Dvi karališkosios Skandinavijos karūnos: Kopenhaga – Oslas ir žavusis Geteborgas 6d.

Švedija yra rojus pasiilgusiems išskirtinės natūralios gamtos, laukinių žmogaus nepaliestų gamtos šedevrų, dailių paplūdimių, nuostabius vaizdus garantuojančių dviračių ir pėsčiųjų takų. Istorijos ir kultūros mylėtojai čia taip pat ras visko, ko geidžia širdis. Tiek pagrindiniuose, tiek mažesniuose šalies miestuose yra daugybė įdomių muziejų – kai kurie jų – unikalūs visame pasaulyje! Čia rasite ir viduramžių laikus menančių įspūdingų pastatų, bažnyčių, monumentų, griuvėsių, o kur dar vikingų palikimas! Švedija visada mano širdyje turi svarbią vietą ir net 10 metų ekskursijų vedimo po įvairiausius Europos kampelius niekaip nesugeba sumažinti mano meilės šiai šaliai. Čia visada yra malonu sugrįžti!

Švedija – miškų ir ežerų kraštas, kuris keliautojus vilioja ne tik puikiais kraštovaizdžiais, bet ir unikaliais šiaurietiškais miestais, žiemos pramogomis ir šiaurės pašvaiste, kuri nutapo dangų neoninėmis spalvomis. Šalyje apstu dėmesio vertų lankytinų vietų ir pramogų, kurios maloniai nustebins net ir visko mačiusį keliautoją. (Visos kelionės į Švediją)

Sostinė. Švedijos sostinė ir didžiausias šalies bei visos Skandinavijos miestas yra Stokholmas. Anot kai kurių keliautojų, tai viena gražiausių sostinių visoje Europoje.

Plotas. Švedijos plotas yra 449 964 km². Sausuma užima 91,5 % teritorijos, o vanduo – 8,5 %.

Saugumas. Švedija yra šalių sąraše, į kurias vykstant derėtų imtis papildomų saugumo priemonių. Terorizmo lygis šalyje šiuo metu įvertintas 4 balais iš 5 galimų. Keliautojams rekomenduojama būti budriems ir laikytis Švedijos valdžios institucijų nurodymų ir rekomendacijų.

Gyventojų sudėtis. Švedijoje yra 10 656 633 gyventojai (Eurostat duomenys, 2025). 79,6% šalies gyventojų yra švedai, 1,9 % yra sirai, 1,4 % gyventojų sudaro imigrantai iš Irako, suomiai sudaro 1,3 % gyventojų, o dar 15,8 % yra atvykėliai iš kitų žemynų (2022 m. Britannica duomenys).

Kalba. Švedijos oficiali valstybinė kalba yra švedų kalba, priklausanti germaniškoms kalboms ir esanti viena iš Skandinavijos kalbų.

Religija. Remiantis 2022 m. Švedijos valstybinėmis apklausomis, 53 % šalies gyventojų yra liuteronai, 3,5 % gyventojų yra protestantai, 1,5 % yra rytų ortodoksai, 2,1 % gyventojų išpažįsta islamą, dar 1,2 % yra katalikai. Kitos religijos sudaro 0,4 % gyventojų ir net 37,9 % šalies gyventojų teigia esantys netikintys.

Apgyvendinimas

Nakvynės kaina prabangiame viešbutyje prasideda maždaug nuo 95 eurų ir kyla iki kelių šimtų, priklausomai nuo keliautojo pageidavimų. Žemesnės klasės viešbučių kainos šiek tiek draugiškesnės piniginei. Vidutinė nakvynės kaina 2 – 3 žvaigždučių viešbutyje yra apie 75 eurus. Keliautojai, kurie neieško ypatingos prabangos ir mielai mezga pažintis su „lagamino broliais“, gali rinktis svečių namus, kuriuose vidutinė nakvynės kaina – 25 eurai. Švedijoje populiari trumpalaikė apartamentų arba medinių namelių nuoma. Trijų kambarių apartamentų nuomos kaina prasideda nuo 150 eurų už naktį, todėl tai gana ekonomiškas pasirinkimas vykstantiems su didesne kompanija.  Geriausius viešbučių pasiūlymus galite rasti čia.

Maistas

Kuo ilgesnės ir šaltesnės žiemos, tuo sotesni ir riebesni patiekalai. Ši taisyklė galioja ir tradicinei Švedijos virtuvei, kurios pagrindą sudaro mėsos, žvėrienos ir žuvies kepsniai bei įvairūs troškiniai, patiekiami su bulvėmis, bulvių koše, ropėmis ir įvairiais padažais. Užkandžiams švedai dažniausiai renkasi vytintos mėsos ir žuvies patiekalus, vieno kąsnio sumuštinius. Atvykus į Švediją, vertėtų išmėginti gravad lax – tai rūkyta lašiša, gausiai pagardinta krapais, svampsoppa – trinta grybų sriuba, kroppkakor – bulvių kukuliai su kiauliena. Smaližiams siūloma išmėginti keptus obuolius su cukrumi, cukrinį pyragą bei lietinius blynelius, kurie patiekiami su grietinėle ir vaniliniu cukrumi arba šlakeliu citrinos sulčių. Įdomus faktas: kugelis arba bulvių plokštainis – ne tik lietuvių, bet ir švedų nacionalinės virtuvės pasididžiavimas.  

Transportas

Švedijoje ypatingas dėmesys skiriamas viešajam transportui, čia puikiai išvystyta autobusų, traukinių ir tramvajų sistema. Miesto autobusai darbą pradeda nuo 5 val. ryto ir kursuoja iki pat vidurnakčio. Keliautojams nuo 6 iki 20  metų ir senjorams taikomos įvairios nuolaidos. Viešojo transporto bilietus galima įsigyti automatizuotose kasose. Keliaujantys didesnius atstumus gali rinktis patogius ir lyg patys švedai punktualius traukinius arba nuomotis automobilį. Švedijoje nereikia mokėti jokių mokesčių už kelius. Papildomai susimokėti gali tekti tik už važiavimą Sundsvalls, Oresund ir Svinesund tiltais. Norintys greitai ir patogiai nuvykti iš vieno šalies galo į kitą dažnai renkasi kelionę lėktuvu.

Švedijoje yra keletas pagrindinių oro uostų: didžiausias yra Stokholmo Arlandos (https://www.swedavia.com/arlanda/) oro uostas, antrasis yra Stokholmo Broma (https://www.swedavia.com/bromma/), trečiasis – Gotenburgo Landvetter oro uostas (https://www.swedavia.com/landvetter/), o ketvirtasis yra Malmės (https://www.swedavia.com/malmo/) oro uostas. Iš kiekvieno oro uosto į miesto centrą galėsite nuvykti specialiais autobusais, kurie važinėja labai dažnai.

Keliauti po Švediją galite naudojantis traukiniais, lėktuvais, autobusais, laivais ar automobiliu. Šalyje yra apie 1500 traukinių maršrutų iš įvairių stotelių, kurių net apie 400. Traukiniu galite keliauti tiek tarp miestų, tiek į tolimesnes vietoves, regioninius parkus ar kaimus. Traukinio bilietus galite įsigyti čia: https://www.sj.se/en/?#/  Studentai, jaunuoliai iki 26 m. ir senjorai gali įsigyti bilietus sumažinta kaina.

Galite keliauti po Švediją naudojantis autobusu. Tai lėtesnis, bet pigesnis variantas nei traukinys. Pats brangiausias būdas keliauti po Švediją yra skristi tarp šalies oro uostų. Kartais galite rasti bilietų gana žemomis kainomis, tačiau tai retenybė.

