(8-37) 32 44 54
Kaunas
GRŪDOS biurų kontaktai
I-V 09:00 - 18:00,   VI : Nedirbame,   VII : Nedirbame 

Užsakyti kelionę artimiausioje kelionių agentūroje
Parašykite mums

Namibija - Botsvana - Zimbabvė. Patyriminė kelionė ir laukinės gamtos nuotykių safaris po Juodąją Užsacharės Afriką 16d.

NAMIBIJA – Vindhukas – Namibo dykuma – Sossusvlei kopos – Svakopmundas – Špickopė – Erongo – himbų gentis – Etošos nacionalinis parkas – Hoba meteoritas – BOTSVANA – Okavango delta – Makgadikgadžio druskų lygumos – Čiobės nacionalinis parkas – ZIMBABVĖ – Viktorija Folsas – Viktorijos krioklys
2024.10.14 - 10.29 liko 2 vietos
2025.04.04 - 04.19 grupė renkama
Kaina nuo:
2718 €
+ lėktuvų bilietai
Visos datos ir kainos
Programa
Kelionės privalumai

 

Kelionės aukso fondas

  • Nepamirštami turistinio žygio potyriai – laukinių žvėrių „medžioklė“ fotoaparatais, vakarienės prie laužo, nakvynės stovyklavietėse – ypač artimas sąlytis su Afrikos gamta.

 

NAMIBIJA – „šypsena Afrikos veide“

  • Vindhukas – Namibijos sostinė, aukštikalnių miestas – „vėjuotas kampas“.
  • Namibo dykuma – garsiausias šios šalies gamtos stebuklas.
  • Abrikosinės Sossusvlei smėlio kopos – vienas gražiausių peizažų visame pasaulyje.
  • Siurrealistinis „Mirties slėnio“ paveikslas – juodos negyvos akacijos, suskilinėjusio balto molio plynėje kontrastuojančios su ryškiai raudonais smėlynais ir skaičiai žydru dangumi.
  • Svakopmundas – vokiškoji oazė prie Atlanto vandenyno.
  • Nuostabioji velvičija – vienas rečiausių ir unikaliausių augalų, vadinama gyvąja fosilija.
  • Špickopė – raudonos granitinės uolos Namibo dykumoje, vadinamos „Namibijos Materhornu“.
  • Bull‘s Party – fotografų rojus. Čia pamatysite įspūdingo dydžio ir formų riedulius.
  • Otjitotongwe gepardų parkas, saugantis sužeistus ir negalinčius savarankiškai išgyventi laukinėje gamtoje žvėris.
  • Viešnagė Himba gentyje – vienoje egzotiškiausių genčių ne tik Namibijoje, bet ir visoje Afrikoje.
  • Gyvūnų stebėjimas Etošos nacionaliniame parke – viename garsiausių ir įspūdingiausių Afrikoje.
  • Didžiausias pasaulyje žinomas Hoba meteoritas.
  • Kaprivi koridorius – ypatingas Namibijos teritorijos pleištas.

 

BOTSVANA

  • Maunas – Botsvanos turizmo sostinė, vadinama vartais į Okavango deltą.
  • Gamtos stebuklas Okavango delta – viena autentiškiausių Afrikos gamtos ekosistemų, kurioje išlikusi pirmapradė Afrikos gamta. Tai Botsvanos objektas numeris vienas ir tas perlas, dėl kurio verta vykti į Botsvaną.
  • Bekraštės Makgadikgadžio druskų lygumos.
  • Čiobės nacionalinis parkas - įspūdingas plaukimas Čiobės upe stebėti augmenijos ir gyvūnijos.

 

ZIMBABVĖ

  • Garsioji Zambezės upė ir Viktorijos krioklys – vienas didingiausių Afrikos gamtos stebuklų.
  • Pramogos Afrikos adrenalino sostinėje Viktorija Folse – plaukimas Zambezės upe arba kvapą gniaužiantis skrydis virš Viktorijos krioklio (už papildomą mokestį).

Afrikos zebrai

Keliautojo, geografo, leidėjo, visų ekspedicinių GRŪDOS kelionių po Afriką vadovo R. Šalnos straipsniai (spausti ant nuorodos arba ant nuotraukos):

 

Rytas Šalna. Namibija - turistų neatrastas perlas. Rytas Šalna. Kontrastingoji Afrika arba 12000 kilometrų per 5 Afrikos šalis.


Namibijos žemėlapis

Šis unikalus safaris yra skirtas mylintiems ir suprantantiems gamtą, draugiškiems, drąsiems, normalaus fizinio pasirengimo, kantriems ir sveikiems žmonėms, trokštantiems patirti nuotykių, svajojantiems apie ypač artimą sąlytį su Afrikos gamta. Jūsų svajonės išsipildys keliaujant padidinto pravažumo specialiomis transporto priemonėmis, didžiąją safario dalį miegant palapinėse (yra galimybė užsisakyti nakvynes lodžijų nameliuose), valgant grupės virėjo pagamintą maistą.

Keliavimas ir stovyklavimas Afrikoje nėra pilnai prognozuojamas dalykas – safario dalyviai pajus nuotykių skonį, patekę į civilizacijos nepaliestus laukinės gamtos kampelius. Tai iššūkis, kurį reikia pasiruošti priimti. Nenumatyti atvejai, susiję su kelių sąlygomis, oru, galimu technikos gedimu, atsitikimais, galinčiais pakeisti safario programą – tai irgi nuostabaus nuotykio Afrikoje dalis!

Žiūrėti didelį žemėlapį ir kelionės programą
Kelionės programa
1
diena. Skrydis Vilnius – Vindhukas (su tarpiniais persėdimais).

 

2
diena. Vindhukas.

Atvykimas į Namibijos sostinės Vindhuko tarptautinį Hosea Kutako oro uostą, formalumų sutvarkymas ir pervežimas į viešbutį. Vindhukas (liet. „vėjuotas kampas“) – centrinėse Namibijos aukštikalnėse ant kalvų 1660 m virš jūros lygio išsimėtęs miestas, kuriame juntama germaniškos kultūros įtaka, nemažai įspūdingų kolonijinio stiliaus pastatų. Miesto centras pasižymi ypatinga tvarka ir švara. Daugelis keliautojų Vindhuką vadina mažiausiai afrikietišku miestu, o pačią Namibiją – „šypsena Afrikos veide“. Vindhuke apžiūrėsite 1907 metais vokiečių suprojektuotą ir pastatytą Kristaus bažnyčią, kurios grakštus bokštas tapo išskirtiniu miesto simboliu. Esant galimybei, lankysite šalia esantį neįprasto dizaino Nepriklausomybės muziejų. Kylant muziejaus stikliniu liftu atsiveria miesto ir jo apylinkių panoraminiai vaizdai.

Nakvynė viešbutyje, lodžijoje, svečių namuose.

Maitinimas: vakarienė.

3
diena. Sesriem – Sossusvlei.

Išvykę iš Vindhuko, pajudėsite link Sesriem kanjono, esančio prie Namibo dykumos pakraščio. Galima drąsiai teigti: jeigu nematei Namibo dykumos, vadinasi, nebuvai Namibijoje. Kai kurie keliautojai teigia, kad vien dėl Namibo dykumos verta vykti į Namibiją. Tai garsiausias šios šalies gamtos stebuklas. Namibo dykuma yra viena seniausių pasaulyje. Jai net didžioji Sachara pagal amžių būtų tik kaip naujagimis. Dėl šaltosios Bengelos srovės susidariusi dykumos 50-160 km pločio juosta iš šiaurės į pietus driekiasi beveik 2 tūkstančius kilometrų. Šiame ruože iš sausumos į vandenyno pusę tekančios upės, besiplaikstantys vėjai, sukūrė įspūdingus kraštovaizdžius. Nors kitados čia gyvenę nama genties žmonės vadino dykumą „vieta, kurioje nieko nėra“, ji pasižymi laukinės gamtos įvairove.

Vyksite į Mirties slėnį (Dead Vlei), primenantį siurrealistinį paveikslą: juodos negyvos akacijos, suskilinėjusio balto molio plynėje kontrastuojančios su ryškiai raudonais smėlynais ir skaisčiai žydru dangumi; pasivaikščiosite po siaurą, bet savito grožio Sesriem kanjoną. Leisitės į pažintį su Sossusvlei smėlio kopomis – vienomis aukščiausių pasaulyje. Kai kurios kopos plastiškai banguodamos iškyla į didesnį nei 300 metrų aukštį. Nors tai ne pasaulio rekordas, bet abrikosų spalvos smėlis, kopų formos ir dydžiai priblokš kiekvieną. Keičiantis apšvietimui ir drėgmės kiekiui, čia kasdien vyksta šešėlių ir spalvų spektaklis. Stebėti jį geriausia tekant ar leidžiantis saulei ir būtinai užkopus į vieną iš kopų. Keliautojai Soussusvlei kopas vadina vienu fantastiškiausių peizažų visame pasaulyje.

Nakvynė palapinėse, lodžijoje.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

4
diena. Svakopmundas.

Šiandien keliausite Namibo – Nauklufto parko teritorija ir jos pakraščiais, kurioje pamatysite daug įspūdingų vietų, primenančių Mėnulio kraštovaizdį. Pravažiuosite pro Kuisebo kanjoną. Važiuodami į šiaurę pro nesibaigiančią dykumą, pasieksite antrą pagal dydį Namibijos miestą ir kurortą Svakompundą, kuriame iki šiol jaučiama didžiulė vokiškos kultūros įtaka. Toks nesvetingas gamtos kraštas kaip Namibija kelis šimtmečius visiškai nedomino europiečių, nes kurtis gyventi dykumoje buvo tikra beprotystė. Ko neįstengė padaryti kitos šalys, sugebėjo įgyvendinti vokiečiai. Jiems iki Pirmojo Pasaulinio karo priklausė nemaža dabartinės Namibijos teritorija. Per kelis dešimtmečius vokiečiai ne tik sukūrė infrastruktūrą, pastatė miestus, bet juos pavertė tikromis oazėmis. Nors nuo vokiečių viešpatavimo laikų praėjo veik šimtas metų, jų kultūros palikimas gyvas ir šiais laikais. Vokiečių įkurtas Svakopmundas glaudžiasi prie Atlanto vandenyno. Po ilgo važiavimo bekrašte nežemiškų kraštovaizdžių dykuma, jis tarsi vaiduoklis išnyra jos fone. Tik įvažiavus į miestą pasitinka vokiška tvarka, spalvoti, tarsi žaisliniai, namai. Gatvės suprojektuotos taisyklingai, apsčiai iš kolonijinių laikų išlikusių vokiškos architektūros stiliaus pastatų. Visur tvarkinga, ošia palmių giraitės, svečius kviečia europietiškos kavinės, jaukios suvenyrų parduotuvėlės. Vaikštinėjant gatvėmis, miestelis greičiau primena Viduržemio jūros nei Afrikos šalies kurortą.

