Informacija apie Graikiją

Bendra informacija apie Graikiją 

Graikija – valstybė pietų Europoje, Balkanų pusiasalyje. Šalies plotas siekia 131 944 km², artimiausios kaimynės: Bulgarija, Makedonija, Turkija ir Albanija. Šalį skalauja Viduržemio, Jonijos, Egėjo jūros, o pietinę Kretos pakrantę – Libijos jūra. Pakrantės ilgis – daugiau nei 15 000 kilometrų. 20 % Graikijos sudaro salos, kurių skaičius viršija 3000. Salos jungiasi į kelis salynus, kurių bendras plotas siekia 24 800 km². Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Atėnai. Kiti didieji miestai – Salonikai, Larisa, Volosas. Didžiausios salos – Kreta, Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų bei pietų ir šiaurės Sporadų salynai, Jonijos salynas.

Apie 93 % šalies gyventojų yra graikai. Šiaurinėse teritorijose, besiribojančiose su Bulgarija, Albanija ir Turkija, gyvena nedidelė makedoniečių, turkų ir albanų populiacija.

Graikija vadinama Europos civilizacijos lopšiu, senovės paveldo saugotoja, Olimpo dievų gimtine. Čia gimė demokratija ir filosofija, mokslas ir menas, padarę didžiulę įtaką visam pasauliui. Graikija – nuostabaus grožio šalis. Žydra jūra, nesibaigiantys paplūdimiai, ryški saulė, balti namai, stiprios kavos aromatas. Visa ši nepakartojama atmosfera kviečia nepamirštamoms atostogoms. Graikija šiltai ir svetingai atveria rankas visiems, kurie nori prisiliesti prie jos didžiojo kultūrinio ir istorinio paveldo, atsipalaiduoti begaliniuose paplūdimiuose ir pasinerti į žydrus jūros vandenis.

Esu kelionių agentūros GRŪDA gidas Graikijoje. Šią šalį pažįstu ir ja žaviuosi. Per ne vienerius darbo metus sukaupiau pakankamai žinių, kuriomis noriu pasidalinti su jumis. Taigi sveiki atvykę į nuostabiąją Graikiją – šalį, kur senovės istorija susitinka su kvapą gniaužiančia gamta ir modernia kultūra. Ši nuostabi vieta yra viena iš populiariausių kelionių krypčių visame pasaulyje, ir tai nė kiek nestebina, nes Graikijos dvasią ir grožį sunku pamiršti.

Graikija – valstybė pietų Europoje, Balkanų pusiasalyje. Šalies plotas siekia 131 944 km², artimiausios kaimynės: Bulgarija, Makedonija, Turkija ir Albanija. Šalį skalauja Viduržemio, Jonijos, Egėjo jūros, o pietinę Kretos pakrantę – Libijos jūra. Pakrantės ilgis – daugiau nei 15 000 kilometrų. 20 % Graikijos sudaro salos, kurių skaičius viršija 3000. Salos jungiasi į kelis salynus, kurių bendras plotas siekia 24 800 km². Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Atėnai. Kiti didieji miestai – Salonikai, Larisa, Volosas. Didžiausios salos – Kreta, Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų bei pietų ir šiaurės Sporadų salynai, Jonijos salynas.

Apie 93 % šalies gyventojų yra graikai. Šiaurinėse teritorijose, besiribojančiose su Bulgarija, Albanija ir Turkija, gyvena nedidelė makedoniečių, turkų ir albanų populiacija.

Apgyvendinimas Graikijoje

Graikijoje nakvynės kaina prabangiame 5 žvaigždučių viešbutyje prasideda maždaug nuo 90 eurų ir kyla iki kelių šimtų. Žemesnės klasės viešbutyje nakvynės kaina svyruoja nuo 45 iki 80  eurų. Keliautojai, kurie neieško ypatingos prabangos ir nenori per daug išlaidauti, gali apsistoti svečių namuose, hosteliuose. Čia nakvynė bendrabučio tipo kambaryje kainuoja apie 10 – 15 eurų, o atskirame kambaryje – apie 25 eurus. Keliaujantys su šeima ar draugų kompanija gali rinktis apartamentus, kuriuos  nuomoja vietiniai graikai. Nakvynės kaina tokiuose apartamentuose prasideda maždaug nuo 50 eurų. Geriausius Graikijos viešbučių pasiūlymus galite rasti čia.

