(0-37) 32 44 54
Kaunas
GRŪDOS biurų kontaktai
I-V 09:00 - 18:00,   VI : Nedirbame,   VII : Nedirbame 

Užsakyti kelionę artimiausioje kelionių agentūroje
Parašykite mums

Informacija apie Malaiziją

Informacija apie Malaiziją 

Malaizija yra Pietryčių Azijos šalis, kurioje gyvena beveik 33 milijonai žmonių, o Pietų Kinijos jūra ją dalija į dvi dalis (vakarinę ir rytinę).

Vakarinė dalis yra Malakos pusiasalio pietinėje dalyje ir apima kelias pakrantės salas: Langkavį, Siribuatą ir kitas. Rytų Malaizija užima dalį Borneo salos ir kelias mažas kaimynines salas (Balambanganas, Labuanas, Bangis).

Malaizija – maža šalis, pasižyminti neįtikėtinai įvairia kultūra. Tai darnus trijų senovės Azijos civilizacijų – malajų, kinų ir indų – derinys. Šiaurės Borneo čiabuvių tradicijos suteikia šiam vaizdui egzotiškumo. Malaizija kontrastų šalis – ultramodernūs dangoraižiai greta kolonijinės eros pastatų, šalia mečečių galima rasti kinų pagodą ar indų šventyklą, sniego baltumo paplūdimius keičia stačios uolos, kurių viršūnės pasimeta debesyse. Čia kiekvienas ras sau patinkančias atostogas, ypač jeigu jas organizuoja kelionių agentūra GRŪDA.

Malaizijos klimatas – kada geriausia vykti 

Malaizijoje vyrauja pusiaujo musoninis klimatas, pasižymintis didele drėgme ir nedideliu temperatūros svyravimu. Lygumoje Malakos pusiasalio dalyje vidutinė metinė temperatūra gana komfortiška, apie 27 °C. Rytų Malaizijos pakrantės zonose ji svyruoja nuo 23 °C iki 32 °C.

Į Malaiziją galite atvykti ištisus metus, nes žiemą ir vasarą čia beveik vienodai šilta. Planuojant kelionę verta atsižvelgti į lietingąjį sezoną, kuris trunka nuo balandžio iki spalio. Daugiausia kritulių šiuo laikotarpiu iškrenta vakarinėje šalies pakrantėje, kur įsikūrę populiarūs Langkavio ir Penango kurortai.

Tačiau tropiniai lietūs nesukelia daug rūpesčių: dažniausiai jie būna po pietų ir netrunka ilgai. Tačiau gamta šiais mėnesiais prisotinta drėgmės pražysta ryškiomis spalvomis.

Nuo kovo iki rugsėjo galite mėgautis paplūdimio atostogomis rytinėse šalies pakrantės salose. Šiuo laikotarpiu oras šiltas ir saulėtas, lyja retai. Redango saloje galite maudytis jūroje iki soties. Galite nardyti bei grožėtis spalvingomis žuvimis, rifiniais rykliais ir net aštuonkojais vietiniame koraliniame rife. O Lang Tengah saloje, garsėjančioje baltais paplūdimiais ir ryškia turkio spalvos jūra, galite pamatyti jūros vėžlius.

Laikas Malaizijoje 

Laikas Malaizijoje yra 6 valandos priekyje Lietuvos laiko, kai Lietuvoje taikomas žiemos laikas, ir 5 valandos priekyje, kai Lietuvoje įvedamas vasaros laikas. Malaizija nekeičia vasaros ir žiemos laiko.

Malaizijos kalba ir religija 

Bahasa Melayu arba kitaip malajiečių kalba yra valstybės pripažinta kalba Malaizijoje. Taip pat plačiai vartojama anglų kalba. Skirtingos etninės grupės kalba savo kalbomis ir tarmėmis.

Didžiąją dalį Malaizijos gyventojų – apie 63,5 % – sudaro musulmonai; budistai, daoistai, konfucianai ir tradicinių kinų įsitikinimų išpažinėjai – 18,7 %; krikščionys (katalikai, protestantai, liuteronai) – 9,1 %; hinduistai – 6,1 %; kitų religijų ir įsitikinimų išpažinėjai – 2,7 %.

