(8-37) 32 44 54
Kaunas
GRŪDOS biurų kontaktai
I-V 09:00 - 18:00,   VI : Nedirbame,   VII : Nedirbame 

Užsakyti kelionę artimiausioje kelionių agentūroje
Parašykite mums

Didysis Centrinės Azijos pažinimo ir poilsio laukinėje gamtoje ratas: Kazachstanas – Kirgizija – Uzbekija – Tadžikija 18d.

KAZACHSTANAS: Almata – Guni etno centras – Šaryno kanjonas – Kolsajaus ir Kaindi ežerai. KIRGIZIJA: Karakolis – Tianšanio kalnai – Altyn Arašano slėnis – Džeti Oguzas – Pasakos kanjonas – Isyk Kulio ežeras – Bokonbajevas (Tamga) – Song Kulio ežeras – Biškekas. UZBEKIJA: Taškentas – Samarkandas. TADŽIKIJA: Pendžikentas – Marguzoro ežerai – Fanų kalnai – Iskanderkulis – Hisaras – Dušanbe
2025.07.16 - 08.02 grupė renkama
Kaina nuo:
2899 €
+ lėktuvų bilietai
Visos datos ir kainos
Programa
Kelionės privalumai

 

Kelionės aukso fondas

Kazachstanas

  • Viešpaties žengimo į dangų (Zenkovo) katedra – bene vienintelė tokia pasaulyje. Almatos Panfilovo parką puošianti cerkvė, tarsi specialiai pasakoms pastatyta, o gal iš jų nugvelbta, skatina aikčioti ne tik dėl saldaus grožio. Sunku suvokti, kad XX amžiaus pradžioje architekto Andrejaus Zenkovo projektuota medinė šventovė iškilo be nei vienos vinies! Maža to, atlaikė žemės drebėjimą.
  • Žaliasis turgus – žemiško ir jusliško Almatos miesto gyvenimo širdis. Aitrūs, intensyvūs vilnijantys kvapai vilioja į žvalgybų, degustacijų ir derybų ekspromtą, kuris pamažu Jus įleis į Vidurio Azijos skonius ir virtuvę.
  • Medeo slėnis – Almatos pietryčiuose gulintis slėnis, išnaudojamas ir sportui, ir poilsiui. Jame yra ir 8-ajame dešimtmetyje pastatyta įspūdinga užtvanka, kuri miestą apsaugo nuo iš vakarinių Tianšanio šlaitų slenkančių sniego ir purvo nuošliaužų bei smarkių kalnų liūčių sukeliamų potvynių.
  • Guni etno centras – jurtų kaimas, kuriame laikas sustojo laukinėje ir mistiškoje klajoklių būtyje. Čia kazachų svetingumą pažinsite per ritualus, o pramogai stebėsite labai azartišką ir pikantišką  Kyz Kuumai (Atpen audaraspak) žaidimą. Varžybas primenantis vyro ir moters lenktyniavimas ant arklių sėkmės atveju pažymimas... bučiniu.
  • Šaryno (Čaryno) kanjonas – šiauriniame Tianšanio kalnų gale, netoli Kinijos sienos, viešpataujantis gigantiškas uolienų masyvas su giliais tarpekliais. Netvarkingos gelsvos, rusvos ar purpurinės kolonos, stačiai besileidžiančios į padžiūvusias ir smėlingas dykras, liudija, kad Žemėje esti kitų planetų paveldo ar jų atspindžio.
  • Kolsajaus ežerai – tarsi skaistūs perlų lašai, nukapsėję tiesiai iš debesų į aukštį nuo 1800 iki 2850 metrų virš jūros lygio ant alpinių pievų ir brandžių eglynų. „Mėlynoji šiaurės Tianšanio apykaklė“, „Kazachstano perlai“ ir kiti tviskantys epitetai geba perteikti vos dalelę to kerinčio ežerų žavesio – visą jį įmanoma patirti tik gyvai.
  • Kaindi ežeras Kolsajaus nacionaliniame parke, 2000 metrų aukštyje, tyvuliuojantis stebuklas, vietoj kurio dar XX amžiaus pradžioje plytėjo slėnis. Po žemės drebėjimo atsiradęs skaidrus, perregimas ežeras su iš dugno kyšančiais eglių kamienais – tarytum nebaigtas, tuo fantastinis, gamtos vaizdas, arba išdidintas vaikystės „sekretas“. Šis ežeras patenka į nutrūktgalviškų keliautojų ir solidžių kelionių žurnalų sudaromus įdomiausių visos planetos vandens telkinių topus. Vien dėl jo verta aplankyti Kazachstaną.

 

Kirgizija

  • Altyn Arašano slėnis – 2000–3000 metrų aukštyje plytintis didingas slėnis, kuriame ne tik leisitės į pasivaikščiojimus gyvastingais, stichiškais takais, bet ir turėsite galimybę išsimaudyti energizuojančiose karštosiose versmėse visiškai natūralaus, komercijos nepaliesto Terskei Alatau kalnų peizažo glėby.
  • Džeti Oguzas vietovė, kurią 2400 metrų aukštyje virš jūros lygio prie šiaurinės Terskei Alatau kalnų pašlaitės rausvina neįprastų formų smiltainio dariniai. Apžiūrėsite įdomiausias Džeti Oguzo įžymybes – gūbrius, vadinamus Septyniais buliais, ir uolą, pelniusią Sudužusios (Perskeltos) širdies vardą.
  • Pasakų (Skazka) kanjonas – tai Marso ryškumo, tarytum išsiliejęs ir apvarvėjęs dykumingų uolų masyvas. Jį sudaro liepsningų atspalvių smiltainio klostės, skiauterės ir sienos, bekompromisiškai šaunančios į aukštį iki 1765 metrų. Apžiūrinėdami didžiausio Kirgizijos ežeroIsyk Kulio krantą liečiančio kanjono pavidalų šėlsmą, galėsite patikrinti, kieno vaizduotė intensyvesnė – Jūsų ar gamtos.
  • Erelius prisijaukinusių medžiotojų kaimas. Kirgizijoje žmonės, kurie treniruoja ir augina plėšriuosius paukščius medžioklėms, vadinami berkutchi. Tai – viena seniausių pasaulyje ir sparčiai nykstanti „profesija“. Kiekvienas žmogaus ir erelio ryšį liudijantis gyvas kadras šiandien – neįkainojamai brangus.
  • Kizil Tu – jurtų gamintojų kaimas, kuriame iš arti galėsite stebėti, kaip iš medinio skeleto ir atskirų jo dalių susideda kuklus, nedidelis, bet visavertis klajoklių būstas. Jurtoje yra visko, kas reikalinga gyvulių augintojų gyvenimui laukinėmis sąlygomis.
  • Kalmak Ašu perėja – iki svaigulio vaizdingas kelias į šiaurinį Song Kulio ežero krantą. Aukščiausiai ji pakyla iki 3447 metrų virš jūros lygio. Turėsite retą progą gėrėtis atsiveriančia prašmatnia Tianšanio kalnų ir slėnių panorama. Perėją galima pravažiuoti tik vos kelis mėnesius per metus, kol jos neužkrauna putlus sniego ir ledo sluoksnis ir Song Kulio ežero pakrantės daugiau nei pusei metų neužsitveria nuo likusio pasaulio.
     

Uzbekija

  • Taškentas, Uzbekijos sostinė – dar vienas Šilko kelio vidurkelės miestas, turintis didingą, pasakiškai gražų senųjų amžių atminimą ir saugo bene seniausią pasaulyje Korano rankraštį.
  • Samarkandas – tai visos pasaulio istorijos raktažodis. Šis vienas seniausių Rytų miestų dabar įtrauktas į UNESCO paveldą kaip kultūrų kryžkelė. Timūridų dinastijos įkūrėjas Tamerlanas ir jo iš skirtingų Azijos kraštų sutelkti kūrėjai bei meistrai Samarkandą pavertė prabangiu islamiškojo regiono centru, dėl kurio didybės aikčiojimai, sumišę su stebukliniais gandais, lig šiol ritasi per buvusį Šilko kelią...

 

Tadžikija

  • Pendžikentas – senosios Sogdianos (Sogdo) valstybės miestas, per kurį perėjo daug tautų, religijų ir kultūrų. Apžiūrėsite apie Sogdo praeitį kuždančius Pendžikento griuvėsius, kurie dabar jau beveik susilyginę su uolėtu paviršiumi: buvusių namų, zoroastrų ugnies šventyklų liekanas, miesto turgaus kontūrus.
  • Rudakio muziejus – Pendžikento mieste esantis persų poezijos tėvo Rudakio garbei pavadintas muziejus, kuriame yra ne tik salė, skirta tadžikų literatūrai, bet ir turtingos skirtingų Tadžikijos regionų bei laikotarpių radinių kolekcijos.
  • Marguzoro ežerai – septyni nuostabūs, netoli vienas kito tyvuliuojantys ežerai Fanų kalnuose, aukštyje nuo 1640 metrų iki 2140 metrų virš jūros lygio: Midžgon, Saya, Gušor, Nofin, Hurdak, Marguzor ir Hazorčašma. Apie šiuos vandens telkinius pasklidusi graudi legenda atitinka jų tikrosios istorijos dvasią. Įsispraudę tarp rusvo smiltainio uolų ir akmenuotų slėnių, šie ežerai išryškėja tarytum tyros žemės ašaros, kurių kiekviena tviska vis kita spalva: tiurkio žalia, dangiškai melsva, aksomiškai mėlyna, net magiškai juoda. Vaikščiodami tarp kelių ypatingo grožio ežerų įsitikinsite, kad gamtai fantazijos niekada nepristinga.
  • Iskanderkulio ežeras – neblėstanti vandens žydrynės, žemės bangų ir dangaus legenda, telkšanti Gisaro kalnagūbrio šiauriniame šlaite, beveik 2200 metrų aukštyje. Tai – ekstatinė gamtos estetika.  Pats pavadinimas kildinamas  iš Aleksandro Didžiojo vardo. Laikas nutyli, ar iki Centrinės Azijos prasiveržęs Makedonijos valdovas, kuris gyveno IV amžiuje prieš mūsų erą, tikrai lankėsi prie šio žavaus vandens telkinio, tačiau sąmokslišką kalnų tylą šia tema pertraukia senos legendos.
  • Hisaras – galingos Bucharos emyrų tvirtovės ir ją aplipusių kitų statinių komplekso atminimas. Bene paslaptingiausias jų – dar senesnis, XVI amžiuje statytas, Mahdumi Azamo mauzoliejus. Mahdumi Azam – ne vardas, o titulas.  Todėl kol kas neužvertas klausimas, kas galėjo amžinam poilsiui atgulti po šiuo didingu kupolu.

 

Profesionalai rekomenduoja!
Tik vieną kartą metuose!

 

Klajokliškos dvasios ekspedicinė GRŪDOS kelionė laukinės gamtos, Rytų kultūrų ir istorijos gerbėjams
Dvi ar net trys kelionės vienoje!

 

KAZACHSTANAS – KIRGIZIJA – UZBEKIJA – TADŽIKIJA 

DIDYSIS Centrinės Azijos pažinimo ir poilsio laukinėje gamtoje ratas,

aplankant Samarkandą – kultūrų kryžkelę – vieną žymiausių visų laikų pasaulio miestų

 

KAZACHSTANAS: Almata – Guni etno centras – Šaryno kanjonas – Kolsajaus ir Kaindi ežerai. KIRGIZIJA: Karakolis – Tianšanio kalnai – Altyn Arašano slėnis – Džeti Oguzas – Pasakos kanjonas – Isyk Kulio ežeras – Bokonbajevas (Tamga) – Song Kulio ežeras – Biškekas. UZBEKIJA: Taškentas – Samarkandas.  TADŽIKIJA: Pendžikentas – Marguzoro ežerai – Fanų kalnai – Iskanderkulis – Hisaras – Dušanbe

 

Jaučiate ilgesį kraštams, kurie skirti ne turistauti, o tyrinėti? GRŪDA sukūrė intelektinio, estetinio, juslinio ir laukinio susižavėjimo ekstazę sukelsiančią kelionę legendinių kalnų ir magiškų kanjonų išraižytu, įdomiausių pasaulio ežerų dramos užlietu, taurių slėnių išgaubtu, klajokliškos būties paženklintu ir jurtų nusagstytu, tūkstantamete praeitimi ir dailiausiomis mečetėmis pasipuošusiu Šilko keliu.

