Rumunija, Bulgarija ir šarmingasis Stambulas (3 dienų poilsis prie Juodosios jūros Bulgarijoje) 12d.

Populiarioji Turkija – tai ne tik puikūs paplūdimiai, kaitri saulė ir dangaus mėlynumo jūra. Tai šalis, turtinga savo istorija, kultūra ir tradicijomis. Čia apsilankius visada norėsis sugrįžti dar ne kartą, o parsivežti prisiminimai sušildys net ir šalčiausią žiemos vakarą.

(Visos pažintinės kelionės į Turkiją)

(Visos poilsinės kelionės lėktuvu į Turkiją)

Apgyvendinimas

Turkija – tikras rojus keliautojams ir poilsiautojams, nes kiekvienas čia ras viešbutį pagal savo skonį ir kišenę. Nakvynės kaina 4 – 5 žvaigždučių viešbutyje gali svyruoti nuo 40 eurų iki kelių šimtų, priklausomai nuo viešbučio lokacijos, teikiamų paslaugų ir kitų kriterijų. Nakvynė žemesnės klasės viešbučiuose vidutiniškai kainuoja apie 25 – 40 eurų. Svečių  namuose išsinuomoti lovą parai galima vos už 4 eurus, o visą kambarį – už 10 eurų. Vykstantys į Turkiją su didesne kompanija arba ilgesniam laikui taip pat gali apsistoti vietinių gyventojų nuomojamuose apartamentuose. 2 – 3 kambarių apartamentų nuomos kaina prasideda maždaug nuo 30 eurų ir gali siekti kelis šimtus. Geriausius viešbučių pasiūlymus galite rasti čia.

Maistas

Tradicinės turkų virtuvės pagrindą sudaro grūdinės kultūros ir įvairios daržovės. Šalyje ypač mėgstama žuvis ir jūros gėrybės, mėsa vartojama rečiau, tačiau bet kuriame turkiškame restorane galima paskanauti gardžių turkiškų kebabų su ėriena, tandyroje keptos ėrienos, ėrienos šašlykų ir pan. Prie mėsos valgių dažniausiai patiekiamas lengvas ir gaivus jogurto padažas. Turkai labai mėgsta įdarytas daržoves – baklažanus, paprikas, alyvuoges. Vynmedžio lapus valgo įdarytus riešutais ir razinomis. Dažnai manoma, kad turkiškas maistas labai aitrus, tačiau turkai stengiasi išlaikyti  unikalias produkto skonines savybes, todėl prieskonius naudoja saikingai. Svečiuojantis Turkijoje būtina paragauti tokių tradicinių šalies patiekalų kaip žuvies kotletai, baklažanų sklindžiai, įdaryti baklažanai, avienos šašlykas, plovas, manų kruopų chalva, čeburekai su sūriu ir saldžioji baklava.

Transportas

Pati populiariausia viešojo transporto priemonė miestuose – autobusai arba mikroautobusai, kurie į gatves išrieda dar neišaušus, o darbą baigia naktį. Viešojo transporto bilietus galima įsigyti autobusų ir traukinių stotyse, pačiuose autobusuose ar informacijos centruose. Po šalį patogu keliauti greitaisiais traukiniais ar automobiliais. Keliai šalyje puikūs, tačiau išsinuomoti automobilį gali tik 21 metų sulaukę asmenys, turintys bent metų vairavimo stažą.  Be to, reikia papildomai mokėti už važiavimą tiltu per Bosforo sąsiaurį ir kai kuriose magistralėse. Galiausiai reiktų atminti, kad Turkija yra milžiniška šalis, todėl tolimiems atstumams įveikti geriau rinktis lėktuvus. Visą informaciją apie lėktuvo bilietus galite rasti čia.

GRŪDOS ekspertų patarimai: TOP 10 lankytinų vietų

• Edirnė. Senoji Osmanų sostinė keliautojus vilioja istoriniu ir architektūriniu palikimu, nuostabiais tradiciniais valgiais ir aliejuotų imtynininkų kovomis, kurios čia organizuojamos kiekvieną vasarą.
• Stambulas. Didžiausias miestas Turkijoje, tikras spalvų ir kontrastų miestas, kuriame nuolatos verda gyvenimas. Stambulas – puikus pavyzdys, kaip modernaus pasaulio atributai gali derėti su istoriniu palikimu.
• Šv. Sofijos soboras. Dar VI a. pastatytas didingas statinys žavi prabangiu 56 metrų aukščio kupolu, papuoštu užrašais iš Korano. Šv. Sofijos soboras – vienas gražiausių statinių Stambule. 
• Bosforo sąsiauris. Maždaug 30 km ilgio sąsiauris, skiriantis Europą nuo Azijos, įspūdingas gamtos šedevras. Čia nuolatos plaukioja laiveliai, nuo kurių denio atsiveria kvapą gniaužianti panorama.
• Mėlynoji mečetė. XVII a. Stambule pastatytą mečetę garsina išskirtinė ir akį traukianti puošyba. Beveik  20 tūkstančių mėlynų rankų darbo plytelių dekoruotas statinys atrodo tiesiog stebuklingai.
• Ankara. Turkijos sostinė – kosmopolitinis miestas, kuriame netrūksta veiklos net ir išrankiausiam keliautojams. Čia gausu muziejų, meno galerijų, įstabių istorinių ir architektūrinių objektų, puikių restoranų, parduotuvių. Ankara maloniai nustebins kiekvieną svečią.
• Kapadokija. Geologinis stebuklas, stebinantis neįtikėtinu kraštovaizdžiu, susiformavusiu maždaug prieš 30 mln. metų. Kapadokijoje gausu keistos formos urvų, kalvų, sudėtingų tunelių sistemų, kurios sudaro ištisus požeminius miestus.
• Denizlis. Industrinis miestas, kurio simboliu laikomas gaidys, vilioja šurmuliuojančiomis gatvėmis, puikiomis pasilinksminimo vietomis ir istoriniu palikimu.
• Pamukalė. Tikras gamtos stebuklas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Baltos travertino terasos atrodo įspūdingai, o kraštovaizdis nukelia tarytum į visai kitą planetą.
• Troja. Pasak istorijos, vienas didingiausių ir garsiausių senovės miestų buvo sunaikintas beveik per naktį. Šiandien apie čia stūksojusią Troją primena tik išlikusi gynybinė siena, romėnų teatras, keli namai ir šventyklos.