Sveikatos priežiūra ir skiepai Malaizijoje 

Malaizijoje išvystytas valstybinių ir privačių klinikų tinklas, tačiau nėra greitosios medicinos pagalbos. Greitosios pagalbos automobiliai važiuoja tik pas nelaimingų atsitikimų ir eismo įvykių aukas. Jei pasijutote blogai, turėsite patys vykti į ligoninę. Šalyje nėra vieningos vaistų skyrimo sistemos ir budinčių vaistinių. Turistams patariama su savimi pasiimti minimalų vaistų rinkinį, nes gali kilti sunkumų perkant vaistus nuo apsinuodijimo ir galvos skausmo. Antibiotikai parduodami tik su receptu.

Vykstantiems į Malaiziją keliautojams privalomai skiepytis nereikia, tačiau verta pasidomėti rekomenduojamais skiepais

Malaizijos virtuvė 

Malajų virtuvės pagrindas – natūralūs produktai. Patiekalai gausiai gardinami aitriosiomis paprikomis, citrinžole, laimo lapais, ciberžole ir kokosų drožlėmis. Dažnas svečias ant stalo – aštrus padažas sambalas, pagamintas iš maltos aitriosios paprikos, krevečių pastos ir prieskonių. Turistų mėgstamas satay –  ant iešmelių suvertos mėsos arba paukštienos patiekalas, gaminamas ant atviros ugnies. Patiekiamas su saldžiu žemės riešutų padažu, agurkais, svogūnais ir ketupat – ryžiais, virtais palmės lape.

Tarp sriubų lyderiauja buivolo uodegos ekor ir soto ayam iš vištienos ir daržovių. Pagrindinis daugelio patiekalų garnyras – ryžiai ir makaronai su prieskoniais. Vienas mėgstamiausių desertų – sago melaka pudingas, ruošiamas iš sago palmių šerdies ir patiekiamas su kokosų pienu bei rudojo cukraus sirupu.

Be restoranų su nacionaline virtuvę, šalyje yra daug įstaigų, skirtų turistams, kur gamina kinų, indų ir net portugalų patiekalus.

Kaip keliauti po Malaiziją 

Reguliarūs skrydžiai vykdomi tarp Kvala Lumpūro ir didžiųjų šalies miestų bei salų. Pagrindinė nacionalinė vežėja „Malaysia Airlines“, tačiau yra ir kitų: „Air Asia“, „Firefly“, „Malindo Air“, „Raya Airways“. Pigiausius vidaus skrydžius organizuoja „Air Asia“. Lėktuvų bilietų kainos įvairios. Pavyzdžiui, skrydis į vieną pusę iš sostinės į Kota Kinabalu kainuoja nuo 350 MYR (70 EUR), į Džohor Baru – nuo ​​200 MYR (40 EUR), o į Penangą – nuo ​​90 MYR (18 EUR).

Visą žemyninę Malaizijos dalį dengia geležinkelių tinklas. Pagrindinė vežėja KTM. Traukiniuose įrengti trijų klasių sėdimieji ir miegamieji vagonai: pirmoje ir antroje yra oro kondicionieriai, bet net ir trečia gana patogi. Priemiesčiuose kursuoja KTM Komuter elektriniai traukiniai, tarp miestų – dyzeliniai greitieji ir įprastiniai „InterCity“ traukiniai, taip pat greitieji elektriniai traukiniai ETS.

Dvi žemyno geležinkelio linijos sudaro savotišką Y raidę, atsišakojančią į vakarinę Malakos pusiasalio pakrantę ir rytinį Kota Bharu miestą. Borneo sala turi savo geležinkelį su viena linija, kurį valdo Sabaho valstybinis geležinkelių departamentas ir kuris jungia Kota Kinabalu su Melalapu.