Tai – Centrinės Azijos pažinimo ratas, kuris apima net keturias šalis: Kazachstaną, Kirgiziją, Uzbekiją ir Tadžikiją, kelis galingus istorinius regionus, tarp jų – Sogdianą, Transoksiją, Timūridų imperijos žemes, klajoklių tiurkų ir persų kultūras. Ilgą, dinamišką, permainingą maršrutą vienija tokie didūs vardai kaip Aleksandras Makedonietis, Rudakis, Čingischanas, Timūras Šlubasis, Nikolajus Prževalskis...

Tik keli iš šios keturlypės kelionės burtažodžių: Tianšanis, Šimbulakas, Kaindi ežeras, Altyn Arašanas, Isyk Kulis, Samarkandas, Iskanderkulis... Jūsų stebukliškų išgyvenimų reljefą kurs ir stichiškai vaizdingi žygiai palei keisčiausius vandens telkinius bei kvapą gniaužiančiomis perėjomis, susitikimai su klajokliais, piemenimis, erelius prisijaukinusiais medžiotojais.

Kadaise pasaulio dokumentiką apie Šilko kelią žiūrėjote su pavydu kaip į tolimą svajonę, o dabar pavydėsite patys sau. Nes svetinga ir smalsi Centrinė Azija Jus įsileis į savo stiprią ir dosnią, amžių kovų ir gamtos stichijų užgrūdintą, architektūros šedevrais bei mokslo atradimais spindinčią sielą.

Žiūrėti didelį žemėlapį ir kelionės programą
Kelionės programa
1
diena. Skrydis Vilnius – Almata

Skrydis iš Vilniaus (su persėdimu) į buvusią Kazachstano sostinę Almatą.

Dar namuose Jus kamavo smalsumas: ar atvyksite į laukinį klajoklių kraštą, o gal smoge paskendusį postsocialistinį industrinį ar vis dėlto modernų miestą, dėl kurio kylančios galios nerimsta visas pasaulis? Jau rytoj pirmi atsakymai Jums ateis per ekspresyviausius senosios sostinės vaizdus ir stiprius Vidurio Azijos pojūčius.

Šį tą svarbaus apie miestą šnabžda jo pavadinimas Almaty. Jis galėjo kilti iš senosios, netoli buvusios gyvenvietės, vadintos Almatu, arba iš kurios nors tiurkų kalbos žodžių Alma Ata ar Elma Ata, kuriuos galima versti kaip „obuolių tėvynę“ ar „obuolių protėvį“. Mat miesto apylinkės nuo senų laikų buvo turtingos laukinių obelų. Įvairiausios vietinės gėrybės žadins Jūsų jusles, ir tyrinėjant aplinką, ir landžiojant tarp turgaus prekystalių, ir prie vaišių stalo, nukrauto šviežio ir sotaus klajoklių maisto: vaisių, grynos, bet mūsų lygumose neįprastos mėsos, koldūnų manti, kitokių  įdarytų pyragėlių ir bandelių, plovo, jogurto...

Apetitas kils ne tik valgant, bet ir neriant gilyn į Kazachstano būtąjį laiką, geriant jį gurkšniais nuo amžių prieš mūsų erą iki šių dienų. Pajusite, kad didžiausios Centrinės Azijos valstybės raidoje ryškų įspaudą paliko ir nomadų, ir islamo, ir krikščioniškoji kultūros. Netoli dabartinės Almatos teritorijos, Tianšanio kalnų papėdėje, gyvulių augintojai gyveno jau Bronzos amžiuje. Viduramžiais Žetysu, „Septynių upių“ regione, apėmusiame pietrytinį Kazachstaną ir šiaurinį Kirgizijos pakraštį, kūrėsi Kazachų chanatas. Trumpam ant jo buvo užėjęs Mongolijos galybę siekęs atkurti Džungarų chanatas – Rytų Turkestano valstybė. XVIII amžiuje į pietinį Kazachstano kraštą taikėsi uzbekų Kokando chanatas ir Kinijos imperija. XIX amžiaus vidury jį pasisavino carinė Rusija ir įkūrė Verno miestą, kurio vietoje dabar ir nepaliauja plėstis Almata.

Po Rusijos revoliucijos sekė ilgas sovietų periodas. 1991 metais Kazachstanas tapo nepriklausoma respublika. Jos sostine Almata buvo iki 1997 metų, tuomet šį statusą perėmė visai kitokios dvasios stepių miestas – Astana (2019-2022 metais buvo pervadinta Nur Sultanu ilgamečio šalies diktatoriaus garbei). Bet šviečianti klajoklių būtimi, Šilko kelio šimtmečiais, chanatų karais ir carinės imperijos gyvenimu Almatos, kaip svarbios Rytų tautų gyvenvietės, aureolė išliko. Jūs, patyrę keliautojai, jau pastebėjote, kad nepaslėpti ir neužglaistyti istoriniai, politiniai randai neleidžia atitrūkti nuo tikrovės. Pasiruoškite ją priimti su visomis sodriomis Rytų spalvomis, smarkiais skoniais ir įsimintiniausiomis formomis!

Naktį (paryčiais) atvykimas į Almatą. Sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, važiuosite į viešbutį poilsiui.

2
diena. Almata – miesto turas – Žaliasis turgus – Medeo slėnis – Almata

Prasideda Jūsų nepamirštama kelionė po tankią nemarios gamtos ir savitos, klajoklių būties prisisunkusios kultūros, tačiau šiuolaikinio gyvenimo perbraižomą Centrinę Aziją. Po pusryčių vyksite į išsamų ir aktyvų Almatos miesto turą. Jį pradėsite nuo netolimos praeities: pasivaikščiosite po Antrąjį pasaulinį karą menantį Panfilovo parką. Jus tikrai nustebins parką puošianti Viešpaties žengimo į dangų (Zenkovo) katedra – bene tokia vienintelė pasaulyje. Per gyvenimą jau turbūt regėjote ne vieną jaudinančio grožio Dievo ir maldų buveinę, tačiau ši tarsi specialiai pasakoms pastatyta, o gal iš jų nugvelbta, cerkvė Jus paskatins net aikčioti. Sunku suvokti, kad XX amžiaus pradžioje architekto Andrejaus Pavlovičiaus Zenkovo projektuota medinė šventovė iškilo be nei vienos vinies! Maža to, gudrios konstrukcijos gali padėti statiniui atlaikyti net baisiausias stichijas. Architektas, galbūt su aukščiausiojo Kūrėjo pagalba, jas lyg ir nuspėjo: 1911 metais Almatą purtęs žemės drebėjimas Zenkovo katedros nenugalėjo. 56 metrų aukštis ją dar labiau pastiebia arčiau Dievo ir… rekordų – tai viena iš kelių aukščiausių planetoje medinių krikščioniškų šventovių. O gelsvi soboro fasado tarpsniai ir kupolus bei bokštelius išpuošę elegantiški ornamentai jai suteikia saldžios pilaitės įvaizdį. Pajutote garsiausios krikščioniškos miesto šventovės energiją, tačiau islamas Kazachstane persveria – apie 70 procentų gyventojų yra musulmonai sunitai. Šiandien vietinis gidas Jums parodys ir centrinę Almatos mečetę – didžiausią visoje šalyje: ji gali talpinti net 7000 maldininkų. Šio tūkstantmečio pradžioje atnaujintos mečetės kupolą turkų kaligrafai išdekoravo Korano tekstų ištraukomis. Skaitykite sakraliąją vietos dvasią akimis ir širdimi! Mes, patyrę kelionių organizatoriai, siūlome paprastą, bet efektyvią pilnaverčio svetimos kultūros prisijaukinimo formulę: dar nepažintame mieste svarbiausia aplankyti pagrindines jo šventyklas ir gyvas prekyvietes. Taigi, pabuvosite ne tik dvasiniuose Almatos centruose, bet vyksite ir į labai žemiško, juslinio miesto gyvenimo širdį – didžiulį Žaliąjį turgų, jei tik tą dieną jis veiks (pirmadieniais nedirba). Aitrūs, intensyvūs kvapai vilios į žvalgybų, degustacijų ir derybų ekspromtą: vaišingi ir atkaklūs prekeiviai kvies gurkštelėti kumelės pieno kumyso kymyz ar kupranugario pieno shubat, užkąsti plovo ar makaronų laghman, ragauti sūrių ir mėsos. Teks susitaikyti, kad vietiniai valgo net arklieną ir kupranugarį, nes to kadaise pati gamta išmokė stipriais be jokio kito pasirinkimo turėjusius išlikti Tianšanio ir stepių klajoklius. Būti tvirtais ir sveikais čiabuviams padeda ir liaudies medicina – turguje lig šiol galima rasti gydomųjų žolelių. Prieskoniai ir rytietiški saldumynai gal net patys Jus susiras. Jums pardavėjai į saują bers, o gal Jūsų rankos savaime tiesis link džiovintų ar šviežių, sultingų, ką tik slėniuose nuraškytų vaisių, uogų. Jokia kita vieta taip nesuartina vietinių ir svečių kaip turgus, kur galioja nerašytos  betarpiško bendravimo taisyklės.

C.Azija

Pakeliui pravažiuosite biznio ir komercijos gatvę Al Farabi, valdžios galia spindinčius Prezidento rūmus ir Respublikos aikštę su Nepriklausomybę įkūnijančia Auksinio kario statula. Į pastarojo šimtmečio pasaulį Jūs vėl pateksite nebūdingoje turistinėms kelionėms erdvėje – Almatos metro. Buvusios Kazachstano sostinės požeminiai tuneliai modernumu prilygsta Londonui. Tačiau tik patys atsidūrę ant vėsių marmurinių Almatos metro grindų bei tarp puošnių skliautinių sienų, galėsite susidaryti tikrą įspūdį ir sau atsakyti, ar jos išvis su kažkuo palyginamos.

Po pietų pasuksite į Tianšanio priekalnių globoje tarpstančius miesto pakraščius. Privažiuosite Almatos pietryčiuose gulintį Medeo slėnį. Dar sovietmečiu jis buvo naudojamas sportui ir poilsiui. Pavyzdžiui, 6-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje aukštyje maždaug 1700 metrai virš jūros lygio buvo pastatyta čiuožykla, kurios tribūnos talpina net 10 000 žiūrovų. Ledo arenoje vyksta sporto žaidynės, treniruojasi čiuožėjai, o laisvu nuo profesionalų treniruočių ir varžybų metu čiuožinėja miestiečiai. Aukštikalnėse visada čempionė – gamta. Atsidūrus akistatoje su ja, pojūtis toks tyras, tarsi siela įgytų sparnus.

C.Azija

C.Azija

Grįšite į miestą, tačiau visa apimantis įstabių aukštumų jausmas dar nepaleis. Po vakarienės vietiniame restorane važiuosite į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

3
diena. Almata – Guni etno centas – Šaryno kanjonas – Sati kaimas

Pusryčiai. Šiandien ištrūksite iš miestiško bruzdesio ir pajudėsite link tradicinio klajoklių gyvenimo, kuris nespėja su šiuolaikiniais tempais, technologijomis ir traukiasi į praeitį. Apie 40 kilometrų nuo Almatos, ir Jūs atsidursite jurtų apsupty Guni etno centre. Kas kelis mėnesius gyvenamąją vietą keičiantys ir savo augintiniams žalių plotų ieškantys gyvulių augintojai turi kliautis vien gamtos jėgomis, tam išmoksta skaityti jos siunčiamus ženklus ir įgunda su ja subtiliai bendrauti. Gal ir patys pastebėjote, kad kuo žmonės artimesni su žeme, tuo artimesni ir vieni su kitais. Globėjiškumas, svetingumas yra, galima sakyti, Centrinės Azijos gyventojų genas, padėjęs jiems išgyventi. Pajusite, kaip šiltai ir garbingai Jus čiabuviai priima. Vien koks žodžiais neišmatuojamas jaukumas užlieja klajoklių namuose. Apvalus kilnojamas būstas, dengtas kailiais ar audiniais, kurį lengva greitai sudėti ir išardyti, nėra didelis, neapkrautas daiktais, bet jame yra visko, ko reikia pavargusiam ar sustirusiam svečiui, svarbiausia – yra šilumos. Svetingumą kazachai įtvirtina ir ritualais, kuriuose sudalyvausite ir Jūs. Azartiška ir pikantiška Jūsų viešnagės pas klajoklius staigmena – originalusis Kyz Kuumai (Atpen audaraspak) žaidimas, vadinamas „Merginos vijimusi“. Visų smulkmenų nenupasakosime, nes procesą reikia stebėti gyvai, tik išduosime, kad varžybas primenantis vyro ir moters lenktyniavimas ant arklių sėkmės atveju pažymimas... bučiniu!

