Tik GRŪDOJE! Kolumbija - Ekvadoras. Lotynų Amerikos paslaptis. Galimybė aplankyti Galapagų salas 17d. (22d.)
Kelionės privalumai
- Išsamus, dinamiškas, gyvas ir ypač kontrastingas kelionės maršrutas, sudėliojantis spalvingą Kolumbijos ir Ekvadoro pažinimo mozaiką (gamta, istorija, kultūra, religija, politika) – GRŪDOS kelionių ekspertų atrinkti abiejų šalių įspūdingiausi objektai.
- Ilgametė GRŪDOS kelionių į Lotynų Ameriką organizavimo patirtis.
- Patikimi ir patikrinti partneriai.
- Kruopščiai atrinkti viešbučiai, skanus maistas, paslaugus ir dėmesingas vietos personalas.
- Kvalifikuoti vietos gidai.
- Profesionalus GRŪDOS kelionės vadovas iš Lietuvos.
- Į kelialapio kainą įskaičiuoti bilietai į lankytinus objektus.
- Net 3 nakvynės Kartagenoje prie Karibų jūros.
- Subalansuotas ekskursinės programos ir poilsio režimas, nėra tuščių dienų.
- Puikus kainos ir kokybės santykis.
GRŪDOS kelionės į KOLUMBIJĄ-EKVADORĄ-GALAPAGŲ S. nuotraukų albumas (nuotraukos L.Mildos).- GRŪDOS kelionės į KOLUMBIJĄ-EKVADORĄ-GALAPAGŲ S. nuotraukų albumas (nuotraukos K.Artūro).
- GRŪDOS kelionės į KOLUMBIJĄ-EKVADORĄ-GALAPAGŲ S. nuotraukų albumas (nuotraukos B.Rasos).
Lotynų Amerikos paslaptis: Kolumbija - Ekvadoras ir Galapagų salos.
Kelionės aukso fondas
Kolumbija
- Bogota – gyvybinga ir jaunatviška Andų kalnų apsupta Kolumbijos sostinė.
- Bogotos Aukso muziejus – vienas labiausiai lankomų Pietų Amerikoje, garsus prabangiausia aukso kolekcija.
- TIK GRŪDOJE! Zipakiros katedra išskaptuota druskos kloduose 200 m gylyje po žeme senojoje dar ikiispaniškoje druskos kasykloje – Kolumbijos moderniosios architektūros perlas – pribloškia savo didingumu, spalvų žaismu ir originaliais sprendimais.
- TIK GRŪDOJE! Druskos kasykla Mina De Sal Nemocon ir jos įžymybė didžiausias druskos kristalas, vadinamas „Kolumbijos širdimi“.
- Pažintis su Kolumbijos Kavos regionu – kavos augintojų ūkio lankymas.
- Vaškinės palmės - vieno gražiausių Kolumbijoje Kokoros slėnio – puošmena.
- Spalvingasis Salentas – patrauklus Kavos regiono kolonijinės architektūros miestelis.
- TIK GRŪDOJE! Medeljinas – gimtasis garsiausio Kolumbijos menininko Fernando Botero miestas.
- Garsusis Medeljino 384m ilgio eskalatorius po atviru dangumi.
- Kartagena - vienas gražiausių Pietų Amerikos kolonijinio stiliaus miestų - Karibų jūros pakrantės perlas (UNESCO paveldas).
- Išvyka į Baru arba Rosarijo salas – poilsis ir pramogos Karibų jūroje (pageidaujantiems).
Ekvadoras
- Kitas – Ekvadoro sostinė, kurios puikiai išlikęs senamiestis saugomas UNESCO.
- Ekvatorius – Pasaulio vidurys (Mitad del Mundo).
- Otavalas – didelis ir garsus Pietų Amerikos indėnų turgus.
- Ekvadoro ugnikalniai: tebegyvenamas Pululagvos krateris, Kuikočia lagūna, aukščiausias veikiantis Kotopaksis.
- Kilotojos lagūna - vandens sklidina ugnikalnio kaldera, galimybė nusileisti iki ežero ir pakilti arkliukais.
- Tunguragvos ugnikalnio papėdėje įsikūręs terminis Banjos miestelis – vartai į Amazonės džiungles.
- „Pasaulio pakraščio supynės“ – adrenalino kupina atrakcija 2660 m aukštyje virš jūros lygio.
- Banjos debesų miškai ir Kaskadų kelias: kabantys tiltai, kriokliai, iš kurių įspūdingiausias „Velnio katilo“ krioklys.
- Ingapirka – geriausiai išlikusi inkų archeologinė radimvietė.
- Kuenka – gražiausias Ekvadoro kolonijinis miestas, saugomas UNESCO.
- Kachaso nacionalinis parkas - tikimybė pamatyti šventąjį indėnų paukštį kondorą.
- Galapagų salos - gyvasis evoliucijos muziejus.
Profesionalai rekomenduoja! Puikiai įvertinta kelionė!
Keliautojų pageidavimu – GRŪDOS kelionių ekspertų atrinkti Kolumbijos ir Ekvadoro topai
Taupyk laiką ir pinigus – 2 kelionės vienoje!
Lotynų Amerikos paslaptis: nuo prarastojo rojaus iki XXI amžiaus
KOLUMBIJA – EKVADORAS
- Super ekskliuzyvas – 5 dienų turas po Galapagų salas – gyvąjį evoliucijos muziejų, sunkiai pasiekiamą Žemės kampelį.
- Galimybė keliauti vien į Ekvadorą aplankant Galapagų salas.
Kolumbija
Bogota – Zipakira – Armenija (Pereira) – Kavos regionas – Kokoros slėnis – Salentas – Medeljinas – Kartagena – Baru arba Rosarijo salos (pasirinktinai) – Kartagena. Skrydis Kartagena – Bogota – Kitas.
Ekvadoras
Kitas – Pululagva – Otavalas – Kuikočia lagūna – Kotakačis – Kotopaksis – Kilotojos lagūna – Banjos – Kaskadų kelias – Riobamba – Alausi – Ingapirka – Kuenka – Kachaso nac. parkas – Gvajakilis. Skrydis į Europą arba Galapagų salų turas.
Pirmą kartą GRŪDA Lotynų Amerikos paslapčių šydą praskleidė 2004 metais. Žingsnis po žingsnio, idėja po idėjos – šį mistišką žemyną jaukinamės ir pažįstame pamažu, ilgai brandindami maršrutus, jausdami didžiulę atsakomybę prieš savo keliautojus. Jau daug žingeidžių grūdiečių grįžo iš Peru, Bolivijos, daugeliui didžiuoju gyvenimo įvykiu tapo pažintis su Argentina ir Čile, ypač su paslaptingąja Velykų sala, Amazonės džiunglėmis Brazilijoje. Natūraliai, pamažu atėjo laikas atrasti Kolumbiją, Ekvadorą ir sunkiai pasiekiamą Žemės kampelį – Galapagų salas. Kodėl pasirinkome abiejų šalių lankymą vienos kelionės metu? Kažkada Kolumbija ir Ekvadoras sudarė vieną valstybę – Naująją Granadą, o dabar būtų sunku rasti skirtingesnes šalis. Tai kelionę daro labai įdomią, kontrastingą ir spalvingą. Po ilgų studijų, diskusijų ir ginčų patyrę GRŪDOS ekspertai atrinko pačius charakteringiausius lankytinus objektus, išgrynino maršruto logistiką. Apimdami abi šalis stengiamės taupyti Jūsų laiką, sveikatą ir pinigus – juk skrydžiai į Pietų Ameriką nepigūs ir netrumpi... Tikime, kad kruopščiai suplanuota, apgalvota ir išlaukta kelionė nenuvils...
P.S. Nenuvylė. Po 2018 metų ekspedicinės kelionės visa grupė buvo euforijoje.
GRŪDOS komanda
Nobelio premija kolumbiečių rašytojui Gabrieliui Garsijai Markesui (Gabriel Garcia Marquez) suteikta už knygas, kuriose “fantazija ir realybė, pindamosi tarpusavyje, atspindi viso kontinento gyvenimą ir konfliktus”. Ir tas pats G. G. Markesas yra kukliai prisipažinęs, kad vienas iš sunkiausių rašymo etapų, kuriam gali skirti ne vieną mėnesį – pirmoji pastraipa. Mums tenka laimė šią pastraipą perskaityti, tačiau knyga kaip ir kelionė liks nebyli, jei mes nepasistengsime suprasti, kas gi parašyta toje pirmoje pastraipoje. XXIa. Lotynų Amerika mums dažnai primena tegu ir spalvingą, bet snūdulio amžių: magiškojo realizmo migla Kolumbijoje, miesto indėnų identiteto paieškos Ekvadore, Galapagų salų tolybė.
Kolumbijoje net valstybės pavadinimas mirga prieš mus lyg besisiūbuojantis Markeso krėslas: pavadinimas suteiktas atradėjo K. Kolumbo garbei, kuris atvedė pirmąją ispanų ekspediciją į Amerikos žemyną 1492 m., tačiau Kolumbijos pavadinimą ši šalis turi tik apie 150 metų. O iki tol šalies pavadinimas keitėsi kartu su besikeičiančia teritorija: buvo ir Naujoji Granada, ir Didžioji Kolumbija. Tai keista šalis, kurioje pasakymas „ikikolumbinė“ turi sukelti nuostabą. Kas yra ikikolumbinė Kolumbija? Kas gyvena joje dabar? Istoriškai šalyje apsigyveno 3 pagrindinių rasių atstovai: indėnai, europiečiai ir afrikiečiai. Dauguma indėnų laikui bėgant virto metisais, tačiau apie 700 tūkst. likusių grynų indėnų atstovauja net 85 tautoms ir gentims. Imigrantai iš Europos – ispanai, italai, vokiečiai, prancūzai, šveicarai, yra šiek tiek belgų, lietuvių, olandų, anglų, kroatų. Kam negirdėtas buvęs Bogotos meras Antanas Mockus, kilęs iš Lietuvos? O XVI–XIX a. iš Afrikos darbams buvo gabenami vergai, kurie apsigyveno daugiausia pakrantėse. Kalnuotas šalies paviršius, ilgą laiką trukdęs susisiekti tarp skirtingų regionų, lėmė kultūrines „saleles“ su savais skirtumais. Tačiau 2016m. duomenimis miestuose gyvena jau 76.4% Kolumbijos gyventojų, o tai liudija besikeičiančią situaciją. Miestuose tirpsta kultūrų izoliacija, maišosi kalbos ir patirtys, keičiasi tradicijos. Gyvenimas, pasak G.G.Markeso, yra ne tik stebuklai, bet ir kasdienybė.
