Centrinė Amerika: kelionė vaivorykšte

Kokios asociacijos jums kyla išgirdus žodį "Meksika"? Vesternas? Jausmingi televizijos serialai? Gatvės muzikantai su sombrerais ir gitaronais? Tortilijos ir tekila? Majų ir kitos senosios civilizacijos? Atogrąžos, balto smėlio paplūdimiai ir į Karibų jūrą palinkusios palmės? Centrinė Amerika..? Viskas iš karto? Ar įmanoma visa tai aprėpti vienos kelionės metu?

"Taip, įmanoma!" - įsitikinę kelionių organizatoriaus "Grūda" specialistai, rengiantys įvairios trukmės pažintines-poilsines keliones į egzotišką, magišką ir mistišką Centrinę Ameriką.

ACTEKŲ kostiumą vilkintis vyras prie Kukulkano piramidės Čičen Icoje - majų šventyklos mieste.

Dėl bendrų kultūrinių bruožų ši pasaulio vieta turi bendrą istorinį pavadinimą - Mezoamerika. Taip vadinamas senovinis regionas ir civilizacija, Amerikos žemyne klestėjusi nuo II tūkst. pr. m. e. iki 16 amžiaus, kai buvo užkariauta ispanų. Šį regioną sudarė daug skirtingų kultūrų, kurios įvardijamos atskiromis civilizacijomis: majai, actekai, mištekai, toltekai, olmekai, sapotekai ir kt.

Istorinis Mezoamerikos regionas apėmė dalį dabartinės Meksikos, Gvatemalą, Belizą, Salvadorą, dalį Hondūro, Nikaragvos, Kosta Rikos.

"Mūsų sudaryti maršrutai, pažindinantys su Vidurio Amerikos regionu, - dinamiški, gyvi bei kontrastingi kaip ir pati Amerika. Maršrutai intensyvūs, tačiau ne paviršutiniški: tuo jus įtikins profesionali kelionės vadovė, senųjų civilizacijų žinovė Neringa Lūžienė", - sako "Grūdos" specialistai ir pasididžiuodami pristato ypatingą naujieną kelionių gurmanams - išskirtinį ir jau puikiai įvertintą didįjį turą po visą Vidurio Ameriką (su grupe ir vadovu iš Lietuvos), kuris trunka 21 dieną (19 nakvynių): Meksika - Gvatemala - Hondūras - Belizas.

Kelionė po Vidurio Ameriką žada ne tik išsamų, visapusišką jos istorinį pažinimą ir galimybę savomis akimis pamatyti didingą ir paslaptingą praeitį menančius objektus, pajusti kultūros dvasią, įsigilinti į religinius ir politinius aspektus, bet ir leidžia gėrėtis kvapą gniaužiančia tropikų gamta.

Atvykusių į Meksiką turistų komfortu ir dienotvarke pasirūpins kvalifikuoti vietos gidai. Kruopščiai atrinkti 3 arba 4 žvaigždučių viešbučiai, kuriuose nakvojama turo metu, galimybė pailsėti viename garsiausių pasaulyje kurortų Kankune, skanus maistas, paslaugus ir dėmesingas vietos personalas - tai garantija, čia praleistas laikas taps geriausiu jūsų gyvenimo laiku."

... Įsivaizduokite, jog stovite atogrąžų tankmėje ir klausydamiesi spalvingų papūgų rėkavimo skaitote majų hieroglifus ant Palenkės šventyklų sienų. Arba plaukiate laivu actekų kanalais ragaudami meksikiečių patiekalų ir vietinės tekilos, kurios, beje, yra apie 300 rūšių ir vietiniai ją geria ne su citrina ir druska, su pomidorų sultimis, gausiai pagardintomis aitriaisiais pipirais.

Įsivaizduokite, kad kopiate į ugnikalnį arba vaikštote po indėnų kaimelį, o paskui, atsirėmę į palmę, grožitės Karibų jūra plaukiančiais burlaiviais... Ir tai tik maža dalis, ką išvysite ir išgyvensite be galo spalvingoje Vidurio Amerikoje...

Čičen Ica - vienas didžiausių ir geriausiai išlikusių majų ir toltekų civilizacijų kultūros paminklų (Meksika).

Diegas Riviera, Saulės piramidė, mariači...

Kelionė į Ameriką prasideda Rygos oro uoste skrydžių į Paryžių, iš jos kylama į Meksikos sostinę Meksiką. Čia Lietuvos turistus pasitinka gidas ir palydi juos į viešbutį.

Pailsėjus, kitą dieną prasideda nepamirštamos ekskursijos...

Organizuojama pažintis su šalies sostine Meksiko miestu, kuriame galima išvysti senovės actekų imperijos širdį Sokalo aikštę bei joje esančią katedrą, Nacionalinius rūmus su Diego Rivieros freskomis, actekų vado Montesumos šventyklos griuvėsius, švenčiausios Mergelės Gvadelupės baziliką ir kitus garsius objektus...

