Musulmoniškoji Pietų Ispanija ir ispaniškasis Marokas, aplankant Gibraltarą 8d.

Informacija apie Maroką 

Maroko Karalystė (arabiškai Al-Maghrib al-Aqsa – „tolimiausia saulėlydžio šalis“) yra Magribo dalis Šiaurės Afrikos teritorijoje, kurią ankstyvaisiais viduramžiais apgyvendino arabai, kartu atnešdami ir savo kultūrą. Dabar arabai sudaro 60 % Maroko gyventojų, o 40 % yra berberai – vietiniai gyventojai, atsivertę į islamą. Kadaise Marokas buvo Prancūzijos kolonija, o nuo Ispanijos jį teskiria siauras Gibraltaro sąsiauris. Taip atsirado įdomi ir originali marokiečių kultūra, kuriai įtakos turėjo ispanai ir prancūzai

Šiaurinę Maroko pakrantę supa šilta ir rami Viduržemio jūra, o vakarinę skalauja vėsesnis ir audringesnis Atlanto vandenynas. Pakrantėmis driekiasi vaizdingos lygumos su mandarinų giraitėmis ir vynuogynais, miškais ir žemės ūkio paskirties laukais. Tačiau didžioji šalies dalis yra kalnai (25 % teritorijos) ir dykumos (50 %). Pagrindiniai yra Rifo ir Atlaso kalnai, kuriuose veikia nedidelis slidinėjimo kurortas. Aukščiausias taškas Tubkalio kalnas (4165 m). Marokui priklausanti dykuma yra Vakarų Sachara su smėlio kopomis ir uolėtu kraštovaizdžiu, kurį raižo vadi – sausos upių vagos.

Maroko sostinė – Rabatas. Didžiausias šalies miestas – Kasablanka (3,36 mln. gyventojų).

Maroko klimatas 

Maroko pakrantės klimatas subtropinis, su karštomis vasaromis ir švelniomis žiemomis. Žiemos Maroke lietingos, oro temperatūra paprastai siekia apie 18 °C. Vasaros karštos – termometro stulpelis pakyla nuo 29 °C iki 35 °C. Vėjai daro didelę įtaką klimatui: iš Sacharos kylantys vėjai atneša karštį ir tvankumą, o jūros brizas – malonų vėsumą. Kuo toliau į sausumą, tuo klimatas labiau žemyninis ir tuo didesni temperatūrų skirtumai. Pietinėje Maroko dalyje vasarą labai karšta – 37 °C, kartais ir daugiau, o žiemą tik 5 °C. Naktį dykuma staigiai atvėsta, žiemą temperatūra dykumoje gali nukristi žemiau nulio. Kalnuose net vasarą temperatūra neviršija 15 °C. Žiemą aukščiausi kalnai pasipuošia snieguotomis kepurėmis.

Maroko laikas 

Lietuva yra 2 valandomis priekyje Maroko.

Kalba ir religija

Berberai sudaro apie 40 % Maroko gyventojų. Arabai, kurie sudaro apie 60 % gyventojų, įsiveržė į šią teritoriją VII amžiuje po Kr., atsiveždami savo religiją – islamą, kuris tapo pagrindine ir oficialia šalies religija. Kitos religijos:

• krikščionybė – labai maža bendruomenė (daugiausia užsieniečiai, diplomatai ir migrantai);
• judaizmas – istoriškai Maroke buvo stipri žydų bendruomenė, tačiau jų liko labai nedaug (apie kelis tūkstančius). Vis dėlto žydų paveldas ir kultūra išlieka svarbi Maroko istorijai;
• ateizmas / agnosticizmas – egzistuoja, bet viešai reiškiamas labai retai, nes religinė tapatybė visuomenėje labai svarbi.

Etniniai skirtumai tarp arabų ir berberų pirmiausia pasireiškia šnekamosios kalbos skirtumais, taip pat tradicijų ir kasdienio gyvenimo būdo bruožais. Dauguma Maroke gyvenančių užsieniečių yra prancūzai ir tai nestebina, turint omenyje, kad Marokas 44 metus buvo valdomas Prancūzijos. 

Oficialios kalbos šalyje yra arabų ir berberų, o realiame gyvenime marokiečiai bendrauja šnekamąja arabų kalbos tarme, įprasta Magribo šalyse, bet praktiškai nesuprantama arabams iš kitų šalių. Didelė dauguma miesto gyventojų kalba prancūziškai, ispaniškai kalbama šalies šiaurėje, anglų kalba tampa vis populiaresnė tarp jaunimo.

