Skrydis iš Vilniaus į Jordanijos sostinę Amaną su persėdimu viename iš Europos miestų. Karalienės Alijos tarptautiniame oro uoste nusileisite kitos dienos ankstyvą rytą. Sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, važiuosite į viešbutį, kur šiek tiek pailsėsite.

Jūs jau – kontrastingoje Jordanijoje. Hašemitų dinastijos valdoma karalystė – tik maždaug tokio paties dydžio kaip Lietuva, tačiau apdovanota daugialypiu kraštovaizdžiu: vakaruose plyti Kristaus gyvenimo istorijas menantis Jordano slėnis, rytuose driekiasi dykumos, jas skiria kalvos ir plokščiakalniai. Savitas bei stebinantis ir šio Artimųjų Rytų krašto gyventojų peizažas: atsižvelgiant į vietinių ir atvykėlių santykį, imigrantų skaičius – bene rekordinis visoje planetoje, tiksliau, net apie 40 procentų Jordanijos gyventojų sudaro svetimšaliai. Taigi, dabar šios nedidelės, tačiau daugiamilijoninės šalies dvasią kuria dešimtys tautų: jordanai, palestiniečiai, irakiečiai, egiptiečiai, sirai, libaniečiai, atvykėliai iš tolimosios Azijos. Koks spalvingas jų įnašas į vietos kultūrą, Jūs pastebėsite ir žmonių minioje, ir gatvėse, ir ant vaišių nukrauto stalo.

Po pusryčių pradėsite pažintį su šiaurinėje Jordanijos dalyje ant septynių kalvų įkurtu, šiandien jau devyniolika kalvų aplipusiu miestu – Amanu, kuriam bene 3500 metų ar dar daugiau. Jis kelis sykius minimas Biblijos pasakojimuose. Buvusį amonitų centrą III amžiuje prieš mūsų erą užėmė Egipto valdovas Prolemėjus Filadelfas ir pavadino savo vardu – Filadelfija. I amžiuje miesto istoriją ir horizontą jau pildė Romos imperija, o VII amžiuje jį užkariavo arabai. Mes pakviesime į turtingą Jordanijos praeitį ir šiuolaikišką gyvenimą jungiančią gelsvą sostinės panoramą pažvelgti nuo istorinės Citadelės kalvos. Gynybinė tvirtovė, kurią su apačioje likusiu miestu galėjo jungti slapti požeminiai tuneliai, čia išaugo greičiausiai II amžiuje prieš mūsų erą, kai Amanas priklausė Romos Arabijos provincijai. Tuo metu, manoma, ir pastatyta šventykla Herakliui. Iki šių dienų ant Citadelės kalvos greta grakščių romėniškų kolonų ir vaizdingų griuvėsių išlikę ir Omejadų kalifato rūmų fragmentai, taip pat – Bizantijos laikus menanti bažnyčia. Tai – pirmoji daugiaspalvė Jūsų įspūdžių mozaika.

Leisitės žemyn nuo kalvos, stebėdami gyvybingą ir triukšmingą vietos gyventojų kasdienybę, kurioje kiekviena smulkmena Jums suspindės arabiško pasaulio paslaptimis ir magišku chaosu. Panirę į jį, akis ganysite po nesibaigiančias net šaligatvius užėmusių krautuvėlių juostas ir tarsi ornamentai jas užpildžiusias margaspalves prekes. Kad esate Rytuose, Jums primins ir tik jordaniečiams suprantamos kelių eismo taisyklės bei iš mečečių atsklindantis muedzino raginimas melstis. Nakvynė viešbutyje.

Papusryčiavę vyksite šiaurės kryptimi ir pasieksite Džarašą – netoli Zarkos upės dar IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą užgimusį miestą. Ypatingą aurą jam įžiebė romėnų kultūra. Antikiniais laikais šis buvęs vienas svarbiausių Dekapolio miestų vadintas Gerasa.

