Skrydis iš Vilniaus į Salvadorą su persėdimu per vieną iš Europos miestų. Atskridę vyksite į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Susipažinsite su „Visų įlankos šventųjų šventuoju gelbėtoju“ – būtent tai reiškia pilnas Salvadoro miesto pavadinimas (São Salvador da Baía de Todos dos Santos). Taip jį „pakrikštijo“ ispanai, 1528 m. užkariavę anksčiau indėnų pipilių valdytą ir Kuskatlanu vadintą miestą, vėliau tapusį pirmąja Brazilijos sostine. Nuo to laiko net 300 metų Salvadoras buvo svarbiausias Brazilijos miestas, antras pagal dydį po Lisabonos Portugalų imperijoje. Jo klestėjimą nulėmė sėkminga ir ilgalaikė prekyba cukrumi ir vergais iš Nigerijos, Gvinėjos ir Benino. Miestas unikalus savo spalvingumu – tai Europos, Afrikos ir indėnų kultūrų mozaika, visas savo formas atskleidžianti per muziką, šokius, religiją, aprangą ir virtuvę. Tai sambos – ispaniškojo bolero ir afrikietiškos muzikos mišinio, bei bosanovos – kilusios iš šiaurės Amerikos džiazo ritmų, gimtinė. Tokią mišrią muzikos paletę nutapė įvairialybė gyventojų sudėtis: vietiniai indėnai, afrikiečiai, imigrantai iš Europos, Rytų ir Azijos. Salvadoras dar pavadinamas ir „juodžiausiu“ Brazilijos miestu, du trečdaliai jo gyventojų – afrobrazilai. Visa Salvadoro aplinka prisotinta nesibaigiančios šventės pojūčio ir nuolatinės džiugios nuotaikos. Muzikinė improvizacija ir šokis – salvadoriečių tradicija ir gyvenimo būdas. Ne veltui sakoma, kad Salvadoro gyventojas „arba švenčia arba ruošiasi švęsti“. Miestas tiesiog skamba nuo persimaišiusių garsų: bėgiojančių vaikų šurmulio; šen ir ten zujančių prekeivių; vietos dailininkų, šiurenančių akvarelių lapus; atvirose lauko kavinėse rungtynes stebinčių futbolo aistruolių šūksnių; gatvės muzikantų improvizacijų ...

Susipažinsite su šiuo užburiančiu miestu, kuriame, kaip sakoma, ištisus metus kasdien galima lankyti vis kitą bažnyčią, mat jų čia lygiai trys šimtai šešiasdešimt penkios. Ekskursija po Salvadorą: Dique do Tororo su tamsiaodėmis figūromis, Fonte Nova arena, Prezidentinis aveniu, miesto katedra, Elevator Lacerda - elevatorius, jungiantis aukštutinį ir žemutinį Salvadorą ir tarnaujantis tiek vietos gyventojams, tiek atvykėliams turistams ir kasdien perkeliantis apie 50 000 keleivių. UNESCO globojamas senamiesčio rajonas Pelaurinjo, su spalvingus kolonijinių laikų namus puošiančiais raudonų čerpių stogais, siaurutės, tašytais akmenimis grįstos gatvelės, daugybė aikščių aikštelių, leidžia pajusti praėjusių amžių dvasią. Šiame rajone anksčiau gyveno aukšto rango turtingi žemvaldžiai ir pirkliai, o pavadinimas siejamas su žodžiu pelourinho, reiškiančiu akmeninį stulpą, skirtą vergams pririšti. Būtent čia buvo įkurtas pirmasis Naujojo pasaulio vergų turgus, į kurį kolonizatoriai iš Afrikos gabendavo vergus darbams cukranendrių plantacijose. Dabar šis rajonas - afrikietiškosios kilmės brazilų kultūros puoselėjimo vieta, pilna XIV - XIX a. tvirtovių, monumentų, meno studijų, muziejų ir bažnyčių. Kiekvienais metais čia vyksta vieni prašmatniausių ir įspūdingiausių karnavalų, bet ir paprastą dieną retai kada nutyla tradicinė muzika, afrikietiški ritmai aidi gatvėse ir baruose. Vakarą siūlome praleisti įsitraukiant į naktinį Salvadoro gyvenimą. Stebėsite nacionalinių šokių ir Capoeiros pasirodymą (esant galimybei, už papildomą mokestį) - įmantrią kovos menų ir šokio sintezę, atliekamą vien tik vyrų. Capoeira virto šokiu tik XIXa., kuomet ją, kaip afrikiečių vergų kovos meną, uždraudė portugalai. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Poilsis Atlanto vandenyno pakrantėje arba išvyka į salas.