Maistas Graikijoje

Graikijoje vyrauja Viduržemio jūros virtuvė, kurioje naudojama labai daug žalumynų, daržovių ir grūdinių kultūrų. Čia labai populiarūs žuvies ir jūros gėrybių patiekalai, ėrienos, jautienos ir vištienos kepsniai, pagardinti margaspalvėmis salotomis su šlakeliu citrinų sulčių ir alyvuogių aliejaus, kuris yra neatsiejama graikiškos virtuvės dalis. Graikijoje vertėtų išmėginti tokius tradicinius šalies patiekalus kaip gyros – tai skrudinta vištiena arba kiauliena, patiekiama su vietine duonele – pita, tzadziki – iš natūralaus jogurto, česnako, agurkų ir alyvuogių aliejaus pagamintas užkandis. Jūros gėrybių mėgėjai turėtų paskanauti ant grotelių keptų aštuonkojų arba achinosalata – jūrų ežio kiaušinių alyvuogių aliejaus ir citrinų padaže. Taip pat populiariūs vynuogių lapų suktinukai dolmadakia įdaryti ryžiais ir mėsa. Viešint šalyje privalu paragauti ir tikrų graikiškų salotų su šviežiu fetos sūriu. Desertui puikiai tiks graikų mėgstamas gardumynas – baklava, pagardinta žemės riešutais ir medumi. 

Graikų virtuvėje vyrauja Viduržemio jūros regiono tradicijos – paprasta, sveika ir nepretenzinga. Patiekaluose visada yra daržovių, prieskonių ir alyvuogių aliejaus. Graikų virtuvei per visą šalies istoriją įtakos turėjo turkų ir italų tradicijos, tačiau ji sugebėjo išlaikyti savo unikalumą.

Alyvuogių aliejus – svarbi graikiškos virtuvės dalis, be jo neapsieina joks valgis. Šis vitaminų šaltinis lengvai virškinamas, jame gausu polinesočiųjų rūgščių, baltymų ir organizmui reikalingų skaidulų. Graikai labai vertina šį „skystąjį auksą“ ir juo pagardina beveik viską. Bene kiekviena graikų šeima turi bent keletą alyvmedžių, kartais augančių už keliasdešimties kilometrų nuo šeimininkų gyvenamosios vietos.

Būdingas graikų virtuvės bruožas yra meze – gausus asortimentas užkandžių, patiekiamų valgio pradžioje. Viena iš nuolatinių meze sudedamųjų dalių yra tzatziki, gaminamas iš jogurto, agurkų minkštimo, česnako ir alyvuogių aliejaus.

Žolelės ir prieskoniai graikų virtuvėje naudojami labai dažnai. Daugiausia raudonėliai, mėtos, česnakai, svogūnai, krapai, bazilikas, čiobreliai, lauro lapai.

Ant stalo turi būti ir graikų pasididžiavimas – sūris. Graikai gamina mažiausiai 50 sūrių rūšių, kiekvienas regionas turi savo specialų receptą. Populiariausias sūris – feta, naudojamas ruošiant garsiąsias graikiškas salotas, kurias patys graikai vadina horiatiki.

Mėsa čia taip pat populiari. Pirmenybė teikiama avienai arba kiaulienai. Vienas žinomiausių patiekalų, gaminamas iš mėsos ir tradicinių graikiškų daržovių – musaka. Populiarus graikiškas patiekalas gyros, gaminamas iš neraugintos pitos duonos. Duona lengvai apkepama iš abiejų pusių, tada supjaustoma, kad susidarytų „kišenė“, kuri sandariai prikemšama smulkiai pjaustytomis daržovėmis, apkeptais kiaulienos ar vištienos gabalėliais, pagardinama jogurtiniu padažu.

Graikų virtuvėje gausu žuvies ir įvairių jūros gėrybių: raudonųjų kefalių, ungurių, kardžuvių, aštuonkojų, kalmarų, krevečių, midijų, sepijų, omarų. Žuvies patiekalų galima paragauti vietinėse kavinukėse ant jūros kranto.

Daugumos graikiškų saldumynų pagrindas medus ir riešutai. Tradicinis graikiškas saldumynas baklava – sluoksniuotas pyragas su smulkintais riešutais, migdolais ir cinamonu, išmirkytas tirštame sirupe. Loukoumades (graikiškos spurgos) – labai skanus tradicinis desertas, ruošiamas svarbioms šventėms. Gausybė įvairių vaisių leidžia graikams ruošti garsiąją graikišką uogienę, kuriai naudojami svarainiai, figos, apelsinai, persikai, vyšnios.