Šalyje galite keliauti nuosavu ar nuomotu automobiliu – kelių infrastruktūra yra labai gera. Automobilių nuomai reikės skirti apie 85 eurus vienai dienai, taip pat dar prireiks iki 50 eurų degalams per dieną. Jei norite keliauti trumpais atstumais arba po miestą, galite išsinuomoti dviratį viename iš daugelio dviračių nuomos punktų.

Taip pat jeigu norite pakeliauti tarp Švedijos salų, rinkitės keliones laivais. Waxholmsbolaget kompanija (https://waxholmsbolaget.se/visitor-information) plukdo po Stokholmo archipelagą, o Vasttrafik  (https://www.vasttrafik.se/en/) plukdo po vakarinę pakrantę.

GRŪDOS ekspertų patarimai: TOP 10 lankytinų vietų

• Karalių rūmai. Stokholme stūksantys vieni didžiausių ir įspūdingiausių rūmų Europoje žavi skoningu prancūzišku interjeru ir klasikiniu itališku eksterjeru.  Šiuo metu rūmuose organizuojami oficialūs valstybės renginiai, yra įrengtos kelios muziejaus salės, kuriose eksponuojami meno ir juvelyrikos kūriniai.
• Didžioji bažnyčia. Stokholmo katedra pramintas statinys – nuostabus gotikos ir baroko stiliaus šedevras, kurį puošia ištaigingi vitražai ir kvapą gniaužiantys skliautai.
• Rotušė. Tai – lankomiausias objektas Stokholme, oficialiai pripažintas vienu reikšmingiausių XX a. Švedijos architektūros pasiekimų.
• Vaza muziejus. Populiariausiame Stokholmo muziejuje eksponuojamas didžiausias ir vienintelis pasaulyje išlikęs XVII a. karo laivas, kuris nuskendo per pirmąją savo kelionę. Čia taip pat galima susipažinti su laivo istorija, statybų eiga bei išvysti laive rastus daiktus.
• Stokholme įsikūręs pramogų parkas pakvies pasinerti į Astridos Lindgren knygų pasaulį. Čia galima išvysti  ir kitus švedų rašytojų knygų vaikams personažus: Trolį Mumį, Alfonsą Obergą ir daugelį kitų.
• Grona Lundas. Stokholmo atrakcionų parke pramogų ras ir maži ir dideli: kvapą gniaužiantys atrakcionai, didžiausia pasaulyje karuselė, siaubo ir juoko kambariai, meilės tunelis, restoranai, cukraus vata.. Veiklos užteks visai dienai, o įspūdžiai ilgam įsirėš atmintyje.
• Gotlando saloje plytintis Visbio miestelis pakeri mažais namukais, siaurutėmis grįstomis gatvelėmis, kurios tarsi nukelia į viduramžių laikus ir gynybine siena, skaičiuojančia daugiau nei 700 metų. Trumpai tariant – muziejus po atviru dangumi! Visbis taip pat yra saugomas UNESCO.
• Gotlando saloje plytintis Visbio miestelis pakeri mažais namukais, gynybine siena, skaičiuojančia daugiau nei 700 metų, siaurutėmis grįstomis gatvelėmis, kurios tarsi nukelia į viduramžių laikus. Muziejus po atviru dangumi! Visbis saugomas UNESCO.
• Sigtunos miestelis. Seniausias Švedijos miestas, įsikūręs ant Melerno ežero kranto, vilioja nepaprasta atmosfera ir įdomiais statiniais. Čia galima rasti XVIII – XIX a. medinių pastatų ir krautuvėlių bei Sko vienuolyną, kurio interjeras buvo sukurtas dar XVIII a. ir puikiai išsilaikė iki šių dienų.
• Kolmardeno safario parkas. Maždaug 155 km nuo Stokholmo nutolusiame parke galima išvysti gyvūnus iš viso pasaulio, stebėti hipnotizuojantį vandens pasaulį ar pramogauti atrakcionų zonoje.

Kada geriausia keliauti į Švediją?

Norintiems pasigrožėti Švedijos miesteliais, nuostabia gamta ar leistis į žygius palankiausias metas vykti į šalį – liepos – rugsėjo mėnesiai. Tada Švedijoje vyrauja šilti orai, termometro stulpelis pakyla iki +20 laipsnių šilumos.  Žiemos entuziastų ir slidininkų Švedija laukia gruodžio – balandžio mėnesiais. Gegužės ir birželio mėnesiai – uodų ir mašalų sezonas, kuris gerokai užgožia bundančios gamtos grožį.

Naudinga informacija

Leidžiamas alkoholio kiekis vairuotojui Švedijoje – 0,2 promilės. 

Švedijos valiuta – Švedijos krona (SEK). 1 SEK = 0,10 EUR.

Kelionės su vaikais. Švedija yra laikoma viena geriausių krypčių Europoje kelionėms su vaikais. Šalyje yra daugybė įdomių muziejų, vaikų žaidimų aikštelių, pramogų parkų, pėsčiųjų ir dviračių maršrutų, o daugelyje restoranų – žaidimų kampeliai vaikams. Taip pat kelionė į Švediją yra gera proga išbandyti slidinėjimą kurortuose, pavyzdžiui, Are arba Salen. Stokholme rekomenduoju su visa šeima apsilankyti Skanseno muziejuje, kuriame vaikščiodami po atviru dangumi susipažinsite su švedų kultūra ir senosiomis tradicijomis. Vasa muziejuje rasite vieną iš šalies simbolių – geriausiai išsilaikiusio XVII amžiaus laivo nuolaužas. Taip pat rekomenduoju apsilankyti Grona Lund atrakcionų parke, kur ką veikti ras tiek mažieji, tiek paaugliai ar suaugę. Jei lankysitės Goteborge, puiki idėja būtų išbandyti didžiausią šalyje atrakcionų parką Liseberg. O Universeum mokslo centre pamatysite akvariumą, šiltnamį su egzotiniais augalais, o vaikai galės dalyvauti įvairiuose eksperimentuose.

Viešėdami Švedijoje suplanuokite vizitą į nacionalinius parkus, pavyzdžiui, Abisko ar Sarek parką. Keliaudami vasaros metu, išbandykite šalies paplūdimius, pavyzdžiui, Paplatynės paplūdimį, tinkantį visos šeimos poilsiui. Malmėje rasite daugybę viešųjų parkų su žaidimų aikštelėmis vaikams, o viduramžių miestelio Visbio architektūra sužavės tiek jaunus, tiek vyresnius.

Lauktuvės.  Viena populiariausių dovanų iš Švedijos yra šalies simbolis Dala arklys. Tai medinis arkliukas, dailiai rankomis numargintas ryškiomis spalvomis ir raštais. Šalis taip pat pasižymi įdomaus dizaino daiktais, namų dekoro elementais, galite parvežti švediškų stiklo dirbinių, rankų darbo žvakidžių arba švediškos kosmetikos. Populiaru pirkti švediškus amatininkų dirbinius iš medžio, odos ar elnių ragų, odinius krepšius, saldymedžio balzamą. Jei jus domina skanėstai, būtinai nupirkite švediško šokolado ar cinamoninių bandelių rinkinių, sūrio, švediškų saldainių, vadinamų polkagris.

Laikas. Šalyje esanti laiko juosta žiemos metu yra GMT+1, o vasaros metu GMT+2. Švedijoje yra viena valanda mažiau nei Lietuvoje.

Vizos. Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į Švediją vizos nereikia. Taip pat LR piliečiai, šioje valstybėje gyvenantys ilgiau nei 90 dienų, turi užregistruoti savo gyvenamąją vietą atitinkamoje valdžios institucijoje bei gauti registracijos liudijimą. Daugiau informacijos rasite čia: https://europa.eu/youreurope/citizens/residence/documents-formalities/registering-residence/index_lt.htm

Skiepai. Remiantis Lietuvos nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateikiama informacija, šiuo metu privalomų skiepų keliautojams, keliaujantiems į Švediją, nėra. Skiepai rekomenduojami dėl kitų galimų infekcijų: suaugusiems difterijos, stabligės revakcinacija. Rekomenduoju prieš vykstant į Švediją patikrinti Lietuvos nacionalinio visuomenės sveikatos centro atnaujintą informaciją čia https://nvsc.lrv.lt/lt/skiepai-keliautojams/europa/

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės. Žemiau pateikiu Lietuvos Respublikos ambasados Švedijos Karalystėje pagrindinę informaciją.