Nauja jo epocha prasidėjo I amžiuje, kai Romos imperatoriaus Trajano įsakymu link jo buvo nutiesti keliai, o kito valdovo – Adriano garbei buvo pastatyta didinga triumfo arka. Džarašo kalvas puošia Dzeuso ir Artemidės šventyklos, į dangų besistiebiančios korintinės kolonos, žemės reljefą dekoruoja išlikusios plikos teatrų, pirčių, taip pat miesto gynybinės sienos liekanos, mozaikomis žėrėjusių bažnyčių ir sinagogų griuvėsiai. Vaikščiodami galingos imperijos ir persipynusių epochų gatvėmis, Jūs rinksite Rytų Pompėja tituluojamo šlovingo miesto žavesį ir paslaptis. Ekskursiją laiku į kovingą Artimųjų Rytų praeitį tęsite simpatiškame miestelyje Adžlune. Aplankysite XII amžiuje ant kalvos statytą Adžluno (Qal‘at Ar-Rabad) pilį – islamiškos architektūros palikimą. Kadaise viena šios tvirtovės paskirčių buvo kontroliuoti svarbų prekybos ir migracijos kelią tarp Damasko ir Egipto. Regėjo ji ir Kryžiaus žygius, išgyveno ir mongolų skvarbą, kentėjo ir nuo žemės drebėjimų. Vietomis pilis smarkiai apgriuvusi, tačiau tai tik paryškina autentišką, kadaise daug antpuolių atlaikiusių, o dabar ramiai žvelgiančių į žalius kalnus ir slėnius mūrų siluetą.

Toliau pasuksite į Um Kaisą – dar vieną antikinės architektūros paveldo tirštą Dekapolio miestą. Prie Sirijos ir Izraelio sienos, šiaurės vakarų Jordanijoje esantis Um Kaisas apsuptas nuostabių gamtos štrichų: jis įsitaisęs vaizdingose Golano aukštumose, prie Jarmuko upės kanjono, virš Tiberiados ežero, arba Galilėjos jūros. Senovėje miestas vadintas Gadara ir Semiramijo Antiochija. Būtent jame, spėjama, galėjęs vykti Biblijoje minimas Jėzaus atliktas demono išvarymas. Virš Um Kaiso, greta istorijų apie mesijo gyvenimo įvykius ir stebuklus, sklando stipri Antikos dvasia. Jūs ir vėl atsidursite tarp senojo graikų ir romėnų palikimo, kuris kiekviename Jordanijos mieste – vis kitoks.

Istorinį mįslingą grožį Um Kaise puoselėja išlikusios šventyklos, amfiteatras, įvirtinimų griuvėsiai, kapavietės... VII amžiuje miesto likimas priklausė jau musulmonams, tačiau už naujuosius šeimininkus stipresnė buvo gamtos jėga – VIII amžiuje Gadarą nuniokojo žemės drebėjimas. Po amžių išbandymų atsitiesęs Um Kaisas Jums dovanos neįkainojamus įspūdžius. Vakare grįšite į Amaną.  Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Savita šios dienos programa Jums primins, kad Jordanijoje gausu ne tik Antikos, bet ir arabiško palikimo.  Nusikelsite į orientalistinį pasaulį, kuriame atgyja šimtametė karavanų ir kovų dvasia. Ją palaiko nuo VII amžiaus ir vėlesnių laikų smėlynų plynėse išlikusios vienišos tvirtovės, vadinamos dykumų pilimis. Šiandien jų aplankysite net tris.
Vyksite gilyn į šalies rytus. Pirmiausia sustosite prie lig šiol įvairių klausimų tyrinėtojams palikusio bene garsiausio tokio tipo dykumų statinio – Al Charanecho pilies. Tai vienas iš ankstyviausių islamiškos architektūros, patyrusios Sasanidų įtaką, pavyzdžių šiame „dykumų pilių“ regione. Nėra vieningos versijos, kokia buvo jos paskirtis.