Nakvynė viešbutyje, svečių namuose.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs.

5
diena. Špickopė (Spitzkoppe).

Iš Svakopmundo leisitės link Špickopės – raudonų granitinių uolų grupės Namibo dykumoje. Uolos yra daugiau nei 700 mln. metų senumo, o masyvo aukštis virš jūros lygio siekia 1784 m ir stačiai iškyla virš lygios dykumos. Šis kalnų masyvas susiformavo toje vietoje, kur maždaug prieš 100 mln. metų iš žemės gelmių į plutą įsiveržė ir sustingo magmos srautas.

Per ilgą laiką erozija pašalino viršutinį sluoksnį ir atidengė atsparias dūlėjimui granito uolienas. Keliaujant link Špickopės, jeigu pasiseks, galbūt pamatysite vieną rečiausių ir unikaliausių pasaulyje augalų – Nuostabiąją velvičiją („Welwitschia mirabilis“). Ji turi tik 2 lapus, kurie pastoviai auga iš pagrindo bei ilgą liemeninę šaknį. Prisitaikiusi prie karšto ir sausringo klimato, drėgmę ji gauna iš ryto rasos (lapai turi itin daug žiotelių). Nors augalo amžių nustatyti sunku, manoma, kad jis gali augti daugiau nei 1000 metų. Nuostabioji velvičija laikoma gyvąja fosilija.

Atvykę į Špickopę, įsikursite jaukioje stovyklavietėje didingojo „Namibijos Materhorno“ papėdėje (galima ir kita nakvynės vieta). Špickopė dar vadinama Namibijos lopšiu. Čia kadaise bušmėnų genties dvasininkai atlikdavo religinius ritualus. Špickopėje išlikę nemažai bušmėnų dailės pavyzdžių. Mėgausitės išskirtine ramybe, stebėdami žvaigždėtą Afrikos dangų.

Nakvynė palapinėse, lodžijoje.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

6
diena. Erongo. Kalkfeld. Gepardų parkas.

Pasimėgavę įspūdingais Špickopės vaizdais, kurie tikrai nepalieka abejingų net ir daug mačiusiam mūsų planetoje, kelionę tęsite link šio masyvo giminaičio Erongo kalnų (Erongoberg). Dėl siurrealistinių vaizdų ši vietovė neretai apibūdinama kaip fotografų svajonė ar net rojus. Čia pamatysite įspūdingo dydžio ir formų granito uolas, riedulius, vadinamus Bull‘s Party. Dėl intensyvaus dūlėjimo paviršiuje esančios uolos įgijo apvalainas, milžiniškus riedulius primenančias formas, keistai išsibarsčiusius plynaukštėje.

Vėliau lankysite Otjitotongwe gepardų parką, įkurtą siekiant apsaugoti Namibijos gepardų populiaciją. Nors gepardai visoje Afrikoje nykstantys gyvūnai, Namibijoje yra didžiausia koncentracija laukinių, laisvai gyvenančių gepardų, kurie, deja, pridaro daug žalos vietiniams fermeriams. Pakliuvę į spąstus, sužeisti ir negalintys išgyventi savarankiškai laukinėje gamtoje gepardai patenka į šį parką.

Nakvynė palapinėse, lodžijoje.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

7
diena. Himba gentis. Etošos (Etosha) nacionalinis parkas.

Mums sunku įsivaizduoti, kad kažkur gyvena gentys, kurių civilizacija dar nesugadino. Lankysite vieną iš tokių – himba gentį. Tai viena egzotiškiausių genčių ne tik Namibijoje, bet ir visoje Afrikoje. Nuo seniausių laikų himbai yra klajokliai gyvulių augintojai. Galvijai, ožkos yra visas turtas, aplink kurį nuo aušros iki sutemų ir sukasi gyvenimas. Dėl klajokliško gyvenimo būdo himbai nestato patvarių būstų, tad iš šakų suręstos ir moliu apdrėbtos lūšnelės yra vienintelis prieglobstis nuo svilinančios saulės, vėjo ir lietaus. Mėsa, pienas, kailiai, odos – viską himbai panaudoja kasdieniame gyvenime.

Savo kūnus dengia apdirbtos odos gabalėliais, o odą kasdien drėkina rūgusiu ožkos pienu ir įtrina raudonos ochros bei galvijų riebalų mišiniu. Tai apsaugo nuo kaitros ir gyvių įkandimo. Itin įspūdingai atrodo nuogakrūtės moterys. Jos nesivaržo turistų ir mielai už pinigėlį pozuoja. Kasdien himbai atlieka ritualą – dūmuose „skalbia“ savo simbolinius drabužėlius. Šios genties žmonės išgyvena sunkius laikus, nes šiltėjantis klimatas ir ilgėjančios sausros stumia juos iš savo žemių. Persikėlus arčiau civilizuotų gyvenviečių, himbų vaikai pradeda lankyti mokyklas, tad genties gyvenimo būdas po truputį keičiasi. Viešnagė himbų gentyje – tai kelionė į praeitį, kai tai, kas matoma yra neįtikėtina, bet realu.

Keliausite link Šiaurės Namibijoje plytinčios „didžiosios baltosios sauso vandens vietos“ – Etošos nacionalinio parko. Etoša yra milžiniška išdžiūvusi ežero įduba, kuri užima 4700 km2. plotą (šioje įduboje sutilptų beveik 12 tokių miestų kaip Vilnius). Keletas tokių įdubų ir sausųjų ežerų kadaise drauge su Botsvanos Okavango delta sudarė vieną didžiausių ežerų pasaulyje. Upės, maitinusios begalinio dydžio vandens telkinį, išdžiūvo ir karšti saulės spinduliai išdžiovino ežerų vandenį. Dabar įdubą raižo gyvūnų takai ir sūkuriuoja dulkių debesys.

Etoša yra vienas garsiausių, didingiausių ir įspūdingiausių nacionalinių parkų Afrikoje, įkurtas 1907 metais, kai Namibija dar buvo Vokietijos imperijos dalis, ir tūkstančių gyvūnų, tokių kaip zebrų, žirafų, antilopių, juodųjų raganosių, liūtų bei dramblių buveinė. Kai kurios girdyklos tamsiu paros metu apšviečiamos, todėl turėsite unikalią galimybę stebėti gyvūnus ir jais grožėtis. Stebėti laukinius žvėris yra didžiulis, nenusakomas įspūdis. Zoologijos sode, net ir pačiame moderniausiame, gyvūnai šeriami, rūpinamasi jų sveikata. Nacionaliniuose parkuose visas gyvenimas verda pagal savo taisykles, išlieka stipriausieji, greičiausieji ir gudriausieji, o būti šių procesų liudininkais yra įspūdis visam gyvenimui.

Nakvynė palapinėse, lodžijoje.

Maitinimas:  pusryčiai,  pietūs,  vakarienė.

8
diena. Etošos nacionalinis parkas – Hoba meteoritas – Grootfonteinas.

Tęsite pažintį su Etošos nacionaliniu parku. Dalį dienos stebėsite laukinius žvėris, aplankysite bent kelias vandens girdyklas, kur tikėtina galimybė pamatyti daug gyvūnų. Vėliau vyksite  link Grootfonteino. Pakeliui aplankysite didžiausią pasaulyje žinomą Hoba meteoritą.

Mokslininkai mano, kad jis sveria apie 50 tonų ir manoma, kad nukrito prieš 80 tūkst. metų. 1920 m. netyčia atrastą meteoritą dengė smėlis. Aptikus tokį kosmoso svečią – meteoritas buvo atkastas, o aplink jį suformuotos amfiteatro formos terasos. Manoma, kad šiam dangaus kūnui gali būti iki 400 mln. metų. Netoli nuo Hobos meteorito pavažiavę pasieksite Grootfonteiną. Jį 1885 metais įkūrė 40 burų šeimų, kurios po ilgų klajonių čia persikėlė iš Transvalio Pietų Afrikoje. Čia driekėsi šiaurinis vokiečių kolonijos pakraštys, buvo įkurta anglų-vokiečių kalnakasybos kompanija. Dabar miestas patenka į taip vadinamąjį "Otavi trikampį" – gerai išvystytą žemės ūkio regioną.

Nakvynė palapinėse, lodžijoje.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

9
diena. Grootfonteinas - Kaprivi koridorius.

Šiaurės rytų kryptimi vyksite į Kaprivi koridorių. Tai Namibijos teritorija, kuri tarsi pleištas įsispraudžia tarp Angolos, Botsvanos, Zambijos, Zimbabvės ir beveik 450 kilometrų tęsiasi rytų kryptimi. Rytiniame taške vos 1 kilometras skiria Namibiją nuo Zimbabvės. Kaprivi koridorius yra ypatingų politinių įvykių XIX a. pabaigoje tarp buvusių kolonijinių Anglijos ir Vokietijos imperijų Afrikoje rezultatas. Upės, jų deltos, užliejami slėniai šiame ruože sudaro idealią aplinką gyvūnams, kurių apsaugai įkurti bent keli gamtos ir nacionaliniai parkai. Kirtę Botsvanos sieną, Kalahario dykumos šiauriniais pakraščiais važiuosite link Okavango deltos.

Nakvynė palapinėse, lodžijoje.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

10-11
dienos. Okavango delta. Botsvana.

Šiandien važiuosite į Mauno gyvenvietę, vadinamą vartais į Okavango deltą ir Botsvanos turizmo sostinę. Mauno pavadinimas kildinamas iš bušmenų žodžio maung, kuris reiškia „trumpų nendrių vieta". Tai penktas pagal dydį Botsvanos miestas, eklektinis šiuolaikinių pastatų ir vietos trobelių mišinys. Maune tuo pat metu galite stebėti iš parduotuvių išeinančius pražilusius medžiotojus ir chaki spalvos drabužius vilkinčius gidus, didžiulius sunkvežimius keturiais varomais ratais besiskinančius kelią per brūzgynus ir vietinių genčių vyrus vis dar atvedančius čia parduoti gyvulius.