Adresas: Grevgatan 5, BV, 11453, Stockholm, Sweden. Darbo laikas I-IV: 9.00-18.00

Darbo laikas V: 9.00-16.30;  Pietų pertrauka  Pirmadienį: 12.00-13.00, antradienį-penktadienį 12.00-12:45

Per valstybines Lietuvos Respublikos šventes atstovybė nedirba.

Tel: +46(0)730673432, +46 (0)86675455. kons.se@urm.lt; amb.se@urm.lt; https://se.mfa.lt/

Valiuta. Šalies oficialia valiuta yra Švedijos krona. 1 Švedijos krona atitinka 0,091 euro.

Kainos. Švedija yra gana aukšto pragyvenimo lygio šalis. Pragyvenimo lygis Švedijoje yra apie 31 % aukštesnis negu Lietuvoje, o nuoma 37% brangesnė negu mūsų šalyje. Nebrangiame restorane papietausite už 13 eurų, trijų patiekalų vakarienė dviem vidutinio lygio restorane atsieis apie 74 eurus. Kapučino kavos mieste įsigysite už 4 eur, o mažą vandens buteliuką restorane gausite už 2 eur. Vietiniuose prekybos centruose už kilogramą bulvių sumokėsite 0,7 eur, kilogramą obuolių įsigysite už 1,26 eur, litras pieno kainuos 5,5 eur, o kilogramas pomidorų – 1,78 eur. Vienkartinis viešojo transporto bilietas šalyje jums kainuos 3,3 eur, o mėnesio bilietas – 78 eur. Jei norėsite nueiti į kino teatrą, vienam asmeniui teks paskirti apie 15 eur, o mėnesio narystė sporto klube kainuos 36 eur. Apsigyventi vieno kambario bute Šveicarijoje už miesto centro mėnesiui galėsite už maždaug 650 eur, o miesto centre – už 839 eur. Daugiau informacijos apie pragyvenimo lygį ir kainas šalyje galite rasti čia: https://www.numbeo.com/cost-of-living/country_result.jsp?country=Sweden&displayCurrency=EUR

Orai. Šalyje yra keletas skirtingų klimato juostų. Švedijos klimatas priklauso nuo vietovės geografinės padėties, reljefo ir jūros įtakos. Pietų Švedijoje vyrauja jūrinis klimatas, pasižymintis švelniomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Čia dažnai būna daugiau kritulių nei kitose šalies dalyse. Vidurio Švedijoje yra pereinamasis klimatas, kur žiemos gali pasitaikyti šaltesnės, o vasaros yra šiltos. Šiaurės Švedijoje vyrauja subarktinis klimatas, kur žiemos yra ilgos ir labai šaltos, snieguotos, o vasaros trumpesnės ir kiek vėsesnės. Vasarą temperatūra šalyje siekia apie 20-32 laipsnius, priklausomai nuo konkrečios vietovės, o žiemą, ypač šiaurinėje dalyje, gali nukristi iki -30 laipsnių Celsijaus.

Norvegija yra lyg atgaiva širdžiai visiems gamtos ir aktyvaus turizmo mylėtojams. Tai šalis, į kurią verta traukti norint atgaivinti širdį ir akis kvapą gniaužiančiais kalnų, fiordų, ledynų, krioklių peizažais, lyg pasakose matytais žvejų kaimeliais, pakvėpuoti grynu oru ir pasisemti energijos darbams. Daugelis turistų, kuriuos konsultuoju dėl kelionių į Norvegiją, bijo norvegiškų kainų ir brangaus pragyvenimo lygio. Taip, tai tiesa, Norvegijoje labai brangu. Tačiau noriu pabrėžti, kad tokius įspūdžius, kokius patirsite Norvegijoje, jums privalu bent kartą gyvenime patirti! Daugybė įvairių pėsčiųjų takų, natūrali gamta, žiemos ar vandens sportas, šiaurės pašvaistės stebėjimas, galimybė prisiliesti prie unikalių samių ir vikingų kultūrų atpirks brangias norvegiškas vakarienes ar traukinių bilietus. 

Norvegija yra lyg atgaiva širdžiai

Visiems gamtos ir aktyvaus turizmo mylėtojams. Tai šalis, į kurią verta traukti norint atgaivinti širdį ir akis kvapą gniaužiančiais kalnų, fiordų, ledynų, krioklių peizažais, lyg pasakose matytais žvejų kaimeliais, pakvėpuoti grynu oru ir pasisemti energijos darbams. Daugelis turistų, kuriuos konsultuoju dėl kelionių į Norvegiją, bijo norvegiškų kainų ir brangaus pragyvenimo lygio. Taip, tai tiesa, Norvegijoje labai brangu. Tačiau noriu pabrėžti, kad tokius įspūdžius, kokius patirsite Norvegijoje, jums privalu bent kartą gyvenime patirti! Daugybė įvairių pėsčiųjų takų, natūrali gamta, žiemos ar vandens sportas, šiaurės pašvaistės stebėjimas, galimybė prisiliesti prie unikalių samių ir vikingų kultūrų atpirks brangias norvegiškas vakarienes ar traukinių bilietus.

Žavi, kerinti, turtinga ir kaskart vis kitokia... Norvegija verta daugybės pagyrų. Tai nuostabaus grožio šalis, pilna kalnų, krioklių, fiordų, jaukių kaimelių ir didelių miestų. Norvegija neabejotinai viena gražiausių Europos šalių, kuri pakeri ir vilioja čia sugrįžti dar ne kartą. (Visos kelionės į Norvegiją)

Sostinė

Oslas yra Norvegijos sostinė ir didžiausias šalies miestas. Oslas – tai turtingas ir didingas miestas, kur labai daug modernių pastatų, naujovių, bet visai čia pat matome išdidžią senovę ir senesnius laikus menančius statinius. Mieste nemažai muziejų, kurie pabrėžia įdomią Norvegijos istoriją ir valstybės svarbą pasauliniu mastu.

Plotas

Norvegijos plotas yra 323 759 km². Sausuma užima 95% teritorijos, o vanduo – 5 %.

Saugumas. Norvegija yra saugi šalis, specialių rekomendacijų ar atsargumo priemonių vietos valdžia turistams ir vietos gyventojams laikytis nesiūlo. Visgi Rusijos karo su Ukraina fone Norvegijos gynyba išskiria nenuspėjamumo faktorių. Norvegija turi 196 km. sieną su Rusija, rusai visai greta gali išbandyti savo karinę techniką ir įrangą, taip pat Rusiją domina Norvegijos veiksmai Arkties regione. Be to vietos valdžios pranešimuose matoma ir išaugusi teroristinių išpuolių grėsmė šalyje. Turistams visada patariu net lankantis saugiomis vadinamose šalyse – būkite atsargūs ir budrūs.