C.Azija

C.Azija

Po pietų tęsite kelionę gilyn į Kazachstano pietryčius, kol, nutolę beveik 200 kilometrų nuo Almatos, pasieksite patį šalies pakraštį netoli Kinijos sienos ir šiaurinį Tianšanio kalnų galą. Net 154 kilometrų ruože viešpatauja įspūdingas Šaryno (Čaryno) kanjonas. Šaryno upė kadaise kirto nuosėdinių uolienų masyvą ir išgraužė jame tarpeklius, kurių gylis – nuo 150 iki 300 metrų. Gamtos mainymasis sustingo į analogų pasaulyje neturinčias gigantiškas formas ir ištisas jų kolonadas. Bene išraiškingiausia dalis – Pilių slėnis, kurį užgulę grėsmingai orūs, gynybinius žmonių rankų darbo statinius primenantys įmantrūs dariniai. Tarsi efektų būtų maža, skirtingu metų ir paros laiku slėnį perspalvina saulė ir krituliai, suteikdami jo nepajudinamiems eksponatams vis kitokių – tai skaistesnių, tai blankesnių, tai sodresnių tonų. Netvarkingai dantytos ir karpytos gelsvos, rusvos ar purpurinės uolos, stačiai besileidžiančios į padžiūvusias ir smėlingas dykras, liudija, kad Žemėje esti kitų planetų paveldo ar jų atspindžio. Vakarienei ir nakvynei vyksite į svečių namus. Nakvynė svečių namuose.

C.Azija

C.Azija

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

4
diena. Sati kaimas – Kolsajaus nacionalinis parkas – Žemutinis ežeras – Sati kaimas

Pusryčiai. Jei reikėtų trumpai apibūdinti šios dienos nuotaiką ir aplinką, nusakytume ją taip: širdį tirpdanti, protą relaksuojanti ir kūną stangrinanti gamtos harmonija užburiančių Tianšanio ežerų apsupty. Pirma judėsite į  Kolsajaus ežerų nacionalinį parką. Taip, kaip Tianšanio priekalnes ir Vidurio Azijos stepes užlieja pirmapradis būvis, taip, važiuojant keliais, regis, tarp nesibaigiančių laukų ir gyvulių ganyklų, Jus pamažu užvaldo ramybė. Kai pasieksite šiaurinius Tianšanio siluetus, vingiuojančius visai netoli Kirgizijos sienos, o Almata liks už beveik 300 kilometrų, Jūsų nelygus, kalnuotas kelionės kraštovaizdis pradės pildytis ežerais, tarytum skaistūs perlų lašai nukapsėjusiais tiesiai iš debesų į aukštį nuo 1800 iki 2850 metrų virš jūros lygio ant alpinių pievų ir brandžių eglynų. „Mėlynoji šiaurės Tianšanio apykaklė“, „Kazachstano perlai“ ir kiti tviskantys epitetai geba perteikti vos dalelę to kerinčio ežerų žavesio – visą jį įmanoma patirti tik gyvai. Šį skaistų vėrinį sudaro keturi vaizdingi gėlo vandens telkiniai: Žemutinis (Nizhneye), dar vadinamas Sati, Vidurinysis, arba „Tūkstančio metų senumo“ (Mynzholki), Viršutinis (Verkhneye) ir Kaindi ežeras.

C.Azija

C.Azija

Pasivaikščiosite prie Žemutinio ežero, išsiliejusio į maždaug 1 kilometro ilgį ir 400 metrų plotį. Ši pailga ir, palyginti su nekukliais Kazachstano gamtos kūrinių mastais, nedidelė vandens „akis“ žėri tarsi Tianšanio talismanas. Tyrą tamsoką atspalvį ji keičia, derindamasi prie dangaus mėlio ir žemiškos žalumos. Kai nevėjuota, ežero lyguma būna stiklinė ir tobulai atspindi į dugną, kurio gylis vietomis siekia net 80 metrų, nugrimzdusius debesis bei pakrantę natūraliai dekoruojančius medžius. Kolsajaus ežerų apylinkėse gyvena ar į jas atklysta 197 rūšių paukščiai ir apie 50 rūšių žinduolių, tarp kurių yra tokių retų šios Žemės gyventojų kaip snieginiai leopardai ir rudosios Tian Šanio meškos, o vandenyse veisiasi vaivorykštiniai upėtakiai. Parke aptinkama per 700 augalų rūšių, iš kurių 12 yra itin reti. Kelionė į nakvynės vietą. Vakarienė ir nakvynė svečių namuose.

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

5
diena. Sati kaimas – Kolsajaus nacionalinis parkas – Kaindi ežeras – Sati kaimas – Kegeno pasienio punktas (Kirgizija) – Karakolas

Pusryčiai. Paskutinei dienai Kazachstane palikome Jums didžiausią šios kelionės keistenybę – Kaindi ežerą, kuris patenka į nutrūktgalviškų keliautojų ir solidžių kelionių žurnalų sudaromus įdomiausių visos planetos vandens telkinių topus. Maždaug 15 kilometrų nuo Sati kaimo, Kolsajaus nacionaliniame parke, ten, kur dabar 2000 metrų aukštyje tyvuliuoja turkio ar dangaus žydrynės ryškumo stebuklas, dar pačioje XX amžiaus pradžioje plytėjo slėnis, kokių Tianšanio regione – daugybė. Tačiau per 1911 metais kilusį žemės drebėjimą akmenų nuošliauža užtvindė upę, ir slėnį apsėmė vanduo. Iš po jaunučio ežero kyšo kadaise toje vietoje žaliavusių eglių kamienai. Tarytum nebaigtas, tuo fantastinis, vaizdas toks iš žmonių atrastų gamtos kūrinių gali būti vienintelis pasaulyje ar tikra retenybė. Netipiško likimo vandens telkiniui gilaus, paslaptingo grožio teikia šaltas skaidris. Kaindi – bene vėsiausias Kolsajaus nacionalinio parko vandens telkinys. Net vasarą jo temperatūra būna vos 6 laipsniai. „Paskendusio miško“ ežero gylis siekia iki 30 metrų, bet kai jis visai lygus, vietomis kiaurai perregimas, tuomet apgaulingai atrodo, jog dugnas, nusėtas eglišakių, spyglių, akmenų, – visai čia pat. Tai tarytum išdidintas vaikystės „sekretas“.

C.Azija

Jums bus pasiūlytas kalnų žygis, kuriame reikės įveikti kalnų žygiui būdingus iššūkius – pakilimus, nusileidimus, akmenynus. Su vietos gidu į vieną pusę eisite apie 8 km ir tiek pat atgal. Nepageidaujantys žygio, esant galimybei, jos arkliais arba važiuos transporto priemone (už papildomą mokestį).

C.Azija

Grįžę į Sati kaimą, važiuosite į Kirgizijos pusę.  Po geros valandos kelionės kirsite Kegeno pasienio postą. Iki Karakolo miesto Kirgizijos šiaurėje – daugiau nei šimtas nelygių, bet vaizdingų kilometrų ir apie porą valandų pirmos pažinties su dar vienu Šilko kelio kraštu.

Jame tęsiasi Tianšanio, „Dangaus kalnų“, aukštumos ir plačios stepės, per kurias karingi klajokliai ir pirkliai pernešinėjo skirtingas Rytų kultūras. XIII amžiuje Kirgizijos žemes užvaldė Čingischanas. Ir po jo eros kraštas išliko mongolų įtakoje. XVIII amžiuje teritoriją užkariavo paskutinė Kinijos imperijos – Čingų dinastija. XIX amžiaus pradžioje pietinę Kirgizijos dalį kontroliavo uzbekų Kokando chanatas. Netrukus visą Kirgiziją perėmė Rusijos imperija, o ją pakeitė sovietų valdžia. Kaip ir kaimyninis Kazachstanas, Kirgizija nepriklausomybę paskelbė 1991 metais. Jų gyventojai svečius pasitinka smalsiai, nesuvaidintomis šypsenomis ir su begaliniu svetingumu.

C.Azija

C.Azija

Nakvynei apsistosite prie didžiausio Kirgizijos ežero – Isyk Kulio – įsikūrusiame Karakole. Kadaise per jį driekėsi karavanų kelias iš Čiujaus slėnio į Kašgariją. Caro laikais čia įkurtas rusų karinis-administracinis centras, ir gyvenvietei suteiktas Prževalskio vardas garsaus rusų keliautojo ir geografo garbei. Juo pavadinti ir kiti keli geografiniai objektai Rytuose, augalų, gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, laukiniai arkliai Mongolijoje. Per savo gyvenimą Nikolajus Prževalskis surengė kelias pavojingas ekspedicijas į sunkiai prieinamas, tačiau pačias mįslingiausias Azijos vietoves ir šalis, tarp jų – Mongoliją, Tibetą, Rytų Turkestaną, Taklamakano dykumą, o mirė jis Karakole. GRŪDOS kelionių maršrutai neatsitiktinai aprėpia N. Prževalskio tyrinėtus laukinius kraštus. Viename jų kaip tik esate. Kelionė į nakvynės vietą. Vakarienė ir  nakvynė svečių namuose arba viešbutyje. 

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

6
diena. Karakolas – Altyn Arašano slėnis – Karakolas

Pusryčiai. Prasideda antra klajokliškos dvasios kelionės dalis. Maršrutas drieksis per žalias nomadų platybes, kurių horizonte žemės paklodė ir vandens skaidris susilieja su dangumi, o jį kai kur perskelia epiniai Tianšanio kalnai. Pirma nedideliais bet labai kinematografiškais atstumais keliausite Kirgizijos šiaurės rytuose. Jau dabar galite pradėti juoktis, bet sėsite į didelio pravažumo transporto priemonę, perdarytą iš sovietinio karinio sunkvežimio, kad, važiuojant į nuostabų Altyn Arašano slėnį, būtų lengviau įveikti vietomis duobėtą, bet pasiutusiai romantišką kelią (beje, transporto priemonė patogi). Kelionė su sustojimais įspūdingiausiose vietose truks dvi tris valandas. Sustosite ir pietų piknikui. Stiprinsitės bene sveikiausiame ir brangiausiame pasaulio restorane, kuriame užtenka vietos visiems, – gryname ore, po bekraščiu mėlynu kupolu! Išskirtinė Altyn Arašano staigmena – karštosios versmės. Dėl jų vietovei ir prigijo Altyn Arashan pavadinimas – kirgizų kalba reiškia „Auksinius šaltinius“. Tiesa, auksiniu SPA pramintas slėnis, kur sovietmečiu buvo įkurtas kurortas, dovanoja kitokią poilsio ir maudynių aplinką nei sveikatinimosi centrai masinio turizmo šalyse. Čia nėra marmuru tviskančių pirčių kompleksų. Didžiausia Altyn Arašano prabanga – natūralumas, kurio pasaulyje sparčiai mažėja. Akmeniniai karštųjų versmių „kubilai“ paprasti, o nedideli sieros vandenų baseinai įrengti kukliuose mediniuose namukuose. Bet jei susigundysite juose energizuotis, pasidovanosite sau papildomai tikrai šiltą ir terapišką nuotykį!

C.Azija

C.Azija

Esant geram orui, pasivaikščiosite po apylinkes. Pajusite, kaip priešais veriasi Šambala – tebūnie tai būna metafora, išreiškianti Jūsų giliausius susiliejimo su gamta jausmus. Dangop pakylėja ir amplitudė: Altyn Arašano slėnis plyti 2000–3000 metrų aukštyje. Bet aukščiausia viršūnė – Palatka, debesis ji siekia maždaug 5000 metrų aukštyje. Per slėnį, palei Karakolo ir Isyk Kulio ežerus, šiaurės link iš Terskei Alatau kalnų šniokščia Arašano upė. Arašano gamtos rezervate aptinkama įvairių taikių ir plėšrių gyvų būtybių, taip pat – meškų ir snieginių leopardų, kurių pėdsakų pradėjote ieškoti dar prie Kolsajaus ežerų. Terskei Alatau kalnų glėbyje laiko tėkmė praranda įprastą skubą, o laukinėje erdvėje tikslius adresus keičia saulės, vėjo ir jo kliudomų snieguotų bei ledinių viršūnių kryptys. Tokio pasivaikščiojimo metu mes negalime suplanuoti visų Jūsų žingsnių ir prognozuoti visų atradimų ar iššūkių, bet užtikriname, kad jų šiandien bus apsčiai. Grįžimas į Karakolą. Vakarienė ir nakvynė svečių namuose arba viešbutyje. 