Graikijoje vyrauja tikras kavos kultas – kava geriama visada ir visur. Graikas visada sakys: „Susitikime kavos“ arba „Kviečiu kavos“. Arbata Graikijoje visai nepopuliari. Graikai gerą nuotaiką laiko svarbiu maisto gaminimo ingredientu, nes be jos patiekalas nebus nei skanus, nei sveikas.

Transportas Graikijoje

Graikijoje labai patogu keliauti autobusais arba taksi. Autobusų maršrutų grafikus, kurie keičiasi gana dažnai, galima rasti autobusų stotyje ir kiekvienoje autobusų stotelėje. Reiktų atminti, kad tarp miestelių kursuoja žali ir geltoni autobusai, o miestuose – mėlyni. Po šalį taip pat galima keliauti ir traukiniais, kurių trasos apima daugiau nei 2 tūkstančius kilometrų. Keliautojai, kurie nenori derintis prie viešojo transporto grafiko, gali išsinuomoti automobilį, tačiau reiktų atminti, kad Graikijoje už važiavimą Egnatia, Aegean, Olympia ir Pathe autostradomis, Aktio – Preveza tuneliu ir Rio Antirio tiltu yra numatytas kelių mokestis. Pats greičiausias ir patogiausias būdas nuvykti iš vienos Graikijos pusės į kitą ar pasiekti „išsibarsčiusias“ salas – lėktuvai. 

Viešasis transportas Graikijoje – patogus ir nebrangus (vienkartinio bilieto kaina – 1,20 EUR, dienos – 5 EUR). Šalyje veikia viena autobusų transporto įmonė – KTEL, užtikrinanti patogias ir saugias sąlygas keliauti autobusu. Bilietai parduodami tiek kasose stotyse, tiek pačiuose autobusuose. Svarbiausia pasitikrinti tvarkaraštį – stotelėse yra lentelės su tvarkaraščiais. Autobusų viduje skelbiamas kitos stotelės pavadinimas.

Taksi Graikijos miestuose važinėja visi, nepriklausomai nuo socialinio statuso ir ar turi asmeninį automobilį, nes tai patogu ir nebrangu. Mokama griežtai pagal skaitiklį. Naktį ir švenčių dienomis taikomas dvigubas tarifas. Fiksuotas mokestis – 1 EUR, bagažo pervežimas 2–3 EUR.

Sostinėje veikia metro  – vienas gražiausių ir moderniausių pasaulyje. Trasą sudaro trys linijos (žalia, raudona ir mėlyna), bendras stočių skaičius – 48. Bilietai parduodami kiekvienoje stotyje automatuose prie įėjimo. Vienkartinis bilietas kainuoja 1,20 EUR, dienos – 5 EUR. Susisiekimas tarp salų vyksta keltu arba oru. Visose pagrindinėse Graikijos salose yra oro uostai.

Automobilį galite išsinuomoti geležinkelio stotyse, oro uostuose, didesniuose viešbučiuose ir nuomos įmonėse. Pagrindinės sąlygos – tarptautinis vairuotojo pažymėjimas, ne trumpesnis kaip 1 metų vairavimo stažas ir daugiau nei 21 metų amžius. Draudimas dažniausiai įskaičiuojamas į nuomą, tačiau būtina išsiaiškinti, kiek jis kainuoja ir kokioms situacijoms taikomas.

Graikijos klimatas

Graikijoje vyrauja Viduržemio jūros klimatas, kuris sudaro visas sąlygas idealioms atostogoms. Pajūrio regionuose žiemos švelnios, bet gana drėgnos, o vasaros, priešingai, sausos ir karštos. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra siekia 25–27 °C. Rudenį ir pavasarį dažniausiai lyja. Drėgniausias regionas – Jonijos pakrantė. Todėl šį laiką geriau skirti ekskursijoms. Tokio tipo klimatas vyrauja Kikladų, Dodekaneso, Kretos salynuose, rytinėje Peloponeso ir Centrinės Graikijos dalyje. 