Apgyvendinimas

Nakvynė 4 – 5 žvaigždučių viešbutyje gali palengvinti kišenę net keliais šimtais eurų. Žemesnės klasės viešbutyje nakvynė kainuoja vidutiniškai 85 eurus. Keliautojai, kurie mieliau pinigus leidžia lankytiniems objektams ar pramogoms, gali apsistoti svečių namuose, kuriuose nakvynės kaina prasideda maždaug nuo 20 eurų.  O štai ieškantys tikros egzotikos ir norintys pasimėgauti norvegišku poilsiu gali rinktis hytte. Tai nedideli mediniai nameliai, įrengti gamtos apsuptyje: prie upių ar ežerų, kalnų papėdėse. Nakvynės kaina tokiame mediniame namuke su visais patogumais prasideda nuo 50 eurų ir kyla iki kelių šimtų. Tiesa, ilgesniam laikui atvykstantiems keliautojams norvegai mielai sumažina nuomos kainą, tačiau mainais gali paprašyti nupjauti veją, prižiūrėti sodą ar nuravėti daržą. Paslauga už paslaugą – įprasta praktika Norvegijoje. Geriausius viešbučių pasiūlymus galite rasti čia.

Gyventojų sudėtis

Norvegijoje yra 5 601 732 gyventojai (Eurostat duomenys, 2024). 80% šalies gyventojų yra norvegai, 9 % kiti europiečiai (didžiausią imigrantų dalį sudaro lenkai, po to seka ukrainiečiai ir lietuviai), o 11% yra atvykėliai iš kitų valstybių.

Kalba

Norvegijoje oficiali kalba yra norvegų kalba, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimai. Norvegų kalba turi panašumų su švedų ir danų kalbomis.

Religija

64 % šalies gyventojų išpažįsta krikščionybę, yra evangelikai liuteronai. Net 25% gyventojų yra netikintys, 3% išpažįsta krikščionybę ir yra katalikai, 3% yra islamo tikintieji, o 5% išpažįsta kitas religijas.

Maistas

Tradicinės norvegiškos virtuvės pagrindą sudaro jūrų ir ežerų žuvys, mėsa, žvėriena, ypač mėgstama briediena, pieno produktai, bulviniai patiekalai. Norvegijoje labai populiarūs ėrienos šonkauliukai, fermentuota žuvis, bei mėsos pyragai, kurie valgomi su virtomis daržovėmis, bruknių arba riebiu grietinės padažu. Vegetarams norvegiška virtuvė kelia siaubą, nes pietų stalas neįsivaizduojamas be avienos suktinukų, kiaulienos dešrelių, kukulių ar rūkytos ėrienos kojos. Šalyje labai mėgstama silkė, lašiša ir džiovinta žuvis. Populiariausi desertai – sausainiai, imbieriniai pyragėliai, spurgos, biskvitai, kankorėžiai, Blotkaker sluoksniuotas pyragas, perteptas uogiene ir plaktu kremu.

Transportas

Norvegija turi net 98 oro uostus. Pagrindiniai šalies oro uostai yra Oslo, Bergeno, Stavangerio, Tromso, Trondheimo, Olesundo, Haugesundo ir Sandelfiordo. Norvegijos oro uostų lėktuvų tvarkaraščius bei kitą informaciją galite rasti šiame puslapyje pasirinkę norimą oro uostą: (https://avinor.no/en/airport/oslo-airport/)

Norvegijos viešojo transporto sistema yra tiesiog puiki ir ganėtinai aiški. Tarp miestų ir vietovių galite rinktis keliones traukiniu ar keltu, miestuose tramvajais, autobusais, o kai kuriuose didžiuosiuose miestuose važinėja metro. Puikus palengvinimas turistams yra norvegiškas kelionės maršruto planuotojas. Jums reikia įvesti iš kur ir į kur norėtumėte nuvykti ir sistema jums siūlo įvairius variantus. Pasižiūrėti galite internetinėje svetainėje: https://entur.no/?lang=eng , arba atsisiuntę Entur programėlę į savo išmanųjį įrenginį.

Keliauti Norvegijoje traukiniu gali būti puiki patirtis bei galimybė pamatyti unikalų kraštovaizdį – yra sakoma, kad Norvegijos maršrutai vieni gražiausių pasaulyje. Keliauti galima ir autobusais. Nors tarpmiestinis autobusų tinklas yra mažiau populiarus tarp turistų, autobusais keliauti galite tarp Oslo, Bergeno, Stavangerio, Haugesundo, Trondheimo ir į daugybę populiariausių fiordų bei kalnų vietovių. Pakrantės vietovėse galite keliauti naudojantis keltais.

GRŪDOS ekspertų patarimai: TOP 10 lankytinų vietų

• Geirangerio fiordas. Tikriausiai pati gražiausia ir lankomiausia vieta visoje Norvegijoje. Krintantys kriokliai, stačios uolos ir išraiškinga gamta nepalieka abejingų.
• Bryggen krantinė. Bergenas – vienas lietingiausių miestų visoje Europoje, tačiau dargana netrukdo apsilankyti garsiajame žuvų turguje ir pasigrožėti Bryggen krantinėje įsikūrusiais margaspalviais mediniais nameliais, kurie yra miesto vizitinė kortelė.
• Preikestolen uola. Beveik 600 m. virš Lyse fiordo paviršiaus pakibusi stačiakampio formos ola atrodo įspūdingai, atsiverianti nepakartojama panorama tiesiog atima žadą. 
• Vigelando parkas. Osle įsikūrusiame parke stūkso įspūdingo dydžio Gustavo Vigelando skulptūros, kurios itin realistiškai atvaizduoja žmonių jausmus ir išgyvenimus. Čia galima išvysti ir meilę, ir neapykantą, ir kančią, ir euforiją.
• Nidaroso katedra. Trondheimo mieste esanti didinga Nidaroso katedra pakeri subtiliai dekoruotais gotikinio stiliaus bokštais, vitražais ir ištaigingomis formomis. Trondheime taip pat galima aplankyti roko ir muzikos instrumentų muziejų.
• Hedalio stavkirkė. Stavkirkė – unikalios architektūros medinė norvegų bažnyčia. TTokių statinių šalyje liko labai nedaug, vos 30. Didžiausia Hedalio medinė bažnyčia pastatyta XIII a. Telemarko regione.
• Trolių laiptai. Tai žymiausia kalnų perėja Norvegijoje. Įstabaus grožio kalnų kelią supa šniokščiantys kriokliai, žaliuojanti gamta ir rūke paskendusios viršukalnės. Tačiau Trolių laiptai spalio – gegužės mėnesiais uždaromi.
• Briksdalio ledynas. Melsvą ledo liežuvį supa galingos uolos ir tarpekliai. Išties nenusakomo grožio vieta, kuri nukelia tarsi į kitą planetą.
• Alesundas. Spalvingi miesto nameliai, siauros gatvelės ir prieplaukose boluojančios jachtų burės. Ne veltui Alesundas dažnai tituluojamas gražiausiu Norvegijos miestu.
• Tromsė. Šiaurės Norvegijos sostine vadinamas miestas traukia ne tik modernia katedra, bet ir nuostabia Šiaurės pašvaiste, kuri geriausiai matoma žiemą.

Kada geriausia keliauti į Norvegiją?

Geriausias metas keliauti į Norvegiją – vasara, kai oras vidutiniškai sušyla iki + 22 laipsnių šilumos. Birželio – rugpjūčio mėnesiais galima mėgautis ilgomis dienomis, nuostabia šalies gamta, leistis į žygius ir apžiūrėti Norvegijos įžymybes. Keliautojai, planuojantys kelionę pavasarį ar rudenį, turėtų nepamiršti į lagaminą įsidėti lietpaltį, nes lietus ir darganos šiuo metų  laiku itin dažnas reiškinys. Žiemos Norvegijoje šaltos,  o trumpos dienos nedžiugina ir didžiausių slidinėjimo mėgėjų.

Naudingi patarimai

Norvegijos valiuta – Norvegijos krona (NOK). 1 NOK = 0.11 EUR.

Norvegijoje leistinas alkoholio kiekis vairuotojui – 0,2 promilės. Viršijus šią normą, gresia bauda ir teisių atėmimas.

