Šri Lanka su poilsiu Maldyvuose – tobulas atostogų pasaulis 14d.

Skrydis: Vilnius – Stambulas – Šri Lankos sostinė Kolombas.

Atskridus į tarptautinį Bandaranaikės oro uostą Kolombe ir grupę pasitikus mūsų kelionės partneriams, vyksite į viešbutį Negombe poilsiui prie Indijos vandenyno. Jau plūstelėjo šilto oro srovės? Ryški žaluma malonina akis? Vadinasi, švelniai kerinčios atostogos prasideda! Tegul valdo gryno oro, vandens bei dangaus žydrynės harmonija!
Įsikūręs lagūnos žiotyse, Negombas – svetingas ir dosnus laisvės pojūčiu bei švelniu geltono smėlio ir bangų mūšos flirtu. Gėrėsitės plūduriuojančiais katamaranais, jachtomis, laiveliais, kurie laukia Jūsų, jei norėsite paplaukioti.
Be to, Negombą valdo žvejyba. Galite išvysti žvejus tokiose padėtyse, kokių nė neįsivaizdavote arba matėte tik egzotinėse nuotraukose. Vietiniai jūros gyvius gaudo ir iš valčių, ir tinklais, ir užmeta meškerę įsitaisę virš vandens ant lazdos. Šviežios jūros gėrybės: žuvys, kalmarai, krabai keliauja į energingą, didžiausią visoje šalyje Negombo turgų bei restoranus. Tačiau tolimesnėje praeityje aplinkinis pasaulis miestelį nusižiūrėjo ir jį pamilo dėl kvapnaus cinamono. Ne veltui šis ramus Indijos vandenyno salos pakraštys traukė Europos pirklius. Iki britų valdymo laikų uoste mėgino įsitvirtinti ir nenuoramos portugalai, ir verslieji olandai. Jų palikimas – krikščioniškosios kultūros pėdsakai, įsimaišę tarp vietos gyventojų išpažįstamo budizmo, hinduizmo ir islamo. Vidinė Negombo arterija – olandų iškastas vandens kanalas – gyvybingas iki šiol. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien Jūsų laukia pažintis su populiariausiais salos gyvūnais – drambliais. Šri Lanką galima pavadinti ir „dramblių sala“. Drambliai visada buvo ir bus Šri Lankos kultūros dalis. Jie yra žmonių palydovai ir draugai, svarbiausi pagalbininkai statant miestus, pergalingų mūšių dalyviai. Ir šiandien drambliai atlieka pačius sunkiausius darbus. Su vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos lankysite Pinavalos dramblių prieglaudą. Namai po atviru dangumi ilgastraubliams gigantams buvo įkurti 1975 m. Per kelis dešimtmečius jų gyventojai išaugo į gausią šeimyną: dabar dramblių čia yra apie 100. Šri Lankos vyriausybė puoselėja viltis išsaugoti šią nykstančią rūšį. Dešimtys jaunų ir senų Pinavalos globotinių vaikštinėja, glaustosi, turškiasi vandeny. Kiekvienas jų – su savo istorija: čia kūdikis, kuriam dar reikia šilto pieno, čia – jau padykęs paauglys, o štai šis – aklas senukas. Lankytojai gali juos pramogaujančius, mintančius, geriančius, besimaudančius upėje stebėti iš arti ir net paliesti. Susitikus su šiais draugiškais gyvūnais, užplūsta nepaprastai šiltos emocijos ir artumo jausmas. Kai kurie lankytojai jautriomis akimirkomis susigraudina, kiti juokiasi ar nepaliauja aikčioti, kokie drambliai gali būti meilūs ir protingi. Keliautojų emocijos ir prisiminimai iš viešnagės Pinavalos dramblių kaime – vis kitokie. Mes tik galime užtikrinti, kad liksite sujaudinti ir turėsite kuo stebėtis.

Jūsų grupė vyks į Dambulos urvus, dar vadinamus Auksine šventykla (UNESCO paveldo objektas). Istorikai atsekė, jog Dambula net 14 metų buvo valdovo Valagambos buveinė, kai į Anuradhapuros karalystę iš pietų Indijos įsiveržė užkariautojai. Anot kai kurių šaltinių, atkovojęs sostą, jis šioje vietovėje įkūrė didžiulę šventyklą. Iki šiol daugybė pasakojimų sklando po urvų skliautais, todėl tikimės, jog šis turas praturtins Jus ir estetiniais vaizdais, ir žiniomis apie Šri Lankos istoriją bei religiją. Tai – vienas dailiausių visame Pietryčių Azijos regione budistinio meno pavyzdžių. Rytų kraštuose per šimtmečius buvo puoselėjama tradicija šventyklas kalti uolose, jų nišose įkurdinti molinius ar akmeninius budas, o ant sienų paišyti pasakojimų apie Budos ir jo mokinių gyvenimą ištraukas. Tapytos sienos ir lubos (daugiau nei 2000 kv.m.), užimančios didžiausią plotą pasaulyje, iki šių dienų išlaikė autentiškas spalvas. Apskritai Dambula yra geriausiai išsilaikęs ir didžiausias budistinių grotų kompleksas Šri Lankoje. Seniausi kūriniai, manoma, išlikę nuo I a. pr. Kr. Dambuloje rasta 80 urvų, 153 Budos, 3 karalių ir 4 dievybių statulos, tarp jų – hindų Višna ir drambliagalvis Ganeša. Viena įspūdingiausių senųjų statulų aptinkama pirmajame, Dievų valdovo, urve – tai 14 metrų ilgio Gulintis Buda. Ši poza simbolizuoja didžiojo mokytojo pasitraukimą iš gyvenimo. Paprašykite gido, kad jis Jums atskleistų ir kitų Budos padėčių bei gestų reikšmes. Jas įminti turėsite galimybę ir per kitas ekskursijas. Išvykimas į nakvynės vietą. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien Jūsų laukia pažintis su populiariausiais salos gyvūnais – drambliais. Šri Lanką galima pavadinti ir „dramblių sala“. Drambliai visada buvo ir bus Šri Lankos kultūros dalis. Jie yra žmonių palydovai ir draugai, svarbiausi pagalbininkai statant miestus, pergalingų mūšių dalyviai. Ir šiandien drambliai atlieka pačius sunkiausius darbus. Su vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos lankysite Pinavalos dramblių prieglaudą. Namai po atviru dangumi ilgastraubliams gigantams buvo įkurti 1975 m. Per kelis dešimtmečius jų gyventojai išaugo į gausią šeimyną: dabar dramblių čia yra apie 100. Šri Lankos vyriausybė puoselėja viltis išsaugoti šią nykstančią rūšį. Dešimtys jaunų ir senų Pinavalos globotinių vaikštinėja, glaustosi, turškiasi vandeny. Kiekvienas jų – su savo istorija: čia kūdikis, kuriam dar reikia šilto pieno, čia – jau padykęs paauglys, o štai šis – aklas senukas. Lankytojai gali juos pramogaujančius, mintančius, geriančius, besimaudančius upėje stebėti iš arti ir net paliesti. Susitikus su šiais draugiškais gyvūnais, užplūsta nepaprastai šiltos emocijos ir artumo jausmas. Kai kurie lankytojai jautriomis akimirkomis susigraudina, kiti juokiasi ar nepaliauja aikčioti, kokie drambliai gali būti meilūs ir protingi. Keliautojų emocijos ir prisiminimai iš viešnagės Pinavalos dramblių kaime – vis kitokie. Mes tik galime užtikrinti, kad liksite sujaudinti ir turėsite kuo stebėtis.