C.Azija

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

7
diena. Karakolas – Džeti Oguzo tarpeklis – Pasakų kanjonas – Bokonbajevas (Isyk Kulis) arba Tamga

Pusryčiai. Šiandien vyksite didžiausio ir įdomiausio Kirgizijos ežero – Isyk Kulio - link. Pakeliui sustosite pasigrožėti originalių žemės reljefo formų šėlsmu. Vos už šiek tiek daugiau nei 20 kilometrų nuo Karakolo priartėsite 2400 metrų aukštyje virš jūros lygio tarp šiaurinės Terskei Alatau kalnų pašlaitės ir grakščių Šrenko eglių miškų „išsišokantį“ ugningų tonų Džeti Oguzo tarpeklį. Apžiūrėsite jo apylinkių įžymybes – Sudužusią (Perskeltą) širdį ir Septynis bulius. Dvilypė, tarsi perskelta uola iš tikro panaši į širdį. O septyni ganėtinai tvarkingai į vieną eilę išsirikiavę buki gūbriai primena nusisukusius stambiagabaričius galvijus. Nuo jų ir kilo pavadinimas Jety Oguz („Septyni jaučiai“). Milijonų metų senumo uolų nurausvintą vietovę tik XIX amžiaus vidury pirmasis ištyrinėjo rusų entomologas Andrejus Semionovas. Dar po šimtmečio įkurtas Džeti Oguzo kurortas. Po sovietmečio jis „užsnūdo“ ir kol kas nesiveržia į aktyvią komerciją, o tai – didelė privilegija ramios egzotikos ieškantiems keliautojams. Jei bus laiko ir palankus oras, palypėsite į kalvą, nuo kurios iš aukštai bus matyti Septyni buliai ir, jei dangaus neblukins debesys, tolumą balsvinančios snieguotos Tianšanio viršūnės...

C.Azija

Pravažiavę dar apie 80 kilometrų ir autobusą palikę pagrindiniame kelyje, apie 1,5 km eisite pėsčiomis link tikro Pasakų kanjono, kurio kraštas susiliečia su pietiniu Isyk Kulio krantu. Kirgizai šį ryškų kaip Marsas, tarytum apvarvėjusį dykumingų uolų masyvą, kontrastuojantį su ežero mėliu, taip ir vadina – Skazka. Jį sudaro liepsningų atspalvių smiltainio klostės, skiauterės ir sienos, bekompromisiškai šaunančios į aukštį iki 1765 metrų virš jūros lygio. Kad ir iš kokio taško atsistoję žiūrėsite į magišką kanjono horizontą, Jis Jus skatins ant susigarankštijusio ir suskilinėjusio žemės plutos paviršiaus įžvelgti mitų ir nežemiškos kilmės motyvus. Galbūt išvysite gulintį ir besispjaudantį ugnies liežuviais drakoną, o gal – neproporcingai išsitempusių grybų koloniją ar daugiaaukštę pilį. Patikrinkite, kieno vaizduotė intensyvesnė – Jūsų ar gamtos.

C.Azija

Pavakary atvyksite į jurtų stovyklavietę, įsikūrusią prie Bokonbajevo arba Tamgos kaimo, pietiniame garsiojo Isyk Kulio ežero krante. Čia aplanko jūros jausmas. Kartais vietiniai jį jūra ir vadina. Šio vandens telkinio apimtys – gigantiškos: plotas – net  6236 kvadratiniai kilometrai, nuo rytų iki vakarų „jūra“ ištįsusi į 182 kilometrų ilgį, plotis – iki 60 kilometrų, visas kranto ilgis – 688 kilometrai, vidutinis ežero gylis – apie 200 metrų, bet giliausioje vietoje jis siekia 700 metrų, taigi, apsemtų aukščiausius pasaulio dangoraižius. Bene 118 upių suteka į Isyk Kulį.  Tačiau ne vien dėl dydžio ir skaičių šis tarp šiaurinio Tianšanio kalnagūbrių, Kungėjaus Alatau ir Terskei Alatau kalnų beveik 1700 metrų aukštyje telkšantis Kirgizijos vandens turtas ypatingas. Jo pavadinimas Isyk Kul reiškia „karštą vandenį“. Mat vanduo neužšąla visus metus. Pilnas gyvybės pusiau sūrus Isyk Kulio ežeras yra vienas skaidriausių telkinių visoje planetoje. Dar gausybę faktų apie jį galėtume vardyti, bet Jūs – jau ir taip po įspūdžių audros. Leiskite jai aprimti mėgaudamiesi grynu oru. Nesant galimybės nakvoti jurtų stovyklavietėje netoli Bokombajevo, miegama netoli Tamgos. Vakarienė ir nakvynė jurtų stovyklavietėje.

C.Azija

C.Azija

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

8
diena. Bokonbajevas (Tamga) – Kizil Tu kaimas – Kalmak Ašu perėja – Song Kulio ežeras

Jūs – laukinių nuotykių pusiaukelėje. Jūsų kelionės bei išgyvenimų amplitudė kils vis aukščiau. Po pusryčių pajudėsite prie kito rekordinio Kirgizijos ežero – didžiausio gėlavandenio telkinio Song Kulio. Esant galimybei, viešėsite pas erelius prisijaukinusius medžiotojus. Kirgizijoje jie vadinami berkutchi. Tai – viena seniausių pasaulyje ir sparčiai nykstanti „profesija“, išlikusi tik Vidurio Azijos gilumoje. Tūkstantmetė ypatingo žmogaus ir plėšriojo paukščio susigyvenimo tradicija skaičiuoja paskutines dienas Žemėje, todėl kiekvienas jos paslaptis liudijantis gyvas kadras – neįkainojamai brangus.  Prisijaukinę plėšrųjį sparnuotį, vyrai jį medžioklei parengia per tris ketverius metus. Erelis tampa šeimos maitintoju ir palydovu. Jo pajėgumai – neįtikėtini: gali susidoroti net su vilku! Medžiotojas su šia protinga būtybe užmezga nepaprastai stiprų ryšį, tarytum telepatiškai su juo susikalba. Pavojai, kuriuos žmogui ir jo paukščiui tenka kartu išgyventi medžioklės tyruose, juodu dar labiau suartina. Kai bendrausite su berkutchi, pasitikslinkite, ar tiesa, kad nors erelis tampa šeimos nariu, šeimininkas turi po 20 bendro gyvenimo metų paleisti jį į ilgesingą laisvę.

C.Azija

C.Azija

C.Azija

Pažintis su nykstančiu gamtišku nomadų gyvenimo būdu Jums atminty paliks vertingų ir jautrių akimirkų. Šioje kelionėje jų patirsite ir Kizil Tu kaime, kurio gyventojai – profesionalūs jurtų gamintojai. Jau žinote, kad Vidurio Azijos čiabuviai įgudę mikliai surinkti ir lygiai taip pat greitai išardyti savo namus, kai ateina metas gyvuliams ieškoti naujų, dar nenurupšnotų pievų. Kadangi kartu su visa savo manta judėti iš slėnio į slėnį tenka kelis kartus per metus, svarbu turto turėti ne per daug, kad galima būtų jį patempti, o prireikus – greitai susikrauti. Tačiau Jūs jau turbūt anksčiau pastebėjote, kad klajokliai puikiai prisitaikę prie tokio nepastovaus gyvenimo sąlygų. Kizil Tu kaime galėsite stebėti, kaip atskiros medinės dalys ir iš jų susidaręs skeletas su apvaliu kupolu virsta visaverčiu gyvenamuoju būstu. Gal ir patys išdrįsite išbandyti šį darbą, kurio klajokliai mokomi nuo mažų dienų?

C.Azija

C.Azija

Pažinimo aukštumos toliau Jus lydės kertant iki svaigulio vaizdingą Kalmak Ašu perėją. Kelias į šiaurinį Song Kulio krantą Naryno regione aukščiausiai pakyla iki 3447 metrų virš jūros lygio. Dėl praretėjusio aukštikalnių oro Jums gali pasikeisti savijauta, tačiau laikiną nuovargį nugalės kvapą gniaužiantis kraštovaizdis. Jame tapybiškai keičiasi ir linijos, ir tekstūra: plikos, šaltos akmens dykros mainosi su aksomiškai žalsvomis kalvomis. Po jomis likusiuose slėniuose galite pamatyti besiganančius išdidžius jakus, avis ar arklius, o gal tolumoje balsvuojančias jurtas. Jei nebus debesuota ar stiprių kritulių, gėrėtis nuo Kalmak Ašu perėjos atsiskleidžiančia panorama turėsite retą galimybę. Šį kelią galima pravažiuoti ne ištisus metus kada panorėjus, o tik nuo birželio iki spalio ar tik rugsėjo, kol jo neužkrauna putlus sniego ir ledo sluoksnis. Vakarop pasieksite jurtų stovyklavietę. Vakarienė ir nakvynė jurtų stovyklavietėje.

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

9
diena. Song Kulis ir jo apylinkės

Pusryčiai. Esate sielos sanatorijoje, maždaug 3000 metrų aukštyje. Jūsų mintis skalauja vėsus Song Kulio vanduo, kūną šildo saulė, o gaivina vėjas. Pavadinimas Song Kol iš kirgizų kalbos verčiamas kaip „kitas ežeras“ arba „paskutinis ežeras“ – tarsi pabrėžia, jog jis pagal dydį yra antras po Isyk Kulio milžino. Bendras Song Kulio plotas – 270 kvadratinių kilometrų. Jo ilgis – 30 kilometrų, plotis – 18 kilometrų. Tai nėra labai gilus telkinys – dugnas siekia iki 13 metrų. Už šiuos matmenis nepalyginamai iškalbingesnis – peizažas, kurio kontūrus vedžioja daugiaspalvės Tian Šanio kalnų keteros.

C.Azijos

Song Kulio ežeras dėl natūralių aplinkybių užtikrina nepritemptą, patį gryniausią ekoturizmą. Šis kosminio grožio aukštumose tyvuliuojantis gėlo vandens telkinys sunkiai pasiekiamas net galingomis transporto priemonėmis. Nuo šiuolaikinio gyvenimo, technologijų ir masinio turizmo skvarbos jį skiria stambios kalnų sienos, o saugo šiurkščios gamtos sąlygos. Arčiau ežero įmanoma patekti tik kalnų perėjomis, kurios, kaip jau žinote, tarnauja vos kelis mėnesius per metus. Ilgai šiurpęs ir stingęs nuo balto šalčio Song Kulio krantas atsileidžia ir žalumą parodo tik vėlyvą pavasarį. Šiltuoju metų laiku jo pievų juostos virsta gyvulių vasaros ganyklomis – jailoo, o žvarbstantį rudenį žmonės su augintiniais nuo ežero pasitraukia, jo viešpatijas palikę laukiniams gyvūnams ir paukščiams. Pastarųjų čia randama net 66 rūšys.

C.Azijos

C.Azijos

Jums bus pasiūlytas pasivaikščiojimas. Neskubėdami kilsite aukštyn grožėdamiesi kraštovaizdžiu. Apačioje pasiliks gilūs slėniai su juoduojančiomis jakų kaimenėmis ir baltuojančiomis jurtomis. Akių lygyje pasitiks jausmingos pievos, kalnai ir griežtos rusvo smiltainio kalvos bei nenušlifuoti uolų ir akmenų dariniai. Virš galvos – neišmatuojamas visatos stogas... Esant galimybei, pasisvečiuosite pas piemenis, kurie mielai Jums atskleis savo gyvenimą, tekantį tarp Song Kulio vandenų ir Tianšanio aukštybių. Į Jūsų gyvą pažintį su kirgizų klajoklių kasdienybe įsitrauks visos juslės. Ir vėl per pietus pasiduosite grynam, stipriam, šviežiam Centrinės Azijos kvapui bei skoniui. Vėliau grįšite į jurtų stovyklavietę.

Neapgeidaujantys pasivaikščiojimo, galės pasilikti jurtų stovyklavietėje arba nuvykti prie Song Kiulio ežero (esant galimybei, už papildomą mokestį užsisakysite jodinėjimą arkliais). Vakarienė ir nakvynė jurtų stovyklavietėje.

