Saudo Arabijos dykumų, kanjonų, islamo ir smilkalų keliu su Rytu Šalna 11d. NAUJIENA!

Jungiamasis skrydis iš Vilniaus į Rijadą. Skrydžio metu Jums priklausys maitinimas ir galimybė pagal savo poreikius iš didelės kolekcijos ausinėmis klausytis muzikos bei žiūrėti kiną per asmeniškai Jums skirtą ekraną.

Pirmiausia vyksite įsikurti į viešbutį. Jau rytoj dieną leisite Viduriniųjų Rytų mieste Rijade. Arabijos pusiasalio centrinėje dalyje. Ją dengia įspūdingi istorijos sluoksniai. Bene trys tūkstančiai metų iki mūsų eros šioje dykumingoje vietovėje jau gyveno arabų klajoklių gentys. XVIII amžiaus šaltiniai sufleruoja, kad tuo metu Rijadas buvo nedidelės Nadždo kunigaikštystės centras ir svarbus vahabitų - vienos iš musulmonų sunitų ortodoksinių sektų - prieglobstis. XIX amžius ir XX amžiaus pradžia - emyratų laikai. Praeitame šimtmetyje Rijadas išgyveno du stiprius šuolius, iš esmės pakeitusius viso regiono veidą: 1932 metais tapo naujai suformuotos valstybės - Saudo Arabijos sostine, o antroje XX amžiaus pusėje patyrė didžiulį šuolį į modernią erą bei ekonomikos augimą dėka suklestėjusio naftos verslo. Išvykimas į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Prasideda iškalbingas ir efektingas dienos turas po Rijadą ir jo apylinkes. Ekskursijas įrėmins du Saudo Arabijos sostinės galios simboliai - vienas, reprezentuojantis netolimos praeities didybę, kitas - šių dienų sėkmę ir proveržį. Taigi, pirma vyksite prie XIX amžiaus pabaigoje baigto statyti ir liudijusio 1902 metais vykusį mūšį, po kurio Saudo Arabija ėmė vienytis, Al Masmako forto. Ši molio ir plytų tvirtovė yra iki smulkmenų techniškai apgalvotas daugiakompleksis statinys su sargybos bokštais ir mečete. Jo tvirtos, storos rusvos sienos tarytum pratęsia pliką, vientisą Rijado apylinkių dykumos peizažą.
Senajame Al Murabos (išvertus reiškia „Kvadratą”) rajone, netoli karaliaus Abdulaziso rūmų, aplankysite Nacionalinį muziejų. Nustebti skatina vien jau pastato forma - pusmėnulis. Pilna ypatingą edukacinę vertę turinčių artefaktų aplinka Jus įves į Arabijos pusiasalio istoriją.

Pats Al Murabas - tai akistata su praeitais šimtmečiais. Į jo gyvybę panirsite, vaikštinėdami tarp senovinių mūrų. Gatves apgobęs Nadždo regionui būdingas tradicinis architektūros stilius. Atkreipkite dėmesį į tankias molio plytų konstrukcijas ir storas sienas. Už jų vidiniuose kiemuose hosh pulsuoja prie dykumų klimato prisitaikiusių žmonių rutina. Pastebėsite, kad kai kuriuose pastatuose padarytos trikampės angos, iškilę bokšteliai ir it karūnos plokščius stogus puošia balti šurfatai. Tokie, pas mus neįprasti, architektūriniai ar inžineriniai elementai gali atrodyti tik kaip dekoras, bet net ir mažos keistenybės tarnauja ne tik dėl grožio, o, visų pirma, dėl geresnių gyvenimo sąlygų: vėdinti orui, paskirstyti šviesai, karštomis dienomis vėsinti, stebėi viešąją erdvę.

Važiuosite į šiaurės vakarus už Rijado, į senąjį Dirijos miestą. Tai, ką išvysite, - tikri architektūros burtai. Abipus Vadi Hanifo slėnio besidriekiantys griuvėsiai pirmosios Saudo Arabijos dinastijos rezidencijai ir buvusiai Dirijos emyrato, kuris gyvavo XVIII-XIX amžiais, sostinei suteikia nepaprastos istorinės romantikos. Gali būti, kad lemtingų ir dramatiškų tolimesnės praeities įvykių aidas irgi pasirūpina ypatinga Dirijos atmosfera. Juk net pats Muchamedas su savo kariais VII amžiuje čia buvo įsiveržęs.

