(8-37) 32 44 54
Kaunas
GRŪDOS biurų kontaktai
I-V 09:00 - 18:00,   VI : Nedirbame,   VII : Nedirbame 

Užsakyti kelionę artimiausioje kelionių agentūroje
Parašykite mums

GRŪDOS turas po kontrastingąją Etiopiją. Krikščioniškasis paveldas, įspūdinga gamta, archaiškos gentys 14d.

Adis Abeba – Bahir Daras – Tano ežeras – Mėlynojo Nilo kriokliai – Gonderas – Simieno kalnai –Lalibela – Adis Abeba – Langano ežeras – Arba Minčas – Čamo ežeras – Key Afer – Džinka – Mago nacionalinis parkas – Turmis – Konso– Avasa – Adis Abeba
2024.11.06 - 11.19 liko 12 vietų
2025.01.02 - 01.15 liko 10 vietų
2025.03.05 - 03.18 liko 12 vietų
Kaina nuo:
2749 €
+ lėktuvų bilietai
Visos datos ir kainos
Programa
Kelionės privalumai

 

Du skirtingi pasauliai, o vardas vienas - ETIOPIJA

GRŪDOS turas po kontrastingąją Etiopiją

Ir vėl į Afriką su GRŪDA arba kaip GRŪDA „užkariauja“ AFRIKĄ

Jei kartą įkvėpei Afrikos oro, ji tavęs nebepaleis... Tad būk pasveikinta, mama Afrika, mes ir vėl grįžtame...

GRŪDOJE susibūrusi Afrikos mylėtojų grupelė, kuri kas keleri metai traukia į sau dar neatrastas juodojo kontinento žemes, neleidžia mums aptingti, ragindama  rengti vis naujas keliones. Juodąjį žemyną „užkariaujame“ pamažu, bet labai kryptingai, motyvuotai ir tikslingai. Idėja nuvykti ir pakeliauti po Afriką kirbėjo daug metų. Norėjosi neapsiriboti tik viena valstybe, o išsamiai susipažinti su keliomis šalimis. Ši idėja buvo plėtojama su žymiu geografu Rytu Šalna, kuris veda GRŪDOS grupes pažinti pasaulį jau daugiau kaip 18 metų. Norėjosi netradicinių, išskirtinių kelionių, kad turistai pasijustų atradėjais, patirtų laukinės gamtos alsavimą, prisiliestų prie vietos gyventojų tradicijų, buities, kasdienybės. Tad 1-oji grandiozinė GRŪDOS ekspedicija į Afriką 2008 metais truko net 43 dienas, buvo organizuotos dvi kelionės: Pietų Afrikos Respublika – Svazilando karalystė ir Pietų Afrikos Respublika – Namibija – Botsvana – Zambija. Iš 40-ties žmonių, kurie leidosi į pirmą ir antrą kelionę, visą maršrutą, beveik 12 000 km, įveikė keturi lietuviai L.Šarakauskienė, A.Mikšas, R.Šalna, B.Kalkienė. Kelionės idėja buvo generuota keletą metų, o ir ruoštasi jai buvo netrumpai: perskaityta tūkstančiai puslapių informacijos, studijuota Pietų Afrikos tautų istorija, gilintasi į gyvūnų ir augalų pasaulį. R.Šalnos sukaupta ir lietuvių kalba turistams pateikta išsami informacija, pasak grupės dalyvių, labai padidino šių egzotiškų kelionių vertę.  GRŪDOS reikalavimai kelionės vadovų patirčiai ir erudicijai yra ypač aukšti. Stengsimės šios kartelės nenuleisti, kad ir toliau pateisintume keliautojų lūkesčius ir aplankytos šalys jiems atsivertų įdomiai, netikėtai, efektingai ir visapusiškai. Vis dažniau prie mūsų prisijungia individualūs keliautojai, įvertinę kelionių su draugiška bendraminčių grupe ir vadovu – eruditu, privalumus.

Grupė Etiopijoje

Po Afriką galima keliauti visaip. Pirmoje kelionėje PAR – Svazilandas grupė apsistodavo itin jaukiuose viešbutėliuose, kalnų lodžijose, puikiai restauruotuose 19a. baltųjų pastatytuose dvaruose, įsikūrusiuose labai gražioje gamtinėje aplinkoje, su fantastiško grožio panoraminiais vaizdais, kur interjeras ir eksterjeras meniškai derinami prie afrikietiškų tradicijų, važiavo komfortišku autobusu. Antroje kelionėje išbandėme visai kitokį keliavimo būdą  - laukinės gamtos nuotykių safarį – važiavome treku (padidinto pravažiavimo transporto priemone). Juo galima važiuoti bet kokiais keliais, nukakti į atokiausius kampelius, pasiekti tas vietas, kurios įprastu būdu nepasiekiamos. Toks trekas kimšte prikimštas visko, ko reikia turistams: be palapinių, čiužinių, stalų, kėdžių, viryklių, maisto, dar liko vietos asmeniniams daiktams bei patiems turistams. Vien keliavimas tokia transporto priemone - tai jau įsimintinas įvykis visam gyvenimui. Iš pradžių turistai jautėsi neįprastai, tačiau, įveikę ja beveik 7 000 kilometrų, įvertino tokio keliavimo pranašumus. O nakvynes palapinėse po giliu ir žvaigždėtu Afrikos dangumi susitikę keliautojai prisimena iki šiol, kaip ir pietus akacijų pavėsyje, išmoningai paruoštus juodaodžio virėjo.

Draugai Etiopijoje

Afrika užburia, pagauna tave ir įtraukia į savo kerų spąstus... Pasak keliautojos Vilijos, net oras čia kitoks, čia užaštrėja ir išsigrynina visi pojūčiai ir juslės... tarsi grįžtum į pirmapradį pasaulį. Išsamūs maršrutų aprašai ir profesionalūs R.Šalnos straipsniai apie šias dvi GRŪDOS ekspedicines keliones yra sudėti į mūsų tinklalapį. Rekomenduojame juos perskaityti ir besiruošiantiems keliauti į Afriką, ir bendražygiams, galbūt jau šiek tiek primiršusiems, kaip kvepia strelicijos Kirstenbošo botanikos sode, kaip šurmuliuoja Keiptaunas Stalo kalno papėdėje, kaip susijungia du vandenynai Gerosios Vilties kyšulyje, kaip smagu gurkšnoti puikų vyną vyndario sodyboje, garsiajame Vyno kelyje. Smagu pasveikinti saulę ant 300 m aukščio abrikoso spalvos kopos Namibo dykumoje, prakaituoti žygyje Drakono kalnuose ir pasiryžti 630 km gyvenimo skrydžiui mažu lėktuvėliu virš nežemiškų Namibijos kraštovaizdžių – įmantriausių formų kopų, kanjonų, upių oazių, skeletų kranto, apleistų deimantų kasyklų ir į krantą išmestų laivų... Unikalūs potyriai laukia skrendant ir virš Okavango deltos Botsvanoje, kur galima pamatyti tikrų tikriausią pirmapradę Afrikos gamtą, nes čia dėl sudėtingų gamtos sąlygų visais laikais žmonių gyveno labai mažai. Botsvaniečiai neskuba šios teritorijos skelbti nacionaliniu parku, nenori čia skatinti turizmo plėtros, kad nebūtų suduotas nepataisomas smūgis gamtai. O prie didingojo Viktorijos krioklio situacija kita, čia šurmuliuoja turistų būriai. Krioklio galia atsiveria ir iš žemės, ir iš oro – drąsiausieji kyla motorizuotomis skraidyklėmis, kiti – sraigtasparniu.

Daugumai keliautojų Afrika asocijuojasi su laukinių gyvūnų gausa. Kiekvieno turisto svajonė – pamatyti vadinamąją „didžiąją penkiukę“ – buivolą, liūtą, leopardą, raganosį ir dramblį. Stabėti laukinius žvėris yra didžiulis, nenusakomas įspūdis. Zoosoduose gyvūnai šeriami, rūpinamasi jų sveikata. Nacionaliniuose parkuose gyvenimas verda pagal savo taisykles, išlieka tik stipriausieji, greičiausieji ir gudriausieji, o būti šių procesų liudininkais yra įspūdis visam gyvenimui.

Žvėrys Etiopijoje

Didžiosios GRŪDOS ekspedicijos metu buvo aplankyti pasaulinio garso Kriugerio (PAR) ir Etošos (Namibija) nacionaliniai parkai. Stebėjome juoduosius raganosius Hluhluve (PAR), dramblius Addo(PAR), hipopotamus Čiobės (Botsvana) nacionaliniuose parkuose. Nakvynė palapinėse neaptvertoje teritorijoje laukinėje gamtoje šalia tvenkinyje pliuškenantis hipopotamams, virš galvų sklandant ereliams ir riaumojant liūtams, išskirtinės apsaugos statusą turinčiame Moremi (Botsvana) rezervate taip užbūrė turistus, kad, grįžę į Lietuvą, jie ėmė mus raginti vėl organizuoti laukinės gamtos nuotykių safarį.

Šį kartą buvo pasirinktos Rytų Afrikos šalys Kenija ir Tanzanija, garsėjančios laukinių žvėrių ir paukščių gausa. 2011 metais pageidaujančiųjų pajusti ypač artimą sąlytį su Afrikos gamta – važiuoti treku, nakvoti palapinėse, valgyti grupės virėjo pagamintą maistą, susėdus aplink laužavietę, patirti nuotykių skonį, patekus į civilizacijos nepaliestus gamtos kampelius, buvo daugiau negu galėjome sutalpinti į vieną grupę. Tad išvažiavo ir antroji...

Trekas Etiopijoje

Į šį unikalų safarį susirinko labai draugiški, drąsūs, ištvermingi, kantrūs, jaunatviški žmonės, nebijantys buitinių nepatogumų, ilgo važiavimo, duobėtų kelių. Ir už tai jiems buvo atlyginta – abi grupės pamatė „didžiąją penkiukę“ ir gausybę laukinių žvėrių 6 garsiausiuose ir įspūdingiausiuose Kenijos bei Tanzanijos nacionaliniuose parkuose. Jiems šoko rausvieji flamingai Nakuru ežero pakrantėse, ne vienam ašarą išspaudė žvejų daina nubangavusi Viktorijos ežeru... Pasiteisino sprendimas įtraukti į programą Serengečio – žinomiausio pasaulyje gyvūnijos ir augalijos draustinio – lankymą. Kad čia didžiausia pasaulyje laukinių žvėrių koncentracija, abiejų grupių turistai įsitikino važiuodami neišmatuojamomis parko platybėmis. Stebėjome vieną dramatiškiausių reginių žemėje – kasmetinę milijono baltabarzdžių antilopių gnu, gazelių ir zebrų migraciją iš Masai Maros į Serengetį, gyvybės kupiną Ngorongoro kraterį – unikalią vietą, kuriai lygių nėra visame Afrikos žemyne...

Po šio laukinės gamtos safario dalis keliautojų grįžo į Lietuvą, kiti ilsėjosi prie Indijos vandenyno, 8 grupės nariai kelionę tęsė Indijos vandenyno salose Reunione ir Mauricijuje. Vulkaninės kilmės aštriaviršūnė Reuniono sala tapo tikru atradimu – užkopta į veikiantį vulkaną, apžiūrėti net patys atokiausi kalnų kaimeliai. Dvi mūsų šauniausios drąsuolės Asta ir Vilija sėkmingai Machame maršrutu įkopė į Kilimandžarą – „vienišiausią pasaulio kalną“, pasimetusį Afrikos lygumose... Druskininkų kavinukė, kur po kelionės vyko grupės susitikimas, vos atlaikė emocijų ir prisiminimų laviną...

Artūras ir Etiopija

Greit prabėgo metai keliaujant į kitus pasaulio kampelius, nenumaldomai atėjo laikas ir vėl pasveikinti mamą Afriką.