Okavango delta yra tas perlas, dėl kurio verta vykti į Botsvaną. Okavango upė išteka Angolos aukštumose ir teka į pietus Botsvanos kryptimi. Atskubėjus į Kalahario dykumą, upė patenka tarsi į spąstus, iš kurių ištrūkti neįmanoma. Čia ji sudaro Okavango deltą, didžiausią žemyno deltą pasaulyje. Ji vadinama upe, „kuri neranda jūros“, nes, užuot, plaukusi į jūrą, lėtai teka į pietus ir išsisklaido į daugybę kanalų. Didžiulė upė, prarasdama tėkmės greitį, pradeda šakotis ir sukuria milžinišką sausumos deltą – vešlią oazę, kurioje daugybė neįžengiamų pelkėtų plotų, upų vagų, siaurų protakų. Jų struktūra nuolat keičiasi, nes upė neša daug sąnašų, dumblą ir kanalai po truputį užanka, užauga. Visa oazė sudėtingas ekosistemų labirintas, kuriame tarpsta afrikietiškoji augmenija ir gyvūnija. Dėl sudėtingų gamtos sąlygų visais laikais žmonių čia gyveno labai mažai, todėl tai, ką dabar galima pamatyti Okavango deltoje, yra tikrų tikriausia pirmapradė Afrikos gamta su milžiniška laukinių gyvūnų populiacija.

Deltoje gyvena ir veisiasi daugybė gyvūnų ir per 400 rūšių paukščių. Jų gausa sukuria didingą reginį. Didžiulė tikimybė pamatyti begemotus, jie plaukia kanalais laikydami kai kuriuos atvirus ar atverdami tuos, kurie buvo užžėlę. Tačiau Okavango delta yra jautri ekologinė sistema, kuri gali būti lengvai pažeista. Pažinčiai su šia gamtos ekosistema leisitės mokoro kanojomis. Tikrų gamtos mylėtojų ir specialistų susidomėjimas Okavango delta, kaip viena iš autentiškiausių Afrikos gamtos ekosistemų, sparčiai auga, tačiau botsvaniečiai neskuba šios teritorijos skelbti nacionaliniu parku, nes tai gali paskatinti masinio turizmo plėtrą ir suduoti nepataisomą smūgį gamtai. Afrika Okavango deltoje atsiveria tokiais rakursais, kurių neįmanoma perteikti, tai reikia patirti. Deltoje niekas neskuba, čia laikas praranda prasmę, čia galima atitolti nuo civilizacijos ir gyventi vienu ritmu su gamta. Gyvūnai čia migruoja nepaisydami žmonių.

2 nakvynės palapinėse, lodžijoje.

Maitinimas: 2 pusryčiai, 2 pietūs, 2 vakarienės.

12
diena. Makgadikgadžio druskų lygumos.

Šiandien iškeliausite link Makgadikgadžio druskų lygumų, plytinčių Šiaurės Botsvanoje ir dar kartą pajusite kas tai yra Afrikos tyrai po ryškia saule. Geologinėje praeityje čia telkšojo milžiniškas ežeras, kuriam išdžiūvus didžiulę teritoriją padengė storas druskos sluoksnis ir susiformavo druskinga dykuma. Ši teritorija apima gausybę druskos įdubų, vešlia žole apaugusias lygumas, kurias puošia palmių salelės. Ypač sunkiai ištveriamo karščio dienomis, kai žiema eina į pabaigą, sustingusios įdubos gali būti pavojingos. Karščio sukelti miražai atima gebėjimą orientuotis erdvėje, tviska vaizduotėje susikurti ežerai ir po kelių sekundžių vėl išnyksta, pradeda skraidyti stručiai, akmenys pavirsta judančiais kalnais... Po lietaus sezono įdubos prisipildo vandens ir pritraukia būrius flamingų, pelikanų bei kitų vandens paukščių, taip pat tūkstančius zebrų ir antilopių.

Nakvynė lodžijoje, palapinėse.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

13
diena. Čiobės nacionalinis parkas.

Ryte iškeliausite link Čiobės nacionalinio parko. Tai įspūdingų kraštovaizdžių, gyvūnų gausa ir paukščių kolonijomis garsus parkas. Didžiausia Pietų Afrikos upė Zambezė prasideda Zambijos – Kongo DR pasienyje ir teka į pietryčius per Namibijos Kaprivi regioną. Tada susilieja su Botsvanos Čiobės upe maždaug 70 km aukščiau Viktorijos krioklio. Vasaros lietūs, iškrintantys Angoloje, paprastai pasiekia santaką nuo balandžio ar gegužės mėnesio. Žemesniuose tarp upių esančiuose plotuose kaupiasi nuosėdų salos, apaugusios nendrynais, bet aukščiau pakilęs vanduo jas užlieja. Čiobės nacionaliniame parke gyvena begemontų kaimenės ir daug Nilo krokodilų. Upėje veisiasi daug žuvų. Šiame regione susitelkę daugiausia dramblių Afrikoje. Jūsų laukia įspūdingas plaukimas laivu Čiobės upe stebėti gyvūnijos ir augmenijos.

Nakvynė viešbutyje, svečių namuose.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs.

14
diena. Čiobės nacionalinis parkas – Viktorija Folsas. Viktorijos krioklys. Zimbabvė.

Po pusryčių vyksite į Kasane, kur susikerta Botsvanos, Namibijos, Zambijos ir Zimbabvės valstybių sienos. Kirsite Zimbabvės sieną ir palei Zambezės upę atvyksite į Viktorija Folsą, įsikūrusį netoli Viktorijos krioklio, be jokių abejonių, laikomo vienu didingiausių Afrikos gamtos objektų. Artėjant link krioklio iš kai kurių vietų galima pamatyti tumulus vandens garų, nepaliaujamai kylančių virš krioklio į kelių šimtų metrų aukštį. Vietos gyventojų Viktorijos krioklys vadinamas mosi-oa-tunya („dūmai, kylantys su griaustinio triukšmu“). Reginys, atsiveriantis prieš akis, ne iš karto leidžia suvokti krioklio jėgą ir didybę. Pirmasis Viktorijos krioklį išvydo škotų misionierius D. Livingstonas 1855 metais. Jis ir jo būrio nariai iš toli pamatė purslų debesis ir susiprotėjo išlipti saloje prie pat krioklio. Keliautojai prislinko prie bedugnės krašto ir apstulbo išvydę milžinišką upę, tiesiog pranykstančią Žemės plyšyje. D. Livingstonas šį krioklį pavadino karalienės Viktorijos garbei.

Viktorijos krioklį apžiūrėsite iš Zimbabvės pusės. Vaikščiodami įrengtais apžvalgos takais, grožėsitės šiuo įstabiu gamtos kūriniu (P.S. Norint apžiūrėti krioklį iš Zambijos pusės būtina viza.). Aplankysite rankdarbių ir suvenyrų turgų, galėsite užsisakyti norimas paslaugas (už papildomą mokestį pasirinktinai): plaukimas Zambezės upe, apžvalginis skrydis sraigtasparniu virš Viktorijos krioklio.

Nakvynė viešbutyje, svečių namuose.

Maitinimas: pusryčiai.

15
diena. Skrydis į Europą.

Pervežimas į oro uostą. Skrydis Viktorija Folsas – Vilnius (su tarpiniais persėdimais).

16
diena. Grįžimas į Lietuvą.

Kelionės kaina asmeniui 2-čiame kambaryje ir 2-tėje palapinėje: nuo 2718 EUR*

Kelionės kaina asmeniui 2-iečiame kambaryje (lodžijose ir viešbutėliuose): nuo 3418 EUR**

Įskaičiuota į kelionės kainą
  • Visi pervežimai – safaris padidinto pravažumo, patogia, gerai vėdinama transporto priemone (angl. safari truck; be kondicionieriaus), pagal programą. Transporto priemonėje yra pirmosios medicinos pagalbos rinkinys, bagažo skyrius, šaldytuvas maistui ir gėrimams, USB jungtys.
  • Maitinimas (kaip nurodyta apraše). Stovyklaujant – trijų kartų maitinimas, pusryčiai kontinentiniai – košė, duona, uogienė, arbata, kava, pienas. Pietums siūlomas „šaltas piknikas“, vakarienei – pagrindinis patiekalas, patiektas sėdint prie stalo apšviesto žibintais. P.S. Pietų ir vakarienės metu gėrimai ir mineralinis vanduo neįskaičiuoti. Jų galima nusipirkti prekybos centruose pakely ir laikyti šaldytuve, esančiame transporto priemonėje. Stovyklaujant maistą gamina virėjas, o keliautojai jam padeda.
  • Stovyklavimo įranga.
  • *8 nakvynės dvivietėse palapinėse, 5 nakvynės viešbutėliuose, svečių namuose, lodžijose Nakvynei stovyklavietėje keliautojai aprūpinami patogiomis palapinėmis (2.4 m ilgis, 2.4 m plotis, 1.9 m aukštis), 6 cm storio čiužinukais. Būtina turėti savo miegmaišį ir mažą pagalvėlę. Keliautojai privalo patys susirinkti palapines, padėti personalui įrengti stovyklavietes. Stovyklavietėse dažniausiai yra galimybė nusiprausti po dušu, įrengiamas WC (dušo nėra stovyklaujant Špickopėje). Kiekvienam keliautojui yra skirta patogi sudedama safario kėdutė. 
  • **13 nakvynių viešbutėliuose, svečių namuose, lodžijose.
  • Ekskursinė – pramoginė programa, bilietai į lankytinus objektus (pagal aprašą).
  • Visi nacionalinių parkų įėjimo mokesčiai.
  • Kvalifikuoto anglakalbio vairuotojo/gido paslaugos turo metu.
  • Profesionalaus GRŪDOS kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos (vyksta susidarius ne mažiau 10-ties turistų grupei; susirinkus mažesnei grupei, kelionė vykdoma su anglakalbiu gidu).
  • Kelionės dokumentų sutvarkymas.
Neįskaičiuota į kelionės kainą
  • Tarptautinio skrydžio Vilnius – Vindhukas (su tarpiniais persėdimais) / Viktorija Folsas – Vilnius (su tarpiniais persėdimais) bilietai nuo 1400 EUR (kaina priklauso nuo aviakompanijos vykdomų akcijų, bilieto pirkimo dienos, sezoniškumo).
  • Namibijos viza ~ 160 EUR/asm. 
  • Zimbabvės viza ~ 50 USD/asm., mokama nuvykus vietoje.
  • Medicininių išlaidų draudimas užsienyje (privalomas), nelaimingų atsitikimų, bagažo ir neįvykusios kelionės draudimas (pagal pageidavimą).
  • Papildomos pramogos ir ekskursijos (kainos tikslinamos).
  • Ausinukų nuoma.
  • Asmeninės išlaidos, arbatpinigiai vietiniams gidams 3-5 USD/asm. (dienai) ir vairuotojams 1-3 USD/asm. (dienai), gėrimai, kitos nepaminėtos išlaidos.
  • P.S. už leidimą fotografuoti ir filmuoti tam tikruose objektuose mokama papildomai.
Papildoma informacija
  • Kelionės organizatorius pasilieka teisę optimizuoti maršrutą likus mėnesiui iki kelionės pradžios.
  • Pasikeitus skrydžių, lėktuvų bilietų ir/arba kitų paslaugų kainoms, valiutų kursams, kelionės programa, data ir kaina gali keistis. Aviabilietai negrąžinami ir nekeičiami, pinigai už juos negrąžinami.
  • Siūlomų ekskursijų, pramogų, objektų lankymo tvarka, skaičius ir kainos gali keistis.
  • Nurodyta tarpinių pervežimų trukmė gali keistis dėl kelių būklės, eismo ar oro sąlygų.
  • Siekdamas užtikrinti keliautojų saugumą, kelionės organizatorius pasilieka teisę keisti kelionės programą, ekskursijų eilės tvarką, viešbučius, skrydžius ir pervežimus dėl aplinkybių arba įvykių kelionės šalyje (gamtos reiškiniai, oro sąlygos, streikai, politinės aplinkybės, etc.), kurių nebuvo galima numatyti iki kelionės pradžios. Kelionės organizatorius neatsako už papildomas išlaidas, atsiradusias dėl šių aplinkybių (pvz, vizų pratęsimas, nauji lėktuvo bilietai, papildomos nakvynės, pervežimai, skiepai ir pan.).
  • Nepamirškite pasirūpinti savo sveikata: pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, kelionėje turėkite individualią vaistinėlę. Rekomenduotinų skiepų sąrašas svetainėje https://www.ulac.lt/keliautojams
  • Rekomenduojamas geltonojo drugio skiepas.
  • LR piliečio pasas turi galioti ne mažiau kaip 6 mėn. po kelionės pabaigos. SVARBU! Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis nauja ES direktyva, joks asmens dokumentas negalioja ilgiau kaip 10 metų po jo išdavimo datos.
Nuolaidos