Būtinai paragaukite gatvės pardavėjų siūlomų acaraje - palmių aliejuje keptų paplotėlių su pupelėmis, krabais ir kvapniais bei aštriais prieskoniais. Iš toli atskirsite šiuos skanėstus pardavinėjančias moteris - jos apsirengusios nėriniuotomis baltos spalvos sukniomis, o galvas papuošusios turbanais – tai pagal išlaikytas musulmonų tradicijas siūtų afrikiečių vergų kostiumų palikimas. Šios pūstos suknelės vadinamos bajanomis, taip pat kviečiamos ir tradicinių valgių pardavėjos. Gausus bei viliojantis braziliškų mėsiškų patiekalų pasirinkimas kavinukėse ir restoranuose – anot brazilų, „šešias dienas per savaitę valgome mėsą, o septintą - vištieną“. Gal tai ir ne visai tiesa, nes ne itin pasiturinčiųjų kasdienis maistas – baltieji ryžiai azzor, juodosios pupelės feijao ir patiekalai iš manijokos miltų farinha. Tačiau labai dažnai gali išvysti ir dar dažniau - užuosti nuostabų kepsnių aromatą, sklindantį tiesiai nuo namų stogų, kur sumanūs gyventojai įsirengę sau kepsnines. O jei norite ko nors ypatingo – užsisakykite moqueca – jūros gėrybių troškinį su kokoso pienu arba feijoada – pupelių ir mėsos troškinį. Neapsiriksite desertui pasirinkę puikius vietinius saldumynus su keliais lašais juodos kaip žemė kavos. Kodėl tik keliais? Paliksime tai suprasti ragaujant!

Ne visi Salvadoro rajonai svetingi turistams – todėl prieš nusprendžiant nerūpestingai paklaidžioti spalvingais siauručiais skersgatviais, verta pasidomėti jų reputacija ir per daug neatsipalaiduoti, kad iš šio margo miesto parsivežtumėte tik teigiamus ir malonius prisiminimus. Na, o jei pasiseks savo akimis išvysti bent vieną iš begalės gatvės švenčių ar sudalyvauti beveik kasdien vykstančiose religinėse procesijose, visa esybe pajusite tvinksintį miesto pulsą ir įsijausite į bendrą ritmą. Nenustebkite, jei staiga pajusite nepakeičiamai šį miestą įsimylėję ir sau pažadėsite būtinai dar kartą sugrįžti. Nakvynė viešbutyje.

Išvyka į salas (už papildomą mokestį): 

Visos dienos poilsinė išvyka laivu į Baia del Todos salas Frades ir Itaparicą (priklausomai nuo laivo, gali būti lankoma tik Frades sala, patikslinama kelios dienos iki plaukimo). Iš ryto pradėję kelionę, mėgaudamiesi ramiais vandenimis, plauksite į Frades salą. Išlipę Ponta de Nossa Senhora de Guadalupe, kurios kalvelę puošia nedidukė maža koplytėlė, turėsite laiko paplaukioti ir pasideginti. Išvyką tęsite plaukdami į Itaparicą salą, kur pageidaujantys galės papietauti restorane šalia jūros ir vėl galėsite pasimėgauti puikiais paplūdimiais. Papildomai galima užsisakyti apžvalginę ekskursiją po salą. Atgal į Salvadorą grįšite jau vakarėjant. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių vyksite į oro uostą ir skrisite į Rio de Žaneirą. Atvykimas į antrą pagal dydį Brazilijos miestą, iki 1960 m. buvusį Brazilijos sostine. Šiuo metu – tai Rio de Žaneiro valstijos sostinė, įsikūrusi ant gausybės kalvų ir garsėjanti saulės ir puikios nuotaikos įkaitintais Kopakabanos, Ipanemos ir kitais paplūdimiais. Pažintį su Rio de Žaneiru pradėsite nuo ekskursijos traukinuku kirsdami dalį Tužuka nacionalinio parko ir keldamiesi į Korkovado kalvos viršūnę. Ši išvyka – tai nepakeičiama pramoga kiekvienam Rio de Žaneiro lankytojui. Čia 710 m. virš jūros lygio iškilusi stūkso 1931 m. sukurta 38 m aukščio Kristaus Atpirkėjo statula. Jau pati kelionė traukinuku tampa puikia atrakcija - šis traukinys į vaizdingą Korkovado kalną pradėjo kilti dar 1884 m. su imperatoriaus Pedro Antrojo palaiminimu. Važiuosite didžiausiu pasaulyje miesto mišku, apsupti šimtamečių medžių, regėdami vešlią egzotinę augaliją. Traukinukas sustos už keliasdešimties metrų nuo Kristaus Atpirkėjo statulos ir jums teliks įveikti 220 laiptelių iki pagrindinės apžvalgos aikštelės. Nenorintiems ar negalintiems kopti, padės prieš kelerius metus atidarytas keltuvas, kuriuo nesunkiai pakilsite į pačią viršūnę. Dienos kulminacija - jūs jau šalia krikščionybės simboliu tapusio Kristaus Atpirkėjo monumento. Nors matėte jį visuose reklaminiuose Rio prospektuose ir filmuose apie Braziliją, pajusite naują jaudinantį įspūdį, kuomet iš tiesų atsistosite greta šio didingo kūrinio. Atstumas tarp miesto palaiminimui ištiestų rankų 30 m, o jose yra 20 m ilgio tunelis. Statulos pjedestale įkurta nedidelė bažnytėlė, talpinanti virš šimto lankytojų. 2007 m. monumentas pripažintas vienu iš naujųjų laikų stebuklų, o 2000 m. kruopščiai restauruotas, nuvalytas ir apsaugotas nuo korozijos, instaliuotas naujas apšvietimas, ir dabar statula dar geriau matoma iš Rio de Žaneiro gatvių. Nuo kalno viršūnės atsiveria svaiginantys gyvybe pulsuojančio megapolio vaizdai. Pietūs įskaičiuoti. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Karnavalas – puiki proga pažinti Brazilijos kultūrą, muziką ir nepakartojamą Rio miesto dvasią. Vienas iš įdomiausių ir autentiškiausių būdų patirti Rio karnavalą – tai eitynės ir gatvės šventės. Skirtingai nei didysis sambos mokyklų pasirodymas Sambadrome, gatvės šventės (žinomos kaip „blocos“) užpildo Rio gatves muzika, šokiais ir mini paradais, kurie vyksta visame mieste karnavalo metu. Kiekvienas „bloco“ yra susietas su konkrečia tema, muzikos žanru ar net socialine padėtimi. Šias šventes veda marširuojančios orkestro grupės arba specialiai karnavalui pritaikyti sunkvežimiai, o dalyviai – tiek vietiniai gyventojai, tiek turistai – vilki ryškius, dažnai savo kūrybos kostiumus. Atmosfera yra džiaugsminga, gyva ir spontaniška, todėl tai idealus būdas prisijungti prie karnavalo šventės, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties.