2013 metų ekspedicinei kelionei į Afriką buvo pasirinkta kontrastingoji Etiopija. Suplanuotas didysis 21d. turas į Etiopijos šiaurę ir pietus. Iš karto norėtume atkreipti dėmesį tų keliautojų, kurie tikisi pamatyti laukinių žvėrių gausą ir įamžinti nuotraukose „didžiąją penkiukę“. Etiopijoje jos nerasite, ši šalis yra ornitologų rojus. Čamo ežere, be abejonės, savo drąsą išbandysite plaukdami laivu tarp knibždančių krokodilų ir hipopotamų, Simieno kalnuose galbūt pavyks pamatyti endeminius gyvūnus – Gelada babuinus, šakalus ir kalnų ožius. Yra tikimybė sutikti zebrų bandas, šakalus ir hienas... Čia visai kitokia Afrika negu ta, su kuria susipažinote pirmuose trijuose GRŪDOS maršrutuose. Kitokia, bet ne mažiau įdomi. Etiopija traukia savo krikščioniškuoju paveldu, kontrastinga gamta ir archaiškomis gentimis.

Etiopija išsaugojo vieną seniausių civilizacijų Afrikos žemyne ir pasaulyje. Čia, Didžiajame Rifte, archeologai aptiko seniausius žmonijos pėdsakus, todėl Etiopija svarbi žmogaus evoliucijos istorijai. Krikščionybė čia atėjo tuo pat metu kaip ir į Romos imperiją (10 amžių anksčiau negu į Lietuvą). Etiopija yra antra šalis pagal senumą po Armėnijos oficialiai paskelbusi krikščionybę valstybine religija 4 amžiuje. Šioje šalyje susiformavo labai savita ir įdomi krikščionybė, nes beveik 1500 metų religinė bendruomenė gyveno labai uždarai. Etiopijos ryšiai su kitomis krikščioniškomis valstybėmis buvo menki. 19a. misionieriai „iš naujo atradę“ Etiopijos krikščionybę, labai nustebo, kaip skirtingai čia suprantamas tikėjimas. Šiandien Etiopija yra pasaulietinė šalis ir valstybinės religijos neturi, bet yra, ko gero, pati pamaldžiausia krikščioniška valstybė ir laikoma vienu didžiausių krikščionybės bastionų pasaulyje.

Etiopijos šiaurėje gėrėsitės Mėlynojo Nilo kriokliais, stebėsite Gelada babuinus Simieno kalnų nacionaliniame parke, plaukiosite Tana ežeru, lankydami unikalius medinius salų vienuolynus. Gondere pasijusite patekę į Europos viduramžių miestą, o šventasis Juodosios Jeruzalės miestas Lalibela neabejotinai priblokš monolitinių bažnyčių kompleksu, iškaltu uolose. Keliausite autobusu, gėrėdamiesi aukštikalnių kraštovaizdžiu maždaug 2-2,5 km virš jūros lygio, nakvosite viešbučiuose. Išsamiai susipažinę su Etiopijos šiaure, parskrisite atgal į Adis Abebą. Čia sėsite į keturiais ratais varomus visureigius ir pradėsite nuotykių safarį link Žemutinio Omo slėnio (UNESCO paveldo objektas), kur knibždėte knibžda spalvingosios Etiopijos gentys. Kalnai buvo natūralūs gamtiniai barjerai, neleidę gentims per daug susimaišyti ir vienoms kitų įtakoti, todėl jos taip skirtingai vystėsi. Tie patys kalnai, vietiniams gyventojams tarnavę kaip natūralios gynybinės sienos, neleido šalies iki galo užkariauti , todėl etiopai gali didžiuotis, kad jų šalis vienintelė visoje Afrikoje niekada nebuvo kolonizuota (išskyrus 6 metus Musolinio režimo okupacijos). Etiopija ėjo savo unikaliu keliu, neveikiamu svetimų įtakų. Pirmykštis Omo slėnio genčių gyvenimo būdas pribloškia, bet civilizacijos grimasos pamažu darko ir šį natūralų juodosios Afrikos veidą. Skubėkime lankyti šį unikalų žemės kampelį, kol situacija radikaliai nepasikeitė. Bendrausite maždaug su 11 – kos genčių žmonėmis, stebėsite jų kasdienį gyvenimą, šventes, ritualus, gamtinę aplinką. Nenorintiems mokėti už filmavimą ir fotografavimą, gali būti pagrasinta ir kalašnikovo automatu...

Etiopijos žmonės

Ankstesnėse GRŪDOS kelionėse po Afriką buvo lankyta mažiau genčių, iš kurių ypač įstrigo viešnagė Namibijos „raudonųjų žmonių“ himbų ir Kenijos masajų genčių kaimuose.

Etiopijos pietuose genčių gyvena labai daug, jų žmonės skiriasi savo išvaizda, apranga, kūno puošyba. Norint pasiekti atokiausius kaimus, visureigiais tenka įveikti nemažus, dažnai dulkėto ir duobėto kelio, atstumus. Maršrutas suplanuotas taip, kad keliautojai nepervargtų, turėtų pakankamai laiko pabendrauti su vietos gyventojais, pasigrožėti gamta. Etiopija - didžiulė šalis, todėl 3 vietiniai skrydžiai padeda taupyti laiką ir daugiau pamatyti.

Tad kviečiame į GRŪDOS turą po kontrastingąją Etiopiją, į du visiškai skirtingus pasaulius tuo pačiu pavadinimu, į visai kitokią Afriką negu lankėme iki šiol. Čia rasite ir kalnų, ir savanų, ir dykumų, ir telkšančių nuostabių ežerų. Čia šiaurinės Etiopijos civilizacijos kilo, vystėsi ir krito, o pietuose visai laukinėje gamtoje sausoje savanoje šiaudų trobelėse primityviausiomis sąlygomis gyveno ir tebegyvena hameriai su mursiais, vis taip pat ganydami savo ožkas...

Būk sveika, mama Afrika !

Būk sveika, sustojusio laiko žeme, istorinis žmonijos lopšy, dar išsaugojęs savo šaknis ir leidžiantis pajusti mūsų pradžią.

Kviečiame bendražygius, laukiame naujų veidų, - neabejojame, puikiai įsiliesite į mūsų draugišką keliautojų būrį. Pasitikėkite savimi, išdrįskite atrasti visiškai naują pasaulį, kitokį gyvenimo būdą, papročius, gamtą. O mes jums padėsime.

Iki pasimatymo juodajame kontinente!

Pagarbiai,
Birutė Kalkienė

Keliautoja, išskirtinių kelionių organizatorė.

Žiūrėti didelį žemėlapį ir kelionės programą
Kelionės programa
1
diena. Skrydis: Vilnius – Frankfurtas / Stambulas - Adis Abeba.

Atskridę į Adis Abebos tarptautinį Bole oro uostą, atlikę migracijos ir muitinės formalumus, vyksite į viešbutį. Nakvynė viešbutyje Addis Abeboje.

Etiopijos žemėlapis

2
diena. Adis Abeba.

 Maitinimas: pusryčiai, vakarienė. 

Po pusryčių apžvalginė ekskursija Adis Abeboje, kurios pavadinimas amharų kalba reiškia “naujoji gėlė“. 1886 metais imperatorius Menelikas 2-sis įkūrė miestą, išsidėsčiusį 2200m aukštyje, Entono kalno papėdėje, kuris tapo naująja niekada nepatyrusios kolonijinės priespaudos afrikiečių valstybės sostine. Dabar Adis Abeba yra didžiausias šalies miestas, kuriame gyvena apie 3 mln. žmonių. Apžiūrėsite Švč.Trejybės katedrą – išskirtinį baroko stiliaus Etiopijos paminklą, lankysitės Nacionaliniame archeologijos muziejuje, kuriame sukaupta didžiulė vertingų radinių kolekcija. Ji patvirtina, kad žmonijos istorija prasidėjo maždaug prieš 3,2 mln. metų būtent Etiopijoje, nes toks amžius nustatytas moteriškos giminės hominido skeletui, 1974 metais iškastam Afaro arba Danakilių įduboje.

Būtent nuo seniausios žinomos mūsų giminaitės australopitekės Liusi (žaismingai pavadintos pagal bitlų dainą), ir prasidėjo žmogaus evoliucija. O Didžiojo rifto (Rytų Afrikos lūžio) dalis tarp Etiopijos ir Tanzanijos (po daugybės sėkmingų ir tai patvirtinančių archeologinių kasinėjimų) laikoma žmonijos lopšiu.

Nacionalinio archeologijos muziejaus ekspozicija yra puiki įžanga pažinties pradžiai su kontrastingosios Etiopijos istorija, kultūra, žmonėmis. Vėliau apžvelgsite miesto panoramą nuo Entono kalno.  Nakvynė viešbutyje.

Adis Abeboje lankomi objektai

3
diena. Adis Abeba – skrydis į Bahir Darą – Tano ežeras – Mėlynojo Nilo kriokliai – Bahir Daras.

Maitinimas: pusryčiai, vakarienė.

Po pusryčių skrydis iš Adis Abebos į Bahir Darą. Nuo čia ir pradėsite savo išsamią pažintį su šiaurine Etiopijos dalimi.

                             Nutolęs nuo Adis Abebos 578 km, Bahir Daras Etiopijos mastais yra modernus, pagal aiškų planą statytas miestas, 1800m aukštyje prisišliejęs prie Tanos ežero ir garsėjantis švelniu atogrąžų klimatu. Ežero pakrante vinguriuoja puikiai įrengtas pėsčiųjų takas, palmių kolonos puošia pagrindines gatves.

3600 km² ploto, 70 km pločio ir 60 km ilgio Tanos ežeras – didžiausias Etiopijoje ir vienas didžiausių aukštikalnių ežerų pasaulyje. Į jį įteka keturios upės, o šalia išteka viena – Mėlynasis Nilas. Didžiulis ežeras nėra labai gilus, bet pasižymi milžiniška augalų ir gyvūnų įvairove. Ežere veisiasi krokodilai, yra tikimybė pamatyti ir hipopotamų... Trisdešimt septyniose ežero salose įsikūrusi nesuskaičiuojama daugybė vandens paukščių, auga nuostabūs medžiai. Ežero pakrantė – ideali vieta stebėtojams, besidomintiems čia nuolat gyvenančiais ir migruojančiais paukščiais. Ne mažiau ežeras garsus tuo, kad net 20-tyje jo salų (iš 37) viduramžiais buvo pastatytos unikalios medinės bažnyčios ir vienuolynai. Pirmuosius vienuolynus pasistatė ramybės ir nuošalumo ieškoję ortodoksų vienuoliai atsiskyrėliai. Dėl izoliacijos vienuolynuose išliko viduramžių brangenybės ir relikvijos, atspindinčios to laikotarpio Etiopijos religinį, socialinį ir politinį statusą. Dabar čia veikia muziejai, kur galima apžiūrėti neįkainojamas ikonų ir rankraščių kolekcijas, Etiopijos imperatorių mumijas etc.

Bahir Daras

Ekskursija laivu po Tanos ežerą – lankysite 14a. statytus Ura Kidane Mihret ir Azwa Mariam vienuolynus. Ura Kidane Mihret vienuolynas slepiasi vešliame tropikų miške, o jo gyventojai puikiai sutardami su ežeru čia gyvena jau daugiau kaip 600 metų... Apžiūrėsite garsiausią Ura Kidane Mihret vienuolyno bažnyčią su unikalia 16-18a. ikonų kolekcija, koptų kryžiais ir karališkosiomis karūnomis.

                             Vėliau jūsų lauks išvyka prie Mėlynojo Nilo krioklių, kuriuos vietos gyventojai vadina Tis Issat – garuojantis, rūkstantis vanduo. Tik už 30 km nuo Tanos ežero Mėlynasis Nilas krenta Tis Issat kriokliais – vaizdas, kuris pasirodė tikras stebuklas škotų tyrinėtojui Džeimsui Briusui 1770 metais ieškojusiam Nilo upės ištakų. Jis rašė: „Upė... krinta kaip vientisa vandens skraistė, be jokio sustojimo, jos plotis – maždaug pusė angliškos mylios“. Kai upė patvinusi, ji teka per bazalto slenkstį ir staiga krinta žemyn 46 metrus. Susidaro migla, kuri, pučiant brizui, pasklinda daugiau kaip kilometro spinduliu ir sukuria nuostabias vaivorykštes. Kai ant Nilo buvo pastatyta elektrinė, vandens kiekis stipriai sumažėjo, bet krioklys, gal ir praradęs nemenką dalį savo pločio, vis dar verčia nuo skardžio labai įspūdingą vandens kiekį – aukščių skirtumas nuo 46 iki 37m, srauto plotis nuo 100 iki 400m (liūčių sezono metu).