Sveikatos priežiūra ir skiepai kelionei į Maroką

Turistai Maroke gali gauti palyginti gerą medicininę priežiūrą, ypač didžiuosiuose miestuose, tačiau yra keletas svarbių dalykų, kuriuos verta žinoti:

• privatūs gydymo centrai (klinikos ir ligoninės) suteikia aukštesnio lygio priežiūrą, geresnę įrangą, personalas dažnai kalba anglų ar prancūzų kalbomis;
• valstybinėse ligoninėse paslaugos pigesnės, tačiau dažnai trūksta vietų, eilės ilgos, o anglų kalba personalas kalba ribotai;
• vaistinės (pharmacie) lengvai pasiekiamos ir dažnai gali suteikti pagrindinę konsultaciją bei vaistus be recepto (daugiau nei daugelyje ES šalių);
• turistai turi susimokėti už gydymą vietoje (grynaisiais arba kortele), todėl kelionių draudimas labai svarbus; 
• didmiesčiuose (Marakeše, Kasablankoje, Rabate) greitoji pagalba reaguoja greičiau nei provincijose.

Rekomendacijos turistui:

• įsigykite kelionių draudimą, apimantį medicinines išlaidas;
• atsisiųskite žemėlapyje artimiausias klinikas (ypač prancūziškas arba tarptautines);
• turėkite pirmosios pagalbos vaistinėlę su būtiniausiais vaistais (nuo skausmo, viduriavimo, alergijos);
• jei sergate lėtinėmis ligomis, pasiimkite pakankamai vaistų, turėkite recepto kopiją (anglų ar prancūzų kalba);
• sekite nuolat atnaujinamą informaciją apie būtinus skiepus Visuomenės sveikatos centro svetainėje. 

Maroko virtuvė 

Kelionės metu turėsite galimybę susipažinti su marokietiška arabiškos virtuvės versija. Nacionaliniame meniu pirmauja kuskusas ir tadžinas – troškinta mėsa su daržovėmis, firminis Magribo šefų patiekalas. Ypač geras iš jaunos ėrienos pagamintas tadžinas. Kartais šiam patiekalui naudojama paukštiena arba žuvis.

Verta paragauti hariros – tirštos ir labai sočios sriubos su pupelėmis ir pomidorais, keftos – kotletų su kmynais, kebabo su vietiniais prieskoniais, salotų su Maroko pasididžiavimu argano aliejumi, pasimėgauti vietiniais pyragaičiais ir saldumynais.

Itin skanūs sluoksniuoti pyragai su paukštiena, migdolais ir šafrano-imbiero padažu, vadinami pastilla arba bistiyya. Kaab el ghazal arba „Gazelės ragai“ yra kruasanai su migdolų įdaru, o bushkutoush – imbieriniai sausainiai. Shebakia – pyragaitis iš tešlos juostelių, susuktų rožės forma, gaminamas su sezamo sėklomis ir rožių vandeniu. Ebabu – duonos, razinų ir medaus patiekalas; bergir – labai porėti blynai; brioua – pyragai su ožkos sūriu, mėsa, migdolų pasta ir kitais įdarais; amlu – originaliausias Maroko patiekalas, gaminamas iš migdolų arba žemės riešutų, medaus ir argano aliejaus. 

Beje, marokietiški saldumynai labai tinka su mėtų arbata arba kava, ruošiama su kardamonu.

Kaip keliauti po Maroką 

Autobusai yra populiariausia transporto priemonė šalyje, todėl bilietą gali būti sunku nusipirkti. Bilieto kaina nedidelė ir priklauso nuo atstumo. Bilietai perkami autobusų stotyse ir iš vairuotojų, autobusai nestoja greitkeliuose. Kelionė iš Kasablankos į Agadirą kainuos 160–256 MAD (15–24 EUR), iš Rabato į Fezą – 70–120 MAD (7–11 EUR).

Miesto autobusų nedaug ir jie kursuoja gana retai (kas 20–25 minutes). Stotelių dažnai nežymi jokie ženklai, o tvarkaraščių jose nėra, todėl norint keliauti tenka pasikliauti vietinių gyventojų patarimais.

Tarpmiestinėms ir priemiestinėms kelionėms naudojami vadinamieji „didieji taksi“: mikroautobusai 6 asmenims, išvykstantys užpildžius visas vietas salone. Bilietas suderinamas iš anksto, padalijamas visiems keleiviams ir sumokamas vairuotojui atvykus.