„Kolumbija – labai didelė ir įvairi. Čia labai daug skirtingų regionų, pasižyminčių savu mikroklimatu ir atokiose vietose susiformavusiomis kultūromis, todėl dažnai sakoma, kad aplankius šią šalį galima susilipdyti gana išsamų visos Pietų Amerikos vaizdą. Tačiau Pietų Amerikoje juntama skirtingų kultūrų elementų asimiliacija ir prisitaikymas tam, kad būtų galima išlikti.“ (Jurgis Didžiulis)
Kolumbiečių pastangos sugyventi kuria margą, spalvingą, unikalią kultūrinę mozaiką, stebinančią savo įvairove.
Ekvadoras - teisėtai didžiuojasi savo unikalia gamta, įvertinta World Travel Awards lyderiu nuo 2013 metų kaip labiausiai gamta žavinti kelionių kryptis. Tačiau jau Jorge Carrera Andrade – Ekvadoro poetas, istorikas ir XX a. diplomatas nedžiugiai konstatavo:“gimiau amžiuje, kuomet rožės mirė“. Ekvadoras yra skaudžioj savasties paieškų realybėj, kurią lydi etninė ir kultūrinė sumaištis (paskutiniais duomenimis čia gyvena 58% metisų, 20% baltųjų, miesto gyventojų skaičius 63.7%), adaptacijos problemos.
Kokia yra Lotynų Amerikos paslaptis? Ji viena teturi savo su niekuo nepalyginamą patirtį: praeitis kuria ateitį, protėvių kraujas siekia išlikti. Todėl Lotynų Amerika – naujo pasaulio gimimas, naujos kultūros ir savimonės kūrimas, bandymas įprasminti ir išsakyti tai savitomis priemonėmis.
Galapagų salos – gyvasis evoliucijos muziejus. Ekvadorui priklausančios Galapagų salos – tai mažas vulkaninių salų archipelagas Ramiajame vandenyne, nutolęs apie tūkstantį kilometrų nuo Pietų Amerikos žemyno, garsus neliesta unikalios augalijos ir bebaimės laukinės gyvūnijos įvairove. 13-oje pagrindinių ir 6-se mažesnėse salose, susiformavusiose taip toli nuo žemyno, gyvena daugybė endeminių gyvūnų rūšių, būdingų tik šioms saloms. Netikėta netoli pusiaujo pamatyti Galapagų pingvinus, akį traukia jūroje plaukiojančios iguanos, jūrų liūtai, ruoniai, banginiai, gigantiški vėžliai – tarsi kokie judantys rieduliai. Atskirose salose net tos pačios rūšies gyvūnai gana ryškiai skiriasi – tą pastebėjo jau Č.Darvinas, aplankęs Galapagus 1835 metais, padirbėjęs jų „gyvojoje laboratorijoje“ ir po to sukūręs natūralia atranka paremtą garsiąją evoliucijos teoriją.
Kelionės programa
Pasitikimas oro uoste, pervežimas ir nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Bogota - Kolumbijos sostinė (viena aukščiausiai esančių Pietų Amerikoje) - didžiausias miestas 2640 m aukštyje virš jūros lygio Andų kalnų apsuptyje. Kai Kolumbija ir Ekvadoras sudarė vieną valstybę, XVI-XIXa. Bogota buvo net ir visos Naujosios Granados karalystės sostine. Dabar Bogota - viena labiausiai besiplečiančių Pietų Amerikos metropolijų su daugybe priemiesčių, kuri su kitais miestais susisiekia greta nutiesta Panamerikos magistrale. Sostinė šurmuliuoja kasdien – nesvarbu, ar savaitgalis, ar paprasta darbo diena. Šiame mieste gausu universitetų ir kitų mokymo įstaigų – tad studentai Bogotą verčia būti visada jaunatviška ir gyvybinga. Miestas saugus – kelerius metus Bogotai vadovavęs lietuvių kilmės meras Antanas Mockus, apie kurį miestiečiai atsiliepia tik gerai, atrodo, čia „įvedė tvarką“.
Bogotos panoraminė apžvalga nuo miesto simboliu tapusios Monserat kalvos (pasiekiama funikulieriumi arba pėsčiomis). Pažintis su senamiesčiu La Candelaria rajone, garsėjančiame kolonijinio stiliaus pastatais, supančiais pagrindinę Bolivaro aikštę (Plaza Bolivar) su paminklu Simonui Bolivarui – populiariausiam P.Amerikos politikui ir karvedžiui, vadinamam išvaduotoju. Senamiesčiui būdingos siauros gatvelės su vienaukščiais ar dviaukščiais kolonijinės, barokinės ir art deco architektūros pastatais. Seniausia mieste Šv. Pranciškaus bažnyčia (Iglesia de San Francisco), dėl savo įspūdingo dekoro muziejumi tapusi Šv. Klaros bažnyčia (Iglesia Museo de Santa Clara), didžiausia bažnyčia Kolumbijoje - miesto Katedra (Catedral Primada).
Laisvas laikas muziejų lankymui.
Vienas labiausiai lankomų Pietų Amerikoje Aukso muziejus (Museo del Oro), saugantis 55 tūkst. įspūdingų ikiispaniškosios Kolumbijos aukso ir kitokių dirbinių - prabangiausia visoje Pietų Amerikoje aukso kolekcija.
Garsaus Kolumbijos menininko Fernando Botero vardu pavadintas ir turtingą kolekciją (Chagall, Miró, Dalí, Picasso, Monet) pristatantis Botero muziejus (Museo Botero). 2000 m. F.Botero šiam muziejui padovanojo 123 savo paties ir 85 savo kolekcijos darbus.
Esant galimybei, salsos vakaras: programa ir vakarienė (už papildomą mokestį). Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Iš Bogotos važiuosite į Zipakirą (Zipaquira), kur apžiūrėsite bažnyčią senojoje, dar ikiispaniškoje druskos kasykloje. Vieni keisčiausių Kolumbijos maldos namų yra iškalti druskos kloduose 200 m gylyje po žeme.
Katedros vidus išskaptuotas ne tik iš akmens druskos: kai kurios detalės bei skulptūros yra iškaltos iš marmuro. (Beje, druska šioje vietoje buvo kasama jau Va.pr.Kr.). 1990 m. senąją katedrą uždarius saugumo sumetimais, 1995 m. buvo atidaryta nauja moderni katedra, kuri laikoma Kolumbijos moderniosios architektūros perlu.
Vėliau, esant galimybei, lankysite druskos kasyklą Mina De Sal Nemocon, kur yra didžiausias druskos kristalas, vadinamas „Kolumbijos širdimi“.
Grįžimas į Bogotą. Skrydis Bogota – Armenija (Pereira) į Kolumbijos Kavos regioną. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Pažintis su Kolumbijos Kavos regionu. Išvyka į Kokoros slėnį (Valle del Cocora) – vieną gražiausių Kolumbijos slėnių, garsėjančių savo vaškinėmis palmėmis, kurios yra nacionalinis Kolumbijos medis. Aukščiausios pasaulyje (iki 60m) vaškinės palmės (isp. Palma de cera) savaime auga tik šiaurės vakarinėje Pietų Amerikos dalyje - šiaurės vakarų Kolumbijoje ir šiaurės vakarų Peru 1600-3200m aukštyje. Dėl masinių miško kirtimų ir padeginėjimų plečiant galvijams ganyklas, Kokoros vaškinių palmių paplitimo arealas labai susiaurėjo ir jos aptinkamos nedaugelyje vietovių. Pasivaikščiojimas Kokoros slėnyje, mėgaujantis peizažu ir kvapą gniaužiančiais vaizdais.
Vėliau lankysitės kavos augintojų ūkyje – pažintis su Kolumbijos aukštikalnių kavos auginimo tradicijomis ir jų specifika, degustacija, galimybė nusipirkti lauktuvių. Kolumbijos kava garsi visame pasaulyje, o Kavos regione (Zona Cafetera) jos užauginama daugiausia.
Kelionė vaizdingomis vietomis link Kavos regiono labiausiai turistų lankomo spalvingo Salento miestelio. Kai pagrindinis kelias Popajanas – Kali – Bogota aplenkė Salentą, jis turėjo galimybę išlaikyti savo provincialią autentiką ir tuo likti patrauklus ligi šių dienų. Tai ramus kolonijinės architektūros mietelis, gyvenantis neskubriu ritmu, priklausančiu nuo Kavos regiono sėkmės ir esantis puikioje geografinėje padėtyje keliaujantiems po Kokoros slėnį. Pagrindinė miesto gatvė pasitinka suvenyrų ir vietos meistrų darbais, gausiu jaukių kavinių ir užeigų. Vakaras Salente. Grįžimas į viešbutį Kavos regione. Nakvynė viešbutyje, asjendoje.
Pusryčiai. Atsisveikinę su Kavos regionu palei Kaukos upę keliausite link Medeljino. 7 – 8 val. kelionė neprailgs dėl įspūdingų gamtos vaizdų, kuriais gėrėsitės pro autobuso langą, nuolat sustodami pasifotografuoti. Medeljinas – gimtasis garsiausio Kolumbijos menininko Fernando Botero miestas, kuriam jis dovanojo daugumą savo darbų.
2004 m. renovuojant Botero aikštę, supamą parko žalumos, joje ir greta esančiame Antiokijos departamento muziejuje (Museo de Antioquia) įkurdinta kelios dešimtys skulptūrų ir kitų meno dirbinių. 23 F.Botero skulptūros po atviru dangumi – mėgstama turistų pasivaikščiojimo ir fotografavimosi vieta. Tačiau šio miesto vardą garsino dar vienas jo sūnus – Pablas Eskobaras, kartu su kitais narkotikų baronais sukūręs Medeljino kartelį ir užtraukęs Medeljinui pavojingiausio miesto nešlovę.
Pastaruoju metu šio vardo stengiamasi atsikratyti ne tik miestą gražinant, tačiau ir mažinant jo susiskaidymą. Toks pavyzdys - 2011 m. atidarytas garsusis Medeljino eskalatorius po atviru dangumi. Architektas Karlas Eskobaras siekė, jog tai nebūtų tik inžinierinis statinys, o pasitarnautų gyventojams palengvinant susisiekimą ir mažinant nesaugumą. 12 tūkst. 13 komunos rajono gyventojų turėdavo įveikti maždaug 28 aukštų laiptus, pasiekdami savo namus, jau nekalbant apie tai, kad transporto judėjimas rajone buvo beveik neįmanomas. Ir štai 384 m ilgio eskalatorius sumažino ne tik vietos gyventojų atskirtį, bet ir pritraukė nemaža turistų, užmarštin nustumdamas rajono pavojingumą.
Siūlome susipažinti su atsinaujinančiu antru pagal dydį Kolumbijos miestu, pasikelti naujuoju eskalatoriumi, pasižvalgyti iš jo stotelių, pasivaikščioti po gretimas gatveles, garsėjančias savo unikalia Lotynų Amerikai būdinga sienų tapyba (graffiti, murales). Čia Jūsų laukia daug netikėtumų ir puikių nuotraukų.