Dirijos griuvėsių masyvas dalijasi į tris rajonus. Jūs pabuvosite viename jų - At Turaife. Tai - vaizdingiausia iš senųjų Dirijos sričių. Ji driekiasi aukščiausiai ir nuo išdidžios kalvos leidžia apžvelgti apačioje likusį miestą. Ši XV amžiuje įkurta gyvenvietė dabar įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dėl unikalios Nadždo architektūros. Pagrindinė Turaifo puošmena - pasakiško dailumo Salvo rūmai, buvusi Al Saudų šeimos rezidencija ir vyriausybės būstinė Dirijos emyrato laikais. Toks - karališko grožio - fonas Jums gali tapti įvadu į temas apie lig šiol Saudo Arabiją valdančius karalius bei jų dinastijas.
Dar kitaip Dirijos aureolė Jums sušvis Al Budžairo paveldo ir turizmo parke. Palmių takai ir žalios terasos, vingiuojančios palei dirbtinius tvenkinius, ramina ir gaivina. Tai - ne tik svečių, bet ir vietos gyventojų mėgstama poilsio ir pramogų erdvė.
Vakare grįšite į Rijadą, kad miesto apžvalgą pabaigtumėte stilingiausiame taške iš šiuolaikinių miesto pasididžiavimų - Karalystės centro (bokšto) dangoraižyje. Jei su GRŪDA keliaujate ne pirmą sykį, jau žinote, kad mes visad stengiamės išnaudoti galimybę keliautojams parodyti ne tik verčiausią dėmesio valdovų palikimą, bet ir ikoniškiausius šių dienų urbanistinius kūrinius. Karalystės centro bokštas toks ir yra - įsimenamas, su polėkiu. Migdolo formos planas, viršutinė pastato dalis - kaip apversta parabolė, sidabro stiklas, galiausiai - „butelių atidarytuvo” pravardė… Tai tik kelios užuominos apie šį tūkstantmečio pradžioje buvusį aukščiausią Saudo Arabijos pastatą ir lig šiol trečią pagal aukštį visoje planetoje dangoraižį su „skyle” (kitų galiūnų su konceptualiu „langu” ieškokite Kinijoje, Šanchajuje, ir Taivane). Visas Karalystės centro bokšto aukštis - 302 metrai. Esant galimybei, pasiūlysime (už papildomą mokestį) pakilti į 65 aukšte esantį Dangaus tiltą. Koks galingas vaizdas nuo jo atsiveria, daugiažodžiauti nė nereikia, verčiau patys pamatykite. Išvykimas į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių apie 2-3 valandas važiuosite šiaurės vakarų kryptimi, į už maždaug 200 kilometrų įsikūrusį Ušaikero kaimą - vieną seniausių Nadždo regiono gyvenviečių. Tai - Saudo Arabijos istorijos ir kultūros guolis, kurio vertei blėsti neleidžia ir keliautojai, ir pamaldieji musulmonai iš Kuveito, Irano ir Irako, dalyvaujantys piligriminėse kelionėse hadžoje ar umroje.
Laiką Ušaikere pristabdo ir praėjusių amžių dvelksmu apsvaigina gelsvos molinių namų sienos bei Nadždo architektūros linijos, išsikišimai, sargybos bokšteliai, geometriškas siaurų gatvelių tinklas, labirintiškai išsišakojusios palmių alėjos, mečetės ir iš jų prieš pamaldas sklindantis muedzino kvietimas pašlovinti Alachą. Taigi, jau artėjate ir prie „islamo namais” vadinamos Saudo Arabijos religijos temos. Jos energija čia labai stipri. Dauguma gyventojų yra sunitai, esti ir vahabų.

