(0-37) 32 44 54
Kaunas
GRŪDOS biurų kontaktai
I-V 09:00 - 18:00,   VI : Nedirbame,   VII : Nedirbame 

Užsakyti kelionę artimiausioje kelionių agentūroje
Parašykite mums

Informacija apie PAR

Informacija apie Pietų Afrikos Respubliką (PAR)

Spalvingi miestai, laukinė gamta, vaizdingos uolos, auksiniai paplūdimiai, trykštantys kriokliai ir bekraštės savanos – štai kas traukia keliautojus iš viso pasaulio į Pietų Afriką. Jei ir jūs svajojate pamatyti šią unikalią pasaulio vietą, kaip ilgametis kelionių organizatoriaus GRŪDA gidas papasakosiu kaip suplanuoti kelionę ir kokių lankytinų vietų tikrai neturėtumėte praleisti.

Šiuolaikinės Pietų Afrikos valstybės istorija siekia 1652 m., kai pirmieji olandų jūreiviai, dalyvavę Rytų Indijos kampanijoje, gabenę prieskonius į Europą iš Azijos, išsilaipino Keiptaune, Stalo kalno papėdėje. Čia jie suorganizavo tranzito punktą laivams, plaukiantiems į Rytus: sodino daržoves ir vaisius, aprūpino laivus gėlu vandeniu ir augino galvijus. Tai buvo valstybės atsiradimo pradžia. Vėliau visą šalies teritoriją apgyvendino europiečiai arba ji buvo užkariauta, vykstant tarpusavio karams su iš Šiaurės Afrikos kraustomomis Afrikos gentimis.

Pietų Afrikos Respublika (PAR) padalinta į 9 provincijas. Šalis turi net 3 sostines:  Pretoriją, kur posėdžiauja prezidentas ir parlamento atstovai; Keiptauną, kuris yra parlamentinė sostinė, kur parlamentaras posėdžiauja du kartus per metus; Blumfonteiną – teisinę sostinę, kur įsikūręs Aukščiausiasis Teismas.

Pietų Afrikos klimatas 

Pietų Afrika – įvairaus klimato šalis: čia susitinka Viduržemio jūros gaivuma, kalnų vėsuma, dykumų sausra ir subtropikų šiluma. Vasara trunka nuo spalio iki kovo. Ryte saulėta, po pietų perkūnija – toks kontrastingas oras būdingas visai šaliai, išskyrus Keiptauno provincijas, kur lyja daugiausia žiemą. Transvalyje ir Natalyje, priešingai, žiemos mėnesiai sausiausi. Pietų Afrikos vasaros lepina šiluma – dieną termometrai rodo apie 30 °C, o naktimis temperatūra nukrenta iki malonių 15–20 °C.

Žiema trunka nuo birželio iki rugpjūčio. Dieną oras sausas, saulėtas ir vėsus (iki 20 °C), naktį temperatūra staigiai nukrenta iki 5 °C. Kvazulu-Natalyje žiema šiltesnė: nuo 10–15 °C naktį iki 25–27 °C dieną. Pietų Afrikoje pavasaris (rugpjūtis ir rugsėjis) bei ruduo (balandis ir gegužė) trunka trumpai.

Geriausias laikotarpis lankytis nacionaliniuose parkuose yra nuo gegužės iki liepos.

Koks laikas Pietų Afrikoje 

Pietų Afrika yra UTF+2 laiko juostoje. Laikas toks pat, kai Lietuvoje įvedamas žiemos laikas, o kai Lietuvoje taikomas vasaros laikas, skiriasi ir 1 valanda.

Pietų Afrikos Respublika nepersuka laiko nuo 1944 m.

Kokia oficiali Pietų Afrikos kalba 

Pietų Afrikoje vartojamos 11 pagrindinių etninių grupių kalbos: anglų, afrikanų, vendų, zulų, kšosų, pietų ndebele, svatų, sesotų, sepedų, tsvanų ir tsongų. Plačiausiai vartojamos anglų, afrikanų ir zulų kalbos.

Kokia oficiali religija Pietų Afrikos Respublikoje 

80 % Pietų Afrikos Respublikos gyventojų yra krikščionys.

Sveikatos priežiūra ir būtini skiepai keliaujant į PAR 

PAR medicininė priežiūra gerai išvystyta ir mokama (mokėti galima draudimu). Šiuo metu epidemiologinė situacija rami, tačiau ten, kur gyvena skurdžiausi gyventojai, aptinkama tuberkuliozė ir maliarija. Patariu prieš kelionę patikrinti atnaujintą informaciją Visuomenės sveikatos centro svetainėje

Turistai Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) gali gauti įvairias medicinos paslaugas, tačiau yra keletas svarbių aspektų, kuriuos verta žinoti:

  • privatus sveikatos priežiūros sektorius teikia aukštos kokybės paslaugas, naudoja modernią įrangą, trumpesnis laukimo laikas, prieinamos gydymo įstaigos miestuose (pvz., Keiptaune, Johanesburge, Durbane), tačiau dažnai reikalingas išankstinis apmokėjimas arba kelionės draudimas;
  • valstybiniame sveikatos sektoriuje ilgesnės eilės, žemesnis aptarnavimo lygis, prioritetas teikiamas šalies piliečiams ir nuolatiniams gyventojams;
  • skubioji medicina apima pirmąją pagalbą ir paciento stabilizavimą, tačiau priklausomai nuo situacijos gali būti taikomas mokestis arba paslaugos apmokėjimas gali būti reikalaujamas vėliau per draudimą.

 

Kaip jau tikriausiai supratote, sveikatos draudimas vykstantiems į PAR turistams labai rekomenduojamas. Be jo gydymas gali būti brangus (pvz., vizitas pas privatų gydytoją gali kainuoti nuo 30 iki 100+ EUR, o hospitalizacija net kelis tūkstančius eurų). 

Nacionalinė Pietų Afrikos virtuvė 

Ką paragauti Pietų Afrikoje priklauso nuo to, kiek esate linkę į kulinarinius kraštutinumus. Šalies virtuvė labai įvairi ir spalvinga, atspindinti kultūrinį bei etninį margumyną. Joje susilieja afrikietiškos, olandiškos, britiškos, malajų, indų ir net prancūziškos kulinarinės tradicijos.

Pagrindiniai Pietų Afrikos nacionaliniai patiekalai: 

  • bobotis – kvapni maltos mėsos užkepėlė su kariu, saldžiais džiovintais vaisiais ir traškia kiaušinio plutele, dažnai patiekiama su ryžiais bei vaisiniu padažu;
  • boerewors – naminė jautienos ir kiaulienos dešra, pagardinta prieskoniais (kalendra, česnakas, actas), kepama ant braai, valgoma su kukurūzų koše (pap) arba duona;
  • chakalaka – aštrus daržovių troškinys iš pupelių, morkų, paprikų, svogūnų ir prieskonių, dažniausiai patiekiamas kaip garnyras;
  • pap – tiršta balta kukurūzų košė (primena polentą), valgoma su mėsa, padažais, chakalaka;
  • bunny chow  – tikras Pietų Afrikos skanėstas! Išskobtas duonos kepaliukas, prikimštas aromatingo kario, valgomas rankomis. Puikus pasirinkimas ieškantiems sotaus ir nebrangaus maisto;
  • biltong – džiovinta mėsa (jautiena, stručių ar elnių), populiari užkanda kelionėse ar per sporto varžybas;
  • Keiptauno malajų karis – švelnus, saldžiarūgštis karis su džiovintais vaisiais, cinamonu, gvazdikėliais;
  • malva pudingas – saldus drėgnas pudingas su abrikosų džemu, patiekiamas su vaniliniu padažu arba grietinėle;
  • koeksisters – aliejuje kepta, į sirupą mirkyta pynė iš mielinės tešlos; saldi, lipni, labai populiari kepyklėlėse;
  • rooibos arbata – raudona arbata iš vietinio augalo, be kofeino, laikoma nacionaliniu gėrimu;
  • umqombothi – tradicinis afrikietiškas naminės gamybos alus iš fermentuotų kukurūzų.

 

Įvairaus lygio ekstremalams vietinė virtuvė gali pasiūlyti ryklių pelekus, krokodilų mėsą, skėrius bei lervas.