Lankysite San Antonio parką (Parque San Antonio), kuriame taip pat saugomos kelios F.Botero skulptūros, sulaukusios ypatingo likimo (1995m. bombardavimas, 2000m. atstatymas). Iš čia galima susipažinti su dar viena Medeljino įžymybe – metro sistema. Šis metro buvo įsteigtas ne vien kaip susisiekimo priemonė priemiesčių darbininkams, tačiau ir kaip kultūrinis simbolis, susiejantis marginalizuotus pakraščius, suvienijantis miestą – tai pirmoji metro sistema Kolumbijoje.
Maža to, turinti unikalų tęsinį: funikulierių, kuris prisitaiko prie miesto reljefo. Siūlome pakilti funikulieriumi iš miesto centro į kalną, apžvelgti daugiaveidžius miesto kvartalus, trumpam atsipūsti Arvi parke ir apžiūrėti modernų architektūrinį bibliotekos kompleksą (Biblioteca de Espana).
Skrydis Medeljinas – Kartagena. Atvykimas į žaviąją Karibų jūros pakrantę, kur laikas teka lėtai ir kur taip gera mėgautis ramybe.
Pažinties su Kolumbija pabaigai, kaip gurmanišką kelionės desertą, Jums palikome puikiąją Kartageną ir poilsį Karibų jūros salose. Viena nakvynė su pusryčiais Medeljine. Antra nakvynė viešbutyje Kartagenoje.
Pusryčiai. Kartagena - vienas gražiausių Pietų Amerikos kolonijinio stiliaus miestų (patenka į penketuką) ir dažniausiai tituluojamas Karibų jūros pakrantės perlu (UNESCO paveldas), brangiausias akmuo Kolumbijos karūnoje.
Sodri žaluma, parkai, spalvingi pastatai su mediniais balkonais, baltos bažnyčios, jaukios gatvės, gausybė aikščių kuria neprilygstamą miesto vaizdą, kurį įrėmina gynybinė siena ir įspūdingos tvirtovės. Ispanai ypač saugojo Kartagenos prieigas, nes miestą dėl jo turtų nuolat puldinėjo piratai, bet užimti nepajėgė.
Pažintis su Kartagena. Senamiestis: Laikrodžio vartai (Puerta del Reloj), Inkvizijos rūmai (Palacio del la Inquisicion), Getsemani kvartalo gatvelės, Šv.Petro Klavero bažnyčia (Iglesia de San Perdo Claver), Katedra (Catedral Basilica Metropolitana de Santa Catalina de Alejandria).
Neįveikiama San Filipės tvirtovė (Castillo de San Felipe de Barajas) su įspūdinga tunelių sistema, leidusia atvykti ir išeiti iš forto paslapčia, tačiau puikiai saugojusia nuo apsimetėlių atvykimo – tuneliai buvo suprojektuoti taip, kad ateinančiųjų žmonių kojų keliamas garsas buvo girdimas iš toli. Kolumbijos meistrų meno galerijos Las Bovedas, kuriose galima ne tik pasigrožėti vietos meistrų darbais, bet ir įsigyti unikalių dirbinių.
Vakare – laisvas laikas fotogeniškojoje Kartagenoje. Pagal pageidavimą pasivažinėjimas karietomis po naktinį apšviestą miestą ir vakarienė (už papildomą mokestį). Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Laisva diena nuostabiojoje Kartagenoje. Gilesnė pažintis su UNESCO paveldo objektais arba pramogos Karibų jūroje (už papildomą mokestį). Jums bus pasiūlytos išvykos laivu į Baru arba Rosarijo salas (Islas del Rosario).
Šios salos – vienas iš Kolumbijos gamtinių parkų Karibų jūroje netoli Kartagenos, įvertintų dėl koralinių rifų grožio. Tai ištisas archipelagas, kurio salų pakrantės garsėja nuostabiais smėlio paplūdimiais, turizmo nesugadinta gamta ir puikiomis sąlygomis poilsiautojams. Poilsis, maudynės žydroje Karibų jūroje, esant galimybei, paviršinis nardymas (įskaičiuoti pietūs ir paviršinio nardymo įranga). Grįžimas į Kartageną. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Atsisveikinimas su Kolumbija. Skrydis Kartagena – Bogota – Kitas. Atvykimas į Ekvadoro sostinę Kitą, antrą aukščiausiai virš jūros lygio įsikūrusią sostinę pasaulyje. Nakvynė viešbutyje. P.S. Skrydis Kartagena – Bogota yra galimas ir 8 dienos vakare.
Svarbu! Yra galimybė pradėti kelionę nuo Ekvadoro sostinės Kito, aplankant Galapagų salas.
Pusryčiai. Šiandien judėsite lėtai ir pratinsitės prie aukštikalnių. Išvyka prie Pululagva (Pululahva) – Andų ugnikalnio Pičinčos provincijoje, 35 km į šiaurę nuo Kito. Geobotaniniame draustinyje esantis ugnikalnis yra palyginti žemas (3356 m virš jūros lygio), miškingais šlaitais. Tai vienas iš dviejų pasaulio ugnikalnio kraterių, kuriame nuo seniausių laikų tebegyvenama (inkų palikuonys kečua gentis). Apžvalga, fotosesija.
Vėliau vyksite prie ekvatoriaus - 'Mitad del Mundo'. „Mitad del Mundo“ (iš ispanų k. –„pasaulio vidurys“) – taip pat yra Pičinčos provincijoje, Šv. Antano parapijoje, 30km į šiaurę nuo Kito; skirta pažymėti šalį kertantį pusiaują (būtent nuo jo ir kilo pavadinimas Ekvadoras). Čia įkurtas etnografinis muziejus po atviru dangumi. 1979–1982 m. pastatytas 30 m aukščio monumentas, žymintis pusiaujo liniją, nuo jo driekiasi takas per pusiaują. Tiesa, dabartiniais skaičiavimais tikroji pusiaujo linija yra už 240 m į šiaurę nuo tako. Ant monumento yra 4,5 m skersmens gaublys, o paminklo viduje – mažas muziejus. Greta yra planetariumas, restoranai, vyksta muzikiniai, kultūriniai renginiai. Galimas laisvas laikas muziejui ir pietums, kuriuos siūlo jaukūs Ekvadoro virtuvės restoranėliai (drąsiausiems galimybė paragauti tradiciškai paruoštą Cuy (jūros kiaulytę)).
Grįžimas į kalnų apsuptą Ekvadoro sostinę, įsikūrusią 2850 m aukštyje virš jūros lygio. Popiet ekskursija Kite, kurio senamiestis yra didžiausias ir nepaisant 1917 m. žemės drebėjimo geriausiai išlikęs Pietų Amerikoje. Miestas įkurtas 16 a. ant inkų griuvėsių ir jo statytojai sukūrė savitą puošnų architektūros stilių ('Baroque school of Quito'), sulaukusį UNESCO įvertinimo ir globos. Pagrindinė miesto Nepriklausomybės aikštė, Katedra, Prezidentūra, San Francisco ir Santo Domingo vienuolynai, Jėzuitų bažnyčia ir kolegija La Compañía etc. Vakare išvykimas link Otavalo. Nakvynė viešbutyje, asjendoje prie Otavalo (apie 2600 m virš jūros lygio).
Pusryčiai. Garsiausio Ekvadoro indėniško miestelio Otavalo lankymas. Galėsite nevaržomai pašmirinėti šurmuliuojančioje indėnų minioje, stebėdami jų savitą gyvenimą, grožėtis autentiškais dirbiniais. Galbūt pasiseks pamatyti, kaip vietiniai derasi ne tik dėl lamų, bet ir dėl jūros kiaulyčių. Bet kuris Ekvadoro turgus – geriausia vieta pažinčiai su šalies kasdienybe. Ypač ryškus didelis ir garsus Pietų Amerikos indėnų Otavalo turgus – tai prekystaliai nukrauti spalvinga tekstile: pončo, apklotai, šaliai, sienų kilimai, diržai (fajas), kepurės, krepšiai. Laikas deryboms ir pirkiniams.
Aplankę turgų, keliausite prie įspūdingos Kuikočia lagūnos (Laguna Cuicocha) – šią lagūną suformavo išsprogęs vulkanas, kurio gilų kraterį užliejęs ežeras puikuojasi dviem išlikusiom lavos suformuotom salom, kurios savo forma panašios į jūros kiaulytes. Ežero pavadinimas indėnų tarme ir reiškia „jūros kiaulyčių ežeras“. Čia Jūsų laukia lengvas pasivaikščiojimas įspūdingoje gamtoje. Vėliau trumpas sustojimas Kotakačio (Cotacachi) miestelyje, garsėjančiame savo odos dirbiniais. Kelionė link Kito, nakvynė viešbutyje arba asjendoje.
Pusryčiai. Anksti ryte išvykimas į pietus vaizdingiausiu Ekvadoro keliu pro ugnikalnius, taip vadinama „vulkanų aveniu“, kuriai vardą davė A. Humboltas. Peizaže dominuoja gražuolis Kotopaksis – antras pagal aukštį Ekvadoro kalnas ir aukščiausias šalies veikiantis ugnikalnis Andų kalnuose (Kotopaksio provincijoje, 75 km į pietus nuo Kito). Ugnikalnio aukštis 5897m virš jūros lygio, paskutinis išsiveržimas - 2015 m. rugpjūčio mėn., pirmą kartą įkopta - 1872 m. lapkričio 28 d. Vulkaninės uolienos Kotopaksio šlaitus nuspalvina juodai ir raudonai, gaivia žaluma vilioja ugnikalnio papėdė, iš tolo šviečia sniegu spindinti viršūnė.
Grožėdamiesi įspūdingais kalnų vaizdais, važiuosite pro spalvingus šlaituose ir slėniuose dirbamos žemės sklypus. Po kelių valandų kelio (170 km) pasieksite Kilotojos lagūną (Laguna Quilotoa) - vandens sklidiną ugnikalnio kalderą, labiausiai nutolusią į vakarus Ekvadoro Anduose. Kilotojos lagūna – vienas vaizdingiausių Ekvadoro gamtovaizdžių, išsiskiriantis ne tik 250m gylio krateriu bei ežero vandens spalva, priklausomai nuo oro sąlygų spindinčia smaragdu ar tamsiu mėliu, bet ir turistams sudaryta galimybe nusileisti stačiu kraterio šlaitu ir pasiekti patį ežerą. Nusileidimas užtrunka iki 40 min., pakilimas – iki 2 val. (greičiau galima pakilti arkliukais, susimokėjus apie 15 dolerių). Nenorintiems leistis žemyn – galimybė apeiti ežerą kalderos krantais, kurie yra gana skardingi (aukštis 3810 – 3915 m virš jūros lygio, trasos ilgis 3 km, trukmė net iki 5 val., bet galima eiti tik atskiras atkarpas. Keliai ir trasos saugios, eiti draudžiama esant lietaus ar rūko tikimybei). Jūsų pasivaikščiojimo trukmė priklausys nuo oro sąlygų ir laiko rezervo.