Jūsų grupė vyks į Dambulos urvus, dar vadinamus Auksine šventykla (UNESCO paveldo objektas). Istorikai atsekė, jog Dambula net 14 metų buvo valdovo Valagambos buveinė, kai į Anuradhapuros karalystę iš pietų Indijos įsiveržė užkariautojai. Anot kai kurių šaltinių, atkovojęs sostą, jis šioje vietovėje įkūrė didžiulę šventyklą. Iki šiol daugybė pasakojimų sklando po urvų skliautais, todėl tikimės, jog šis turas praturtins Jus ir estetiniais vaizdais, ir žiniomis apie Šri Lankos istoriją bei religiją. Tai – vienas dailiausių visame Pietryčių Azijos regione budistinio meno pavyzdžių. Rytų kraštuose per šimtmečius buvo puoselėjama tradicija šventyklas kalti uolose, jų nišose įkurdinti molinius ar akmeninius budas, o ant sienų paišyti pasakojimų apie Budos ir jo mokinių gyvenimą ištraukas. Tapytos sienos ir lubos (daugiau nei 2000 kv.m.), užimančios didžiausią plotą pasaulyje, iki šių dienų išlaikė autentiškas spalvas. Apskritai Dambula yra geriausiai išsilaikęs ir didžiausias budistinių grotų kompleksas Šri Lankoje. Seniausi kūriniai, manoma, išlikę nuo I a. pr. Kr. Dambuloje rasta 80 urvų, 153 Budos, 3 karalių ir 4 dievybių statulos, tarp jų – hindų Višna ir drambliagalvis Ganeša. Viena įspūdingiausių senųjų statulų aptinkama pirmajame, Dievų valdovo, urve – tai 14 metrų ilgio Gulintis Buda. Ši poza simbolizuoja didžiojo mokytojo pasitraukimą iš gyvenimo. Paprašykite gido, kad jis Jums atskleistų ir kitų Budos padėčių bei gestų reikšmes. Jas įminti turėsite galimybę ir per kitas ekskursijas. Išvykimas į nakvynės vietą. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien pabuvosite vietoje, kurią keliautojai dažnai įtraukia į įdomiausių ir įspūdingiausių gamtos ir žmogaus kūrinių „topus“. Taigi, vyksite į centrinę Šri Lanką ir lankysite Sigiriją – „Liūto uolą“ (taip vadinamą dėl savo formos, kuri atkartoja gulintį liūtą) – nuostabaus grožio citadelę (UNESCO paveldo objektas), iškilusią 200 m virš džiunglių ir dažnai vadinamą aštuntuoju pasaulio stebuklu. Istorikai linkę manyti, jog budistai asketai čia prieglobstį rado dar III a. pr. Kr. Kulavamsos kronikose apie Ceilono karalius rašoma, kad 200 metrų aukščio uolą, tarsi gigantiško žvėries nugara iškilusią virš džiunglių tankmės, V amžiuje nusižiūrėjo valdovas Kašjapa. Čia jis sumanė įkurti sostinę, o rezidenciją pasistatė ant galingos pakylos viršūnės. Kiti šaltiniai pasakoja, kad Kašjapa tęsė savo tėvo pradėtus darbus. Karalius pasirūpino, kad naujoji buveinė būtų graži ir ją dekoravo freskomis. Taip atsirado 40 metrų aukščio ir 140 metrų ilgio piešinių galerija. Jų stilius primena Anuradhapuros sienų tapybą, dažnai lyginamas ir su Indijos Ajantos urvų menu, tačiau vis tiek turi savitų bruožų. Iš unikalių 500 „Debesų mergelių“ freskų, kuriose pavaizduotos tarsi ore plevenančios pusiau apsinuoginusios moterys, iki šių dienų yra išlikę tik keletas, kurias galėsite apžiūrėti palypėję spiraliniais laiptais. Vis dar bandoma išsiaiškinti, kas tos pavaizduotos dailios moterys: matyt, karaliaus mylimosios ar sugulovės, o gal – religinių ritualų dalyvės.

Prašmatnioji Sigirija, pasidabinusi vandens ir riedulių sodais, baseinu, tarnavo kaip tvirtovė, aplink ją virė miesto gyvenimas. Po Kašjapos mirties, apgaubtos intrigų ir dramatiškų versijų, sostinė vėl buvo perkelta į Anuradhapurą, o karališkieji rūmai atiteko budistų vienuoliams. Iki XIII ar XIV amžiaus čia veikė vienuolynas. Tiksliai nežinoma, kokia buvo Liūto uolos paskirtis vėliau. Smalsus ir skvarbus Vakarų pasaulis apie šią neįprastą viršūnę sužinojo tik apie 1830-uosius po to, kai britų armijos majoras J. Forbesas, grįždamas iš Polonaruvos, atsitiktinai aptiko „krūmais dengtą Sigirijos viršūnę“. Archeologai aplink ją ėmė darbuotis tik XIX amžiaus pabaigoje. Tvankus atogrąžų oras Sigirijoje ir dabar pilnas klausimų bei nuostabos.
Stačiais laiptais užlipę ant galingos Sigirijos uolos viršūnės, apžiūrėsite daugiau kaip hektarą užimančios tvirtovės griuvėsius. Nuo uolos viršūnės atsivers kvapą gniaužiantis reginys ne tik į žaluma alsuojančias džiunglių platybes, šventyklas, ežerus, bet ir į didelį, įmantrų, griežto simetriško plano sodą papėdėje.

Po to keliausite čia jau minėto majoro J. Forbeso pramintais keliais. Kita vieta Jūsų istoriniam smalsumui ir estetiniam pasigėrėjimui sužadinti – Šri Lankos viduramžių laikų sostinė Polonaruva, geriausiai išlikusi salos archeologinė radimvietė (UNESCO paveldo objektas). Akmeniniai šedevrai, orūs net tarp griuvėsių, Jus priartins prie XI – XII a. Pasivaikščiosite po senąjį miestą ir jo aplinką, karalių rūmus, apžiūrėsite citadelę, Gal Vihare ansamblį: pamatysite uolose iš vientiso akmens išskaptuotas tris didžiules Budos statulas – sėdinčio, stovinčio ir gulinčio, kuri siekia net 14 metrų. Žvelgdami į romias amžiams sustingusio Šakjamunio akis, prisiminkite Jums pasakotas istorijas apie jo klajones, nušvitimą ir mokymą. Galbūt tai bus kaip tik tas metas, kai pajusite ar dar kartą įsitikinsite, koks gilus ir jautrus savęs pažinimo mokslas yra budizmas. Išvykimas į nakvynės vietą. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien pabuvosite vietoje, kurią keliautojai dažnai įtraukia į įdomiausių ir įspūdingiausių gamtos ir žmogaus kūrinių „topus“. Taigi, vyksite į centrinę Šri Lanką ir lankysite Sigiriją – „Liūto uolą“ (taip vadinamą dėl savo formos, kuri atkartoja gulintį liūtą) – nuostabaus grožio citadelę (UNESCO paveldo objektas), iškilusią 200 m virš džiunglių ir dažnai vadinamą aštuntuoju pasaulio stebuklu. Istorikai linkę manyti, jog budistai asketai čia prieglobstį rado dar III a. pr. Kr. Kulavamsos kronikose apie Ceilono karalius rašoma, kad 200 metrų aukščio uolą, tarsi gigantiško žvėries nugara iškilusią virš džiunglių tankmės, V amžiuje nusižiūrėjo valdovas Kašjapa. Čia jis sumanė įkurti sostinę, o rezidenciją pasistatė ant galingos pakylos viršūnės. Kiti šaltiniai pasakoja, kad Kašjapa tęsė savo tėvo pradėtus darbus. Karalius pasirūpino, kad naujoji buveinė būtų graži ir ją dekoravo freskomis. Taip atsirado 40 metrų aukščio ir 140 metrų ilgio piešinių galerija. Jų stilius primena Anuradhapuros sienų tapybą, dažnai lyginamas ir su Indijos Ajantos urvų menu, tačiau vis tiek turi savitų bruožų. Iš unikalių 500 „Debesų mergelių“ freskų, kuriose pavaizduotos tarsi ore plevenančios pusiau apsinuoginusios moterys, iki šių dienų yra išlikę tik keletas, kurias galėsite apžiūrėti palypėję spiraliniais laiptais. Vis dar bandoma išsiaiškinti, kas tos pavaizduotos dailios moterys: matyt, karaliaus mylimosios ar sugulovės, o gal – religinių ritualų dalyvės.

