Atrask Zarasus – mėlynųjų ežerų kraštą 1d.

Anksti ryte iškeliausite į Antalieptę. Tai vieta, kurioje pamatysite daugybę tiltų ir lieptelių, vedančių ne tik į kitą upės krantą, bet ir į vietovės istoriją. Juk tiltas nebūtinai turi būti tik kelias į kitą krantą, tiltas gali būti ir kelias į kitą epochą, į kitą laikmetį....Nuostabaus grožio Antalieptės Mariose yra net 75 salos, bet joms suskaičiuoti tikrai neturėsite J laiko. Taip pat apžiūrėsite įspūdingo dydžio Šv.Kryžiaus Atradimo bažnyčią ir mistišką basųjų karmelitų vienuolyną. O nuotykiai tik pasideda – Jūsų dar laukia kelionė į Zarasus.

Pakeliui į Zarasus aplankysite sraigių ūkį*, kuriame supažinsite su sraigių auginimo ypatumais, apžiūrėsite kur ir kaip auginamos sraigės. Ūkio šeimininkai papasakos kuo naudingos sraigės kaip maisto produktas ir kitose sferose. Ūkyje auginamos naminės sraigės Achatina, kurias galima paimti į ranką, paglostyti. Sužinosite naudingąsias savybes, kuo sraigės skiriasi nuo kitų maisto produktų, kodėl sveika valgyti sraiges ir dar daug kitų įdomių faktų.Vėliau jas ir degustuosite. Skanu ir įdomu.

Atvykę į Zarasus, pirmiausia pakilsite ant virš Zaraso ežero iškilusio unikalaus statinio - apžvalgos rato, atveriančio „mėlynosios miesto akies“ panoramą su visomis salomis.  Su lankomiausia iš jų – 44 hektarų dydžio  Didžiąja sala - apžvalgos ratą jungia Zaraso ežero pakrante nutiestas pusantro kilometro ilgio pasivaikščiojimų takas, šiltuoju metų laiku tampantis miestiečių ir svečių traukos centru, arterija, kuria pulsuoja miesto gyvenimas. Pakeliui link salos mėgausitės skulptūrų parku, fontanu. Pasigrožėję Zaraso ežero pakrante, susipažinsite ir su ežerų krašto sostine Zarasais. Apžiūrėsite Sėlių aikštę, aplankysite miesto centre esančią Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią.

Štai ir pietų metas. Bet prieš pietus  keliausite ten, kur velniukai ir kipšiukai gyvena. O kur jie gyvena?  Ogi  Šlyninkos malūne*, kuris jau 300 metų suka girnas, mala grūdus. Čia Jūsų lauks įdomi senovinio aukštaičių malūno ekspozicija ir malūnininko pasakojimai. Galėsite patys įsitikinti sena tiesa, jog velniukų ir kitų kipšiukų mėgstamiausia gyvenamoji vieta yra malūnas. Po ekskursijos malūne  Jūsų lauks pietūs, pietučiai* -  tikri aukštaitiški blynai valgomi su dažiniu...

Prisiklausę pasakojimų ir sotūs namo dar nevažiuosite, bet keliausite  beveik iki pat Lietuvos Respublikos sienos, kol pasieksite Stelmužės kaimą. Jis garsėja viena seniausių Lietuvoje medine Šv. Kryžiaus bažnyčia,  kurios ir vidus išpuoštas medžio drožiniais. Joje įkurtas bažnytinio meno muziejus*. Labai įdomus ir mūrinis keturkampis statinys, stovintis buvusio Stelmužės dvaro teritorijoje, prie ežero. Tai vadinamasis Vergų bokštas. Stelmužė įsikūrusi kalvose, ją supa ežerai ir miškai. Ekskursijos pabaigai kelionės razina - senolis Stelmužės ąžuolas, vienas svarbiausių gamtos objektų Lietuvoje. Jo amžiaus niekas nežino, spėjama, kad girių galiūnui gali būti net 1 500 metų, o liemeniui apjuosti reikėtų 8 ar 9 vyrų.