Vėliau kelias ves Pastasa upės tarpekliais. Pastasa, seniau dar vadinta Sumatara – upė Ekvadore ir Peru, Maranjono kairysis intakas, prasidedantis Ekvadoro Tunguragvos provincijoje, Tunguragvos ugnikalnio papėdėje, ties Banjos miesteliu susiliejus Patatės ir Čambos upėms, ištekančioms iš Andų kalnų. Vakarop pasieksite debesų miškų supamą terminį Banjos miestelį, vadinamą „vartais į Amazonės džiungles“ įsikūrusį ugnikalnio papėdėje 1820 m aukštyje virš jūros lygio. Nakvynė viešbutyje, asjendoje Banjos apylinkėse.
P.S. Esant galimybei, maudynės karštųjų versmių baseinuose (už papildomą mokestį).
Pusryčiai. Banjos de Agva Santa arba tiesiog Banjos – svarbus šalies turistinis centras. Mieste yra Agva Santos Mergelės katedra su paminklu Mergelei Marijai, kuri, kaip tikima, pasirodžiusi šalia krioklio. Trykšta Tunguragvos ugnikalnio dovanotos šiltosios versmės, dėl kurių miestelis ir gavo savo pavadinimą Banjos (ispanų kalba „vonios“). Čia galėsite paragauti iš cukranendrių gaminamų saldumynų, nusipirkti medžio raižinių ir kitų suvenyrų.
Jūsų laukia adrenalino kupina atrakcija - „Pasaulio pakraščio sūpynės“, įkurdintos ant didžiulės uolos prie Medžio namo (La Casa del Árbol (The Treehouse)) ir pasitinkančios drąsuolius jas išmėginti 2660 m aukštyje virš jūros lygio. Būtent šie drąsuoliai išvys tikrąja to žodžio prasme kvapą užgniaužiančią panoramą, apimančią Tunguragvos ugnikalnį ir žalius slėnius. Nuostabi vieta nuotraukoms.
Netoli nuo Banjos prasideda Ljanganateso nacionalinis parkas, pasižymintis krioklių gausa, vaizdingomis kalnų panoramomis. Pasak legendos, parko teritorijoje yra inkų paslėptas gausus Ljanganateso lobis. Po adrenalino pliūpsnio išvyka Kaskadų keliu (Route of the Cascades, Ruta de las Cascadas), kuriame keliausite pro įspūdingus krioklius, subtropinę augmeniją (laukinės orchidėjos) etc., kol pasieksite didžiausią „Velnio katilo“ krioklį (El Pailón del Diablo, “Cauldron of the Devil”). Pasivaikščiojimas link ypač fotogeniško krioklio, sustojimai nuotraukoms apžvalgos aikštelėse prie šniokščiančio vandens srauto. Išbandysite ir tarabitą, tradicinį keltuvą, kuriuo pakilsite iki „Nuotakos nuometo“ krioklio.
Šiandien sužinosite ir pajusite kas yra rūko, arba debesų miškai – tropikų ir subtropikų visžaliai drėgnieji kalnų miškai, kuriuose miško skliauto ar žemesniame aukštyje nuolat tvyro debesų migla. Tokie miškai susidaro pavėjinėse kalnų pašlaitėse, esančiose netoli vandenyno, ir dėl nuolatinės miglos tokiuose miškuose oras prisotintas drėgmės, todėl medžių kamienai padengti tankia samanų danga. Gausu induotinių epifitų, medinių paparčių. Miškuose nuolat „lyja“ - rūkas kondensuojasi ant medžių lapų ir nulaša. Vakarop pasieksite Riobambą (arba Alausi), nakvynė Riobamboje (arba Alausi). Nakvynės vieta priklauso nuo to, kaip anksti išvyksta traukinys. Nakvynė viešbutyje, asjendoje.
Pusryčiai. Ryte vyksite į netoli Alausi miestelio esančią apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria Andų aukštikalnių panorama ir kvapą gniaužiantys vaizdai į „Velnio nosies“ (El Nariz del Diablo, Devil's Nose), stačiais kalno šlaitais besileidžiantį, geležinkelį.
Tai viena garsiausių ir vaizdingiausių pasaulyje geležinkelio atkarpų. Kažkada šis geležinkelis, laikomas kone technikos stebuklu, kirto visą šalį – traukinio bėgiai jungė sostinę Kitą su pietuose įsikūrusiu Gvajakiliu. Šiuo metu nevyksta išvykos „Velnio nosies“ traukiniu. GRŪDA seka situaciją ir, atnaujinus traukinio maršrutą, iš karto pasiūlys savo keliautojams.
Vėliau vyksite į Kuenką. Pakeliui sustosite svarbiausioje ir geriausiai išlikusioje inkų archeologinėje radimvietėje Ingapirka (kečua k. „inkų siena“).
Tai senovinio inkų miesto ir sakralinio komplekso liekanos, išsidėsčiusios ant žole apaugusios kalvos maždaug 3100 m aukštyje virš jūros lygio. Dar prieš pastatant Saulės šventyklą inkai šią vietą laikė šventa. Vaikščiodami po radimvietę, ją apžiūrėsite, sužinosite daug įdomaus apie inkų gyvenimą, jų apeigas ir ritualus. Vakarop atvyksite į Kuenką (2560 m virš jūros lygio). Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Pažintis su Kuenkos miestu, žymiu gausiu kolonijinės architektūros paveldu. Šis miestas konkuruoja su Ekvadoro sostine dėl gražiausio šalies miesto titulo. 1999 m. Kuenka dėl savo architektūros įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Svarbiausi miesto objektai yra Gėlių aikštė, Senoji katedra (pastatyta 1567 m.), Naujoji katedra (1967 m.), kitos XVI–XVII a. bažnyčios ir vienuolynai (El Carmen de Asuncion, La Concepcion), galerijos, apžvalgos aikštelė. Sakoma, kad Kuenka yra europietiškiausias miestas visoje Lotynų Amerikoje. Miestas garsėja sidabro dirbiniais ir galvos apdangalų gamyba. Kepurės ir skrybėlės parduodamos specialiose parduotuvėse, o turguje galima pamatyti, kaip jas pina indėnės. Panamomis vadinamų kepurių tikroji tėvynė yra Kuenka. Iš šio Ekvadoro miesto jos buvo eksportuojamos į Panamą nuo saulės kaitros besivaduojantiems kanalo statytojams.
Vėliau važiuosite link Kachaso nacionalinio parko, garsėjančio 275 Andų aukštikalnių ežerais ir kriokliais, ypatingu tundros ir pievų kraštovaizdžiu (3100 - 4450 m virš jūros lygio). Čia gyvena daug endeminių, nykstančių gyvūnų. Kartais pasiseka pamatyti šventąjį indėnų paukštį kondorą.
Toliau kelionė į Gvajakilį, pagrindinį Ekvadoro uostą ir didžiausią šalies miestą, išsidėsčiusį prie Gvajaso upės, netoli Gvajakilio įlankos Ramiojo vandenyno pakrantėje. Gvajakilis lenkia sostinę ekonomine galia – čia įsikūrę daugiau nei pusė Ekvadoro kompanijų – ir varžosi dėl politinės įtakos šalyje. Gvajakilyje keliautojus žavi į kalną kopiantis spalvingas senasis kvartalas. Siūlome pasivaikščioti krantine, stabtelėti miesto parke fotosesijai su šėliojančiomis iguanomis. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Nuvežimas į oro uostą. Skrydis į Europą. Grįžimas į Lietuvą.
Kelionės kaina asmeniui 2-viečiame kambaryje: nuo 4299 EUR, kai grupėje ne mažiau 16 turistų.
SVARBU: kelionė įvyksta susirinkus ne mažiau 10 turistų, tuomet kelionės kaina asmeniui 2-viečiame kambaryje nuo 4699 EUR.
Įskaičiuota į kelionės kainą
- Lėktuvų bilietai 3 vietiniams skrydžiams: Bogota – Armenija (Pereira), Medeljinas – Kartagena, Kartagena – Bogota.
- Lėktuvo bilietai tarptautiniam skrydžiui Bogota – Kitas.
- Kelionė autobusu pagal programą.
- 16 nakvynių su pusryčiais 3* viešbučiuose (pagal šalies kategoriją), asjendose (viešbučiuose, įrengtuose buvusiuose plantatorių namuose), lodžijose, svečių namuose.
- Ekskursinė – pramoginė programa.
- Įėjimo bilietai į mokamus objektus ir parkus pagal programą.
- Vietinių gidų paslaugos.
- Profesionalaus GRŪDOS kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos.
- Kelionės dokumentų sutvarkymas.
Neįskaičiuota į kelionės kainą
- Tarptautinių skrydžių bilietai nuo 1300 EUR (priklauso nuo sezono, oro linijų bendrovės, bilieto išrašymo datos etc).
- Iškyla laivu į Baru arba Rosario salas (kaina tikslinama).
- Medicininių išlaidų draudimas užsienyje (privalomas), nelaimingų atsitikimų, bagažo ir neįvykusios kelionės draudimas (pagal pageidavimą).
- Ausinukų nuoma.
- Asmeninės išlaidos, arbatpinigiai vietiniams gidams 2-3 USD asm. (dienai) ir vairuotojams 1-2 USD asm. (dienai) , gėrimai, kitos nepaminėtos išlaidos.
- P.S. už leidimą fotografuoti ir filmuoti tam tikruose objektuose mokama papildomai.