Prašmatnioji Sigirija, pasidabinusi vandens ir riedulių sodais, baseinu, tarnavo kaip tvirtovė, aplink ją virė miesto gyvenimas. Po Kašjapos mirties, apgaubtos intrigų ir dramatiškų versijų, sostinė vėl buvo perkelta į Anuradhapurą, o karališkieji rūmai atiteko budistų vienuoliams. Iki XIII ar XIV amžiaus čia veikė vienuolynas. Tiksliai nežinoma, kokia buvo Liūto uolos paskirtis vėliau. Smalsus ir skvarbus Vakarų pasaulis apie šią neįprastą viršūnę sužinojo tik apie 1830-uosius po to, kai britų armijos majoras J. Forbesas, grįždamas iš Polonaruvos, atsitiktinai aptiko „krūmais dengtą Sigirijos viršūnę“. Archeologai aplink ją ėmė darbuotis tik XIX amžiaus pabaigoje. Tvankus atogrąžų oras Sigirijoje ir dabar pilnas klausimų bei nuostabos.
Stačiais laiptais užlipę ant galingos Sigirijos uolos viršūnės, apžiūrėsite daugiau kaip hektarą užimančios tvirtovės griuvėsius. Nuo uolos viršūnės atsivers kvapą gniaužiantis reginys ne tik į žaluma alsuojančias džiunglių platybes, šventyklas, ežerus, bet ir į didelį, įmantrų, griežto simetriško plano sodą papėdėje.

Po to keliausite čia jau minėto majoro J. Forbeso pramintais keliais. Kita vieta Jūsų istoriniam smalsumui ir estetiniam pasigėrėjimui sužadinti – Šri Lankos viduramžių laikų sostinė Polonaruva, geriausiai išlikusi salos archeologinė radimvietė (UNESCO paveldo objektas). Akmeniniai šedevrai, orūs net tarp griuvėsių, Jus priartins prie XI – XII a. Pasivaikščiosite po senąjį miestą ir jo aplinką, karalių rūmus, apžiūrėsite citadelę, Gal Vihare ansamblį: pamatysite uolose iš vientiso akmens išskaptuotas tris didžiules Budos statulas – sėdinčio, stovinčio ir gulinčio, kuri siekia net 14 metrų. Žvelgdami į romias amžiams sustingusio Šakjamunio akis, prisiminkite Jums pasakotas istorijas apie jo klajones, nušvitimą ir mokymą. Galbūt tai bus kaip tik tas metas, kai pajusite ar dar kartą įsitikinsite, koks gilus ir jautrus savęs pažinimo mokslas yra budizmas. Išvykimas į nakvynės vietą. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Toliau Jūsų laukia itin ryški, kontrastinga ir aromatinga pažintinė programa. Vyksite į Kandį – kultūrinę salos širdį. Pakeliui į šį charizmatišką miestą sustosite Matalėje. Tai yra šalies žemės ūkio, vertingiausių gėrybių centras. Apylinkes nuklojusios arbatos plantacijos, auginamos įvairiausių rūšių daržovės ir prieskoniai. Būtent kvapnieji, aitrieji augalai ir žolelės prieš kelis šimtmečius plačiuosiuose vandenynuose klajojusiems europiečiams tapo neįtikėtinu atradimu ir verslu. Šri Lankos  istorija – tai „kovos už prieskonius“ istorija. Azija stipriais, viliojamais kvapais ir smarkiais skoniais lyg magnetas traukė pirklius ir užkariautojus iš Vakarų. Traukia žingeidžius keliautojus ir gurmanus iš viso pasaulio iki šiol. Jei jau lankotės turtingoje vertingų augalų šalyje, turite juos išvysti iš arčiau. Mes Jus nuvešime į prieskonių sodus, kur auginamas cinamonas, vanilė, kardamonas, pipirai, kakava... Čia patenkinsite gurmaninį smalsumą ir sužinosite tai, ko greičiausiai iki šiol nežinojote ar nė neįsivaizdavote apie mažas, smulkias, gydomųjų savybių turinčias gėrybes ir jų priežiūrą. Kulinarijoje bei tradicinėje Rytų farmacijoje jos virsta ingredientais, kurie iš esmės keičia skonį ir lemia mūsų savijautą bei sveikatą. Galbūt būtent čia Jums taps visiškai aišku, kodėl Šri Lankos moterų plaukai – tokie sveiki ir blizgūs, o dantys – akinamai balti. Rytietės jau prieš šimtus metų žinojo, kaip puoselėti natūralų grožį ir palaikyti kūno higieną. Indijoje, Šri Lankoje nuo senų senovės gaminami kremai, aliejai, dantų pasta iš žolelių. Matalėje galėsite įsigyti šviežių, ką tik nuskintų ir čia pat apdorotų prieskonių, kokių mūsų prekybos centruose nerasite. Pakuotės lengvos, vietos kelionių krepšyje užima nedaug, o dovana – išties naudinga ir džiuginanti. Tad jau supratote, kokių lauktuvių verta parvežti namo. Galėsite nusipirkti įvairiausių aliejų, balzamų ir natūralių kremų.

Bet pasilikite savo dėmesio ir kitoms staigmenoms. Mat aplankysite batikos fabriką bei krautuvėles. Keliaudami po pasaulį pastebėjome, kad vietinė kultūra itin plačiai atsiveria per tradicinius raštus, piešinius ir taikomąjį meną. Batika – savita audinio tapybos ir dekoravimo technika. Ją jau prieš tūkstantmečius buvo ištobulinusios didžiosios civilizacijos nuo Egipto iki Kinijos. Drabužiai, ištapyti batikos stiliumi, kai kuriose Rytų visuomenėse rodė tam tikrą socialinę ar hierarchinę padėtį. Dabar šia technika kuriami dekoratyviniai audiniai, lovos užtiesalai, užuolaidos, širmos, šaliai, kaklaraiščiai, įvairūs aksesuarai. Šri Lankos auksarankiai, naudodami batiką, paprastą medžiagos gabalą gali paversti unikaliu kūriniu, į save sugeriančiu labiausiai įsimenamas Ceilono spalvas, gražiausias nuotaikas.

Toliau judėsite link kalnų apsupto Kandžio (UNESCO pasaulio paveldas), vieno gražiausių šalies miestų, vadinamo Šri Lankos karaliumi. Miestą juosia Mahavelio upė, aplink veši arbatos plantacijos, bananų ir kokoso palmių giraitės. Atvykę į Kandį dar kartą įsitikinsite, kokia gali būti skirtinga ir įvairi tokia maža šalis – šiame kalnų miestelyje visai kitokia gamta, nei tropinėje jos dalyje – net oras čia kvepia kitaip. Čia galėsite pratęsti kelionę po sodriausias Šri Lankos spalvas ir skonius. Be to, aplankysite dar vieną ypatingą viso pasaulio budistams vietą. Kol kas primename, kad Kandis buvo paskutinė Ceilono sostinė iki britų valdymo laikų. Gidas Jums papasakos apie Šri Lankos gyventojams svarbų sukilimą prieš kolonistus, vykusį 1848 metais. Jis pamažu atskleis Jums dvasines ir materialiąsias Kandžio vertybes, taip pat parodys ežerą – miesto romantikos ir poilsio oazę. Vandens telkinys, apsuptas išpuoselėtų sodų ir žaliuojančių krantinių, aplinkai suteikia magiškos aureolės. Jei Jūs keliavote po Kiniją ir lankėtės prie Hangdžou Vakarų ežero, jei Jums teko pabuvoti Indijos Udaipuro mieste, Jūs jau pamilote lyrišką, kone šventą rytietišką grožį, kai urbanistinė estetika susilieja su vandens ramybe. Kandžio ežeras – dar kitoks ir skatina visiškai paklusti Šri Lankos egzotikai. Jos tviskesį išvysite ir apsilankę brangakmenių muziejuje. Žėrinčios pavienės kruopelės, įkainotos tūkstančiais, vienetiniai, tik Ceilono kilmingųjų verti juvelyrikos dirbiniai, tauriaisiais akmenimis išpuošti suvenyriniai drambliukai – visi šie eksponatai Jūsų vaizduotei pravers užsklandą į prašmatnaus gyvenimo menes. Jei ypatingai domitės brangakmeniais (safyrais, aleksandritais, topazais, ametistais, akvamarinais), tai bus pats tinkamiausias metas daugiau apie juos paklausinėti gerai išmanančio gido. Po to apsilankysite krautuvėje ir galėsite pamaloninti save ar Jums brangų žmogų nuostabia dovana. Per šią kelionės dalį praturtėsite vertingais kaip tie nušlifuoti akmenys ir papuošalai įspūdžiais.
Taip pat akis turėsite kur paganyti ir įsigyti lauktuvių Kandžio meno ir amatų centre bei turgaus aikštėje. Prekystalius nugulę patys įvairiausi rankų darbo kūriniai, audiniai, pigūs ir vertingi, originalūs suvenyrai, gardžiosios gėrybės. Kiekvienas žmogus čia atranda tai, kas labiausiai atitinka jo temperamentą, poreikius, galimybes. Šri Lankos prekeiviai vis tiek Jums įsiūlys tai, ko Jums labai ar nelabai reikia, ko troškote visą laiką ir ko užsimanėte tik pamatę. Nuo nendrinių kilimėlių iki mažųjų batikos šedevrų, nuo Ceilono arbatos iki šviežių kokosų... Patyrę keliautojai sako, kad galite laikyti, jog jau pabuvote Azijoje tik tada, kai apsilankėte vietiniame turguje ir šventykloje. Beje, nuo senų laikų Rytų kraštuose jie visada įsikūrę šalia.