Specifinė struktūra ir konstrukcijos leidžia abejoti karine tvirtovės funkcija. Ji galėjo tarnauti kaip karavansarajus. Karavansarajai – anų laikų pakelės viešbučiai, kur iš tolimų kraštų keliaudavę pirkliai ir perėjūnai atskirose patalpose, arkadomis juosiančiose vidinį, dažniausiai – kvadrato formos, kiemą, galėjo patogiai ištiesti kojas, nusiprausti, su kitais svečiais apsikeisti tarptautinėmis naujienomis bei gandais, o gal ir atsikvėpti juodaplaukių gražuolių glėbyje...
Vyksite apžiūrėti UNESCO saugomos Amros pilies liekanų. Tik iš visai neseniai, jau šiame tūkstantmetyje, vykdytų tyrinėjimų galima atkurti aiškesnį buvusios galingos tvirtovės vaizdą. Didžiulio statinių komplekso išdėstymas, likę kupolai, arkiniai įėjimai ir praėjimai sufleruoja, kad Amra galėjusi būti valdovų poilsio rezidencija. Jos vėsius skliautus ir sienas gausiai puošia per amžius nublukusios freskos, kuriose vaizduojami valdovai, nuogos moterys, zodiako ženklai, medžioklės scenos. Leiskite sau įsivaizduoti, kokį magišką efektą jos kūrė, kai buvo sodrių, pilnų spalvų.

Kelionę laiku po užburiančią Rytų žemę tęsite Azrako pilies apylinkėse.  Išvertus iš arabų kalbos jos pavadinimas reiškia „Mėlyną tvirtovę“. Gali būti, kad jį žmonės šiam kompleksui suteikė dėl to, kad visai netoli yra vienintelė oazė su vandens versme visoje dykumoje. Turėsite malonumo pasigilinti į skirtingus šios įstabios tvirtovės praeities tarpsnius, kuriuos išduoda tam tikros konstrukcijos, detalės. Antai romėnai ją greičiausiai naudojo gynybai. Galima atsekti, kad vėliau joje iškilo mečetė. Atkreipsite dėmesį, kad ši pilis – ne gelsva kaip kitos lankytos garsios tvirtovės, bet tamsesnė, kadangi Ajubidų dinastijos vyrai XIII amžiuje ją renovavo naudodami bazaltą. Per Osmanų pakilimą tvirtovė tarnavo turkams. O jau XX amžiaus pirmoje pusėje čia buvo apsistojęs Thomas Edwardas Lawrence'as, Didžiosios Britanijos karininkas ir keliautojas, dar vadinamas Arabijos Lorensu. Manoma, kad būtent šioje pilyje gyvendamas jis parašė dalį autobiografinės knygos „Septyni išminties bokštai“.  Vakare grįšite į Amaną. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Išsiregistravę iš viešbučio, pajudėsite pietvakarių link. Šios dienos maršrutas drieksis įspūdingomis vietovėmis, per izraelitų tautos ir Biblijos istoriją, per judaizmą, krikščionybę ir islamą vienijančio pranašo Mozės gyvenimą. Pirma ekskursija prasidės už maždaug 30 kilometrų nuo Amano, Madaboje.

Tai 4500 metų amžiaus miestas, net kelis sykius paminėtas Biblijoje. Vadinamas jis dar mozaikų miestu. Aplankysite unikalią Bizantijos laikų Šv. Jurgio bažnyčią. Dažniausiai Dievo ir maldų buveinėse reikia pakelti akis aukščiau. Čia Jūs žiūrėsite ir sau po kojomis, ir stebėsitės. Senosios graikų ortodoksų šventovės grindis margina daugiau nei iš 2 milijonų smulkių įvairiaspalvių akmenukų sudaryti Jeruzalės ir visos Palestinos žemėlapiai, sukurti VI-VII amžiais. Vietinis gidas padės Jums iššifruoti šią mozaikinę informaciją. Pavyzdžiui, pastebėsite, kad viename iš žemėlapių pavaizduotas Kristaus kančios kelias iki nukryžiavimo.