Vėliau vykstama į senąjį actekų miestą, vadinamą Dievų miestu arba meksikietiškuoju Konstantinopoliu, - Teotichuakaną. Tai didžiausias Meksikos archeologijos paminklas, labiausiai lankomas muziejus po atviru dangumi: čia yra Mezoamerikos piramidžių kompleksas, taip pat išlikę daug gyvenamųjų pastatų, vadinamoji Mirties gatvė bei spalvinga sienų puošyba.

Turistai turi galimybę užkopti į vieną nuostabiausių statinių Amerikos žemyne - Saulės piramidę (65 m aukščio), atstatytą 1910 m. Joje atrasta požeminių urvų sistema. Greta - Mėnulio piramidė.

Teotichuakano miestas buvo žinomas ir actekų mitologijoje, kaip vieta, kur gimė Saulė.

KUNKUNAS - vienas garsiausių pasaulio kurortų: palmės, koraliniai rifai, platūs balto smėlio paplūdimiai, krištolo skaidrumo jūros vanduo ir švelnus klimatas... 25 km tęsiasi viešbučių, jachtklubų, pramogų bei restoranų zona, nuo likusios miesto dalies atskirta vaizdinga lagūna.

Ksočimilko kanalai

Ksočimilkas yra vienas iš šešiolikos Meksiko miesto rajonų, trečias pagal dydį, įsikūręs vos už 18 kilometrų nuo sostinės. Šis rajonas pasauliui žinomas dėl senųjų actekų kanalų, primenančių Teskoko ežero liekanas, ant kurių ir stovi Meksiko miestas. Čia galima paplaukioti gondolomis, susipažinti su pagrindiniu šios zonos gyvetojų amatu - gėlių ir kitų augalų auginimu, pasiklausyti gyvai atliekamos tradicinės meksikietiškos muzikos. 1987 m. Ksočimilko kanalai buvo paskelbti UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Meksikos rivjera: Akapulkas ir Kankunas

KUNKUNAS - vienas garsiausių pasaulio kurortų: palmės, koraliniai rifai, platūs balto smėlio paplūdimiai, krištolo skaidrumo jūros vanduo ir švelnus klimatas... 25 km tęsiasi viešbučių, jachtklubų, pramogų bei restoranų zona, nuo likusios miesto dalies atskirta vaizdinga lagūna.
Ksočimilko kanalai

Ksočimilkas yra vienas iš šešiolikos Meksiko miesto rajonų, trečias pagal dydį, įsikūręs vos už 18 kilometrų nuo sostinės. Šis rajonas pasauliui žinomas dėl senųjų actekų kanalų, primenančių Teskoko ežero liekanas, ant kurių ir stovi Meksiko miestas. Čia galima paplaukioti gondolomis, susipažinti su pagrindiniu šios zonos gyvetojų amatu - gėlių ir kitų augalų auginimu, pasiklausyti gyvai atliekamos tradicinės meksikietiškos muzikos. 1987 m. Ksočimilko kanalai buvo paskelbti UNESCO pasaulio paveldo objektu.
Meksikos rivjera: Akapulkas ir Kankunas

Tai vieni seniausių ir garsiausių pasaulyje Meksikos kurortų: Kankunas - Karibų jūros pakrantėje, Akapulkas - prie Ramiojo vandenyno, kur vyrauja rojaus klimatas, balti paplūdimiai, fantastiškas naktinis gyvenimas ir pasakiško grožio įlanka. Šeštajame dešimtmetyje Akapulkas buvo bene populiariusia Holivudo žvaigždžių bei pasaulio turtuolių poilsio vieta, ir nors dabar ši banga atslūgo, kurortas garsėja kaip intensyviausias naktinio gyvenimo taškas.

Akapulke galima užsisakyti kruizą po įlanką, aplankyti vandens pramogų parką, apžiūrėti San Diego fortą, pažiūrėti įspūdingą šou "La Quebrada" - nardytojų šokinėjimą nuo uolų.

Kankunas įsikūręs šiaurės rytiniame Jukatano pusiasalio pakraštyje. Anksčiau čia gyveno majai. "Cancune" majų kalba reiškia "Laivas vaivorykštės gale".

Palmių miškai, koraliniai rifai, olos, platūs balto smėlio paplūdimiai, krištolo skaidrumo jūros vanduo, švelnus klimatas, mažai priklausantis nuo metų laikų... 25 kilometrus tęsiasi viešbučių, jachtklubų, pramogų, prekybos, sporto centrų, restoranų zona, nuo likusios miesto dalies atskirta vaizdinga lagūna. Netoli - majų civilizacijos architektūros paminklai...

Majai, toltekai, actekai...

Jukatane, Centrinės Amerikos pusiasalyje, skiriančiame Meksikos įlanką nuo Karibų jūros, yra trys Meksikos valstijos: Jukatanas, Kampečė ir Kintana Roo, Belizo šiaurinė pusė ir dalis Gvatemalos. Didžiausi miestai - Merida, Kampečė, Belizas. Gyventojai - daugiausia majų palikuonys.