Keliaujantiems 4-ą kartą į tolimus kraštus                                                       50 EUR

Keliaujantiems 6-ą kartą į tolimus kraštus ir daugiau                                    100 EUR

 

Nuolaidos taikomos tik keliavus į "GRŪDOS" organizuojamas tolimų kraštų keliones. Nuolaidos nesumuojamos. Keliautojai gali rinktis didžiausią tuo metu galiojančią nuolaidą. Nuolaidos netaikomos kelionių priemokoms. Nuolaida taikoma užsakymams padarytiems nuo 2023 11 14.


Detalios informacijos kreiptis į maršruto operatorių
Datos ir kainos
Kelionės datos ir kainos
Apgyvendinimas

Nakvynės kaip nurodyta apraše (vykstant ne mažiau kaip 15 keliautojų)

 

**Apgyvendinimas kaip nurodytas kelionės apraše

Apgyvendinimas kaip nurodytas kelionės apraše

Atsiliepimai (7)

Atsiliepimai

GRŪDA – vienas didžiausių kelionių organizatorių Lietuvoje, jau ketvirtą dešimtmetį kviečia kartu pažinti pasaulį. Augame ir tobulėjame kartu. Jūsų nuomonė – mums labai svarbi, nes padeda pamatyti savo darbą Jūsų akimis, taisyti klaidas, kurti naujus maršrutus. Maloniai prašome įvertinkite mūsų paslaugas pažymėdami žvaigždutes.