Kad pajustumėte sakraliąją Kandžio dvasią, aplankysite Budos Danties šventyklą (Dalada Maligava), kurioje saugomas vienas iš keturių iltinių Budos dantų, slapta atvežtas į Šri Lanką IV a. Orisos princesės plaukuose. Karalių galybės simboliu tapęs reliktas garbinamas iki šių dienų. Tik keliose kitose vietose Tolimuosiuose Rytuose dar yra Budos dantų saugyklų. Šioji – pati garsiausia. Dalada Maligava pritraukia tūkstančius maldininkų ir turistų iš viso pasaulio. Pastebėsite, kad Kandis yra bene energingiausias budizmo tradicijų miestas visoje šalyje. Vienuolynai, šventyklos čia gyvena aktyvų gyvenimą. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Toliau Jūsų laukia itin ryški, kontrastinga ir aromatinga pažintinė programa. Vyksite į Kandį – kultūrinę salos širdį. Pakeliui į šį charizmatišką miestą sustosite Matalėje. Tai yra šalies žemės ūkio, vertingiausių gėrybių centras. Apylinkes nuklojusios arbatos plantacijos, auginamos įvairiausių rūšių daržovės ir prieskoniai. Būtent kvapnieji, aitrieji augalai ir žolelės prieš kelis šimtmečius plačiuosiuose vandenynuose klajojusiems europiečiams tapo neįtikėtinu atradimu ir verslu. Šri Lankos  istorija – tai „kovos už prieskonius“ istorija. Azija stipriais, viliojamais kvapais ir smarkiais skoniais lyg magnetas traukė pirklius ir užkariautojus iš Vakarų. Traukia žingeidžius keliautojus ir gurmanus iš viso pasaulio iki šiol. Jei jau lankotės turtingoje vertingų augalų šalyje, turite juos išvysti iš arčiau. Mes Jus nuvešime į prieskonių sodus, kur auginamas cinamonas, vanilė, kardamonas, pipirai, kakava... Čia patenkinsite gurmaninį smalsumą ir sužinosite tai, ko greičiausiai iki šiol nežinojote ar nė neįsivaizdavote apie mažas, smulkias, gydomųjų savybių turinčias gėrybes ir jų priežiūrą. Kulinarijoje bei tradicinėje Rytų farmacijoje jos virsta ingredientais, kurie iš esmės keičia skonį ir lemia mūsų savijautą bei sveikatą. Galbūt būtent čia Jums taps visiškai aišku, kodėl Šri Lankos moterų plaukai – tokie sveiki ir blizgūs, o dantys – akinamai balti. Rytietės jau prieš šimtus metų žinojo, kaip puoselėti natūralų grožį ir palaikyti kūno higieną. Indijoje, Šri Lankoje nuo senų senovės gaminami kremai, aliejai, dantų pasta iš žolelių. Matalėje galėsite įsigyti šviežių, ką tik nuskintų ir čia pat apdorotų prieskonių, kokių mūsų prekybos centruose nerasite. Pakuotės lengvos, vietos kelionių krepšyje užima nedaug, o dovana – išties naudinga ir džiuginanti. Tad jau supratote, kokių lauktuvių verta parvežti namo. Galėsite nusipirkti įvairiausių aliejų, balzamų ir natūralių kremų.

Bet pasilikite savo dėmesio ir kitoms staigmenoms. Mat aplankysite batikos fabriką bei krautuvėles. Keliaudami po pasaulį pastebėjome, kad vietinė kultūra itin plačiai atsiveria per tradicinius raštus, piešinius ir taikomąjį meną. Batika – savita audinio tapybos ir dekoravimo technika. Ją jau prieš tūkstantmečius buvo ištobulinusios didžiosios civilizacijos nuo Egipto iki Kinijos. Drabužiai, ištapyti batikos stiliumi, kai kuriose Rytų visuomenėse rodė tam tikrą socialinę ar hierarchinę padėtį. Dabar šia technika kuriami dekoratyviniai audiniai, lovos užtiesalai, užuolaidos, širmos, šaliai, kaklaraiščiai, įvairūs aksesuarai. Šri Lankos auksarankiai, naudodami batiką, paprastą medžiagos gabalą gali paversti unikaliu kūriniu, į save sugeriančiu labiausiai įsimenamas Ceilono spalvas, gražiausias nuotaikas.

Toliau judėsite link kalnų apsupto Kandžio (UNESCO pasaulio paveldas), vieno gražiausių šalies miestų, vadinamo Šri Lankos karaliumi. Miestą juosia Mahavelio upė, aplink veši arbatos plantacijos, bananų ir kokoso palmių giraitės. Atvykę į Kandį dar kartą įsitikinsite, kokia gali būti skirtinga ir įvairi tokia maža šalis – šiame kalnų miestelyje visai kitokia gamta, nei tropinėje jos dalyje – net oras čia kvepia kitaip. Čia galėsite pratęsti kelionę po sodriausias Šri Lankos spalvas ir skonius. Be to, aplankysite dar vieną ypatingą viso pasaulio budistams vietą. Kol kas primename, kad Kandis buvo paskutinė Ceilono sostinė iki britų valdymo laikų. Gidas Jums papasakos apie Šri Lankos gyventojams svarbų sukilimą prieš kolonistus, vykusį 1848 metais. Jis pamažu atskleis Jums dvasines ir materialiąsias Kandžio vertybes, taip pat parodys ežerą – miesto romantikos ir poilsio oazę. Vandens telkinys, apsuptas išpuoselėtų sodų ir žaliuojančių krantinių, aplinkai suteikia magiškos aureolės. Jei Jūs keliavote po Kiniją ir lankėtės prie Hangdžou Vakarų ežero, jei Jums teko pabuvoti Indijos Udaipuro mieste, Jūs jau pamilote lyrišką, kone šventą rytietišką grožį, kai urbanistinė estetika susilieja su vandens ramybe. Kandžio ežeras – dar kitoks ir skatina visiškai paklusti Šri Lankos egzotikai. Jos tviskesį išvysite ir apsilankę brangakmenių muziejuje. Žėrinčios pavienės kruopelės, įkainotos tūkstančiais, vienetiniai, tik Ceilono kilmingųjų verti juvelyrikos dirbiniai, tauriaisiais akmenimis išpuošti suvenyriniai drambliukai – visi šie eksponatai Jūsų vaizduotei pravers užsklandą į prašmatnaus gyvenimo menes. Jei ypatingai domitės brangakmeniais (safyrais, aleksandritais, topazais, ametistais, akvamarinais), tai bus pats tinkamiausias metas daugiau apie juos paklausinėti gerai išmanančio gido. Po to apsilankysite krautuvėje ir galėsite pamaloninti save ar Jums brangų žmogų nuostabia dovana. Per šią kelionės dalį praturtėsite vertingais kaip tie nušlifuoti akmenys ir papuošalai įspūdžiais.
Taip pat akis turėsite kur paganyti ir įsigyti lauktuvių Kandžio meno ir amatų centre bei turgaus aikštėje. Prekystalius nugulę patys įvairiausi rankų darbo kūriniai, audiniai, pigūs ir vertingi, originalūs suvenyrai, gardžiosios gėrybės. Kiekvienas žmogus čia atranda tai, kas labiausiai atitinka jo temperamentą, poreikius, galimybes. Šri Lankos prekeiviai vis tiek Jums įsiūlys tai, ko Jums labai ar nelabai reikia, ko troškote visą laiką ir ko užsimanėte tik pamatę. Nuo nendrinių kilimėlių iki mažųjų batikos šedevrų, nuo Ceilono arbatos iki šviežių kokosų... Patyrę keliautojai sako, kad galite laikyti, jog jau pabuvote Azijoje tik tada, kai apsilankėte vietiniame turguje ir šventykloje. Beje, nuo senų laikų Rytų kraštuose jie visada įsikūrę šalia.