Pietų Afrikos restoranai geri tiek aptarnavimo, tiek įvairios virtuvės prasme. Šalyje gerai išvystyta vyno pramonė – ypatingo dėmesio nusipelno vynai iš Stellenbosch, Parl, Franshoek, Constantia ir kitų regionų.

Arbatpinigiai šalyje įprasti, paliekami padavėjams restoranuose (iki 10 % sąskaitos), patarnautojams viešbučiuose ir oro uostuose (iki 5 ZAR už kiekvieną lagaminą ar krepšį), taksi vairuotojams (iki 10 % arba suapvalinant sumą skaitiklyje iki artimiausio sveikojo skaičiaus), gidams ekskursijose ir pan.

Kaip keliauti po Pietų Afrikos Respubliką 

Keliauti po Pietų Afrikos Respubliką (PAR) labai įdomu, bet svarbu planuoti iš anksto ir žinoti kelionės ypatumus. Šalis didelė, su įvairia infrastruktūra – kai kurios vietovės labai modernios, kitos atokesnės. 

Populiariausias būdas keliauti nuomotu automobiliu: laisvė sustoti kur nori, gerai išvystyti keliai tarp miestų (ypač N1, N2, N3 greitkeliai); lengva keliauti po Garden Route, Krugerio parką, vyno regionus. Tačiau reikėtų įsidėmėti, kad: PAR važiuojama kaire puse (kaip Jungtinėje Karalystėje), miestuose eismas gali būti chaotiškas; kaimo vietovėse gali būti blogi keliai; nesaugu keliauti naktį dėl laukinių gyvūnų. 

 

Vidaus skrydžiai – greita kelionė tarp didžiųjų šalies miestų. Populiariausios kryptys:

  • Johanesburgas ↔ Keiptaunas;
  • Johanesburgas ↔ Durbanas;
  • Keiptaunas ↔ Port Elizabetas.

 

Tarpmiestiniai autobusai – ekonomiškas keliavimo būdas. Populiarios bendrovės:

 

Tačiau kelionės autobusu prailgsta (pvz., 20+ val. nuo Johanesburgo iki Keiptauno).

Pietų Afrikos traukiniai tinka pramogai, bet ne kasdieniam keliavimui. Nacionalinis traukinių tinklas nepatikimas (vėlavimai, saugumo problemos).

  • Gautrain – modernus traukinys tarp Johanesburgo, Pretorijos ir oro uosto.
  • Blue Train, Rovos Rail – prabangūs traukiniai turistams (brangūs).

 

Miestuose važinėja taksi, teikiamos pavėžėjimo paslaugos:

  • Uber ir Bolt plačiai naudojami didmiesčiuose;
  • vietiniai taksi dažnai nesaugūs ir brangesni nei Uber.

 

Pietų Afrikos valiuta ir vidutinės kainos 

Pietų Afrikos randas (ZAR) yra oficialus šalies pinigas. Nors kainos Pietų Afrikoje svyruoja priklausomai nuo regiono – pavyzdžiui, Keiptaunas gali būti brangesnis nei mažesni miestai – šalis vis tiek išlieka palankia ir nebrangia kelionių kryptimi europiečiams.

Apgyvendinimas

Kaina (ZAR)

Kaina (EUR, apytiksliai)

Pigus hostelis

250–400 ZAR

~12–20 €

Vidutinės klasės viešbutis

700–1500 ZAR

~35–75 €

Geras „guesthouse“ / B&B

600–1200 ZAR

~30–60 €

Prabangus viešbutis

nuo 2000 ZAR

nuo ~100 €

 

Maisto tipas

Kaina (ZAR)

Kaina (EUR)

Paprasti pietūs kavinėje

80–150 ZAR

~4–8 €

Vakarienė restorane

150–300 ZAR

~8–15 €

Greitas maistas (McDonald’s)

70–90 ZAR

~3,5–4,5 €

Kava

30–50 ZAR

~1,5–2,5 €

Butelis vandens (0,5 l)

10–15 ZAR

~0,5–0,8 €

 

Transportas

Kaina (ZAR)

Kaina (EUR)

Uber trumpam atstumui mieste

30–80 ZAR

~1,5–4 €

Tarpmiestinis autobusas

250–400 ZAR

~12–20 €

Automobilio nuoma dienai

nuo 350 ZAR

~18 € (be draudimo)

Benzinas (1 litras)

~22–25 ZAR

~1,1–1,3 €

 

Pramogos

Kaina (ZAR)

Kaina (EUR)

Įėjimas į Krugerio nacionalinį parką

~400 ZAR/dienai

~20 €

Vyno degustacija (Stellenbosch)

80–150 ZAR

~4–8 €

Ekskursija su gidu (safari, miestai)

nuo 600 ZAR

nuo ~30 €

Keltuvas į Stalo kalną

~420 ZAR (pirmyn-atgal)

~21 €

 

Kortelės plačiai priimamos, ypač Mastercard ir Visa. Grynieji (ZAR) gali būti naudingi atokesnėse vietose, turguose, degalinėse. Bankomatai dažni miestuose, bet saugiau naudotis tik gerai apšviestose vietose ar prekybos centruose.

Vizos į Pietų Afrikos Respubliką 

Visą būtiną informaciją apie Pietų Afrikos Respublikos vizas, diplomatines tarnybas ir atstovybes rasite URM svetainėje