Keliavote su mumis? Pasidalinkite įspūdžiais.
5 / 5.0
Kelionės programa
Transportas
Apgyvendinimas
Kelionės vadovo darbas
Vairuotojų darbas
5 / 5.0
Palmira
Keliauta Rugsėjo mėn. 2019
Rekomenduoju
Pacituosiu sparnuota tapusią bendrakeleivio Milvydo frazę: galvojau, kad bus gerai (gražu), bet kad taip gerai (gražu) - nesitikėjau... Linksma 20-ties "dalyvių" (dar vienas sparnuotas posakis) grupė nenuilstančio vedlio Ryto lydimi tyrinėjo pietrytinę Afrikos dalį, keliaudami po Namibiją – Botsvaną – Zambiją. Man tai buvo pilna nuostabių netikėtumų kelionė. Viskas prasidėjo nuo Vindhuko: plačios švarios gatvės, dailūs namai su aukštais čerpių stogais, europietiškas senamiestis bylojo, kad kažkada čia būta vokiečių kolonijos. Pėsčiųjų gatvių sankirtoje stūkso dailiai išeksponuoti 23 meteoritai - tolimųjų galaktikų pasiuntiniai. Puošni 20 a. pradžios geležinkelio stotis stropiai saugoma: senasis interjeras, laukimo paviljonas, mediniai suolai, net bilietų kasų įstiklinimas nepakeistas. Šalia stoties eksponuojami garvežiai, kita geležinkeliečių technika. Miesto panorama su kavos puodeliu rankoje atsiskleidžia nuo Nepriklausomybės muziejaus terasos: apačioje žaislinė Kristaus bažnyčia, kitoje pusėje - tvirtovė, universiteto pastatai bei miesto asfaltuotas gatves aplipę namai, žalios palmių ir gėlių salelės. Už miesto kalvose kuriasi nauji prabangūs gyvenamieji rajonai. Greitai asfaltą keičia dulkėtas žvyrkelis: viskas būtų neblogai, bet ta "tarka"... Pasirodo, kad išasfaltuoti tik didžiąsias gyvenvietes jungiantys keliai, o kiti - žvyrkeliai, kurių Namibijos vyriausybė nebespėja išlyginti, nes labai išaugo turistų skaičius, jie zuja ir gadina kelius. Abipus kelio reti dygūs krūmokšniai, horizontą puošia švelnios kalvos, išilgai kelio - tvoros. Pasirodo, žemvaldžiai turi dešimčių tūkstančių hektarų dydžio fermas, kad galėtų išmaitinti karvių, avių ar ožkų laisvai besiganančias bandas. Viljamas, vairuotojas, sustabdo treką po akacija - tinkamas šešėlis. Markas, mūsų virėjas, atidaro "barą" - pietų metas. Greitai greitai padedame paruošti ir suvalgyti užkandžius ir vėl - kelias. Pirmasis palapinės statymas užtrunka, gerai, kad pagalbininkai netoliese. Prieš saulės laidą leidžiamės į Sesriem tarpeklį. Vanduo ir vėjas pasidarbavo neblogai - vaikštom 30- 40 m gylio tarpeklio dugnu ir gėrimės įvairiais dariniais. Gerai, kad sausasis periodas ir upė išdžiūvusi. Už vieno vingio, ant uolos ilsisi moteris. Užkalbinta didžiuodamasi prisipažįsta esanti kažkelintos kartos Amerikos lietuvė Juodeikis. Taip, ir kur tik lietuvio nesutiksi... Tik prabrėškus kopiame į 45-tą raudono smėlio kopą saulės pasitikti. Atrodo, kad gražiau ir būti negali. Saulė išryškina kopų raudonį, tamsūs šešėliai užaštrina briaunas, balzganame slėnyje juoduoja akacijų kamienai... Saulei riedant link zenito, persėdome į transportą, pritaikytą važiuoti smėliu. Kokia puota akims: kopų šešėliai mainosi, spalvos keičiasi artėjant vidurdieniui. Vaje, pirmąkart pamatytas gyvas oriksas! Nuostabus gyvūnas. Mirties slėnis apgaubia pagarbia tyla, fantasmagoriškai stūkso pajuodę negyvų medžių kamienai baltame suskirdusiame druskos ežero dugne, įrėmintame aukštų raudono smėlio kopų, virš galvų - skaudžiai mėlynas begalinis dangus. Namibo dykumos nuotraukos seniai žadino vaizduotę ir kėlė norą ją pamatyti. Žinojau, kad tai viena iš seniausių dykumų pasaulyje, 50-160 km pločio juosta nusidriekusi palei pietvakarinę Afrikos pakrantę per Angolą ir Namibiją iki Oranžinės upės, kuri, kaip manoma, papildo kopas raudonu smėliu. Išdžiūstančios upės, kuriose vandens kartais būna tik kelias dienas per metus, padalina dykumą į dvi dalis: pietinė Namibo dykumos dalis Kuisebo upės pietiniame krante sudaryta iš 320 km ilgio ir 120 km pločio smėlio kopų juostos. Smėlio kopos orientuotos viena kryptimi dėl vyraujančių pietų krypties vėjų. Centrinė ir šiaurinė Namibo dykumos dalys Kuisebo upės šiauriniame krante daugiausia padengtos granitu, smiltainiu, žvirgždu, gargždu, rieduliais. Kuisebo upės kanjonas ir augalija sulaiko smėlio kopų slinkimą. Taip susidaro dvi visiškai skirtingos aplinkos, egzistuojančios viena šalia kitos. Karo metu net 2.5 metų šios upės tarpeklyje nuo karo tarnybos slėpėsi du vokiečiai geologai. Pakeliui į Svakopmundą kavos pertraukėlė geriausioje dykumos kepyklėlėje. Jos teritorija išmoningai apželdinta ir sutvarkyta, naudojant senus automobilius, degalinės ir santechnikos prietaisus. Kieme palaidotas kepyklos įkūrėjas... Kuo arčiau Atlanto vandenyno, tuo mažiau saulės, daugiau drėgmės. Erdvus, išpuoselėtas apie 45 tūkstančius gyventojų turintis uostamiestis su išdailintais pastatais bylote byloja apie vokiečių įtaką. Apžiūrėjome įspūdingas uolienas prieš kristalų muziejų, bet vidun, deja, nepatekome: sekmadienis. Kavinukės ir parduotuvės nepadoriai europietiškos. Žvilgsnis į miesto panoramą iš medinio bokšto viršaus: namai, vandenynas, čia pat smėlio kopos ir dykuma. 19 a. pabaigoje austrų botanikas F. Velvičius dykumoje aptiko keistą augalą: sumedėjęs gumbo pavidalo stiebas (iki 1 m skersmens) viršūnėje dviskiltis; nuo skilčių kraštų skleidžiasi du platūs iki 3 m ilgio lapai, jų pamatinė dalis visą laiką auga, o viršūnė pamažu nyksta; prie lapų pamato susidaro kankorėžio pavidalo žiedynai; kai sėklos subręsta, kankorėžiai parausta. Velvičija drėgmę gauna iš ryto rasos. Manoma, kad augalas labai lėtai gali augti daugiau nei 1000 metų. Nuostabioji velvičija laikoma gyvąja fosilija. Augalas pavaizduotas Namibijos herbe ir yra griežtai saugomas. Prifotografavome tų augalėlių pilnas atmintines. Dar vienos senienos daugiau kaip 700 mln. metų amžiaus laukė pavakare - plikos granitinės Špickopės uolos. Jų papėdėje greitai išdygo mūsų palapinės, kaip žirniai pabirome ant artimiausių uolų palydėti poilsiui saulę. Ši nakvynė man įsimintiniausia kelionėje, buvome beveik vieni dykumoje, po aukštu žvaigždėtu dangumi, ieškojome Pietų kryžiaus, kitų žvaigždynų (gerai, kad Rytas gali parodyti), ryte vėl kopėme jau ant kitų uolų saulės pasitikti, apžvelgti nuraudonintas uolas, ilgus šešėlius slėnyje. Improvizuotas suvenyrų turgelis prie išvažiavimo iš teritorijos - juk kaimo, kurio teritorijoje uolos, gyventojai nori paprekiauti... Gamtos išradingumas pralenkia žmogaus vaizduotę: Erongo sukietėjusios kalvos pribarstytos tokių įdomių ir netikėtų uolų darinių, didžiulių "kamuolių", kurie, atrodo, vos laikosi. Ir tik laiko klausimas, kada nuriedės pakalnėn. Sunkiai mano protas priėmė informaciją, kad čia, Kalkfeld vietovėje, fermerio žemėse, prieš 170 mln. metų dinozaurai purve pripėdavo, pėdsakai suakmenėjo, o mes dabar vaikštome tais pėdsakais, bet nieko nepaliekame, tik stebimės, kad visai nedidelės tos pėdutės...Gyvą gepardą laisvėje sunkoka pamatyti, bet gepardų prieglaudoje jų apie 40 - vieni patenka sužeisti slaugymui, pasveikę paleidžiami laisvėn, kiti, nemokantys savarankiški ieškotis maisto, lieka visam gyvenimui. Namibija labai retai apgyvendinta šalis, tad galimybė apsilankyti pas neseniai įsikūrusią naujoje vietoje himbų šeimyną buvo su džiaugsmu sutikta. Išpuoselėtas laistomas daržas kažkaip nesiderino su klajokliais himbais ir jų moliu drėbtomis trobelėmis. Vyras dažniausiai turi tris žmonas, Jam statomas didžiausias namelis, aplinkui - po namelį žmonoms ir atskirai vaikams. Dykumų gyventojos turi rytines ir vakarines švarinimosi procedūras smilkymu. Plaukus suvelia į dredus ir apvelia moliu. Dredų galuose - dirbtinių plaukų uodegos, kūnus ištepa sviesto, žolelių, trintos uolienos mišinių, - taip oda apsaugoma nuo saulės ir vabzdžių įkandimų. Genties moterys vis dar vaikšto pusnuogės, prisidengusios išdirbta oda, tačiau išsiskiria originaliomis šukuosenomis ir papuošalais. Kojų papuošalai nusako moters statusą: ištekėjusi ar ne, kiek turi vaikų. Kūdikiai nuskutami plikai arba jiems paliekama nedidelė plaukų sruoga viršugalvyje. Paaugusiems berniukams pinama viena kasa, o mergaitėms – dvi. Sulaukę brandos, jaunuoliai lieka su viena kasa, o merginos puošiasi daug kasyčių (dredų). Kai himba moteris išteka ji pasipuošia karūna iš avies odos, o kaseles ištepa raudona pasta. Šios genties gyventojai neturi keturių priekinių dantų – tai meilės karvėms išraiška, nes šie gyvūnai taip pat neturi apatinių dantų. Todėl kai vaikui sukanka 11 metų, jam dantys pašalinami. Kartkartėmis parduotuvėse ar gatvėse šmėsteli dar vienos genties išskirtinai atrodančios moterys - hererų genties atstovės. Jos dažniausiai dėvi XIX amžiaus drabužius, kuriuos paveldėjo iš vokiečių: vilki žemę siekiančias įvairiaspalves, senoviškas suknias. Tokių gyventojų galvas puošia įmantriai susukti, neįprastos formos apdangalai, imituojantys karvės ragus. Kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau laukinių gyvūnų. Pakelėse sutinkame besiganančių dramblių, žirafų, net raganosių. Etošos nacionaliniame parke gyvūnai labai gerai jaučiasi - jų niekas nemedžioja. Pakeliui stebime liūtų porelę: jie tiek "atsipūtę" ir nekreipia dėmesio į aplinką, kad mylisi. Drambliai, zebrai pilkšvos spalvos - dulkės savo daro. Laukuose ganosi visokiausių rūšių antilopės. Sausuoju metų laiku šioje milžiniškoje teritorijoje išliko vos 120 vietų, kuriose žvėrims galima atsigerti. Kai kurios iš jų vandeniu papildomos iš gręžinių. Tad prie šių oazių būriais traukia žvėrys. Ypač patiko naktį stebėti penkių raganosių dramą. Prie besimėgaujančių vandeniu dviejų suaugusių raganosių ir raganosiuko