Vėliau vyksite į Sambodromą, kur kasmečiame karnavale siautulingas programas atlieka šešiolika geriausių sambos mokyklų, o linksmiausias pasaulyje šou sukviečia į Rio tūkstančius žmonių iš viso pasaulio. Ir nors pats karnavalas vis labiau pritaikomas prie turistinių poreikių, vis labiau sumoderninamas, visgi, niekas nepasiginčys, kad reginys iš tiesų įtraukiantis ir užburiantis, o tuo metu ore tvyranti šėlsmo dvasia nei vieno nepalieka abejingo. Sambodromą suprojektavo garsus modernizmo architektas Oscaras Niemeyeris. ji buvo atidaryta 1984 m. ir pastatyta specialiai karnavalo paradui ir talpina 50 000 žiūrovų bei yra panašus į 650 metrų ilgio gatvę su tribūnomis - vienoje pusėje jos paprastos, tarsi betoniniai laiptai, kitoje pusėje – prestižinės camarotes, skirtos visuomenės „grietinėlei“. Lankysite Sambodrome, kuriame stebėsite nepakartojamą šou! Pasirodymo metu sambos mokyklos demonstruoja savo sunkaus darbo, įdėto per pastaruosius metus, rezultatus. Kiekviena mokykla turi „temą“, visi kostiumai yra pritaikyti pagal ją, o pasirodymui skiriama 80 minučių. Kostiumai yra nepaprastai išradingi, spalvingi, sudėtingi ir detalūs. Jie yra tikrai originalūs, kasmet sukuriami iš naujo. Jie puošti veidrodžiais, plunksnomis, metalizuotu audiniu, šilku, o kartais – brangakmeniais ar monetomis. Parade dalyvauja apie 3500–5000 dalyvių, visi apsirengę puošniais kostiumais, atspindinčiais mokyklos pristatomos istorijos siužetą. Šių istorijų temos paprastai susijusios su žinomomis pasaulio asmenybėmis arba Brazilijos istorijos aspektais. Pagrindinės temos dalys vaizduojamos ant platformų, kurių aukštis svyruoja nuo 8 iki 15 metrų. Dainų žodžiai padeda lengviau suprasti, kas vyksta, ir kuo labiau publika priima jų ritmą ir muziką, tuo daugiau jie bus palaikomi ir laimės taškų. Visos sambos mokyklos yra panašios kokybės ir turi didelį potencialą laimėti. Labai sunku išrinkti, kuri iš jų yra geriausia. Sambos paradas yra tikrai įspūdingas konkursas, o mokyklos vertinamos dešimtyje kategorijų. Praėjus savaitei po karnavalo, vyksta nugalėtojų paradas, kuriame tik nugalėtojas ir keturios sambos mokyklos gauna geriausiųjų titulus. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių vyksite į Cukraus galvos kalną (396m). Pakėlėju kelsitės aukštyn į Urkos kalvą, nuo kurios prasidėjo Rio de Žaneiro miesto istorija. Sustojimas apžvalgos aikštelėje, galimybė iš viršaus nužvelgti Guanabaros paplūdimį su vandenyne pabirusiomis salelėmis, Rio-Niteroi ir Korkovado tiltus bei miestą saugančią kalnų grandinę. Norintieji galės papietauti čia esančiame greito maisto restorane, po to tęsite kelionę aukštyn. Pakilus į Cukraus galvos kalną, atsiveria pasakiškas vaizdas į Rio, Kopakabanos pliažą, bei Brazilijos vizitinę kortelę - Kristaus Atpirkėjo statulą. Sakoma, kad, pažvelgus į Rio de Žaneirą iš šios vietos, neliks abejonių, kad tai gražiausias pasaulio miestas. Vėliau tęsite pažintį su miestu: Metropoliteno katedra, Cinelandia aikštė, glaudžianti Nacionalinę biblioteką, Teatrą ir Vaizduojamojo meno muziejų, arsenalas, kultūrinis Bancdo de Brasil centras, Candelaria, Ouvidor ir Goncalves Dias gatvės. Turtingųjų rajonai, kur prabangių namų vidinius kiemelius slepia aukštos tvoros su viršuje įmūrytomis šukėmis – apsauga nuo nepageidaujamų „svečių“, o ant stogų įrengtos privačios malūnsparnių nusileidimo aikštelės. Vaizdingos senovinės bažnyčios ir vienuolynai, kolonijinio stiliaus statiniai ir šurmuliuojančios gatvės sukuria tokią atmosferą, kuri abejingų nepalieka. Rio - vienas gražiausių pasaulyje, gausiausiai lankomas, magišką trauką turintis Brazilijos miestas, Ostapo Benderio svajonė. Ir tegu didysis kombinatorius nebūtų radęs čia begalės savo turtų į kairę ir dešinę dalijančių geraširdžių milijonierių, bet tikrai būtų iki soties pasimėgavęs visais gyvenimo malonumais. Ir jūs netruksite pritarti brazilų priežodžiui, kad „San Paule yra dirbama, o Rio de Žaneire – gyvenama“. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Poilsis prie vandenyno arba ekskursijos. Aštuoniolika kilometrų auksinio įkaitusio smėlio pliažų – kiekvienam pagal skonį ir poreikius. Kopakabana - bene žinomiausias, dainose apdainuotas pasaulio paplūdimys, besidriekiantis puspenkto kilometro, Ipanema – labiausiai išpuoselėtas, prabangiausias Rio paplūdimys. Galite rinktis ir mažiau girdėtus, bet puikiai poilsiui tinkamus Pepino, Barra da Rijuca, Flamengo ar Arpoadoro paplūdimius. Beje, labiau nei ramiai kaitintis saulėje, brazilai mėgsta judėti: paplūdimių zonoje nuolat vyksta veiksmas: pakrante bėgioja aktyvaus gyvenimo mėgėjai, bangomis išmoningai laviruoja bronzos spalva įdegę banglentininkai, kamuolį spardo futbolo aistruoliai ir jiems prijaučiantys. Norintys pažinti povandeninius šalies turtus, neria į gelmes grožėtis įvairiaspalviais koralais ir egzotiškų žuvų pulkais. Rinkitės, kas jums labiausiai patinka, ir mėgaukitės! „Brazilijoje yra mažiausi bikiniai, kokius esu mačiusi akyse. Ten skiautė iš priekio, o nugaroje - virvelė. Tuos bikinius nešioja moterys ir pačios liekniausios ir dvigubai didesnės už mane. Ten ne pagalio plonumo, o saulės kultas. Jie eina į paplūdimį, sportuoja, geria sultis ir vandenį, nes labai karšta [...]. Acai, caju, cupuacu, acerola – šių vaisių net pavadinimai neišversti į europines kalbas, tuos pavadinimus esu skaičiusi nebent ekologiškų maisto papildų etiketėse, kur jie yra sudedamosios dalys. O čia jų sultis gėrėme kasdien litrais... Gyvenimo būdas tiesiog toks – skirtas žmogaus malonumui. Neįtikėtini vaizdai, žmonės tarsi padeda smegenyse paspausti mygtuką „delete“ – ištrinti.“ (D.Ibelhauptaitė). Nakvynė viešbutyje.