PAR žemėlapis

PAR miestai

ESVATINIS. Naudingi patarinmai vykstant į Esvatinio Karalystę
Tai viena mažiausių Afrikos valstybių, tačiau išsiskirianti savo unikaliu kultūriniu identitetu ir autentiškumu, kur tradicijos ir šiuolaikinis gyvenimas susilieja į išskirtinę patirtį keliautojams. Ji užima vos apie 17 364 kvadratinius kilometrus. Įsikūrusi tarp Pietų Afrikos Respublikos ir Mozambiko, ši nedidelė valstybė išsaugojo gilias tradicijas, o jos kraštovaizdžiai – tarsi gyvas gamtos paveikslas.  Kaip turistus į šį regioną lydintis kelionių agentūros GRŪDA gidas iš turistų dažnai girdžiu, kad kelionė po Esvatinį – tai tarsi šuolis į kitą laiką. Čia vis dar tvyro ritualų dvasia: spalvingas Umhlanga (nendrių šokis) pritraukia tūkstančius vietinių merginų ir lankytojų iš viso pasaulio. Karališkoji Lobambos miestelio didybė persipina su švelniu gamtos alsavimu, o Mbabanės gatvėse verda kasdienis gyvenimas – modernus, bet neatsiejamas nuo savo šaknų. Daugelyje vietovių galima sutikti vietos bendruomenes, kurios kviečia pažinti svazių kultūrą iš arčiau – paragauti rankomis gaminto kukurūzų alaus, įsigyti rankdarbių iš žolės, stebėti vietinius šokius ar net apsilankyti tradicinėje šeimos trobelėje. Gamta čia nėra fonas. Ji gyva, kalbanti, dalyvaujanti. Nuo Mlawula rezervato iki Malolotjos krioklių – laukinė gamta yra neatsiejama Esvatinio patirties dalis. Ką aplankyti Esvatinyje Lobamba – kultūrinė ir karališkoji Esvatinio širdis. Čia įsikūrę Nacionalinis muziejus, Parlamento rūmai ir Karališkieji Kraalai, kuriuose vyksta svarbiausios šalies šventės. Ypač įspūdingas Umhlanga – nendrių šokio festivalis, kuriame tūkstančiai jaunuolių pagerbia karalienę-motiną, kuri Esvatinyje laikoma tautos dvasine vadove ir kartu su karaliumi – valstybės simboline ašimi. Tai proga pamatyti autentišką svazių kultūrą ne iš nuotraukų, o gyvai. Mbabanė – tai šiuolaikiška sostinė, kurioje atsiskleidžia modernus šalies veidas ir gyvybingas miestietiškas ritmas, leidžiantis pajusti tikrąjį šiandieninio Esvatinio pulsą. Čia rasite vietinių menininkų galerijas, turgus, o aplink miestą – kalvotą kraštovaizdį, pilną žygių takų ir gamtos stebuklų. Iš čia patogu pasiekti ir kitus regionus. Mlilwane gamtos draustinis – vienas iš lankomiausių šalies parkų. Čia laukia pasivaikščiojimai tarp žvėrių: be tvorų ir automobilių. Antilopės, zebrai, stručiai – laisvi, o jūs – pėsčiomis ar dviračiu. Jaukus ir šeimoms draugiškas rezervatas, kuris leidžia būti arčiau gamtos nei daug kur kitur Afrikoje. Malolotjos kriokliai ir kalnai – nuotykių ieškotojų rojus. Šiaurės vakarų Esvatinyje – aukščiausios šalies viršukalnės ir gilūs slėniai, kur šniokščia įspūdingi kriokliai. Galima leistis į ilgesnius žygius, stovyklauti ar tiesiog pasigrožėti kvapą gniaužiančiais vaizdais. Ngwenya stiklo fabrikas – vienas unikalių objektų šalyje, kur rankomis kuriami spalvingi stiklo dirbiniai iš perdirbtų medžiagų. Tai tvarumo ir meno derinys – čia galima ne tik įsigyti dovanų, bet ir stebėti, kaip meistrai stiklo gabalą paverčia gyvūnu, taure ar kitokia skulptūra. Mantengos kultūros kaimas – tai gyva tradicinės kultūros ekspozicija po atviru dangumi. Lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tradiciniai svazių namai, kaip gaminamas maistas, šokama ir dainuojama. Ezulwini slėnis – vadinamas „Karališkuoju slėniu“, ši vieta – tarsi Esvatinio koncentratas. Viešbučiai, SPA, galerijos, kalnų takai, turgūs – viskas vienoje vietoje. Iš čia ranka pasiekiamos tiek kultūrinės, tiek gamtos vertybės. Shewula kalnynas – mažiau turistinis, bet itin vaizdingas regionas šalies rytuose. Bendruomenių valdomi ekoturizmo projektai kviečia apsistoti vietos trobelėse, pasivaikščioti po kalnus su gidu, paragauti vietinio maisto ir pajausti tikrą Esvatinio svetingumą. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kelionė Vilnius – Esvatinio Karalystė Tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Esvatinį nėra. Kelionė su 1–2 persėdimais. Dažniausias maršrutas: Vilnius – vienas Europos oro uostų (pvz., Frankfurtas, Amsterdamas ar Stambulas), tuomet skrydis į Johanesburgą (Pietų Afrika). Iš Johanesburgo iki Esvatinio sostinės Mbabanės ar karališkosios Lobambos keliaujama sausumos transportu – pervežimas automobiliu arba autobusu trunka 4–6 valandas. Artimiausias oro uostas: Mbabanės tarptautinis oro uostas aptarnauja vidaus ir regioninius skrydžius, tačiau dauguma keliaujančių į Esvatinį renkasi skrydį į Johanesburgą ir tęsia kelionę iš ten. Skrydžio trukmė: nuo 15 iki 22 val., priklausomai nuo persėdimų. Bilietų kainos: nuo 600 EUR į abi puses, tačiau piko sezono metu (gruodis–sausis, birželis–rugpjūtis) gali kilti iki 900 EUR ar daugiau. Kelionės į Esvatinio Karalystę sausumos transportu Teoriškai įmanoma kelionė sausumos transportu iš Lietuvos į Esvatinio Karalystę, bet praktiškai tai labai sudėtinga, ilga ir reikalaujanti kruopštaus planavimo. Reikėtų pervažiuoti Europą (pvz., Lenkiją, Vokietiją, Italiją ar Balkanus). Kirsti Viduržemio jūrą (pvz., keltu iš Italijos, Ispanijos ar Graikijos į Šiaurės Afriką – Tunisą ar Maroką). Kelionę tęsti per Afriką sausuma, važiuojant per: Šiaurės Afriką (Tunisas / Alžyras / Egiptas); Rytų Afriką (Sudanas, Etiopija, Kenija, Tanzanija); Mozambiką ar Pietų Afriką į Esvatinį. Kelionės į Pietų Afriką ir Esvatinį su kelionių agentūra GRŪDA GRŪDA – jūsų patikimas kelionių partneris – rengia įvairiapuses keliones į Pietų Afrikos Respubliką, kuriose dažnai įtraukiama ir Esvatinio Karalystė, kaip neatsiejama autentiško ir turiningo maršruto dalis. Čia – galimybė ne tik pasinerti į laukinės gamtos kerus, bet ir susipažinti su gyvomis tradicijomis bei svazių kultūra. Pietų Afrika – Namibija – Esvatinis: https://www.gruda.lt/keliones-i-pietu-afrikos-respublika Didysis Pietų Afrikos turas: https://www.gruda.lt/keliones-i-pietu-afrikos-respublika #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Ką reikia žinoti planuojant kelionę į Esvatinį Kalba: oficialios kalbos – svazių (siSwati) ir anglų, todėl turistams lengva susikalbėti. Viešbučiuose, gidų paslaugose ir pagrindinėse lankytinose vietose kalbama angliškai, tačiau vietinių bendruomenių kaimuose ar turgavietėse anglų kalba gali būti ribota. Pagrindinių frazių svazių kalba mokėjimas (pvz., „Sawbona“ – sveiki) palieka gerą įspūdį. Klimatas: Esvatinis pasižymi šiltu subtropiniu klimatu, tačiau dėl reljefo ypatybių temperatūra gali kisti priklausomai nuo aukščio: sausasis sezonas trunka nuo gegužės rugsėjo – saulėtos dienos su 20–26 °C temperatūra, vėsesnės naktys – 8–12 °C; lietingasis sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki kovo – trumpos, bet stiprios liūtys, ypač popietėmis, tačiau gausiau žaliuojanti gamta; pereinamieji mėnesiai balandis ir spalis –mišrus oras, mažiau turistų, graži gamta, tinkama nuotykiams. Internetas ir ryšys: miesto teritorijose tiek mobilusis, tiek interneto ryšys geras, daugelyje viešbučių ir kavinių veikia bevielis internetas. Esant kalnuotose ar nuošalesnėse vietovėse, signalas gali būti silpnas arba visai neveikti. Vietinės SIM kortelės (pvz., MTN, Eswatini Mobile) kainuoja 2–4 EUR (40–80 SZL). Interneto planas savaitei kainuoja nuo 5 EUR (100 SZL). Etiketas: Esvatinis – tradicijas gerbianti karalystė, todėl vertėtų laikytis pagrindinių pagarbos taisyklių: sveikinantis įprastas rankos paspaudimas, o kaimo vietovėse – ir pagarbus nusilenkimas; apranga turėtų būti kukli, ypač lankantis religinėse ar kultūrinėse