Mėlynasis Nilas, gimęs šalia Tanos ežero, persiritęs per didingą Tis Issato krioklį ir padaręs didžiulį lanką Etiopijos kalnynu, Chartume susilieja su Baltuoju Nilu, ištekėjusiu iš Viktorijos ežero – taip iš didžiųjų Afrikos ežerų prasideda Nilas, ilgiausia pasaulio upė. Apžiūrėję Mėlynojo Nilo krioklius, grįšite į Bahir Darą.  Nakvynė viešbutyje.

Tanos ežeras

4
diena. Bahir Daras - Gonderas

Maitinimas: pusryčiai, vakarienė.

Atstumas: 190 km.

Kelio sąlygos: 190 km asfaltas

Po pusryčių išvyksite link Gondero, pirmosios Etiopijos imperijos sostinės, nutolusios nuo Bahir Daro 190 km į šiaurę. Gonderas, įkurtas 1636 metais imperatoriaus Fasilido, klestėjo ir turėjo sostinės statusą apie du šimtus metų. Miesto stiprybę lėmė ir jo gera strateginė vieta – Gonderas buvo pastatytas aukštai kalnuose (2000m virš jūros lygio), kurie sudarė natūralius gynybinius barjerus priešams atremti. Čia vėsesnis klimatas, todėl nesiautė maliarija ir kitos tropinės ligos, visada pakako vandens ir buvo puikios sąlygos žemdirbystei.

16-17a. miestas – tvirtovė Gonderas buvo Etiopijos imperatoriaus Fasilido ir jo palikuonių rezidencija. Gondero istorinis centras – tvirtovė Fasil – Ghebbi. Už 900m ilgio tvirtovės sienos stūkso dveji imperatoriaus rūmai, pilys, bažnyčios, vienuolynai, kiti savitos architektūros statiniai.

Imperatorius Fasilidas, pakeliavęs ir pasidairęs po pasaulį, pastatė tuose kraštuose neregėto stiliaus rūmus. Jo darbus tęsė sūnus ir anūkas. Be rūmų, jie statė bažnyčias (Gonderas – daugiausia bažnyčių, net 44! turintis Etiopijos miestas), bibliotekas, koncertų sales, pirtis, todėl iki šių laikų išliko tikrai įspūdingas ir margas kompleksas. Kiekvienas valdovas bekeliaudamas prisigaudydavo vis naujų idėjų, tad rūmuose galima įžiūrėti skirtingų šalių ir stilių įtaką (ypač indų ir arabų), papildytą barokinės stilistikos, kurią iš Europos atvežė jėzuitų misionieriai. Gondere apima keistas jausmas – tarsi vaikščiotum po viduramžių Europos miestą kažkokiu stebuklingu būdu perkeltą į juodąjį žemyną...

Lankysite nuo 1979 metų UNESCO saugomą pasaulio paveldo objektą tvirtovę Fasil – Ghebbi, rūmus, kur iki šiol išlikęs imperatoriaus Fasilido baseinas ir pirtys, 17a. bažnyčią Quskuam Mariam, imperatorienės Mintuab (Mintwab) rezidenciją. Vėliau grožėsitės nuostabiomis freskomis ir paveikslais Švč.Trejybės šviesos bažnyčioje (Debre Birhan Sillassie), nuo aukštos kalvos žvelgiančios į šlovingą praeitį menantį viduramžių miestą Gonderą. Nakvynė viešbutyje.

Gonderas

5
diena. Gonderas – Simieno kalnų nacionalinis parkas.

Maitinimas: pusryčiai, vakarienė.

Atstumas: 240 km.

Kelio sąlygos: 200 km asfaltas, 40 km žvyrkelis

Po pusryčių paliksite Gonderą ir 130 km važiuosite į šiaurę link Debarko, kur yra įsikūrusi Simieno kalnų nacionalinio parko administracija. Nuo čia pradėsite pažintį su dar vienu UNESCO paveldo objektu – Simieno kalnais. Simieno nacionalinis parkas, kurio plotas 220km², buvo įkurtas 1969 metais. Tai didinga plato ir kalnų viršūnių, iškylančių 4500 m virš jūros lygio, grandinė Etiopijos šiaurėje. Šiame parke stūkso aukščiausias Etiopijos ir ketvirtas pagal aukštį Afrikos kalnas – Ras Dašanas (4620m). Vulkanų išsiveržimai, tektoninių plokščių grumtynės, erozija per daugybę amžių Etiopijos plato sukūrė vieną įspūdingiausių pasaulio kraštovaizdžių – uolas raižo gilūs ir statūs tarpekliai, platūs, vos ne begaliniai slėniai atsiremia į skardingus kalnų šlaitus, aukštyn šauna akmeninės smailės. Vidutinis šios kalnų vietovės aukštis ~3300m virš jūros lygio.

Simieno kalnų nacionalinis parkas garsus ne tik kvapą gniaužiančiais gamtos vaizdais.  Čia gyvena ir yra saugomos kelios labai retos endeminių (niekur kitur pasaulyje nesutinkamų) gyvūnų rūšys –raudonkrūtiniai babuinai gelada, gyvenantys ant žemės, tamsiai rudo kailio Etiopijos šakalai – vieninteliai vilkų giminės atstovai į pietus nuo Sacharos, Simieno lapės. Parkas buvo įkurtas pirmiausia siekiant apsaugoti 1000 Walia ibex (niekur kitur pasaulyje nesutinkamų), laukinių ožių rūšį. Jie ir dabar čia gyvena, ir kartais pasiseka juos pamatyti, šokinėjančius uolėtais skardžiais.

Po ekskursijos Simiero kalnų nacionaliniame parke grįšite į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Simieno nacionalinis parkas

6
diena. Gonderas – skrydis į Lalibelą – Lalibela.

Maitinimas: pusryčiai, vakarienė.

Po pusryčių pervežimas į oro uostą ir skrydis iš Gondero į vieną svarbiausių Afrikos piligrimystės vietų - Lalibelos miestelį, priskaičiuojantį 15 tūkstančių gyventojų, išaugusį ant raudonos vulkaninės uolos kalnuose 2600 m aukštyje pačioje Etiopijos širdyje.

Lalibela yra Etiopijos krikščionių ortodoksų centras, traukiantis ne tik maldininkus, bet ir tuos, kurie domisi žmonijos istorine praeitimi. Iki 12 amžiaus ši vietovė buvo vadinama Roha. 12 amžiuje pervadinta į Lalibelą – imperatoriaus, kurio įsakymu ir atsirado 11 bažnyčių, vardu. Legenda pasakoja, kad imperatorius Lalibela susapnavo sapną, kuriame jam Dievas liepė pastatyti bažnyčias ir tiksliai nurodė vietas, kur jos turi būti pastatytos, kaip atrodyti. Kadangi bažnyčios buvo iškaltos iš vietisos uolienos, yra priskiriamos monolitiniams statiniams (Lalibelos komplekso bažnyčia Medhame Alem yra laikoma didžiausia pasaulyje monolitine bažnyčia). Kai kurios bažnyčios pasislėpusios uolose, kai kurios stovi atvirose vietose. Visas 11 bažnyčių į visumą sujungia painus tunelių labirintas, siauri koridoriai, galerijos ir grotos. Visas kompleksas turi artezinę vandens tiekimo sistemą, taigi vanduo paduodamas į kalno viršūnę, kur yra Lalibelos miestas, juo užpildomi šalia bažnyčių esantys šuliniai. Tai gana sudėtingas inžinerinis sprendimas, o juk viskas buvo statoma ir įrenginėjama prieš 800 metų.

Bene įspūdingiausiai Lalibeloje atrodo Šv.Jurgio bažnyčia – kryžiaus formos, išskaptuota uoloje. Sakoma, kad ant jos yra išlikęs Šv.Jurgio žirgo kanopos antspaudas. Visus, o ypač statybos specialistus, glumina šio projekto mastai. Išskaptuoti tokią bažnyčią ir jos kiemą uoloje, pradedant nuo viršaus, net naudojant šiuolaikinę akmens pjovimo ir skaldymo techniką, būtų titaniškas ir labai ilgas darbas, o juk 13a. statybininkai turėjo tik kirstukus ir plaktukus. Dėl to Lalibelos kompleksas šiais laikais pelnytai vadinamas aštuntuoju pasaulio stebuklu ir nuo 1978 metų saugomas UNESCO. Beje, legenda pasakoja, kad dienomis Lalibelą statė statybininkai, o naktimis - angelai. Istorikai samprotauja, kad galėjo būti pasamdyti indų arba Egipto koptai, tačiau tikriausiai šventyklas sukūrė krikščionių vienuoliai. Teigiama, kad vienoje bažnyčioje yra stulpas, ant kurio pats imperatorius Lalibela surašęs, kaip atsirado šios bažnyčios, tačiau stulpas apvyniotas drobe, kurios nuimti ir perskaityti, kas parašyta, negalima – tai tolygu šventvagystei.

Įvairūs autoriai, siekdami populiarumo, iškelia įvairias intriguojančias Lalibelos komplekso statybos versijas. Pavyzdžiui yra tokių, kurie, siekdami suintriguoti, ieško Lalibelos ir Tamplierių ordino sąsajų. Ši apie 200 metų gyvavusi ir 1312 metais išformuota karinė krikščionių organizacija egzistavo tais laikais, kai buvo statomos Lalibelos bažnyčios, todėl kai kurie autoriai teigia, kad Lalibelą padėjo statyti tamplieriai, kurie atvyko į Etiopiją ieškoti Sandoros skrynios. Tačiau mokslininkai teigia, kad jie turi pakankamai įrodymų, kad tamplieriai statybose nedalyvavo, kad uolose išskaptuotos bažnyčios yra Etiopijos viduramžių civilizacijos kūrinys.

Lalibela

13a. pastačius Lalibelą, buvo numatyta ją padaryti naująja Jeruzale, nes tuo metu tikroji Jeruzalė buvo užimta musulmonų (tai vyko 1187 metais). Daug Lalibelos pastatų buvo pavadinta taip pat kaip ir Jeruzalėje, o per miestą tekanti upė buvo vadinama Jordano upe, be to, kai kurie pastatai forma buvo panašūs į Jeruzalėje esančius. Manoma, kad imperatorius Lalibela jaunystėje buvo Šventojoje žemėje, lankėsi Jeruzalėje ir tai, ką ten matė, bandė atkartoti Etiopijoje.

Pirmieji europiečiai, išvydę Lalibelos miestą ir bažnyčias, buvo portugalai. Tai įvyko tik 16 amžiaus pradžioje. Taigi praėjus apie 300 metų nuo Lalibelos statybos pradžios. Tačiau istoriniai šaltiniai (tiksliau, jų nebuvimas) rodo, kad nuo 1544 metų greičiausiai vėl buvo 300 metų pertrauka, kai nė vienas europietis nebuvo įkėlęs kojos į Lalibelą. Ir tik 19 amžiaus viduryje europiečiai atrado Lalibelą ir ėmė domėtis religiniu Etiopijos gyvenimu. Misionieriai, „iš naujo atradę“ Etiopijos krikščionybę, labai nustebo pamatę, kaip skirtingai čia suprantamas tikėjimas. Šio tikėjimo jėgą kaip niekur kitur galima justi žvelgiant į 11 Lalibelos bažnyčių, iškaltų kietoje šio krašto uolienoje. Platus šių sumanymų užmojis liudija,  kad čia tikėjimas buvo toks pat stiprus, kaip ir religija, paskatinusi pastatyti Didijį Sfinksą ir piramides.

Lalibeloje detaliai susipažinsite su vienu didžiausių pasaulio architektūros stebuklų, kuris kartais lyginamas su Petra Jordanijoje. Nakvynė viešbutyje.

7
diena. Lalibela – skrydis į Adis Abebą – Langano ežeras.

Maitinimas: pusryčiai, vakarienė.

Atstumas: 250 km.

Kelio sąlygos: 250 km asfaltas.

Laikas kelyje: apie 6 val. su sustojimais fotografavimui.

Mašinos Etiopijoje

Po pusryčių paliksite šventąjį Lalibelos miestą, miestą – legendą, atsisveikinsite su krikščionybės bastionu Afrikoje – šiaurine Etiopija, ir skrisite į Adis Abebą. Čia susėsite į visureigius ir, pajudėję į pietus, pradėsite pažintį su visai kitokia Etiopija – visai kitokia gamta, žmonėmis, kultūra.