Ekskursijos (už papildomą mokestį, esant galimybei):

• Petropolis (~60 km). Miestas pavadintas Imperatoriaus Pedro II vardu, valdžiusio Braziliją iki monarchijos pabaigos 1889 m. Imperatorius mėgęs karštus vasaros mėnesius leisti vėsesnėje kalnų vietovėje, koks ir buvęs Petropolis. Apžvalginė ekskursija: istoriniai XIX-XXa.pr. statiniai; brangenybių kolekciją, senovinius dokumentus, imperatoriaus skeptrą ir karūną saugantis Imperatoriškasis muziejus. Sao Pedro de Alcantara neogotikinė Katedra, pastatyta 1884 m., kurios koplyčioje ilsisi Pedro II ir kitų imperatoriškosios šeimos atstovų palaikai.
• Favelos – Rio de Žaneiro lūšnynai. Ant Dona Marta kalvos sulipdytų lūšnų rajonas, traukiantis smalsius turistus dėl akiai neįprastų vaizdų ir nepatirtų, adrenalinu pagardintų įspūdžių. Socialinių sluoksnių skirtumai Brazilijoje labai dideli ir aiškiai matomi. 1996 m. Jungtinės tautos paskelbė Braziliją didžiausios socialinės nelygybės šalimi pasaulyje, iki šiol skursta daugiau nei 50 milijonų brazilų, o korupcija, nežiūrint visų kovos su ja priemonių, tebėra valdančiosios dalies gyvenimo būdas. Trečdalis Rio gyventojų gyvena favelose. Tai chaotiškai suformuoti gyvenamieji rajonai, kuriuos valdo mafija. Čia verda gyvenimas, turintis savo taisykles ir nepavaldus įstatymams. Čia piktnaudžiaujama alkoholiu ir įvairaus spektro narkotikais, klesti nusikalstamumas, o tvarką turinti palaikyti policija brutali ir korumpuota. Favelų gyventojų kasdienybė sukasi ratu, ir mažai kas metai iš metų tesikeičia, o pasigirdęs šūvio garsas nieko nenustebina... Turbūt nebereikia priminti, kad už savo saugumą čia kiekvienas – tiek vietinis, tiek smalsus turistas - atsako pats, ir lankytis čia geriau ne pavieniui, o su patyrusiu vedliu. Būtent čia buvo nufilmuotas Maiklo Džeksono (Michael Jackson) klipas dainai They don‘t care about us (Mes jiems nerūpime).
• Tižuka (Tijuca) nacionalinis parkas – vienas seniausių Brazilijos nacionalinių parkų, didžiausias pasaulyje urbanizuotoje teritorijoje esantis miškas, išsidėstęs tarp šiaurinės ir pietinės miesto dalies. 120 km² - tik tiek liko iš kažkada Rio de Žaneirą iš visų pusių supusių džiunglių. Apie 2,5 val. truksiančios išvykos džipais metu stebėsite egzotiškus paukščius, išdykaujančias beždžiones ir gėrėsitės nuostabia vešlios gamtos sukurta spalvų gama.
• Botanikos sodas. Pasaulyje garsus tropinių augalų botanikos sodas, saugantis daug retų Brazilijos ir kitų šalių floros rūšių, besididžiuojantis didžiule egzotiškų paukščių, žuvų ir žinduolių gausa. Sodas įkurtas Korkovado kalno papėdėje ir priklauso Tižuka nacionalinio parko teritorijai.
• Olimpinis bulvaras. Rytdienos muziejus ir Rio meno muziejus. 2016 m. Olimpinėms žaidynėms atgaivinta miesto dalis kviečia turistus praleisti laiką gėrintis modernia naujojo uosto „Porto Maravilha“ aplinka ir mėgaujantis gastronominiu Brazilijos paveldu. Olimpinis bulvaras – tai dar vienas žavus šio įspūdingo miesto traukos centras. Vėliau aplankysite Menų muziejų ir pasaulinio garso ispanų architekto Santiago Calatravos kūrinį - Rytdienos muziejų (Museum of Tomorrow).

A variantas. Pusryčiai. Išvykimas į oro uostą. Skrydis RIO DE ŽANEIRAS - EUROPOS MIESTAS – VILNIUS. Grįžimas į Lietuvą 10 kelionės dieną (dėl laiko juostų skirtumo).
 

Kelionės kaina nuo 3599 EUR asmeniui dviviečiame kambaryje.

Priemoka už vienvietį kambarį nuo 1300 EUR.

Pusryčiai. Skrydis į Manausą (gali būti su persėdimu). Tai šiauriniame Negro upės krante esanti Amazonas valstijos sostinė, kurios pavadinimas vietinių kalba reiškia „Dievo Motina“ – portugališkai Mae de Deus – čiabuviai taria kaip vieną žodį. Apylinkėse gyvenusi Manaos indėnų gentis, manoma, tai pat turėjo įtakos miesto, anksčiau vadinto Bara, pavadinimo pakeitimui. Patys pirmieji europiečiai, pasiekę šias vietoves, buvo ispanai, ieškantys aukso šalies Eldorado. Fantazijų apie neišsenkamus svajonių šalies turtus vedami, jie perėjo Andus ir pasiekė Amazonę. Esant galimybei (priklausomai nuo skrydžio grafiko) apžvalginė ekskursija po 1,8 milijono gyventojų turinčio Manauso istorinį centrą: spalvingi šurmuliuojantys vietiniai turgūs, Heliodoro Balbi aikštė, Rio Negro gubernatoriaus rūmai, Teisingumo rūmai. Senamiestis pilnas žydrąja keramika puoštų namų, sukuriančių ypatingą aurą siaurose gatvelėse. Esant galimybei, apžiūrėsite garsųjį Manauso Operos teatrą (Teatro Amazonas). Tai portugalų projektas, angliško akmens sienos, prancūziškos čerpės ir itališkas marmuras – visa tai susijungia įspūdingame statinyje. Manausas – vartai į paslaptingą, legendomis ir mitais apipintą Amazonės džiunglių rojų. Laiveliais plauksite į gamtos prieglobstyje besiglaudžiančias džiunglių lodžijas, trumpam tapsiančias jūsų namais. Sveiki atvykę į džiungles! Iš sanskrito kalbos žodžio “jangala” kilęs pavadinimas dabar dažniausiai naudojamas kalbant apie tropinius atogrąžų miškus – paslaptingiausią pasaulio ekosistemą. Amazonė - didžiausia pasaulio upė pagal baseino plotą ir vandeningumą - prisidengusi daugeliu skirtingų vardų savo vandenis plukdo iš viso 6440 km per devynias Pietų Amerikos valstybes: Braziliją, Kolumbiją, Venesuelą, Ekvadorą, Peru, Boliviją, Gajaną, Surinamą ir Prancūzų Gvianą. Ji turi apie tūkstantį intakų ir ja teka apie 20% viso pasaulio gėlo vandens. Į vandenyną Amazonė per vieną dieną atplukdo tiek vandens, kiek Anglijos Temzė - per metus. Amazonės vardą upei davė užkariautojai ispanai, ja plaukdami stebėję vietinės genties moteris, kurios atrodė tokios pat karingos, drąsios ir stiprios, kaip mitologinės amazonės. Apie pačios upės tuomet sukeltą įspūdį vienuolis Gasparas de Carvajalis rašė: „Ji plūdo taip tūžmingai ir veržliai, kad kiekvieną būtų apėmusi didžiausia baimė... ir buvo tokia plati, jog atrodė, lyg mes plauktume neaprėpiama jūra“.