SUPER EKSKLIUZYVAS LAUKINĖS GAMTOS MYLĖTOJAMS IR IŠSKIRTINIŲ POTYRIŲ KOLEKCIONIERIAMS
GALAPAGŲ SALOS – GYVASIS EVOLIUCIJOS MUZIEJUS
Ekvadorui priklausančios Galapagų salos – tai mažas vulkaninių salų archipelagas Ramiajame vandenyne, nutolęs apie tūkstantį kilometrų nuo Pietų Amerikos žemyno. Galapagus sudaro 19 didesnių ir apie 100 miniatiūrinių salelių. Visos jos išskirtinės, nes atsirado skirtingu laiku ir nevienodomis sąlygomis. Salos garsios neliesta unikalios augalijos ir bebaimės laukinės gyvūnijos įvairove. 13-oje pagrindinių ir 6-se mažesnėse salose, susiformavusiose taip toli nuo žemyno, gyvena daugybė endeminių gyvūnų rūšių, būdingų tik šioms saloms. Netikėta netoli pusiaujo pamatyti Galapagų pingvinus, akį traukia jūroje plaukiojančios iguanos, jūrų liūtai, ruoniai, banginiai, gigantiški vėžliai – tarsi kokie judantys rieduliai. Atskirose salose net tos pačios rūšies gyvūnai gana ryškiai skiriasi – tą pastebėjo jau Č.Darvinas, aplankęs Galapagus 1835 metais, padirbėjęs jų „gyvojoje laboratorijoje“ ir po to sukūręs natūralia atranka paremtą garsiąją evoliucijos teoriją. Galapagų salos – paukščių rojus: išdidžiai žingsniuoja neskraidantys kormoranai, raudonuoja flamingų kolonijos, klega pelikanai, kikiliai, didingosios fregatos, mėlynakojai paukščiai „bubiai“ – mėlynakojai padūkėliai. Įspūdinga ir salų augmenija: pakrantėje - mangrovės, tolėliau – aukšti kaktusai ir dygliuoti krūmai, skalezijų miškai, augantys klampiame molyje, mediniai paparčiai. Virš jų visų, aukštai ant ugnikalnių, auga spygliuoti kaktusai opuntijos. Kiekviena sala yra savita savo landšaftu, kurį puošia vulkanų kūgiai ir juose tyvuliuojantys ežerėliai, pūkšinčios fumarolės, platūs balto ir žalsvai juodo smėlio paplūdimiai. Nors pagrindinis tikslas Galapaguose yra laukinės gamtos stebėjimas, bet maudynės, paviršinis bei giluminis nardymas skaidriame vandenyje tarp spalvingų žuvų ir koralų, yra daugelio keliautojų svajonė, kaip ir pasivaikščiojimas požeminiais lavos tuneliais. UNESCO globojamose ir saugomose unikaliose Galapagų salose leidžiasi ribotas lėktuvų skaičius, o griežtai kontroliuojami lankytojai gali keliauti tik lydimi licencijuoto nacionalinio parko gido.
Pusryčiai. Skrydis Gvajakilis – Baltros salos oro uostas.
Atvykus transferas į Santa Kruso arba Isabelos salą, apsigyvenimas viešbutyje. (5 dienos, 4 nakvynės viešbutyje, 4 pusryčiai, 4 pietūs, 4 vakarienės). Patogiausias būdas keliauti po Galapagus – plaukti laiveliais nuo vienos vulkaninės salos iki kitos, grįžtant nakvoti į Santa Kruso arba Isabelos salą.
Antroje pagal dydį archipelago saloje - Santa Kruso - nufotografuosite kraterius dvynius, pasivaikščiosite po lavos tunelius. Jums bus pasiūlyta išvyka į Č. Darvino tyrimų stotį, kuri taip pavadinta primenant, jog būtent Galapagų salų gamta įkvėpė garsųjį tyrinėtoją parašyti veikalą „Rūšių atsiradimas“. Apsilankymas Tortuga (Vėžlių) paplūdimyje, kuris vadinamas pačiu gražiausiu dėl puikios maudynėms tinkamos balto, švelnaus smėlio pakrantės ir natūralios jūrinių iguanų bei paukščių (ypač flamingų) kaimynystės.
Be gausybės jūrinių iguanų čia galima sutikti jūrinių vėžlių ir net mažų rykliukų. Iš Puerto Ajoros į Tortuga paplūdimį nueisite pėsčiomis per 45 min arba nuplauksite vandens taksi (apie 10 USD asmeniui į vieną pusę). Laisvas laikas didžiausiame archipelago mieste Puerto Ajoros, kur galėsite paskanauti vietinės virtuvės patiekalų. Žiūrėkite, ką valgo linksmi, triukšmingi ir apkūnūs vietiniai ir sėskite greta jų, nepaisydami ypatingos švaros, tačiau būdami garantuoti dėl maisto kokybės ir adekvačių kainų. Ką gi valgo vietos žmonės: krabų sriubą, aštuonkojų, kitų jūrų gyvių ar mėsos troškinį, užsigerdami saldžiomis šviežiai spaustomis sultimis. Už kelių kvartalų kavinėje turistams vieno patiekalo kaina bus penkeriopai didesnė, bet šypsenų ir apkūnumo mažiau.
Isabelos sala – didžiausia archipelage – garsėja veikiančiu 1707 metrų aukščio Volfo ugnikalniu. Jūsų laukia maudynės ir paviršinis nardymas Concha de Perla – natūralioje lagūnoje. Jeigu lydės sėkmė, plaukiosite kartu su jūrų liūtais, vėžliais ir pingvinais krištolinio skaidrumo vandenyje.
Galimybė apsilankyti "La Galapaguera" – vėžlių veisimo centre. Galapaguose negausu augalų ir gyvūnų rūšių, bet dauguma jų yra savitos. Tik čia dar galima pamatyti dramblinių vėžlių ir neskraidančių kormoranų. Tik čia veisiasi jūrinės ir kaktusais mintančios sausumos iguanos. Juodos jūrinės iguanos – vieninteliai ropliai pasaulyje, sugebantys maitintis po vandeniu. Buku snukučiu jos ėda dumblius kąsdamos šoniniais dantimis kaip šunys. Šiuos nuostabius gyvūnus galima pamatyti tik Galapaguose. Sušalusios vėsiame vandenyje, iguanos turi sušilti, todėl išlipusios į krantą prisiploja ant smėlio ar užropoja ant akmenų. Isabelos pakrantėje jų šimtai – didelių ir mažų. Jos ropinėja ne tik prie vandens, bet ir vaikštinėja po miestelį. Isabelos saloje keliautojai grožisi mangrovėse žirgaliojančiais rožiniais flamingais, kopia į Siera Negra vulkaną, kurio apie 10 km diametro krateris yra didžiausias Galapaguose ir antras pagal dydį pasaulyje po Ngorongoro kraterio.
Būsite nuvežti prie pradinio maršruto taško. Maždaug po 1.5 val. ėjimo pasieksite Sierra Negra vulkano kraterio sieną. Apžvelgę kraterį ir pasidarę efektingų nuotraukų, grįšite atgal. Vėliau apžiūrėsite 100 m ilgio ir 7 m aukščio iš lavos blokų kalinių pastatytą sieną. Nuo 1946 m. iki 1959 m. Isabelos saloje buvo kalėjimas, garsėjęs sunkiomis gyvenimo ir darbo sąlygomis, todėl statinys buvo pavadintas „Ašarų siena“. Esant galimybei, lankysite Tintoreras paplūdimį, kur stebėsite jūrų liūtus, rykliukus, Galapagų pingvinus ir jūrines iguanas.
Esant galimybei (jei bus pageidaujančių) už papildomą mokestį užsakysime išvykas į rečiau lankomas ir sunkiau pasiekiamas saleles. Kiekviena Galapagų salyno sala yra savita – turi kuo pasigirti Bartolomėjaus, Santa Fe, Floriano, Seymouro, Espanjolos, Genovesos ir kitos salos.
DIENOS IŠVYKA Į BARTOLOMĖJAUS SALĄ.
Į šią salą galima nuvykti autobusu ir laiveliu. Pirmiausia važiuojama 42 km iš Puerto Ajoros iki Itabakos kanalo, po to sėdama į laivelį ir plaukiama apie 30 km iki Bartolomėjaus salos.
Nedidukė vulkaninės kilmės sala prisišliejusi prie pat rytinės Santjago salos pakrantės garsėja pribloškiančiu kraštovaizdžiu. Juodi lavos laukai kontrastuoja su jauna ryškiai žalia augmenija ir smėlėtais paplūdimiais. Mediniais laiptukais pakilę į aukščiausią vulkano kraterio tašką, gėrėsitės įspūdingu vaizdu į artimiausias salas ir pribloškiančią Pinnacle Rock panorama.
- Paviršiniam nardymui ir maudynėms skirta apie 1 val.
- Turas su pietumis.
Svarbu! Galapagų nac. parko administracija turi teisę keisti lankomas salas ir jų objektus (priklausomai nuo oro salygų, gyvūnų susitelkimo vietų ir kt.).
Pervežimas į Baltros oro uostą. Skrydis į Gvajakilį arba Kitą. Laisvas vakaras. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Nuvežimas į oro uostą. Skrydis į Europą. Grįžimas į Lietuvą.
Svarbi informacija. Pateikiame pigiausią 5d (4n) turo į Galapagų salas su profesionaliu kelionės vadovu iš Lietuvos variantą (turo trumpinti nerekomenduojame, nes kaina sumažėja nežymiai). Pageidaujantiems galime pasiūlyti ilgesnės trukmės turus jachtomis arba kruiziniais laivais.
Orientacinė Galapagų salų turo kaina (1 asmeniui 2-čiame kambaryje) nuo 2350 EUR (vykstant ne mažiau 10 turistų).
Pastaba: turas užsakomas Lietuvoje. Turo kaina gali keistis priklausomai nuo užsakomų papildomų paslaugų ir keičiantis lėktuvų bilietų kainoms.
Įskaičiuota į kelionės kainą
- Lėktuvų bilietai skrydžiams Gvajakilis – Baltra – Gvajakilis arba Kitas.
- Visi pervežimai.
- 4 nakvynės turistinės klasės viešbutyje.
- Maitinimas: 4 pusryčiai, 4 pietūs, 4 vakarienės.
- Ekskursinė – pramoginė programa Galapagų salose.
- Paviršinio nardymo reikmenų komplektas.
- Vietinio anglakalbio gido (gamtininko) paslaugos.
- Profesionalaus GRŪDOS kelionių vadovo paslaugos.
Neįskaičiuota į kelionės kainą
- Migracinė kortelė Galapagų salose „Ingala“ ~20 USD.
- Galapagų salų nacionalinio parko lankymo mokestis ~100 USD.
- Isabelos salos lankymo mokestis ~10 USD.
- Dienos išvyka į Bartolomėjaus arba kitą salą (kaina tikslinama).
- Gėrimai pietų ir vakarienės metu, arbatpinigiai vietos gidams, vandens taksi paslaugos (nuo 1 USD), asmeninės išlaidos.
Svarbi informacija
Daugiau informacijos: https://www.gruda.lt/naujienos/esim-virtuali-kortele
Papildoma informacija
Kelionės organizatorius pasilieka teisę optimizuoti maršrutą likus mėnesiui iki kelionės pradžios.
Pasikeitus skrydžių, traukinių, keltų tvarkaraščiams, lėktuvų bilietų ir/arba kitų paslaugų kainoms, valiutų kursams, kelionės programa, data ir kaina gali keistis. Aviabilietai negrąžinami ir nekeičiami, pinigai už juos negrąžinami.
Siūlomų ekskursijų, pramogų, objektų lankymo tvarka, skaičius ir kainos gali keistis.
Nurodyta tarpinių pervežimų trukmė gali keistis dėl kelių būklės, eismo ar oro sąlygų.