Žymiausios lankytinos vietos

Norvegijos garsiausios lankytinos vietos yra gamtoje. Tai nacionaliniai parkai, rezervatai ir fiordai. Tikriausiai jūs esatę matę bent keletą turistų nuotraukų iš Norvegijos lankytinų vietų. Turistai mielai traukia į Trolltunga – virš prarajos pakibusią įspūdingą uolą, vadinamą trolio liežuviu, Nordakapp – 307 m. aukščio uolą šiauriausiame Europos taške, keliauja apžiūrėti ir nusifotografuoti ant Kjerago akmens Lysės fiorde arba apžiūrėti Kannesteinen uolos, primenančios grybą. Stovėdami ant Preikestolen, arba Sakyklos uolos, jausitės lyg stovėtumėte ant pasaulio krašto. Geirangerio fiordas yra vienas žymiausių fiordų Norvegijoje dėl savo autentiškumo ir nuostabių krioklių. Jei jums netrūksta kantrybės, siūlau aplankyti Besegeno keterą, į kurią teks keliauti apie 7 valandas, tačiau žingsniuodami turistų taku nuovargį atpirks Jotunheimeno nacionalinis parkas. Bergeno, Trumsės miestai yra neabejotinai vieni gražiausių Norvegijoje. Bergeno romantiškas peizažas pavergs jūsų širdį, o Trumsė yra puiki vieta žiemą stebėti šiaurės pašvaistes. Jeigu planuojate keliauti automobiliu, pasižiūrėkite ar turite laiko pravažiuoti vienu gražiausių kelių pasaulyje – Atlanto vandenyno keliu, kuris jungia Kristiansundą ir Moldę. Čia pastatytas Storseistundeto tiltas yra tiesiog įspūdingas, o panoramą galėsite ramiai stebėti išlipę iš automobilio poilsio aikštelėse. Trūkstant įspūdžių galite pasivaikščioti greta ledyno apsilankę Svartiseno ledyno masyve. Kita lankytina vieta – Krakenes švyturys, kur pasijausite kaip filmuose kai audringos bangos tarsi skandina švyturį ir namelį. 

Norint pamatyti išskirtinius Norvegijos vaizdus siūlau apsilankyti Lofoteno salyne, išsidėsčiusiame apie 200 km. už poliarinio rato. Čia gausu vaizdingų fiordų, žvejų kaimelių, kalnų ir krioklių.  Senja – tai nuostabi sala, apie kurią dar ne visi turistai, lankęsi Norvegijoje, yra girdėję. Čia pamatysite nuostabius skardžius, fiordus, dailius paplūdimius, žvejų kaimelius, kai kur žaliuojančius miškus ir lygumas.

Jei norite šiek tiek kultūrinių įdomybių, apsilankykite viduramžius menančiose medinėse karkasinėse bažnyčiose – Urneso, Borgundo ar Hedalo bažnyčiose. Vikingų kultūros palikimas menamas ir Bygdoy laivų muziejuose Osle, kur saugomi garsiausi vikingų laivai. Gotikinė ir romaninė Trondheimo katedra yra gražiausia viduramžių katedra Skandinavijoje. Rekomenduoju jums neaplenkti Bergeno, buvusios Norvegijos sostinės, turinčios unikalų medinį į UNESCO įtrauktą senamiestį bei didžiausią akvariumą Šiaurės Europoje. Miestas puikiai patenkina tiek vaizdingos gamtos mylėtojų poreikius, tiek kultūros ir istorijos ar pramogų išsiilgusius.

Kelionės su vaikais

Oficialus Norvegijos kelionių puslapis www.visitnorway.com  teigia, kad Norvegija yra lyg didžiulė žaidimų aikštelė visai šeimai. Čia yra daugybė atrakcionų ir pramogų parkų, zoologijos sodų, fermų, namelių medyje ar poilsiaviečių miškuose. Didesniems vaikams, galbūt, patiktų pasivažinėti dviračių takais po kalnus – šalyje yra daugybė dviračių maršrutų, kuriuos galite pasirinkti savo atostogoms. Yra ir daugybė maršrutų pėstiesiems, tad visa šeima galėsite pakvėpuoti grynu oru, pasigėrėti gamta bei gerai praleisti laiką parkuose ar fiorduose. Taip pat galite keliauti į įvairius pramogų parkus, kurių nemažai visoje šalyje – tik patikrinkite darbo valandas ir įsigykite bilietus internetu. Norvegijoje galite apsistoti ne viešbučiuose, o toli nuo šurmulio esančiuose kaimuose, kur jūsų vaikai galės susipažinti su naminiais gyvūnais. Šalyje yra ir keletas briedžių parkų, laukinis safari, Namskogano parkas, kur saugiai galėsite stebėti vilkus ar meškas, o Vesteroleno salyne galima net stebėti banginius!

Lauktuvės

Norvegija yra kadaise įdomia bei didinga kultūra garsėjusi šalis, čia tikrai galima rasti daug įdomių, rankų darbo lauktuvių, kurios jūsų artimiesiems ir jums patiems primins šalį. Galite pirkti spalvingus rankų darbo megztinius ar kumštines pirštines su tradiciniais raštais. Jeigu keliaujate toliau į šiaurę, galite įsigyti medinį puodelį, samių genties vadinamą kuksa. Šie puodeliai dažnai būna papuošti motyvais iš elnio rago. Taip pat unikali dovana būtų miškuose augančių oranžinių uogų – tekšių džemas. Paprasta, bet įdomi dovana artimiesiems – unikalaus dizaino rankų darbo šokoladiniai saldainiai iš gamintojo Jentene Pa Tunet. Pirkite Nothern Lights ir Midnight Sun pavadinimų rinkinius, stebinančius ne tik įmantria pakuote, bet ir pačių saldainių originalia išvaizda. Kitas norvegų vertinamas saldėsis – Freia gamintojo Kvikk Lunsj šokoladukas (išvertus iš norvegų kalbos tai reikštų „greiti pietūs“). Norvegijoje rasite saldų rudąjį sūrį (brunost) ir sūrio raikymo įrankį, kurių nuodėmė būtų neparvežti lauktuvių. Kita norvegiška įdomybė – tūbelėje esantys ikrai. Jei norite tikrai autentiškų lauktuvių – pirkite ragus, iš kurių kadaise midų gerdavo vikingai, medines tradiciniais raštais dekoruotas dėžutes, peilius iš elnių ragų, spalvingai dekoruotus specialius šaukštus ir dubenėlius, soljė juvelyriką – saulę primenančiais senoviniais motyvais dekoruotus papuošalus. Vaikai, galbūt, apsidžiaugtų trolių figūrėlėmis.

Laikas

Šalyje esanti laiko juosta yra (GMT+1). Norvegijoje yra viena valanda mažiau nei Lietuvoje.

Vizos

Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į Norvegiją vizos nereikia. Taip pat LR piliečiai, šioje valstybėje gyvenantys ilgiau nei 90 dienų, turi užregistruoti savo gyvenamąją vietą atitinkamoje valdžios institucijoje bei gauti registracijos liudijimą. Daugiau informacijos rasite čia: https://europa.eu/youreurope/citizens/residence/documents-formalities/registering-residence/index_lt.htm

Skiepai

Remiantis Lietuvos nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateikiama informacija, šiuo metu privalomų skiepų keliautojams, keliaujantiems į Norvegiją, nėra. Skiepai rekomenduojami dėl kitų galimų infekcijų: suaugusiems difterijos, stabligės revakcinacija. Rekomenduoju prieš vykstant į Norvegiją patikrinti Lietuvos nacionalinio visuomenės sveikatos centro atnaujintą informaciją, https://nvsc.lrv.lt/lt/skiepai-keliautojams/europa/

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės

Žemiau pateikiu Lietuvos Respublikos ambasados Norvegijos Karalystėje pagrindinę informaciją.