prisigretino dar du. Matyt, tai buvo patinai, tad, užvirus kraujui, kilo grumtynės. Mama raganosė su vaiku greitai pasišalino. Mėnulio pilnatis išryškino gyvūnų atspindžius vandenyje. Užgniaužę kvapą laukėme atomazgos. Rytas užsiminė apie nakvynę prie upės, bet pakeliui karštyje dar lankome Hoba meteoritą - didžiausias žinomas žemę pasiekęs meteoritas, beveik šimtaprocentinis geležies gabalas. Pagaliau pažadėtas vanduo! Nakvynė palapinėje ant žolės prie Okavango upės įsikūrusiame kempinge garsų pilname pasaulyje. Kaipgi vakarėjant nepaplaukioti laiveliu upe. Krantuose verda kaimo gyventojų gyvenimas: vaikai išdykaudami vartosi ir rodo savo išmonę, kitur kaimiečiai susirinko išsimaudyti, išskalbti drabužius, prisisemti talpas vandens, už posūkio - žvejų valtelės. Ant sąnašyno paskutiniuose saulės spinduliuose šildosi krokodilas. Priplaukiame begemotų šeimyną - jų daugiau kaip 20 galvų, vis dar sulindę į vandenį, saugo odą nuo saulės spindulių. Jie - naktiniai gyvūnai, krantan išlipa sutemus. Saulėlydis puikus. Dar viena begemotų kolonija turškiasi prie pat stovyklavietės - ne veltui jos teritorija aptverta ir įrengtas elektrinis piemuo... Ar galima atsispirti pagundai pasižvalgyti į Okavango deltą iš viršaus? Mūsų Cesna nenoriai užsiveda - karštis tą popietę buvo didelis. Upė atsišakoja į keturias vagas, kurios dar šakojasi, sukurdamos pelkynus, daugybę protakų, knibždėte knibždančius gyvybės. Pro lėktuvėlio langą apačioje išryškėjo deltos struktūra, matėsi bandos dramblių, žirafų, antilopių... Ir gaisrų nuniokotos teritorijos - vis tik labai sausringas metas. Nakvynės vieton nendrėmis apžėlusiais kanalais plaukėme luotais, pakeliui stebėdami paukščius, prie vandens besiganančius buivolus, net dramblių šeimyną. Stovyklavietėje - stacionarios palapinės su improvizuotu dušu. Vakarėjant, karščiui atlėgus, pasivaikščiojimas mažomis grupelėmis su vietas žinančiais vedliais po laukinę gamtą - gal pamatysime kokį gyvūną. Nuostabu stebėti nerūpestingai besiganančias žirafas, prabėgančią dramblių šeimyną, karpočius, zebrus. Palapinės sustatytos prie įlankos, kurioje pukši begemotai, tad buvome įspėti naktį nekišti nosies iš palapinių, kad išvengtume nepageidaujamos akistatos. Pakeliui į druskų lygumas papietauti sustojame privačioje teritorijoje - čia auga daug baobabų ir, o stebukle!, yra didelis baseinas. Puikiai atsigaivinome žydrame vandenyje. Baobabą Makgadigadžio druskų lygumoje apglėbėme tik sustoję į 12-os žmonių grandinę. Įspūdingo dydžio medis! Makgadigadžio druskinga dykuma susiformavo didžiulio ežero dugne, vietomis jos teritorija apžėlusi viksvomis ar žole, vietomis - balzganos druskos dykros, kai kur kyšo palmių guoteliai. Saulės palydėjimas suskeldėtu paviršiumi pasidengusioje druskingoje dykumoje kuria nerealumo nuotaiką. Jau akis apsiprato su gyvūnų gausa, atrodo, na kuo dagiau ta Afrika nustebins, bet... Plaukimas Čiobės upe saulei leidžiantis uždėjo dar vieną nenuplaunamą žymę įspūdžių gausoje. Dramblių šeimynos dramatiškas kėlimasis per upę iš salos į žemyną, daugybė besiganančių buivolų, čia pat kaip rąstai tįsantys krokodilai, šokinėjančios Tomsono gazelės, šlykštukai marabu, išdidusis baltagalvis jūrinis erelis, susikrovęs lizdą aukštai medyje... Žvilgsnis užkliūva už didžiulę žuvį ryjančio kormorano, raibų patarškų būrelio... Keliamės keltu per Zambezę į Zambiją. Šalia nebaigtas statyti tiltas gerokai palengvintų susisiekimą, tačiau kažin ar sutrumpėtų muitinės procedūros - vairuotojams tenka įveikti daug formalumų, laukdami smalsiai stebime čionykščių gyventojų aprangą ir šukuosenas. Viešbučio prie Livingstono teritorijoje pilna įspėjimų apie tūnančius krokodilus ir begemotus, prie namelio tvenkinyje šildosi gražuolis krokodiliukas. Džiaugiuosi, pasirinkusi Viktorijos krioklio apžvalgą su skrydžiu į tarpeklį. Nerealūs įspūdžiai, kai malūnsparnis nusileidžia į virš 100 m gylio tarpeklį, nardo jo vingiais, kyla, beveik liesdamas medžių viršūnes! Viktorijos krioklys dėl sausros susitraukė 70%, bet vis tiek įspūdingai atrodo aplinka, tarpeklio uolos, pasivaikščiojimas pakrante, ieškant geresnio kadro... Tiek daug žadėjusi kelionė pranoko visus lūkesčius. Retai kada gali susitikti akis į akį su nepaliesta gamta, kur dar rasi kelio ženklų, įspėjančių apie dramblių migracinį koridorių ir tuoj pat per kelią pražingsniuoja dramblių šeimyna, nerealūs dykumų, raudono smėlio kopų, druskų plynių, žaliuojančių šlapynių vaizdai. Kelionės gerumą padidino gera organizacija, išmanus vietinis virėjas, išmintingas vairuotojas ir, žinoma, mūsų puikusis lietuviškas vadas Rytas, o kur dar linksmieji bendrakeleiviai! Ačiū GRŪDAI ir visai jos komandai! Palmira
5 / 5.0
Elena
Keliauta Lapkričio mėn. 2018
Rekomenduoju
Kelionė buvo puiki, nesunki. Labai informatyvi. Kelionės vadovas Rytas Šalna tikrai labai daug įdomaus pasakojo, atsakė į visus pateiktus klausimus. Šaunūs buvo vietiniai darbuotojai: vairuotojas ir, nuostabius patiekalus gaminantis lauko sąlygomis, virėjas. Ačiū jiems. Maistas buvo skanus, įprastas europiečiui. Grupė taip pat buvo nuostabi, niekas niekur nevėlavo, nebuvo jokių nesusipratimų. Viskas buvo aišku ir paprasta, visi buvo labai draugiški ir geranoriški. Dėkoju GRŪDAI už kelionę, už tai, kad nenuilstamai ieško naujų maršrutų nepasotinamiems mūsų keliautojams.
5 / 5.0
Regina
Keliauta Lapkričio mėn. 2018
Rekomenduoju
Kelionė puiki, labai įspūdinga. Praėjus mėnesiui atmintyje iškyla dykumų, savanos ir žvėrių vaizdai. Labai įdomus, informatyvus vadovo Ryto Šalnos pasakojimas apie Afriką ir lankytinas šalis, jų gyventojus, ekonomiką, gyvūniją, augmeniją. Įsimintini pasakojimai, kadangi informacija buvo pateikiama vaizdingai, labai daug palyginimų. Labai buvo malonus Ryto dėmesingumas keliautojams. Visada pasirengęs padėti, patarti, atsakyti į užduotus klausimus. Atsirasdavo šalia, kai kildavo problemų muitinėse (mano anglų kalbos žinios ribotos), padėdavo sutvarkyti palapinę. Pakankamai daug esu keliavusi su įvairiais vadovais, tačiau šis vadovas ryškiai išsiskiria iš kitų. Kelionė vyko sklandžiai, malonūs vairuotojas su virėju.
5 / 5.0
Linas
Keliauta Balandžio mėn. 2018
Rekomenduoju
Šis mano komentaras skirtas dvejojantiems dėl Afrikos. Nedvejokit!!! Skubiai vykte ten, į Namibiją, į Botsvaną, į Zambiją. Nesvarbu, Jūs patyręs keliautojas, ar tik besidairantis po pasaulio platybes, Jūs pamilsite šį žemyną. Dėl gamtos, dėl kraštovaizdžių, dėl egzotikos, dėl vietinių žmonių, dėl unikalių vietų, dėl kerinčio grožio saulėlydžių ir saulėtekių. Tai dar neatrastos ir nenutryptos turistų šalys, kuriose visiškai saugu ir jauku, kuriose žmonės natūraliai šypsosi. Jau vien dėl apelsininės spalvos Namibo dykumos neaprėpiamų tolių čia verta skristi. Ir nebijokit, kad teks miegoti palapinėse. Jūs niekur kitur pro atvirą palapinės stogą nematysit tokio žvaigždėto dangaus, raudono mėnulio, ryškiausio pietų danguje Pietų Kryžiaus žvaigždyno. Jūs niekur kitur nepajausit, kai vos už keliolikos metrų pro Jūsų palapinę prašnopuoja dramblių šeimynėlė, ar kokia smalsi žirafa tiesiog prie įėjimo į palapinę palieka savo ženklų, kad tik ką ji čia buvo. Ir nebijokit tų moskitų. Jų nėra tiek daug, kiek įsivaizduojate. O dar čia pat, laužavietė, joje profesionaliai ruošiamas gardus maistas! Būtinai turėkite gerus žiūronus. Gyvūnijos čia begalybė, labai smalsu iš arti tyrinėti žvėris, paukščius. Joks pasakojimas neatpirks to, ką pamatysite savo akimis. Tai nėra poilsinė kelionė, bet primygtinai rekomenduoju bent keletą naktų nemiegoti. Bus galimybė prie specialiai įrengtų ir apšviestų regyklų stebėti naktį atsigerti ateinačios gyvūnijos. O čia bus visko, ir kaimenės pagal tam tikrą eiliškumą atkeliaujančių įvairiausių žvėrių, ir kova dėl to, kas pirmesnis atsigaivins vandens gurkšniu, kad ir kaip bebūtų liūdna, ir plėšrūnų puota, dorojant neapdairę antilopę. Niekur kitur nebus galimybės prisiliesti prie augalo-velvičijos, kuriam sunku įsivaizduoti-virš 1000 metų! Tik šioje šalyje galėsit pakeliauti laiku į praeitį, nes turėsit galimybę apsilankyti senovinėje himbų gentyje. O kokia egzotika, kai tave vietiniai gyventojai neįžengiamose pelkėse, siauruose protakuose plukdo mokoro kanojomis! Ir visai šalia, už vešlių žolynų girdisi begemotų pliuškenimas. Neįmanoma visko perteikti ir papasokoti. O ir nereikia. Reikia viską pačiam patirti, pamatyti, užuosti, pajausti. Nuvažiuosit virš 4500 kilometrų savana, pusdykume, dykuma, smėlynais, žvyrynais, vešlios augmenijos laukais, išdžiūvusių upių slėniais. Tai kelionė, kuri niekaip neprailgo. Su malonumu ją būtų galima pratęsti. Ir tai ne mano vieno įspūdžiai. O jei dar pasiseks, ir su Jumis bus Rytas, patikėkit, tikrai tapsite Namibijos, Botsvanos ir visos Afrikos fanais! Galiu ląžintis iš bet ko- nėra ir niekada nebus nė vieno gamtos mylėtojo, kuris pasakytų, kad tai tik vidutinė kelionė!
5 / 5.0
Rytas Šalna
Keliauta Lapkričio mėn. 2018
Rekomenduoju