vietose; fotografuojant vietinius gyventojus ar tradicinius renginius, būtina atsiklausti leidimo – kartais prašomas nedidelis mokestis; Vietiniuose renginiuose moterys dažnai dėvi ilgas, spalvingas skraistes – lihiyą, tradicinį drabužį, kuris simbolizuoja ne tik jų moteriškumą ir tapatybę, bet ir atspindi gilią pagarbą Esvatinio kultūrai bei jos tradicijoms. Svečiai kviečiami į šias tradicijas žvelgti su pagarba, suprantant, kad tai – svarbi vietos tradicijų išraiška, o ne vien tik drabužis. Mokėjimai ir valiuta: nacionalinė karalystės valiuta – Svazilando lilangenis (SZL), kuris susietas su Pietų Afrikos randu (ZAR). Abi valiutos Esvatinyje naudojamos lygiagrečiai. Kortelės priimamos daugelyje viešbučių, restoranų ir degalinių, tačiau mažesnėse parduotuvėse, turgavietėse, gatvės maisto užkandinėse ar kaimo vietovėse įprasta atsiskaityti grynaisiais pinigais. Arbatpinigiai įprasti: restoranuose paliekama 5–10 %, viešbučių patarnautojams ar gidams – 1–2 EUR (20–40 SZL) už paslaugą. Kaip keliauti po Esvatinį Pėsčiomis: Esvatinis – nedidelė šalis, o daugelis kultūrinių ir gamtos objektų arti vienas kito. Lobambos ir Ezulvino slėnio apylinkes patogu tyrinėti pėsčiomis. Vis dėlto Esvatinio reljefas dažnai kalvotas, todėl keliaujant gali prireikti šiek tiek fizinės ištvermės. Automobiliu: automobilio nuoma – populiari galimybė, ypač norint patyrinėti šalies gamtą savarankiškai. Keliai Esvatinyje pakankamai geri, tačiau kai kuriose vietovėse jie gali būti siauri ir vingiuoti, todėl vairuojant reikia atidumo. Važiuokite atsargiai, nes keliuose dažnai pasirodo gyvūnai. Taksi: miestuose taksi gana paplitę, tačiau būtina derėtis dėl kainų.  Mikroautobusai ir minibusiukai: naudojami kaip viešasis transportas tarp miestų ir kaimų. Tai pigus keliavimo būdas, tačiau tvarkaraščiai gali būti painūs turistams. Privatūs gidai ir ekskursijų turai: daugelyje lankytinų vietų galimos ekskursijos su vietiniais gidais. Tai ir patogus, ir turiningas būdas pažinti šalį bei suprasti svazių kultūrą giliau. Aklimatizacija: nors Esvatinis nėra toks aukštas kaip Andų regionai, kai kurios jo vietovės kalnuotos, todėl pirmąją dieną verta rinktis lengvesnę veiklą, vartoti daug vandens ir atidžiai stebėti savo savijautą. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kur apsistoti Esvatinyje Esvatinis savo svečiams suteikia įvairiapusį apgyvendinimo pasirinkimą – nuo jaukių kaimo svečių namų iki modernių viešbučių su puikiais vaizdais į kalvas. Ieškantiems autentiškos patirties verta rinktis viešbučius Ezulvino slėnyje, kur gausu mažų šeimos valdomų svečių namų, pasižyminčių tradicine architektūra ir svazių svetingumu. Mbabanėje ir Lobamboje – pagrindiniuose šalies centruose – rasite viešbučių su patogumais tiek verslo, tiek laisvalaikio keliautojams. Daugelis jų įsikūrę netoli pagrindinių kultūrinių objektų. Jei norite ramybės gamtoje, Mlilwane‘s draustinyje rasite unikalias vietas su galimybe būti tiesiog gamtos apsuptyje, o Mantengos kultūros kaimas kviečia patirti svazių tradicijas ir apsistoti tradiciniuose būstuose. Kad ir kokius poreikius ar biudžetą turėtumėte, geriausias apgyvendinimo pasiūlymus rasite svetainėje www.gruda.lt/pigus-viesbuciai, kur nuolat atnaujinamos kainos ir pasiūlymai. Geriausias laikas aplankyti Esvatinį Esvatinį geriausia lankyti sausuoju sezonu, kuris trunka nuo gegužės iki rugsėjo. Šiuo metu oras dažniausiai saulėtas, o kritulių beveik nebūna. Dienomis temperatūra paprastai siekia nuo 20 °C iki 26 °C, tačiau naktimis, ypač kalnuotose vietovėse, gali gerokai atvėsti, tad verta pasirūpinti šiltesniais drabužiais. Tai puikus metas žygiams, kultūros pažinimui ir gamtos tyrinėjimui. Birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais šalyje didžiausias turistų srautas, todėl rekomenduojama iš anksto užsisakyti apgyvendinimą ir ekskursijas. Nuo lapkričio iki kovo yra lietingasis sezonas: dažni trumpi, bet intensyvūs lietūs, ypač popietėmis. Tačiau gamta žaliuoja, o kriokliai ir upės įgauna gyvybės. Žinoma, kai kurios kelionės ar žygiai gali būti sudėtingesni dėl drėgmės, tačiau, kaip sako liaudis, „nėra blogo oro – tik netinkama apranga“. Balandis ir spalio mėnuo yra pereinamieji laikotarpiai, kai turistų srautas sumažėja, tačiau orai vis dar išlieka palankūs kelionėms. Esvatinis yra kalnuota ir gana kontrastinga šalis, tad svarbu turėti tiek patogią avalynę, tiek apsaugą nuo saulės, tiek šiltesnių drabužių.   
Išsamiau →
KEIPTAUNAS. Naudingi patarimai vykstant į Keiptauną
Keiptaunas – įspūdingas Pietų Afrikos didmiestis, apsuptas kvapą gniaužiančios gamtos ir alsuojantis dinamiška miesto kultūra. Miestą puošia įspūdingi uolėti peizažai, o jo simboliu laikomas 1086 metrų aukščio Stalo kalnas, iškilęs pačioje miesto širdyje. Gatvės čia pulsuoja spalvomis ir skonių įvairove: nuo tradicinio afrikietiško maisto iki šiuolaikinių gurmaniškų restoranų. Vietinės turgavietės vilioja rankų darbo dirbiniais, o vakarais promenados ir barai pulsuoja gyva muzika bei draugiška atmosfera. Tiek pačiame mieste, tiek netoliese daugybė įspūdingų objektų. Pavyzdžiui galite rinktis kelionę į legendomis apipintą Gerosios Vilties kyšulį. Jei norite skonio potyrių, Vyno regiono vyninėse galite pasimėgauti išskirtiniais Pietų Afrikos vynais. Dienos išvyka į Keiptauno pusiasalį leis grožėtis laukine gamta ir aplankyti pingvinų kolonijas. Ką aplankyti Keiptaune Table Mountain (Tablmauntas) – garsiausia miesto ikona ir vienas įspūdingiausių kalnų pasaulyje. Galima lipti pėsčiomis ar naudotis lynų keltuvu. Viršūnėje atsiveria stulbinanti panorama į miestą, vandenyną ir aplinkines kalvas – tikras gamtos stebuklas miesto pašonėje. Robben sala – istorinis kalėjimas, kuriame ilgus metus buvo laikomas Nelsonas Mandela. Dabar tai muziejus, pasakojantis Pietų Afrikos kovos už laisvę istoriją. Ekskursijos, kurias lydi buvę šios vietos kaliniai atskleidžia jautrias ir įkvepiančias istorijas. Vyno regionas – vos už valandos kelio nuo miesto plyti Stellenbosch, Franschhoek ir kiti žymūs vyno ūkių rajonai. Čia galima paragauti išskirtinių vynų, pasimėgauti gurmaniška virtuve ir pasivaikščioti po senamiesčius su žavinga kolonijine architektūra. Keiptauno pusiasalis ir Boulders paplūdimys – gamtos draustinis, garsėjantis mažųjų Afrikos pingvinų (arba akiniuotųjų pingvinų) kolonijomis.  V&A Waterfront – gyvybinga uosto zona, kurioje įsikūrę restoranai, parduotuvės, meno galerijos ir muziejai. Čia galima pasimėgauti pasiplaukiojimu valtimi, apsilankyti akvariume ar tiesiog praleisti laiką jaukioje miesto erdvėje. Kirstenbošo botanikos sodas – vienas iš gražiausių botanikos sodų pasaulyje, išsidėstęs kalno papėdėje. Jame galima susipažinti su unikaliu Pietų Afrikos augalijos paveldu ir pasivaikščioti po ramias, žaliuojančias alėjas. Bo-Kaap rajonas – spalvingas ir kultūringas miesto kvartalas, garsėjantis ryškiai dažytais namais ir malajų kultūros paveldu. Čia verta paragauti tradicinių maisto patiekalų ir pasinerti į autentišką atmosferą. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kelionė Vilnius – Keiptaunas Tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Keiptauną nėra, tačiau kelionę galima patogiai suplanuoti su vienu arba dviem persėdimais. Kelionės į PAR dažniausiai vyksta su persėdimais didžiuosiuose Europos miestuose – Frankfurte, Amsterdame ar Paryžiuje, o paskui – su tarpiniu sustojimu viename iš Pietų Afrikos didmiesčių, dažniausiai Johanesburge ar sostinėje Pretorijoje. Vidutinė skrydžio trukmė gali siekti nuo 15 iki 20 valandų, priklausomai nuo persėdimų ir laukimo oro uostuose.  