Adresas: Dronningens gate 3, 0152 Oslo, Norway / Correspondence: PO Box 4028 AMB, 0244 Oslo

Darbo laikas I-IV: 8.00-17.00; Darbo laikas V: 8.00-15.45; Pietų pertrauka 12.00-12.45. Per valstybines Lietuvos Respublikos šventes atstovybė nedirba. Tel: +4721569856; Tel: +37070653989 (skambinant iš Lietuvos); consul.no@urm.lt (konsuliniais klausimais – pasai); amb.no@urm.lt

Lietuvos Respublikos garbės konsulai.  čia pateikiu LR garbės konsulų kontaktus: Kjell Eriksen. Adresas: Schultz gt. 1, 7013 Trondheim, Norway.  Jurisdikcija: Triondelago apskritis.

Valiuta

Norvegijos oficialia valiuta yra Norvegijos krona. 1 krona šiuo metu atitinka 0,085 eur.

Kainos

Norvegija Europoje ir pasaulyje garsėja kaip viena brangiausių šalių. 2024 m. tyrimo duomenimis, Norvegija yra 6-oji pragyvenimo lygiu brangiausia šalis pasaulyje. Pragyvenimo kaina Norvegijoje yra apie 70 % aukštesnė negu Lietuvoje. Nebrangiame restorane galėsite dviese papietauti už 45 eur, vidutinio lygio restorane išleisite apie 100 eurų dviems. Kapučino kava jums kainuos 5 eur, 0,5l. vandens buteliuką įsigysite už 2,5 eur. Litrą pieno parduotuvėje nusipirksite už 7,3 eur, kilogramą svogūnų arba bulvių už 0,94 eur, kilogramą pomidorų – 1.5 eur. Vienas viešojo transporto bilietas jums kainuos 3,6 eur, o mėnesio bilietas – 78 eur. Jeigu gyventumėte Norvegijoje ir norėtumėte lankyti sporto klubą jums reikėtų atsidėti 42 eur mėnesiui, vieno asmens apsilankymui kino teatre reikėtų skirti bent 13 eur. Vieno kambario buto nuoma už miesto centro jums kainuotų 850 eur, o miesto centre – 1100 eur. Daugiau duomenų apie pragyvenimo lygį galite rasti čia: https://www.numbeo.com/cost-of-living/country_result.jsp?country=Norway

Orai

Dėl Golfo srovės Norvegijoje yra daug šiltesnis ir švelnesnis klimatas nei, pavyzdžiui, Aliaskoje ar Grenlandijoje. Norvegijos gyventojai džiaugiasi keturiais metų laikais. Šalčiausios Norvegijos vietovės yra tolimoje šiaurėje, už poliarinio rato. Pakrantės teritorijose esančiose vietovėse žiemos gana švelnios ir drėgnos, o šalies rytuose vyrauja šaltos ir sniego kupinos žiemos bei ganėtinai sausos ir karštos vasaros. Pietų Norvegija džiugina puikiomis galimybėmis vasaras leisti paplūdimiuose arba užsiimti vandens sportu. Norvegijos fiorduose orai labai kinta – galite patirti lietų, saulę, vėją ir net sniegą tą pačią dieną. Šiaurinė Norvegijos dalis yra puiki vieta turizmui ištisus metus – žiemą pamatysite šiaurės pašvaistę, o vasarą poliarinę dieną. Svarbiausia lankantis Norvegijoje yra būti pasirengus viskam – turėti aukštos kokybės neperšlampamų, neperpučiamų rūbų, rengtis sluoksniais ir mėgautis orais bei gamta.

Save

Danija – margaspalvė šalis, kuri keliautojus džiugina smaragdiniais kraštovaizdžiais, autentiškais miesteliais ir moderniais miestais, kuriuose pramogų ir įdomybių tikrai netrūksta. Ši šalis padovanos įsimintas ir nuostabias atostogų akimirkas.  (Visos kelionės į Daniją)

Kadaise čia gyveno žiaurūs vikingai, o šiandien – tai viena taikiausių valstybių pasaulyje. Sveiki atvykę į Daniją – mažiausią ir piečiausią iš Skandinavijos šalių. Nesvarbu, kurioje Danijos vietoje beatsidurtumėte, nuo jūros būsite nutolę ne daugiau kaip 50 km. Šios šalies vaizdingos pakrantės ir puikūs paplūdimiai traukia pajūrio mėgėjus. Vėjuotoji Jutlandija vilioja banglentininkus. Gamtos grožio mylėtojai traukia į saugomas Danijos gamtines teritorijas. Didingus akmeninius rūmus ir pilis lanko istorijos žinovai. Besidomintys pasakomis ir stebuklais keliauja susipažinti su Hanso Kristiano Anderseno gimtine. Tokia ta Danija – šalis Šiaurės Europoje, garsėjanti skandinaviškos muzikos, mados ir maisto festivaliais.

Atostogos Danijoje reiškia pažintį su turtinga seniausios Skandinavijos karalystės istorija. Tai puiki proga pailsėti su visa šeima. Danijoje daug dėmesio skiriama vaikams – čia gausu vandens parkų, pramogų centrų. Kelionių organizatoriaus GRŪDA gidas Danijoje esu jau bene 10 metų, tad apie šią šalį mielai jums papasakosiu. 

Bendra informacija apie Daniją 

Danija oficialiai yra karalystė, kurią sudaro Jutlandijos pusiasalis ir daugiau nei 500 šalia jo išsibarsčiusių salų, tarp kurių ir didžiausia pasaulio sala Grenlandija. Šalies krantus skalauja dvi jūros – Baltijos, Šiaurės. Danija turi tik vieną sausumos sieną su Vokietija. Šalies reljefas lygus, su švelniai iškylančiomis kalvomis, pakrantėje daugybė lagūnų ir įlankų. Miškai dengia dešimt procentų šalies. Didžiausia pasaulio sala Grenlandija taip pat priklauso Danijai. 

Danijos sostinė Kopenhaga yra viena iš labiausiai lankomų Skandinavijos sostinių. Didieji šalies miestai: Orhusas, Odensė, Olborgas.

Klimatas

Danijos klimatas švelnus jūrinis be staigių temperatūros pokyčių, su gana vienodu kritulių kiekiu ištisus metus. Vidutiniškai metuose čia lyja 120 dienų. Didžiausias kritulių kiekis iškrenta rudenį. Šalyje vyrauja švelnios vėjuotos žiemos ir gana vėsios vasaros. Sausio mėnesį temperatūra retai kada nukrenta žemiau 0 °C, birželį paprastai sušyla iki 18 °C.  Didžiąją metų dalį pučia stiprūs vėjai. Žiemą dangų dažnai dengia debesys, pavasarį pasirodo saulė. Tačiau pavasaris ateina gana vėlai. Vasarą oras giedras ir maloniai šiltas – žemyninėje šalies dalyje oro temperatūra pakyla iki 25 °C. 

Laikas 

Danijoje visada 1 val. mažiau nei Lietuvoje, kadangi šalis randasi Central European Time (CET) laiko juostoje.

Kalba 

Danijoje oficiali kalba yra danų, tačiau beveik visi vyresni nei 18 metų gyventojai laisvai kalba angliškai, daugelis moka vokiečių kalbą.

Religija 

Daugiau nei 85 % Danijos gyventojų yra evangelikai liuteronai.

Sveikatos priežiūra ir skiepai 

Danijoje turistai gali gauti skubią medicinos pagalbą, tačiau reikėtų būti atsargiems dėl sveikatos priežiūros išlaidų, nes šalies sveikatos priežiūros sistema daugiausia orientuota į valstybės piliečius ir nuolatinius gyventojus. Turistai gali kreiptis skubios pagalbos dėl nelaimingų atsitikimų ar staigių ligų. Už medicinos paslaugas ne skubiais atvejais gali tekti susimokėti iš savo kišenės. Vaistinėse galima įsigyti tiek receptinius, tiek nereceptinius vaistus. 