Pradėsi pažintį su Amazonija. Išvyka į autentišką Amazonės kaimelį Caboclos, kur susipažinsite su vietinių gyventojų papročiais, prisiliesite prie jų kasdienybės ir trumpam tapsite jos dalimi. Istorijos apie čiabuvių gyvenimą, tikėjimą, tradicijas atskleis visiems žinomą, bet dažnai nutylimą skaudžią realybę – XVI a. indėnų populiacija viršijo keturis milijonus, o paskui atvyko ispanai ir portugalai kolonizatoriai... Dėl kartu su europiečiais atkeliavusių ligų, dėl priverstinio civilizacijos skleidimo, karų bei vergovės, dabar indėnų nelikę ir pusės milijono. Amazonijos regione priskaičiuojama apie du šimtai skirtingų indėnų genčių, kai kurie jų neturi jokių kontaktų su civilizacija ir nebendrauja su atvykėliais. Dauguma vietinių gyvena pirmykštį gyvenimą taip, kaip ir jų protėviai – patys augindami reikalingiausias daržoves, dar kas rytą išeina į mišką medžioti, prisiskinti vaisių, prisirinkti valgomų šaknų ir žolių, uogų. Pasiėmę, ką džiunglės tądien jiems duoda, grįžta namo ir gamina maistą gausiai šeimynai, pavyzdžiui, blynus iš nuodingųjų bulvių manijokų, kurių nuodai pasišalina kaitinant.
Po pietų išplauksite kanojomis į krokodilų fotomedžioklę. Kaimanų akys, tamsoje sugavę žibinto spindulį, sublizga raudonomis švieselėmis. Jei jums pasiseks, vietinis vedlys plikomis rankomis sugaus jauniklį, ir gausite progą su juo susipažinti iš visai arti. Smalsių keliautojų apžiūrėtas, kaimanas bus saugiai paleistas atgal į jam įprastą natūralią aplinką. Grįžimas į nakvynės vietą. Nakvynė džiunglių lodžijose.

Pusryčiai. Amazonija ne veltui vadinama planetos plaučiais – jos teritorijoje auga apie 60% pasaulio atogrąžų miškų, kurių įtaka Pietų ir Šiaurės Amerikos klimatui ir visai Žemės planetos gyvybei nepaprastai svarbi. Beveik pusę viso Žemės deguonies pagamina ši lietingiausia Brazilijos dalis. Neapdairus tropinių miškų eksploatavimas, intensyvus jų kirtimas šiandien yra tikra grėsmė žmonijos ateičiai. Ketvirtadalis viso pasaulio farmacinių preparatų išgaunama iš Amazonijos miškų augmenijos. Iš 100 000 įvairiausių rūšių Lotynų Amerikoje augančių augalų Amazonijoje randama beveik trečdalis. Iš čia gyvenančių penkiolikos tūkstančių faunos rūšių, tūkstančiai tebėra nesuklasifikuoti, tačiau puikiai atskiriami. Čia sutinkami reti gyvūnai, kaip tapyrai, jaguarai, kaimanai, aligatoriai, anakondos ir boa smaugliai, upiniai delfinai, armadilai...