Kelionė traukiniu iš Kvala Lumpūro į Kepongą kainuos nuo 10 MYR (2 EUR), į Taipingą – 30–35 MYR (6–7 EUR), į Batervortą – nuo ​​90 MYR (18 EUR).

Populiariausia transporto rūšis Malaizijoje autobusai: tarpmiestiniai, modernūs ir dažnai su oro kondicionieriais, ir priemiestiniai – dažniausiai tvankūs, ankšti ir pasenę. Bilietai parduodami stotyse ir iš vairuotojų, įvairių vežėjų maršrutai kursuoja dažnai, bet ne visada pagal tvarkaraštį. Iš Kvala Lumpūro į Džohor Baru galite nuvykti už 40–50 MYR (8–10 EUR), į Penangą – už 45–60 MYR (9–12 EUR).

Jūrų skalaujamoje valstijoje gerai išvystytas vandens transportas. Didžiausias uostas Klangas randasi netoli sostinės; keltai taip pat švartuojasi Penange, Langkavyje, Džohor Baru, Kuantane ir kituose miestuose bei salose. Kelionė laivu iš Langkavio į Penangą kainuos apytikriai 150 MYR (30 EUR) ar daugiau. Be keltų, jūras vagoja vikrūs laivai, motorinės valtys ir privatūs taksi.

Prieš nuomojantis automobilį, geriau įsitikinti, kad ant kėbulo nėra įbrėžimų ar kitų pažeidimų, o bagažinėje yra avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas, šviesą atspindinti liemenė ir pirmosios pagalbos vaistinėlė.

Malaizijoje už miestų ribų yra keli mokami keliai. Kelionė automobiliu iš Taipingo į Senajų kainuoja apie 150 MYR (30 EUR), galite atsiskaityti grynaisiais arba „Touch&Go“ kortelėmis, parduodamomis bilietų kasose prie įvažiavimo į mokamą zoną. Didžiausios spūstys sostinėje ir Penange, ir apskritai eismas gana intensyvus. Parkavimas yra nemokamas ir mokamas (0,50–1 MYR (0,10–0,20 EUR) už pusvalandį), įrengti parkavimo automatai. Vienkartinės arba dvigubos geltonos linijos kelio pakraštyje reiškia, kad parkuoti draudžiama.

Malaizijos valiuta ir vidutinės kainos 

Šalyje cirkuliuoja nacionalinė valiuta ringitas (MYR), kuris dalijamas į 100 senų. Valiutos keityklų yra oro uostuose, prekybos centruose ir populiariose turistinėse vietose. „Visa“ ir „MasterCard“ kortelės priimamos beveik visur, o grynuosius pinigus galima išsiimti bankomatuose.

Apsilankymas kavinėje Malaizijoje kainuoja vidutiniškai 30 MYR (6 EUR) asmeniui. Nacionalinės virtuvės patiekalai kainuoja 5–6 MYR (1–1,20 EUR). 1,5 litro vandens butelis kainuoja apie 2 MYR (0,40 EUR). 

Vizos į Malaiziją 

Jeigu Malaizijoje neketinate viešėti ilgiau kaip 90 dienų, vizos jums neprireiks, tačiau būtinai atkreipkite dėmesį ar jūsų asmens tapatybės dokumentas galioja bent 6 mėnesius po atvykimo į šalį datos. 

[general.tours_list.no_results]