Kada geriausia keliauti į Turkiją?

Turkija – amžinos vasaros sostinė, čia net žiemą termometro stulpelis nenukrenta žemiau + 10 laipsnių šilumos, o vasarą gali šoktelėti iki +40 karščio. Geriausias metas keliauti į Turkiją – birželio ir gegužės mėnesiai bei ruduo, kuomet šalyje vyrauja šilti ir saulėti orai, tačiau nevargina kaitra.

Naudingi patarimai

Leistinas alkoholio kiekis vairuotojui Turkijoje – 0,5 promilės.

Turkijos valiuta – Turkijos lira (TRY). 1 EUR = 7 TRY.

Turkija musulmoniška šalis, kuklumas čia labai vertinama savybė, todėl gerbkite šalies tradicijas ir laikykitės aprangos kodo.

Straipsnis parengtas pagal Tripadvisor.com, Hometurkey.com informaciją.

Informacija atnaujinta: 2018.09.28

Rumunija

Rumunija – garsiojo grafo Drakulos gimtinė, apipinta mistiškais pasakojimais ir legendomis, kurios iki šiol kelia baimę ir žadina smalsumą. Paslaptinga šalis traukia lyg magnetas, tačiau čia atvykstančius pasitinka ne ant medinių kuolų susmaigstytos vampyrų galvos, o nuostabaus grožio gamta, kerinti Juodosios jūros pakrantė ir jaukūs miesteliai. (Visos kelionės į Rumuniją)

Rumunija yra šalis su šiek tiek chaotišku gyvenimo būdu, kuris vieniems atrodo varginantis, o kitiems įdomus. Šalies gyventojai labai draugiški ir svetingi. Pasakų pilys, kerintys peizažai, Karpatų kalnai, Juodoji jūra, Drakulos Transilvanija, didingi miestai... Kelionės į Rumuniją stebina ir užburia. Kadangi tai vis dar mažai turistams žinoma šalis, galite būti ramūs, kad minios žmonių su telefonais ir fotoaparatais Rumunijoje nepamatysite. Kainos, reikia pastebėti, šioje šalyje žemesnės nei kitur Europoje, o paslaugų kokybė aukšta. O jau maistas... Žodžiu, apie viską papasakosiu jums kaip ilgametis kelionių organizatoriaus GRŪDA gidas Rumunijoje. 

Bendra informacija apie Rumuniją

Rumunija – valstybė Pietryčių Europoje, skalaujama Juodosios jūros. Ribojasi su Bulgarija, Serbija, Vengrija, Ukraina bei Moldova. Sostinė – Bukareštas.

Bendras šalies plotas siekia 238 391 km². Rumunija padalinta į 42 administracinius-teritorinius vienetus, iš kurių 41 yra apskritys, Bukarešto savivaldybė atitinka apskritį.

Klimatas 

Rumunijos klimatas yra žemyninis, Juodosios jūros pakrantėje pereinantis į drėgną subtropinį. Karpatuose vyrauja vėsus kalnų klimatas.

Vasaros Rumunijoje dažnai būna karštos – 35 °C ir aukštesnė temperatūra pakankamai įprasta šalies žemumose. Vasarą dažnos audros su perkūnija. Ruduo daugumoje vietovių švelnus ir ilgas. Vidutinė metinė temperatūra svyruoja nuo 8 °C šalies šiaurėje iki 11 °C pietuose. Žiemos mėnesiais vidutinė temperatūra svyruoja nuo -3 °C iki -15 °C. Žiemą sninga gana dažnai ir gausiai. 

Laikas 

Rumunija priklauso UTC +2 Eastern European Time (EET) laiko juostai. Tai ta pati laiko juosta, kuriai priklauso ir Lietuva. Tai reiškia, kad vykstant į šią šalį laiko persukinėti nereikės. 

Kalba 

Oficiali Rumunijos kalba yra rumunų, ja kalba maždaug 90 % šalies piliečių.

Vengrų kalba pagal valstybės įstatymus pripažįstama regionuose, kuriuose gyvenančių vengrų skaičius viršija tam tikrą procentą. Rumunijoje taip pat gyvena tautos, kurios bendrauja savo tarme (moldavai, turkai, romai ir kt.).

Religija 

Rumunijoje nėra oficialios valstybinės religijos, šalies piliečiams suteikta visiška tikėjimo laisvė. Nepaisant to, 87 % gyventojų priklauso stačiatikių bažnyčiai, 5 % save priskiria protestantams, 4 % yra katalikai, 1 % katalikai-stačiatikiai, 47 % priklauso Rumunijos evangelikų reformatų bažnyčiai, 41 % – Romos katalikų bažnyčiai.

Šalyje yra nedidelė musulmonų bendruomenė, kurios daugumą sudaro turkai ir totoriai – skaičiuojama apie 67 500 žmonių. Čia taip pat gyvena 6179 žydai, o 23 105 piliečių teigia esantys ateistai.

Sveikatos priežiūra ir skiepai 

Vykstant į Rumuniją šiuo metu privalomai skiepytis nereikia. Rekomenduojami skiepai dėl kitų galimų infekcijų: hepatitas A, hepatitas B, suaugusiems difterijos, stabligės revakcinacija. Daugiau informacijos galima rasti oficialioje Visuomenės sveikatos centro svetainėje. 

Rumunijoje veikia valstybinės ir privačios medicinos įstaigos. Pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos pasiekiamos didžiuosiuose miestuose, kaimo vietovėse šiek tiek sudėtingiau pasiekti artimiausią ligoninę ar kliniką. Privačiose klinikose paprastai galima gauti greitesnę pagalbą, tačiau paslaugos brangesnės nei viešosiose įstaigose.

Keliaujant į Rumuniją, rekomenduoju įsigyti kelionės draudimą, kuris užtikrins saugumą susidūrus su rimtomis problemomis. Europos Sąjungos šalių piliečiai, norėdami gauti skubią medicinos pagalbą, gali pasinaudoti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK).

Jei turite klausimų ar specifinių poreikių, planuodami kelionę į Rumuniją pasikonsultuokite su jus prižiūrinčiu gydytoju. 