Kelionę ir toliau tęsite šiaurės vakarų kryptimi. Dar apytiksliai 200 kilometrų - dar daugiau Arabijos dalelių Jūsų pažinimo saujoje. Paskutinė Jūsų šios dienos stotelė - Al Kasimo emyrato sostinė Buraida, geografinė Arabijos pusiasalio širdis. Nuo čia beveik tokiu pat atstumu (apie 600-700 kilometrų) nutolusi Persijos įlanka į rytus ir Raudonoji jūra - į vakarus. Šis oazėje įsikūręs miestas buvo labai svarbus Abasidų imperijos, klestėjusios nuo VIII iki XIII amžiaus, laikais, ypač - atvykėliams iš Persijos. Dabar per Buraidą eina plentas į Mediną, todėl šis miestas irgi tapęs musulmonų maldininkų maršruto dalimi. Bet svarbiausias jo „aksesuaras” ir šiuolaikinės rinkodaros įžymybė - datulė. Jums reikėtų pasistengti paieškoti kito tokio miesto pasaulyje, kuris taip išmoningai sureikšmintų ir karūnuotų datules. Viešėsite didžiausiu visoje planetoje laikomame Datulių turguje. Kasdien keli šimtai sunkvežimių čia atveža šių visoje Azijoje kone sudievintų gėrybių. 200 tūkstančių kvadratinių metrų prekybos paviljonas dar vadinamas Datulių miestu. Šviežių ir džiovintų palmių vaisių gerbėjams, degustuoti mėgstantiems gurmanams tai - ne kas kita, o datulių fiesta. Buraida - tobula vieta išuostyti, išragauti, ištyrinėti ir prisipirkti dėl daugybės gerų savybių ypač vertinamų datulių, taip pat iš jų pagamintų aukštos kokybės produktų - sirupų, džemų, pyragėlių… Išvykimas į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Leidžiatės dar labiau į Saudo Arabijos šiaurę. Maždaug už 270 kilometrų pasieksite Hailo miestą. Tačiau iki jo turite aplankyti dar vieną nepamirštamą ir nenukonkuruojamą vietovę. Vyksite į Buraidos miesto pakraštį, kuriame, dėmesio, tik nenugriūkite, veikia didžiausias planetoje Kupranugarių turgus! Kasdien nuo 5-6 valandos iki vėlyvo vakaro apytikriai 3 kvadratinių kilometrų plote (o tai - beveik visas Vilniaus Senamiestis) vedini prekeivių būriuojasi tūkstančiai kupranugarių. Panašų vaizdą Jūs galite išvysti tik Indijos Radžastano valstijoje kartą per metus, kai vyksta Puškaro kupranugarių festivalis. Nemenkas vienkuprių turgus veikia ir Egipte. Tačiau niekur kitur šioje Žemėje Jūs nesutiksite jų tokios daugybės kaip Buraidoje. Žinoma, neatsiejama patirtis čia - stiprūs kvapai, kuriuos skleidžia šie gyvūnai, buvę svarbiausi Šiaurės Afrikos ir Azijos pirklių pagalbininkai, dar neseniai - pagrindinė transporto priemonė Arabijos dykumoje ir kituose arabų kraštuose. Šioje Azijos pusėje šiandien jie vis mažiau naudojami gabenimui, tačiau žmonės kupranugarius augina ir kitais tikslais - dėl vertingos vilnos, odos, pieno ir mėsos, taip pat lenktynėms. Kaip ir turgui dera, jame atsitinka visko, įvyksta ir neeilinių derybų bei sandorių. Pasaulyje būta atvejų, kai aukcionuose kupranugariai parduoti už milijonus dolerių. Vietinis gidas Jums atskleis neįtikėtinų faktų apie kupranugarių rinką Saudo Arabijoje ar aplinkinėse šalyse. Dar kartą perkratykite savo galvoje Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose girdėtas ir tikras, ir anekdotines istorijas apie kupranugarių kiekiu įvertintą patikusios moters grožį ir santuoką su ja…

Po nepilnų 3 valandų kelionės (neskaičiuojant trumpų sustojimų) atvyksite į Hailo emyrato sostinę. Važiuosite apie 100 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Hailo, Nefudo dykumos link, kur raudono smiltainio uolos saugo pirmykštį meną. Kai pasaulyje vis daugiau petroglifų uždaroma nuo smalsių turistų akių, Saudo Arabijoje vis dar galima apžiūrėti tūkstantamečius raižinius. Medžioklės scenų, gyvūnų ir sunkiai įmenamų simbolių ieškosite archeologinėje Džubos vietovėje, kurią dabar saugo UNESCO. Smiltainio kalvų, tarytum vėjo gludinamų skulptūrų, bei smėlio apsupty uolienose liko daugybė neaprėpiamam laikui atsparių ženklų ir figūrų.