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

10
diena. Song Kulis – Kočkoras – Biškekas

Paskutinė diena po plačiu Kirgizijos dangumi. Papusryčiavę pajudėsite į šiaurę, Biškeko link. Jį nuo Song Kulio skiria apytiksliai 120 permainingų kilometrų. Toldami nuo aukštikalnių ežero, po truputį tolsite ir nuo labai žemiškos, kartu – šamaniškos, gyvulių augintojų bei medžiotojų būties. Leisdamiesi nuo Tianšanio aukštumų, pusiaukelėje pietums sustosite gyvybingame Naryno regiono  miestelyje – Kočkore. Šeštadieniais jame bruzda didžiulis gyvulių turgus, į kurį sau augintinių pasirinkti atvyksta kaimiečiai ir klajokliai iš aplinkinių kaimų. Bet ir kitomis dienomis miestelis išlieka svarbia jungtimi tarp laukinio ir labiau civilizuoto pasaulių. Kočkoras plyti jau saikingame 1800 metrų aukštyje virš jūros lygio. Ramsto jį išdidūs kalnai, kurių aukščiausi snapai nusibalinę nuo amžino sniego, o papėdėje dunkso rusvo smiltainio kupros. Į pavakarę pasieksite Kirgizijos sostinę Biškeką. Šį buvusį svarbų Šilko kelio tašką Čiujaus slėnyje valdė uzbekų Kokando chanatas. Klajokliai jame pastatė fortą, nuo kurio galėjo stebėti kovomis grasinantį kalnuotą horizontą ir kontroliuoti karavanų srautus. Neramų nomadų ir chanų gyvenimą pertraukė rusai ir čia 1864 metais įkūrė miestą, kuris iki 1926 metų buvo vadinamas Pišpeku ir Frunze. Pastarasis pavadinimas skirtas garsaus bolševikų lyderio, Lenino draugo Michailo Frunzės garbei.

C.Azija

C.Azija

Vakare per skonio fiestą apibendrinsite gardžiu įspūdžius, augusius kelionėje po Kirgiziją. Ar jau spėjote išragauti visus populiariausius šios šalies patiekalus: bešbarmaką iš makaronų ir mėsos, dimlamą su bulvėmis, šašlyką, plovą paloo, mėsos sriubą shorpo, mėsos ar gyvulių organų ir svogūnų mišinį – kurdaką, samsa pyragėlius? Gal šiandien skanausite ir tai, ko lig šiol dar nevalgėte. Šios kelionės programa Jums leis pasijusti sočiais ir nuo pačių įvairiausių patyrimų, ir nuo tvirto, bet sveiko klajoklių maisto. Nakvynė viešbutyje.

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

11
diena. Skrydis Biškekas – Taškentas (Uzbekija)

Pusryčiai. Ryte Jūsų lauks pažintis su Biškeku. Net ir trumpam atvykę į jį, pajausite, kad jame sovietiniai vardai dar nenublukę. Beje, iki Sovietų Sąjungos griūties dauguma gyventojų buvo rusų kilmės, ir tik artėjant naujajam tūkstantmečiui sostinė grįžo kirgizams. Dabar joje gyvena apie milijonas žmonių. Nors tai – didžiausias Kirgizijos miestas, pamatysite, koks jis dar santūrus. Vietinis gidas Jums surengs neilgą pažintinį turą po Biškeko centrą. Pastebėsite, kad tai – bulvarų, aikščių ir paminklų miestas. Atsisveikinkite su Kirgizija. Važiuosite į Biškeko Manas tarptautinį oro uostą. (Svarbu! Ekskursijos po Biškeką trukmė ir eiga priklausys nuo tarptautinio skrydžio laiko). Skrydis iš Biškeko į Uzbekijos sostinę Taškentą.

C.Azija

C.Azija

Šiandien prasideda dar vienas Jūsų Šilko kelio etapas. Viena didžiausių Centrinės Azijos valstybių – Uzbekija - ištįsusi tarp Turkmėnijos vakaruose ir Afganistano pietuose, su Kirgizija ir Tadžikija glaudžiasi rytuose, su Kazachstanu sveikinasi šiaurėje. Dar laikais prieš mūsų erą už Okso upės klestėjo Transoksiana. Dabartinės Uzbekijos rytuose tęsėsi Sogdas, šiaurės vakaruose – Chorezmas. Nors Uzbekija dabar – stipriai islamiška, jos kultūra turtėjo užkariautojų iš skirtingų kraštų – klajoklių tautų, persų, arabų – tradicijomis, čia keitėsi ir religijos, ir kalbos.

Atskridę į Taškentą ir susitvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, vyksite vakarieniauti į vietinį restoraną. Nakvynė viešbutyje.

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

12
diena. Taškentas. Kelionė traukiniu Taškentas – Samarkandas

Pusryčiai. Šiandien Jūsų laukia pažintis su Uzbekijos sostine Taškentu, turinčiu beveik pustrečio milijono gyventojų. Nuo XIX amžiaus pradžios iki carinės Rusijos galybės laikų bei juos pakeitusio sovietmečio Taškentas priklausė Kokando chanatui. Jau pakeliui į centrą įžvelgsite dvejopą šio didžiausio Uzbekijos miesto originalumą. Jis, šiuolaikiškai kalbant, rebrandinasi – traukiasi nuo komunizmo reliktų ir statosi ateitį. Kai judėsite centro link, pravažiuosite didžiajam Tamerlanui dedikuotą – Amiro Timūro aikštę bei Nepriklausomybės aikštę. Modernizmas ir stiklinė, aukšta šiandiena prasilenkia, o gal ir susitinka su gilia istorija, kuri nuneša į skirtingų imperijų ir dinastijų metą. Jo ypatingas vibracijas pajusite senojoje Taškento srityje. Plūkto molio namukai ir siauros gatvelės apsupusios didžiulį religinį Hast Imamo kompleksą, kurio pagrindinė vieta, – žinoma, didinga aikštė. Joje stūkso Tilija Šeicho mečetė, kuri elegancija ir dekoru gali konkuruoti nebent su Samarkando grožiais, taip pat įstabi Barak Chano medresė, XVI amžiuje pastatytas šventojo Abu Bakro Muchamedo Šaši mauzoliejus, Imamo al-Buchari islamo institutas, kurio bibliotekoje saugoma viena vertingiausių planetoje rankraščių kolekcijų, glaudžianti ir seniausią Koraną, parašytą dar VII amžiuje Bagdade, o Tamerlano laikais atgabentą į Uzbekiją... Kad ir kur pasisuksite, „atsitrenksite“ į giliai romantišką, gluminančių ir jaudinančių istorijų slepiantį Centrinės Azijos paveldą.

Net jei Taškente dar ne viską „pričiupote“ ar, atvirkščiai, išvydote daugiau nei tikėjotės, nė neabejojame, kad Jūs jau – pilni charakteringiausių įspūdžių, jautriausių išgyvenimų ir neenciklopedinių žinių, kaip rytietiški turgūs, kuriuos Jūs lankėte šios kelionės metu, pilni autentiškų spalvų ir šviežių aromatų, o senosios mečetės – tobulų ornamentų žaismės. Visa tai – patyriminis suvenyras, kuris nedūžta ir nesensta. Taigi, praturtėję neįkainojamais potyriais, važiuosite į Taškento traukinių stotį ir vyksite į Samarkandą. Kelionė greituoju traukiniu užtruks apie 2 valandas. Nakvynė viešbutyje arba svečių namuose. 

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

13
diena. Samarkandas.

Pusryčiai. Šiandien įsiliesite į prašmatnia praeitimi tviskančią vieno seniausių Azijos miestų – Samarkando - atmosferą. Šiandien jis – „dviaukštis“ tautų miestas. Štai nors dauguma jo gyventojų pase yra uzbekai, o oficiali kalba, kaip ir visoje šalyje, – uzbekų, tačiau jų kilmė – persiška, ir jie kalba farsi kalbai artimais tadžikų kalbos dialektais. Šį prieš mažiausiai 3000 metų dykumingoje vietovėje įkurtą miestą, kaip kultūrų kryžkelę, UNESCO įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą. Lig šiol išlikusi Samarkando prabanga – didelis XIV amžiaus valdovo Tamerlano nuopelnas. Marmuriniu grožiu pakerinčius rūmus, regis, specialiai derintus prie dangaus, ir pribloškiančio dydžio mečetes bei įspūdingas medreses statė, miestą puošė, plėtė ne tik čiabuviai, bet ir Tamerlano iš užkariautų žemių – nuo Sirijos iki Indijos – privilioti inžinieriai, architektai, skulptoriai, stikliai, audėjai, paprasti darbininkai. Timūro Šlubojo užsispyrimas, stulbinančios kūrėjų vizijos ir nagingų meistrų rankos Samarkandą pavertė spindinčiu islamiškojo regiono centru, dėl kurio didybės aikčiojimai, sumišę su stebukliniais gandais, ritosi per visą Šilko kelią... Jūs – pačioje Šilko kelio širdyje, viename verčiausių bent sykį gyvenime aplankyti pasaulio miestų, kurio „Tūkstančio ir vienos nakties“ paslaptimis ir grožiu raibuliuojančią aureolę kūrė valdovai, kadaise jį kirtę karavansarajai, karvedžiai ir klajūnai. Net jei su GRŪDA jau keliavote po Uzbekiją, turbūt pajutote, kad keliautojui Samarkando niekada nebus per daug.

C.Azija

„Viskas, ką esu girdėjęs apie Marakandą yra tiesa, išskyrus tai, kad jis yra daug gražesnis nei galėjau įsivaizduoti“, – taip dar IV amžiuje prieš mūsų erą apie Sogdianos miestą, graikų anuomet vadintą Marakandu, atsiliepė Aleksandras Makedonietis. Jei vis dėlto ši citata yra tik simbolinė, ji taikliai perteikia Samarkando įvaizdį. Senosios architektūros šedevrų čia yra išlikę daugiausia iš XIV amžiaus, kuomet miestas buvo Tamerlano įkurtos Timūridų imperijos sostine, bei iš vėlesnių šimtmečių. Ekskursiją ir pradėsite nuo tų laikų gražiausių statinių. Vyksite į senąją Registano aikštę, kurios pavadinimas farsi kalba reiškia „dykumą“ arba „smėlingą vietovę“. Į ją gyventojai susirinkdavo išgirsti valdovo perduodamų naujienų, liežuvauti ir... kaip tuo metu buvo daug kur įprasta, krūpčiojant stebėti viešų egzekucijų. Iš aukščiausio lygio anų laikų meistrystės atsirado dangiškos elegancijos dvasinių ir intelektinių centrų kompleksas. „Smėlio aikštę“ supa trys skirtingais laikotarpiais iškilusios medresės: seniausia – garsiojo astronomo vardu pavadinta Ulugho Bego musulmonų mokykla, statyta XV amžiuje, Tilija-Kori – „Paauksuotoji“, išaugusi XVII amžiuje, ir Šer Doro, „Liūtų buveinės“, medresė, papildžiusi vietos gyvenimą XVII amžiuje. Marmuro lengvumo bei vėsos, melsvų mozaikų ir augalinių ornamentų vienovė, užliejusi medresių ir jų minaretų fasadus, karštame mieste dovanoja nepaprastai grakštų reginį ir šviesių pojūčių.  Juos pratęsia ir kitas prie senosios miesto dalies stiliaus derantis dvasinis bei akademinis paveldas. Štai apsilankysite Jums jau žinomo Ulugho Bego observatorijoje – reikšmingame, dešimtis garsiausių islamiško pasaulio astronomų pritraukusiame XV amžiaus studijų centre. Jame gimė didžių mokslo pasiekimų, kuriais naudojamės iki šių dienų. Po beveik trijų šimtmečių klestėjimo religiniai fanatikai observatoriją sugriovė, bet XX amžiaus pradžioje ji atstatyta ir iš arti leidžia pažvelgti į išmintingai sukonstruotas Timūridų imperijos laikų astronomų darbo priemones bei metodus.

C.Azija

C.Azija

Likus laiko, pabuvosite ir itin mistiškoje vietovėje – Šakhi Zindos, „Gyvuojančio valdovo“, nekropolyje. Jame XIV ir XV amžiuje buvo laidojami imperijos kilmingieji. Prabangų kapaviečių kompleksą iš miesto horizonto išskiria raštais dekoruoti, smėlio ir dangaus spalvos mauzoliejų kupolai. Patekę į nekropolio teritoriją, atsidursite tvarkingose prašmatnaus mirties miestelio gatvėse. Vis dėlto gali būti, kad anapusybės dvelksmą nustelbs nepaprastai dailios islamiškos architektūros formos ir unikali mauzoliejų sienų bei vartų puošyba, kurios kiekvieną dalelę galima atskirai nagrinėti iki smulkmenų. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje arba svečių namuose.