Šalies viduje žiemos žymiai vėsesnės, naktimis dažnai pasitaiko šalnų, kartais iškrenta ir gausesnis sniegas. Vakarų Graikijos bei Peloponeso kalnai žiemą gali pasidengti storu sniego sluoksniu. Makedonijoje ir Trakijoje kritulių kiekis visus metus vienodas, o Šiaurės Egėjo jūra padeda sušvelninti pakrančių temperatūrų skirtumus. Aplink Atėnus vasaros būna karštos, o žiemą temperatūra retai nukrenta žemiau 0 °C, tačiau žiemos laikotarpiu čia dažnai lyja. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Graikijoje svyruoja nuo 4 iki 12 °C. Dėl kalnuoto reljefo Graikijoje yra galimybė užsiimti žiemos sportu, šalyje veikia 19 žiemos sporto centrų.

Laikas Graikijoje

Laikas Graikijoje skaičiuojamas pagal Eastern European Time (EET) arba Central European Summer Time (ECST) standartus, žymint UTC +2:00. Taip pat laikas skaičiuojamas ir Lietuvoje. Tai reiškia, kad keliaudami į Graikiją, nepatirsite laiko juostų skirtumo.

Graikų kalba 

Graikų kalba yra oficiali visos šalies kalba. Nors anglų kalba šalyje plačiausiai mokoma ir vartojama po gimtosios graikų kalbos, daugelis keliautojų pripažįsta, kad keliaujant po šalį gana sudėtinga su vietiniais gyventojais bendrauti angliškai. Kitos dažnai vartojamos kalbos yra prancūzų, italų ir vokiečių. Turistų labiausiai lankomose vietovėse neturėtų kilti sunkumų bendraujant anglų kalba.

Religija Graikijoje

Graikijoje dominuoja ortodoksų bažnyčia, turinti gilias tradicijas ir stiprią kultūrinę įtaką šalyje. Maždaug 95–98 % gyventojų save identifikuoja kaip ortodoksai. Apie 2 % šalies gyventojų yra musulmonai. 

Sveikatos priežiūra ir skiepai Graikijoje

Graikijoje sveikatos priežiūros sistema pakankamai išvystyta – galima rinktis tiek valstybines, tiek privačias paslaugas. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Atėnai ir Tesalonikai, sveikatos priežiūra išvystyta ir lengvai prieinama, mažesniuose miesteliuose ir kaimuose kai kurios paslaugos gali būti ribojamos. Kelionių draudimas užtikrins, kad jums bus suteikta būtina pagalba, jei nutiktų nelaimė ar prireiktų skubios medicininės pagalbos.

Prieš keliaujant į Graikiją, rekomenduoju patikrinti informaciją Nacionalinio visuomenės sveikatos centro svetainėje, ar turite visus būtinuosius skiepus. Įprastai rekomenduojama suaugusiems pasiskiepyti nuo hepatito A ir B, difterijos, stabligės, tymų ir raudonukės. 

Jei vartojate vaistus, rekomenduoju pasiimti jų pakankamai, kad pakaktų visai kelionei arba turėkite receptus, gydytojo pažymą. Geriausia prieš keliaujant į Graikiją pasikonsultuoti su savo gydytoju arba kelionių medicinos specialistu dėl konkrečių rekomendacijų ir reikalavimų, kad užtikrintumėte saugią ir malonią kelionę.