Apgyvendinimas

Rumunija – viena mažiausiai turistų lankomų šalių, todėl nakvynės kainos čia tikrai nesikandžioja. Nakvynė prabangiame viešbutyje su vandens pramogų ar SPA zona vidutiniškai kainuoja  apie 70 – 80 eurų. 2 – 3  žvaigždučių viešbutyje nakvynės kaina svyruoja maždaug nuo 25 iki 40  eurų. Mėgstantys bendrauti su kitais keliautojais gali apsistoti svečių namuose, kuriuose nakvynė kainuoja 8 – 15 eurų. Vykstantys su didesne draugų kompanija gali rinktis ir trumpalaikę butų nuomą. 2 – 3 kambarių buto nuomos kaina Rumunijoje prasideda vos nuo 40  eurų už parą. Geriausius Rumunijos viešbučių pasiūlymus galite rasti čia. 

Maistas

Aštraus maisto mėgėjai Rumunijoje turėtų pasijusti tarsi rojuje. Šalies virtuvė garsėja itin gausiu daržovių, vaisių, įvairiausių žalumynų ir aštrių prieskonių asortimentu.  Daržovės dažniausiai marinuojamos ir patiekiamos kartu su žuvies ir mėsos patiekalais, kurie sunkiai įsivaizduojami  be tradicinio aštraus padažo. Šalyje labai populiarūs žuvies ir daržovių troškiniai, ant žarijų ar  grotelių keptos bei troškintos daržovės – įdarytos paprikos (ardei umpluti), baklažanų ir faršo apkepas (musaka), įdaryti kopūstai (sarmale). Rumunijoje klesti medžioklė, todėl vertinami žvėrienos valgiai, ypač stirnienos nugarinė, iš kurios rumunai gamina kepsnius ir aštrius troškinius. Svečiuojantis šalyje, reiktų išmėginti ir labai aštrias dešrelės be odos (mititej), gausiai prieskoniais pagardintą ir pusiau išvirtą avienos krūtinėlę, kuri vėliau supjaustoma ir apkepama ant grotelių. Tradiciniai rumunų desertai – pusiau apvalus uogomis, uogiene ar varške įdarytas pyragas, įvairūs vaisiniai biskvitai, riešutiniai sausainiai.

Rumunų virtuvė atspindi šalies geografinę padėtį ir istoriją. Vietiniams patiekalams įtakos turėjo vengrų, osmanų, austrų ir vokiečių tautos. Nepraleiskite progos pasimėgauti autentiškais patiekalais, kurie tikrai pradžiugins jūsų skonio receptorius.

Ciorba de Burta arba kitaip – žarnokų sriuba, nepaisant pavadinimo yra vienas skaniausių ir sočiausių patiekalų. Receptas į rumunų žemes atkeliavo iš Osmanų imperijos, tačiau rumunai jį modifikavo, pridėdami citrinos (arba acto), daržovių ir daug česnako. XVII a. Bukarešto apylinkėse egzistavo ir kita sriubos rūšis, ruošiama iš ėrienos arba veršienos, pagardinta kiaušiniu bei actu.

Sarmale primena mums įprastus balandėlius. Patiekalas gaminamas iš maltos mėsos (kiaulienos, ėrienos, jautienos, vištienos ir kt.), sumaišytos su ryžiais ir prieskoniais ir įvyniojamos į kopūstų, vynuogių lapus, špinatus ar net krienų lapus. Tradiciškai geriausia sarmale ruošiama moliniuose induose, o patiekiama su polenta ir grietinėle. Kiekviena rumunų šeima turi savo sarmale receptą, perduodamą iš kartos į kartą. Šis patiekalas ruošiamas ypatingomis progomis – Kalėdoms ir Velykoms.

Transilvanijos guliašas yra rumuniška garsiojo vengriško guliašo versija. Šis sotus patiekalas gaminamas iš jautienos, svogūnų, pomidorų, paprikų ir prieskonių. Troškintas, kol mėsa suminkštės, guliašas tradiciškai patiekiamas su mamáligè arba duona, kad susigertų sodrus kvapnus padažas.

Mamáligè yra rumuniška polenta. Gaminama iš geltonųjų kukurūzų miltų ir istoriškai buvo laikoma valstiečių maistu, tačiau peržengė socialines ribas ir tapo mėgstamu nacionaliniu patiekalu. Mamáligè neįtikėtinai universali, nes gali būti patiekiama kaip garnyras prie troškinių ir mėsos patiekalų arba valgoma kaip atskiras patiekalas pridėjus sūrio, sviesto ir grietinės. Kai kuriuose regionuose ruošiama saldi versija su pienu ir cukrumi. Daugelyje Rumunijos namų mamáligè yra pagrindinis maistas, simbolizuojantis šalies kulinarinio paveldo paprastumą ir šilumą.

Papanași – mėgstamiausias rumuniškas desertas, kurio neturėtų praleisti nė vienas smaližius. Šios keptos arba virtos spurgos gaminamos iš saldinto karvės sūrio, kiaušinių ir miltų mišinio, todėl joms suteikiama minkšta, puri tekstūra. Kepti papanași‘ai dažniausiai patiekiami su grietine ir konservuotais vaisiais ar uogomis (dažniausiai mėlynėmis ar vyšniomis), o virti – su saldžiu sirupu.

Cozonac saldi duona – neatsiejama Rumunijos švenčių dalis. Gaminama iš mielinės tešlos su maltų graikinių riešutų, cukraus bei kakavos įdaru. Cozonac‘o gaminimo procesas reikalauja daug darbo ir kantrybės, nes tešla turi kelis kartus pakilti, kad išgautų jai būdingą lengvumą. Stebėti, kaip rumunų šeima ruošia šį patiekalą, prilygsta ritualui, kai visi šeimynykščiai stoja minkyti tešlos ar ruošti įdaro. Neįmanoma atsispirti šviežiai iškepto cozonac‘o aromatui.  Ši mielinės tešlos duona yra minkšta, puri ir nepaprastai gardi.