Po šios kelionės grįšite į Hailą. Šis miestas buvo stiprios Rašidų dinastijos sostinė, kol 1921 metais jį perėmė Nedždas. Kaip oazės gyvenvietė su vandens resursais, Hailas buvo patrauklus karavanų keliautojams ir piligrimams. Miestą supanti pikta dykuma ir sunkiai įveikiami Šamaro kalnai pasitarnavo kaip apsauga nuo svetimšalių invazijos, todėl jame, galima sakyti, užsikonservavo vietinės tradicijos, perkoštos čia lig šiol siprios žemdirbių kultūros. Hailas dar vadinamas trijų pilių miestu. Viena iš labiausiai įsimenamų jo didybių - tai 200 metų skaičiuojantis Arifo fortas. Jei tik vakaras bus laisvesnis, jį pamatysite. Išvykimas į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Toliau Jūsų maršrutas driekiasi į šalies šiaurės vakarinį galą visai netoli Jordanijos. Šios dienos tikslas - pasiekti Tabuką, esantį apie 600 kilometrų nuo Hailo. Kelionė užtruks beveik visą dieną, tačiau, jau kaip pastebėjote, supantys peizažai, kad ir šykštūs augmenijos, žadins Jūsų dėmesį, priblokšdami ir hipnotizuodami beduiniškais horizontais. Šį kelią lydi kontrastinga, labai ekspresyvi žemės paviršiaus kaita: iš plokštumos į aukštį, iš smėlingų dykumų plynių ir sausringų lygumų į impozantiškas uolas ir kalnus. Ant šen ten krūmokšnių paspalvinto smėlio „padėklo” sustingusios uolienų figūros - kaip grakščios arkos, pavargusios kupros, kosminiai stulpai, cilindriški bastionai ar mini rūmai ir sluoksniuotos platformos. Beje, pravažiuosite vietoves, kurios gali stipriai išgyventi metų laikų kaitą ir net pasidengti sniegu.
Pavakary atvykstate į kalnų ir slėnių apsuptą Tabuko provincijos centrą - dar vieną pasaulį, kupiną uolų, urvų, petroglifų, mįslingų raštų ir palikimo iš skirtingų epochų. Pasivaikščiosite po pusės tūkstančio metų amžiaus senamiestį. Priklausomai nuo turimo laiko, išvysite labiausiai Tabuką garsinančias traukos vietas, tarp jų - XVI amžiuje, Osmanų galybės laikais, statytą Tabuko pilį-tvirtovę, kurioje vietinis šiaurės Arabijos stilius susipina su osmaniškuoju, o estetika - su gynybine paskirtimi. Pagal galimybes apžiūrėsite Al Tavba musulmonų šventovę, dar vadinamą Pranašo mečete, kadangi tikima, jog lauke, kur dabar ji stūkso, meldėsi pats Muchamedas. Taip pat aplankysite visoje šios kelionės programoje savo paskirtimi ir pobūdžiu išsiskiriantį objektą - buvusią Hidžazo geležinkelio stotį Tabuke. XX amžiaus pradžioje, kai Osmanai kontroliavo šią Azijos pusę, tradicinius maldininkų ir karavanų kelius ėmęs keisti pirmasis traukinių linijų tinklas su atsišakojimais turėjo sujungti Konstantinopolį (dabartinį Stambulą), Damaską ir Meką. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, grandiozinės reikšmės geležinkelio statybos stojo, ir trasa baigėsi Medinoje - dar piečiau esančios Mekos taip ir nepasiekė. Tabukas buvo vienas pagrindinių miestų, per kuriuos keliavo musulmonų maldininkai. Trečioje pagal plotą (po Medinos ir Al Ulos) stočių Tabuke buvo net trylika pastatų. Jie liudija idėją pasirūpinti piligrimais, suteikti jiems kuo daugiau saugumo ir patogumo. Šiuo tikslu veikė ir nakvynės namai, ir ligoninė, ir net karantino punktas. Dar sykį galimybę pabuvoti istorinio traukinių kelio stotyje turėsite Medinoje. Išvykimas į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių išjudėsite į nuostabų slėnį - Vadi al Disa. 260 kilometrų piečiau nuo Tabuko važiuosite 3 ar 4 valandas. Jau patyrėte, kad net ir lygus ar vientiso kraštovaizdžio kelias Arabijos pusiasalyje įtraukia. Jūsų akis ir mintis vedžioja švari smėlio ir smiltainio viešpatija ir joje retsykiais išryškėjantys judantys taškeliai - gal pavieniai žmonės ar kupranugariai. Bet netrukus vaizdai už lango pasikeis. Jie Jūsų kelionės skalėje žada vieną iš įspūdžių viršūnių.

„Palmių slėnis” - toks šios oazės, kurią išnaršysite, pavadinimas išvertus iš arabų kalbos. Vadi al Disa yra Saudo Arabijos gamtos stebuklo sinonimas. Tabuko provincijoje, Princo Muchamedo bin Salmano gamtos rezervate esantį slėnį nusėjusios uolos - it iki 30 metrų aukščio išdidinti grybai, žemę išraižę gilūs įvairiausių rausvų atspalvių kanjonai, tarp vėjo erozijų nušlifuotų ir išsmailintų uolienų grandinių bėga upokšniai, trykšta gėlo vandens šaltiniai, auga tankios palmių giraitės, bujoja krūmai ir aukštos nendrės. Žemė čia dosni nusidėjimo vertų vaisių: datulių, apelsinų, net mangų, aromatingųjų žolelių, tokių kaip laukiniai bazilikai ir mėtos. Ne šiaip sau gausos pilnas Vadi al Disa slėnis dar vadinamas „paslėptu rojumi”.. Slėnį kadaise buvo pasiekę nabatėjai - klajokliai, kurie pastatė Petrą. Prieš 2000 metų šie dykumų gyventojai į istoriją Vadi al Disoje įsirašė, uolose palikę raižinių ir būtybių atvaizdų.