Bilietų kainos į abi puses prasideda nuo maždaug 600–700 eurų, tačiau sezono metu (gruodis–vasaris, pietų pusės vasara) kainos gali kilti iki 900 eurų ir daugiau. Kelionės į Pietų Afriką su kelionių agentūra GRŪDA Kelionių agentūra GRŪDA organizuoja išsamias pažintines keliones po Pietų Afriką, kur Keiptaunas tampa vienu pagrindinių maršruto akcentų – tai vartai į kvapą gniaužiančią gamtą ir turtingą Pietų Afrikos kultūrinį paveldą. Pietų Afrikos gamtos ir kultūros perlas: www.gruda.lt/keliones-i-pietu-afrikos-respublika Kelionė į Pietų Afrikos nacionalinius parkus: www.gruda.lt/tolimi-krastai/pietu-afrika-nacionaliniai-parkai Šios kelionės apima Keiptauno miesto įžymybes, Vyno regionus, safarius nacionaliniuose parkuose, taip pat pakrantės žavesį ir unikalią Afrikos gamtą. Ką reikia žinoti planuojant kelionę į Keiptauną Kalba: Pietų Afrikos Respublikoje oficialiomis pripažįstamos net kelios vietinės kalbos, tačiau Keiptaune plačiausiai vartojama anglų kalba, todėl susikalbėti paprastai lengva. Vietinė kalba zulu taip pat dažnai girdima, ypač tarp vietinių bendruomenių.  Klimatas: Keiptaunas pasižymi Viduržemio jūros klimatu – vasaros (nuo gruodžio iki vasario) karštos ir sausos, temperatūra dažniausiai svyruoja tarp 25 ir 30 laipsnių; žiemos (nuo birželio iki rugpjūčio) vėsios ir drėgnesnės, su vidutinėmis temperatūromis 15–20 °C.  Internetas ir ryšys: Wi-Fi dažnai galima naudotis viešbučiuose, kavinėse ir prekybos centruose. Vietinės SIM kortelės (pvz., Vodacom, MTN, Cell C) kainuoja 80–160 ZAR (4–8 €) su interneto paketu. Mieste ryšys paprastai geras, bet važiuojant į gamtą ar nacionalinius parkus gali būti ribotas arba visai dingti. Etiketas: Pietų Afrikos kultūroje svarbu gerbti vietinius papročius ir privatumą, ypač tautinių bendruomenių teritorijose. Fotografuojant vietinius žmones ar jų turtą verta prašyti leidimo – tai rodys pagarbą ir dažnai atvers daugiau draugiškumo. Mokėjimai ir valiuta: Pietų Afrikos valiuta – randas (ZAR). Mokėjimo kortelės priimamos didesniuose restoranuose, parduotuvėse ir viešbučiuose, bet smulkesniems pirkiniams, turgeliuose ar taksi geriau turėti grynųjų. Arbatpinigiai vertinami – restoranuose įprasta palikti 10–15 %, taksi ar viešbučių personalui – 5–10 ZAR (~0,25–0,50 €). #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kaip keliauti po Keiptauną Pėsčiomis: miesto centras nėra labai didelis, todėl pagrindines vietas patogu apeiti pėsčiomis, tačiau reikia būti pasiruošus laipiojimams, nes vietovė kalnuota. Taksi: taksi automobiliai mieste dažni, bet ne visi važiuoja su taksometrais, todėl kainą verta derinti iš anksto arba naudotis programėlėmis (Bolt ar Uber). Viešasis transportas: miesto autobusai (MyCiTi) patogūs, saugūs turistams, jungia svarbiausias miesto vietas ir oro uostą. Minivenai ir mikroautobusai: populiarūs tarp vietinių gyventojų kaip greitas ir nebrangus susisiekimo būdas, tačiau jų grafikai turistams kartais gali atrodyti painūs ir chaotiški. Automobilio nuoma: galima, bet nerekomenduojama dėl miesto eismo specifikos ir brangios parkavimo infrastruktūros. Papildoma pastaba: jei planuojate keliones į aplinkines gamtos vietas ar kalnus, pasiruoškite priemonių nuo saulės kaitros, daug vandens ir patogius batus. Kur apsistoti Keiptaune Keiptauno mieste turistai randa itin platų apgyvendinimo paslaugų spektrą – nuo jaukių hostelių ir vidutinės klasės viešbučių iki prabangių boutique viešbučių su vaizdu į Stalo kalną ar Atlanto vandenyną. Ieškantiems autentiškos atmosferos, verta rinktis apgyvendinimą Bo-Kaap arba Kamps Bay rajonuose, kur spalvingos gatvės, meninės galerijos ir jaukios kavinės kuria ypatingą nuotaiką. Miesto centras ir V&A Waterfront rajonas pasižymi puikiai išvystyta infrastruktūra, gausybe patogumų bei geru susisiekimu su svarbiausiomis lankytinomis vietomis. Kad ir kokį biudžetą esate numatę viešnagei Keiptaune, geriausias apgyvendinimo pasiūlymus rasite čia – www.gruda.lt/pigus-viesbuciai. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Geriausias laikas aplankyti Keiptauną Keiptauną geriausia lankyti pavasarį (rugsėjis, spalis, lapkritis) arba rudenį (kovas, balandis, gegužė), kai oras šiltas, bet ne per karštas, o saulė šviečia dažniau nei žiemos mėnesiais.  Vasaros (gruodis, sausis, vasaris) čia karštos ir sausos, tuo metu daug turistų. Žiemos (birželis, liepa, rugpjūtis) būna vėsios ir drėgnos, ypač kalnų rajonuose aplink miestą. Keiptaunas pasižymi Viduržemio jūros klimatu, tad saulė dažnai šviečia, bet vėjas gali būti vėsus, ypač prie jūros. Kadangi kaip GRŪDA gidas šiame krašte lankausi gana dažnai, rekomenduoju pasiimti patogios aprangos sluoksniais – nuo lengvų marškinėlių dienai iki šiltesnio megztinio vakarui. Jei norite mėgautis miesto gamtos grožiu ir vengti didžiausių turistų srautų, geriausia į Keiptauną keliauti ne sezono metu, tačiau jei siekiate šurmulio ir aktyvaus miesto gyvenimo, vasara bus pats tas.
Išsamiau →
JOHANESBURGAS. Naudingi patarimai vykstant į Johanesburgą
Johanesburgas – tai Pietų Afrikos didmiestis. Tai vieta, kur modernūs dangoraižiai susitinka su gatvės kultūra, o šalia aukštos klasės restoranų stūkso sienos, nuklotos menininkų žinutėmis apie laisvę, kovą ir tapatybę. Šis miestas gimė aukso karštinės laikais, bet šiandien jis žavi savo gyvybingumu, menų scena ir įvairialype bendruomene. Soweto rajonas – viena svarbiausių šalies istorinių vietų, kur vyko pilietinės teisės judėjimai prieš rasinę segregaciją. Būtent Johanesburgą kaip paskutinę savo gyvenimo vietą pasirinko garsusis kovotojas už laisvę Nelsonas Mandela.  Johanesburge viskas juda greitai – rytą gali pradėti šviežių vaisių turguje, dieną klajoti po Apartheido muziejų ar meno centrus, o vakarą sutikti Mabonenge, kur šurmuliuoja naktinis gyvenimas. Tai miestas, kuris užburia tuo, kad niekada nėra vienalytis – jis gyvas, įvairus ir nenuspėjamas. Ką aplankyti Johanesburge Apartheido muziejus – vienas įtaigiausių Pietų Afrikos muziejų, atskleidžiantis rasinės segregacijos istoriją ir šalies kelią link lygybės bei teisingumo. Tai ir istorijos pamoka, ir emocinė kelionė per žmonių kančias, pasipriešinimą ir viltį. Rekomenduoju muziejui skirti bent kelias valandas. Constitution Hill – buvęs kalėjimas, virtęs konstitucinio teismo ir žmogaus teisių simboliu. Čia kalėjo ir politiniai kaliniai, ir paprasti miesto piliečiai. Dabar tai – galingas istorinis kompleksas su ekskursijomis, meno instaliacijomis ir gyva diskusijų dvasia. Maboneng rajonas – kūrybiškumo oazė miesto širdyje. Čia pilna meno galerijų, kavinukių, gatvės maisto turgų, gyvos muzikos ir urbanistinio meno.  