Țuică yra daugiau nei tik tradicinis rumuniškas alkoholinis gėrimas – tai giliai įsišaknijusi kultūros dalis. Šis brendis dažniausiai gaminamas iš fermentuotų slyvų ir gali būti įvairaus stiprumo – paprastai nuo 20 % iki 60 %. Țuică dažnai vartojamas kaip aperityvas, skatinantis apetitą. Kiekvienas Rumunijos regionas gali pasigirti savo tuică versija, atspindinčia vietos tradicijas. 

Transportas

Rumunija gali didžiuotis puikiai išvystytu traukinių tinklu, kuris leidžia pasiekti net atokiausius šalies kampelius. Yra trys traukinių rūšys: vietiniai – tai patys pigiausi ir lėčiausi traukiniai, ekspreso – greitesni, tačiau brangesni ir greičiausi, bet ir brangiausi tarpmiestiniai traukiniai, kurie puikiai tinka ilgoms kelionėms. Traukinio bilietus vertėtų įsigyti iš anksto. Tai galima padaryti stotyje arba specialiose kasose. Rumunijos keliai tvarkingi, todėl galima nuomotis ir automobilį.  Tiesa, norint keliauti Rumunijos keliais, reikia įsigyti leidimą – vinjetę, kurios kaina yra 3 eurai savaitei. Be to, papildomai teks mokėti už važiavimą tiltais per Dunojų. Pats pigiausias būdas keliauti Rumunijoje – autobusai, o greičiausias – lėktuvai. 

Viešasis transportas Rumunijoje gana gerai išvystytas. Bilietus į troleibusus, autobusus ir tramvajus galima įsigyti specializuotuose kioskuose. Bukarešte viena kelionė bet kokio tipo viešuoju transportu kainuoja 2,5 RON (0,5 EUR), dienos bilietas – 8 RON (1,65 EUR), savaitinis – 18 RON (3,65 EUR). 

Po sostinę galima keliauti ir metro. Mieste yra trys linijos, traukiniai kursuoja kas 5–8 min. Norint keliauti metro, prie įėjimo reikia nusipirkti magnetinę kortelę, kuri kainuoja 4 RON (0,8 EUR) už dvi keliones, 15 RON (3 EUR) už dešimt kelionių, 6 RON (2,25 EUR) dienai, 50 RON (10 EUR) už 62 keliones per mėnesį, 60 RON (10 EUR) neribotą kiekį kelionių per mėnesį.

Activ Card – tai bekontaktė kortelė, naudojama Bukarešte metro bei antžeminiam transportui. Ją galima papildyti įvairių tipų bilietais ar kelionių kortelėmis.

Rumunijoje galima pasinaudoti Uber, Bolt arba vietinių taksi  (Meridian Taxi, Star Taxi) paslaugomis. Kainos gali svyruoti nuo 1,29 RON (0,26 EUR) iki 3,5 RON (0,70 EUR) už kilometrą. Jei užsisakysite taksi iš oro uosto, kaina priklausys nuo taksi įmonės ir tikslios jūsų viešbučio vietos.

Susisiekimas tarp miestų ne mažiau išvystytas. Jei reikia įveikti trumpą atstumą, rekomenduoju naudotis tarpmiestiniais autobusais, o po šalį geriau keliauti geležinkeliu.

Tarpmiestinių autobusų bilietus įsigyti galima autobusų stoties bilietų kasose arba iš vairuotojų ar jų padėjėjų. Patogiausia autobuso bilietą užsisakyti internetu.

Rumunijos geležinkelių tinklas yra vienas iš 4 didžiausių ir tankiausių Europoje. Tolimoms kelionėms iš vieno Rumunijos galo į kitą patogu naudotis greitaisiais traukiniais. Yra keletas kainų tipų, įskaitant regioninius bilietus, kurie suteikia neribotą kelionę tam tikrą laiką arba tam tikromis dienomis priemiestiniuose traukiniuose. Informaciją apie kainas ir traukinių tvarkaraščius rasite Rumunijos geležinkelių svetainėje.

Rumunijoje yra 17 oro uostų. Iš jų 5 (Banisa, Cluj-Napoca ir kt.) vykdo tik vidaus skrydžius, o 12 (Henri Coanda, Iasi, Sibiu ir kt.) priima ir tarptautinius skrydžius. Didieji oro uostai yra šalia svarbių šalies kurortų ar lankytinų vietų, iš jų nesunku nuvykti į kaimyninius miestus.