Pasigrožėję Vadi al Disa, leisitės apie 270 kilometrų piečiau į Medinos emyratą, senovinį miestą Al Ulą. Al Ulos regiono laikas atsisuka iki ikiislamiškosios semitų genčių civilizacijos. Laiko rodyklė užeina ir ant nuo VII amžiaus prieš mūsų erą buvusios aktyvaus prekybos kelio, kuris jungė Arabijos pusiasalį ir Mesopotamiją, Levantą, Egiptą, Viduržemio jūros kraštus. Šis legendinis karavanų maršrutas vadinamas Smilkalų keliu. Jei prabiltų dykumų smėliai, jie su vėjais išnešiotų kalbas, kiek čia iš tikro buvo pergabenta, miros, dramblio kaulo, indiškų prieskonių, šilko, brangakmenių, mitų…
Al Ulos bei jos apylinkių laikas sustoja ir ant Nabatėjų karalystės Hegros miesto, kurio palikimas - monolitinės kapavietės, datuojamos tarp I amžiaus prieš mūsų erą ir I amžiaus po mūsų eros. Jį aplankysite jau rytoj. Al Ula - tikras lobynas istorijos detektyvams ir… Dakaro ralio gerbėjams. Ši vietovė ne kartą buvo įtraukta į lenktynių etapus.
Šiandien pasivaikščiosite vienoje autentiškiausių vietų visoje Saudo Arabijoje - maždaug XII amžiaus senamiestyje. Atsidursite tarp šimtmečių istorijas menančių mečečių, turgaviečių ir namų. Šis pastatų ir akmenimis grįstų gatvių tinklas kartu su aplink stūkstančiais smiltainio kalnais sudaro nedalomą kerinčią visumą. Išvykimas į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje arba dykumų stovyklavietėje.

Pusryčiai. Vakarykštė kelionės programa buvo tik įžanga į užburiančią Al Ulos planetą, kurios pagrindinis valdytojas, regis, yra visai ne žmogus, o smiltainis. Nersite gilyn į jos mistišką dvasią. Pirmiausia vyksite į apie 20 kilometrų nuo Al Ulos plytinčią archeologinę vietovę Hegrą (Mada in Salihą). Tai - pirmasis iš Saudo Arabijos objektų, patekęs į UNESCO paveldo sąrašą. Laikais ant mūsų eros slenksčio Hegra buvo piečiausias ir antras pagal dydį - po sostinės Petros - Nabatėjų karalystės miestas.

Sausringose žemėse iš to meto išsilaikė net daugiau nei šimtas kapų, iškaltų uolose. Ant bekraštybės įspūdį sukuriančio smėlio pakloto išsibarsčiusios smiltainio keteros paverstos šventyklomis-rūmais. Kai kurie per amžius apnyko ir atrodo kaip atkąsti uolienų gabalai. Juose išskaptuoti vartai, kolonomis papuošti įėjimai. Tai - vienas įdomiausių ir vizualiausių tolimos praeities kapinynų visame pasaulyje. Pabuvoję pajausite, kad jis savo reikšme ir mirties kultūra nenusileidžia Egipto ar indėnų piramidėms.

Važiuosite prie neabejotinai vieno unikaliausių šių dienų architektūros kūrinių visoje Žemėje. Aplankysite didžiausią pasaulyje veidrodinį pastatą „Maraya”. Arabų kalba maraya ir reiškia „veidrodį”. Laukiniame Ašaro slėnyje tarp plikų kanjonų 2019 metais atidarytas 26 metrų aukščio kubas padengtas 9740 stiklo plokščių. Jos sukuria nepaprastą aplinkos atspindžių efektą ir ištrina ribas tarp iliuzijos ir tikrų linijų. Šio neregėto spindesio statinio su smiltainio kalnais fone iš tam tikro kampo darytos nuotraukos gali atrodyti kaip montažas. Pastato viduje yra koncertų salė, kurioje pasirodymus rengia pasaulinio garso atlikėjai ir klasikos virtuozai. Tarp didžiausių įžymybių čia jau koncertavo Alicia Keys, Sealas, Andrea Bocceli. Italų architektų ir tarptautinių kompanijų suprojektuotas veidrodinis dykumos miražas „Maraya” Jus skatins aikčioti vien dėl kontrasto: toks urbanistiškas savo prigimtimi ir paskirtimi, o atsirado jis vidury niekur.