Dievai galingi, bet Didžioji Galybė - vis dar džiunglėse .... - skelbia Amazonės patarlė. Tropiniai miškai iki šiol dvelkia paslaptimi, o dauguma Amazonės intakų dar neištirti. Laukinis džiunglių gyvenimas nepriekaiškingai subalansuotas, atogrąžų miškai išsidėstę pakopomis penkiuose arduose. Čia stūkso ir pati aukščiausia Brazilijos viršukalnė – Piko de Neblina kalnas (3014 m.). Tūkstančiai skirtingiausių floros ir faunos sutvėrimų gyvena jiems įprastu ritmu idealioje harmonijoje, tad kiekvienam natūralios gamtos lobius mylinčiam keliautojui garantuojami ilgai išliekantys įspūdžiai. Šiandien plauksite į visos dienos turą Amazone. Stebėsite „vandenų susitikimo“ vietą. Tai ypatingas reginys, kuomet susitinka tamsioji Negro ir šviesiai drumzlina Solimoes upės, kad susijungusios toliau tekėtų kaip viena garsioji Amazonė. Tačiau net apie šešis kilometrus abi upės priešinasi tokiai sąjungai ir plaukia greta dvispalve srove, nemaišydamos savo vandenų. Šis fenomenas paaiškinamas skirtinga abiejų upių vandens temperatūra, klampumu ir nevienodu tekėjimo greičiu. Iš Andų ištekančios Salimoes vanduo neša daug nuosėdų, todėl įgauna balintos kavos spalvą, tuo tarpu iš Kolumbijos pelkių atitekanti pūvančios augalijos rūgštimis prisotinta Negro – beveik juoda (iš čia ir jos pavadinimas). Susijungusi upė išplatėja, atsiranda daug salų salelių, dar stipriau išryškinančių gamtos jėgą ir didybę. Grįžimas į nakvynės vietą. Nakvynė džiunglių lodžijose.

Pusryčiai. Vyksite į Manauso oro uostą. Skrydis MANAUSAS - BRAZILIJOS MIESTAS - EUROPOS MIESTAS – VILNIUS. Grįžimas į Lietuvą 12 kelionės dieną (dėl laiko juostų skirtumo).
 

Kelionės pratęsimo Amazonės džiunglėse kaina nuo 939 EUR asmeniui dviviečiame kambaryje.

Pusryčiai. Pervežimas į oro uostą, skrydis į Fos de Iguassu. Igvasu kriokliai vadinami vienu gražiausių pasaulio gamtos stebuklų, įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Pirmasis iš europiečių Igvasu krioklį atrado ispanų tyrinėtojas Alvaras Nunezas de Vaca ir dėl būdingo tam metui religingumo pavadino jį Šv. Marijos kriokliu. Bet šis vardas neprigijo ir sugrįžo anksčiau vartotas Igvasu – indėnų kalba reiškiantis „didelis vanduo“. Ir vandens čia iš tiesų daugiau, nei pakanka... Susitikus dviem didžiulėm Parana ir Igvasu upėms, ir jų vandenims staigiai krentant žemyn beveik kilometro pločio juosta, ūžesys girdimas už kelių kilometrų. Medžiais apaugusios salelės ir stačios uolos milžinišką vandens srautą dalija į 275 didesnius ir mažesnius krioklius, kurie gurgėdami, springdami ir grūsdamiesi, drimba į tarpeklį. Sunku nepamačius įsivaizduoti vandens masę, krentančią daugiau nei milijono kubinių metrų per sekundę greičiu iš septyniasdešimties suvirš metrų aukščio... Eleonora Ruzvelt, JAV prezidento F.D.Ruzvelto žmona, yra pasakiusi: „Pamačius Igvasu krioklį, mūsų Niagaros krioklys atrodo kaip virtuvinis čiaupas“. Gamtos sukurtame amfiteatre pamatysite nepakartojamą spektaklį, užburiantį vaivorykščių juostomis, švytinčiomis virš putojančio vandens, uolų