GRŪDOS ekspertų patarimai: TOP 10 lankytinų vietų

• Maramurešo regionas. Šiaurės vakarų Rumuniją labiausiai garsina ne smaragdinė gamta, o Maramurešo regionas, kuriame yra maždaug 100 nedidukių ir be galo unikalių medinių bažnyčių. Dalis jų įtraukos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
• Bukovinos regionas. Meno lobynu vadinamas Bukovinos regionas garsėja į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktais vienuolynais, kurių sienas puošia nuostabios freskos, vaizduojančios religines scenas. Čia svečiuojantis būtina aplankyti Voroneto vienuolyną, kuris dažnai vadinamas Rytų Siksto koplyčia ir Moldovitos vienuolyną, garsėjantį freska „Konstantinopolio apgultis“.
• Bikazo kalnų tarpeklis. Giliausias ir ilgiausias Rumunijos tarpeklis pakeri gamtos didybe ir kvapą gniaužiančiu kraštovaizdžiu. Žygis po šį gamtos stebuklą nepaliks abejingų ir padovanos gražiausius prisiminimus.
• Bukareštas. Rumunijos sostinė – energingas, dinamiškas ir spalvingas miestas, viliojantis ypatinga atmosfera ir istoriniu bei kultūriniu palikimu. Svečiuojantis Bukarešte, būtina aplankyti Parlamento rūmus – tai antras pagal dydį pastatas pasaulyje, nuostabaus grožio Kretzulescu bažnyčią, nedidukę Stavropoleos bažnyčią, garsėjančią savo mediniu interjeru bei užsukti į Nacionalinės istorijos muziejų.
• Transfagarašano kalnų kelias. Į daugiau nei 2 km aukštį kylantis kelias laikomas vienu gražiausiu keliu Rumunijoje. Kvapą gniaužiantys vaizdai garantuoti! Keliaujant Transfagarašano keliu, galima pasigrožėti Arges upės slėniu, Balea ežeru, pamatyti ir tikrąją Drakulos pilį. Kelias uždaromas nuo spalio pabaigos iki birželio pradžios.
• Transilvanija. Istorinis Rumunijos regionas užburia gamtos grožiu, tradiciniais kaimais, senoviniais miesteliais ir didingomis pilimis. Transilvanijoje daugiausiai dėmesio sulaukia Brano ar grafo Drakulos pilis, kurią išgarsino airių rašytojo Bram Stoker romanas „Drakula“. Įdomu tai, kad pats rašytojas Brano pilyje niekada nesisvečiavo.
• Sigišoara. Šalies centrinėje dalyje įsikūręs mietas vilioja nuostabiu senamiesčiu, įtrauktu Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, laikrodžio bokštu, gotikine Dominikonų vienuolyno bažnyčia. Sigišoaros mieste galima aplankyti Vlado Drakulos namą, kuriame eksponuojama gausi viduramžiais naudotų ginklų kolekcija.
• Sinajos kalnų kurortas. „Karpatų perlu“ tituluojamas kalnų kurortas plyti Bucegi kalnų papėdėje, nuostabiame Prachovos upės slėnyje. Keltuvu pakilus į Sinajos kalnus, galima pasigrožėti gamtos sukurtomis skulptūromis ir nuostabiu kraštovaizdžiu. Kalnų papėdėje stūkso Pelešo rūmai – Rumunijos architektūros šedevras. Rūmuose įrengtas muziejus, kuriame eksponuojamos meno kolekcijos.
• Hunedoara. Miesto įžymybė – XIV a. grakščių gotikinių formų karališkoji Huniadų pilis, kurią statė Italijos meistrai. Pilyje galima apžiūrėti prabangią Riterių salę, koplyčią, vidinius kiemelius ir viduramžių stiliumi dekoruotus kambarius.
• Sibiu. XII a. pabaigoje vokiečių įkurtas miestelis vilioja jaukiu senamiesčiu, akmenimis grįstomis gatvelėmis, raudonais namų stogais ir barokinio stiliaus Brukentalio rūmais, kuriuose saugoma meno dirbinių kolekcija. Viduramžiais miestą saugojo gynybinė siena su bokštais, iš kurių šiandien liko tik devyni.

Kada geriausia keliauti į Rumuniją?

Vasaros Rumunijoje būna karštos ir sausos. Liepos – rugpjūčio mėnesiais termometro stulpelis gali šoktelėti iki +25 – +35  laipsnių karščio, todėl, mėgstantys vėsesnius orus, kelionę turėtų planuoti pavasarį arba ankstyvą rudenį, kada lepina šilti iš švelnūs orai.  Žiemomis  vidutinė temperatūra yra -5  – +10 laipsnių šilumos.

Naudinga informacija.

Leistinas alkoholio kiekis Rumunijoje – 0 promilių.

Rumunijos valiuta – Rumunijos lėja (RON). 1 RON = 0.22 EUR.

Valiuta ir vidutinės kainos 

Šalies valiuta yra Rumunijos lėja (RON). Rumunija yra viena iš pigesnių Europos šalių, daugelyje miestų galima pasimėgauti geru maistu ir paslaugomis už prieinamą kainą, apgyvendinimo ir transporto paslaugos taip pat pigesnės.

Pagrindinis patiekalas paprastoje kavinėje jums atsieis 50 RON (10 EUR). Vakarienė dviem vidutinio lygio restorane kainuos 219 RON (44 EUR). McDonalds nedidelis kompleksas – 27 RON (5,45 EUR), puodelis kapučino – 13,2 RON (2,65 EUR). 

Parduotuvėse kainos fiksuotos: 1,5 l butelis vandens kainuoja 3,28 RON (0,66 EUR); 12 vnt. kiaušinių 14,48 RON (2,91 EUR); kepalas duonos – 5,18 RON (1,04 EUR); 1 kg bananų – 7,47 RON (1,5 EUR); 1 kg obuolių – 5 RON (1 EUR). 

Apgyvendinimo paslaugų kainos šalyje taip pat nesikandžioja: 

• pigūs viešbučiai prašo nuo 50 RON (10 EUR) iki 149,31 RON (30 EUR) už naktį;
• vidutinio lygio viešbutyje už nakvynę dviviečiame kambaryje sumokėsite apie 149,31–348,40 EON (30–70 EUR);
• prabangūs viešbučiai iš jūsų paprašys 398– 747 RON (80–150 EUR) ir daugiau už naktį.

Pramogos ir laisvalaikis čia taip pat prieinami, pvz., kino bilietas kainuoja apie 25–40 RON (5–8 EUR).

Svarbu atsiminti, kad kainos Rumunijoje gali skirtis priklausomai nuo regiono ir miesto. Bukarešte maistas brangesnis nei mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse.

Vizos 

Vykstantiems į Rumuniją Lietuvos Respublikos piliečiams vizos nereikia. Iškilus klausimams galima kreiptis į šalyje veikiančias diplomatines atstovybes. Daugiau informacijos rasite Užsienio reikalų ministerijos svetainėje. Save

Save

Save

Bulgarija

Bulgarija vilioja turistus smėlėtais paplūdimiais, turkio žydrumo Juodąja jūra ir audringu naktiniu gyvenimu, tačiau šalis gali pasiūlyti gerokai daugiau nei vien poilsį prie jūros. Bulgarijoje galima išvysti visiškai žmogaus nepaliestą gamtą, pasivaikščioti romantiškomis senovinių miestų gatvelėmis ir pasilepinti bulgarišku svetingumu, kuris tiesiog paperka keliautojus. (Visos kelionės autobusu į Bulgariją)

Bulgarijoje pasakojama graži legenda. „Kai Dievas dalijo Žemę žmonėms, bulgarai tuo metu sunkiai dirbo. Kai galiausiai jie atėjo pas Dievą, visos žemės jau buvo išdalintos. Tačiau teisingasis Dievas, įvertinęs sunkų šių žmonių darbą, padovanojo jiems dalelę rojaus. Nuo tada šiame rojuje ir gyvena bulgarai, kurie puoselėja ir tobulina savo gimtąjį kraštą.“

Bendra informacija apie Bulgariją 

Bulgarija išsidėsčiusi Balkanų pusiasalyje, pietryčių Europoje. Šalies plotas siekia 110 993 kv. km. Sostinė ir didžiausias miestas – Sofija. Kiti didieji miestai – Burgasas, Varna. Artimiausios kaimynės – Rumunija, Turkija, Graikija, Šiaurės Makedonija. Krantus skalauja Juodosios jūros vandenys. Šalį kerta Balkanų kalnų grandinės, tarp kurių plyti derlingi slėniai. Miškai užima apie 15 % teritorijos, daugiausia vyrauja lapuočiai medžiai. Aukščiausias šalies taškas – Musala kalnas (2925 m) Rilos kalnagūbryje, taip pat yra ir aukščiausia Rytų Europos viršukalnė.

