Kelionių vadovė Ala Džerelaitė

2016 m. pradėjau dirbti gide kelionėse po visą Lietuvą. Tai buvo trumpos vienadienės pažintinės bei edukacinės kelionės, skirtos moksleiviams. Ilgainiui kelionių geografija prasiplėtė už Lietuvos ribų – pirmiausia į Baltarusiją, vėliau į Lenkiją, Rumuniją, Bulgariją, Austriją, Vengriją ir Maltą. Ateityje svajoju padirbėti Gruzijoje, Azerbaidžane, Uzbekistane ir Balkanuose!

Specializuojuosi pažintinėse, poilsinėse, edukacinėse, kulinarinėse ir patyriminėse (įvairūs atrakcionų parkai) kelionėse. Esu atvira pokyčiams ir galiu lengvai prisitaikyti prie reikiamo kelionės pobūdžio.

Kalbu anglų, ukrainiečių, lenkų ir rusų kalbomis. Suprantu beveik visas slavų kalbų grupės kalbas, esant reikalui susikalbu.

Man patinka klausytis įvairių šalių folklorinės muzikos. Savo vedamose kelionėse įjungiu atitinkamos šalies muziką, kad keliautojai pajustų tos šalies autentiškumą. Taip pat mėgstu ragauti tradicinį įvairių šalių maistą ir visada savo atradimais pasidalinu su turistais. Beje, mėgstu ne tik ragauti, bet ir gaminti maistą! Mano firminis patiekalas – uzbekiškas plovas, kurio receptu pasidalino draugė uzbekė.

Taip pat esu bėgimo entuziastė. Didžiausias mano įveiktas atstumas yra 25 km. Svajonė – maratonas. Šis pomėgis man padeda ir kelionėse, kai noriu geriau orientuotis naujoje vietovėje bei atrasti naujas, nepažintas miesto vietas – keliuosi anksti ryte prieš pusryčius ir bėgu! Tad mano kelionės lagamine, be suknelių, visada galima rasti ir bėgimo batelius!

Esu iš mišrios šeimos, todėl augau dviejų kultūrų sandūroje: mama yra lietuvė, kilusi iš Gervėčių krašto (lietuvių etninis regionas Baltarusijos teritorijoje), tėtis – ukrainietis, kilęs iš centrinės Ukrainos. Tačiau paradoksas buvo ir yra, kad lietuviams aš per daug emocionali, kalbi, o ukrainiečiams – per daug santūri!

Kelionėmis žavėjausi nuo mažų dienų, tik vaikystėje tai apsiribojo keliavimu pas senelius į Baltarusiją arba Ukrainą. Be galo myliu kaimą, jo darbus ir laisvę, kurios nepatirsi mieste. Paaugus, keliavimo galimybės praplatėjo ir į šią aistrą pasinėriau giliai, visa širdimi ir atsiduodu jai iki šiol! Viena iš įspūdingesnių mano kelionių buvo 3 savaičių stažuotė Delyje, kur turėjau galimybę pirmą kartą susipažinti su Indija. Taip pat mano pačios sudarytas 19 dienų maršrutas per Indijos šiaurės vakaruose esančią Radžastano valstiją. Gilų įspūdį paliko tėvų dovanota kelionė į Balkanus. Nuo to laiko esu įsimylėjusi šį regioną, o išgirdus balkanų muziką, pečiai ir kojos pačios pradeda judėti. Tad stengiuosi nepraleisti Vilniuje vykstančių Balkanakčių.

Be keliavimo, domiuosi ir psichologinėmis temomis, ypač bendravimo psichologija, nes man patinka bendrauti su žmonėmis, klausytis jų pasakojimų, istorijų ir stebėti juos. Taigi, psichologijos žinių taikymas mano kasdienybėje yra neišvengiamas dalykas!

Kaip sakė Konfucijus: „Pasirink mėgstamą darbą ir gyvenime tau nereikės dirbti nė vienos dienos“. Deja, bet aš jo išmintimi nepasinaudojau ir pasirinkau kitos srities studijas universitete, nors širdyje visada svajojau apie keliones. Ir tik pradėjus dirbti turizmo srityje, visa jėga atsiskleidė mano energingumas, komunikabilumas bei sugebėjimas greitai orientuotis (taip pat ir stresinėse situacijose).

Mano pradžia turizme prasidėjo nuo pažintinės kelionės su “Grūda”. 2015 metais kalėdiniu laikotarpiu kaip turistė važiavau su savo penkiamete dukra į Laplandiją. Mus lydėjo nuostabi kelionių vadovė Rasa Balčiūnaitė. Mane sužavėjo platus gidės akiratis, jos pasakojamos įdomios istorijos, įvairūs užsiėmimai su mažaisiais turistais bei stulbinantis gebėjimas suvaldyti grupę (pusė keliaujančių buvo vaikai). Pasidalinau su Rasa savo neišsipildžiusia svajone po mokyklos stoti į turizmą. Rasos paraginta, iškart po Naujųjų metų užsirašiau į kelionių vadovų kursus, kuriuos sėkmingai baigiau, apsigynusi baigiamąjį darbą – maršrutą po Pietų Latviją.

Nepraėjus ir porai mėnesių po baigimo, man patikėjo savarankiškai vesti keliones po Lietuvą, o vėliau ir Baltarusiją. Kelionės į Gardiną metu, netikėtai, prie Senosios pilies sienų sutikau mano lemtingos kelionės į Laplandiją kelionių vadovę Rasą, kuri Gardine buvo su “Grūdos” turistų grupe. Nuo to laiko ir prasidėjo mano draugystė su “Grūda”!

Todėl manau, kad niekada nevėlu siekti savo svajonių! Šiuo metu mano gyvenimo šūkis: „Gyvenu, kad keliaučiau, keliauju, kad gyvenčiau!“