Kitas Jūsų sustojimas Dedane - oazės mieste, kuris klestėjo prie Smilkalų kelio ir buvo pirklių, karavanų bei karalysčių kryžkelė. Atkasta buvusi Dedano ir Lihjano karalysčių sostinė yra tarytum „naujasis Egiptas”, tačiau dar nespėjo virsti turistų masiškai lankoma vieta. Viena iš jos mįslių - stačios, didingos rausvų uolų sienos su prakirstais įėjimais į laidojimo menes, kurias saugo geometriški liūtai. Ir patys mokslininkai vis dar bando atsakyti į kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, kaip prieš 2000 metų kapai galėjo būti įkurti 50 metrų aukštyje.
Toliau vyksite į Džabal Ikmą. Ten yra viena seniausių tekstų kolekcijų po atviru dangumi. Apžiūrėsite tarp raminančių smėlio kopų ir tylinčių kanjonų įsiterpusią smiltainio kalvą, kurios šlaituose VI ir II amžių prieš mūsų erą laikotarpio žmonės paliko gausybę vertingų įrašų. Iš jų galima susidaryti aiškesnį vaizdą apie to meto prekybos kelius Arabijos pusiasaly, Al Ulos gyventojų religines praktikas, vietines kalbas ir apskritai gyvenimo būdą. Ikmos kalnas ir jo papėdė greičiausiai buvo paversti šventavietėmis. Vietinis gidas su Jumis pasidalins naujausiais tyrinėtojų atradimais ir versijomis.
Dienos turą baigsite prie bene fotogeniškiausios Al Ulos apylinkėse Dramblio uolos. Tai - vienas iš tų gamtos darinių, kurie parodo, kaip viskas šioje Žemėje susiję ir kaip formos vienos kitas atkartoja. Netoli Al Ulos, regis, nepaprastas dramblys ėjo ir dėl tik dykumų dievams žinomų priežasčių išaugo į 52 metrų aukštį, sustojo, o tada virto amžina skulptūra. Joje yra aukšta, siaura arka - kaip tarpas tarp straublio ir prie žemės prigludusio dramblio kūno. Auksinius potyrius garantuoja šį milžiną skirtingais tonais, priklausomai nuo paros meto, spalvinanti saulė. Kiekviena dienos dalis čia yra savaip žavinga - šviesiuoju metu dėl kaip kalavijai uolą nušviečiančių skaisčių spindulių, o vakare - dėl, regis, į smėlio jūrą toli toli grimzdančio ryškaus ir tiršto kaip prinokęs vaisius saulės disko. Pasistengsime, kad Jūsų grupei pavyktų Dramblio uolą aplankyti per ypač jautrų saulėlydžio metą. Išvykimas į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje arba dykumų stovyklavietėje.