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

14
diena. Samarkandas – Jartepa sienos kirtimo punktas – Pendžikentas (Tadžikija).

Po pusryčių, esant galimybei, Samarkando turgaus lankymas. Čia galėsite bent trumpam panirti į aromatingą Sijabo bazarą. Jame daugiausia prekiaujama valgomosiomis gėrybėmis – šviežiais vaisiais, daržovėmis ir rytietiškais saldėsiais. Vietiniai sako, kad turguje yra net 17 duonos rūšių!

C.Azija

Šiandien prasideda paskutinis Jūsų Šilko kelio etapas. Uzbekija liks „už nugaros“. Sveiki atvykę į lietuvių dar retai lankomą ir mažai pažintą Tadžikiją! Ji Jus trauks kaip didžioji šios kelionės paslaptis, o stebins kaip tik ką rastas lobis. Nors Tadžikija priklauso Centrinės Azijos regionui, pajusite, kad ji – jau kitokia nei Kazachstanas, Kirgizija ir Uzbekija. Šių kraštų žmonės kilę iš tiurkų genčių, o jų kultūra – nomadinė. Tadžikų kilmė nuveda iki iranėnų ir į sėslesnį gyvenimą, tad jie ir šneka kalba, kurios ištakos persiškos, mažiau gyventojų – tiurkų kilmės. Tadžikų raštas „blaškėsi“ tarp skirtingų kultūrų. Tadžikijos gyventojai XX a. 4-ajame dešimtmetyje nuo arabiško rašto vos keleriems metams buvo perėję į lotynišką, o nuo sovietmečio naudoja kirilicą. Tad pajausite, kad Tadžikijos istorija – kaip srauni kalnų upė, kurios vagą kreipė įvairios tautos ir dinastijos. Bene didžiausią įspaudą paliko Persija. Kraštą į savo įtaką buvo suėmę arabai, po jų beveik du šimtus metų jis priklausė Samanidų imperijai, vėliau valdė mongolai ir Timūridai. XVIII amžiuje Tadžikija atiteko Bucharos emyratui, bet XIX amžiaus antroje pusėje parklupo prieš carinę imperiją. XX amžiuje Tadžikija neišvengė sovietų, o nuo 1991 metų pradėjo skaičiuoti naują, nepriklausomos šalies, erą. Anuomet reikėjo įveikti didelius iššūkius: Tadžikija nuskurdo per ją draskiusį  civilinį karą ir ekonomikoje iki pat naujojo tūkstantmečio vos vilkosi, bet apie 2000-ius stebėtinai atsigavo ir dabar BVP augina dideliais šuoliais.

Šios dienos tikslas bus pasiekti senąjį Tadžikijos miestą Pendžikentą, kurį nuo Samarkando skiria maždaug 60 kilometrų. Pakeliui trumpam sustosite Sarazme – senoviniame mieste, pastatytame IV tūkstantmetyje prieš Kristų ir šiandien įtrauktą į UNESCO. Atvyksite į buvusias istorinio Centrinės Azijos regiono – Sogdianos (Sogdo), apėmusios  dabartinę rytų Uzbekiją ir vakarų Tadžikiją, valdas. Jų gyventojus turtino ir maitino ypač derlingos žemės, drėkinamos Zerafšano upės.

Sogdo gyvenimas skaičiuoja daugiau nei du tūkstančius metų. VI-IV amžiais prieš mūsų erą kraštas priklausė Achemenidams. Seniausiuose šaltiniuose Sogdiana minima kaip  geroji žemė, kurią sukūrė Ahūra Mazda – aukščiausioji zoroastrų dievybė. Daug dar imperijų ir dinastijų perėjo per turtingąjį Sogdą. VIII a. jį užėmę Umajadai zoroastrų kultus išstūmė ir juos pakeitė Alacho garbinimu. Samanidų laikais senuosius gyventojus persus keitė tiurkai iš šiaurės. XIII amžiuje Sogdas neatsilaikė prieš mongolus ir Čagatajaus chanatą. Bet XIV amžiuje jį išstūmęs Timūridų imperijos įkūrėjas Tamerlanas (Timūras Šlubasis) Sogdianą prikėlė naujai epochai, o Samarkandą pavertė jos centru. Galiausiai, iki Rusijos imperijos, į Sogdo žemes iš šiaurės atslinko klajokliai uzbekai ir čia įkūrė Bucharos chanatą.

Štai tokiame tankiame nukariavimų ir tautų migracijos bei mainymosi fone augo ir aižėjo Pendžikento miestas. Iki islamišku metu jis persiškai vadintas „penkiais kaimais“ – Panchekant. Gyvavo jis palei Šilko kelią dar prieš mūsų erą. Miestas pastebimai suklestėjo V amžiuje, bet po trijų šimtmečių jį smarkiai nusiaubė arabai.

Vyksite apžiūrėti Sogdianos praeitį išduodančius likusius Pendžikento griuvėsius, kurie dabar jau beveik susilyginę su uolėtu paviršiumi: buvusių namų, zoroastrų ugnies šventyklų liekanas, miesto turgaus kontūrus. Jūsų žingeidumas gali nuvesti prie stulbinančių faktų ir net iki užuominų apie Sogdianoje klestėjusią vieną iš hinduizmo tradicijų – šaivizmą. Taip pat aplankysite persų poezijos tėvo, tadžikų literatūros garsenybės Rudakio (858-941) vardu pavadintą muziejų, pilną Tadžikijos istorijos ir kultūros įvairovės. Muziejuje saugomi originalūs Pendžikento sienų freskų epizodai, senojo Sarazmo miesto gyvenimą liudijantys radiniai, Samanidų imperijos brangenybės ir rakandai, tradiciniai tadžikų kostiumai, siuviniai, bronziniai indai ir daugybė kitų atskirose salėse pagal temas ar eras eksponuojamų antikvarinių vertybių. Viena iš salių skirta ir Rudakiui bei tadžikų literatūrai, taip pat erdvės palikta moderniems laikams.

Sugrįžti į aktyviai tekančią rytietišką kasdienybę padėsime gyvastingame Pendžikento turguje. Jūs jau anksčiau patyrėte, kokia gausybė spalvų, skonių ir šypsenų į pažintį su svetima šalimi įneša žvalgytuvės ir prekinimasis pas vietos pardavėjus. Pendžikento turgus jau iš tolo praneša apie save dideliais vartais. Jie simboliškai primena, kad esate tikroje Azijoje, laike apytiksliai tarp Sogdo, Bucharos chanato, sovietmečio ir šiandienos... Vakarienė. Nakvynė viešbutyje arba svečių namuose.

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

15
diena. Pendžikentas – Marguzoro ežerai – Pendžikentas

Pusryčiai. Šios dienos Tadžikijoje išvyka Jums tarytum apibendrins nepakartojamą jos gamtos charizmą ir dramas. Apie 40 kilometrų leisitės į pietus nuo Pendžikento, gilyn į Fanų kalnus. Ten pradėsite neapsakomai įdomų žygį po Marguzoro, arba Septynių Šingo ežerų vietovę. Apie ją pasklidusi legenda labai efektingai dera prie tikresnės istorijos, tiksliau istorijos dvasios. Kartą vienas senolis išėjo į slėnius ir negrįžo. Susirūpinusios septynios dukros patraukė seno tėvuko ieškoti. Kad ir kaip garsiai merginos šaukė jį, pasiklydėlis neatsiliepė. Susėdo visos dukros prie siauro takelio ir pradėjo verkti. Verkė nesustabdomai ir ilgai, kad net kiekvienos jų ašaros virto atskiru ežeru. Dukros mirė, o ežerai liko. Sako, graudų įvykį lig šiol primenantys tėvo raudojusių merginų ašarų telkiniai atitinka jų grožį – visos buvo skirtingos ir be galo dailios.

C.Azija

C.Azija

Kita Marguzoro ežerų susikūrimo pusė atskleidžia šioje vietoje buvus dažnus žemės drebėjimus ir Šingo upę blokavusias purvo nuošliaužas. Ilgainiui telkiniai pildėsi kalnų ledynų vandeniu. Susibėgo jie į skirtingas formas – nuo pailgos tarsi gysla iki beveik taisyklingo apskritimo. Ežerai tyvuliuoja aukštyje nuo 1640 metrų iki 2140 metrų virš jūros lygio. Įsispraudę tarp rusvo smiltainio uolų ir akmenų nusėtų slėnių, jie išryškėja tarytum tyros žemės ašaros, kurių kiekviena tviska vis kita spalva, priklausomai nuo saulės ir šešėlių, paros meto: turkio žalia, dangiškai melsva, aksomiškai mėlyna, net magiškai juoda. Unikalumo ežerams suteikia vis kitoks priėjimas ir nevienodas apylinkių landšaftas. Vienur krantinės akmeninės, kitur, regis, žemę išraižiusios raukšlės, vietomis pakrantės – žalios ir lygios. Ežerus įgilinusios kalvos gali būti rūsčios ir griežtos, gali būti žaismingos ir nuolaidžios. Kai žiūrėsite į tolį, pamatysite, kokią nuostabią perspektyvą jų grandys sukuria. Žinoma, šie ežerai turi savo vardus: Midžgon, Saya, Gušor, Nofin, Hurdak, Marguzor ir Hazorčašma. Pasivaikščioję tarp kelių iš jų, vėl įsitikinsite, kad gamtai fantazijos niekada nepristinga. Grįžimas į nakvynės vietą. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje arba svečių namuose.

C.Azija

C.Azija

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

16
diena. Pendžikentas – Iskanderkiulis – Dušanbė

Šiandien mikroautobusai neskubėdami vingiuos aikštingais, bet įkvepiančiais Fanų kalnų keliais. Keliose vietose trumpam sustosite įamžinti proziškų Tadžikijos aukštikalnių vaizdų. Po kelių valandų, kai Pendžikentas bus likęs už nugaros, Sugdo provincijoje pasieksite neblėstančią vandens žydrynės, žemės bangų ir dangaus legendą – Iskanderkulio ežerą.

C.Azija

C.Azija


Gisaro kalnagūbrio šiauriniame šlaite, beveik 2200 metrų aukštyje blizgantis tyro kaip krištolas vandens trikampis, patvenktas dėl nuošliaužos susidariusios morenos, – 3,4 kvadratinių kilometrų ploto, kranto ilgis – 3,3 kilometrai, didžiausias plotis – beveik 3 kilometrai, ežero gylis siekia 72 metrus. Tačiau pats Iskanderkulio ir jo gyvybingų apylinkių grožis jokiais parametrais neišmatuojamas. Įdomu, kad šio ledyninio kalnų ežero pavadinimas kildinamas iš Aleksandro Didžiojo vardo. Laikas nutyli, ar iki Centrinės Azijos prasiveržęs Makedonijos valdovas, kuris gyveno IV amžiuje prieš mūsų erą, tikrai lankėsi prie šio tauraus vandens telkinio, tačiau sąmokslišką kalnų tylą pertraukia senos legendos. Po žavingo dienos turo vakare atvyksite į Tadžikijos sostinę Dušanbė. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje arba svečių namuose.

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

17
diena. Dušanbė – Hisaras – Dušanbė

Po pusryčių pradėsite pažintį su Tadžikijos sostine Dušanbė. Šiame pavadinime užkoduota daugiau istorijos nei galite įsivaizduoti. Du farsi kalba reiškia tą patį, ką ir lietuvių kalboje, shanbe yra savaitės dienos galūnė. Taigi, Dushanbe reikštų antrąją savaitės dieną, bet senovės persams ji atitiko pirmadienį. Mat Šilko kelio laikais čia, Tadžikijos vakaruose, buvo įsikūręs kišlakas, kuriame pirmadieniais veikdavo didžiulis turgus. Ironiška: kai sovietai miestą vadino Stalinabadu, jame plėtojo būtent šilko ir vilnos gamybą. Šiuo metu Dušanbėje gyvena apie 800 000 žmonių.