Dėl palankių gamtinių sąlygų Bulgarijoje sėkmingai vystomos dvi priešingos šakos: slidinėjimas kalnų trasomis ir paplūdimio kurortai Juodosios jūros pakrantėje. Geriausias slidinėjimo kurortas yra Bansko. Seniausias ir didžiausias – Borovetsas. Vasaros atostogoms turistai paprastai renkasi Saulėtojo Kranto ar Auksinių Smilčių paplūdimius. Ramesniam poilsiui tinka Šv. Konstantino ir Elenos bei Šv. Vlaso kurortai.

Kaip nuolatinis kelionių organizatoriaus GRŪDA gidas Bulgarijos regione galiu nuoširdžiai pasakyti – tai malonių, atvirų ir dosnių žmonių šalis. Turizmo infrastruktūra čia pakankamai aukšto lygio, o viešbučių pasirinkimas atitinka kiekvieno keliautojo skonį ir biudžetą.

Klimatas 

Bulgarijoje klimato sąlygos švelnesnės Juodosios jūros pakrantėje ir vėsesnės kalvotuose regionuose. Vasaros čia išties karštos, o žiemos, išskyrus retas išimtis, snieguotos ir šaltos. Pavasaris trumpas. Kovo mėnesį dar beveik visoje teritorijoje šalta, šiaurėje sninga, o temperatūra neviršija 6 °C. Vasara prasideda gegužės viduryje, dieną temperatūra pakyla iki 22 °C. Jūra sušyla birželio pradžioje. Vidutinė vandens temperatūra siekia 20–21 °C. Geriausias laikas paplūdimio atostogoms Bulgarijoje – nuo liepos iki rugpjūčio. Vanduo įšyla iki 25 °C, oras iki 31 °C.

Šiaurės Bulgarijoje žiemos šaltesnės, o pietinėje šalies dalyje – daug švelnesnės. Žiemą temperatūra svyruoja nuo 0 °C iki -7 °C. Labai retai gali atvėsti iki -20 °C. Slidinėjimo sezonas Bulgarijoje trunka nuo lapkričio pabaigos, gruodžio pradžios iki balandžio pradžios. Sezono pikas – sausis.

Laikas 

Bulgarijos laikas sutampa su Lietuvos laiku, kadangi abi šalys yra toje pačioje laiko juostoje (Eitropos laiko zona, UTC+2) ir abiejose taikoma ta pati laiko sistema. Todėl tiek žiemą, tiek vasarą Bulgarijoje ir Lietuvoje laikas yra tas pats.

Kalba 

Oficiali Bulgarijos kalba yra bulgarų. Į šalį atvyksta gana daug turistų iš Europos, todėl dauguma turizmo sektoriaus darbuotojų neblogai kalba angliškai, vokiškai, prancūziškai, rusiškai ir kt.

Įdomus faktas, kuris glumina Bulgarijos turistus: priešingai nei mes, jei bulgarai su kažkuo nesutinka, linksi galvą, o sutikdami – ją sukioja į šonus. 

Religija 

Bulgarijoje apie 80 % tikinčiųjų išpažįsta stačiatikybę. Apie 10 % yra musulmonai, kadangi Turkijos užkariavimų metu vietos gyventojai buvo priversti atsiversti į islamą.

Dauguma bulgarų nėra religingi, tai reiškia, kad jie neatlieka apeigų ir ritualų. Daugelis šalies gyventojų yra ateistai, iš dalies dėl socialistinės vyriausybės valstybinės politikos, kuri visais įmanomais būdais diskreditavo religiją.

Sveikatos priežiūra ir skiepai

Sveikatos apsaugos sistema Bulgarijoje gerai išvystyta, o medicininės priežiūros lygis gana aukštas. Yra 24 valandas per parą dirbančių vaistinių. Bulgarijoje turistai gali gauti įvairias medicinines paslaugas, tačiau svarbu žinoti tam tikras detales:

• turistai gali pasinaudoti bendrosios praktikos gydytojų, specialistų ir ligoninių paslaugomis;
• Bulgarijoje yra daug vaistinių, kuriose galima įsigyti vaistų be recepto, o vaistininkai gali suteikti patarimų dėl lengvų sveikatos problemų;
• Keliaujant rekomenduoju turėti kelionės sveikatos draudimą, kuris padengtų medicinos išlaidas užsienyje. 
• Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) turėtojai gali gauti būtiną medicininę pagalbą užsienyje;
• Bulgarijoje veikia privatūs medicinos centrai, kur paslaugos suteikiamos greičiau, tačiau už jas reikia mokėti papildomai;
• LR piliečiams keliaujant į Bulgariją privalomai skiepytis nereikia. Tačiau planuodami kelionę nepamirškite patikrinti naujausios informacijos https://nvsc.lrv.lt/lt/skiepai-keliautojams/europa/ . 

Apgyvendinimas

Bulgarija garsėja pigiu ir kokybišku poilsiu, todėl šalyje nesudėtinga rasti 4 – 5 žvaigždučių viešbutį, kuriame nakvynė kainuoja vos 40 – 70  eurų. Žemesnės klasės viešbučiuose vidutinė nakvynės kaina - 30 eurų, o svečių namuose – 7 eurai. Žinoma, jei svečių namuose nesinori kambario dalintis su kitais keliautojais, teks susimokėti keliais eurais daugiau. Vykstantys į Bulgariją su didesne kompanija gali rinktis vietinių gyventojų nuomojamus apartamentus. 2 – 3  miegamųjų apartamentų nuomos kaina prasideda nuo 80  eurų parai. Be to, kaina kinta priklausomai nuo nuomos trukmės. Ilgesnė viešnagė – mažesnė kaina. Geriausius Bulgarijos viešbučių pasiūlymus galite rasti čia. 