Pusryčiai. Šiandien važiuosite į žymųjį Pranašo miestą Mediną. Maždaug 340 kilometrų atstumo, apytiksliai 4 valandų trukmės kelionėje vis keičiasi smiltainio formacijų, kurios niekad nebūna vienodos, užpildytos rausvos dykynės ar tušti smėlynai abipus plento. Sustosite Medinos datulių turguje arba ūkyje.
Po kelių dienų, praleistų daugiausia laukinėse erdvėse ir mirusiuose miestuose, atsidursite ypač aktyviame, islamo istoriją pradėjusiame ir suvisam religijų pusiausvyrą pasaulyje pakeitusiame mieste Medinoje. Į jį, anuomet žinomą Jasribo vardu, Muchamedas patraukė, kai kuraišitai gimtojoje Mekoje Alacho jam siųstų mokymų nepriėmė labai maloniai. 632 metais pranašas Medinoje ir mirė.
Jūsų lauks Medinos miesto turas.
Kalnų viršūnes tolumoje ir netoli pastatytus daugiaaukščius stengiasi nustelbti galingos Nabavi mečetės minaretai. Tai - antroji šventovė, kurią pastatė pats Muchamedas. Iš pradžių šio musulmonų bendruomenės centro pastatas nebuvo toks didelis, koks yra dabar. Ilgainiui jį plėtė ir puošė vėlesnių laikų valdovai. VII amžiuje šventovėje įkurti pirmųjų dviejų Rašidų kalifų Abu Bakro ir Umaro kapai. Tačiau atkreipkite dėmesį: vienas iš mečetės kupolų už kitus yra aukštesnis ir išsiskiria žalia spalva. Čia, pietrytiniame pastato kampe, buvo Muchamedo žmonos Aišos namas. Jame palaidotas ir pats Muchamedas. Tai - bene pirmoji vieta, kurią skuba aplankyti į Mediną atkeliavę musulmonų maldininkai.
Medina - mečečių ir mauzoliejų miestas. Pamatysite ir Kubą - pirmąją per visą islamo istoriją mečetę. Tai - didelės dvasinės reikšmės vieta, siejama su ypatinga dorybe ir tyrumu. Musulmonai pasakoja, jog Muchamedas ją lankydavo reguliariai šeštadieniais. Ir kitus kvietęs tai daryti, jis sakė, kad kiekvienas, čia pasimeldęs, „gaus atlygį”. Kubos mečetė nepaliauja augti ir šiais laikais. Karalius Salmanas paskelbė apie tikslą garsiąją šventovę tiek išplėsti, kad joje vienu metu tilptų 66 tūkstančiai maldininkų.
Važiuosite prie Uhudo, kurio pavadinimą žino visi musulmonai. Tai - nuo Muchamedo istorijų neatsiejamas 1077 metrų aukščio, 7,5 kilometrų ilgio kalnagūbris. Čia, slėnyje priešais šią aukštumą tarsi priešais sieną, 625 metais įvyko antrasis mūšis tarp Muchamedo ir kuraišitų genties. Pasakojama, kad daug mažesnei musulmonų kariaunai Badre pralaimėję Mekos gyventojai norėjo Muchamedui atkeršyti. Šį sykį jo vyrai triuškinamai pralaimėjo, Muchamedas neteko savo dėdės ir įbrolio. Netoli susirėmimo vietos ir kapinių, kur palaidota 70 pranašo karių, 2017 metais pastatyta mečetė.
Istorija ritasi po istorijos - Jūs vis daugiau sužinote faktų ir jų interpretacijų iš islamo ir šios religijos pradininko gyvenimo. Bet į šiandienos programą Jums dar įtraukta Hidžazo geležinkelio linijos stotis Medinoje. Iš viso 1300 kilometrų ilgio atkarpoje, kurią turkai spėjo nutiesti, Medina, kaip jau žinote, buvo paskutinis ir svarbiausias maršruto miestas. Linija tarp Al Ulos ir Medinos baigta vos per vienerius metus. Stoties su milžiniška biurų teritorija inauguracija įvyko 1908 metų rugsėjo 1 dieną. Ceremoniją, kurios metu padėtas kertinis akmuo Hamidijos (dabar - Al Anbarijos) mečetei, Medinoje stebėjo net 30 tūkstančių žmonių minia. Tačiau per skubėjimą ir greičiausiai dėl to, kad šio ruožo statybose tiesiogiai nedalyvavo vokiečių inžinierius (anuomet krikščionys negalėjo dirbti nuo Al Ulos į pietus), padaryta klaidų, nuo bėgių nuvažiavo keletas lokomotyvų. Tuo metu beduinai, turėję karavanų verslų, Hidžazo geležinkelio liniją laikė grėsme, o traukinį vadino „geležiniu asilu”. Esti pasakojimų apie keleivių apiplėšimus. Dar ilgai po to, kai geležinkelis buvo nutrauktas, Medinoje išliko bėgiai. Vietoje Jūs sužinosite daugiau apie šio miesto vaidmenį reikšmingame Hidžazo kelyje. Išvykimas į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien keliausite dar piečiau - į antrą pagal dydį (po Rijado) Saudo Arabijos miestą Džidą, tik ne autobusu, o greitaeigiu moderniu, patogiu traukiniu, kuris 420 kilometrų atstumą įveiks per 2,5 valandos. Jūsų bendrakeleiviai - vietiniai žmonės. Galėsite paspėlioti, kurie iš jų piligrimai, o kurie važiuoja traukiniu asmeniniais ar verslo reikalais. Patyrinėkite, ar tarp keliautojų yra musulmonų ir iš kitų šalių.
Prie Raudonosios jūros prisišliejusi Džidos gyvenvietė jau VII amžiaus vidury buvo gyvybinga ir versli. Anuomet kalifas Usmanas pasirūpino, kad miestas tinkamai sutiktų ir aptarnautų musulmonų piligrimus, keliaujančius į Meką. Ir dabar dėl savo strateginės padėties bei šimtamečių tradicijų Džida milijonams atvykėlių iš kitų musulmonų šalių yra vartai į Saudo Arabiją ir kelias į šventuosius miestus Meką bei Mediną.
Tarptautinis jūrų uostas, Saudo Arabijos inovacijų centras, kurortas - tai daugialypė Džida su turtinga praeitimi ir šiuolaikišku rūbu. Iškart pajausite visiškai kitokią nei lig tol aplankytų oazių ir kaimų dvasią. Arabai net sugalvojo šūkį: „Jeddah Ghair”, tai reiškia „Džida yra kitokia”. Kitokia čia nei daug kur kitur Saudo Arabijoje ir maisto kultūra. Dėl paplitusios žvejybos restoranuose ant stalo dažnai puikuojasi jūros gėrybės.
Į relaksuojančią Džidos aplinką įsisupsite, prasiėję vaizdingiausiais krantinės ruožais. Džidos promenada driekiasi iš viso 30 kilometrų. Vietomis ji išeina į jūrą terasomis ir molais. Jūs apžiūrėsite Plūduriuojančią, kitaip - Fatimos mečetę (ji dar vadinama Al-Rachman bei Al-Zara mečete). 1985 metais virš vandens ant polių pastatyta ir kaip pusiasalis į jūros pusę išsikišusi mečetė ori kaip rūmai. Ji užima 2400 kvadratinių metrų plotą, turi vieną pagrindinį ir 52 išorinius kupolus, net 23 skėčius. Alacho globa, į mečetės prieigas besiskverbianti saulė, baltos arkos ir pro jas atsiveriantis vaizdas į plačiuosius vandenis - jūros, miesto ir Dievo susitikimo patvirtinimas.