Malaizijos žemėlapis

Lankytinos vietos Malaizijoje

Brunėjus
Brunėjaus Darusalamas – nedidelė, bet viena turtingiausių valstybių pasaulyje. Keliautojus vilioja galimybė susipažinti su „sultono“ šalies spindesiu ir didybe, nes išties įdomių objektų čia nėra daug. Kelių dienų pakanka pamatyti mečetes, garsųjį „vandens kaimelį“ ir apsilankyti Jerudongo nacionaliniame parke. Prastas susisiekimas tarp regionų ir religiniai apribojimai lemia, kad turistai dažnai derina apsilankymą Brunėjuje su kelione į Tailandą ar Malaiziją, kur daug daugiau pramogų. Brunėjus randasi šiaurės vakarinėje Kalimantano (Borneo) salos dalyje. Maža Malaizijos teritorijos juosta skiria du atskirus regionus. Nemažą Brunėjaus dalį užima pelkėtos žemumos, kurias persmelkia upių tinklas. Kalimantano kalnų grandinės driekiasi į pietus, jau už šalies ribų. Upių baseinuose išsidėsčiusios kalvų grandinės, kurių aukštis retai viršija 200 m virš jūros lygio. Rytuose kraštovaizdis įvairesnis. Pakrantės žemuma palaipsniui pereina į kalvotą lygumą, o pietinėje šalies dalyje kraštovaizdis keičiasi į priekalnių teritorijas. Brunėjaus klimatas – kada geriausia vykti  Brunėjus yra pusiaujo šalis, o tai daro įtaką vietos klimatui. Ištisus metus vyrauja karštas ir drėgnas oras – vidutinė dienos temperatūra paprastai svyruoja nuo 22 °C iki 35 °C. Krituliai iškrenta tolygiai, nepriklausomai nuo sezono. Nereikėtų planuoti kelionės per Ramadaną, kai kultūrinis gyvenimas aprimsta, o restoranai ir parduotuvės užsidaro. Paskutinė pasninko diena yra Hari Raya Puasa šventė. Šiuo laikotarpiu Sultono rūmai lankytojams atviri tris dienas, o norintys gali net ir paspausti jam ranką. Tačiau tam reikės laukti didžiulėje eilėje. Monarchą taip pat galima pamatyti Didžiosios regatos metu, kuri vyksta rugpjūčio pabaigoje. Laikas Brunėjuje  Brunėjus laiko nekeičia tarp vasaros ir žiemos. Brunėjaus laikas yra 6 valandomis priekyje Lietuvos žiemos laiko ir 5 valandomis priekyje, kai Lietuvoje galioja vasaros laikas. Kokia kalba Brunėjuje Brunėjuje kalbama malajiečių, kinų ir anglų kalbomis. Visi išsilavinę žmonės kalba taisyklingai angliškai, nes nemažai švietimo programų numato dalykų dėstymą anglų kalba. Brunėjaus gyventojų tarimas savotiškas dėl slengo ir skolinių iš malajų kalbos, tačiau susikalbėti tikrai galima. Brunėjaus religija  Oficiali Brunėjaus religija yra islamas – 78,8 % gyventojų; 8,7 % yra krikščionys (daugiausia protestantai ir katalikai); 7,8 % budistai; 4,7 % kiti (daugiausia vietiniai kultai).  Brunėjuje yra 110 oficialiai įregistruotų mečečių, 6 krikščionių bažnyčios, 3 kinų šventyklos ir viena hinduistų šventykla. Sveikatos priežiūra ir skiepai Brunėjuje  Turistų sveikatos priežiūra Brunėjuje paprastai yra gera, tačiau svarbu turėti kelionės draudimą, kuris padengtų medicinines išlaidas, įskaitant evakuaciją, nes specializuotam gydymui gali prireikti perkėlimo į kaimynines šalis. Brunėjuje veikia tiek valstybinės, tiek privačios sveikatos priežiūros įstaigos, tačiau atminkite, kad valstybinėse ligoninėse gali pritrūkti kai kurių pagrindinių medicinos prekių. Informacijos apie būtinus skiepus vykstant į Brunėjų, ieškokite Nacionalinio visuomenės sveikatos centro svetainėje.  