Šiaurinėje ir centrinėje šalies dalyse gerai išvystytas ONCF geležinkelio tinklas, jungiantis Kasablanką, Rabatą, Fesą, Meknesą ir Marakešą. Keliauti traukiniu saugu, o kainos nėra per didelės: iš sostinės į Meknesą galima nuvykti už 67–125 MAD (6–12 EUR), į El Džadidą – už 75–135 MAD (7–13 EUR). Greitieji traukiniai gana patogūs, aprūpinti oro kondicionieriais, beveik visur yra barai ar bufetai.

Daugumoje miestų yra „maži taksi“, skirti ne daugiau kaip 3 žmonėms. Jie lengvai pastebimi dėl ryškios spalvos, vėliavėlės ir stogo bagažinės. Kelionės kaina – nuo ​​10 MAD (1 EUR) už 1 km, geriau iš anksto susitarti dėl kainos su vairuotoju (derėtis būtina), nes tokiuose automobiliuose nėra skaitiklių. Kelionė po miestą vidutiniškai kainuoja 60–120 MAD (6–11 EUR) plius arbatpinigiai.

Automobilio nuomai Maroke būtina turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, kreditinę kortelę ir būti ne jaunesniam nei 21 metų. Tai labai populiari paslauga, dažnai automobilis nuomojamas kartu su vairuotoju, kainos žemos. Vidutinės klasės automobilio nuoma kainuoja nuo 500 MAD (47 EUR) dienai. Mokesčiai, rida, draudimas, pagalba kelyje ir transporto išlaidos mokamos atskirai, priklausomai nuo automobilio tipo. Dideliuose kurortuose rekomenduojama automobilį rezervuoti iš anksto. Prieš išsinuomojant automobilį būtina kruopščiai patikrinti jo techninę būklę – neretai pasitaiko paslėptų gedimų, už kuriuos gali tekti atsakyti grąžinant transporto priemonę. Automobilį dažnai siūloma išsinuomoti tiesiog gatvėje, tačiau geriau atsisakyti šios galimybės: reklaminės lentos ir patentas negarantuoja nuomotojo sąžiningumo. 

Vietos vairuotojai kelių eismo taisyklių laikosi savaip: miestuose taisyklės dažnai ignoruojamos, ypač greičio ribojimai ir eismo tvarka, o greitį sumažina tik tada, kai mato policininką. Provincijos vietovėse, priešingai, daugelis žmonių demonstruoja perdėtą mandagumą, kartais pasiekdami absurdą: kalnų greitkelio sankryžoje du vairuotojai gali ilgai įtikinėti vienas kitą važiuoti pirmam. Kelių ženklinimas tarptautinis, tačiau patys ženklai dažniausiai prancūzų arba arabų kalbomis. Saugos diržai privalomi. 

Egzotikos mėgėjai, turintys pinigų, gali nusipirkti kupranugarį ir juo naudotis kaip asmenine transporto priemone.

Maroko valiuta ir vidutinės kainos 

Nacionalinė valiuta yra Maroko dirhamas (MAD), padalintas į 100 santimų. Vienas iš šios šalies privalumų – vidutinės kainos:

• Kambarys vidutinės klasės viešbutyje turistams kainuoja 300–600 dirhamų (28–57 EUR).
• Sotūs pietūs greito maisto restorane – apie 40 dirhamų (iki 4 EUR). 
• Vidutinė sąskaita kavinėje – iki 80 dirhamų (apie 8 EUR).
• Pietūs geresniame restorane kainuos apie 300 dirhamų (28 EUR).
• Važiavimas taksi miesto ribose kainuos iki 120 dirhamų (11 EUR).
• Kelionė iš Kasablankos į Agadirą kainuoja apie 160–260 dirhamų (15–25 EUR), į Meknesą ar El Džadidą – 70–140 dirhamų (7–13 EUR).
• Vidutinės klasės automobilį galite išsinuomoti už 500 dirhamų per dieną (47 EUR).
• Norint atsipalaiduoti ant gulto po skėčiu savivaldybės paplūdimyje, reikia sumokėti 20 dirhamų (apie 2 EUR), kartais šiek tiek daugiau.
• SPA procedūrų kursų kaina siekia mažiausiai 2500 dirhamų (236 EUR).
• Babušai – rytietiškos šlepetės su užlenktomis nosimis, vieni populiariausių suvenyrų – turguje kainuoja nuo 100 dirhamų (apie 10 EUR). 
• 100 ml argano aliejaus kaina – 100–120 dirhamų (10–11 EUR).

Viza į Maroką 

Maroke Lietuvos turistai gali viešėti Maroke be vizos ne ilgiau kaip 90 dienų. Pasas turi galioti mažiausiai 6 mėnesius nuo įvažiavimo datos.

Maroke nėra Lietuvos ambasados ar konsulato.