Madaboje Jums paliksime šiek tiek laisvo laiko. Labai verta užsukti į čiabuvių pamėgtą kavinukę paragauti arabiškos kavos su kardamonu. Nuo to sykio, kai jos gurkštelėsite, su turtinga, pilna skirtingų tautų palikimo Jordanijos kultūra bei virtuve Jums asocijuosis švelnus, tirštas šviežiai maltos kavos skonis, prisodrintas aitriai saldaus prieskonio aromato. Jei vis dar rūpinatės, kokių dovanų parvežti iš kelionės, patarsime: kava su kardamonu – puikus lauktuvių variantas. 
Šios dienos aukštuma – tai Nebo (Dangaus), dar vadinamas Pisga, kalnas. Maždaug 800 metrų aukščio virš jūros lygio pakyla rytiniame Jordano slėnio šlaite buvo ta vieta, ant kurios po keturiasdešimties metų klajonių Mozė užlipęs stovėjo ir ilgesingai žvelgė į Pažadėtąją žemę.

Čia, tikima, žydų tautos vedlys ir mirė bei yra jo palaikai, tik niekas nerado kapo, nes jį esą palaidojo pats Dievas. Pakilę į legendinį kalną, Jūs irgi gėrėsitės amžina Jordano slėnio panorama, galbūt tolimesniame horizonte užčiuopsite ir istorinį, dabar – Vakarų krantui priklausantį miestą Jerichoną. Taip pat apžiūrėsite IV amžiaus Mozės bazilikos liekanas, išlikusias grindų mozaikas, simbolių pilną Gyvačių kryžių, kurį pastatė šių laikų italų architektas Giovannis Fantonis. 2000 metais Pisgą, kaip šventą viršūnę, aplankė popiežius Jonas Paulius II ir greta bažnyčios pasodino krikščionių mitologijoje svarbų medį – alyvmedį, o 2009 metais čia lankėsi ir pamokslą sakė popiežius Benediktas XVI.
Vakarop atvyksite prie Negyvosios jūros – pačios žemiausios planetoje vietos. Nors didžiulis vandens telkinys, kurį dalijasi Izraelis ir Jordanija, dėl ypač didelio druskingumo vadinamas jūra, iš tikro yra ežeras, kadangi neturi tiesioginio ryšio su Pasauliniu vandenynu. Pastebėta, kad jis kaip chameleonas keičia spalvą tris kartus per dieną: ryte vandenys gali būti juosvi, vidurdienį, per pačius karščius, jie yra ryškiai mėlyni arba žydri, o prisirpęs saulėlydis druskingajam paviršiui suteikia rausvumo.

Negyvosios jūros vanduo prisotintas mineralinių druksų, o jo purvai, pastebėta, gydomieji: kūną atjaunina, žvalina, gydo kai kurias odos problemas. Pasaulyje Iabiau išreklamuota Negyvoji jūra kaip Izraelio terapinė atrakcija, tačiau tas pats gamtos turtas priklauso ir Jordanijai. Jei spėsite, jau šiandien, įsikūrę viešbutyje, galėsite atsigaivinti nepaprastuose Negyvosios jūros vandenyse. Maudynės joje – ne tik naudingos, bet ir smagios. Druskos koncentracija čia tokia didelė, kad neleidžia kūnui giliai panirti. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Laisva diena prie Negyvosios jūros: mėgaukitės saulės, purvo ir druskos voniomis! Nuplaukite malonų nuovargį ir pasilepinkite, kad įgytumėte jėgų dinamiškam kelionės tęsiniui. O jei vis tiek nenurimstate ir traukia aktyvaus pažinimo nuotykiai, už papildomą mokestį galėsite vykti į kvapą gniaužiančių kraštovaizdžių turtingą Mudžibo rezervatą, kurio plotas – 212 kvadratinių kilometrų.

