie 200 000 lankytojų.
Kotopaksio nacionaliniame parke lankytis galima tiek savarankiškai, tiek su gidu. Įėjimas nemokamas, tačiau būtina pateikti pasą ar kitą asmens dokumentą. Rekomenduojama pasiimti šiltų drabužių, saulės akinius, patogią avalynę, vandenį, fotoaparatą.
Lankytinos Kotopaksio nacionalinio parko vietos
Parko centre stūkso Kotopaksio ugnikalnis – beveik tobulos kūgio formos. Jo aukštis – 5897 m, tai antras pagal aukštį Ekvadoro taškas po Chimborazo ugnikalnio. Kraterio skersmuo – 800 m, gylis – 334 m.
Ugnikalnis aktyvus – paskutinis išsiveržimas įvyko 2015 m. rugpjūtį, o labiausiai niokojantis – 1768 m., kai buvo sunaikintas Latakungos miestas.
Kotopaksio viršūnę 1872–1873 m. pirmieji pasiekė vokiečių alpinistai. Šiandien populiariausias maršrutas driekiasi per šiaurinį ugnikalnio šlaitą. Tačiau dėl galimų pavojų (laharas, aukščio liga, dehidratacija), rekomenduojama kopti su sertifikuotu gidu.
Beveik kiekvienos ekskursijos metu daromas sustojimas gerai įrengtoje dviejų aukštų „José Rivas“ prieglaudoje. Čia rasite ne tik miegamuosius, valgomąjį ir virtuvę, bet ir stovyklavietes bei iškylų zonas. Prieglauda įsikūrusi 4500 metrų aukštyje ir yra maždaug už valandos pėsčiomis nuo artimiausios automobilių stovėjimo aikštelės.
Kotopaksio nacionaliniame parke taip pat verta aplankyti:
Ruminvaj (Rumiñahui) ugnikalnį, kurio pavadinimu pagerbtas paskutinis vietinis karys, stojęs į kovą prieš ispanų užkariautojus. Jo vardas išvertus reiškia „akmeninis veidas“. Šį uolėtą kalną puošia kelios viršūnės, kurios tarsi sudaro 800 metrų aukščio sieną aplink kraterį;
neaktyvų Sincholagva ugnikalnį, kurio pavadinimas kilęs iš čiabuvių kečujų kalbos ir reiškia „stiprus viršuje“ arba „stiprus aukštybėse“;
Limpiopungo lagūną, esančią 3800 m aukštyje ir 200 ha ploto. Skirtingai nei dauguma kitų lagūnų, ji neturi aiškių krantų linijų ir yra apsupta tankių nendrių;
Enkantado slėnį ir Pita upės kanjoną, iš kur matyti pėdsakai, likę nuo paskutinio Kotopaksio ugnikalnio išsiveržimo. Pita upė tiekia vandenį Kito miestui;
Mariscal Sucre muziejų prie įėjimo į parką, kuriame yra parodų salės ir suvenyrų parduotuvė.
#GALLERY_WIDGET#
#GALLERY_WIDGET#
Kotopaksio nacionalinio parko klimatas ir gamta
Kotopaksio nacionalinį parką galima lankyti visus metus. Birželis ir liepa – sausiausi, bet vėjuoti, o gruodis ir sausis – ramiausi.
Parko ekosistemą sudaro atšiauriems orams prisitaikiusi augalija: dygliuoti pievų augalai, krūmai, paparčiai. Fauna – elniai, triušiai, skunsai, Andų žebenkštys, lapės, plėšrieji paukščiai, varlės, driežai. Limpiopungo lagūna – puiki vieta stebėti vandens paukščius ir gamtą.
Kaip nuvykti į Kotopaksio nacionalinį parką
Kotopaksio nacionalinis parkas yra už 45 km nuo Ekvadoro sostinės Kito, trijų provincijų (Napo, Pičinčos ir Kotopaksio) sandūroje. Į rezervatą galima patekti pro vieną iš dviejų įėjimų: netoli Lasso kaimo arba netoli Machachi miesto. Pirmasis variantas labiau tinka tiems, kurie planuoja aplankyti muziejų ir stovyklavietes.
Iš Kito pietinio autobusų terminalo Quitumbe kelis kartus per dieną kursuoja autobusai Ambato ir Latacungos kryptimis. Kelionė trunka apie 1,5 valandos. Paprašykite vairuotojo sustoti prie nacionalinio parko įėjimo. Nuo ten teks eiti kelis kilometrus pėsčiomis arba palaukti, kol kas nors paveš.
Daugelis kelionių organizatorių rengia vienos dienos ekskursijas su gidu, dažniausiai išvykstant iš Kito arba Latacungos. Paprastai turistai nuvežami iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios maždaug už valandos pėsčiomis nuo „José Rivas“ prieglaudos. Kai kurios ekskursijos organizuojamos kalnų dviračiais, kuriuos galima išsinuomoti. Visa programa trunka10–12 valandų.
Automobiliu Kotopaksio nacionalinį parką patogu pasiekti važiuojant Panamerikos greitkeliu E35. Norėdami patekti pro šiaurinį įėjimą, važiuokite Machachi kryptimi, tuomet sekite nuorodas į El Pedregal ir nacionalinį parką. Maršrutas aiškiai pažymėtas.
Vykstant į Kotopaksio nacionalinį parką galima naudotis „Uber“ ar vietinėmis taksi paslaugomis, tokiomis kaip „Transportes Latacunga“, „Cooperativa CIRO“ ar „Cooperativa Cotopaxi“.
#GALLERY_WIDGET#
#GALLERY_WIDGET#
Išsamiau →
Orai Ekvadore
Gidai Ekvadore
Užklausa dėl kelionės
Visos populiariausios kryptys
Geriausi pasiūlymai - tiesiai į Jūsų pašto dėžutę