Sveiki atvykę į sustojusio laiko pasaulį! Čia susipažinsite su įvairių genčių pirmykščiu gyvenimu – tai didžiulis atradimas kiekvienam keliautojui, nes Etiopija, nepatyrusi kolonizacijos ir išsaugojusi nepriklausomybę, be svetimų kultūrų įtakos daugybę amžių ramiai ėjo savo keliu. Daugelis genčių gyvena taip pat, kaip ir prieš tūkstančius metų, praktikuoja animizmą, dažniausiai tarpusavyje kaunasi dėl gyvulių, kurie yra didžiausias jų turtas. Kai kuriose gentyse išlikę po kelis tūkstančius, kitose vos po kelis šimtus žmonių. Jų buitis asketiška ir panaši savo skurdumu. Žmonės gi skiriasi savo šukuosenomis, papuošalais, kūno puošybos elementais. Savo buityje gentys geležies nenaudoja. Metaliniai yra tik papuošalai ant kaklo ir ginklai, su kuriais vyrai beveik niekada nesiskiria. Jie vis dar gyvena molio trobelėse, dengtose šiaudais, oda, nendrėmis arba suręstose iš bambukų, minta mėsa, gyvulių krauju, pienu, sorgų kruopomis ir tuo, ką duoda laukinė gamta, rūko narkotizuojančią žolę, atlieka berniukų įšventinimo į vyrus ir apipjaustymo ceremonijas. Tačiau po truputį tradicijos nyksta, pasaulis globalėja, egzotikos mažėja, todėl skubėkite į sustojusio laiko pasaulį, kur gyvena seniausia pasaulio tauta, į gyvąjį muziejų Omo upės slėnyje.

Teks pasikratyti ir duobėtais žvyrkeliais, pačiaudėti dulkėmis ir patirti kitų buitinių nepatogumų. Bet visa tai atpirks nepakartojami įspūdžiai ir aštrūs pojūčiai kontrastingosios Etiopijos pietuose.

Keliausite Didžiojo Rifto slėniu, kuris, prasidėjęs nuo Raudonosios jūros šiaurės pakraščio, nutįsta iki Mozambiko, kirsdamas Eritrėją, Etiopiją, Keniją ir Tanzaniją. Ši zona – tarsi per siūlę plyšęs drabužis – pasižymi didžiausia planetoje laukinės gamtos įvairove. Čia gausu ežerų, karštųjų versmių, gyvena daugybė paukščių. Lankydami gentis, dalį tų ežerų pamatysite, nakvosite šalia jų, jeigu pasiseks stebėsite flamingus, pelikanus, gerves, gandrus ir ibius. Etiopija tikras ornitologų rojus. Čia priskaičiuojama apie 831 paukščių rūšis. Be paukščių, ežeruose gyvena krokodilai, hipopotamai, pagaunama daug žuvies. Pakeliui, esant galimybei, sustosite prie Ziway ežero pasigrožėti vandens paukščiais. Šios dienos mūsų kelionės tikslas  - Langano ežeras - yra vienas gražiausių Didžiajame Rifte. Adis Abebos gyventojai prie jo mėgsta leisti savaitgalius. Jūs taip pat galėsite pailsėti ypač vaizdingoje Langano ežero pakrantėje, o drąsiausi – ir išsimaudyti.

Pradėję važiuoti į pietus, stebėsite vietos gyventojus – juk dauguma jų, ypač vyrai, didesnę dienos dalį praleidžia ant kelio – niekur neskuba, tiesiog stovi ar sėdi pakelėse... Kelias kunkuliuoja gyvybe, juo juda žmonės, avys, ožkos ir karvės. „Eismas“ ypač suintensyvėja vakarop, kai grįžtantys namo gyvuliai užtvindo, tiesiog užkemša kelią... Atvykę prie Langano ežero, nakvosite kotedžo tipo viešbutyje arba lodžijoje.

Naktis Etiopijoje

8
diena. Langano ežeras – Čenča - Arba Minčas.

Maitinimas: pusryčiai, vakarienė.

Atstumas: 359 km.

Kelio sąlygos: 329 km asfaltas, 30 km žvyrkelis.

Laikas kelyje: apie 8 val. su ekskursijomis ir sustojimais fotografavimui.

Mėgstatys anksti keltis, galės pasivaikščioti priekalnėmis, Langano ežero pakrantėmis, pafotografuoti flamingus ir pasveikinti auštančią dieną... Po pusryčių pajudėsite Arba Minčo kryptimi, grožėdamiesi Afrikos gamtovaizdžiais, derlingais pakelės laukais. Vėliau pravažiuosite Alabos rajoną, garsėjantį meniškai dekoruotais namais. Maždaug po 8-9 val. kelionės pasieksite Arba Minčą.

Arba Minčas yra vartai į Omo slėnį, kuris yra tarsi gyvas muziejus. Daugelis genčių gyvena taip pat, kaip ir prieš tūkstančius metų, čia įspūdinga gyvybe knibždanti gamta...nuo aukštikalnių iki drėgnų miškų ir sausringos savanos... Nuo 1980 metų Žemutinis Omo upės slėnis yra saugomas UNESCO ir jūs galėsite patys jį patyrinėti. Lankysite aukštikalnėse įsikūrusį dorze genties kaimelį, stebėsite krokodilus ir hipopotamus Čamo ežere, gal pasiseks sutikti ari, benna, tsemai genties žmonių. Nenuvils pažintis su karingaisiais mursiais ir atletiškaisiais hameriais. Sustosite daseneš ir erbore genčių kaimeliuose. Įspūdį paliks Konso gyvenvietė, 2011 metais įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl išskirtinio kraštovaizdžio. Aplankę borena ir sidama genties žmones, sustosite kavos plantacijoje, kartu su vietiniais šurmuliuosite Avasos ežero žuvų turguje.

                             Jau šią dieną pradėsite pažintį su Etiopijos gentimis. Važiuosite į Čenčą, dorze genties kaimelį, įsikūrusį aukštai kalnuose maždaug 2000 m virš jūros lygio. Kalnuose geresnės salygos gyventi, daugiau drėgmės, vėsu. Nedidelė gentis garsėja audimo tradicijomis  - moterys verpia, vyrai audžia. Visas gyvenimas vyksta trobelėje, kurioje audžiama, gaminamas maistas, išsitenka ir žmonės, ir gyvuliai. Kaimas tipiškai afrikietiškas, į dramblius panašių namelių karkasai sumeistrauti iš tvirtų medinių karčių, apipinti bambukais, dengti enset medžių – bananmedžių šeimos augalų (ant kurių bananai neauga) – lapais. Tokie nameliai atlaiko net iki 80 metų, bet pamažu žemėja, nes iš apačios juos nuolat graužia termitai. Gerokai apgraužti visai žemi nameliai naudojami kaip sandėliukai. Daugiausia šeima rūpinasi dorze genties moterys – jos prižiūri vaikus, renka malkas, gamina valgį ir verpia medvilnę. Genties vyrai laiką leidžia ūkyje, renčia trobeles, nemažai laiko praleidžia ir prie audimo staklių. Dorze genties žmonės dėvi spalvingas plačias mantijas, vadinamas shammas, kurios yra labai populiarios Etiopijoje. Ir turistai mielai perka vietos gyventojų austus medvilninius apklotus, skraistes, kitus suvenyrus.

Dorze genties žmonės kultivuoja terasinę žemdirbystę. Jie augina aukštikalnių javus ir kitas grūdines kultūras, prieskonius, daržoves, vaisius, netgi tabaką. Gal pasiseks paragauti jų valgių. Ypač egzotiška yra dorze genties kepama duona iš banalų lapų. Bananmedžių yra labai įvairių rūšių. Kai kurių iš jų lapai valgomi. Jie sutrinami į tyrelę, iš kurios kepami papločiai. Nakvynė kotedžo tipo viešbutyje arba lodžijoje.

Čenčas

9
diena. Arba Minčas - „krokodilų turgus“ Čamo ežere – Key Afer - Turmis.

Maitinimas: pusryčiai, vakarienė.

Atstumas: 280 km.

Kelio sąlygos: 200 km asfaltas, 80 km žvyrkelis.

Po pusryčių išvyka prie Čamo ežero  - vieno iš Didžiojo Rifto (Rytų Afrikos lūžio) ežerų grandinės. Vis dar bus sunku patikėti, kad aplink driekiasi šimtai kilometrų savanos, nors retsykiais gali prabėgti babuinai, sušmėžuoti zebrai, skambėti neįprasti laukinių grobuonių garsai. Čia Nechisaro nacionalinio parko širdis. Laivu plaukiosite po Čamo ežerą, kuriame knibždėte knibžda krokodilai – vieni ramiai sau plūduriuoja vandens paviršiuje, kiti tingiai šildosi krante. Ežeras garsus visoje Afrikoje – tiek daug krokodilų vienoje vietoje vargu ar kur rasite... Taip pat ežere gyvena impozantiškieji hipopotamai, pulkai pelikanų, egrečių, garnių, avocečių, marabu, erelių žuvininkų ir gausybė kitų paukščių. Tikras rojus fotografams ir gamtos mylėtojams!

Po pasiplaukiojimo laivu Čamo ežere išvyksite link Turmi. Jeigu važiuosite ketvirtadienį, būtina sustoti Key Afer  gyvenvietėje (išskyrus Šv.Velykų periodu), 40 km nepasiekus Džinkos. Čia,  Omo upės žemupyje, nuo ankstaus ryto šurmuliuoja didžiulis turgus, į kurį renkasi ari, benna, tsemai ir kitos aplinkinės gentys. Vyksta derybos – perkamos, parduodamos ir mainomos karvių, ožkų, avių bandos. Ant žemės eilėmis pakloti tabako lakštai, kavos pupelių kiautai, išrikiuotos bananų kekės ir krūvos mango vaisių. Apskritai, šios kelionės metu smaguriai prisiragaus kvapniausių vaisių, gaivinančių sulčių, puikios kavos ir šviežutėlės žuvies.

Key Afer

Ari gentis gyvena šiaurinėje Mago nacionalinio parko dalyje ir užima didžiausią šio regiono teritoriją. Žemės čia derlingos, auga įvairios kultūros, todėl ari gentis pati apsirūpina ir gali parduoti javų, kavos pupelių, vaisių ir medaus. Taip pat jie gano dideles naminių gyvulių bandas. Ari genties moterys pardavinėja keramikos dirbinius, pasipuošę bananmedžio lapų sijonėliais, gausybe apyrankių ne tik ant rankų, bet ir liemens, prisivėrę auskarų. Piešiniai ir randai ant kūno taip pat yra sudedamoji ari genties kultūros dalis.

Key Afer prekyvietėje dažnai galima sutikti ir benna genties žmones, gyvenančius hamerių genties kaimynystėje ir labai į juos panašius, kartais net vadinamus hamer – benna. Manoma, kad naujoji genties atšaka atsiskyrė prieš keletą šimtmečių. Tai liudija išlikusios bendros tradicijos ir ritualai. Benna, kaip ir dauguma Žemutinio Omo upės slėnio genčių, dainuodami šoka ritualinius šokius. Vyrai ir moterys vilki ilgus drabužius, o savo kūnus tepa balta kreida. Vyrai dažnai dėvi spalvoto molio kepurėles, papuoštas paukščių plunksnomis, gi moterys pina į plaukus karoliukus ir tepa juos sviestu.

Tsemajų gentis turguje parduoda sorgų ir sorų kruopas, užsiaugina medvilnės, taip pat gano dideles galvijų bandas. Skirtingai negu kitos Etiopijos gentys tsemajai praktikuoja sutartines vedybas. Merginos tėvai, nepaisydami jos norų, išrenka jaunikį, kuris turi susimokėti už būsimą žmoną galvijais, javais, medumi, kavos pupelėmis ir kitomis gėrybėmis. Netekėjusios genties merginos dėvi trumpus odinius sijonėlius su v formos prijuostėmis. Ištekėjusios moterys ant ilgų odinių drabužių prijuostes ryši iš priekio ir užpakalio.

Kalnuotas kraštovaizdis nuolat kinta, žaižaruoja įvairiomis spalvomis, apdovanodamas keliautojus ypatingais vaizdais. Pakilus į kalną, toli apačioje atsiveria akimis neaprėpiamas, tarsi begalinis žalias slėnis. Toli palei horizontą viena už kitos rikiuojasi skirtingais melsvais atspalviais nuspalvintos kalnų grandinės. Per tą bekraštį slėnį, nusagstytą akacijomis ir eukaliptais, ataustą dirbamos žemės ploteliais, į tolius bėga kelias. Ir taip vienas slėnis po kito – stulbina didžiulės protu nesuvokiamos erdvės...

