Kelionių vadovė Ilma Zarembienė

Steve Jobs yra pasakęs : kai hobis tampa darbu, o darbas hobiu, tada žmogus patiria gyvenimo pilnatvę ir laimę.  Žalioj jaunystėj to nesupratau, tačiau išbandžiusi save  tarptautinėje kompanijoje,  advokato biure ir dar baisiau -prie nesibaigiančių pluoštų techninių, medicininių, teisinių vertimų supratau, kad dūstu ir tai ne man. Na, negali laisvamanis žmogus sėdėti tarp keturių sienų! 

Mano senelis turėjo draugą, ir ne bet kokį, o "dėdę Jurą", tai buvęs keliautojas, diplomatas -tarptautininkas ir laidų "Aplink pasaulį" vedėjas Jurijus Senkėvičius. Toks diiiidelis, diiiidelis, 2 m.ūgio, linksmas, pliktelėjęs ir visada jūreivio kepurėlę dėvintis dėdė. Aš godžiai žiūrėdavau jo laidas, o jam atvažiavus į svečius - o atveždavo daug egzotinių vaisių ir visokių grožybių- sėdėdama jam ant kelių sakydavau : kai užaugsiu, būsiu tokia kaip tu - diplomatė ir daug keliausiu! Aš išdidžiai jam rodydavau Smetonos laikų didžiulį prosenelio žemėlapį ir erzinau sakydama :"užtat tu tokio neturi !".

Mokykloje turėjome patrakusį mokytoją fiziką su jo draugelių kompanija, tai ir "makaluodavomės" visur, kur tik įmanoma ir neįmanoma. Jis pirmasis sugalvojo, kad reik važiuot į Sibirą artimųjų kapų ieškot. Lėktuvai, traukiniai, uodų debesys, lauže kepamos bulvės...

Na, o mano "bandymai gidauti" buvo juokingi. Tiesiog atvykusius prancūzus, man,antrakursei, pasiūlė pavedžiot ir aprodyt Lietuvą, Latviją, Estiją, taip "netyčia" nulydėjau iki Belgijos ir ten vietiniams Briuselyje ir Briugėje ekskursijas pravedžiau 😄😄😄  Tai buvo avantiūra, bet labai smagi. Vėliau piligrimus į Taizé palydėjau, apsidairiau -ogi  Monaco dirbu😇. Tik tada apie turizmą negalvojau, mėgau pati keliauti. 

Taip nuo vaikystės išliko mano pomėgiai kelionėms,  literatūrai, istorijai, visų mokslų mokslų mokslui fizikai, dailei, skulptūrai, klasikinei muzikai (operai/baletui) ir džiazui, šokiams,lengvajai atletikai, na o lėles rengdavau savo pačios sukurtais modeliais ir tokių pačių reikalaudavau sau (sugadinau močiutės Singerį, suremontavo, gyvas iki šiol😃). Bet lėlės buvo tik modeliai kūrybai, o vat tikras gyvenimas virė tečio garaže, iš kur pareidavau visa tepaluota. Va ten tai draivas!!!

Domiuosi gemologija, astronomija, astrologija, gilinu dabar jau kvantinės psichologijos žinias, puoselėju savo rožes ir irisus, dievinu žirgus ir šunis.

Kartais papasakoju turistams, kaip dvi žavios našlės lietuvės, pakeliavusios po Prancūziją ir padauginusios ar tai austrių (JėzusMarija koks afrodiziakas, bet gi neklausė!!!) ar tai vyno, toms pačioms austrėms prigirdyt ir nuskandint, paguodė du našlius prancūzus Kankalyje(austrių sostinė). Tad, kadangi anie nelabai priešinosi,  tai vienas greituoju būdu buvo sulietuvintas, na o antras apsiėmė madame prancūziškų manierų išmokyti... 

 Daug visokių tikrų ir netikrų istorijų žinau ir pasakoju, tad norintys jų išgirsti ir iš maršruto išklysti, kviečiu keliauti!