ir atogrąžų miško. Šalia plyti Igvasu nacionalinis parkas ir paukščių parkas, kuriame natūraliomis sąlygomis gyvena virš pusantro šimto egzotinių paukščių rūšių. Keliausime drėgnu tropiniu mišku, gėrėdamiesi vešlia augmenija, stebėdami gyvūnus ir paukščius. Smalsios beždžionės taikysis pačiupti jūsų akinius ar kepures, saulės atokaitoje tiesiog ant tako gulinčios iguanos tingiai trauksis jums iš kelio (arba tiesiog jas peržengsite), o turistų meškėnais vadinami mieli katės dydžio sutvėrimai coati tikėsis gauti vieną kitą skanėstą iš jūsų kuprinės ir, jei pavaišinsite vieną, tuojau pat sulauksite ištisos jų šeimynos. Igvasu yra viena iš tinkamiausių vietų stebėti įvairiausių rūšių drugelius, o ką jau kalbėti apie tropinės augmenijos gausą... Pageidaujantys už papildomą mokestį, nusileidę prie Igvasu upės, didele gumine valtimi plauksite artyn prie galingųjų krioklių. Neabejotina - jūsų laukia kvapą gniaužiantys potyriai. Pagal galimybę, pageidaujantiems už papildomą mokestį - skrydis sraigtasparniu virš Igvasu krioklių, atveriantis žodžiais nenusakomą tarpeklio ir gaudžiančių srovių reginį. Pagal galimybę (už papildomą mokestį) – išvyka į brangiųjų ir pusbrangių akmenų Vanda kasyklą, kur plyti topazo, ametisto, kvarco, agato klodai ir juvelyrinės dirbtuvės lankymas. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Tęsime pažintį su Igvasu kriokliais, džiunglių flora ir fauna iš Argentinos pusės. Argentinos Igvasu nacionaliniame parke yra specialiai įrengti pėsčiųjų takai ir tilteliai, kuriais galima pasivaikščioti po kerinčius bambukų, palmių ir laukinių orchidėjų miškus, gėrintis vešlia subtropine augmenija, gigantiškais drugeliais ir įvairiaspalviais paukščiais. Šveicarų botanikas Robertas Chodatas (Robert Chodat) apie Igvasu krioklius supančią aplinką rašė: „...trąši, beveik atogrąžų augalija, didžiulių paparčių lapai, bambukų stiebai, grakštūs palmių kamienai ir tūkstantis rūšių medžių, kurių vainikai palinkę virš bedugnės, papuoštos samanomis, rausvomis begonijomis, orchidėjomis, puikiomis bromelijomis ir lianomis gramofono formos žiedais...“. Kriokliai iš Argentinos pusės apžiūrimi dviem pagrindiniais maršrutais – Žemutiniu ir Aukštutiniu. Pirmasis leidžia pamatyti krioklių kaskadas iš apačios, antrasis – iš viršaus. Po to ekologiškas džiunglių traukinukas jus nuveš prie impozantiškojo Velnio gerklės krioklio - įspūdingiausio ir labiausiai bauginančio iš visų Igvasu krioklių. Eidami virš upės vandens įrengtu turistiniu taku, pirmiausia išgirsite galingą triukšmą, o tako pabaigoje išvysite ir jo kaltininką – tarsi į pragaro nasrus krentančią vandens sieną. Ne vienas keliautojas prasitaria, kad vaizdas paprasčiausiai hipnotizuoja, ir dažnam kyla nepaaiškinamas noras šokti žemyn. Matyt, ne veltui krioklys gavo Velnio gerklės vardą… Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Išvykimas į oro uostą. Skrydis FOZ DO IGUASSU – BRAZILIJOS MIESTAS - EUROPOS MIESTAS – VILNIUS. Grįžimas į Lietuvą 12 kelionės dieną (dėl laiko juostų skirtumo).