Kad pajustumėte sakraliąją Kandžio dvasią, aplankysite Budos Danties šventyklą (Dalada Maligava), kurioje saugomas vienas iš keturių iltinių Budos dantų, slapta atvežtas į Šri Lanką IV a. Orisos princesės plaukuose. Karalių galybės simboliu tapęs reliktas garbinamas iki šių dienų. Tik keliose kitose vietose Tolimuosiuose Rytuose dar yra Budos dantų saugyklų. Šioji – pati garsiausia. Dalada Maligava pritraukia tūkstančius maldininkų ir turistų iš viso pasaulio. Pastebėsite, kad Kandis yra bene energingiausias budizmo tradicijų miestas visoje šalyje. Vienuolynai, šventyklos čia gyvena aktyvų gyvenimą. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Po pusryčių kartu su vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos tęsite pažintį su egzotiška šalimi. Jau pajutote aromatingųjų Azijos augalų trauką. Šiandien pratęsite ekskursiją po natūralių Šri Lankos gėrybių pasaulį. Jūsų kelionių ir žinių bagažas dar pasipildys kvapniosiomis, terapinėmis gamtos dovanomis. Vienos jų puošia žmonių namus, kitos keliauja ant vaišių stalo, o kai kurios – į tradicinės kinų medicinos, indų ajurvedos gydomųjų preparatų sudėtį. Vyksite į prie pat Kandžio miesto Mahavelio upės kilpoje esančius karališkuosius Peradenijos sodus, vienus garsiausių visoje Azijoje. Šri Lankos gyventojai sako, kad karalių palaimintų ir kruopščiai puoselėtų sodų tradicija gimė dar XIV amžiuje, o gal ir anksčiau. Peradenijos botanikos sodas įkurtas britų laikais. 60 hektarų plote klesti 5000 augalų ir medžių rūšių. Didžiosios vietinės puošmenos – orchidėjos. Jau dabar galite įsivaizduoti Jūsų akis maloninančią visą gėlių jūrą... Ypač įspūdinga palmių alėja, bambukų iš Birmos, Japonijos ir Kinijos giraitė, memorialinių medžių, kuriuos pasodino čia apsilankę įvairių valstybių vadovai ir kitos iškilios pasaulinio masto asmenybės, alėja. Neatskiriama sodo dalis – šikšnosparniai, kuriuos galima pamatyti „kekėmis“ kabančius aukštų medžių šakose. Pastaruoju metu šį augmenijos rojų kasmet aplanko apie 2 milijonai keliautojų.

Pakeliui į Nuvara Eliją aplankysite arbatos plantaciją ir pasaulinį pažinimą pelniusios Ceilono arbatos fabriką, kur galėsite stebėti arbatžolių perdirbimo procesą, paragauti ir įsigyti garsiosios arbatos. „Kelias į rojų veda per arbatos puodelį“ – tikina sinhalų patarlė. Arbata yra tapusi Šri Lankos prekės ženklu, salos simboliu. Su Ceilono arbata gali konkuruoti nebent kinų žalioji arba indiškoji arbata. Beje, arbatžolės XIX a. ir sustiprino kelią tarp Šri Lankos ir Kinijos bei Indijos. Iš šių regionų buvo atvežta arbata ir pasodinti jos krūmai Peradenijos soduose. Škotas J. Tayloras arbatkrūmiais apsodino 8 hektarus miško žemių. Jau 1873 metais pirmosios arbatos partijos pardavimui buvo išplukdytos laivais į Londoną. Taip prasidėjo Šri Lankos arbatos verslas, mitas ir ilgos kelionės. Dabar apie 1 milijonas krašto žmonių dirba arbatos sferoje. Eksporto apimtys – milžiniškos: Šri Lanka yra viena didžiausių planetoje arbatos eksportuotojų. Klausydami čiabuvių pasakojimų apie Ceilono arbatos auginimo ir paruošimo subtilybes, ragaudami ją, patys sau pamėginkite atsakyti, kuo šis švelnus, kvapnus skystis nuostabus, kur jo populiarumo paslaptis. Kuo arbatžolės skiriasi nuo arbatos dulkelių? Kodėl arbatos puodelis suartina žmones? Kodėl šrilankiečiai arbatą gurkšnoja kone ištisą dieną ir ją atskiedžia pienu? Kodėl tai – viena puikiausių dovanų iš Azijos?

Atsipalaiduokite ir lepinkitės glostančiais vaizdais, kurie atsivers pro autobuso langą, važiuojant į Nuvara Eliją. Miestą supa švelnios arbatos plantacijų „bangos“, horizontą dailina kalnai ir jų slėniai, upės ir gyvastingi kriokliai. Nuvara Elija įsikūrusi prie aukščiausio Šri Lankos kalno – Pidurutalagalos (2524 m), netoli – Hortono plynaukštė ir garsusis Adomo kalnas. Pakilsite į beveik 2 000 metrų aukštį. Galite pajusti malonią vėsą ir dulksną. Nuvara Elijos klimatas – švelniausias visoje Šri Lankoje, o buvusiems kolonistams priminė pavasario orus jų gimtojoje šalyje. Iš dalies dėl to Nuvara Elija vadinama „Mažąja Anglija“. Be to, architektūroje išlikęs britų palikimas, nes plantatoriai čia turėjo savo rezidencijas. Gėrėsitės jaukiais angliško stiliaus namais su mansardomis, golfo laukais, hipodromu, anglikonų bažnyčia, pašto pastatu su laikrodžio bokštu, Viktorijos parku ir Gregoro ežeru. Relaksuojanti Nuvara Elijos žaluma – tai tik preliudija į dar glaudesnį sąlytį su malonių staigmenų dosnia atogrąžų gamta. Rytoj – nauji išgyvenimai ir šviesios emocijos. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Po pusryčių kartu su vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos tęsite pažintį su egzotiška šalimi. Jau pajutote aromatingųjų Azijos augalų trauką. Šiandien pratęsite ekskursiją po natūralių Šri Lankos gėrybių pasaulį. Jūsų kelionių ir žinių bagažas dar pasipildys kvapniosiomis, terapinėmis gamtos dovanomis. Vienos jų puošia žmonių namus, kitos keliauja ant vaišių stalo, o kai kurios – į tradicinės kinų medicinos, indų ajurvedos gydomųjų preparatų sudėtį. Vyksite į prie pat Kandžio miesto Mahavelio upės kilpoje esančius karališkuosius Peradenijos sodus, vienus garsiausių visoje Azijoje. Šri Lankos gyventojai sako, kad karalių palaimintų ir kruopščiai puoselėtų sodų tradicija gimė dar XIV amžiuje, o gal ir anksčiau. Peradenijos botanikos sodas įkurtas britų laikais. 60 hektarų plote klesti 5000 augalų ir medžių rūšių. Didžiosios vietinės puošmenos – orchidėjos. Jau dabar galite įsivaizduoti Jūsų akis maloninančią visą gėlių jūrą... Ypač įspūdinga palmių alėja, bambukų iš Birmos, Japonijos ir Kinijos giraitė, memorialinių medžių, kuriuos pasodino čia apsilankę įvairių valstybių vadovai ir kitos iškilios pasaulinio masto asmenybės, alėja. Neatskiriama sodo dalis – šikšnosparniai, kuriuos galima pamatyti „kekėmis“ kabančius aukštų medžių šakose. Pastaruoju metu šį augmenijos rojų kasmet aplanko apie 2 milijonai keliautojų.