Maistas

Tradicinės Bulgarijos virtuvės pagrindą sudaro keptos, įdarytos, marinuotos ar troškintos daržovės, patiekiamos su ant grotelių kepta mėsa – jautiena, kiauliena ir veršiena. Bulvės ir bulviniai patiekalai šalyje valgomi retai. Garnyrui bulgarai mieliau renkasi makaronus arba ryžius. Atvykus į Bulgariją, vertėtų išmėginti tarator – tai tradicinė šalta sriuba, gaminama iš agurkų, česnakų, jogurto ir smulkintų riešutų, mešano – sluoksniuotas pyragas su daržovėmis ir varške, dažniausiai valgomas su rūgusiu pienu ir kepta jautiena. Šalyje ypač populiarus ir gardus avies pieno sūris (kaškaval), plokščia, šaltai rūkyta dešra (lukanka), kuri dažnai valgoma su baklažanų salotomis (mambajaldy). Tradicinis bulgariškas desertas – šokoladinis tortas (garaš).

Tradicinė bulgarų virtuvė vilioja savo panašumais su serbų, graikų, turkų ir italų virtuvėmis. Patiekaluose dominuoja prieskoniai, žalumynai, daržovės ir savos gamybos sūriai.

Shopska salotos – nacionalinis bulgarų patiekalas, gaminamas iš paprikos, šviežių agurkų, pomidorų, svogūnų, petražolių, gardinamas augaliniu aliejumi ir gausiai apibarstomas tarkuotu ar kubeliais pjaustytu fetos sūriu. Taip pat verta paragauti Imam Bayildi – orkaitėje keptų daržovėmis įdarytų baklažanų. 

Aštraus maisto mėgėjams patiks lyutenitsa – aštri daržovių pasta, kurią galima tepti ant duonos. Negalintys nė dienos ištverti be mėsos, gali pasimėgauti kebapche – ant grotelių kepta mėsa ar kavarma – mėsos patiekalu su grybais, svogūnais ir bulvėmis. Banitsa yra purus ir švelnus sluoksniuotas pyragas, gaminamas iš plonos, neraugintos filo tešlos, įdarytas mėsa, daržovėmis, ar sūriu.

Apskritai, Bulgarijoje ypač mėgstami pieno produktai, tokie kaip: švelnaus skonio jogurtas kiselo mlyako, sūrus jogurto ir vandens mišinys ayran ir vietiniai sūriai – kietasis kashkaval, gaminamas iš karvių, ožkų, avių pieno ar jų mišinio bei minkšta feta, pagaminta iš avies pieno.

Saldžių patiekalų Bulgarijoje taip pat netrūksta. Vienas iš tokių – kozunak saldus duonos pyragas, įdarytas razinomis ir kitais ingredientais. Tradiciškai ruošiamas Velykoms. Medenki – saldus kepinys, ruošiamas iš medaus ir įvairių prieskonių, yra tradicinis desertas, kuriuo mėgaujamasi kalėdiniu laikotarpiu.

Transportas

Bulgarijoje puikiai išvystytas geležinkelių  tinklas, kurio ilgis siekia daugiau nei 4 tūkstančius kilometrų. Tiesa, traukiniai seni ir lėti, todėl kelionė gali prailgti ir varginti. Panaši situacija ir su autobusais, kurie vasarą būna tiesiog perpildyti. Autobusai darbą pradeda 7 val. ryto ir baigia 19 val. vakaro, o viešojo transporto bilietus galima įsigyti stotyje arba spaudos kioskuose. Vėlai vakare teks naudotis taksi paslaugomis, kurių kainos nelabai skiriasi nuo lietuviškų. Jei nesinori derintis prie viešojo transporto grafiko, galima rinktis automobilio nuomą arba vykti  nuosavu transportu, tačiau važiuojant šalies keliais transporto priemonėmis, kurios - registruotos kitoje šalyje, reikės įsigyti specialų lipduką – vinjetę. Vinjetės kaina savaitei – 8 eurai, mėnesiui – 15 eurų.  Papildomai reikės mokėti už važiavimą tiltais per Dunojų. Pats patogiausias ir greičiausias būdas keliauti  po šalį – lėktuvai. 

Bulgarijoje gerai išvystytas viešojo transporto tinklas – traukiniai, autobusai, mikroautobusai. Šalies sostinėje Sofijoje galima keliauti metro. Patogiausias ir pigiausias susisiekimo būdas – autobusas.

Bulgarijoje kursuoja miesto ir privatūs autobusai. Kelionės pirmaisiais pigesnės, bet ir ne tokios patogios. Kainos prasideda nuo 4–5 BGN (2–2,56 EUR) ir didėja ilgėjant maršrutui iki 16–18 BGN (8,18–9,20 EUR). Galutinė kelionės kaina priklauso nuo komforto lygio ir atstumo tarp pradžios taško ir kelionės tikslo. Bilietą galima nusipirkti autobusų stotyje arba susimokėti konduktoriui autobuse. Kaina bus ta pati. Miesto viešasis transportas Bulgarijoje kainuoja 1 BGN (0,51 EUR).

Norint greičiau judėti mieste, galima užsisakyti taksi. Tai greičiau ir patogiau nei keliauti viešuoju transportu ar pėsčiomis. Taksi galima išsikviesti telefonu arba kreiptis į vairuotoją taksi stotelėje mieste. Pirmasis metodas daug ekonomiškesnis. Nemažai vairuotojų dirba privačiai ir nėra susiję su jokia taksi paslauga, tad jie gali gerokai išpūsti kelionės kainą, kurią įvardins tik atvykus į vietą.

Vidutiniškai 1 km važiavimo taksi dieną kainuoja 0,70–0,90 BGN (0,36–0,46 EUR), o naktį – 0,90–1,10 BGN (0,46–0,56 EUR), plius įlaipinimo kaina. Kurortinėse zonose, oro uostuose ir traukinių stotyse kainos didesnės – iki 3 BGN (1,53 EUR) už km, čia pravers galimybė derėtis.

Geležinkelių transportas Bulgarijoje prieinamas ir patogus, o geležinkelio linijos kerta visas Bulgarijos sausumos sienas. Bilietus galima įsigyti pačiose geležinkelio stotyse ar internetu.