Brunėjaus virtuvė  Brunėjaus virtuvei didelę įtaką daro Kinija ir Tailandas. Patiekalai gaminami iš jūros gėrybių, vištienos bei jautienos. Pagal religinius papročius kiauliena griežtai draudžiama. Populiariausias gatvės maistas yra sate – ant grotelių kepti minkštos mėsos iešmeliai. Patiekalas dažniausiai patiekiamas su saldžiarūgščiu padažu. Vietiniuose melamah turguose rasite didžiulį džiovintų jūros gėrybių, prieskonių ir šviežių tropinių vaisių pasirinkimą. Brunėjuje yra įvairių pasaulio virtuvių įstaigų, tačiau jos užsidaro labai anksti. Vėlyvomis valandomis užkąsti galite tik viešbučio kavinėje. Kaip keliauti po Brunėjų  Brunėjaus viešojo transporto sistema prastai išvystyta. Nėra geležinkelio susisiekimo. Tarp miestų kursuoja autobusai. Sostinėje yra vandens taksi ir kelios autobusų linijos, kiekviena transporto priemonė nudažyta savo spalva. Vakare keliauti galima tik taksi, paslaugų telefono numerius galima rasti viešbutyje. Brunėjaus valiuta ir vidutinės kainos  Valstybinė Brunėjaus valiuta – Brunėjaus doleris (BND).  Pasak keliautojų, bendras dienos biudžetas atostogoms šioje šalyje: ekonomiškai – 50–70 BND (33–45 EUR); vidutinė klasė – 70–120 BND (45–80 EUR); komfortiškai – nuo 120 BND (80 EUR). Vizos į Brunėjų  Naujausią ir patikimą informaciją rasite Brunėjaus Užsienio reikalų ministerijos svetainėje.
Išsamiau →
BORNEO. Naudingi patarimai vykstant į Borneo
Borneo, dar vadinama Kalimantanu, yra Pietryčių Azijoje ir užima trečią vietą pasaulio salų sąraše pagal dydį po Grenlandijos ir Naujosios Gvinėjos. Ji padalinta tarp trijų valstybių: didžiausią dalį, apie 73 %, užima Indonezija, apie 26 % – Malaizija, o likusią – maždaug 1 % – Brunėjus. Visos trys Borneo saloje esančios valstybės turi skirtingas valiutas: Malaizijoje naudojamas ringitas (MYR), Indonezijoje – rupija (IDR), o Brunėjuje – Brunėjaus doleris (BND). Borneo salos plotas: 743 330 km². Vietiniai gyventojai yra iš įvairių etninių grupių, tad galima išgirsti malajų, indoneziečių, anglų ir vietines kalbas. Besidomintiems religinėmis lankymo vietomis, siūloma didelė įvairovė: islamas, krikščionybė, vietinė religija.  Borneo sala iš kitų pasaulio vietų išsiskiria savo kraštovaizdžiu, augmenija ir itin retomis gyvūnų rūšimis. Ekskursijų metu galima išvysti 140 milijonų metų senumo miškus, didžiausią pasaulyje gėlę Rafflesią, kuri turi labai specifinį kvapą. Sužavi labai retos gyvūnų rūšys: laukiniai orangutanai, miniatiūriniai elniai, skraidančios varlės, spindinčios gyvatės.   #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET# Kelionės Vilnius – Borneo sala Vilnius – Borneo sala lėktuvu. Tiesioginių skrydžių į Borneo salą nėra. Norėdami aplankyti pačias įspūdingiausias šios salos vietas, galite pasirinkti kelionių agentūros GRŪDA organizuojamą 14 d. poilsinę ir pažintinę kelionę prie Kinijos jūros, aplankant ir Borneo salą.  Vilnius – Borneo sala sausumos transportu. Kelionė sausumos transportu (traukiniais ar autobusais) iš Vilniaus į Borneo neįmanoma, nes sala apsupta jūros. Nors dalį kelio galima įveikti sausuma, paskutinę kelionės atkarpą būtina kirsti jūrą lėktuvu arba laivu. Tai labai ilga ir brangiai kainuojanti kelionė. Trukmė: 4–8 savaitės, priklausomai nuo transporto, vizų, pasienio laukimo.  #GALLERY_WIDGET# #GALLERY_WIDGET#
Išsamiau →

Orai Malaizijoje

Gidai Malaizijoje

Užklausa dėl kelionės

Visos populiariausios kryptys

Geriausi pasiūlymai - tiesiai į Jūsų pašto dėžutę
Sveikiname! Jūsų el. pašto adresas užregistruotas.
Sveikiname! Toks el.pašto adresas jau yra prenumeratorius.