Carlton Centre apžvalgos aikštelė – iš 50 metrų aukšto atsiveria panorama į visą miestą. Nors pats pastatas jau šiek tiek pasenęs, pro jo langus atsiveriantis vaizdas į Johanesburgo horizontą ir Soweto rajoną palieka išties įspūdingą įspūdį. Soweto – istorinis rajonas, kuriame gyveno svarbūs laisvės judėjimo veikėjai. Siūlau ten vykti su gidu: aplankyti Vilakazi gatvę, kurią dalijosi du Nobelio taikos premijos laureatai, susipažinti su bendruomenės gyvenimu ir paragauti vietinės virtuvės patiekalų. Gold Reef City – teminis parkas su atrakcionais, senoviniais aukso kasyklų tuneliais ir interaktyviomis parodomis. Tinka šeimoms ir visiems, norintiems pajusti, kaip atrodė gyvenimas „aukso karštinės“ laikais. Johanesburgo botanikos sodai ir Emmarentia tvenkiniai – ramybės oazė aktyviame mieste. Puiki vieta pasivaikščiojimams, piknikams ar tiesiog atsipūsti po įtemptos dienos. Kelionė Vilnius – Johanesburgas Tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Johanesburgą nėra. Patogiausia skristi su vienu arba dviem persėdimais per Europos arba Artimųjų Rytų miestus, tokius kaip Amsterdamas, Frankfurtas, Stambulas ar Doha. Skrydis gali užtrukti nuo 14 iki 20 val., priklausomai nuo maršruto ir laukimo laiko tarp skrydžių. Bilietų kainos į abi puses svyruoja nuo 550 iki 900 EUR, o keliaujant didžiųjų švenčių ar atostogų sezonu (gruodis, sausis, birželis, liepa, rugpjūtis), gali pakilti ir iki 1000 EUR ar daugiau. Patarimas: dėl didelio atstumo ir laiko skirtumo (Pietų Afrikoje žiemos sezonas vyksta nuo birželio iki rugpjūčio), verta planuoti ilgesnę kelionę – 10–14 dienų, kad būtų galima ne tik susipažinti su Johanesburgu, bet ir skirti laiko ekskursijoms į nacionalinius parkus ar pajūrio miestus, tokius kaip Keiptaunas. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kelionės į Pietų Afriką su kelionių agentūra GRŪDA Kelionių agentūra GRŪDA siūlo pažintines keliones į Pietų Afriką, apimančias ne tik Johanesburgą, bet ir Krugerio nacionalinį parką, Keiptauną, Gerosios Vilties kyšulį, Drakensbergo kalnus bei kitus gamtos ir kultūros stebuklus. Pietų Afrikos pažintinė kelionė:  https://www.gruda.lt/tolimi-krastai/pietu-afrika Šios kelionės apima tiek istorinį pažinimą (Apartheido muziejus, Soweto), tiek nepamirštamas safario patirtis, kur galima pamatyti „Didįjį penketą“ – liūtą, leopardą, dramblį, raganosį ir buivolą – natūralioje aplinkoje. Ką reikia žinoti planuojant kelionę į Johanesburgą Kalba: Pietų Afrikos Respublikoje registruota net 11 oficialių kalbų, tačiau Johanesburge dažniausiai vartojamos anglų ir zulu kalbos. Mieste anglų kalba susikalbėsite praktiškai visur – nuo viešbučių ir restoranų iki muziejų ir transporto.  Klimatas: Johanesburge vyrauja subtropinis aukštikalnių klimatas – oras šiltas, bet dėl aukštumos (apie 1750 m virš jūros lygio) – ne per karštas. Internetas ir ryšys: daugelyje viešbučių, kavinių ir prekybos centrų veikia nemokamas Wi-Fi. Keliaujant patogu įsigyti vietinę SIM kortelę (pvz., Vodacom, MTN). Kainos – 5–10 EUR už paketą su 5–10 GB interneto. Virtuvė: Johanesburgas – skonių katilas, kuriame susilieja afrikietiški, indų, olandų ir britų virtuvės elementai. Verta paragauti: Bunny chow – duonos kepalas su pikantišku kario įdaru (dažnai vegetariškas arba su mėsa); Boerewors – tradicinė spirale susukta mėsiška dešra, kepama ant grilio; Pap – kukurūzų košė, dažnai patiekiama su troškiniu arba daržovėmis, o desertui puikiai tiks Malva pudingas – saldus, lipnus pyragėlis, dažniausiai patiekiamas su šiltu vaniliniu padažu. Etiketas: visiems keliautojams rekomenduoju bendraujant su vietos gyventojais vengti jautrių temų, pvz., apie rasę, politiką ar šalies praeitį. Pietums ar vakarienei lankantis vietinių gyventojų namuose, verta atnešti nedidelę dovaną (pvz., saldumynų ar vyno butelį). Mokėjimai ir valiuta: vykstant į Johanesburgą reikia pasirūpinti vietine valiuta ir eurus išsikeisti į Pietų Afrikos randus (ZAR). Didesniuose prekybos centruose, viešbučiuose ar kitose aptarnavimo įstaigose priimamos kortelės, bet turėkite ir smulkių grynųjų arbatpinigiams ar suvenyrams mažose vietinių gyventojų krautuvėlėse. Arbatpinigiai Pietų Afrikoje įprasta praktika: restoranuose paliekama 10–15 % sąskaitos sumos, o už pagalbą viešbučiuose ar taksi dažniausiai duodama 5–10 ZAR (0,25–0,50 EUR). Transportas: viešasis miesto transportas išvystytas – saugiausia naudotis Uber ar Bolt (populiaru ir patogu). Automobilio nuoma įmanoma, bet rekomenduojama tik patyrusiems vairuotojams – eismas intensyvus, važiuojama kairiąja kelio puse.  Viza: Lietuvos piliečiai į Johanesburgą gali keliauti su elektronine viza. Pasas turi galioti mažiausiai 30 dienų po išvykimo, bet rekomenduojama – bent 6 mėn. Sveikata ir saugumas: rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A ir B, vidurių šiltinės bei stabligės. Maliarijos rizikos Johanesburge nėra, bet jei keliausite į Kriugerio parką – verta pasitarti su gydytoju. Venkite gerti vandenį iš čiaupo – rinkitės buteliuose. Miestas pakankamai saugus  turistams, bet kaip ir visur reikia laikytis atsargumo priemonių, vengti pasivaikščiojimų vienumoje po sutemų. Saugokitės smulkių vagysčių – nešiokite kuprinę priekyje, neeksponuokite brangių daiktų. Apranga: miestas modernus, todėl aprangos taisyklės gana laisvos. Patogu turėti lengvų drabužių dienai ir megztinį vakarui. Lankantis religinėse vietose – prisidengti pečius ir kelius. Kaip keliauti po Johanesburgą Uber ir Bolt – patogiausias ir saugiausias transporto būdas mieste. Šios programėlės itin populiarios, kainos konkurencingos, o vairuotojai dažniausiai draugiški ir patikimi.  Taksi – tradiciniai taksi Johanesburge dažnai nėra reguliuojami, todėl jų patikimumas gali būti nenuspėjamas. Geriau rinktis iš anksto užsakytą taksi per programėlę arba per viešbutį. Autobusai ir Gautrain traukinys – Gautrain – modernus ir saugus greitasis traukinys, jungiantis Johanesburgo oro uostą, miesto centrą ir Sandton rajoną. Autobusų sistema yra, bet turistams ji dažniausiai nepatariama dėl saugumo priežasčių. Automobilių nuoma – įmanoma, bet rekomenduojama tik patyrusiems vairuotojams, nes eismas intensyvus, o vairavimas vyksta kairiąja puse. Miesto centre dažnai sunku rasti vietą automobiliui pastatyti. Pėsčiomis – Johanesburgas nėra itin draugiškas pėstiesiems, kadangi miestas gana didelis ir labai išsiplėtęs.  #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kur apsistoti Johanesburge Johanesburgas suteikia platų apgyvendinimo pasirinkimą – nuo jaukių svečių namų ir butikinių viešbučių iki prabangių penkių žvaigždučių kompleksų. Dauguma viešbučių yra miesto centre arba prestižiniame Sandton rajone, kur sukoncentruota verslo ir pramogų infrastruktūra. Ieškantys autentiškos miesto dvasios, dažnai renkasi Maboneng arba Melville rajonus – čia veikia mažos nakvynės vietos, menininkų bendruomenės ir gausu kavinių bei meno galerijų. Tai puiki vieta tiems, kas nori pajusti Johanesburgo kūrybiškumą ir gyvybingumą. Jei keliaudami ieškote komforto, Sandtone rasite modernius viešbučius su aukščiausio lygio patogumais, SPA centrais ir restoranais. Šis rajonas taip pat patogus keliautojams, kurie nori būti arčiau oro uosto ir didžiųjų prekybos centrų. Norėdami rasti geriausias viešbučių kainas ir pasiūlymus Johanesburge, apsilankykite www.gruda.lt/pigus-viesbuciai. Geriausias laikas aplankyti Johanesburgą Johanesburgą lankyti patogiausia nuo gegužės iki rugsėjo. Tai sauso ir švelnaus klimato sezonas, kai temperatūra dienomis pakyla iki 15–25 °C, o naktimis gana vėsoka – idealus metas aktyvioms ekskursijoms ir safario išvykoms aplink miestą. Vasaros mėnesiais (nuo spalio iki balandžio) oras tampa karštas ir dažnai drėgnas, su trumpais, bet intensyviais lietumis popietėmis. Tokiu metu gali būti tvanku ir ne visada malonu ilgai išbūti lauke, tad rinktis galima ekskursijas su daugiau pavėsio ar uždarų erdvių.  Patarimas: jei norite mėgautis patogia temperatūra ir mažiau lietaus, planuokite kelionę žiemos arba pavasario sezono metu (nuo gegužės iki rugsėjo). Be to, šiuo metu dažnai vyksta kultūriniai renginiai, meno festivaliai ir ryškus miesto gyvenimas, leidžiantis pažinti Johanesburgą visapusiškai.
Išsamiau →