Didžiąją jo dalį sausina dykumos ir yra nusagsčiusios uolos. Tik kur ne kur iš po žemės kyšo pavieniai, negausūs augalai. Daugiau jų prie karštųjų versmių. Tarsi ne ši planeta būtų. Tačiau regimas skurdus žemės paviršius – tik apgaulė. Iš tikro Mudžibo rezervate yra šimtai floros ir dešimtys faunos rūšių, ir kol kas ne visos jos atrastos ir tiksliai suskaičiuotos. Gamtinės ir istorinės paslaptys nuklojusios aukščiais kontrastuojantį, raukšlėtą reljefą. Retas atvejis, kai kelionėje žmonių dėmesio ir didžiausio žingeidumo būna vertos ne tik aukštumos, bet ir žemumos. Gilus tarpeklis leidžiasi Negyvosios jūros link. Viršutinė vaizdingojo slėnio dalis dunkso 900 metrų aukštyje, apatinė siekia 410 metrų žemiau jūros lygio. Arnono upės pragraužto gilaus kanjono dugnu pavasarį teka laikinos upės vagos – vadžiai, jų vandenį sulaiko įrengta užtvanka. Senovėje Vadi Mudžibas buvo riba, skirianti moabitų ir amoritų žemes. Ši vietovė ar jos apylinkės minimos ir Biblijoje – kaip Arnono brastos.

Jei į kelionę vyksite laikotarpiu tarp balandžio ir spalio mėnesių, ištvermingiausiems ir drąsiausiems pilnamečiams keliautojams pasiūlysime ekstremalų žygį dramatišku kanjonu. Jo metu, priklausomai nuo vandens lygio ir kiekio, tenka eiti, bristi, lipti, čiuožti, gauti natūralaus krioklio dušo – nepamirštamas efektingas maršrutas, kuriam teatrą kuria pati gamta! Po adrenalino ir fizinių jėgų pareikalavusio žygio grįžę į nakvynės vietą, dar galėsite pasimėgauti ramiu poilsiu prie Negyvosios jūros. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Kelionė po Jordaniją įsibėgėjo. Netrukus pasieksite įspūdžių kulminaciją. Galutinis šios dienos tikslas bus atvažiuoti į garsiąją Petrą – bene garsiausią Jordanijos miestą su pribloškiančios didybės ir grožio palikimu. Pakeliui aplankysite vidurio Jordanijoje esantį senąjį semitų genties – moabitų centrą Karaką. Biblijoje jis minimas kaip Asirijos imperijos miestas. Nuo II amžiaus Karakas priklausė romėnams, vėliau atiteko Bizantijai.

Tai buvo populiarus, įvairių tautų žmonių knibždantis miestas, kadangi senovėje netoli slėnių apsuptos stačiašlaitės aukštumos viršūnės, ant kurios jis augo, driekėsi Karalių kelias – gyvybinga prekybos ir pirklių arterija, ėjusi per anuometės Sirijos teritoriją ir jungusi Egiptą su Asirija. Pats ryškiausias ir vertingiausias Karako praeities palikimas – galinga anuomet bandžiusių Artimuosiuose Rytuose įsitvirtinti kryžiuočių pilis. Užgulė ji kalno viršūnę XII amžiuje, tačiau jau po kelių dešimtmečių įspūdingų gabaritų tvirtovė perėjo į garsiojo musulmonų karvedžio, Egipto ir Sirijos sultono Saladino rankas, vėliau ją buvo užėmę kiti arabų valdovai, Osmanai. Nors amžiams keičiantis ant Karako dėjosi vis kitų užkariautojų kultūros sluoksniai, pagrindinė pilis išlaikė tipišką kryžiuočių architektūros braižą ir struktūrą, vietomis – ir romėnišką stilių. Nuo stataus kalno, kurio dalį aprėpusi didingoji Karako pilis, Jums atsivers platus, saulės nuauksintas slėnis.  Vakare atvyksite į Petrą. Nakvynė viešbutyje.

Papusryčiavę ir išsiregistravę iš viešbučio vysite ne tik į šios kelionės stebuklą – vyksite į vieną iš 2007 metais naujai paskelbtų septynių pasaulio stebuklų – Petrą. Tai – Jordanijos turizmo simbolis, didžiausia šalies istorinė, archeologinė ir kultūrinė vertybė, įtraukta į UNESCO paveldą. Klesti toks mitas – jei nebuvote Petroje, nebuvote Jordanijoje. Patikrinsite, kiek jis tikras ir gyvas.