Vaikai Etiopijoje

Pajudėsite į pietus link Turmio. Rytiniame Omo slėnyje įsikūręs Turmis – piečiausias mūsų kelionės po Etiopiją taškas, hamerių genties centras. Kelias neasfaltuotas ir dulkėtas. Aplink plyti nesibaigianti karščio nualinta savana, išdžiūvusios upės. Atvykę lankysite didžiausios Etiopijos genties hamerių gyvenvietę arba turgų. Geriausiai žinomoje gentyje gyvena 15 tūkstančių žmonių. Ši gentis taiki, bet nešiojasi ginklus, kad apsigintų nuo dažnų laukinių žvėrių ir kaimyninių genčių antpuolių. Jie augina kukurūzus ir sorgus – daugiau, be akacijų ir alijošių, tose sausose žemėse niekas neauga. Vyrai prižiūri gyvulius (tai jų pagrindinis darbas) – karves, ožkas ir avis, kurios sausuoju sezonu iškeliauja ganytis į Omo upės slėnį. Moterys beveik visą laiką gyvena vienos. Vyrai iš ganyklų į kaimą sugrįžta tik vienu tikslu – pratęsti giminę, o po to vėl išeina. Hamerių genties žmonės atletiški, jų kūno sudėjimas ne tik tvirtas, bet ir grakštus. Jie yra dailių ir išraiškingų veido bruožų ir garsėja kaip dideli puošeivos – jų genties su niekuo nesupainiosi. Moterų plaukai supinti į daugybę mažų pečius siekiančių kasyčių, suteptų molio, pelenų, ir sviesto mišiniu. Kaklas padabintas gausybės kriauklių ir karoliukų vėriniu, rankos ir kojos papuoštos aliuminio apyrankėmis.  Jos vaikšto nuogomis krūtimis, segėdamos tik „kvapnius“ odinius sijonus, ant kurių prikabinta daugybė metalinių skambaliukų. Kai kurios nešiojasi iš džiovinto moliūgo kiauto ir odos sumeistrautus „rankinukus“, dėvi moliūgo kiauto „kepuraites“, kurias, reikalui esant, naudoja kaip puodukus. Vyrai galvą puošia įvairiaspalviais karoliukų vėriniais, ant rankų ir kojų nešioja žalvario puošmenis. Hameriai taip pat mėgsta fotografuotis, bet yra daug mažiau įkyrūs negu mursiai. Jeigu pasiseks, pamatysite didelę genties šventę – jaunuolių įšventinimo į vyrus ceremoniją, vadinamą „šokinėjimu per jaučius“ (mokamas papildomas mokestis kaimo bendruomenei). Kai berniukas subręsta ir jo šeima sukaupia pakankamai daug galvijų, kad galėtų susimokėti už  nuotaką, ateina laikas įšventinimo į vyrus ceremonijai. Tai didelė šventė, į kurią susirenka giminės ir draugai ne tik iš savo, bet ir aplinkinių kaimų.

Moterys Etiopijoje

Šventei kruopščiai ruošiamasi – verdama naminukė, vyrai dažo veidus, merginos puošiasi ožkų kailio sijonėliais ir ant kojų po keliais pakabinamais skambalais. Iš tikrųjų moterys, o ne įšventinamasis atliks pagrindinį vaidmenį. Žvangant papuošalams ir dūdelių garsams, motina išves šventės kaltininką – sūnų. Ceremonijos metu bus siurbčiojama naminukė, rūkoma narkotizuojanti žolė „čada“. Neatsiejama apeigų dalis – plakimas rykštėmis. Šventinamojo jaunuolio giminaitės ir draugės šoka ritualinį šokį ir prašosi būti plakamos. Plakimo esmė – merginos tam, kuris bus įšventintas į vyrus, taip nori įrodyti draugystę ir artumą, be to nori parodyti savo drąsą ir sugebėjimą ištverti skausmą. Šokdamos ratu sviestu tepasi nugaras, geria naminukę, garsiai dūduoja ir žvangina papuošalus trepsėdamos kojomis. Vėliau eina prie vyrų ir transo būsenoje prašosi lupamos. Plakimas – tai savotiškas merginų išventinimas į moteris, jei pakelia skausmą, vadinasi pasirengusios gimdyti. Šventės kulminacija ir pats atsakingiausias momentas – jaunuolio bėgimas per sustatytų į eilę 10-30 jaučių nugaras. Kad jaučiai labai nejudėtų, gentainiai tempia juos už ragų ir uodegų. Jei visai nuogas kandidatas į vyrus bėgdamas nenugriūva, jis gali susirasti žmoną ir kurti šeimą. Jei jaunuolis suklumpa ir neperbėga jaučių nugaromis, į vyrus neįšventinamas ir dar metus laukia kitos progos. Jis laikomas nevykėliu ir negali kurti šeimos. Nakvynė kotedžo tipo viešbutyje arba lodžijoje.

Dvi moterys

10
diena. Turmis – Kortčo (karo genties lankymas) - Džinka.

Maitinimas: pusryčiai, vakarienė.

Atstumas: 330 km.

Kelio sąlygos: 235 km asfaltas, 95 km žvyrkelis.

Laikas kelyje: apie 6-7 val. su ekskursijomis ir sustojimais fotografavimui.

Po pusryčių dulkėtu savanos keliu išvyksite į karo genties kaimelį Kortčo. Kaimelis įsikūręs ypač vaizdingoje vietovėje ant aukšto Omo upės šlaito. Pažintis su atletiškų ir karingų vietinių gyventojų buitimi ir papročiais. Tai viena spalvingiausių ir mažiausių vietinių genčių, kurioje priskaičiuojama nuo 1000 iki 3000 žmonių. Fotosesija su apmokamais kaimo „modeliais“ (vyrai mielai pozuos su kalašnikovo automatais). Daugelis moterų pasipuošusios vinimi, įverta į lūpą – tuo jos išsiskiria iš kitų aplinkinių genčių. Toliau kelionę tęsite link Džinkos, kuri dar vadinama vartais į Mago nacionalinį parką. Lankysite vietos etnografinį muziejų. Nakvynė kotedžo tipo viešbutyje arba lodžijoje.

Esant galimybei (grupės pageidavimu už papildomą mokestį) Daseneš genties lankymas. Šios genties kaimeliai, kitaip dar vadinami Galeb ar Rešiat, plyti didelėje teritorijoje nuo vakarinių Omo upės krantų į pietus iki Turkanos ežero. Netoli Kenijos sienos persikėlę per upę išskaptuota kanoja pasieksite dasenešo gentį. Kaip ir šiaurės Kenijos gabra gentys, dasenešo žmonės iš pradžių buvo klajokliai. Tačiau vandens gausa ir derlingas dabartinės teritorijos dirvožemis paskatino juos apsigyventi sėsliai ir užsiimti kitomis veiklomis: žvejyba, žemdirbyste bei galvijų auginimu. Šiandien klajokliškos dasenešų šaknys atsispindi jų tradiciniuose kaimeliuose, kuriuos sudaro maži, lengvi kupoliniai nameliai, primenantys laikinus būstus, statomus kitų Afrikos dykumų klajoklių.

Pastaba: nuvykimas iki Daseneš genties yra gana varginantis, bet jeigu grupė apsisprendžia ją lankyti, tuomet į Kortčo vykstama po jos lankymo.

11
diena. Džinka – Mago nacionalinis parkas – mursių genties lankymas - Konso.

Maitinimas: pusryčiai, vakarienė.

Atstumas: 160 km.

Kelio sąlygos: 120 km vingiuotas žvyrkelis su stačiais pakilimais ir nusileidimais.

Laikas kelyje: apie 6 val. (įskaičiuojant sustojimus).

Po pusryčių Jūsų lauks ekskursija po Mago nacionalinį parką ir pažintis su garsiausia Omo slėnio gentimi – karingaisiais mursiais, įsikūrusiais vienoje labiausiai atsilikusių ir archaiškų gyvenviečių. Šią gentį sudaro apie 6 – 10 tūkstančių žmonių, kurie gyvena netoli Sudano sienos, dalis ypač nutolusiose, sunkiai pasiekiamose teritorijose. Aršieji mursiai degina miškus, šaudo dramblius ir raganosius, vėliau jų ragus bei iltis maino į ginklus. Jie augina gyvulius ir, priklausomai nuo klimatinių sąlygų, yra klajokliai, todėl migruoja du kartus per metus tarp žiemos ir vasaros mėnesių. Kartais ginkluoti puldinėja aplinkines gentis ir atiminėja jų gyvulius. Karingųjų mursių kūnus puošia tatuiruotės, žyminčios nukautus priešus ir žvėris, veidus ir kūnus jie dažo baltai, dažnai vaikščioja visiškai nuogi nuo pat ryto prisiragavę naminukės ... Bet labiausiai ši gentis išgarsėjo tuo, kad mursių moterys puošiasi į lūpas įvertais moliniais diskais (lėkštelėmis) – „kad velnias pro burną neįlįstų“. 15-16 metų mergaitei prapjaunama apatinė lūpa ir į skylę įstatomas molinis diskas.

Omo slėnio gentis

Laikui bėgant, lūpa vis labiau tempiama, o diskas didinamas. Kuo didesnis diskas, tuo moteris yra labiau vertinama būsimo jaunikio. Nešiodama diską moteris parodo, kad yra subrendusi, pasiruošusi motinystei, atsakinga ir graži. Manoma, kad ši tradicija gimė tuo metu, kai reikėjo stengtis nepatekti į nagus vergų pirkliams. Moterys nėra verčiamos, jos nusprendžia pačios, ar vertis į lūpas molinius diskus, o jaunos moterys dažnai jau nebemano, kad dirbtinai suformuotos nukarusios lūpos yra gražu. Juo labiau, kad nešioti molinius diskus yra sunku ir nepatogu.

Karingi ir gana agresyvūs mursiai yra labai laimingi fotografuodamiesi ir mielai sutinka pozuoti, neužmiršdami suskaičiuoti fotoaparatų spragtelėjimų ir už kiekvieną išsireikalauti mokesčio. Aplankę egzotiškąją mursių gentį, pajudėsite link Konso. Nakvynė kotedžo tipo viešbutyje arba lodžijoje.

Omo slėnio gentimi

12
diena. Konso – Jirga Čefe – Avasa.

Maitinimas:  pusryčiai,  vakarienė.

Atstumas: 394 km.

Kelio sąlygos: 294 km asfaltas, 100 km žvyrkelis.

Laikas kelyje: 6-7 val. su ekskursijomis  ir sustojimais fotografavimui.

Po pusryčų lankysite Konso gentį, gyvenančią izoliuotame bazaltinių kalvų regione, apsuptame uolėtų šlaitų. Atkeliavę iš pietų, gyvenvietes kūrė kalvos viršūnėse, kur ne taip puola maliariniai uodai, gaivus oras ir pribloškiantys vaizdai. 2011 metais Konso gyvenvietė buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl išskirtinio kraštovaizdžio, kuris puoselėjamas daugiau nei 400 metų. Į įspūdinguosius Konso kaimus įėjus pro vartus, patenkama į gatvelių, takų, kiemų, ir akligatvių labirintą. Tai dalis apsaugos sistemos, darančios kaimus sunkiai pasiekiamus ir įveikiamus. Kaimai suskilę į bendruomenes, ir kiekviena iš jų turi po pagrindinę trobelę. Esant galimybei, apžiūrėsite genties vado „rezidenciją“. Pats žodis „konso“ reiškia „aktyviai dirba“, netinginiauja. Ir iš tikrųjų genties žmonės sunkiai dirbdami ūkininkauja kalnuose – vieta garsėja terasine žemdirbyste, nors žemė sausa ir nederlinga. Patręšę ją gyvulių mėšlu, užaugina visai neblogą sorgų derlių. Iš jų mala miltus, taip pat gamina vietinį alų. Kalnų šlaituose taip pat dera javai, pupos, kukurūzai, medvilnė, kavos pupelės. Konso gentis garsėja ir savo tradicijomis. Viena iš jų – statyti stulpus. Kartos stulpas yra statomas kas 18 metų ir žymi kartos pradžią. Kaimo amžius gali būti apskaičiuotas pagal jame stovinčių stulpų skaičių. Skulptūros, išdrožtos iš medžio, ir vadinamos „waga“, buvo statomos ant buvusių valdovų kapų. Aplink išdėliotos mažesnės skulptūrėlės, skirtos žmonoms ir nugalėtiems priešams simbolizuoti. Nors gentis laikosi daugybės per šimtmečius susiformavusių papročių, civilizcija pamažu skverbiasi ir į šiuos uolėtus kraštus. Auga nauja karta, kuri nesibodi ir vakarietiškų drabužių, ir pamažu modernėja. Tai dar vienas argumentas, jog pietinę Etiopijos dalį keliautojams reikia lankyti kuo skubiau. Konso apylinkėse apžiūrėję „Niujorką“ – unikalų raudonos spalvos smiltainio kanjoną, judėsite tolyn.