Nuo Namibo dykumos iki Viktorijos krioklio Bet kuriam keliautojui ateina laikas pasiryžti aplankyti Afriką. Ne tas šalis, į kurias vyksta milijoniniai poilsiautojų srautai, kur pigu, bet į Užsacharės Afriką, juodąją šio žemyno dalį, kuri iš esmės skiriasi nuo musulmoniškosios Afrikos šiaurės. Iš patirties gerai žinau, kad šioji patirtis, kiek bebūtų keliavęs ir apkeliavęs pasaulio žmogus, visada yra kitokia, ypač, kai į juodąją Afriką vykstama pirmąsyk. Nėra taip paprasta nuspręsti, kuri šalis turi tapti pirmąja, nes rinktis yra iš ko. Ir net jeigu nesvarbu kelionės kaina, pasirinkimas nėra lengvas ir dažniausiai yra spontaniškas. Galbūt rekomendavo draugai, žinovai, galbūt rodė įdomią laidą per „Animal planet“ ar kokią kitą pažintinę ar kelionių televiziją. Ir vis dėlto, ką pasirinkti?.. Mano patarimas – Namibija. Neabejoju, kad ši šalis daugeliui girdėta, bet neaišku, nei kas ten, nei kaip. Tačiau meskim nežinojimą į šoną! Ši šalis niekada nenuvilia keliautojų, nesvarbu, kiek reikės išlieti prakaito ar praryti dulkių. Taigi – Namibija. O kas, jeigu prie šio Afrikos stebuklo dar pridėsime kaimyninę Botsvaną ir kiek tolėliau esančią Zambiją? Bet pradėkime nuo pradžių. Namibiją galiu drąsiai skirti prie TOP pasaulio lankytinų šalių. Taip, ir tuo visiškai neabejoju, net jeigu apie ją ne ką esate girdėję. Puikiai žinau, kad pasaulyje sparčiai gausėja masinio turizmo šalių ar konkrečių vietų. Kas keliauja, gerai žino, kad kai kur jau nėra taip paprasta patekti į muziejų, galeriją, puikų restoraną, prieiti prie vietos, iš kurios atsiveria gražus vaizdas, nes tenka stovėti eilėje, na, o žygeiviai puikiai žino, kad norint kažkur rimčiau pavaikščioti, tenka registruotis prieš pusmetį ar dar anksčiau. Ir dar galybė kitokių masinio turizmo, galinčio apkartinti bet kurią kelionę, pavyzdžių. Visi šie trikdžiai netinka Namibijai. Nusileidus šioje pietvakarių Afrikos šalyje laikas tarsi sustoja. Niekas čia neskuba, nes ir nėra kam skubėti. Beveik 13 kartų didesnėje už Lietuvą šalyje gyventojų mažiau nei pas mus. Sveiki atvykę į labai retai gyvenamą kraštą. Tai milžiniškas kontrastas daugumai Afrikos valstybių, kuriose žmonių gausa begalinė. Į Namibiją dažniausiai vykstama ne dėl žmonių, bet gamtos, kraštovaizdžio, to, kas praturtina ir išlaisvina sielą. Čia apstu pirmapradžių gamtos vaizdų, beribių tolių ir plačių horizontų. Laikas čia praranda prasmę, nes kur pažvelgsi, virš žemės kyšo milijonų, šimtų milijonų ar net milijardų metų senumo uolienos: neįtikėtinų formų, sluoksnių, spalvų. Ypač rytais ir vakarais, kai aštrūs saulės spinduliai išryškina nepaprastą gamtos grožį. Sunkiai žmogaus protui suvokiama geologinė praeitis Namibijoje sukūrė tokius gamtos stebuklus, kad jų tyrinėti atvyksta mokslininkai iš viso pasaulio – čia galima prisikasti prie mūsų planetos formavimosi pradmenų. Akis užburiančios formos atrodo niekur nematytos, kažkas visiškai naujo – eldoradas bet kuriam kelionių smaližiui. Keliauti po Namibiją, vadinasi, įveikti nemažus atstumus, kur kiekviena ilgesnė atkarpa kupina atradimų. Kur bevažiuotum, akivaizdžiai keičiasi gamtos rūbas. Čia driekiasi medžių savana, pereinanti į krūmų sąžalynus, dar toliau augmenija išretėja ir kraštovaizdyje dominuoja pusdykumė ar dykuma. Pastarieji gamtos kraštovaizdžiai ir suteikė šlovę Namibijai. Dykumos yra neatskiriama šios šalies vizitinė kortelė. Jos apima didelį plotą, jų įvairovė didesnė nei būtų galima aprašyti ar suvokti. Visi atvykę čionai skuba į Namibo dykumą, ir neatsitiktinai – tai seniausia dykuma pasaulyje. Kol mokslininkai mėgina nustatyti jos amžių, galima drąsiai teigti, kad kukliausiais skaičiavimais – maždaug 20 milijonų metų! Vargu ar ką sako šis skaičius, bet, palyginus Namibą su gerai žinoma Sachara, pastaroji tėra tik kūdikis. Pamatyti Namibo dykumą – šioks toks iššūkis, nes tikrai bus karšta, tikrai teks paprakaituoti, bet tai niekis, kai matau, kaip mano keliautojai energingai kopų keteromis ropščiasi į viršų. Čia nereikia baimintis kopų sergėtojų, lipti galima kiek tik patinka ir kur patinka: smėlio tiek, kad užteks visoms kartoms į priekį. Kas nuslinks, tą atgalios supustys vėjas. Namibo dykuma užburia, nors tai nesvetinga ir žmogaus organizmui priešiška aplinka, bet visi, kas prisiliečia prie jos spalvų, smėlio, spalvų kontrastų, tampa pakylėti – įveikę save, išvydę nežemiško grožio vaizdų. Namibo dykuma suteikia keliautojams suvokimą, kad šioje šalyje vyrauja tik karštis ir sausra, tačiau dauguma keliautojų stengiasi patekti ir prie Atlanto vandenyno. Koks nesuderinamumas – dykuma ir vanduo! Ir ne tik. Pakrantėje patenkama tarsi į kitą planetą – ne dėl vėjo, bet vėsaus oro. Namibijos pakraščiu teka šaltoji Bengelos srovė, nešanti vėsų vandenį iš Antarktinių platumų. Pakrantėje pridygę miestų: Svakopmundas, Liudericas, Volvis Bėjus, ir kitų mažesnių. Kitados šiuos keistus klimatinius ypatumus įvertino vokiečiai ir anglai, įkūrę šiuos miestus ir kolonizavę Namibiją. Daug negerų dalykų išlikę atmintyje iš tų laikų, bet tai tapę Namibijos istorija, šios šalies gyventojai žvelgia į ateitį ir vis rečiau žvalgosi praeitin. Vokiečių įkurti miestai ir dabar žavi to laikmečio architektūra, apstu jų kultūros palikimo, daug švaros ir išpuoselėtos aplinkos. Visai kitokia Afrika nei galima įsivaizduoti. Visada ir visi keliautojai būna nustebę, kad tai Afrikos šalis. Taip, tai Namibija, kurią kūrė vietos gentys ir vokiečiai, anglai, pietų afrikiečiai. Europiniai pavyzdžiai persmelkė šios šalies gyventojų mentalitetą, dėl to namibiečiai kitokie, o tai suteikia dar daugiau įdomumo. Namibija – didelė šalis, dėl to ryškūs jos klimatiniai skirtumai. Kur gausiau drėgmės, ten ir žmonių daugiau, o tai – šiaurė. Ji atokiau nuo civilizuoto šalies vidurio. Į šiaurę keliautojai vyksta daugiausia dėl dviejų priežasčių – civilizacijos nepaliestų genčių ir laukinės gyvūnijos. Gyvūnų Namibijoje daug, ypač ten, kur nėra fermerių tvorų ir kur nėra gyvulių, nes galvijai ir laukiniai gyvūnai šioje šalyje kartu negyvena. Šiaurėje yra vienas seniausių nacionalinių parkų Namibijoje, jis apima maždaug trečdalį Lietuvos ploto. Tai garsioji Etoša. Įkurtas dar vokiečių laikais kaip draustinis, parkas tapo vienu iš pirmųjų Afrikoje. Jo laukinės gyvūnijos gausa nepalieka abejingų, verčia aikčioti, stebėtis, džiūgauti. Svarbiausia, stebint garsiai nešaukti, nes mūsų emocijos nepatinka daugeliui gyvūnų – tai trikdis, kuris verčia juos nerimauti, bėgti ir slėptis. Kiek bevardytumėte žinomų Afrikos gyvūnų, visus, vos su keliomis išimtimis, čia pamatysite. Lankantis Etošoje tenka įjungti daug pojūčių – ne tik regą, bet ir klausą, uoslę. Atradėjiškai keliaujantys paprastai gyvena palapinėse, ir koks malonumas, kai kažkur netoliese nakties tyloje pasigirsta riaumojantys liūtai, staugiantys drambliai ir galybę kitokių garsų skleidžiantys bala žino kokie gyvūnai. Tai – Afrika, tai – Namibija. Po tokių naktų būna daug aptarimų: „Ar girdėjote, kas ten buvo?..“ Tačiau jokios baimės, nes žmonės čia apsikeičia vietomis su gyvūnais: mes gyvename aptvertuose kempinguose, t. y. už tvorų, o laukiniai gyvūnai stebi iš priešingos pusės, iš laisvės. Norintiems suteikiama ir dar daugiau adrenalino – įsikuriama ne kempinge, bet laukinėje gamtoje. Tada ir dramblys palapinės šoną gali prabraukti, ir begemotas naktį ieškodamas maisto pražygiuoti, ir smalsios bebaimės žirafos paskabyti lapų nuo greta palapinių augančių medžių šakų. Svarbiausia nesimaišyti jiems ant kelio ir nedrumsti ramybės – mes tiems žolėdžiams neįdomūs. Būti šio natūralaus zoologijos sodo stebėtoju – daugelio tikrų keliautojų svajonė. Ryžkitės! Keliaujant po Namibiją būtina nepamiršti ir jos čiabuvių gyventojų, akistata su kuriais svariai praturtina kelionę. Dardant žvyruotais keliais link šiaurės patenkama į damarų žemę Damaralandą. Čia daug skurdo, didžiulis kontrastas sostinei ir kitiems didesniems miestams. Damarai, kaip ir kitos gentys, savo kalboje naudoja iš neatmenamų laikų išlikusius klikus, keliautojams siūlo gausybę retų mineralų, o jų geologinės žinios tiesiog stebina. Pirmą kartą išvydę garsios hererų genties moteris, daugelis nusistebi jų išvaizda. Tikra hererė – išdidi, visada puošni, rengiasi plačiais pūstais sijonais. Šią madą hererų moterys perėmė iš XIX a. Namibijoje gyvenusių kolonizatorių vokiečių moterų. Pastarosios, atvykusios iš puritoniškosios to meto Vokietijos, negalėjo žiūrėti į pusnuoges hereres – mokė jas siūti, rengtis taip, kaip pridera. Daug laiko prabėgo nuo tų laikų, tačiau daug hererių ir toliau tęsia joms pasiūlytą madą, tiesa, drabužius papildė įmantriais medžiaginiais galvos apdangalais, primenančiais karvės ragus. Galvijai hererams kitados buvo didžiausias turtas, tad ragai ant moterų galvų yra to simbolis. Pačiuose Namibijos šiaurės vakaruose patenkama į Kaokolandą – bene egzotiškiausią šios šalies regioną. Jis turistų dar mažai lankomas, nedaug čia kelių ir kitos infrastruktūros. O visi tie, kurie atvyksta, trokšta pažinties su himbų gentimi. Istoriškai susiklostė, kad šis regionas liko nuošalyje nuo intensyvaus kolonizavimo. Autonomiškai gyvenę himbai ilgai nebuvo veikiami civilizacijos, laikėsi savito gyvenimo būdo, puoselėjo tradicijas ir papročius. Nuošalūs himbai nepaliauja stebinti ir šiais laikais – reikia tik apsilankyti jų aptvertuose kaimuose. Himbai garbina gyvulius, dievina šventąją ugnį, paklūsta kaimo seniūnui, praktikuoja poligamiją, moterys po senovei nedengia viršutinės kūno dalies, gausiai dabinasi karoliais, apyrankėmis, auskarais, kuria įmantrias šukuosenas, kūną kasdien tepa ochros ir sviesto mišiniu. Himbų gyvenimas lėtai, bet palengva keičiasi: vis daugiau vaikų lanko mokyklą, dėl to žmonės tampa sėslūs, kontaktai su turistais duoda papildomų pajamų, kurios iš esmės keičia šių žmonių gyvenimo būdą. Kaitos procesai lėti, todėl dešimtys tūkstančių himbų užtikrina kiekvienam atvykėliui galimybę persikelti į praeitį ir pamatyti labai daug