C.Azija

C.Azija

Esant galimybei, pamatysite prieštaringomis statybomis pagarsėjusius Tautų rūmus – Prezidentūrą. Kaip įprasta moderniai islamiško regiono architektūrai, ištaigingus baltus rūmus puošia kupolas, primenantis mečetę. Oficialioji prezidento rezidencija 2000 metais pradėjo kilti sinagogos, mikvės ir kitų žydų pastatų vietoje, sukeldama didelį pasaulio žydų bendruomenės susierzinimą. Priešais rūmus plevėsuoja Tadžikijos vėliava, kurios neįmanoma nepastebėti. Jos 165 metrų aukščio stiebas yra antras pagal aukštį pasaulyje (po neseniai pastatyto Saudo Arabijoje), o ilgą laiką buvo nepralenkiamas – taip valstybė simboliškai demonstruoja galią. Tautų rūmai buvo dedikuoti Samanidų amirui Ismailui Samaniui (849–907), kuris sustiprino šios iranėnų dinastijos galybę ir savo valdomose žemėse įtvirtino islamą, išstūmęs senąją ugnies garbinimo religiją – zoroastrizmą. Tadžikai jį vaizduoja kaip istorinį savo tautos veidą ir labai gerbia, jo garbei yra pavadinę lig tol Stalino bei Komunizmo vadintą rytų Tadžikijos, Kalnų Badachšano, viršūnę Pamyro kalnuose (ją yra įveikę ir keli lietuvių alpinistai).

Kad tadžikams I. Samanis – svarbi istorinė asmenybė, liudija ir Draugystės aikštėje iškilusi art deco stiliaus statula su paauksuota arka – neįprastos estetikos paminklas garsiajam karvedžiui. Apžiūrėję kitus reikšmingus Dušanbės objektus, pagal galimybes, likus laiko, aplankysite aukštais, brandžiais medžiais, fontanais, tvenkiniais ir gėlynais pasipuošusį Rudaki parką, kuriame miestiečiai mėgsta rinktis piknikams.

C.Azija

C.Azija

Vėliau vyksite apie 20 kilometrų į vakarus nuo sostinės. Netoli Hisaro kaimelio, kurį iš šiaurės stebi Gisaro kalnai ir iš pietų – Babtago bei Aktau viršukalnės, snūduriuoja galingos tvirtovės atminimas iš Bucharos emyrato laikų. Atsidūrę buvusioje gynybinės pilies aikštėje ir prie originalią struktūrą išlaikiusių vartų su cilindriniais bokštais, tarytum nusikelsite į XVIII ar XIX amžių, kuomet čia emyrai įsikurdavo vasarai. Beveik visą tvirtovę ir jos teritorijoje buvusius pastatus apgriovė sovietai, tačiau kai kurios atstatytos didžiulio tarsi atskiras miestelis komplekso dalys ir nemarus kalvotas peizažas leidžia atkurti tą metą prieš du tris šimtmečius, kai aplink fortą spietėsi rytietiškas gyvenimas: triukšmavo didžiulis Centrinės Azijos gėrybių turgus, o pirkliams ir perėjūnams bei jų nuo kelionių pavargusiems kupranugariams buvo atviri svečių namai – karavansarajus. Iš Sangino mečetės minareto muedzinas vyrus kviesdavo maldai. Netoli veikė dvi medresės – musulmonų mokyklos, jose mokėsi iš viso apie 150 mokinių. Grįžimas į Dušanbė. Vakarienė. Poilsis viešbutyje arba svečių namuose.

C.Azija

C.Azija

Maitinimas: Pusryčiai, vakarienė.

18
diena.

Naktį pervežimas į oro uostą. Skrydis į Lietuvą. Grįžimas į Lietuvą.

Įskaičiuota į kelionės kainą
  • Kelionė mikroautobusu/autobusu, specialia didelio pravažumo transporto priemone Altyn Arašano slėnyje.
  • Poilsis po naktinio skrydžio viešbutyje Almatoje ir 16 nakvynių turistinės klasės viešbučiuose, svečių namuose, stacionariai įrengtose daugiavietėse jurtose (su lovomis). Svečių namuose patogumai gali būti bendri keliems kambariams. Jurtų stovyklavietėse patogumai atskirame pastate.
  • Maitinimas pagal programą: 16 pusryčių, 16 vakarienių.
  • Traukinio Taškentas – Samarkandas bilietai.
  • Ekskursinė – pramoginė programa, bilietai į lankytinus objektus (pagal aprašą).
  • Kvalifikuotų vietinių gidų paslaugos turo metu.
  • Profesionalaus GRŪDOS kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos (vyksta susidarius ne mažiau 16-kos keliautojų grupei).
  • Kelionės dokumentų sutvarkymas.
Neįskaičiuota į kelionės kainą
  • Tarptautinio skrydžio Vilnius – Almata (Kazachstanas)/ Dušanbė (Tadžikija) – Vilnius (su persėdimais) bilietai su oro uostų mokesčiais: nuo 950 EUR (kaina priklauso nuo aviakompanijos vykdomų akcijų, bilieto pirkimo dienos, sezoniškumo). P.S. kainai pasikeitus, nedelsdami jus informuosime.
  • Tarptautinio skrydžio Biškekas (Kirgizija) – Taškentas (Uzbekija) bilietas su oro uostų mokesčiais nuo 290 EUR (kaina priklauso nuo aviakompanijos vykdomų akcijų, bilieto pirkimo dienos, sezoniškumo). P.S. kainai pasikeitus, nedelsdami jus informuosime
  • Medicininių išlaidų draudimas užsienyje (privalomas), nelaimingų atsitikimų, bagažo ir neįvykusios kelionės draudimas (pagal pageidavimą).
  • Papildomos pramogos ir ekskursijos.
  • Asmeninės išlaidos, arbatpinigiai vietiniams gidams 3-5 EUR asm. (dienai) ir vairuotojams 2-3 EUR asm. (dienai), gėrimai, kitos nepaminėtos išlaidos.
  • P.S. už leidimą fotografuoti ir filmuoti tam tikruose objektuose mokama papildomai.
  • Ausinukų nuoma – 40 EUR. 
Svarbi informacija

Pageidaujantiems daugiau ekstremalių įspūdžių, siūlome pravažiuoti garsiuoju Pamyro traktu.

Papildoma informacija
  • Kelionės organizatorius pasilieka teisę optimizuoti maršrutą likus mėnesiui iki kelionės pradžios.
  • Pasikeitus skrydžių, lėktuvų bilietų ir/arba kitų paslaugų kainoms, valiutų kursams, kelionės programa, data ir kaina gali keistis. Aviabilietai negrąžinami ir nekeičiami, pinigai už juos negrąžinami.
  • Siūlomų ekskursijų, pramogų, objektų lankymo tvarka, skaičius ir kainos gali keistis.
  • Nurodyta tarpinių pervežimų trukmė gali keistis dėl kelių būklės, eismo ar oro sąlygų.
  • Siekdamas užtikrinti keliautojų saugumą, kelionės organizatorius pasilieka teisę keisti kelionės programą, ekskursijų eilės tvarką, viešbučius, skrydžius ir pervežimus dėl aplinkybių arba įvykių kelionės šalyje (gamtos reiškiniai, oro sąlygos, streikai, politinės aplinkybės, etc.), kurių nebuvo galima numatyti iki kelionės pradžios. Kelionės organizatorius neatsako už papildomas išlaidas, atsiradusias dėl šių aplinkybių (pvz., vizų pratęsimas, nauji lėktuvo bilietai, papildomos nakvynės, pervežimai, skiepai ir pan.).
  • Nepamirškite pasirūpinti savo sveikata: pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, kelionėje turėkite individualią vaistinėlę. Rekomenduotinų skiepų sąrašas svetainėje http://www.ulac.lt/keliautojams.
  • LR piliečio pasas turi galioti ne mažiau kaip 6 mėn. po kelionės pabaigos. SVARBU! Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis nauja ES direktyva, joks asmens dokumentas negalioja ilgiau kaip 10 metų po jo išdavimo datos.
Nuolaidos

Keliaujantiems 4-ą kartą į tolimus kraštus                                                       50 EUR

Keliaujantiems 6-ą kartą į tolimus kraštus ir daugiau                                    100 EUR

 

Nuolaidos taikomos tik keliavus į "GRŪDOS" organizuojamas tolimų kraštų keliones. Nuolaidos nesumuojamos. Keliautojai gali rinktis didžiausią tuo metu galiojančią nuolaidą. Nuolaidos netaikomos kelionių priemokoms. Nuolaida taikoma užsakymams padarytiems nuo 2023 11 14.


Detalios informacijos kreiptis į maršruto operatorių
Datos ir kainos
Kelionės datos ir kainos
Apgyvendinimas

Apgyvendinimas

Kelionių metu turistai apgyvendinami „turistinės klasės” viešbučiuose. Jei kelionės metu yra daugiau nei 1 nakvynė viešbutyje, viešbučių, kuriuose apgyvendinama grupė, kategorija gali skirtis (t.y. tos pačios kelionės metu gali būti skirtingų kategorijų viešbučiai). Kai kuriuose mažaaukščiuose viešbučiuose gali nebūti lifto. „Turistinė klasė” – tai minimalių patogumų viešbučiai, svečių namai, pensionai arba privatus sektorius, kurių kambariuose yra dušas arba vonia, tualetas. Kai kuriuose gali būti ir balkonas, televizorius, telefonas.

Viešbučiuose gali būti vienviečiai, dviviečiai, triviečiai kambariai ar apartamentai (numeris, kuriame du atskiri miegamieji kambariai naudojasi vienu dušu ir tualetu).

Triviečiuose kambariuose, trečia lova dažniausiai yra pristatoma (t.y. papildoma sudedama lova). Triviečių kambarių skaičius viešbučiuose yra ribotas arba kai kurie viešbučiai jų visai neturi (ypač Prancūzijoje).

Tuo atveju, jei neįmanoma užsakyti triviečio kambario arba viešbutis tokių neturi – vienas iš trijų asmenų apgyvendinamas su kitais grupės turistais.

Kelionėse, kurių metu yra nakvynės keltų kajutėse, turistai turi galimybę iš anksto nusipirkti vietą norimos kategorijos kajutėje, pasirenkant iš kelto linijų tuo metu siūlomų kajučių. Keltuose yra dvivietės, trivietės, keturvietės kajutės be langų arba su langais skirtinguose deniuose (priklausomai nuo kajutės kategorijos).

Priklausomai nuo laivo modelio, paslaugų kiekis ir įvairovė laive, kajučių modifikacija, jų plotas ir vidaus įranga gali skirtis. Pateikta informacija apie paslaugas keltuose, kajučių kategorijas yra preliminari ir pateikta pagal keltų linijų pateiktus duomenis katalogo spausdinimo metu. Gauta informacija apie pasikeitimus nedelsiant pateikiama kelionių agentūroms.

Kelionėms į Norvegiją tikslų apgyvendinimo aprašymą skaitykite keliautojo atmintinėje.

**Apgyvendinimas

Kelionių metu turistai apgyvendinami „turistinės klasės” viešbučiuose. Jei kelionės metu yra daugiau nei 1 nakvynė viešbutyje, viešbučių, kuriuose apgyvendinama grupė, kategorija gali skirtis (t.y. tos pačios kelionės metu gali būti skirtingų kategorijų viešbučiai). Kai kuriuose mažaaukščiuose viešbučiuose gali nebūti lifto. „Turistinė klasė” – tai minimalių patogumų viešbučiai, svečių namai, pensionai arba privatus sektorius, kurių kambariuose yra dušas arba vonia, tualetas. Kai kuriuose gali būti ir balkonas, televizorius, telefonas.

Viešbučiuose gali būti vienviečiai, dviviečiai, triviečiai kambariai ar apartamentai (numeris, kuriame du atskiri miegamieji kambariai naudojasi vienu dušu ir tualetu).

Triviečiuose kambariuose, trečia lova dažniausiai yra pristatoma (t.y. papildoma sudedama lova). Triviečių kambarių skaičius viešbučiuose yra ribotas arba kai kurie viešbučiai jų visai neturi.

Tuo atveju, jei neįmanoma užsakyti triviečio kambario arba viešbutis tokių neturi – vienas iš trijų asmenų apgyvendinamas su kitais grupės turistais.

Atsiliepimai (3)

Atsiliepimai

GRŪDA – vienas didžiausių kelionių organizatorių Lietuvoje, jau ketvirtą dešimtmetį kviečia kartu pažinti pasaulį. Augame ir tobulėjame kartu. Jūsų nuomonė – mums labai svarbi, nes padeda pamatyti savo darbą Jūsų akimis, taisyti klaidas, kurti naujus maršrutus. Maloniai prašome įvertinkite mūsų paslaugas pažymėdami žvaigždutes.