Maždaug 200 metų prieš mūsų erą Mozės slėnyje, rausvo smiltainio uolose, buvo išskaptuota Nabatėjų karalystės sostinė, praminta „dykumų rože“. Jau mūsų eros laikų pradžioje rausvas ir nelygus lyg rožės žiedas miestas su tarp uolų išgrįstomis gatvėmis, šventyklomis, turgavietėmis, kapais, akveduku priklausė Romos imperijai ir buvo Arabijos provincijos sostinė.

Petroje skleidėsi aktyvus Rytų gyvenimas, kadangi pro ją iki Raudonosios jūros driekėsi Karalių kelias, miestą su Arabija, Tarpupiu ir Viduržemio jūra jungė kitos prekybos trasos. Nuotraukose Jūs daugiausia matėte vieną geriausiai išsilaikiusių Petros pastatų – į rūmus panašią stambią, dviaukštę kapavietę su išraiškingu portiku, vadinamą Al Kazne („iždas“, „lobynas“). Tačiau tai – tik vienas iš daugybės „dykumų rožės“ statinių, kuriuos išvydę Jūs aiktelėsite arba kurių didybe grožėsitės stačiai be žodžių. Apžiūrėsite ir kitus pribloškiančius žmogaus ir gamtos kūrinius: kapavietes, amfiteatrą, vienuolynus, kuriems atsirasti reikėjo ir didelio sumanumo, ir išradingumo, ir fizinės stiprybės.

O ir pats žygis galingo uolų miesto palikimo link bus fantastiškas: prie Al Kaznės pateksite praėję siaurą tarpeklį, kuris dar kartą primins, kad Žemės vaizduotė – pati lakiausia, ir paviršiuje ji gali išraižyti gilius, nepakartojamus ornamentus, prieš kuriuos žmogus – tik maža visos kūrinijos dalelė. Petros kontūrai ir sodrių smiltainio atspalvių linijos pačios Jus stabdys ir vis kaustys Jūsų dėmesį. Atminty išlikę vaizdai bus dar ryškesni ir meniškesni nei įamžinti fotokamera ar matyti svetimose nuotraukose.
Vėliau keliausite į Mažąją Petrą, archeologinę vietovę, esančią į šiaurę nuo Petros, garsią nuostabiais fasadais, iškaltais milžiniškose smiltainio uolose. Manoma, kad Mažoji Petra (dar vadinama Al Beidha, arabų kalboje reiškia „baltoji“), buvo tarpinis sustojimas karavanams, prieš patenkant į didįjį Petros miestą.
Vakare vyksite į Vadi Rumo dykumą. Laukia romantiškas, tikras ir laukinis vakaras beduinų stovyklavietėje. Smėlingas dykumos glėbys, uolų „pilys“, beribis dangaus skliautas... Ir Jūsų sielą užtvindo bekraščiai kaip dykumos horizontas jausmai. Nakvynė stovyklavietėje. 

Po pusryčių Jūsų lauks dviejų valandų išvyka visureigiais po Vadi Rumo dykumą. Tai – kelionė į kitą pojūčių ir reginių pasaulį: ypatinga smėlio ir uolų energija, beribių erdvių ramybė, kur, regis, neegzistuoja nei valandos, nei žmonija, o jei egzistuoja, tai pagal visiškai kitokią tvarką.

Vadi Rumo dykuma dar vadinama Mėnulio slėniu, nors kai kurie keliautojai ją prilygina Marsui. Mat mainosi ši dykuma klastingai – saulės žvilgis ant žemės paviršiaus meta tai rausvą, tai auksinę skraistę, o debesų vainikuojamos smėlio karalijos, kalnų bangos, kanjonai, uolų arkos, akmenų „grybai“ ir „karoliai“, pasitelkę atmosferos burtus, keičia spalvas: iš baltos pereina į geltoną ar beveik juodą arba neįtinėtino ryškumo raudoną, kuri vienaip suspindi auštant, kitaip – saulei šviečiant dieną arba apsiniaukus, dar kitokį spindesį įgyja artėjant saulėlydžiui.