 Kelionės pratęsimo prie Igvasu krioklių kaina nuo 639 EUR asmeniui dviviečiame kambaryje.

Pusryčiai. Rio de Žaneiras. Poilsis, pramogos ir ekskursijos Rio de Žaneire. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Išvykimas į oro uostą. Skrydis RIO DE ŽANEIRAS - EUROPOS MIESTAS – VILNIUS. Grįžimas į Lietuvą 12 kelionės dieną (dėl laiko juostų skirtumo).
 

Yra galimybė užsisakyti daugiau nakvynių Rio de Žaneire. Kaina skaičiuojama individualiai.

Pusryčiai. Rio de Žaneiras. Pervežimas iš Rio de Žaneiro į Buzios kurortą. Anksčiau buvęs nedidelis žvejų kaimelis Buzios tapo viena patraukliausių Brazilijos kurortinių zonų. Jį išgarsino nuo paparacių dėmesio iš Rio de Žaneiro pasprukusi ir čia pailsėti apsistojusi aktorė Bridžita Bardo (Brigitte Bardot). Miestelio simboliu tapo aktorės garbei pastatyta skulptūra. Dažnai nuskamba ir kitas, neoficialus šio kurorto pavadimimas – Brazilijos Sen Tropezas. Žavesiu alsuojantis miestelis didžiuojasi išrinktas į gražiausių pasaulio vietų dešimtuką. Akmenimis grįstoje pagrindinėje miestelio gatvėje gausu nosį kutenančiais kvapais viliojančių restoranėlių ir kavinukių, muzika liejasi pro naktinių klubų duris ir suvenyrais gundo parduotuvėlių vitrinos. Kurortas siūlo skirtingo stiliaus paplūdimius įvairiausius poreikius turintiems poilsiautojams, populiariausi jų: Tartaruga, Azeda, Ferradura, Tartaruga, Geriba, Joao Fernandes. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Poilsis ir pramogos Atlanto vandenyno pakrantėje Buzios. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Išvykimas į Rio de Žaneiro oro uostą. Skrydis RIO DE ŽANEIRAS - EUROPOS MIESTAS – VILNIUS. Grįžimas į Lietuvą 12 kelionės dieną (dėl laiko juostų skirtumo).

Yra galimybė užsisakyti daugiau nakvynių Buzios kurorte. Kaina skaičiuojama individualiai.

Orientacinės papildomų pramogų ir ekskursijų kainos:

• Miguel Santana nacionalinis vakaras su vakariene Salvadore ~130 USD/asm.
• Kruizas į Itaparica salą (su vadovu iš Lietuvos) ~210 USD/asm (pietūs neįskaičiuoti).
• Petropolis ~75 USD/asm.
• Tižukos nacionalinis parkas ~ 65 USD/asm.
• Olimpinis bulvaras. Rytdienos muziejus ir Rio meno muziejus ~ 62 USD/asm.
• Rio de Žaneiro favelos ~40 USD/asm.
• Botanikos sodas ~46 USD/asm.
• Skrydis sraigtasparniu virš Igvasu krioklių ~ 220 USD/asm.
• Vanda kasyklos ~ 80 USD/asm.