Pakeliui į Nuvara Eliją aplankysite arbatos plantaciją ir pasaulinį pažinimą pelniusios Ceilono arbatos fabriką, kur galėsite stebėti arbatžolių perdirbimo procesą, paragauti ir įsigyti garsiosios arbatos. „Kelias į rojų veda per arbatos puodelį“ – tikina sinhalų patarlė. Arbata yra tapusi Šri Lankos prekės ženklu, salos simboliu. Su Ceilono arbata gali konkuruoti nebent kinų žalioji arba indiškoji arbata. Beje, arbatžolės XIX a. ir sustiprino kelią tarp Šri Lankos ir Kinijos bei Indijos. Iš šių regionų buvo atvežta arbata ir pasodinti jos krūmai Peradenijos soduose. Škotas J. Tayloras arbatkrūmiais apsodino 8 hektarus miško žemių. Jau 1873 metais pirmosios arbatos partijos pardavimui buvo išplukdytos laivais į Londoną. Taip prasidėjo Šri Lankos arbatos verslas, mitas ir ilgos kelionės. Dabar apie 1 milijonas krašto žmonių dirba arbatos sferoje. Eksporto apimtys – milžiniškos: Šri Lanka yra viena didžiausių planetoje arbatos eksportuotojų. Klausydami čiabuvių pasakojimų apie Ceilono arbatos auginimo ir paruošimo subtilybes, ragaudami ją, patys sau pamėginkite atsakyti, kuo šis švelnus, kvapnus skystis nuostabus, kur jo populiarumo paslaptis. Kuo arbatžolės skiriasi nuo arbatos dulkelių? Kodėl arbatos puodelis suartina žmones? Kodėl šrilankiečiai arbatą gurkšnoja kone ištisą dieną ir ją atskiedžia pienu? Kodėl tai – viena puikiausių dovanų iš Azijos?

Atsipalaiduokite ir lepinkitės glostančiais vaizdais, kurie atsivers pro autobuso langą, važiuojant į Nuvara Eliją. Miestą supa švelnios arbatos plantacijų „bangos“, horizontą dailina kalnai ir jų slėniai, upės ir gyvastingi kriokliai. Nuvara Elija įsikūrusi prie aukščiausio Šri Lankos kalno – Pidurutalagalos (2524 m), netoli – Hortono plynaukštė ir garsusis Adomo kalnas. Pakilsite į beveik 2 000 metrų aukštį. Galite pajusti malonią vėsą ir dulksną. Nuvara Elijos klimatas – švelniausias visoje Šri Lankoje, o buvusiems kolonistams priminė pavasario orus jų gimtojoje šalyje. Iš dalies dėl to Nuvara Elija vadinama „Mažąja Anglija“. Be to, architektūroje išlikęs britų palikimas, nes plantatoriai čia turėjo savo rezidencijas. Gėrėsitės jaukiais angliško stiliaus namais su mansardomis, golfo laukais, hipodromu, anglikonų bažnyčia, pašto pastatu su laikrodžio bokštu, Viktorijos parku ir Gregoro ežeru. Relaksuojanti Nuvara Elijos žaluma – tai tik preliudija į dar glaudesnį sąlytį su malonių staigmenų dosnia atogrąžų gamta. Rytoj – nauji išgyvenimai ir šviesios emocijos. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šios kelionės metu jau  iš arčiau pažinote vertingiausią Šri Lankos kultūros brangenybę – budizmą. Tyrinėjote salos botanikos stebuklus. Važiuodami vingiuotais keliais, grožėjotės natūraliu kraštovaizdžiu. Bet išskirtiniai įspūdžiai – dar priešaky. Vyksite į Hortono lygumų nacionalinį parką (esantį tik 20 km nuo Nuvara Elijos), kurį ypač pamilę patys šrilankiečiai. Tai jų pasididžiavimas. Anksčiau vietovė buvo vadinama Maha Eliya Thenna – „didžioji atvira lyguma“. Jos sužavėti svetimšaliai lygumą pervadino britų tarnautojo sero Roberto Wilmoto - Hortono vardu.

Gamta turi daug veidų – be klastočių ar kaukių. Hortono lygumų veidas – mistiškas dėl geografinės padėties ir klimato. Jos plyti 2000 metrų aukštyje vėjo supūstame balnakalnyje. Dalį laiko žaluma skendi rūke. Ūkanų dryžiai juosia plačius laukus. O jei liūčių sezonas, šilto vandens prausiamos žalumos įgyja ypatingos gaivos ir energijos. Būtent tai, ko pavargusiam XXI amžiaus miestiečiui stinga. Iš tikrųjų laukinė ramybė bei nauji atradimai čia užtikrinti bet kuriuo metų laiku. Darnus pasaulis, kokį teks laimė regėti, leis Jums pailsėti, atgausite jėgas, kurias pametėte ar išeikvojote savo miesto triukšme ir kasdienėje rutinoje. Parkas panašus į priešistorinį mišką ar sapnų reginius. Atrodo, kad čia seniai sustojo laikas ir niekas nepasikeitė nuo Adomo ir Ievos... Miglotose pievose išsimėtę krūmokšniai, kur ne kur – vėjo palenkti vieniši apdžiūvę medžiai. Žaliuose plotuose telkšo ežerai, garmaliuoja kriokliai, teka šaltiniai ir šniokščia lediniai upokšniai. Teritorijos savininkai – laukiniai gyvūnai. Hortono lygumų parke gyvena per 20 rūšių žinduolių, 87 rūšys paukščių, 9 rūšys roplių. Kokias būtybes ten sutiksite Jūs? Ar bus lemta pasimatyti su judriosiomis beždžionėmis? Galbūt stebėsite išdidžiųjų rudųjų elnių eiseną? Ar pamatysite ant šakos įsitaisiusį smulkutį Šri Lankos baltaakį? Susitikimai su gyvūnais būna momentiški, todėl nusiteikite netikėtumams, atidžiai stebėkite aplinką. Ar jau pasirengėte nukakti į „pasaulio galą“? Jis – čia pat. Šitaip pavadintas bauginantis šlaitas, statmenai krintantis maždaug 884 metrus. Tai ypač jaudinanti ir svaiginanti vieta, laikoma gražiausiu reginiu visoje Šri Lankoje.

Hortono lygumos net ir daug mačiusiam keliautojui palieka stiprų, sukrečiantį, netgi mistinį įspūdį. Tai vienintelis nacionalinis parkas Šri Lankoje, kur lankytojai gali vaikščioti vieni (kelią nurodo labai aiški rodyklių sistema, maršruto ilgis apie 8 km).

Pakeliui į Jalos nacionalinį parką sustosite pasigrožėti paties aukščiausio Šri Lankos krioklio Ravanos Elos (25 m) kaskadomis. Kelionę tęsite ir vakare atvyksite į Jalos nacionalinį parką. Gerai pailsėkite, nes rytoj nusimato aktyvi pažintinė programa. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šios kelionės metu jau  iš arčiau pažinote vertingiausią Šri Lankos kultūros brangenybę – budizmą. Tyrinėjote salos botanikos stebuklus. Važiuodami vingiuotais keliais, grožėjotės natūraliu kraštovaizdžiu. Bet išskirtiniai įspūdžiai – dar priešaky. Vyksite į Hortono lygumų nacionalinį parką (esantį tik 20 km nuo Nuvara Elijos), kurį ypač pamilę patys šrilankiečiai. Tai jų pasididžiavimas. Anksčiau vietovė buvo vadinama Maha Eliya Thenna – „didžioji atvira lyguma“. Jos sužavėti svetimšaliai lygumą pervadino britų tarnautojo sero Roberto Wilmoto - Hortono vardu.