Važiuosite per derlingą žemdirbystės rajoną, gėrėdamiesi bananų plantacijomis, kukurūzų bei sorgų laukais, mango medžiais. Sustosite kavos plantacijoje Jirga Čefe (Yirga Chefe), kur auginamos vienos geriausių Etiopijoje kavos pupelių. Niekas nenuginčys, kad Etiopija yra kavos tėvynė, nes arabinis kavamedis ča auga kaip laukinė rūšis natūraliomis sąlygomis. Etiopijoje galima rasti visus kavos auginimo būdus – nuo laukinių giraičių miškuose (net Tano ežero salose), namų sodeliuose, tradiciniuose šeimos ūkiuose ir didžiulėse plantacijose. Daugiau kaip pusė jos auga 1500m virš jūros lygio.

Kava Etiopijos

Pats žodis „kava“ kilo iš Etiopijos Kafos provincijos, kurioje ji nuo seniausių laikų auginama, pavadinimo, nors pati kava etiopiškai vadinama bunna. Manoma, kad pirmieji kavos auginimo plotai atsirado 19a., bet istorikai tikslių žinių neturi. Legenda pasakoja, kad pirmieji kavos užpilus pradėjo gerti vienuoliai, norėdami likti budrūs melsdamiesi naktį. Kavos suvartojimas Etiopijoje muša visus pasaulio rekordus – vietos gyventojai ją geria patys, mielai šviežia kava vaišina ir svečius.

Kavos gėrimo ceremonija yra svarbi kultūros dalis. Čia yra ypatingas, europiečio akimis žiūrint, ir jos paruošimo ritualas. Šviežios pupelės kaskart skrudinamos skardoje ant žarijų. Paskui trinamos mediniu grūstuvu specialiame inde. Jei pauosčiusiam svečiui aromatas patinka, tuomet pupelių milteliai yra beriami į specialų indą ir verdami puode, kuris vadinamas jebena. Kavai pradėjus burbuliuoti, norint atvėsinti indą, pilamas šaltas vanduo. Įstatęs į puodą filtrą, šeimininkas į puodelius nesustodamas išpilsto visą kavą. Jei svečiui kavos pupelių aromatas nepatinka, imamos kitos rūšies pupelės ir vėl viskas kartojama iš pradžių. Vietiniai dažnai kavą geria su žolelių, vadinamu „Adomo sveikata“ priedu, užplikytą mažuose puodeliuose, užsikąsdami nedideliais lietiniais su aitriosios paprikos įdaru. Nereikia perdaug dėmesio kreipti į pupelių išvaizdą, jos gali atrodyti ne itin patraukliai, bet yra puikaus skonio.

Skirtinguose Etiopijos regionuose auginamos skirtingos kavos rūšys, kurios atlaiko konkurenciją visose pasaulio rinkose. Beveik visa kava iš kavos plantacijos Yirga Chefe yra eksportuojama į Japoniją ir Vokietiją, kuri yra užmezgusi ypač glaudžius kontaktus su šio regiono kavos augintojais, todėl iš jų gauna didžiausius kiekius. Kitoms šalims gauti kavos pupelių iš Yirga Chefe plantacijos yra labai sunku arba beveik neįmanoma.

Etiopija šiuo metu pasaulyje yra viena pagrindinių kavos eksportuotojų, o jos pramonėje dirba apie 12 mln. gyventojų. Etiopijos kavos skonis yra nepakartojamas! Tuo įsitikinsite ragaudami kavą kelionės metu – ji visada šviežia ir aromatinga, bet nėra labai stipri, todėl galima ja mėgautis ir mėgautis.

Vakarop, esant galimybei, atvažiavę prie Avasos ežero, gėrėsitės saulėlydžiu, stebėdami pakrantėje paukščių būrius – pelikanus, marabu, ibius, erelius žuvininkus ir daugybę kitų.

Nakvynė kotedžo tipo viešbutyje arba lodžijoje.

13
diena. Avasa – Tiya – Adadi Mariam - Adis Abeba.

Maitinimas:  pusryčiai,  vakarienė.

Atstumas: 340 km (asfaltas).        

Laikas kelyje: apie 6-7 val.  su sustojimais fotografavimui.

Po pusryčių Avasos ežero pakrantėje lankysite žuvų turgelį, kur galima pamatyti sugautas tilapijas, šamus ir kitas žuvis, pajusti vietinį koloritą. Papietavę pakelės restoranėlyje, išvažiuosite link  Adis Abebos. Pakeliui lankysite UNESCO paveldo objektą nuo 1980 metų akmenines stelas Tiya – vieną svarbiausių archeologinių objektų Etiopijos teritorijoje. Čia stūkso 36 monolitai, išraižyti dar neiššifruotais paslaptingais senosios kultūros simboliais ir ženklais. Vėliau apžiūrėsite Adadi Mariam  - uoloje iškaltą bažnyčią, panašią į Lalibelos bažnyčias. Atvykę į Adis Abebą, esant galimybei lankysite Mercato – didžiausią Afrikos turgų, tobulai atspindintį Adis Abebos dvasią. Tai tarsi miestas mieste – su chaotiškomis gatvelėmis, užkaboriais, akligatviais, prisigėrusiais prieskonių ir kavos kvapo...

Atsisveikinimo vakarienė restorane, stebint folkloro programą. Vėlai vakare pervežimas į oro uostą. Skrydis į Europą.

Tiya

14
diena. Grįžimas į Vilnių.

 

Kelionės kaina asmeniui 2-čiame kambaryje nuo 2499 Eur

Priemoka už vienvietį kambarį nuo 350 Eur

Minimalus keliautojų skaičius - 16

Įskaičiuota į kelionės kainą
  • kelionė patogiu autobusu šiaurinėje Etiopijos dalyje (2-6 dienomis);
  • kelionė visureigiais po pietinę Etiopijos dalį (7-13 dienomis);
  • nakvynės 3-4žv.viešbučiuose (pagal šalies kategoriją, kuri neatitinka Europinių standartų) šiaurinėje Etiopijos dalyje (2-6 dienos), kotedžo tipo viešbučiuose arba lodžijose (nameliuose) pietinėje Etiopijos dalyje (7-13 dienos);
  • dviejų kartų maitinimas (pagal programą) su gaiviais gėrimais ar vandeniu;
  • ekskursinė – pramoginė programa (pagal aprašą);
  • įėjimo bilietai į programoje nurodytus objektus;
  • nacionalinių parkų mokesčiai;
  • Simieno ir Mago nacionalinių parkų reindžerių paslaugos;
  • Skautų paslaugos;
  • Plaukimas laivu Tanos ir Čamo ežerais;
  • Vietinių gidų paslaugos;
  • Profesionalaus kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos;
  • Valstybiniai mokesčiai.
Neįskaičiuota į kelionės kainą
  • Tarptautinių skrydžių bilietai su oro uostų mokesčiais nuo 850 Eur - visom datom), 1120 Eur - 2025 01 02.
  • 3 vietinių skrydžių bilietai nuo 500 Eur:
  • Adis Abeba – Bahir Daras,
  • Gonderas – Lalibela,
  • Lalibela – Adis Abeba.
  • Elektroninė Etiopijos viza ~ 80 Eur (LR piliečio pasas turi galioti ne mažiau kaip 6 mėn. po kelionės pabaigos).
  • Medicininių išlaidų draudimas užsienyje (privalomas), nelaimingų atsitikimų, bagažo ir neįvykusios kelionės draudimas (pagal pageidavimą);
  • Asmeninės išlaidos, gėrimai, arbatpinigiai vietiniams gidams 3-5 USD asm/dienai  ir vairuotojams 1-2 USD asm/dienai, kitos nepaminėtos išlaidos;
  • Mokestis už filmavimą lankomuose objektuose ir už žmonių fotografavimą gentyse;
  • Mokestis kaimo bendruomenei už šventės stebėjimą (jeigu tokia vyktų) – gali būti papildomų rinkliavų lankantis pietinės dalies gentyse.
Svarbi informacija
  • Rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio (mažiausiai 12 dienų prieš kelionę), pasikonsultuoti su gydytoju dėl maliarijos profilaktikos. Detalesnė informacija http://www.ulac.lt/keliautojams.
  • Programa gali būti radikaliai keičiama priklausomai nuo oro sąlygų ir siekiant užtikrinti turistų saugumą.
Papildoma informacija
  • Kelionės organizatorius pasilieka teisę optimizuoti maršrutą likus mėnesiui iki kelionės pradžios.
  • Pasikeitus skrydžių, keltų tvarkaraščiams, lėktuvų bilietų ir/arba kitų paslaugų kainoms, valiutų kursams, kelionės programa, data ir kaina gali keistis. Skrydžio bilietai negrąžinami ir nekeičiami, pinigai už juos negrąžinami.
  • Siūlomų ekskursijų, pramogų, objektų lankymo tvarka, skaičius ir kainos gali keistis. 
  • Nurodyta tarpinių pervežimų trukmė gali keistis dėl kelių būklės, eismo ar oro sąlygų;
  • Viešbučių kategorijos neatitinka europinių standartų.
  • Siekdamas užtikrinti keliautojų saugumą, kelionės organizatorius pasilieka teisę keisti kelionės programą, ekskursijų eilės tvarką, viešbučius, skrydžius ir pervežimus dėl aplinkybių arba įvykių kelionės šalyje (gamtos reiškiniai, oro sąlygos, streikai, politinės aplinkybės, etc.), kurių nebuvo galima numatyti iki kelionės pradžios. Kelionės organizatorius neatsako už papildomas išlaidas, atsiradusias dėl šių aplinkybių (pvz, vizų pratęsimas, nauji lėktuvo bilietai, papildomos nakvynės, pervežimai, skiepai ir pan.).
  • LR piliečio pasas turi galioti ne mažiau kaip 6 mėn. po kelionės pabaigos. SVARBU! Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis nauja ES direktyva, joks asmens dokumentas negalioja ilgiau kaip 10 metų po jo išdavimo datos.
  • SKIEPAI. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio (mažiausiai 12 dienų prieš kelionę), pasikonsultuoti su gydytoju dėl maliarijos profilaktikos. Detalesnė informacija http://www.ulac.lt/keliautojams.
  • Nepamirškite pasirūpinti savo sveikata: pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, kelionėje turėkite individualią vaistinėlę. 
  • Minimalus keliautojų skaičius grupėje – 14 turistų. Nesurinkus minimalaus turistų skaičiaus ir, turistams sutikus, grupė gali vykti be kelionės vadovo iš Lietuvos; kelionės kaina perskaičiuojama.
Nuolaidos

Keliaujantiems 4-ą kartą į tolimus kraštus                                                       50 EUR

Keliaujantiems 6-ą kartą į tolimus kraštus ir daugiau                                    100 EUR

 

Nuolaidos taikomos tik keliavus į "GRŪDOS" organizuojamas tolimų kraštų keliones. Nuolaidos nesumuojamos. Keliautojai gali rinktis didžiausią tuo metu galiojančią nuolaidą. Nuolaidos netaikomos kelionių priemokoms. Nuolaida taikoma užsakymams padarytiems nuo 2023 11 14.


Detalios informacijos kreiptis į maršruto operatorių
Datos ir kainos
Kelionės datos ir kainos
Apgyvendinimas

**Apgyvendinimas

Kelionių metu turistai apgyvendinami „turistinės klasės” viešbučiuose. Jei kelionės metu yra daugiau nei 1 nakvynė viešbutyje, viešbučių, kuriuose apgyvendinama grupė, kategorija gali skirtis (t.y. tos pačios kelionės metu gali būti skirtingų kategorijų viešbučiai). Kai kuriuose mažaaukščiuose viešbučiuose gali nebūti lifto. „Turistinė klasė” – tai minimalių patogumų viešbučiai, svečių namai, pensionai arba privatus sektorius, kurių kambariuose yra dušas arba vonia, tualetas. Kai kuriuose gali būti ir balkonas, televizorius, telefonas.