Vykstant į Daniją naudinga pasirūpinti kelionių draudimu ar Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Tai padės išvengti didelių finansinių išlaidų. Sveikatos priežiūros sistema šalyje puikiai išvystyta, dauguma gydytojų bei medicinos personalo kalba angliškai, todėl bendrauti galima be didelių problemų. 

Privalomų skiepų vykstant į Daniją nėra, tačiau prieš kelionę visada pravartu pasitikrinti naujausią Nacionalinio visuomenės sveikatos centro skelbiamą informaciją. 

Apgyvendinimas

Danija – brangi šalis, todėl norintiems apsistoti prabangiame 4 – 5 žvaigždučių viešbutyje teks plačiai praverti piniginę. Nakvynės kaina prasideda maždaug nuo 120 eurų ir gali siekti kelis šimtus. Žemesnės klasės viešbučiuose vidutinė nakvynės kaina – apie 90 – 100 eurų. Tiesa, gali pavykti šiek tiek sutaupyti, gerokai anksčiau rezervuojant kambarį arba sekant viešbučių pasiūlymus.  Pats ekonomiškiausias pasirinkimas – jaukūs ir tvarkingi svečių namai, kuriuose lova parai kainuoja apie 20 eurų, o atskiras kambarys – apie 30 eurų. Vykstantys į Daniją su didesne draugų ar artimųjų kompanija gali apsistoti vietinių nuomojamuose butuose. Poros miegamųjų buto nuomos kaina parai prasideda maždaug nuo 110 eurų ir kyla iki „beribio dangaus“. Geriausius viešbučių pasiūlymus galite rasti čia.

Maistas

Neįmantri, soti ir labai gardi – būtent taip būtų galima apibūdinti Danijos virtuvę, kurioje svarbią vietą užima mėsos, ypač kiaulienos, ir žuvies valgiai, patiekiami su bulvėmis ir daržovių salotomis. Unguriai Danijoje laikomi tikru delikatesu, čia jų galima paragauti ir keptų, ir virtų, ir rūkytų.  Vienas mėgstamiausių danų patiekalų, kurio būtų nuodėmė neparagauti svečiuojantis šalyje, yra virta menkė su aitriu garstyčių padažu, kietai išvirtais kiaušiniais ir bulvėmis su lydytu sviestu. Nemėgstantiems žuvies danai siūlo išmėginti keptą antieną su slyvomis, obuoliais, kopūstas, bulvėmis ir gardžiu raudonuoju padažu. Įdomu tai, kad tradicinis šalies patiekalas yra ne įmantrus kepsnys ar troškinys, o sumuštinis. Tiesa, jų gaminime danai atskleidžia visą savo išmonę, todėl šalyje gaminami patys įvairiausi sumuštiniai – su grybais, salotomis, krevetėmis, unguriais ir pan. Smaližiams turėtų patikti raudonų uogų drebučiai, migdoliniai riestainiai, obuolių pyragas, saldi sriuba su uogomis.

Danai mėgsta valgyti daug ir skaniai, o maisto kokybę pirmiausia lemia prieskonių kokybė. Danijos virtuvė pasižymi turtingu šaltųjų patiekalų asortimentu. Pagrindinę jo dalį užima sumuštiniai – smørrebrød, kurių yra daugiau nei keli šimtai skirtingų rūšių. Sumuštiniams dažniausiai naudojama ruginė ar balta duona, ant kurios dedami vėžių, krabų ar žuvies gabalėliai, rūkytas kumpis, liežuvis, svogūnai, ridikai, jūros dumbliai, ančiuviai, kaparėliai. Trumpai tariant, ant tradicinio daniško sumuštinio keliauja viskas, ką tuo metu galima rasti šaldytuve. 

Danai mėgsta bulvių ir žuvies patiekalus. Mėgstamiausia mėsa – kiauliena. Stegt flæsk – kepta kiaulės papilvė, dažniausiai patiekiama su bulvėmis ir grietinės bei žolelių padažu. Frikadeller mėsos kukuliai gaminami iš kiaulienos arba veršienos ir kiaulienos faršo mišinio, pridedant įvairių aštrių prieskonių. Patiekiami su šaltomis bulvių salotomis. Frikadeller yra pagrindinis patiekalas kiekvienuose Danijos namuose šaltais rudens ir žiemos mėnesiais. Hakkebøf yra jautienos kepsnio prototipas, patiekiamas su karamelizuotais svogūnais ir ruduoju padažu, o tradicinis garnyras – virtos bulvės.

Stegte sild – kepta marinuota silkė yra danų virtuvės klasika, pasižyminti švelnia tekstūra ir rūgštele. Silkės filė apibarstoma džiūvėsėliais arba miltais, trumpai pakepinama kol apskrus, tada panardinama į lengvai pasaldintą sūrymą, kuris dažnai pagardinamas prieskoniais. Marinuota silkė yra dažnas tradicinių smørrebrød sumuštinių ingredientas, taip pat užkandis bei šventinių vaišių dalis.

Ypatingas skanėstas tiems, kurie mėgsta saldžiai – daniškos æbleskiver spurgos. Kepamos specialiose formelėse, todėl įgauna tobulą kamuoliuko formą. Apibarstomos cukraus pudra ir patiekiamos su aviečių uogiene bei daniška karšto vyno versija – gløgg.

Be risalamande ryžių pudingo neapsieina nė vienos daniškos Kalėdos. Desertas gardinamas plakta grietinėle ir smulkintais migdolais. Dažniausiai patiekiamas šaltas, aplietas karštu arba šaltu vyšnių padažu. Risalamande siejamas su smagia tradicija, kurios danai laikosi iki šių dienų. Kai šeimininkė patiekia pudingą aukštuose stikliniuose induose, į vieną jų įdeda sveikų neluptų migdolų. Tas, kuris gauna pudingą su visu migdolo riešutu, apdovanojamas ypatinga dovana.

Vasaros dienomis danai mėgsta atsivėsinti lėkšte koldskål, kas išvertus reiškia „šaltas dubuo“. Tai saldi sriuba iš kiaušinių trynių, citrinų sulčių, vanilės ir pasukų ar kitų pieno produktų. Prieš patiekiant apibarstoma kammerjunker biskvitu ar šviežiomis braškėmis.

Transportas

Danija gali didžiuotis puikiai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, kuri leidžia patogiai keliauti po visą šalį. Miestuose veikia autobusai, kurie darbą pradeda 5 val. ryte ir baigia gerokai po vidurnakčio, o tada į gatves išrieda naktiniai autobusai. Taip pat galima keliauti metro, kuris padės išvengti transporto grūsčių. Viešojo transporto bilietai parduodami automatizuotose kasose ir informacijos centruose. Tarp miestų reguliariai kursuoja patogūs ir modernūs autobusai bei traukiniai, o nemėgstantys derintis prie viešojo transporto grafiko, gali rinktis kelionę nuomotu arba nuosavu automobiliu. Keliai Danijoje nemokami, tačiau reikia susimokėti už važiavimą Storebaelt ir Oresund tiltais. Patogiausias ir greičiausias būdas nusigauti iš vieno šalies galo kitą – lėktuvas.

Viešąjį transportą Danijoje sudaro metro, autobusai ir geležinkelis. Metro ir viešasis transportas miestuose veikia nuo 5:00 val. (sekmadieniais nuo 6:00 val.) iki vidurnakčio. Metro ir autobusų bilietai vienodi. Norėdami nusipirkti bilietą, galite pasinaudoti bilietų automatais, kurie priima tiek grynuosius pinigus, tiek banko korteles. Automatus galima rasti stoties viduje ar išorėje. Kelionė viešuoju transportu kainuoja 28 DKK (3,75 EUR). Mėnesinio viešojo transporto bilieto kaina 280 DKK (37,54 EUR). 