Norint savarankiškai keliauti po šalį, reikia įsigyti specialų lipduką ant automobilio priekinio stiklo – vinjetę, kuri suteikia leidimą važiuoti daugumoje Bulgarijos kelių. Už vairavimą be tokio lipduko gresia baudos. Atkreipkite dėmesį į automobilių stovėjimo ženklus miestuose. Dažnai darbo dienomis stovėjimo valanda kainuoja 1–2 BGN (0,51–1 EUR).

Bulgarijoje yra 4 oro uostai: Sofijos, Plovdivo, Burgaso ir Varnos. Dauguma skrydžių vyksta į Sofiją, tačiau užsakomieji reisai vasarą dažnai organizuojami į Varną ir Burgasą.

GRŪDOS ekspertų patarimai: TOP 10 lankytinų vietų

• Rilos vienuolynas. X a. Rilos kalnuose pastatytas vienuolyno ansamblis žavi išskirtine architektūra, prabangiais mediniais raižiniais ir nuostabia kalnų panorama. Vienuolyne saugomos ir eksponuojamos Bulgarijos kultūros vertybės. Statinys yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
• Melnikas. Pietvakarinėje Pirino kalnų papėdėje įsikūręs miestelis vilioja jaukia atmosfera ir kvapą gniaužiančiais kraštovaizdžiais. Melnikas garsėja vietos vynuogių vynu Melnik.
• Roženo vienuolynas. Vienuolynas, stūksantis netoli Melniko, tituluojamas viena gražiausių vietų visoje Bulgarijoje. Iš čia atsiveria nepakartojami vaizdai į Pirino viršukalnes ir garsiąsias kreidines piramidines kalvas. Vienuolyne saugoma stebuklinga Dievo motinos ikona.
• Plovdivas. Miestas – muziejus po atviru dangumi! Manoma, kad Plovdivas skaičiuoja daugiau nei 5 tūkstančius metų, todėl čia sunku rasti pastatą, kuris nebūtų istorijos ar kultūros paminklas. Daugiausiai dėmesio sulaukiantis miesto statinys – antikinis amfiteatras, kuriame iki šiol organizuojami koncertai ir įvairūs renginiai.
• Nesebaras. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Nesebaras yra vienas seniausių Europos miestų. Įspūdingas senamiestis, kuriame daugybė senų pastatų, antikinių ir bizantiškų griuvėsių, cerkvių ir visai netoliese esantys paplūdimiai bus tikras rojus ir keliautojams, ir poilsiautojams.
• Kaliakros iškyšulys. 70 m virš galingų bangų kyšančios olos ir jas sauganti antikos laikus menanti tvirtovė – tai vaizdas, dėl kurio išgaruoja aukščio baimė. Nuo kyšulio atsiveria įstabaus grožio panorama, kurią papildo čia dažnai atplaukiantys delfinai.
• Veliko Tarnovo. Vienas labiausiai lankomų miestų Bulgarijoje vilioja senamiesčiu, garsėjančiu siauromis ir stačiai į šlaitą kylančiomis gatvelėmis, romantiškais namukais ir pasakiška gamta. Ilgą laiką Veliko Tarnovo buvo šalies kultūrinis bei komercinis centras.
• Stara Planina kalnai. Statūs šlaitai, tarpekliai, dinamiškas kraštovaizdis ir vingiuoti žygeivių takai – tikra adrenalino dozė nuotykių ieškotojams ir žmogaus nepaliestos gamtos mėgėjams.
• Kazanlako karalių slėnis. Čia galima išvysti didingą Trakijos valdovo Seutes III-ojo, kuris gyveno IV a. pr. Kr., kapą, pasigrožėti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktu nekropoliu, o šalia slėnio įsikūrusiame Kazanlako miestelyje galima aplankyti Rožių muziejų, kuriame eksponuojama rožių aliejaus gamybos technika.
• Sofija. Bulgarijos sostinė ir didžiausias miestas traukia įspūdingu architektūriniu, kultūriniu ir istoriniu palikimu, čia gausu muziejų ir lankytinų vietų, jaukių kavinių, barų ir kitų pasilinksminimo vietų. Svečiuojantis Sofijoje vertėtų aplankyti įspūdingą Aleksandro Nevskio soborą, Šv. Nikolajaus cerkvę, Šv. Sofijos cerkvę, Nacionalinį gamtos istorijos muziejų, Archeologijos muziejų,  Etnografijos muziejų, kuriame eksponuojami bulgarų tautiniai rūbai, buities rakandai bei rankų darbo dirbiniai.

Kada geriausia keliauti į Bulgariją?

Tinkamiausias metas atostogauti  Bulgarijoje – gegužės – rugsėjo mėnesiai. Vasaros čia karštos ir sausos, termometro stulpelis šokteli iki +25 – +31 laipsnio karščio, o lietaus tikimybė labai maža.  Žiemos šalyje gana vėsios, oro temperatūra nukrenta vidutiniškai iki +5 laipsnių šilumos, dažnai iškrenta sniegas.

Naudinga informacija

Leidžiamas alkoholio kiekis Bulgarijoje – 0,5 promilės. 

Bulgarijos valiuta – Bulgarijos levas (BGN). 1 BGN = 0.51 EUR.

Valiuta ir vidutinės kainos 

Oficiali Bulgarijos valiuta yra levas (BGN), kurį sudaro 100 stotinkų.

Pagal Europos standartus Bulgarija palyginti pigi šalis. Už 15–20 BGN (7,7–10,23 EUR) gausite sočią vakarienę su vynu ir patiekalų kaita, o tiesiog pavalgysite už 7–10 BGN (3,6–5 EUR) (greitas maistas ar valgyklos dar pigiau). Dvivietis kambarys gerame viešbutyje kainuos 60–100 BGN (31–51 EUR). Miestuose viešasis transportas vidutiniškai kainuoja 1 BGN (0,51 EUR).

Vizos 

Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į Bulgariją vizos nereikia. Privaloma turėti galiojantį asmens tapatybės dokumentą. Daugiau informacijos apie reikalavimus keliaujant į Bulgariją ir šalyje veikiančias diplomatine atstovybes rasite https://keliauk.urm.lt/location/bulgarija.