Lankytinos vietos PAR

Kriugerio nacionalinis parkas: bilietų kainos, darbo laikas, naudinga informacija
Kriugerio nacionalinis parkas Pietų Afrikoje – tikras šalies gamtos paveldo pasididžiavimas. Įsikūręs beveik 2 milijonų hektarų plote, Kriugerio parkas padalintas į 16 ekologinių zonų, kurių kiekvienoje tarpsta visiškai skirtingi floros ir faunos atstovai. Tačiau parko populiarumas tarp turistų daugiausia siejamas su „didžiuoju penketu“: liūtu, raganosiu, drambliu, buivolu ir leopardu. Parką 1898 m. įkūrė buvęs šalies prezidentas Paulas Kriugeris, siekdamas apsaugoti aplinką ir neįkainojamas nykstančias rūšis. Tačiau turistams parkas duris atvėrė tik 1927 m., o 2002 m. balandžio mėn. pradėjo veikti didžiausias tarptautinis parkas „Didysis Limpopo“, apjungiantis saugomas teritorijas Pietų Afrikoje, Zimbabvėje ir Mozambike. „Didžiojo Limpopo“ teritorijoje panaikintos valstybių sienos, o turistai gali jį aplankyti turėdami vienos iš trijų šalių vizą. GRŪDA gido patarimai kelionei į Kriugerio nacionalinį parką  Kriugerio nacionalinis parkas atviras nuo aušros iki sutemų, trumpai tariant, įėjimas į rezervatą uždaromas sutemus. Daugiau informacijos rasite oficialioje svetainėje.  Parkas padalintas į 16 atskirų sektorių su skirtingais augalų ir gyvūnų „rinkiniais“. Iš viso jame gyvena apie 250 000 gyvūnų (147 rūšys), apie 50 žuvų rūšių, 33 varliagyvių rūšys, daugiau nei šimtas roplių rūšių ir 500 paukščių rūšių. Parko teritorijoje yra etnografiniai kaimai ir keli nedideli privatūs rezervatai. Be to, parko teritorijoje yra daugiau nei 250 archeologinių vietovių, įskaitant akmens ir geležies amžiaus artefaktus. Atvykus į Kriugerio parką pirmą kartą, patartina leistis į grupinę ekskursiją su gidu, kuris papasakos apie elgesio taisykles, pagrindinius lankytinus objektus ir kitas svarbias detales.  Kriugerio parke galioja aiškios greičio ribos: 50 km/h asfaltuotuose keliuose, 40 km/h žvyrkeliuose ir 20 km/h gyvenamosiose bei stovyklaviečių zonose – viskas dėl lankytojų ir gyvūnų saugumo. Būkite atidūs parko gyvūnų, ypač dramblių ir raganosių, elgesiui, nes tai gali būti labai pavojinga net ir esant automobilyje. Dėl savo pačių saugumo draudžiama: palikti automobilį prie namelio; šerti gyvūnus; atsivesti augintinius; vairuoti tamsoje. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kaip nuvykti į Kriugerio nasionalinį parką Netoli Kriugerio nacionalinio parko yra trys oro uostai: Phalaborwa oro uostas už 2 km nuo įėjimo vartų ir Falaborvos miestelio. Čia patogu skristi tiems, kurie užsisakė namelius šiaurėje (Letaba, Olifants, Punda Maria, Shingwedzi ir kt.). Oro uostas sujungtas su Johanesburgu, paprastai vykdomi du skrydžiai per dieną darbo dienomis ir vienas savaitgaliais. Oro uoste yra automobilių nuomos punktas. Kriugerio Mpumalungos tarptautinis oro uostas priima skrydžius iš Johanesburgo (1 valanda), Durbano (1,5 val.), Keiptauno (2,5 val.) ir Vilanculos. Galima rinktis iš daugybės automobilių nuomos kompanijų, tokių kaip „Budget“, „Hertz“, „Europcar“, „Imperial Car Rental“ ir kt. Nuo čia iki įėjimo į parką pro Paulo Kriugerio vardu pavadintus vartus yra 82 km, Malelane – 63 km, Numbi – 40 km ir Phabeni vartai – 76 km.  Nuomojantis automobilį verta atsiminti, kad N4 greitkelis mokamas, visi įvažiavimai į parką uždaromi sutemus, o degalinės nepriima banko kortelių. Vairuoti tamsoje nėra labai smagu. Keliai prastos kokybės, apšvietimo beveik nėra, vietiniai gyventojai ramiai vaikšto pakele, o kai kuriose vietose pakeliui galite sutikti laukinių gyvūnų. Tačiau visos šios bėdos baigiasi įvažiavus į parką. Kur apsistoti ir pavalgyti Krugerio nacionaliniame parke  Kriugerio parke yra daug apgyvendinimo įstaigų, veikia prekybos centrai, restoranai, turizmo biurai, iškylų ir kepsninių zonos, skalbyklos, viešosios virtuvės ir baseinai. Beveik visose tokiose vietose priimamos banko kortelės. Be to, galite rasti pastogę už parko ribų (kur, beje, galite palikti automobilį be sąžinės graužaties, nebijant, kad jam kas nors nutiks). Patogumų lygis ir paslaugos priklauso nuo jų dydžio – nuo kuklių palapinių iki didelių kompleksų, primenančių mažus miestelius su baseinais, bibliotekomis, restoranais ir net golfo aikštynais. Namelių koncentracija parke tokia didelė, kad atstumas tarp jų ne daugiau kaip dvi valandos automobiliu. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Geriausios lauktuvės iš Kriugerio nacionalinio parko  Apsilankę Kriugerio nacionaliniame parke, galite įsigyti įvairius suvenyrus – nuo praktiškų kasdienių daiktų iki autentiškų meno kūrinių, kurie padės prisiminti kelionę. Papuošalai iš vario ar žalvario, karoliukų, odinės apyrankės, vėriniai ar auskarai – lengvi, lengvai supakuojami ir elegantiški suvenyrai, kurie dažnai pagaminti vietinių meistrų. Autentiški medžio drožiniai, pagaminti rankomis – nuo išraiškingų žvėrių siluetų iki gilią prasmę turinčių kultūrinių motyvų. Gali būti masyvūs (pvz., gėlės ar žvėrys) arba smulkūs suvenyriniai daiktai. Stalo indai su Afrikos dvasia – dekoruoti tautiniais raštais, gyvūnų siluetais ar augalijos motyvais, jie tampa ne tik praktišku, bet ir estetišku suvenyru. Taip pat staltiesės, padėkliukai, servetėlės gamtos tema.  Puikus suvenyras – knygos su gyvūnų nuotraukomis arba žemėlapiai, kurie padeda parodyti draugams savo maršrutą po parką.  Marškinėliai, skrybėlės ar kitokie aksesuarai su Kriugerio parko logotipu arba safari tematika.  Parko parduotuvėse rasite vietinius nuotykių žurnalus, leidinius ar rinkinukus, kurie sujungia edukaciją su prisiminimu.
Išsamiau →
Gerosios Vilties kyšulys: bilietų kainos, darbo laikas, naudinga informacija