Viešbučiuose gali būti vienviečiai, dviviečiai, triviečiai kambariai ar apartamentai (numeris, kuriame du atskiri miegamieji kambariai naudojasi vienu dušu ir tualetu).

Triviečiuose kambariuose, trečia lova dažniausiai yra pristatoma (t.y. papildoma sudedama lova). Triviečių kambarių skaičius viešbučiuose yra ribotas arba kai kurie viešbučiai jų visai neturi.

Tuo atveju, jei neįmanoma užsakyti triviečio kambario arba viešbutis tokių neturi – vienas iš trijų asmenų apgyvendinamas su kitais grupės turistais.

Atsiliepimai (1)

Atsiliepimai

GRŪDA – vienas didžiausių kelionių organizatorių Lietuvoje, jau ketvirtą dešimtmetį kviečia kartu pažinti pasaulį. Augame ir tobulėjame kartu. Jūsų nuomonė – mums labai svarbi, nes padeda pamatyti savo darbą Jūsų akimis, taisyti klaidas, kurti naujus maršrutus. Maloniai prašome įvertinkite mūsų paslaugas pažymėdami žvaigždutes.

Keliavote su mumis? Pasidalinkite įspūdžiais.
4.4 / 5.0
Kelionės programa
Transportas
Apgyvendinimas
Kelionės vadovo darbas
Vairuotojų darbas
4.4 / 5.0
Kelionės vadovas - geografas Rytas Šalna
Keliauta Lapkričio mėn. 2013
Rekomenduoju
Kiekviena kelione i dar nelankyta sali, man, kaip gidui, net ir turinciam nemazai patirties, yra tam tikras issukis. Issukis del to, kad viskas nauja, o ruoskis is anksto nesiruoses, vistiek susidursi su aibe netiketu dalyku, kai reikes daryti ivairius sprendimus, spresti galimas didesnes ar mazesnes problemas. Nors Afrikos saliu kulturos man yra labai priimtinos, Afrika yra per marga, kad galegum ja suvokti protu. Siulymas leistis i ganetinai ilga, bet labai egzotiska kelione po Etiopija nuo pat pradziu atrode intriguojantis ir ji priemiau nedvejodamas. Si Afrikos stogu vadinama salis mane, kaip geografa, trauke unikalia gamta. Juk per Etiopija isilgai driekiasi "didysis uztrauktukas", kur skyla Afrika, kur kazkada prades formuotis naujas vandenynas. Etiopijos ploksciakalnis, kurio vaizdinius turejau is anksciau, mane masino savo fantastisko grozio krastovaizdziais, neaprepiamomis panoramomis, spalvu harmonija. Na, o nuo antikos laiku isminciu galvas sukes paslaptingasis Melynasis Nilas ir Tanos ezeras buvo tai, apie ka zinojau ir norejau pamatyti dar mokyklos laikais. Sie objektai nereikalavo kazkokio ipatingo pasiruosimo, zinojau, kad juos atrakinsiu ar jie patys po truputi atsirakins mano vadovaujamos grupes keliautojams. Nerima kele ir ruostis bei daug gilintis skatino Etiopijos istorija, kultura ir gyventojai. Visa tai taip pasirode esa unikalu, jog nedvejodamas galiu pasakyti, jog tai nei kiek ne maziau gali intriguoti nei Egiptas. Vien ka sako tautu ir kalbu gausa. Tokioje salyje vien susikalbeti jos gyventojams yra nelengva. Krikscionybes, senosios ortodoksijos, sumisusios su judaizmo apraiskomis, tradicijos Etiopijoje yra tokios unikalios, jog girdint duslius rankomis musamu bugnu skleidziamus garsus net didziausi skeptikai priima ta aura, kuria galima pajusti bet kurioje sventykloje. Toje pacioje salyje gyvena zmones, kurie ir siais laikais vaikstineja pusnuogiai, nesidrovi nuogumo, o ju buitis ir kasdienybe yra nuolatineje kovoje uz islikima, egzistencija. Nepaisant akivaizdaus akis badancio skurdo, visoje salyje labai daug besisypsanciu zmoniu. Drovus etiopieciai moka papirkti nuosirdziu paprastumu. Grudos ekspedicine kelione po Etiopija man asmeniskai paliko neisdildoma ispudi. Jis net ir daug keliavusiam toks stiprus, toks gilus, jog nekyla abejoniu, kad cia verta sugrizti. Del gamtos, del zmoniu, del unikaliu vietoviu, del akyse vykstanciu permainu, del kuriozu, del visos tos egzotikos, kurios pasaulyje lieka vis maziau ir maziau. Visos keliones metu rasiau dienorasti ir puikiai suprantu, kad Etiopija nusipelno iliustruotos knygos lietuviu kalba. Galbut tai paskatintu keliautojus nebijoti sios salies, bet kaip tik leistis i pazinti su ja.
Apie šalį


Etiopija

Plotas. 1 127 127 km². 27-ta šalis pasaulyje pagal teritorijos dydį.

Sostinė. Adis Abeba – didžiausias Etiopijos miestas, kuriame gyvena apie 3 mln. žmonių (2007m – 2,7 mln; 2011 – 3,2 mln) – įsikūręs centrinėje šalies dalyje, maždaug 2440m virš jūros lygio (vidutinė temp. 16°C), apsuptas nedidelių kalvų, gražiai apželdintas, ypač eukaliptais. Adis Abeboje daug plačių gatvių. Šiuolaikiniai daugiaaukščiai namai stovi greta tradicinių vieno - dviejų aukštų namelių. Mieste išvystyta spaudos ir leidybos pramonė, avalynės ir drabužių gamyba, asbesto ir metalų apdirbimas, cemento ir faneros gamyba. Amatininkai garsėja odos, metalo ir tekstilės dirbiniais. Merkato (Mercato) turguje miesto vakarinėje dalyje klesti prekyba žemės ūkio produktais iš visų šalies regionų – ypač kava, kakava, pieno produktais. Adis Abeboje yra ir 1950m. įkurtas universitetas, muzikos ir meno mokyklų, mokslo institutų. Miesto istorija: Adis Abeba yra istoriniame Etiopijos regione – Ševoje. Ševos karalystė daugybę kartų keitė savo sostines, - paskutiniaja tapo Adis Abeba, pradėta statyti 1886 m. vietoje tuometinio mažo Finfinės (Finfinnie) miestelio. Kuomet Ševos karalius Menelikas II 1889 m. tapo Etiopijos imperatoriumi, Adis Abebą paskelbė visos imperijos sostine.

Valstybinė kalba. Etiopijos valstybinė kalba yra amharų. Dauguma gyventojų kalba semitų ar kušitų kalbomis. Etiopijos ir Eritrėjos gyventojai, ypač kalbantys semitų kalbomis, bendrai save vadina Habeša ar Abesha, bet kiti atmeta šį pavadinimą, teigdami, kad jis nurodo tam tikrą tautybę. Tačiau iš šio termino arabiško varianto (Al-Habesh) etimologiškai kilo žodis „Abisinija“- ankstesnis Etiopijos pavadinimas. Etiopijoje naudojama savita rašto sistema – gezo raštas, kilęs iš labai senos pietų arabų rašto sistemos.

Religija. Etiopija atsivertė į krikščionybę IV m. e. a., tad yra antra šalis pagal senumą po Armėnijos, oficialiai paskelbusi krikščionybę valstybine religija, bet nuo 1974 m. šalis yra pasaulietinė. 61,6% šalies gyventojų yra krikščionys (51% Etiopijos ortodoksai,10,6% protestantai, katalikai ir kt.), 32,8% yra musulmonai, o 5,6% praktikuoja tradicinius tikėjimus.

Pinigai. Etiopijos piniginis vienetas – Etiopijos biras (ETB) lygus 100 santimų. Simbolis - Br. 1USD = ~ 18,9 ETB (2013 09 13); 1 Eur = ~ 25,1 ETB; 1 Lt = ~7,26 ETB. Kupiūros: po 1, 5, 10, 50, 100. Monetos: po 1, 5, 10, 25 ir 50 santimų. Etiopijos svečiai valiutą gali pasikeisti bankuose, oficialiose valiutų keityklose, daugelyje Adis Abebos viešbučių. Išvažiuojant iš šalies oficialiai vietinę valiutą atgal į dolerius ar eurus galima išsikeisti tik pateikus lėktuvo bilietus, vietinės valiutos pirkimo dokumentus ir užpildytą deklaraciją (kuri pildoma atvykstant į šalį). Vykstant į Etiopiją rekomenduojama vežtis USD arba Eur. Bankomatai yra bankuose ir viešbučiuose (ne visuose), todėl rekomenduojame į kelionę vežtis grynuosius pinigus. Bankai dirba pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8.30 iki 15.00 val., penktadieniais nuo 8.00 iki 11.00 val. ir nuo 13.30 iki 15.00 val., šeštadieniais nuo 8.30 iki 11.00 val.

Ekonomika. Etiopija yra labai neturtinga ir priklausoma nuo žemės ūkio valstybė. Žemės ūkyje dirba 80% šalies gyventojų. Žemės ūkio produktai sudaro apie 50% BVP ir 60% eksporto. Didelė dalis gyventojų pragyvena iš ūkininkavimo. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra javai, ankštiniai augalai, aliejinių augalų sėklos, medvilnė, cukranendrės, bulvės. Auginami dideli kiekiai galvijų, avių, ožkų. Yra žvejybos pramonė. Dėl prastos dirvos, prastų įdirbimo įgūdžių ir dažnų sausrų Etiopija turi remtis dažnu maisto produktų importu. Pramonę, kurią valdo daugiausia valstybė, yra ribota iki žemės ūkio produktų apdirbimo ir plataus vartojimo prekių gaminimo. Pagrindiniai pramonės centrai yra Adis Abeba, Diredava ir Nazretas. Pagrindiniai gaminiai yra apdoroti maisto produktai, alkoholiniai gėrimai, tekstilės, odos produktai, chemikalai, gaminiai iš metalo. Etiopija daugiau importuoja, nei eksportuoja. Pagrindiniai importo produktai yra maisto produktai, įvairūs gyvūnai, nafta bei jos produktai, chemikalai, įvairūs įrengimai, mašinos, grūdai, tekstilės produktai. Eksportuojama kava, auksas, odos produktai, įvairūs gyvūnai, aliejinių augalų sėklos. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Kinija, Saudo Arabija, JAV, Italija.

Telefonas. Mobilusis ryšys šalyje nėra plačiai išvystytas - ryšio zonos dengia didžiuosius miestus ir pagrindinius kelius, skambučių kainų teiraukitės savo mobiliojo ryšio operatorių. Šalyje veikia vienintelis mobiliojo ryšio operatorius Ethiopian Telecommunications Corporation (ETC). Tarptautinis kodas skambinant į Etiopiją: +251 + vietinio miesto kodas. Skambinant į Lietuvą, reikia rinkti: + 370 + miesto kodas + abonento telefono numeris. Pagalbos telefonas: 991 (policija).

Muitinės formalumai. Atvykstant į Etiopiją būtina turėti pasą (turėkite ir paso kopiją), galiojantį ne mažiau nei 6 mėnesius po planuojamo Jūsų išvykimo iš šalies. Lietuvos Respublikos piliečiams, vykstantiems į Etiopiją reikalinga viza, kurią įsigyti privaloma iš anksto. Pareigūnai gali pareikalauti skiepų sertifikato nuo geltonojo drugio. Įvažiuojant į šalį būtina deklaruoti užsienio valiutą. Valiutos išvežimas kontroliuojamas pagal įvežimo deklaraciją. Etiopijos birų įvežti/išvežti galima ne daugiau 100ETB asmeniui. Asmuo, vyresnis nei 21 metų amžiaus nemokamai gali įvežti: 100 cigarečių ar 50 cigarų, vieną alkoholinio gėrimo butelį, 2 buteliukus arba 0,5 l parfumerijos gaminių, dovanų, kurių vertė 10ETB. Asmuo, vyresnis nei 21 metų amžiaus nemokamai gali išvežti: Etiopijoje įsigytų gaminių, kurių bendra vertė ne daugiau 500 ETB. Bet kokiems kailių dirbiniams ir antikvarinėms prekėms būtinas eksporto leidimas.

