Tiesioginis skrydis, 7 nakvynės, 4* viešbutis su viskas įskaičiuota Maroke tik nuo - 524€!

Kodėl Marokas?

Marokas – stebuklų žemė, kur saulė beprotiškai kaitina, vėjas švelniau už motinos rankas glosto Jūsų kūną, o žmonės, kaip niekur pasaulyje, paslaptingi. Šalies dvasia slypi jos architektūros ir dailės paminkluose. Marokas – tai uždari kaimeliai kalnuose, flamingų kolonijos netoli Agadyro, neįveikiamų tvirtovių grandinės ten, kur, rodos, niekas nenorėtų gyventi, į Timbuktu vedančių karavanų kelio pradžia, romėnų miestų griuvėsiai, Chasano II mečetė Kasablankoje, snieguotos Atlaso kalnų viršūnės ir kultūros lobynai Fese.
Marokas – nepastovus, jis nuolat kinta, tobulėja. Miestai taip skiriasi vienas nuo kito, jog atrodo, kad jie išdygo skirtingoje dirvoje ir juos statė kitos tautos. Taip įvyko galbūt todėl, kad ši berberų ir arabų šalis priglaudė ir antikinio pasaulio turtus, ir Judėjos verslininkų pasiekimus, ir nuo Ispanijos inkvizicijos pabėgusių mokslininkų idėjas. Maroko krantuose nuo senų senovės išsilaipindavo romėnai, graikai, finikiečiai.
Kraštovaizdis šalį daro išskirtinę: smulkaus smėlio paplūdimiai pereina į unikalias gatves, šios išauga į kvartalus, iš kurių susideda miestai. Maroko karalystę beveik iš visų pusių supa žaluma, o ją keičia smėlėtoji karalienė Sachara. Čia išvysite ir neaprėpiamą dykumą, ir snieguotas viršūnes, ir vešlią augaliją oazėse.
Maroko pasididžiavimas – beveik šalies centre dunksantys Atlaso kalnai (aukščiausia viršūnė yra 4165 m virš jūros lygio). Žemė aplink kalnus tarsi kaitrios saulės nuspalvinta raudonai. Tipiškas šių vietų vaizdas – kalnų oazės su palmių giraitėmis. Nuo kalnų iki vandenyno plyti lygumos. Pavasarį jose pražįsta tūkstančiai laukinių gėlių: vilkdalgiai, aguonos, narcizai, medetkos, Afrikos žibuoklės – sanpaulijos, kurios pas mus auginamos kambariuose.
Maroke turistai susiduria su visais Rytams būdingais gundymais. Margos šalies turgavietės yra tikri tautodailės lobynai. Ypač gražūs odos dirbiniai, sidabro papuošalai, rankomis austi kilimai. Šalyje dar ir dabar lipdomi aukšti ąsočiai – tipiški senoviniai indai vandeniui nešioti. Marokietės iš ožkų vilnų audžia nuostabius įvairiaspalvius kilimus, liaudiškuose raštuose dominuoja raudona – gyvenimo – spalva. Rankdarbiai įamžina Maroko gyvenimą: palmės kilimuose simbolizuoja dykumas, pusmėnuliai – islamą. Vaikščiodami siauromis ir painiomis senų miestų gatvelėmis, kur prasilenkti gali tik du nešuliais apkrauti kupranugariai, pasijusite tarsi nepažįstamoje tolimoje karalystėje.

LANKYTINI OBJEKTAI MAROKE:

• Sachara – dykumų karalienė. Sachara plyti nuo Nilo iki Raudonosios jūros – tai didžiausia (apie 9 mln. kv. km) ir karščiausia pasaulio dykuma (vasarą čia temperatūra pakyla iki 50 laipsnių), užimanti beveik trečdalį Afrikos. Maroko Sacharoje palyja tik kas kelerius metus, bet vos kelias minutes. Tačiau yra sugebančių išlikti ir tokiomis sąlygomis – visoje Sacharoje gyvena apie 2 mln. žmonių. Dykumos gyventojus gelbsti palmės. Ant jų augančios datulės yra pagrindinė dykumos eksporto prekė. Tai labai ištvermingi ilgaamžiai medžiai, vaisius vedantys 150 metų. Vienintelė transporto priemonė Sacharoje – kupranugariai.
• Kasablanka – šalies verslo sostinė. Tai didžiausias Maroko miestas, dar vadinamas šalies verslo sostine. Daugeliui amerikiečių ir europiečių Kasablanka asocijuojasi su gražiu gyvenimu, turtu ir nuotykiais. Gyvenimo tempu ir charakteriu Kasablanka primena Pietų Europos miestą: visur skubantys žmonės, čadromis nedangstančios veidų, trumpus sijonus seginčios ir aukštakulnius avinčios moterys. Miestas žavi kontrastais, tradicijų ir šiuolaikiškumo darna. XVII a. viduryje čia buvo tik maža berberų gyvenvietė. Vietiniai savo kalba miestelį vadino baltais namais, vėliau taip jį ėmė vadinti ir ispanai (isp. casa blanca – baltas namas). Šis pavadinimas ir prigijo. Kasablankoje yra kur pasižvalgyti: Jungtinių Tautų aikštė, senovinė medina, Muchamedo V aikštė, Karališkųjų rūmų prieigos, Habu kvartalas, Anfos gyvenamoji zona, Ain Džabo pajūrio kelias su restoranėliais ir baseinais. Turistus žavi Sacre Coeur katedra – puikus senovės Maroko architektūros pavyzdys.
• Didžiausia šalies įžymybė – įspūdinga (antra pagal dydį po Mekos) Chasano II mečetė Kasablankoje. Joje vienu metu gali melstis 25 tūkst. tikinčiųjų, dar apie 80 tūkst. telpa aplink pastatą.
• Marakešas apsuka galvą. Marakešas kartais dar vadinamas Raudonąja oaze, Pietų perlu, Rytų Maroko širdimi. Čia skuba visi, kurie nori pažinti tikrąjį Maroką. 1062 m. Marakešą įkūrė Almodovarų dinastijos pradininkas Jusufas ibn Tašminas. Greit jis tapo komerciniu, kultūriniu ir religiniu Magrebo, Andalūzijos ir dalies Afrikos centru. Čia daug aikščių. Žymiausia yra miesto centre – Džema al Fina. Joje susirenka kobrų kerėtojai, likimo būrėjos, sendaikčių pardavėjai, bebaimiai akrobatai, ugnies rijikai, šokėjai, visokiausi keistuoliai, prieskonių ir kvepalų pardavėjai, tatuiruočių kūrėjai. Marakeše daug turgų, kuriuose pasijusite tarsi stebuklų pasakoje. Lankytis turguose patartina ankstyvą rytą arba vėlyvą popietę, kad išvengtumėte spūsčių. Miesto medina alsuoja krašto istorija. Miestą tarsi tvirtovę ratu apsupusios 180 tūkst. palmių. Truputį toliau akis vilioja apelsininiai citrinmedžiai, alyvmedžiai, figomis apkibę fikusai, granatmedžiai.
• Karališkajame Fese – kultūros lobynai. Fesas laikomas Afrikos Atėnais, nes tai – karalių miestas, arabiškojo Maroko centras. Jį pačiais pirmaisiais islamo amžiais (maždaug prieš 1 200 metų) įkūrė šventasis marokietis Mula Idrisas I. Sakoma, kad jis pastatytas... kauptuku. Mula dovanų gautu iš aukso ir sidabro nulietu kauptuku pažymėjo ribas, kur turėjo iškilti pirmoji arabiškojo Maroko karalių dinastijos tvirtovė. Nuo žinomų Rytų miestų Bagdado ir Kairo Fesas skiriasi architektūra. Čia turistus pribloškia užburiantys arabiški rūmai, mečetės, muziejai. Kultūros lobynai taip žavi, kad daugelis juos lygina net su Florencijos ar Atėnų turtais. Seniausios senamiesčio dalies gatvelės tokios siauros, kad eidamas abiem alkūnėmis lieti namų sienas. Tai pačios siauriausios pasaulyje gatvelės. Senamiestyje galima ir pasiklysti – čia vinguriuoja apie 10 tūkst. gatvių ir gatvelių, kai kurios iš jų net neturi pavadinimų. XIII a. viduryje pasikeitė valdžia. Feso senamiestis jai pasirodė per mažas, tad buvo pastatyti didžiuliai karalių rūmai su aukso durimis, įkurtas sodas, atidarytas turgus ir religinė Korano mokykla. Nuo šių laikų pradėjo plėstis ir Feso naujamiestis. Dabar jis susideda iš senojo ir naujojo. Kai karalius persikėlė į Rabatą, Fesas tapo paprastu provincijos miestu, tačiau išliko religine Maroko šventove ir išsaugojo prekybos bei amatų centro šlovę. Fesas garsėja ir kulinarija – tai tikras gastronomijos centras.
• Meknesas – Maroko Versalis. Tai vienas iš keturių svarbiausių imperatorių miestų, įsikūrusių šiaurės Atlaso kalnų plynaukštėje. Miesto istorija prasideda Almodovarų dinastijos laikais XI šimtmetyje, kai jį įkūrė berberai. Atvykę iš sausringų kraštų, jie čia rado gausybę vandens, derlingų žemių ir alyvų giraičių. Anksčiau miestas ir vadintas Alyvų Meknesu. Jis ilgai buvo karalių vizirių rezidencija, kol XVII a. šalies istorija pasuko kita kryptimi. Susižavėjęs Mekneso grožiu, sultonas Mala Ismailas jį pavertė galingu ir svarbiu imperijos miestu. Per 50 Ismailo valdymo metų jame pastatyta daugybė mečečių, rūmų, įkurta sodų, grūdų saugyklų, arklidžių. Tačiau Ismailo miestas svajonė, apsuptas masyvia siena, taip ir nebuvo baigtas. Jo įsakymu pastatytas ir miesto kalėjimas – milžiniški požemiai, užimantys 7 kv. km plotą. Jis vadinamas Kara. Tai portugalo vardas, kuriam valdovas pažadėjo laisvę, jeigu šis suplanuos kalėjimą 40 tūkst. kalinių.