Legendinis Gerosios Vilties kyšulys, anksčiau vadintas Audrų kyšuliu, tapo Didžiųjų geografinių atradimų amžiaus simboliu. Tai vienas aukščiausių kyšulių planetoje, prie kurio stačių uolų žuvo daugybė laivų, bandžiusių apiplaukti Afrikos žemyną. Tai vieta, kur susiduria Atlanto ir Indijos vandenynų bangos. Būtent Gerosios Vilties kyšulys dėl savo aukščio, išraiškingumo ir istorinės reikšmės tapo legendiniu ir vienu pagrindinių Pietų Afrikos lankytinų objektų. Istoriniai faktai apie Gerosios Vilties kyšulį Patys pirmieji Gerosios Vilties kyšulį pasiekė senovės egiptiečiai VI a. pr. Kr., faraono Necho II valdymo laikotarpiu. Tačiau laivas atgal negrįžo, nes pateko į uraganą – jo nuolaužos buvo rastos tik XIX a. Pirmasis europietis, pasiekęs Gerosios Vilties kyšulį, buvo portugalas Bartolomėjus Diasas, todėl šio kyšulio atradimo data laikoma 1488 m. vasario 3 d. Tačiau audrų išvarginta įgula pareikalavo apsisukti ir grįžti atgal. Pirmasis, kuris 1497 m. apiplaukė kyšulį ir pasiekė net Indijos krantus, buvo Vaskas da Gama. Ilgą laiką ši vieta, kuri turėjo blogą reputaciją dėl dažnų audrų, dėl kurių suduždavo laivai, buvo vadinama Audrų kyšuliu. Tuomet Portugalijos karalius nusprendė „ištaisyti situaciją“, įsakydamas uolą pavadinti Gerosios Vilties kyšuliu. Nors Gerosios Vilties kyšulys nėra piečiausias žemyno posūkio taškas (Adatos kyšulys 155 metrais toliau į pietus), jis iš tikrųjų laikomas tokiu, nes geriau matomas. Gerosios Vilties kyšulio svarba jūreiviams buvo tokia didelė, kad jis buvo vadinamas tiesiog „kyšuliu“ – portugališkai Cabo, o angliškai Cape. Ir visi žinojo apie kurį kyšulį kalbama. Todėl 1652 m. už 60 km nuo kyšulio iškilęs miestas pavadintas Keiptaunu. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Ką veikti Gerosios Vilties kyšulyje Pagrindinė turisto, išvykusio į šią kelionę, užduotis – iš beveik 250 metrų aukščio stebėti vandenyno bangas. Kelias į Gerosios Vilties kyšulį veda per to paties pavadinimo rezervatą, kuris išsiskiria vešlia augmenija, apsunkinančia judėjimą keliaujant pėsčiomis. Didžiausias augalų tankumynas – Keiptauno pusiasalyje. Čia beveik neįmanoma eiti pėsčiomis, reikia automobilio. Rezervato plotas siekia daugiau nei 7 tūkstančius hektarų. Čia galima rasti augalų, kurių nerasite kituose pasaulio kampeliuose. Rezervato unikalumas slypi tame, kad pingvinai čia gyvena šalia beždžionių, gepardų ir antilopių. Taip, taip, pingvinai, kuriuos esame įpratę matyti tik šalčiausiose planetos vietose. Faktas tas, kad jie sugebėjo iš Antarktidos nuplaukti į Afriką ir čia apsigyveno. Anksčiau pingvinai jautėsi tarsi rezervato šeimininkai – ramiai vaikščiodavo pas kaimynus ieškodami maisto. Bet tada, matyt, kitiems gyvūnams atsibodo tokia anarchija ir pingvinai gavo atskirą teritoriją. Ji vadinama Riedulių paplūdimiu. Rezervatas dirba kiekvieną dieną, septynias dienas per savaitę. Daugiau informacijos apie darbo laiką, organizuojamas ekskursijas ir kt. rasite šioje oficialioje svetainėje.  Beje, jei važiuosite toliau pakrante, galite sutikti ruonių, kurie įsikūrę netoli Gerosios Vilties kyšulio. Gerosios Vilties kyšulyje yra paplūdimių, kuriuose galima atsipalaiduoti ir pasideginti. Žmonės čia atvyksta tiek didelėmis grupėmis, tiek su šeimomis. Maudynių sezonas paprastai trunka nuo rugsėjo iki gegužės. Šiuo laikotarpiu oras saulėtas, todėl galite drąsiai degintis. Švyturys – vienas iš pagrindinių Gerosios Vilties kyšulio lankytinų objektų. Pastatytas 1860 m., o jo aukštis siekia 240 metrų virš jūros lygio. Pietų Afrikoje tai aukščiausias švyturys. Deja, jis neveikia, tačiau ant švyturio 200 metrų aukštyje yra apžvalgos aikštelė. Į ją galima užlipti pėsčiomis arba pakilti funikulieriumi. Nuo platformos atsiveria nuostabus vaizdas į du vandenynus vienu metu: Indijos ir Atlanto. Šių vandenynų vandenys skalauja abi kyšulio puses. Atidžiai įsižiūrėjus galima pamatyti, kad jų vanduo skirtingų spalvų.  Netikrosios įlankos pakrantės kelias vingiuoja per kalnus. Juo galite nuvykti į Simonstauno miestelį, kuriame anksčiau buvo dislokuotas Britanijos karališkasis laivynas. Pati Gerosios Vilties kyšulio pakrantė turi savų ypatybių. Pavyzdžiui, vakarinėje pusėje klimatas švelnesnis, yra paplūdimių, smėlėtų krantų, vyrauja ramybės ir tylos atmosfera. Rytuose šilčiau, bet pučia stiprūs vėjai, trukdantys maudytis ir mėgautis peizažais. Šioje pakrantės dalyje turistai mieliau tiesiog sėdi ant kranto ir kvėpuoja vandenyno oru. #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kada geriausia atvykti į Gerosios Vilties kyšulį Geriausias laikas aplankyti Gerosios Vilties kyšulį yra nuo spalio iki kovo, kai pietiniame pusrutulyje pavasaris ir vasara. Šilčiausias metų mėnuo yra sausis, kai vidutinė temperatūra siekia apie 23 °C, nors dažnai pakyla ir aukščiau. Nuo birželio iki rugpjūčio Gerosios Vilties kyšulyje žiema – vidutinė dienos temperatūra tesiekia apie 16 °C, o Atlanto vandenyno vanduo šiuo laikotarpiu gana šaltas. Kaip nuvykti į Gerosios Vilties kyšulį Gerosios Vilties kyšulys yra Keiptauno pusiasalyje, nutolęs 60 km nuo Keiptauno miesto. Lengviausias būdas ten nuvykti – įsigyti vienos dienos ekskursiją. Jei ketinate vykti automobiliu (automobilį galite išsinuomoti Keiptaune), turite važiuoti M3 ir M4 greitkeliais. Taip pat galite nuvykti autobusu – maršrutą susiplanuoti padės Moovit programėlė. 
Išsamiau →

Orai PAR

Gidai PAR

Užklausa dėl kelionės

Visos populiariausios kryptys

Geriausi pasiūlymai - tiesiai į Jūsų pašto dėžutę
Sveikiname! Jūsų el. pašto adresas užregistruotas.
Sveikiname! Toks el.pašto adresas jau yra prenumeratorius.