Šiandien, priešpaskutinę kelionės dieną, kai patirti atradimai apie Arabijos pusiasalio praeitį ir civilizacijas „aprims” ir pradės susigulėti, bus pats metas aplankyti Tajebat muziejų. Tai vieta, kurioje išsiskleis Džidos uosto ir Saudo Arabijos karalystės istorija nuo laikų prieš mūsų erą.
Intelektualią pažintį su arabų pasauliu pagilinsite Islamo meno namuose. Ekskursiją šiame muziejuje galima palyginti su meditatyvia kelione po dvasinį ir vizualinį islamo kultūros paveldą. Galerijose eksponuojami rankraščiai, kaligrafija, meno dirbiniai, architektūros elementai apima daugybę amžių ir plačią geografiją: eksponatai surinkti ne tik iš Arabijos pusiasalio, taip pat atvežti iš Šiaurės Afrikos, Indijos, Persijos, Levanto regiono, atitinkančio šių dienų Siriją, Libaną ir Izraelį.
Dienos pabaigai, kad džiaugtųsi Jūsų akys ir siela, vietinis gidas Jus palydės iki ypatingo Džidos promenados papuošalo - Karaliaus Fahdo fontano. Tokį vardą jis įgijo dėl to, kad vakarinei Saudo Arabijos pakrantei praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje jį padovanojo pats karalius, valdęs šalį iki 2005-ųjų. Jūs turbūt buvote prie daugybės šokančių ir spalvotų fontanų, tačiau būtent tokio dar neregėjote. Karaliaus Fahdo fontanas yra aukščiausias pasaulyje ir įtrauktas į Guinesso rekordų knygą. Jo vandens, - beje, ne gėlo, o imamo iš Raudonosios jūros, - čiurkšlė iššauna iki 260 metrų aukščio. Išpūstas jis gali pasiekti net 375 kilometrų per valandą greitį, o pati vandens masė ore sveria 16 ar net daugiau tonų. Naktį šią vandens atrakciją apšviečia 500 LED lempučių. Pats fontanas yra mabcharos - smilkytuvo - pavidalo, kad asocijuotųsi su islamo kultūra. Išvykimas į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Paskutinė kaip serialas su arabiškos pasakos motyvais prabėgusios kelionės diena. Tačiau po pusryčių Džidos palikti dar neskubėsite. Jūsų šių atostogų mozaiką užpildys Senamiestis, kurio stilius visame jau aplankytų Saudo Arabijos kraštų žemėlapyje tiesiog sumirgės ir įsirėš atmintin kaip kontrastas lig tol maršrute dominavusiam tolygiai rusvam ir rausvam reljefui. Al Baladas - taip vadinama centrinė Džidos sritis. Nuo jos gyvenimas ėmė augti dar VII amžiuje. Šis pavadinimas arabiškai reiškia „Miestą”. Jame vaikštinėdami hidžazų architektūros pastatus. Kai kurie jų pastatyti iš koralinio akmens. Fasadus dekoruojantys mediniai roshan langai bei jų grotelės, išornamentuoti balkonai, arkinės galerijos atrodo kaip taisyklingų geometrinių figūrų galvosūkis. Beveik visų pastatų sienos vienodai balsvos, tačiau kiekvieno jų balkonai ryškių spalvų.

Priartėję pastebėsite, su kokiu kruopštumu ir atsidavimu kurtos net menkiausios detalės. Nevalingai pradėsite ieškoti panašumų su kitais senaisiais pasaulio miestais, gal net atsigręšite į Prancūziją, Italiją, Maltą ar Turkiją. Tačiau Al Balado dublikato nerasite. Tai - originalus, nenukopijuojamas sūrių vėjų ir spalvų labirintas. Tiesa, jis paliudija, kaip šiame pasaulyje viskas trapu. Senoji Balado siela pradėjo dilti, kai 1940-iais buvo nugriauta gynybinė siena. Dėl naftos bumo praturtėję Džidos gyventojai 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais kraustėsi į tolimesnius ir modernesnius rajonus su daugiau patogumų, o jų vietą užėmė vargingi migrantai. Netrukus Džidos savivaldybė ėmėsi paveldo išsaugojimo planų ir vizijų. 2014 metais Al Baladas įgijo UNESCO apsaugą. 2019 metais sosto įpėdinis Muchamedas bin Salmanas paskelbė apie kelių milijardų JAV dolerių vertės restauracijos planus. Tik 2023-iais iškeltas tikslas Al Baladą paversti pasaulinio lygio turistų vieta. Taigi, Jūs būsite pirmoji karta užsienio keliautojų, kurie čia žvalgysis ir stebėsis kaip atradėjai. Vietinis gidas Jums padės atrasti netikėčiausius ir įdomiausius kampus.
Al Balade pereisite triukšmingą turgavietę Bab Maką bei mirguliuojančią nuo parduodamų papuošalų ir suvenyrų Al Alavi gatvę. Tai erdvės, kurios labai tiktų kaip viena iš aikštelių Jūsų arabiškai pasakai išsipildyti. Pastebėsite, kad čia sukinėjasi ir prekystalius apžiūrinėja ne tik turistai - Al Balade apsipirkti mėgsta, visai kaip senais laikais, musulmonų piligrimai.
Na, o prieš atsisveikindami su Saudo Arabija, esant galimybei, pietums ir apsipirkti užsuksite į garsųjį „Raudonosios jūros” prekybos centrą.
Po dienos turo Džidoje važiuosite į vietinį oro uostą, nuo kurio prasidės Jūsų kelionė namo. Visos istorijos turi pabaigą, kad užleistų kelią naujoms.