GRŪDOS ekspertų patarimai: TOP 10 lankytinų vietų

• Atėnų akropolis. Akropolis – svarbiausias Graikijos kultūros simbolis, jau seniai tapęs Atėnų vizitine kortele, kuri atvaizduoja senovės graikų idealus ir meno raidą. Akropolyje galima išvysti didingąjį Partenoną, Herodo Atiko teatrą, deivės Nikės šventyklą, Dioniso teatrą ir kitus kvapą gniaužiančius statinius.
• Partenonas. Maždaug 432 m. pr. Kr. Atėnuose pastatyta šventykla deivei Atėnei yra svarbiausias ir žymiausias senovės Graikijos civilizacijos paminklas.
• Olimpo kalnas. Šiaurinėje Graikijos dalyje driekiasi kalnų grandinė, kurioje, pasak legendų ir mitų, gyveno didingieji Olimpo dievai. Šiandien tai nuostabaus grožio gamtos kampelis, kuriame atsigauna ir siela ir protas.
• Senovės Pela. Buvusi Makedonijos sostinė ir garsiojo karvedžio Aleksandro Didžiojo gimtinė žavi puikiai išsilaikiusiomis akmenų mozaikomis, kurios mena 300 m. pr. Kr.
• Poseidono šventykla. 444 m. pr. Kr. Sunijaus iškyšulyje pastatyta įspūdinga balto marmuro šventykla yra tarsi švyturys į jūrą išplaukusiems jūreiviams.
• Meteorų vienuolynai. Šiaurės vakariniame Tesalijos lygumos krašte, ant smiltainio uolų, stūkso impozantiški ir žadą atimantys statiniai, kurie skaičiuoja daugiau nei 600 metų. Manoma, kad danguje „kabančių“ vienuolynų buvo pastatyta apie dvidešimt, tačiau iki šių laikų išliko tik šeši. Meteorų vienuolynai yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
• Antikiniai Delfai. Fokidės slėnyje, visai netoli Parnaso kalno, buvo pastatyta įstabaus grožio Apolono šventykla, į kurią graikai eidavo prašyti dievų pagalbos. Šiandien šventyklos griuvėsiai vis dar alsuoja praeities didybe ir graikiška prabanga.
• Antikinis Kamiras. Tai vienas geriausiai išlikusių senovės Graikijos miestų, kuriame galima išvysti Atėnės šventyklos, termų ir kitų statinių griuvėsius.
• Drugelių slėnis. Vaizdingi kanalai, ošiantys kriokliai, vešli augmenija, mediniai tilteliai ir tūkstančiai margaspalvių drugelių sukuria išties ypatingą atmosferą. Geriausias metas apsilankyti Drugelių slėnyje – birželio – rugsėjo mėnesiai.
• Nacionalinis archeologijos muziejus. Atėnuose esančiame muziejuje galima apžiūrėti milžinišką vienos iš didingiausių ir galingiausių pasaulio civilizacijų artefaktų kolekciją.

Kada geriausia keliauti į Graikiją?

Beveik  300 dienų per metus Graikijoje šviečia saulė, tačiau keliautojams, kurie nemėgsta karščio ir spūsčių, pats palankiausias metas aplankyti šalį – pavasaris, vasaros pradžia arba ruduo. Tokiu metu oras sušyla iki +25 laipsnių šilumos, o paplūdimiai ir lankytini objektai nėra perpildyti poilsiautojų ir turistų. Nuo birželio vidurio prasideda vasaros sezonas, kuris trunka iki rugpjūčio pabaigos. Vasarą termometro stulpelis gali šoktelėti iki +35 laipsnių karščio.

Valiuta ir vidutinės kainos 

Oficiali Graikijos valiuta – euras. Daugelyje vietų galima atsiskaityti kortele, bet grynieji nepamaišys arbatpinigiams, pasivaikščiojimams po turgų ar keliaujant į užmiestį, kurio dar nepasiekė visi civilizacijos patogumai. Dažnai net ir populiarių kurortinių vietovių nedidelėse kavinėse ir parduotuvėse nėra mokėjimo terminalų. Šalyje yra daug bankomatų, tačiau už grynųjų pinigų išėmimą jie ima 3–5 % komisinį mokestį. 

Graikijoje keliautojams nesunku rasti patogų kambarį už 30–50 EUR, o už 100 EUR galima tikėtis aukštesnės klasės aptarnavimo. Papietauti ar pavakarieniauti galima už 10–40 EUR. Žinoma, viskas priklauso nuo jūsų poreikių – vieni gatvėje nusipirks užkandį už 3 EUR, kiti norės jūros gėrybių už 10 EUR. Apskritai, kainos Graikijoje nešokiruoja.

Muziejaus bilietai kainuoja nuo 5 EUR iki 15 EUR. Norint smagiai praleisti laiką vandens parke, su savimi reikia pasiimti 30–50 EUR. Laivelio pasiplaukiojimui nuomos kaina prasideda nuo 70 EUR už valandą, priklausomai nuo jo lygio.

Vizos vykstant į Graikiją

Lietuvos Respublikos piliečiams vystant į Graikiją vizos nereikia. Planuojantiems šalyje pasilikti ilgiau nei 90 dienų, būtina užregistruoti savo gyvenamąją vietą atitinkamoje valdžios institucijoje ir gauti registracijos liudijimą. Informaciją apie reikalingus dokumentus ir procedūras rasite ES informaciniame tinklapyje.

Įvairiais klausimais gali padėti Graikijoje veikiančios LR diplomatinės atstovybės. 

Naudinga formacija vykstantiems į Graikiją

Graikijoje leistinas alkoholio kiekis vairuotojui – 0,5 promilės. Viršijus šią normą, gresia bauda ir teisių atėmimas.