Gamta turi daug veidų – be klastočių ar kaukių. Hortono lygumų veidas – mistiškas dėl geografinės padėties ir klimato. Jos plyti 2000 metrų aukštyje vėjo supūstame balnakalnyje. Dalį laiko žaluma skendi rūke. Ūkanų dryžiai juosia plačius laukus. O jei liūčių sezonas, šilto vandens prausiamos žalumos įgyja ypatingos gaivos ir energijos. Būtent tai, ko pavargusiam XXI amžiaus miestiečiui stinga. Iš tikrųjų laukinė ramybė bei nauji atradimai čia užtikrinti bet kuriuo metų laiku. Darnus pasaulis, kokį teks laimė regėti, leis Jums pailsėti, atgausite jėgas, kurias pametėte ar išeikvojote savo miesto triukšme ir kasdienėje rutinoje. Parkas panašus į priešistorinį mišką ar sapnų reginius. Atrodo, kad čia seniai sustojo laikas ir niekas nepasikeitė nuo Adomo ir Ievos... Miglotose pievose išsimėtę krūmokšniai, kur ne kur – vėjo palenkti vieniši apdžiūvę medžiai. Žaliuose plotuose telkšo ežerai, garmaliuoja kriokliai, teka šaltiniai ir šniokščia lediniai upokšniai. Teritorijos savininkai – laukiniai gyvūnai. Hortono lygumų parke gyvena per 20 rūšių žinduolių, 87 rūšys paukščių, 9 rūšys roplių. Kokias būtybes ten sutiksite Jūs? Ar bus lemta pasimatyti su judriosiomis beždžionėmis? Galbūt stebėsite išdidžiųjų rudųjų elnių eiseną? Ar pamatysite ant šakos įsitaisiusį smulkutį Šri Lankos baltaakį? Susitikimai su gyvūnais būna momentiški, todėl nusiteikite netikėtumams, atidžiai stebėkite aplinką. Ar jau pasirengėte nukakti į „pasaulio galą“? Jis – čia pat. Šitaip pavadintas bauginantis šlaitas, statmenai krintantis maždaug 884 metrus. Tai ypač jaudinanti ir svaiginanti vieta, laikoma gražiausiu reginiu visoje Šri Lankoje.

Hortono lygumos net ir daug mačiusiam keliautojui palieka stiprų, sukrečiantį, netgi mistinį įspūdį. Tai vienintelis nacionalinis parkas Šri Lankoje, kur lankytojai gali vaikščioti vieni (kelią nurodo labai aiški rodyklių sistema, maršruto ilgis apie 8 km).

Pakeliui į Jalos nacionalinį parką sustosite pasigrožėti paties aukščiausio Šri Lankos krioklio Ravanos Elos (25 m) kaskadomis. Kelionę tęsite ir vakare atvyksite į Jalos nacionalinį parką. Gerai pailsėkite, nes rytoj nusimato aktyvi pažintinė programa. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Iki šiol Jūsų kelionės praeiviai buvo linksmi vietiniai kaimiečiai ir nedidelių miestų gyventojai, plikagalviai vienuoliai, atkaklūs prekeiviai. Tiesa, Jūs jau susipažinote su drambliais, išvydote epizodiškai kelyje pasirodžiusius egzotinius gyvius. Bet Šri Lankoje – tokia daugybė įdomiausių keturkojų ir sparnuočių, kad vien fragmentiškų, atsitiktinių susitikimų nepakanka. Todėl mes į šį maršrutą specialiai įtraukėme dieną, kai bus galimybė ilgiau ir nuosekliau stebėti laukinį salos gyvenimą. Leisitės į džipų safarį po Jalos nacionalinį parką, įkurtą 1938 metais. Beveik 1000 kvadratinių kilometrų plote, turtingame skirtingų ekosistemų, tarp lagūnų, vandens duobių ir srovių, kalvų ir uolų baseinų, pievose ir musoninių miškų bei mangrovių brūzgynuose, siautėja, poruojasi, kovoja ir ilsisi patys įvairiausiai laukiniai, reti, nykstančių rūšių gyvūnai. Dauguma mūsų lygumose neaptinkami. Visų nė nevardysime. Iš sparnuočių čia gyvena pelikanai, ereliai, kormoranai, tropiniai vandens paukščiai... Paminėsime bent kelis didesnių gabaritų ir stambiausius žinduolius: tai leopardas, dramblys, vandens bizonas, juodasis lokys... Norite pažinti laukinės gamtos įvairovę visapusiškai – susitaikykite su mintimi, kad galite pamatyti ne tik švelnius ir mielus sutvėrimus. Jaloje gyvena krokodilai, iš žvynaroplių – Indijos kobra, skrendanti Šri Lankos gyvatė... Vis dedame daugtaškį, nes kiekvienas, čia apsilankęs, atmintinėje susidaro individualų sąrašą. Niekas negali tiksliai prognozuoti, koks gyvūnas visureigiui pastos kelią, prašliauš ar žaibiškai pralėks. Tad būdraukite!

Po nuotykinio turo grįšite arčiau žmonių civilizacijos. Važiuosite į pietvakarinę salos pakrantės pusę. Trumpai apžvalgai sustosite Galėje. Kadaise šrilankiečiams tai buvo svarbus uostas. Pradėjus į tolimus Rytų kraštus skverbtis Europos pirkliams, Galė įgijo tarptautinę reikšmę ir buvo vienas pagrindinių uostų visame Indijos vandenyne. Laivai iš čia nuplaukdavo iki pat Senojo žemyno. Galė buvo ypač aktyvus uostas iki XIX amžiaus antros pusės, kol salą užvaldė britai ir sostinėje Kolombe buvo pastatytas dirbtinis uostas. Apžiūrėsite miestelį, paženklintą daugiausia olandų palikimo, taip pat įžymiąją Galės tvirtovę (UNESCO paveldo objektas), kuri liudija didelius atvykėlių iš Vakarų užmojus. Fortą Galės įlankoje 1588 metais pradėjo statyti portugalai. XVII amžiuje jo statybas ir kontrolę perėmė olandai. Tvirtovė matė anglų atėjimą ir naują – nepriklausomos Šri Lankos tarpsnį. Nors 2004 metais Galė buvo nusiaubta galingo cunamio, senasis fortas išliko nepaliestas ir vis dar gyvenamas. O kad prisiliestumėte prie šio istoriškai reikšmingo miestelio gyvenimo iš vidaus, esant galimybei, gidas Jus supažindins su tradiciniu vietiniu amatu – nėrinių kūrybos menu.

Iš Galės vyksite į kurortą Indijos vandenyno pakrantėje. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Iki šiol Jūsų kelionės praeiviai buvo linksmi vietiniai kaimiečiai ir nedidelių miestų gyventojai, plikagalviai vienuoliai, atkaklūs prekeiviai. Tiesa, Jūs jau susipažinote su drambliais, išvydote epizodiškai kelyje pasirodžiusius egzotinius gyvius. Bet Šri Lankoje – tokia daugybė įdomiausių keturkojų ir sparnuočių, kad vien fragmentiškų, atsitiktinių susitikimų nepakanka. Todėl mes į šį maršrutą specialiai įtraukėme dieną, kai bus galimybė ilgiau ir nuosekliau stebėti laukinį salos gyvenimą. Leisitės į džipų safarį po Jalos nacionalinį parką, įkurtą 1938 metais. Beveik 1000 kvadratinių kilometrų plote, turtingame skirtingų ekosistemų, tarp lagūnų, vandens duobių ir srovių, kalvų ir uolų baseinų, pievose ir musoninių miškų bei mangrovių brūzgynuose, siautėja, poruojasi, kovoja ir ilsisi patys įvairiausiai laukiniai, reti, nykstančių rūšių gyvūnai. Dauguma mūsų lygumose neaptinkami. Visų nė nevardysime. Iš sparnuočių čia gyvena pelikanai, ereliai, kormoranai, tropiniai vandens paukščiai... Paminėsime bent kelis didesnių gabaritų ir stambiausius žinduolius: tai leopardas, dramblys, vandens bizonas, juodasis lokys... Norite pažinti laukinės gamtos įvairovę visapusiškai – susitaikykite su mintimi, kad galite pamatyti ne tik švelnius ir mielus sutvėrimus. Jaloje gyvena krokodilai, iš žvynaroplių – Indijos kobra, skrendanti Šri Lankos gyvatė... Vis dedame daugtaškį, nes kiekvienas, čia apsilankęs, atmintinėje susidaro individualų sąrašą. Niekas negali tiksliai prognozuoti, koks gyvūnas visureigiui pastos kelią, prašliauš ar žaibiškai pralėks. Tad būdraukite!