Siekdamas užtikrinti keliautojų saugumą, kelionės organizatorius pasilieka teisę keisti kelionės programą, ekskursijų eilės tvarką, viešbučius, skrydžius ir pervežimus dėl aplinkybių arba įvykių kelionės šalyje (gamtos reiškiniai, oro sąlygos, streikai, politinės aplinkybės, etc.), kurių nebuvo galima numatyti iki kelionės pradžios. Kelionės organizatorius neatsako už papildomas išlaidas, atsiradusias dėl šių aplinkybių (pvz., vizų pratęsimas, nauji lėktuvo bilietai, papildomos nakvynės, pervežimai, skiepai ir pan.).
Nepamirškite pasirūpinti savo sveikata: pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, kelionėje turėkite individualią vaistinėlę. Rekomenduotinų skiepų sąrašas svetainėje https://nvsc.lrv.lt/skiepai-keliautojams.
Minimalus keliautojų skaičius grupėje – 10 - 15 turistų. Nesurinkus minimalaus turistų skaičiaus ir, turistams sutikus, grupė gali vykti be kelionės vadovo iš Lietuvos; kelionės kaina perskaičiuojama.
LR piliečio pasas turi galioti ne mažiau kaip 6 mėn. po kelionės pabaigos. SVARBU! Pasas turi būti tvarkingas, nesuplyšęs, jame neturi būti neoficialių antspaudų*. Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis nauja ES direktyva, joks asmens dokumentas negalioja ilgiau kaip 10 metų po jo išdavimo datos.
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS „Kauno Grūda“ NEATSAKO UŽ PASIENIO PAREIGŪNŲ IR ORO VEŽĖJŲ VEIKSMUS.
*Kas yra neoficialūs antspaudai? Tai suvenyriniai antspaudai, kuriuos keliautojai gali gauti turistinėse vietose (pvz.: Maču Pikču, Ušuajoje, Japonijoje, Jungfrau ir kt.). Jei norite turėti suvenyrinį antspaudą, skirkite jam vietą užrašų knygutėje. Į pasą jų dėti griežtai nerekomenduojama.
Nuolaidos
Keliaujantiems 4-ą kartą į tolimus kraštus 50 EUR
Keliaujantiems 6-ą kartą į tolimus kraštus ir daugiau 100 EUR
Nuolaidos taikomos tik keliavus į GRŪDOS organizuojamas tolimų kraštų keliones. Nuolaidos nesumuojamos. Keliautojai gali rinktis didžiausią tuo metu galiojančią nuolaidą.
**Apgyvendinimas
Viešbučiuose gali būti vienviečiai, dviviečiai, triviečiai kambariai ar apartamentai (numeris, kuriame du atskiri miegamieji kambariai naudojasi vienu dušu ir tualetu).
Triviečiuose kambariuose, trečia lova dažniausiai yra pristatoma (t.y. papildoma sudedama lova). Triviečių kambarių skaičius viešbučiuose yra ribotas arba kai kurie viešbučiai jų visai neturi.
Tuo atveju, jei neįmanoma užsakyti triviečio kambario arba viešbutis tokių neturi – vienas iš trijų asmenų apgyvendinamas su kitais grupės turistais.
Atsiliepimai
GRŪDA – vienas didžiausių kelionių organizatorių Lietuvoje, jau ketvirtą dešimtmetį kviečia kartu pažinti pasaulį. Augame ir tobulėjame kartu. Jūsų nuomonė – mums labai svarbi, nes padeda pamatyti savo darbą Jūsų akimis, taisyti klaidas, kurti naujus maršrutus. Maloniai prašome įvertinkite mūsų paslaugas pažymėdami žvaigždutes.
Rekomenduoju
Rekomenduoju
Ekvadoro geografinė padėtis ir klimatas
Ekvadoras šiaurėje ribojasi su Kolumbija, rytuose ir pietuose – su Peru, vakaruose – su Ramiuoju vandenynu. Ekvadorui priklauso visame pasaulyje garsus Galapagų salynas, susidedantis iš 13 didelių ir daugybės mažesnių vulkaninių salų. Šalies sostinė yra Kitas.
Ekvadore vyrauja kelios klimato zonos. Pavyzdžiui, kurortinėje pakrantėje vidutinė temperatūra siekia apie 30 °C, ryškūs lietingasis ir sausasis sezonai. Šalies sostinė Kitas yra 2850 metrų aukštyje virš jūros lygio, todėl, nors miestas randasi praktiškai ant pusiaujo, dienos temperatūra čia retai kada viršija 17 °C. Kuenkoje dar šalčiau – 12 °C.
Rytuose yra Ekvadoro Amazonė (El Oriente) – labai karštas ir drėgnas regionas su tankiomis džiunglėmis ir tankiu upių tinklu, priklausančiu didžiajam Amazonės baseinui, nors pati upė neteka per Ekvadorą. Galapaguose ištisus metus maloniausias klimatas – 24 °C, su nedideliais svyravimais.
Jei nenorite būti užklupti tropinių liūčių, keliaukite į Ekvadorą nuo birželio iki lapkričio. Pakrantėje, kur lietaus sezonas baigiasi anksčiau nei centriniuose regionuose, galima apsilankyti gegužę ar balandį. Tropinės liūtys, nors ir stiprios, yra trumpalaikės, tad daug turistų į Ekvadorą atvyksta nuo gruodžio iki gegužės. Šiuo metu šiek tiek vėsiau ir vyksta (vasarį arba kovo pradžioje) ryškiausias šalies festivalis – Vandens karnavalas. Jei planuojate kelionę po Amazonės džiungles, geriau apsilankyti nuo sausio iki gegužės, nes tuo metu iškrenta mažiau kritulių. Nors Amazonės džiunglėse drėgna, karšta ir lietinga ištisus metus.
Ekvadoro valstybinė kalba
Ekvadoras yra daugiakalbė valstybė. Ispanų kalba yra oficiali Ekvadoro kalba – istorinis Ispanijos kolonijinio valdymo palikimas. Ji vartojama visose viešojo gyvenimo srityse – švietime, vyriausybinėse institucijose, žiniasklaidoje, kasdieniame bendravime. Tačiau Ekvadoro ispanų kalba turi savitą tarimą, žodyną ir gramatiką, kurie ją skiria nuo ispanų kalbos, vartojamos kitose Lotynų Amerikos šalyse.
Ekvadore plačiai vartojamos įvairios vietinės kalbos. Svarbiausios iš jų – kečua ir šuarų, kuriomis kalbantys asmenys sudaro apie 25 % šalies gyventojų. Šios kalbos turi gilias istorines šaknis ir glaudžiai susijusios su Ekvadoro vietinių tautų kultūra bei tradicijomis. Kečua ir šuarų kalbos vartojamos kasdieniame bendravime kaimo vietovėse, taip pat religinėse ir kultūrinėse praktikose. Dvikalbystė, kai žmonės laisvai kalba ir ispanų, ir vietine kalba, įprasta tarp vietinių gyventojų.
Tradicinė Ekvadoro religija
95 % tikinčiųjų Ekvadoro gyventojų yra katalikai. Kita dalis gyventojų išpažįsta kitokį tikėjimą.
Ekvadoro laiko juosta
Laikas Ekvadore skiriasi 7 valandomis nuo Lietuvos laiko, kai Lietuva pereina į žiemos laiką, ir 8 valandomis, kai Lietuva pereina į vasaros laiką. Ekvadoras nepersuka laiko nuo 1993 metų.
Valstybinės Ekvadoro šventės ir nedarbo dienos
Ekvadore daug švenčių ir nedarbo dienų – žmonės čia gyvena neskubėdami ir vertina poilsį.
|
Data |
Šventė |
Pastabos |
|
Sausio 1 d. |
Naujieji metai |
Prasideda kalendoriniai metai |
|
Vasario / kovo mėn. (kintamos datos) |
Užgavėnės (Carnaval) |
Švenčiamos pirmadienį ir antradienį prieš Pelenų trečiadienį |
|
Kovas / balandis (kintamos datos) |
Didysis ketvirtadienis ir Didysis penktadienis |
Krikščioniškos Velykų savaitės dalis |
|
Gegužės 1 d. |
Tarptautinė darbo diena |
Darbuotojų šventė |
|
Gegužės 24 d. |
Pičinčos mūšio diena |
Pergalė prieš Ispanijos kolonistus 1822 m. |
|
Liepos 24 d. |
Simono Bolivaro gimtadienis |
Švenčiamas vieno iš Lotynų Amerikos išlaisvintojų gimtadienis |
|
Rugpjūčio 10 d. |
Kito nepriklausomybės paskelbimo diena |
Ekvadoro nepriklausomybės judėjimo pradžia 1809 m. |
|
Spalio 9 d. |
Gvajakilio nepriklausomybės diena |
Švenčiama Gvajakilio miesto nepriklausomybė nuo Ispanijos (1820 m.) |
|
Lapkričio 2 d. |
Vėlinių diena |
Pagerbiami mirusieji |
|
Lapkričio 3 d. |
Kuenkos nepriklausomybės diena |
Kuenkos miesto laisvės diena (1820 m.) |
|
Gruodžio 6 d. |
Kito miesto įkūrimo diena |
Quito miesto įkūrimo (1534 m.) metinės |
|
Gruodžio 25 d. |
Kalėdos |
Krikščionių šventė, Kristaus gimimas |
Kai kurios šventės, jei iškrenta savaitgalį, gali būti perkeliamos į pirmadienį arba penktadienį, kad susidarytų ilgesni poilsio savaitgaliai. Tai reglamentuoja Ekvadoro darbo įstatymai. Savaitgaliais, švenčių dienomis, per festivalius (taip pat proga pailsėti) nedirba ne tik biurai, bet ir dauguma parduotuvių. Festivaliai ar karnavalai gali trukti kelias dienas. Darbo dienomis žmonės masiškai ilsisi nuo 12:00 val. iki 15:00 val.
Ekvadoro valiuta
Ekvadoro nacionalinė valiuta yra JAV doleris (USD), naudojamas visoje šalyje.
Prekių ir paslaugų kaina Ekvadore paprastai mažesnė nei Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje, ypač už pagrindinių turistinių centrų ribų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad kainos gali skirtis priklausomai nuo regiono, sezono, konkrečios parduotuvės ar turgaus. Turistinėse vietovėse prekių ir paslaugų kainos gali būti šiek tiek didesnės nei kituose regionuose.
Didžiuosiuose Ekvadoro miestuose ir turistiniuose centruose yra daugybė valiutos keityklų (casas de cambio), kuriose galima išsikeisti kitą užsienio valiutą į dolerius. Valiutos kursai oficialiose valiutos keityklose paprastai artimi rinkos kursui.
Tarptautinės mokėjimo kortelės, tokios kaip „Visa“, „Mastercard“, priimamos daugelyje parduotuvių, restoranų, viešbučių ir kitų įstaigų didžiuosiuose Ekvadoro miestuose ir turistinėse vietovėse. Atliekant nedidelius mokėjimus ar mažesniuose miesteliuose, geriau su savimi turėti JAV dolerių grynaisiais, nes kortelių skaitytuvai yra ne visur.