autentikos. Namibija, kaip ir bet kuri kita pasaulio šalis, keičiasi. Tie pokyčiai matomi visose žmonių gyvenimo srityse. Nors šalį lanko vis daugiau žmonių, pasaulio turizmo žemėlapyje ji išlieka šešėlyje: dėl nežinojimo, dėl abejonių ar nepagrįstų baimių. Vis dar neatrasta, labai viliojanti, galybę gražių vietų turinti Namibija laukia ir jūsų! Vos kelios valandos į rytus nuo Namibijos sostinės Vindhuko ir pasieksime Botsvaną. Jeigu Namibija yra bent kiek girdėta šalis, tai Botsvana daugeliui yra baltoji dėmė žemėlapyje. Ir be reikalo, nes ši dar mažiau civilizuota, žmonių saujelė, kelių nedaug, tačiau laukinės neliestos gamtos – šimtai tūkstančių kvadratinių kilometrų. Prieš tūkstančius metų, kai Namibijos žemėje dar negyveno juodaodžių bantu rasinei grupei priklausantys žmonės, šiuose kraštuose klajojo sanai, kuriuos mes tradiciškai vadiname bušmėnais. Daug negerovių patyrę sanai, išstumti ir engiami pasislėpė Kalaharyje – didžiulėje skurdžia augmenija apaugusioje pusdykumėje ir savanoje. Jų gyvenimo būdas – medžioklė ir rankiojimas – veiklos, priskiriamos akmens amžiui. Sanai gyvena Botsvanoje, bei kaimyninėse Namibijos ir Pietų Afrikos valstybėse. Labai daug sanų jėga ir prievarta tapo sėslūs, jiems uždrausta medžioti, buvo priversti palikti savo žemes, kuriose staiga rasta brangių gamtos turtų – deimantų, aukso, metalų rūdų. Galimybė pamatyti šiuos gyventojus jų autentiškoje aplinkoje labai maža, tačiau Botsvanoje tokia galimybė yra. Norint juos pasiekti, tenka daug ir ilgai važiuoti. Žvelgiant į šiuos gamtos vaikus apima dvilypis jausmas – kas vis dėlto iš mūsų laimingesni. Sanai puikiai pažįsta aplinką ir tuo didžiuojasi, mes jos nepažįstame taip, kad galėtume joje išgyventi, tačiau esame apsirengę šiuolaikiniais drabužiais, turime daug modernių daiktų, naudojamės visais civilizacijos laimėjimais. Skurdžiai mūsų akimis atrodantys sanai tėra kontrastas mūsų susikurtam pasauliui. Bendraujant su sanais atsiveria labai gilus jų dvasinis pasaulis, ryšys su gamtine aplinka, tiksliau, jie ir yra gamtos dalis. Prisilietimas prie šių žmonių tampa gyvenimo dovana bet kuriam, kas nori pažinti pasaulį tokį, koks jis buvo kažkada. Keliai, kaip plonyčiai siūlai, driekiasi per bekraštes Botsvanos platybes. Tai Kalaharis. Čia mažai vandens, didesnę metų dalį sausa ir labai karšta. Kai sakau žmonėms, kad dar truputį reikia pavažiuoti, dar kažkiek ir bus daug vandens – mažai kas tuo tiki. Bet kuo labiau į šiaurę, tuo arčiau didžiųjų vandenų, kur jo netrūksta ištisus metus. Dykuma, pusdykumė, daugiau kaip tūkstantis kilometrų bet kuria kryptimi iki vandenyno, o čia vanduo. Šis gamtos fenomenas XIX a. viduryje nustebino ir garsųjį keliautoją škotą David Livingstone. Šis galvosūkis taip įkvėpė atradėją, jog šis dalį savo gyvenimo paskyrė Afrikos tyrinėjimams. Daug laiko praėjo, kol buvo įrodyta, kad labai daug vandens į Botsvaną atkeliauja Okavango upe iš šiaurės. Ši upė į niekur neįteka, o plačiai išsišakoja suformuodama milžinišką deltą, kurios vandenys po truputį pranyksta Kalahario smėlynuose. Okavango delta ir yra tas perlas, dėl kurio verta vykti į Botsvaną. Norint įsiskverbti į Okavango deltą, tenka įveikti klastingus ir klampius Kalahario smėlynus, kuriuos per milijonus metų sunešė vandenų srautai. Gamta čia keičiasi labai greitgai: sausus akacijų brūzgynus keičia aukštesni mopanės medžiai, daugėja palmių, kraštovaizdyje ima dominuoti ryški žaluma, žemesnės vietose daug drėgmės, daugėja upių ir upelių. Gamta pasikeičia taip stipriai, jog protas sunkiai priima matomus kontrastus. Tačiau visi laukia kitko – gyvūnų, nes čia jų karalystė. Gamtoje visada reikia būti kantriems: kas moka išlaukti, visada būna apdovanojami įspūdingais reginiais. Okavango delta, kurioje visais laikais gyveno labai mažai žmonių, išliko milžiniška gyvūnų populiacija. Didžiulė teritorija saugoma, o ūkinės veiklos, išskyrus turizmą, beveik nėra. Mažai naminių gyvulių, o kaimų žmonėms labiau apsimoka teikti paslaugas turistams nei verstis žemdirbyste. Kuo toliau važiuojama į šiaurę, tuo daugiau vandens. Pagaliau ir Okavango upė. Tai gyva vandens arterija, turinti ne vieną rankovę, kur vandens lygis priklauso nuo sezono. Jis reguliuoja ir turizmo ritmą, nes drėgnuoju laikotarpiu upės ir upeliai plačiai išlieja – užtvindydami milžinišką teritoriją. Kelių čia beveik nėra, o atstumai įveikiami dažniausiai plokščiadugnėmis mokoro valtimis. Pirmasis įspūdis paprastai ne koks, tačiau pakanka atsiduoti čiabuvių malonei, įsijausti į gamtos aplinką ir apima užtikrintas jausmas, kad tai ne šiaip kelionė, tai potyrių kvintescencija. Afrika Okavango deltoje atsiveria tokiais rakursais, kurių neįmanoma perteikti, tai reikia patirti. Antai susitikimas su hipopotamais plaukiant kanalu, kai "pagarba" šiam gyvūnui tokia didžiulė, jog ir vietiniai traukiasi iš kelio, ir tai daro labai greitai. Čia visi turi žinoti elgesio taisykles ir jų laikytis. Okavango deltoje tikėtis prašmatnaus komforto nereikia – čia gamtos karalystė, kurioje ilsimasi laukinėje gamtoje, kur gyvūnai migruoja nepaisydami žmonių. Tačiau čia apie viską pagalvota, kad viešnagė paliktų kuo geresnius atsiminimus. Gyventi tenka palapinėje, kurioje yra ir lovos, ir net privatus dušas. Gardų maistą iš visos širdies gamina čiabuvių moterys ir vyrai, o valgoma pavėsinėje, iš kurios atsiveria vaizdai į gyvą zoologijos sodą. Geriant kavą galima stebėti antilopes, dramblius, daugybę įvairių paukščių, girdėti vandenyje besiturškiančius hipopotamus. Nieko stebėtino, jeigu storaodžioai drambliai ateis pasidomėti, kaip dvikojams sekasi stovyklavietėje. Gali ateiti vienišius, o gali ir visas tuzinas. Laikantis griežtų instrukcijų turistams organizuojami žygiai pėsčiomis po žvėrių karalystę. Deltoje niekas neskuba, čia laikas praranda prasmę, čia galima atitolti nuo civilizacijos ir pajausti ritmą su gamta. Botsvaną garsina ne tik Okavango delta. Prieš milijonus metų jos teritorija tekėjo galingos upės, nešusios vandenis į milžiniškus vidinius ežerus. Dabar jų dubenys virtę bekraštėmis pūstomo smėlio ir druskų plynėmis, kur nuo karščio raibuliuoja žemė ir dažni miražai. Bet labai retais atvejais ir čia palyja, atiteka vanduo ir plynės tampa sekliais ežerais. Antai Nata draustinis, kur ne tik paukščių karalystė, bet ir kraštovaizdžio stebuklas. Ten galima pamatyti saulę, kuri leidžiasi į vandenį, kai aplink driekiasi dykuma. Pačioje šalies šiaurėje, ties keturių valstybių pasieniu, kur sueina Botsvanos, Namibijos, Zambijos ir Zimbabvės pakraščiai, teka dar viena ištisus metus vandeninga upė – Čobė. Prie jos įkurtas nacionalinis parkas tuo pačiu pavadinimu. Daug gyvūnų jau mačiusiems, kruizas Čobės upe tarsi razina ant torto. Gyvūnų čia visur: vandenyje, ant žemės, ore. Krokodilai, hipopotamai iš labai arti, žolę rupšnojančios antilopės ir buivolai ir spalvos, spalvos, gamtos spalvos. Prie Čobės gyvena labai daug dramblių, čia driekiasi jų migracijų keliai, nepaisantys valstybių sienų. Drambliai turi tokią pajautą, jog jaučia lietų už 280 kilometrų. Ir nors vandens čia apsčiai, bet kai pašaro pritrūksta, drambliai leidžiasi į tolimas keliones – kur palijo ir kur po lietaus išdygsta vešli žolė. Čobė įteka į vieną garsiausių Afrikos upių – Zambezę. Zambezės kirtimas – įvykis, nes iš Botsvanos patenkama į Zambiją. Tūkstančius metų žmonės kėlėsi per upę valtimis, šiais laikais sraunią vagą čia įveikia motorinės priemonės, tačiau ir čia atėjo civilizacija – baigiamas statyti didžiulis tiltas, kuris atvers naują epochą šiame Afrikos kampelyje. Keliantis per Zambezę kiekvienas keliautojas puikiai žino, kad čia pat, netoliese upė dingsta giliame tarpeklyje, sukurdama vieną gražiausių reginių mūsų planetoje – Viktorijos krioklį ir už jo besitęsiantį vingiuotą tarpeklį. Didingiausias krioklys vos kelis mėnesius per metus, kai vanduo plukdo maksimumą savo vandens. Tada jo taip daug, jog vandens purslai neišsitenka krioklyje ir kyla aukštyn milžinišku garų stulpu. Šis vaizdas įkvėpė čia gyvenusius čiabuvius, kurie ir šiais laikais krioklį vadina Mosi oa Tunja – Griaudžiantys dūmai. Kiekvienu metų laiku krioklys turi ką pasiūlyti: drėgnuoju laikotarpiu – daug vandens, kai vandens mažiau – puikiu reginiu, kai vandens nedaug – didingo tarpeklio vaizdu. Kadangi krioklį Zambija dalijasi su Zimbabve, pamatyti jį visą nuo žemės – neįmanoma. Tačiau visi, kas ryžtąsi pakilti į orą – sraigtasparniu ar parasparniu, – apdovanojami nepamirštamu reginiu, kuris prisiminimais perkels į Afriką vėl ir vėl. Tikra Afrika – kitokia, tikra Afrika užburia, tikra Afrika įtraukia ir nepaleidžia. Grūdos kelionių vadovas Rytas Šalna
Apie šalį


Namibija
Botsvana
Zimbabvė
Patarimai


Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems autobusu
Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems lėktuvu į Europos šalis
Alternatyvus ginčo sprendimas
Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems į tolimus kraštus
Standartinės informacijos teikimo forma
Padėsime užsisakyti
Padėsime užsisakyti
Skambinkite
I-V 09:00 - 18:00,   VI : Nedirbame,   VII : Nedirbame 
Kaunas: (8-37) 32 44 54
Vilnius: (8-5) 215 00 77
Klaipėda: (8-46) 31 17 43
Mažeikiai: (8-44) 32 53 00
Buhalterija: (8-37) 40 41 67
Grupėms: (8-37) 40 41 73

Jums taip pat patiks!

Geriausi pasiūlymai - tiesiai į Jūsų pašto dėžutę
Sveikiname! Jūsų el. pašto adresas užregistruotas.
Sveikiname! Toks el.pašto adresas jau yra prenumeratorius.
Kaina nuo::
2718 €