Vaizdai – tokie kinematografiški, kad daugybę kartų pasitarnavo garsioms dramoms bei fantastiniam žanrui. Vadi Rume gimė Davido Leano „Arabijos Lorenso“, Ridley Scotto „Marsiečio“, Antony Hoffmano „Raudonosios planetos“, taip pat – „Žvaigždžių karų“ ir daugybės kitų kino filmų scenos.

Į dykumos saulę ir tylą organiškai įsilieja beduinai – per kartas dykumoje gyvenantys vietiniai. Gidas Jums daugiau papasakos apie čiabuvius, kurių kasdienybėje laikas, kryptys ir erdvės matuojamos kitaip... Vadi Rumas – tai meditacija akims, poilsis informacija apsikrovusiam protui, sparnai ir įkvėpimas sielai.

Iš Vadi Rumo apie 60 kilometrų važiuosite  Jordanijos pietų link, į populiarų Raudonosios jūros kurortą – Akabą. Jis turi du veidus. Vienas – tai puikūs paplūdimiai, turtingas povandeninis pasaulis, mažos vietinių gyventojų krautuvėlės, didžiuliai prekybos centrai, medžiais ir palmėmis apsodintos alėjos, viešbučiai ir restoranai. Kitas Akabos veidas – istorinis: idumėjų, nabatėjų, graikų, romėnų, arabų, mameliukų, Osmanų, Saudo Arabijos pėdsakai. Kultūrinės paieškos nuveda iki Ailos uosto griuvėsių, Akabos forto, Archeologijos muziejaus. Turėsite laisvą dieną, kurią galėsite paskirti arba poilsiui, arba pramogoms už papildomą mokestį.  Nakvynė viešbutyje.  

Pusryčiai. Po intelektualiai ir fiziškai aktyvios kelionės – poilsis ir pramogos prie Raudonosios jūros. Pirmą dieną atvykę į Akabą, apsižiūrėjote ir jau turbūt atsakėte sau, ką labiausiai norėtumėte nuveikti. Kai pliažinėsite, Jūsų akis švelniai glostys mėlynas horizontas ir žavingi paplūdimio vaizdai – Raudonosios jūros pakrantė Jordanijoje nemonotoniška, ją vietomis puošia uolų ir palmių juostos.

Jei Jus vilioja raibuliuojanti koralinių rifų ir spalvingų vandens gyvių įvairovė, neapsiriksite Akaboje pasirinkę nardymą – tai labai tinkama vieta povandeniniams atradimams, kurorte yra daugybė nardymo centrų. Gražios ir malonios staigmenos visada laukia ir virš bangų – galima užsisakyti romantišką pasiplaukiojimą laivu.

Nenuoramos ir ekstremalai gali išbandyti smagius vandens sportus. Ir toliau nuo jūros virsta įspūdžiai bei potyriai: siūlomos ekskursijos po istorijos turtingą Akabos miestą ir jo apylinkes,  jei laikas sutampa – paukščių stebėjimo turas, kai kada – kulinarijos, rankdarbių pamokos. Būsite patys sau šeimininkai, laikas maloniai skries ir pakrantėje, ir vandenyje, ir ant vandens. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių - laisvas laikas prie Raudonosios jūros. Išsiregistravę iš viešbučio vidurdienį, likusią dieną dar galėsite leisti paplūdimyje. Vakare - pervežimas į Amano oro uostą. Po vidurnakčio - skrydis į Vilnių su persėdimu viename iš Europos miestų. Vilniuje leisitės ryte.

Kelionės kaina asmeniui dviviečiame kambaryje: nuo 1690 Eur

Priemoka už vienvietį kambarį: tikslinama.