Ekvadoro virtuvė
Ekvadoro virtuvė – tai unikalus ispanų, čiabuvių ir afrikiečių tradicijų derinys. Nors Ekvadoras nėra didelis, jis gali pasigirti nepaprasta kulinarine įvairove, atspindinčia regionų kultūrinę įvairovę.
Nacionalinėje virtuvėje vyrauja kukurūzų, bulvių, ankštinių augalų, daržovių ir jūros gėrybių patiekalai: mucu (plokšta duona), tamales ir choclo (virti kukurūzai).
Ekvadoro pakrantė garsėja gausiu jūros gėrybių pasirinkimu: krevetės, krabai, šukutės, austrės, tunas, kardžuvė, dorados. Populiarūs patiekalai: ceviche (marinuotos jūros gėrybės) ir enebro (kepta žuvis su daržovėmis).
Tradiciniai patiekalai, kurių verta paragauti Ekvadore:
- encebollado – žuvies sriuba;
- llapingachos – kepti bulvių blynai;
- fritada – kepta kiauliena;
- mote pillo – patiekalas iš virtų kukurūzų ir kiaušinių;
- sango – tiršta sriuba iš plantanų ir jūros gėrybių;
- hornado – kepta kiauliena;
- chugchucaras – kepti kiaulienos, bulvių ir kitų ingredientų gabalėliai;
- bollos – garuose virti kukurūzų paplotėliai;
- humitas – kukurūzų paplotėliai, suvynioti į kukurūzų lukštus.
Kalbant apie tradicinius Lotynų Amerikos gėrimus, be įprastų chicha (fermentuotų kukurūzų gėrimo) ir aguado de arroz (ryžių gėrimo), Ekvadore populiarūs ir įvairūs vaisių sultys bei kokteiliai. Vietiniai ekvadoriečiai gėrimų gamyboje dažnai naudoja egzotinius vaisius, tokius kaip pasifloros, gvajavos, tamarindas ir narangilija.
Ekvadoras garsėja aukštos kokybės kakava ir šokoladu. Vietinės kakavos pupelių veislės, tokios kaip arriba, vertinamos visame pasaulyje. Kakava naudojama ir šokoladiniam gėrimui, patiekiamam su panela (cukranendrių cukrumi), pagaminti.
Ekvadoras garsėja ir aukštos kokybės kava – neatsiejama tiek vietinių gyventojų, tiek lankytojų kasdienio gyvenimo dalimi. Ekvadoro kavos galima paragauti kavinėse ir kavos parduotuvėse istoriniuose tokių miestų kaip Kitas, Gvajakilis ir Kuenka centruose. Verta aplankyti kavos ūkius ir plantacijas Manabí, Loja, Oroco ir Carchi provincijose, pamatyti auginimo ir skrudinimo procesą. Ekvadoro pupelių ir maltos kavos galima įsigyti specializuotose parduotuvėse, vietiniuose turguose, maisto mugėse.
Tradiciniai Ekvadoro gėrimai:
- jugo de naranjilla – gaminamas iš naranjilos vaisių;
- colada morada – karštas gėrimas iš mėlynių, purpurinių kukurūzų ir prieskonių;
- horchata – gaminamas iš ryžių, riešutų ir įvairių prieskonių;
- chicha – fermentuotų kukurūzų gėrimas;
- canelazo – karštas gėrimas iš vandens, cukraus, cinamono ir aguardiente (vietinio alkoholinio gėrimo);
- café de paila – tradicinė Ekvadoro kava, ruošiama specialiame variniame puode.
Informacija apie kultūrines savybes ir elgesį Ekvadore
Prieš keliaujant į Ekvadorą, būtina susipažinti su pagrindiniais šios šalies kultūriniais bruožais, tradicijomis ir etiketu. Ryškus Ekvadoro kultūros bruožas yra etninė įvairovė. Vietiniai gyventojai, tokie kaip kečujai, šuarai ir kiti, iki šių dienų išlaikę savo unikalią kalbą, įsitikinimus ir gyvenimo būdą. Tradiciniai ritualai, amatai, muzika ir virtuvė kruopščiai perduodami iš kartos į kartą ir yra svarbi šalies kultūros paveldo dalis.
Ekvadoro gyventojai garsėja draugiškumu ir atvirumu, vertina tiesioginį ir nuoširdų bendravimą. Nedvejodami pasisveikinkite, nusišypsokite ir užduokite klausimų – tai bus suvokiama kaip draugiškumas ir susidomėjimas kultūra. Įdomus vietinių gyventojų bendravimo bruožas – kalbėdami jie linkę stovėti arčiau vienas kito nei įprasta daugumoje Vakarų šalių. Tai visiškai normalu ir nesuvokiama kaip asmeninės erdvės pažeidimas.
Ekvadoras turi tvirtas savitarpio pagalbos ir solidarumo tradicijas, ypač kaimo bendruomenėse. Tai atsispindi kolektyvinėse darbo formose, šventiniuose ritualuose ir paramoje tiems, kuriems jos reikia. Vietiniai gyventojai vertina neskubius ir jaukius pietus, kurių metu mėgaujasi maistu ir maloniais pokalbiais. Svarbu neskubėti keltis nuo stalo, kol šeimininkai nebaigs valgyti. Ekvadoro kultūra pabrėžia, kad valgis yra ne tik maistas, bet ir laikas neskubiam pokalbiui bei socialinių ryšių stiprinimui.
Ekvadoriečiai mėgsta švęsti. Gyvybingose ir spalvingose liaudies šventėse tvyro džiaugsmo ir bendrystės atmosfera. Vietiniai gyventojai mielai kviečia svečius prisijungti.
Kalbant apie religinius papročius, nepaisant katalikybės, Ekvadore išsaugoti senovės tikėjimai ir ritualai, įskaitant šamanizmą, pagarbą gamtos jėgoms ir protėviams. Šios tradicijos glaudžiai susijusios su krikščioniškomis šventėmis ir ritualais.
Trumpai tariant, Ekvadore:
- gerbkite religiją ir kultūrinius papročius – Ekvadoras daugiausia katalikiška šalis, todėl lankydamiesi religinėse vietose būkite taktiški;
- būkite punktualūs, bet neskubėkite – Ekvadoro gyventojų požiūris į laiką kitoks, todėl neskubinkite ir jų;
- apsirenkite tvarkingai ir kukliai, ypač lankydamiesi oficialiuose renginiuose, religinėse vietose;
- būkite mandagūs ir venkite kritikos – Ekvadoro gyventojai vertina pagarbą ir santūrumą kalboje;
- neatsisakykite maisto ar gėrimų, net jei esate sotūs – tai gali būti suprasta kaip nepagarba;
- jei esate pakviesti į kažkieno namus, nepasirodykite tuščiomis rankomis – atsineškite nedidelę dovanėlę, gėlių, saldainių.
Vietinis Ekvadoro transportas
Ekvadoras keliautojams suteikia įvairių vietinio transporto galimybių, tad tinkamo keliavimo būdo pasirinkimas priklausys nuo jūsų maršruto, biudžeto ir asmeninių pageidavimų. Svarbu iš anksto susipažinti su įvairių transporto rūšių ypatybėmis ir taisyklėmis, kad kelionės metu būtų užtikrintas maksimalus saugumas ir komfortas.
Tarpmiestinėms ir tarptautinėms kelionėms Ekvadore gerai išvystytas oro uostų tinklas. Didžiausi tarptautiniai oro uostai – Mariscal Sucre (UIO) ir José Joaquín de Olmedo (GYE) – yra Kite ir Gvajakilyje. Šalyje taip pat yra keli mažesni regioniniai oro uostai, aptarnaujantys vidaus skrydžius.
Nors Ekvadoro geležinkelių infrastruktūra nėra tokia plati kaip kelių infrastruktūra, yra keletas aktyvių geležinkelio maršrutų. Garsiausias iš jų – Ketaus kelias (Tren Crucero), jungiantis Kitą ir Gvajakilį, populiarus tiek tarp vietinių gyventojų, tiek tarp turistų.
Viena iš labiausiai paplitusių transporto priemonių Ekvadore yra viešasis autobusas. Šalies autobusų sistema gerai išvystyta, autobusai aptarnauja praktiškai kiekvieną šalies kampelį.
Taksi Ekvadore gana nebrangūs, jais naudojasi tiek vietiniai gyventojai, tiek turistai trumpoms kelionėms miestuose. Tačiau šių paslaugų kokybė ir saugumas gali labai skirtis, todėl geriau naudotis tik oficialių taksi įmonių paslaugomis.
Kai kuriuose Ekvadoro regionuose populiarūs „triračiai“ motociklai, su šonine priekaba keleiviams vežti. Jie pigesni ir patogesni keliauti miestuose su siauromis gatvėmis.
Ekvadoro sveikatos priežiūros sistema
Ekvadore užsienio turistai randa gerai išvystytą sveikatos priežiūros sistemą. Nors ji ne visur siekia pažangių šalių lygį, paprastai teikia aukštos kokybės medicininę priežiūrą. Šalyje yra valstybinės ir privačios medicinos įstaigos, kurios veikia lygiagrečiai ir viena kitą papildo.
Valstybinės ligoninės ir klinikos Ekvadore teikia pagrindinę medicininę priežiūrą. Valstybinių įstaigų gydytojai paprastai yra aukštos kvalifikacijos, tačiau įranga ir sąlygos gali būti prastesnės nei privačiose klinikose.
Ekvadoro privačiam sveikatos priežiūros sektoriui atstovauja daugybė klinikų ir ligoninių, galinčių pasiūlyti platesnį medicinos paslaugų spektrą. Čia galima rasti modernią įrangą ir aukštos kvalifikacijos personalą. Tačiau gydymas privačiose medicinos įstaigose žymiai brangesnis nei valstybinėse.
Turistams, besilankantiems Ekvadore, rekomenduojama turėti tarptautinį sveikatos draudimą, kuris padengtų skubią pagalbą ar hospitalizaciją ir padėtų išvengti didelių finansinių nuostolių nenumatytų sveikatos krizių atveju.
Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Kitas ir Gvajakilis, turistai gali rasti medicinos įstaigų, atitinkančių tarptautinius kokybės standartus. Šiuose miestuose veikia klinikos, kuriose dirba angliškai kalbantys darbuotojai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad medicininės priežiūros lygis Ekvadore gali skirtis priklausomai nuo regiono. Atokiose ar kaimo vietovėse medicininės priežiūros prieinamumas ir kokybė gali būti žemesni. Todėl turistams pravartu iš anksto pasiteirauti apie netoliese esančias medicinos įstaigas ir jų galimybes.
Kolumbijos transportas
Kolumbija didelė šalis ir turi daug oro uostų. Pagrindiniai oro uostai, į kuriuos keliautojai gali atvykti iš Lietuvos (su persėdimais), yra šie: El Dorado (Bogota), José María Córdova (Medellín), Rafael Núñez (Cartagena).