Kertant Europos Sąjungos išorinę sieną. Vykstant į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių, neapmokestinami tokie asmeniniam naudojimui skirtų prekių kiekiai (vienam pilnamečiui asmeniui): 200 cigarečių ar 100 cigarilių ar 50 cigarų ar 250g tabako; 1L stipresnio nei 22% alkoholinio gėrimo ar 2L spirituoto ar šampanizuoto vyno ar 2L neputojančio vyno; 50g kvepalų, 250ml tualetinio vandens; kitos prekės, kurių vertė neviršija 175 eurų. Draudžiama įvežti mėsą, pieną bei jų produktus, augalus ar jų dalis, saugomas pagal Vašingtono konvenciją (daugiau informacijos – https://ec.europa.eu); vežant naminius gyvūnus, būtina laikytis nustatytų reikalavimų. Narkotikų, vaistų, ginklų, sprogmenų ir pornografinių leidinių gabenimas draudžiamas arba ribojamas pagal ES valstybių narių nacionalinės teisės reikalavimus. Vežant per ES išorinę sieną 10 000 ar didesnę sumą eurų arba ekvivalentą kita valiuta ar vertybiniais popieriais, lėšas būtina deklaruoti. Daugiau informacijos apie reikalavimus kertant Europos Sąjungos išorinę sieną:
https://ec.europa.eu

Geografija. Etiopija – Rytų Afrikos valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Ribojasi su Eritrėja (kuri atsiskyrė nuo Etiopijos 1993 m.) šiaurėje, su Džibučiu šiaurės rytuose, su Somaliu rytuose, su Kenija pietuose ir su Sudanu vakaruose. Didžioji šalies dalis yra Etiopijos kalnyne, kurio šiaurės rytuose, Simieno kalnuose, yra aukščiausia šalies vieta – Ras Dašano kalnas (4620 m). Centrine dalimi driekiasi Rytų Afrikos lūžių juosta. Pietuose siekia Bale kalnus (aukštis iki 4307 m, Batu k.), rytuose ( Somalio pusiasalyje) driekiasi neaukšta Haudo plynaukštė. Šiaurėje plyti viena žemiausių Afrikoje tektoninė Danakilių įduba (dar vadinama Afarų įduba). Tektoninėse įdubose ir lūžiuose telkšo daug ežerų: Tana, Rudolfo ežeras (šiaurinis pakraštys), Abaja, Abė ir kt. Vakarinė Etiopijos dalis priklauso Nilo baseinui (Žydrasis Nilas, Atbara, Tekezė, Akobas), pietryčiuose yra nenuotakus Džubos-Šebelės baseinas, nenuotakiems baseinams priklauso ir Omo bei Avašo upės. Būdingos savanos, sausringose srityse – pusdykumės, Etiopijos kalnyno kalnų šlaituose – miškai.

Klimatas. Jis yra gan įvairus ir priklauso nuo reljefo. Etiopijos kalnyne virš 2400 m aukščio esančiose vietose klimatas vėsus, temperatūra nukrenta žemiau 16 °C, aukštikalnėse būna sniego, žemiau 1500 m vyrauja itin karštos temperatūros (virš 27 °C). Šilčiausi mėnesiai kovas ir gegužis. Šalčiausi mėnesiai: lapkritis, gruodis, sausis. Sausiausias mėnuo yra lapkritis, kuomet iškenta mažiausiai kritulių. Rekomenduojamas laikas kelionėms: nuo spalio iki kovo, kuomet sausiausia ir daugiausia saulėtų dienų. Danakilių įduba pasižymi itin dideliu karščiu (iki 50 °C). Kritulių daugiausia iškrinta Etiopijos kalnyne, o Danakilių įduba ir Somalio pusiasalis pasižymi sausringumu. Meteorologiniai duomenys rodo, kad karščiausia vieta Žemėje šiuo metu yra Etiopijoje esantis Dalolas, nes vidutinė metinė temperatūra čia yra 34.4 laipsniai šilumos. Centrinė Etiopijos statistikos agentūra šią vietą pavadino “Miestu-vaiduokliu“, nes čia nebegyvena žmonės. Dalole nėra nei kelių, nei geležinkelio, todėl jį pasiekti galima tik kupranugariais.

Vidutinė oro temperatūra Etiopijoje (Adis Abeba) (◦C):

Mėn.
Sau
Vas
Kov
Bal
Geg
Bir
Lie
Rugpj
Rugs
Spa
Lap
 Gruo
Temp.
15-24
16-24
17-25
17-25
18-25
17-23
16-21
16-21
16-22
15-23
14-23
14-23
   Vidut. saulėt
 val. sk.
8
7
7
6
7,5
5
3
3
5
8
9
10

 

Gyventojai. Etiopijoje per pastaruosius keletą dešimtmečių gyventojų drastiškai padaugėjo nuo 33,5 mln (1983 m.) iki 75,1 mln (2006 m.). Augimo tempas yra ~ 3,2%, todėl jau 2012 m. duomenimis gyventojų yra ~86 mln, iš kurių 46% yra 1-14 metų amžiaus ; 51% yra 15 – 64 m. ir 3% yra vyresni nei 65 m. Maždaug 17% gyventojų gyvena miestuose. Gyventojai yra labai įvairūs. Oromų, amharų ir tigrajų tautos sudaro tris ketvirčius gyventojų, nors Etiopijoje priskaičiuojama daugiau nei 80 tautų. Išsivystymo lygis ir gyvenimo sąlygos kiekviename regione yra gana skirtingos ( sava kalba, kultūra, papročiai, tradicijos). Pagal Etiopijos nacionalinį 1994 m. surašymą oromai yra didžiausia etninė grupė Etiopijoje (32,1 %). Amharai sudaro 30,2%, o tigrajai – 6,2% gyventojų. Kitos tautos: somaliai 6 %, guragiai 4,3%, sidamai 3,4%, volaitai 2%, afarai 2%, hadijai 2%, gamo 1%, agau ir kt.Vidutinė gyvenimo trukmė apie 55 metai. Gyventojų vid. tankumas 66 žm./ km² (2005 m. duomenimis).

Laikas. UTC +3. Laiko skirtumas palyginus su Lietuva +1 valanda (vasaros metu laikas nesiskiria nuo Lietuvos).

Elektra. Elektros srovės įtampa Etiopijoje 220V/50Hz – kaip ir Lietuvoje (adapterių nereikia).

Virtuvė. Etiopija yra kavos tėvynė. Etiopiškai kava vadinama bunna. Tai vienas didžiausių šalies turtų, sudarantis didžiausią eksporto dalį. Kavos pramonėje dirba apie 12 mln.Etiopijos piliečių. Etiopijoje yra daugybė kavos rūšių (turi laukinės, augančios Tano ežero salose ir kultūrinės kavos rūšių). Svarbi kultūros dalis yra kavos gėrimo ceremonija. Patiekiama kava visada šviežia, aromatinga ir nėra labai stipri. Prie kavos mėgstama užkąsti spragintų grūdų, pupų ar saulėgrąžų, įvairių saldumynų. Etiopijoje valgoma daug vietos augalų ir gyvūnų, kurie kitose pasaulio vietose yra nepažįstami. Vieni iš pagrindinių javų Etiopijoje yra tefas. Iš jų gaminama etiopiška duona inžera. Ši duona yra pagrindinis patiekalas. Inžera gali būti balta, raudona arba juoda. Tai priklauso nuo tefo rūšies. Kepama ant žarijų skardoje, patiekiama su įvairiais mėsos, daržovių troškiniais. Juose būna daug svogūnų ir vietinio sviesto niter kibbeh. Etiopijoje nevalgoma kiauliena, nes ją draudžia islamas, judaizmas ir Etiopijos krikščionybė. Be to labai mažai vartojama jūros gėrybių, bet leidžiama valgyti žuvį. Maistas dažnai gardinamas aštriais ir kvapniais prieskoniais. Etiopijoje yra gaminami alkoholiniai gėrimai. Vienas iš tokių yra tedžas, kuris ruošiamas iš medaus ir skaninamas gešio lapais. Tai 6-9 proc. stiprumo gėrimas. Verdamas ir alus, kuris vadinamas tela. Distiliuotas 22-28 proc. stiprumo alkoholinis gėrimas yra arakė.

Saugumas. Etiopija yra pakankamai saugi šalis, tačiau negalime nepabrėžti, kad, keliaujant po Afriką reikia būti labai budriems, nes čia gana dažnos smulkios vagystės. Nesivežkite jokių brangių papuošalų, laikrodžių. Niekada nepalikite savo daiktų be priežiūros. Kelionėje reikėtų nepamiršti įprastų atsargumo priemonių (būkite atsargūs tamsiu paros metu, nesinešiokite didelių pinigų sumų, nevykite į nežinomas vietas su nepažįstamais asmenimis, žmonių susibūrimo vietose saugokite savo daiktus nuo kišenvagių ir kt.). Kelionėje turėkite svarbiausių dokumentų, tokių kaip pasai, medicininių išlaidų draudimas kopijas ir laikykite jas atskirai nuo orginalų. Nepamirškite užrakinti savo viešbučio kambario durų, vertingus daiktus laikykite viešbučio seife.

Arbatpinigiai. Fotografuojant žmones, jiems reikia duoti arbatpinigių (po 2-5 birus), todėl rekomenduojama turėti smulkių pinigų. Verta pasiimti ir dovanėlių: tušinukų, pieštukų, saldainių, muilo, marškinėlių (gali būti ir seni), makaronų (vietiniams tai delikatesas). Vietos gidams rekomenduojama skirti arbatpinigių nuo 3 iki 5 USD dienai, vairuotojams 2-3 USD dienai.

Sveikata. Būtinai prieš kelionę įsigykite medicininių išlaidų draudimą užsienyje! Negerkite vandens iš čiaupo (Valytis dantis reikėtų pirktu parduotuvėje vandeniu. Nepatartina naudoti ledukų gėrimams šaldyti - jie gali būti pagaminti iš vandentiekio vandens), nepirkite maisto iš gatvės prekeivių. Patariame pasikonsultuoti su gydytoju dėl papildomų profilaktikos priemonių, padedančių užsienio šalyse išvengti virškinamojo trakto negalavimų, susijusių su neįprastu maistu, kitokiais mitybos įpročiais. Naudokite apsauginį saulės kremą. Turėkite apsauginį tepalą nuo vabzdžių. Maliariją perneša moskitai, geliantys dažniausiai naktį arba prieblandoje. Būtinos geros apsaugos nuo vabzdžių priemonės, tokios kaip specialūs repelentai ir tepalai. Rekomenduojama vartoti geriamuosius vaistus nuo maliarijos. Patariama turėti individualią vaistinėlę (žr. keliautojo atmintinę).

Skiepai. Prieš išvykstant į kelionę rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio. Rekomenduojami skiepai nuo difterijos, vidurių šiltinės, hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, stabligės, poliomielito. (žr.keliautojo atmintinę).

Suvenyrai. Kavos pupelės, prieskoniai, audiniai (apklotai, skraistės), dekoratyviniai metalo dirbiniai, religiniai piešiniai ant raižytų medinių lentelių, rankų darbo suvenyrai, juvelyriniai sidabro ir aukso papuošalai.

Patarimai


Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems autobusu
Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems lėktuvu į Europos šalis
Alternatyvus ginčo sprendimas
Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems į tolimus kraštus
Standartinės informacijos teikimo forma
Padėsime užsisakyti
Padėsime užsisakyti
Skambinkite
I-V 09:00 - 18:00,   VI : Nedirbame,   VII : Nedirbame 
Kaunas: (8-37) 32 44 54
Vilnius: (8-5) 215 00 77
Klaipėda: (8-46) 31 17 43
Mažeikiai: (8-44) 32 53 00
Buhalterija: (8-37) 40 41 67
Grupėms: (8-37) 40 41 73

Jums taip pat patiks!

Geriausi pasiūlymai - tiesiai į Jūsų pašto dėžutę
Sveikiname! Jūsų el. pašto adresas užregistruotas.
Sveikiname! Toks el.pašto adresas jau yra prenumeratorius.
Kaina nuo::
2749 €