Po nuotykinio turo grįšite arčiau žmonių civilizacijos. Važiuosite į pietvakarinę salos pakrantės pusę. Trumpai apžvalgai sustosite Galėje. Kadaise šrilankiečiams tai buvo svarbus uostas. Pradėjus į tolimus Rytų kraštus skverbtis Europos pirkliams, Galė įgijo tarptautinę reikšmę ir buvo vienas pagrindinių uostų visame Indijos vandenyne. Laivai iš čia nuplaukdavo iki pat Senojo žemyno. Galė buvo ypač aktyvus uostas iki XIX amžiaus antros pusės, kol salą užvaldė britai ir sostinėje Kolombe buvo pastatytas dirbtinis uostas. Apžiūrėsite miestelį, paženklintą daugiausia olandų palikimo, taip pat įžymiąją Galės tvirtovę (UNESCO paveldo objektas), kuri liudija didelius atvykėlių iš Vakarų užmojus. Fortą Galės įlankoje 1588 metais pradėjo statyti portugalai. XVII amžiuje jo statybas ir kontrolę perėmė olandai. Tvirtovė matė anglų atėjimą ir naują – nepriklausomos Šri Lankos tarpsnį. Nors 2004 metais Galė buvo nusiaubta galingo cunamio, senasis fortas išliko nepaliestas ir vis dar gyvenamas. O kad prisiliestumėte prie šio istoriškai reikšmingo miestelio gyvenimo iš vidaus, esant galimybei, gidas Jus supažindins su tradiciniu vietiniu amatu – nėrinių kūrybos menu.

Iš Galės vyksite į kurortą Indijos vandenyno pakrantėje. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Iki šiol Jūsų kelionės praeiviai buvo linksmi vietiniai kaimiečiai ir nedidelių miestų gyventojai, plikagalviai vienuoliai, atkaklūs prekeiviai. Tiesa, Jūs jau susipažinote su drambliais, išvydote epizodiškai kelyje pasirodžiusius egzotinius gyvius. Bet Šri Lankoje – tokia daugybė įdomiausių keturkojų ir sparnuočių, kad vien fragmentiškų, atsitiktinių susitikimų nepakanka. Todėl mes į šį maršrutą specialiai įtraukėme dieną, kai bus galimybė ilgiau ir nuosekliau stebėti laukinį salos gyvenimą. Leisitės į džipų safarį po Jalos nacionalinį parką, įkurtą 1938 metais. Beveik 1000 kvadratinių kilometrų plote, turtingame skirtingų ekosistemų, tarp lagūnų, vandens duobių ir srovių, kalvų ir uolų baseinų, pievose ir musoninių miškų bei mangrovių brūzgynuose, siautėja, poruojasi, kovoja ir ilsisi patys įvairiausiai laukiniai, reti, nykstančių rūšių gyvūnai. Dauguma mūsų lygumose neaptinkami. Visų nė nevardysime. Iš sparnuočių čia gyvena pelikanai, ereliai, kormoranai, tropiniai vandens paukščiai... Paminėsime bent kelis didesnių gabaritų ir stambiausius žinduolius: tai leopardas, dramblys, vandens bizonas, juodasis lokys... Norite pažinti laukinės gamtos įvairovę visapusiškai – susitaikykite su mintimi, kad galite pamatyti ne tik švelnius ir mielus sutvėrimus. Jaloje gyvena krokodilai, iš žvynaroplių – Indijos kobra, skrendanti Šri Lankos gyvatė... Vis dedame daugtaškį, nes kiekvienas, čia apsilankęs, atmintinėje susidaro individualų sąrašą. Niekas negali tiksliai prognozuoti, koks gyvūnas visureigiui pastos kelią, prašliauš ar žaibiškai pralėks. Tad būdraukite!

Po nuotykinio turo grįšite arčiau žmonių civilizacijos. Važiuosite į pietvakarinę salos pakrantės pusę. Trumpai apžvalgai sustosite Galėje. Kadaise šrilankiečiams tai buvo svarbus uostas. Pradėjus į tolimus Rytų kraštus skverbtis Europos pirkliams, Galė įgijo tarptautinę reikšmę ir buvo vienas pagrindinių uostų visame Indijos vandenyne. Laivai iš čia nuplaukdavo iki pat Senojo žemyno. Galė buvo ypač aktyvus uostas iki XIX amžiaus antros pusės, kol salą užvaldė britai ir sostinėje Kolombe buvo pastatytas dirbtinis uostas. Apžiūrėsite miestelį, paženklintą daugiausia olandų palikimo, taip pat įžymiąją Galės tvirtovę (UNESCO paveldo objektas), kuri liudija didelius atvykėlių iš Vakarų užmojus. Fortą Galės įlankoje 1588 metais pradėjo statyti portugalai. XVII amžiuje jo statybas ir kontrolę perėmė olandai. Tvirtovė matė anglų atėjimą ir naują – nepriklausomos Šri Lankos tarpsnį. Nors 2004 metais Galė buvo nusiaubta galingo cunamio, senasis fortas išliko nepaliestas ir vis dar gyvenamas. O kad prisiliestumėte prie šio istoriškai reikšmingo miestelio gyvenimo iš vidaus, esant galimybei, gidas Jus supažindins su tradiciniu vietiniu amatu – nėrinių kūrybos menu.

Iš Galės vyksite į kurortą Indijos vandenyno pakrantėje. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Išvykimas į Kolombo oro uostą. Skrydis iš Kolombo į Maldyvų, vienos gražiausių ir romantiškiausių pasaulio vietų, sostinę – Malės miestą. Nors Maldyvai mažiausia Azijos šalis, tačiau joje telpa daugiau nei tūkstantis koralinių salų. Daugelį jų galima pėsčiomis pereiti per pusvalandį, o iš salos į salą persikelti keltais, greitaeigiais kateriais arba oro taksi – lėktuvėliais. GRŪDOS partnerių atstovas Malės oro uoste suteiks informaciją ir organizuos nuvykimą į Jūsų pasirinktą kurortą. Nakvynė pasirinktame viešbutyje.

Pusryčiai. Pradėkite mėgautis pelnytu poilsiu, kai patys esate savo laiko karaliai. Jus jau supa ta saulėta atsipalaidavimo oazė, apie kurią svajojote ištisus metus. Net 99 proc. Maldyvų teritorijos sudaro šiltas ir skaidrus vanduo, todėl tai puiki vieta gamtos ir ramaus poilsio mėgėjams. Maldyvų vandenyse gyvena apie du tūkstančius skirtingų žuvų rūšių. Taip pat apie 300 rifinių žuvų rūšių, iš kurių net septynios negyvena niekur kitur pasaulyje. Vanduo čia toks skaidrus, kad kerinčius koralus ir praplaukiančias žuvis galėsite stebėti net penkiasdešimties metrų atstumu. Ir nebūtinai turite būti profesionalus nardytojas, tereikia įbristi į vandenį ir grožėtis aplink plaukiojančiomis įvairiaspalvėmis žuvimis. Neatsiejama maldyviečio gyvenimo dalis yra žvejyba, todėl vos prašvitus Maldyvuose traukiami tinklai, o visomis vaivorykštėmis spalvomis spindinti žuvis perduodama iš valčių į krantą. Žvejyba – viena iš pagrindinių salos pramogų ir salų lankytojams, suteikianti unikalią progą pažinti vietinius žmones ir jų kasdienybę iš arti.
Mėgstantiems aktyvias pramogas rekomenduojame išbandyti pasirenkamus turus: panardyti ir pasigrožėti povandeniniu pasauliu, pasiplaukioti jėgos aitvarais, išbandyti savo sėkmę naktinėje žvejyboje, pažaisti lauko tenisą ar golfą, susipažinti su Malės miesto kultūra ir istorija, lankyti kitas salas. Mėgstantiems pasyvų poilsį puiki proga pasilepinti rytietiškais masažais ir grožio procedūromis SPA centre, paplaukioti tradiciniu laivu ar tiesiog romantiškai pasivaikščioti smėlėtais Maldyvų paplūdimiais. Poilsis. Nakvynės pasirinktame viešbutyje.