Viešasis transportas Kolumbijoje įvairus, lengvai prieinamas ir pigus. Be abejo, didžiausias pasirinkimas suteiktas didžiųjų miestų gyventojams ir svečiams. Miestų viduje ir tarp miestų turistams labai patogu keliauti greitaisiais autobusais, miesto ir tarpmiestiniais autobusais, metro, vietiniais skrydžiais. Vidutinė miesto autobusų ir metro bilieto kaina yra apie 3 000 COP (0,70 €). Tarpmiestinių autobusų kainos priklauso nuo maršruto, vietovės, kelio sąlygų, transporto klasės ir operatoriaus. Tarkim, kelionė Bogotá → Medellín (apie 500 km) kainuoja COP 100 000–120 000 (25–30 €). Tokia kelionė vietiniu lėktuvu gerokai trumpesnė, o ir kaina labai panaši – nuo 120 000 COP (30 €).
Norintys patogumo ir privatumo Kolumbijoje, gali pasirinkti taksi paslaugas arba automobilių nuomą. Taksi galima pagauti gatvėje arba rasti taksi stovėjimo aikštelėje. Gerokai patogiau ir pigiau taksi išsikviesti naudojantis programėlėmis (Uber, Cabify). Kainos skiriasi, priklausomai nuo miesto ar vietovės. Vidutinė taksi įsėdimo kaina Kolumbijoje yra 4 200 COP (0,90 €), vidutinė kaina už 1 km – 1 500 COP (0,32 €), laukimo valanda – 4 700 COP (1,01 €).
Automobilių nuoma Kolumbijoje turi kelis savitus niuansus. Dažnai pageidaujama, jog nuomojantis automobilį asmuo būtų ne jaunesnis nei 25 metų. Priešingu atveju gali būti taikomas papildomas mokestis. Jei pažymėjimas nėra ispanų kalba, kai kurios įmonės reikalauja tarptautinio vairuotojo leidimo (IDP) arba liudijimo, kad pažymėjimas būtų išverstas. Tačiau dažnai pakanka asmens dokumento su nuotrauka ir pažymėjimo vertimo nereikia. Nuomos išlaidos labai priklauso nuo miesto, sezono, automobilio tipo, draudimo apimties, kuro kainų politikos. Vidutinė ekonominio automobilio nuoma dienai siekia 100 000–160 000 COP (20-35 €). SUV / 4×4 / didesnis automobilis dienai kainuoja 400 000–600 000 COP ir daugiau (80–120+ €).
Daugiau informacijos apie transportą Kolumbijoje galima rasti šiuose puslapiuose: https://colombiaschedules.com/?utm_source=chatgpt.com, https://www.avianca.com/es/, https://www.vivaair.com/lander?oref=https%3A%2F%2Fchatgpt.com%2F, https://indrive.com/.
Kolumbijos gyventojų sudėtis
2025 m. prognozės skelbia, jog Kolumbijoje gyvena 52–53 mln. gyventojų. Tai labai įvairiatautė šalis. Apie 62 % gyventojų sudaro metisai (mišrios kilmės europiečių ir indėnų palikuonys), 7 % – mulatai, 4 % – juodaodžiai afrokolumbiečiai. Likusieji procentai sudaryti iš kitokių tautų žmonių. Didelė dalis, net 67 % Kolumbijos gyventojų, gyvena miestuose.
Kolumbijos kalba
Kolumbijoje oficiali ir plačiausiai vartojama kalba yra ispanų kalba. Ji vartojama valdžios institucijose, švietime, žiniasklaidoje, versle. Galima išgirsti ir kelias indėnų tarmes. Anglų kalba plačiausiai vartojama turizme, šiek tiek mažiau švietime bei versle.
Kolumbijos religija
Kolumbija yra katalikiška šalis, tačiau dėl įvairiatautiškumo egzistuoja nemažai kitų religinių bendruomenių bei pasaulėžiūrų. Po katalikų labiausiai paplitę Evangelikų Bažnyčios ir neopentekostalų bendruomenės. Kita gyventojų dalis išpažįsta autchtonų (indėnų) tikėjimus, budizmą, islamą, judaizmą.
Kolumbijos virtuvė
Kolumbijos maistas labai įvairus, nes šalis turi skirtingus klimatus, regionus ir kultūrines įtakas. Šalies virtuvėje dominuoja daržovės, jūros gėrybės, ryžiai, kukurūzai, ankštiniai produktai, vištiena. Kaip ir kiekviena šalis, Kolumbija turi savo tradicinius patiekalus:
- arepai – kukurūzų blynai, dažniausiai valgomi su sūriu, mėsa ar kiaušiniais;
- ajiaco – vištienos ir bulvių sriuba, valgoma su grietine ir avokadu;
- sancocho – troškinta sriuba su vištiena, jautiena ar žuvimi, bulvėmis ir kukurūzais;
- empanadai – kepti pyragėliai su mėsa, sūriu ar bulvėmis;
- bandeja paisa – Andų regiono pietų stalo pasididžiavimas. Visi patiekalai apdorojami atskirai, o patiekiami kartu. Tad lėkštėje atsiduria: pupelės, ryžiai, mėsos gabalai, bananas, kiaušinis, avokadas ir arepa šalia.
Kolumbijoje pelnytai didžiuojamasi ir daug vartojama tradicinės šalies kavos. Labai populiarus gėrimas – aguapanela (iš cukranendrių, kartais su citrina).
Populiariausias desertas Kolumbijoje – obleas. Tai ploni blynai su karamelės, sūrio ar kondensuoto pieno įdaru. Prie kavos jus dažnai gali pavaišinti tres leches. Tai keksas su trimis pieno rūšimis. Kolumbijoje būtina paragauti postre de natas – deserto iš pieno.
Kolumbijos laikas
Kolumbija naudoja vieną laiko juostą – UTC-5, šalis netaiko vasaros / žiemos laiko. Vadinasi, kai žiemą Lietuvoje yra 10.00 val., Kolumbijoje yra 3.00 val. Kai vasarą Lietuvoje 10.00 val., Kolumbijoje – 2.00 val.
Elektra
Elektros įtampa yra 110V (60Hz). Elektros lizdai Kolumbijoje yra A ir B tipo (reikalingas adapteris).
|
A |
B |
|
|
|
Vizos į Kolumbiją
Keliaujant į Kolumbiją turistiniais tikslais, Lietuvos piliečiams viza iki 90 dienų nereikalinga. Privalu turėti patvirtintą viešbučio rezervaciją, sveikatos draudimą ir atgalinį bilietą. Prieš atvykstant reikia užpildyti migracijos anketą.
Skiepai vykstant į Kolumbiją
Privalomų skiepų nėra, tačiau rekomenduojamų skiepų tikrai yra. Visiems vyresniems kaip 9 mėn. amžiaus keliautojams, vykstant į Kolumbiją rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonosios karštligės. Ypač jeigu planuojate keliauti į tokias apylinkes: Bogotá, San Andrès y Providencia , Barranquilla, Cali, Cartagena, Medellín. Šios teritorijos išskiriamos dėl to, jog jos yra aukščiau 2300 m virš jūros lygio.
Skiepai nuo maliarijos rekomenduojami, kai planuojama aplankyti: Antioquia, Bolívar, Cauca, Chocó, Córdoba, La Guajira, Narino, Risaralda teritorijas. Tiesiog šiose vietovėse egzistuoja šiek tiek didesnė rizika užsikrėsti.
Dar rekomenduojami skiepai dėl kitų galimų infekcijų: hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, suaugusiems difterijos, stabligės.
Bet kokiu atveju pravartu patikrinti atnaujintą informaciją apie skiepus https://wwwnc.cdc.gov/travel/destinations/traveler/none/colombia?s_cid=ncezid-dgmq-travel-leftnav-traveler.
Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Kolumbijoje
Kolumbijoje Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės nėra. Diplomatinius ryšius Kolumbijoje oficialiai prižiūri Lietuvos ambasada Londone.
Adresas: Lithuania House, 2 Bessborough Gardens, Westminster, London SW1V 2JE, Jungtinė Karalystė. Telefonas: +44(0) 20 7592 2840, El. paštas: amb.uk@urm.lt.
Darbo laikas: Pirmadienis–ketvirtadienis 9.00–18.00 val.; Penktadienis 9.00–16.45 val. Pietų pertrauka 13.00–13.45 val.
Asmeninę ir konsulinę pagalbą suteikia Lietuvos Respublikos garbės konsulas Kolumbijoje Claudia Durana Rimgalia.
Adresas: https://embassies.info/ConsulateofLithuaniainBogotaColombia
Kolumbijos valiuta
Oficiali Kolumbijos valiuta – Kolumbijos pesas (COP – Colombian Peso). Pinigus patartina keisti oro uoste arba bankų skyriuose. Bankomatai plačiai prieinami, banko kortelės priimamos daugelyje vietų, tačiau visuomet verta turėti grynųjų.
Kainos Kolumbijoje
Kolumbija turistams patraukli ne tik architektūriniais šedevrais bei gamta, bet ir mažesnėmis kainomis. Maisto produktai, ypač vietinės kilmės ar gamybos, gana pigūs. Šiek tiek brangiau kainuoja importuojami produktai.
1 l pieno galima nupirkti už 4 300 COP (0,94 €), 1 kg vištienos krūtinėlės – už 18 000 COP (4 €), 1 kg ryžių – už 4 400 COP (1 €), o 1 kg vaisių ar daržovių vidutiniškai kainuoja apie 4 000 COP (0,88 €). Papietauti paprastame restorane galima vos už 15 000 – 25 000 COP (3–5 €).
Pigiausia Kolumbijoje važiuoti viešuoju transportu. Miesto autobuso ar metro bilietas kainuoja apie 3 000 COP (0,70 €). Už kelių kilometrų kelionę taksi reikia mokėti 9 120–22 800 COP (2–5 €). Šiek tiek brangiau kainuoja automobilių nuoma. Vidutinė kaina dienai – 273 600–364 800 COP (60–80 €).
Už ekonominį automobilį mokėsite mažiau, už visureigį ar didelį ir prabangų auto, be abejonės, daugiau.
Tiems, kurie atvažiuoja į Kolumbiją ilgesniam nei savaitė laikui, visuomet pravartu išsinuomoti butą. Palyginkite – jeigu tam tikro dydžio ir patogumo buto nuomos kaina Vilniuje siekia 400 €, už tokį patį būstą Kolumbijoje mokėsite bent 25 % mažiau. Reikia nepamiršti, jog viską lemia miestas ir buto vieta jame.
Patarimai
| Kaunas: | (0-37) 32 44 54 |
| Vilnius: | (0-5) 215 00 77 |
| Klaipėda: | (0-46) 43 34 06 |
| Mažeikiai: | (0-44) 32 53 00 |
| Online užsakymai: | 061148640 |
| Grupėms: | (0-37) 40 41 73 |
Jums taip pat patiks!