Keliavote su mumis? Pasidalinkite įspūdžiais.
4.9 / 5.0
Kelionės programa
Transportas
Apgyvendinimas
Kelionės vadovo darbas
Vairuotojų darbas
5 / 5.0
Ona
Keliauta Liepos mėn. 2023
Šiek tiek atslūgus emocijoms, nuovargiui ir susitvarkius pirmo būtinumo darbus norime padėkoti už kelionės organizavimą. Džiaugiamės, kad keliavome individualiai, nes spėjome viską, buvo daug įdomiau ir daugiau informacijos. Nuostabi gamta, gidai ir vairuotojai, kurie stengėsi parodyt viską, kas mus domino saugiai ir paslaugiai, įdomūs objektai sudarė kelionės pagrindą. Tad dar kartą ačiū!
4.8 / 5.0
Nijolė
Keliauta Liepos mėn. 2022
Į šią kelionę vykau 2022 m. Labai sužavėjo Kirgizijos ir Tadžikijos gamta, svetingas priėmimas, vietinių gidų organizuotumas ir didelės pastangos. Šios kelionės įspūdžiai pralenkė visus lūkesčius. Kelionė nelengva, bet verta pamatyti dar turistų nelabai atrastus kraštus. Rekomenduoju visiems, kas myli kalnus, gamtą.
5 / 5.0
Ernesta
Keliauta Liepos mėn. 2022
Rekomenduoju
Kelionė po šias keturias Centrinės Azijos šalis su kelionių agentūra GRŪDA buvo puiki. Kadangi kelionė vyko pirmą kartą, tad be abejo turėjome šiek tiek iššukių, kurie liks atmintyje kaip patys geriausi ir įsimintiniausi momentai. Kirtome šalių sienas, važiavome įvairiomis transporto priemonėmis - UAZ mini autobusais, taip pat net ir kariniais sunkvežimiais. Žygiavome per kalnus, šlaitus, kanjonus. Sutikome daug kalnų gyvių. Pakilome į 3016 m aukštį ir 2 naktis nakvojome jurtose prie Song Kulio ežero. Aplankėme miestus, kaimus, stepes ir klajoklių šeimas. Apibendrinant, kelionė kupina visokiausių potyrių bei vaizdų, kuriuos rekomenduoju pajausti ir pamatyti kiekvienam!
Apie šalį


Uzbekija

Uzbekija

Uzbekija – tai dar viena paslaptingą istoriją turinti Azijos šalis, per kurią kadaise ėjo Šilko kelias. Tai ypač vaišingas kraštas, kuriame kiekvienas pasijaučia laukiamu, o egzotiška gamta, didinga architektūra bei senoviniai miestai abejingų nepalieka. Keliones į Uzbekiją organizuoja ir agentūra Grūda.

Klimatas Uzbekijoje

Uzbekijos klimatas yra kontinentinis – šiaurėje vyrauja vidutinių platumų klimatas, o pietūs priklauso subtropinio klimato zonai. Vidutinė temperatūra kovo - gegužės mėnesiais siekia apie 21oC, birželio - rugpjūčio mėnesiais apie 32oC, rugsėjo - lapkričio mėnesiais apie 20oC, o gruodžio - vasario mėnesiais apie 4-6oC. Šalyje vyrauja šiaurės rytų ir šiaurės vėjai.

Uzbekijos nuotraukos

Maistas Uzbekijoje

Uzbekijoje tikriems gurmanams maistas patiks: įvairios jūros gėrybės, fondiu, nacionaliniai ir tam tikram Uzbekijos kraštui būdingi gėrimai, įvairiausi sūriai ir kt. Maisto ruošimui naudojama nedaug prieskonių, todėl galima mėgautis tikru ypatingų patiekalų skoniu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad maistas yra pakankamai riebus. Būnant Uzbekijoje privalu paragauti įvairiausių daržovių patiekalų, kurie daugiausiai kepami ant sviesto ar avienos taukų. Jei tik yra galimybė, tikrai paragaukite visame pasaulyje garsėjančio tikrojo uzbekų plovo, mastavos (daržovių sriubos su aviena ir ryžiais), žarkopo (avienos troškinio su daržovėmis) bei tuhum dulma (uzbekiškų kotletų).

Svarbu ir tai, kad nerekomenduojama gerti vandens iš čiaupo, kuris didžiojoje šalies dalyje yra užterštas arba stipriai chloruotas, todėl galimi sveikatos sutrikimai.

Maistas Uzbekijoje

Elektra Uzbekijoje

Standartinė elektros įtampa Uzbekijoje – 125 V arba 220V. Čia vyrauja įvairaus tipo rozetės, ne visada atitinkančios Europos standartą. Todėl, planuojantiems vykti į Uzbekiją, būtinai reikia iš anksto pasirūpinti keitikliais, arba įsigyti juos vietinėse parduotuvėse. Kartais juos pasiskolinti galima ir viešbučiuose. Šalies viešbučiuose dažnai pasitaiko elektros srovės tiekimo sutrikimų.

Apgyvendinimas Uzbekijoje

Apgyvendinimas Uzbekijoje nėra brangus. Kelionių metu apgyvendinama įvairiuose viešbučiuose, kurie, priešingai nei mums įprasta, vertinami „gaubliukais“. Taip pat keliautojai dažnai apgyvendinami tvarkinguose svečių namuose, moteliuose ar pensionuose, kuriuose yra suteikiami visi reikiami patogumai. Geriausius apgyvendinimo pasiūlymus rasite čia.

Viešbučiai Uzbekijoje

Transportas Uzbekijoje

Viešnagės Uzbekijoje metu kelionėms po šalį būtinai išbandykite senovinius automobilius su vairuotoju. Tai vienas populiariausių keliavimo būdų, menančių sovietinius laikus. Taip pat, keliaujant po Uzbekiją rekomenduojama naudotis autobusais, traukiniais ar taksi paslaugomis, kurių kainos nėra didelės – 1 km taksi kainuoja apie 0,2-0,3 EUR. Skrydžių į Uzbekiją pasiūlymus rasite čia.

Saugumas, sveikata, skiepai

Privalomų skiepų keliautojams nėra, tačiau keliaujant į Uzbekiją rekomenduojama profilaktiškai pasiskiepyti nuo hepatito A ir B, vidurių šiltinės, suaugusiems - difterijos, stabligės revakcinacija. Svarbu ir tai, kad šalyje nustatyti pavieniai maliarijos infekcijos atvejai. Bet kuriuo atveju, susirgus patogu turėti kelionių draudimą – tokiu atveju draudimo kompanija apmoka visas gydymo išlaidas.

Reikalingi dokumentai vykstant į Uzbekiją

Vykstant į Uzbekiją būtina turėti vizą ir Lietuvos Respublikos pasą (asmens tapatybės kortelė šioje šalyje negalioja). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad norint gauti vizą į Uzbekiją, pasas turi būti galiojantis mažiausiai pusę metų, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos.

Nuotraukos iš Uzbekijos

Lauktuvės iš Uzbekijos

Iš Uzbekijos artimiesiems bei draugams Jūs tiesiog privalote parvežti nebrangių ir labai skanių džiovintų vaisių, kvapnių prieskonių, riešutų, ypač kokybiškos medvilnės, įvairiausių porceliano gaminių, tradicinių vyrų galvos apdangalų „tiubeteikų“, tradicinio Samarkando šilko popieriaus ar ypatingai saldaus uzbekiško vyno.

GRŪDOS ekspertų patarimai: Top 10 lankytinų vietų Uzbekijoje

  • Taškentas. Ypatingasis rytų šalies miestas, Uzbekijos sostinė, garsėjanti didinga praeitimi.
  • Samarkandas. Išskirtinė senoji Uzbekijos pažiba, Čingischano pasekėjo Timūro imperijos sostinė, kuri įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros paveldą.
  • Sarmyšo tarpeklis. Tai ypatinga vieta, kurioje gausybė įvairiausių akmenų ir net priešistorinių petroglifų.
  • Samanidų dinastijos mauzoliejus Bucharoje. IX a. islamo architektūros palikimas, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldą.
  • Chiva. Tai naujausias Uzbekijos Šilko kelio miestas, kuris išvengė komunizmo griuvimo, todėl išlaikė architektūros didingumą ir išskirtinę kultūrą. Tai miestas – muziejus.
  • Itchan-Kala kompleksas. Viduramžių miestas Chivos viduje, įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldą.
  • Aidarkulio ežeras. Jei netikite, kad dykumose būna ežerai, tai Jūs tiesiog privalote aplankyti šį Kyzylkumo dykumos smėlynų stebuklą.
  • Bibi Hanum mečetės. Neabejotinai įspūdingiausi Samarkando statiniai, kurie buvo pastatyti Timūro užsakymu jo mylimai žmonai. Tai neišdildomą įspūdį visiems laikams paliksiantis reginys.
  • Siabo turgus. Tai egzotiškas turgus, kuriame rasite platų tradicinių uzbekiškų paplotėlių pasirinkimą, ir galėsite įsigyti įvairiausių lauktuvių.
  • Gur-Emir mauzoliejus. Tai įspūdingos bei kvapą gniaužiančios architektūros statinys, kuriame palaidotas Timūras (Tamerlanas), jo sūnus ir anūkas Ulugbekas.

Uzbekijos vaizdai

Įdomybės

Nors Uzbekija jau seniai nebėra Sovietų sąjungos dalis, tačiau jos paveldas šalyje jaučiamas ligi šiol – griežta retorika ir politinė situacija, kyšių praktika, net ir architektūra dvelkia sovietmečiu. Būkite atsargūs, išvykstant iš Uzbekijos privalėsite deklaruoti visus pinigus iki cento, o kilus problemoms su teisėsauga „išsisukti“ be kyšio net nebandykite. Šioje šalyje yra ribojamas antikvarinių (senesnių nei 50 metų) dirbinių išvežimas, todėl veždami lauktuvių meno dirbinį ar pan., būtinai turėkite pirkimo čekį bei patvirtinimą, kad Jūsų pirkinys nėra antikvarinis.

Vaizdai iš Uzbekijos

Naudingi patarimai

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Uzbekijos laiko juosta - UTC + 5, t.y. skirtumas su Lietuva yra +3 (žiemos laiku) arba +2 valandos (vasaros laiku). Pvz.: kai Lietuvoje yra 8 val. ryto, tai Uzbekijoje žiemos laiku tuo metu yra 11 val. dienos. Uzbekijoje nėra laikrodžių sukiojimo.

Uzbekijoje laisvai bendrausite ir susikalbėsite rusų kalba, nors valstybinė kalba yra uzbekų. Be to, šioje šalyje yra žemesnis pragyvenimo lygis nei Lietuvoje, todėl ten galima įsigyti daugiau išleidžiant mažiau pinigų. Patogu į kelionę pasiimti JAV dolerių, nes daugelyje vietų galima atsiskaityti jais, arba tiesiog greitai juos išsikeisti į vietinę valiutą.

Uzbekijos valiuta – Uzbekistano sumas (UZS). 1 EUR = 10062,5078 Uzbekistano sumų.

Informacija paskelbta: 2018.03.12

Kazachtanas
Kirgizija

Kirgizstanas arba Kirgizija, oficialiai Kirgizijos Respublika – kalnuota, priėjimo prie jūros neturinti valstybė Vidurinėje Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Kazachstanu, vakaruose – su Uzbekistanu, pietvakariuose ir pietuose – su Tadžikistanu, pietryčiuose ir rytuose – su Kinija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Biškekas.

Tadžikija
Patarimai


Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems autobusu
Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems lėktuvu į Europos šalis
Alternatyvus ginčo sprendimas
Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems į tolimus kraštus
Standartinės informacijos teikimo forma
Padėsime užsisakyti
Padėsime užsisakyti
Skambinkite
I-V 09:00 - 18:00,   VI : Nedirbame,   VII : Nedirbame 
Kaunas: (8-37) 32 44 54
Vilnius: (8-5) 215 00 77
Klaipėda: (8-46) 31 17 43
Mažeikiai: (8-44) 32 53 00
Buhalterija: (8-37) 40 41 67
Grupėms: (8-37) 40 41 73

Jums taip pat patiks!

Geriausi pasiūlymai - tiesiai į Jūsų pašto dėžutę
Sveikiname! Jūsų el. pašto adresas užregistruotas.
Sveikiname! Toks el.pašto adresas jau yra prenumeratorius.
Kaina nuo::
2899 €