Traukinio bilietus galima įsigyti 7-Eleven kioskuose geležinkelio stotyse. Atsiskaityti galima grynaisiais ar banko kortele. Kai kuriose stotyse veikia bilietų kasos. Traukinio bilietą galima įsigyti ir  DSB svetainėje.

Autobuso bilietą galima įsigyti iš vairuotojo. Tačiau stenkitės turėti reikiamą pinigų sumą be grąžos. Bankine kortele galima atsiskaityti greituosiuose autobusuose (ekspresbuss) ir kai kuriuose miesto autobusuose (bybus). Bilieto kainą galima pasitikrinti svetainėje Rejseplanen. 

Taksi rasite visuose Danijos miestuose. Vairuotojai dažnai kalba angliškai. Vidutinė kelionės taksi kaina mieste – 100 DKK (13,41 EUR). 

Viešint Danijos sostinėje Kopenhagoje, galima įsigyti Copenhagen Card, kuri suteikia neribotas keliones viešuoju transportu ir nemokamą apsilankymą daugelyje sostinės muziejų bei kitas nuolaidas. Vaikams kaina perpus mažesnė.

Turistai Danijoje gali išsinuomoti dviračius ir nesunkiai apkeliauti visą šalį, nes daugumą Danijos miestų jungia dviračių takai. Dviračio nuomos kaina dienai siekia 20 DKK (2,68 EUR). Motociklo nuomos kaina dienai siekia 200 DKK (26,82 EUR). Automobilio nuomos kaina parai prasideda nuo 210 DKK (28,16 EUR). 

GRŪDOS ekspertų patarimai: TOP 10 lankytinų vietų

• Kopenhaga. Danijos sostinė – spalvingas ir užburiantis miestas, žavintis darnia istorijos paveldo ir modernaus pasaulio sinteze.
• Hanso Kristiano Anderseno „Undinėlės“ skulptūra. Lyg iš pasakos nužengusi nedidelė ir itin grakšti undinėlės skulptūra – Kopenhagos vizitinė kortelė, kurią būtina išvysti.
• Tivoli sodai. Smagūs atrakcionai, magų ir klounų pasirodymai, restoranai, įvairios parodos, fontanai – šias pramogas, kurios patiks ir mažiems, ir dideliems, galima rasti Kopenhagos Tivoli soduose.
• Legolendas. Bilunde esantis Legolendas – vienas garsiausių ir populiariausių parkų visame pasaulyje, jam pastatyti prireikė daugiau nei 60 milijonų Lego kaladėlių. Čia galima išvysti garsiausių architektūros statinių kopijas, miniatiūrinį miestą iš kaladėlių, pasivažinėti linksmaisiais kalneliais ir smagiai praleisti visą dieną.
• Frederiksborgo pilis. HilerodeXVI a. pastatyta karališkoji Danijos pilis – didžiausias renesansinio stiliaus statinys Skandinavijoje, o šalia pilies įrengtas pasakiškas barokinio stiliaus sodas. Nuostabus architektūros ansamblis.
• Kronborgo pilis. Elsinore stūksanti pilis garsėja ilgiausia mene Šiaurės Europoje, jos ilgis siekia 60 m. Prabanga ir puošnumu alsuojantisstatinys nukelia į romantiškus riterių laikus.
• Oresundo tiltas. Tai ilgiausias tiltas Europoje, jungiantis Daniją ir Švediją. Šiuolaikinės inžinerijos stebuklas, nuo kurio atsiveria beribis marinistinis natiurmortas.
• Skagenas. Šiauriausiame Danijos taške, kur susitinka Baltijos ir Šiaurės jūros, plytintis miestelis dažnai laikomas pačiu bohemiškiausiu miestu visoje Danijoje. Jaukios gatvelės alsuoja išskirtine aura, kurią būtina pajusti.
• Roskildė. Nors Roskildę labiausiai garsina tradicinis muzikos festivalis, kuris kiekvienais metais sulaukia melomanų iš viso pasaulio, tačiau čia taip pat galima apsilankyti Vikingų laivų muziejuje ir išvysti pirmąją krikščionišką bažnyčią Zelandijos saloje.
• Bornholmo sala. Baltijos perlu vadinama sala keliautojus vilioja puikiais balto smėlio paplūdimiais ir ore tvyrančia ramybe. Ši sala turėtų patikti visiems, kurie mėgsta tykų poilsį gamtoje.

Kada geriausia keliauti į Daniją?

Danija vėjų ir permainingų orų šalis, kuri turėtų patikti tiems, kurie nemėgsta kaitros.  Vasarą termometro stulpelis pakyla iki + 15 – +17 laipsnių šilumos, tačiau lietus čia gana dažnas reiškinys, todėl geriau su savimi turėti skėtį.  Žiemos Danijoje, lyginant su kitomis Skandinavijos šalimis, gana švelnios, oro temperatūra paprastai nenukrenta žemiau 0 laipsnių, o ir sniego čia iškrenta nedaug.

Naudingi patarimai

Leistinas alkoholio kiekis Danijoje – 0,5 promilės.

Danijos valiuta –Danijos krona (DKK). 1 EUR  = 7,43 DKK.

Valiuta ir vidutinės kainos 

Oficiali valiuta Danijoje – Danijos krona (DKK), tad keliaujant į šią šalį reikės eurus išsikeisti į vietinę valiutą. Daugelyje vietų galima atsiskaityti kortele, tačiau nenustebkite, kad bus pritaikytas valiutos konvertavimo mokestis. Jei nespėjote pinigų išsikeisti Lietuvoje, galite tai padaryti nuvykę į Daniją. Rekomenduoju Forex keitimo punktus. Nors Danija nepriklauso euro zonai, kad turistams būtų lengviau, didelėse parduotuvėse prekių kainos dažnai nurodomos ir Danijos kronomis, ir eurais. 

Prieš keliaujant reikėtų atkreipti dėmesį, kad Danija viena iš brangesnių Europos šalių, tad nenustebkite, jog  vidutinė sąskaita pigioje kavinėje žmogui siekia 100 DKK (13,41 EUR), o turistų lankomose vietose gali būti ir 300 DKK (40,22 EUR). Patiekalas greito maisto restorane gali kainuoti 60 DKK (8 EUR), puodelis kapučino – 32 DKK (4,29 EUR), 0,5 l vandens butelis – 10 DKK (1,34 EUR), 0,5 l vietinio alaus butelis – 9 DKK (1,21 EUR), 0,5 l talpos importinio alaus butelis – 15 DKK (2 EUR), vyno butelis – 40 DKK (5,36 EUR), 0,5 l Coca-Cola butelis – 15 DKK (2 EUR), 1 l pieno – 7 DKK (1 EUR), kepalas duonos – 13 DKK (1,74 EUR), 1 kg vaisių (bananai, apelsinai, obuoliai) – 15 DKK (2 EUR), 1 kg sūrio – 78 DKK (10,46 EUR), Snickers batonėlis – 10 DKK (1,34 EUR), 

Lova 8 vietų bendrame miegamajame gali kainuoti nuo 115 DKK (15,42 EUR). Dvivietis kambarys nebrangiuose nakvynės namuose – 300 DKK (40 EUR) už naktį. Dvivietis kambarys vidutiniame viešbutyje – 590 DKK (79 EUR) už naktį. Buto nuoma parai – nuo 500 DKK (67 EUR). Buto nuoma mėnesiui – 7750 DKK (1039 EUR). 

Vizos 

Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių piliečiams kelionei į Daniją vizos nereikia. Tačiau būtina turėti galiojantį asmens tapatybės dokumentą. Nuolat atnaujinama informacija skelbiama svetainėje https://keliauk.urm.lt/ .

Tam tikrai klausimais galima kreiptis į Danijoje veikiančias diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.