Čia beveik nėra lietaus sezono, nes pietinės Kintana Roo džiunglės sugeria kone visus metų kritulius. Pietuose - klimatas karštas ir drėgnas, yra nedidelių salų ir užutėkių. Šiaurėje ir vakaruose apie 240 km tęsiasi smėlėtas Kampečės krantas.

Iš Kankuno gamtos mylėtojai gali nuvykti į netoli esančią Kontojaus salą, kurioje gyvena daugiau nei 150 rūšių paukščių. Beje, Meksika yra laikoma antrąja pasaulio didžiausia ekosistema ir ketvirta pagal visų čia paplitusių organizmų rūšių skaičių, kurių 2500 yra saugomos Meksikos įstatymų. Šalyje yra 34 rezervatai, 64 nacionaliniai parkai, 4 gamtos paminklai (saugomi dėl savo estetinės, mokslinės ir istorinės vertės), 26 saugomos floros ir faunos plotai, 4 saugomų gamtos išteklių (dirvožemio, hidrologinių telkinių ir miškų) ir 17 draustinių (dėl bioįvairovės turtingumo)...

Ar žinote, kad...
Jukatano šiaurės vakaruose prieš 65 mln. metų įsirėžė maždaug 10 km skersmens meteoritas. Jis paliko 180 km skersmens įdubą - Čiksulubo kraterį. Manoma, kad dėl šios katastrofos atšilęs klimatas, prasidėję žemės drebėjimai bei cunamiai išnaikino dinozaurus.

Nuo 4 iki 10 amžiaus Jukatano pusiasalyje klestėjo majų civilizacija, tad turistai gali išvysti gausybę archeologinių artefaktų: Čičen Icos, Tikalio, Ušmalio ir Tulumo miestus, daug įspūdingų piramidžių.

Nuo 10 amžiaus pusiasalį ilgokai valdė toltekai, o 12 amžiuje iš šiaurės į Meksiką vėl atsikraustė naujos gentys, tarp kurių buvo actekai. Jie nusiaubė toltekų valstybę, ir laikui bėgant toltekai sunyko, tačiau jų kultūra liko actekų kultūroje. Actekų kalbose žodžiu "tolteca" pradėti vadinti menininkai, išmintingi žmonės.

Toltekų išmintis ilgą laiką buvo slepiama nuo europiečių užkariautojų. Pirmasis apie paslaptingąjį dvasinį toltekų mokymą pasauliui prabilo rašytojas ir antropologas Karlosas Kastaneda, kurio kai kurios knygos išverstos ir į lietuvių kalbą.

Iš toltekų laikų išliko šventyklų, paminklų, skulptūrų - tokių, kaip kompleksas Tuloje.

Tula siejama su actekų mitologijoje minimu Toljanu. Yra išlikęs pastatų kompleksas: Rytinės žvaigždės piramidė (Kecalkoatlio šventykla), ant kurios platformos stovi penkiametrinės karių skulptūros. Jos senovėje laikė šventyklos stogą.

13 a. Tula buvo sugriauta genčių iš šiaurės. Milžiniškos statulos ir piramidės apatinė dalis rituališkai užkastos po žeme dėl to išsilaikė iki šių dienų.

Pirmieji europiečiai, 1517 m. pasiekę Jukatano pakrantę, buvo ispanai Fransisko Ernadesas de Kordoba (Francisco Hernandez de Cordova) ir Chuanas de Grichalba (Juan de Grijalva). Dėl įtakos Jukatanui ilgai varžėsi Naujoji Ispanija (dabartinė Meksika) ir Gvatemala, kol 1822 m. galutinai atiteko Meksikai.

Vulkaninė Puebla

Tai vienintelis pasaulio miestas tarp keturių ugnikalnių - Orisabos (aukščiausias visoje šalyje, 5610 m), Popokatepetlio, Istaksiuatlės ir Malinčės.

Pueblos centras - UNESCO pasaulinio kultūros paveldo objektas. Išlikę 16-18 a. vienuolynų, bažnyčių, namų. Mieste yra "Santa Monica" kraštotyros muziejus, "Bello y Gonzalez" meno muziejus, Valstijos muziejus, Menų akademijos galerija. Turistai turi galimybę aplankyti katedrą ir joje pamatyti altorių, pagamintų iš marmuro, onikso ir gryno aukso, o Rosario koplyčioje - brangakmeniais išpuoštą Šv. Marijos statulą (20 mln. JAV dol. vertės).

Puebla taip pat laikoma gastronomine Meksikos sostine. Vietiniai tvirtina, kad čia gimė dauguma nacionalinių meksikiečių patiekalų, tarp jų - garsusis "čiles en nogada", iliustruojantis meksikiečių vėliavą: žalia spalva - čili pipiras, balta - graikiškų riešutų padažas, raudona - granato sėklos.

Pasaulyje paplitusi meksikietiška virtuvė pačioje šalyje yra labai įvairi ir skiriasi pagal regionus: šiaurėje dažniausiai valgomi mėsos patiekalai (pvz., aračeros pjausnys), Jukatane ruošiami valgiai - saldoki (mėgstami avokadai, medus), pietryčiuose - aštri. Verakruse valgoma daug žuvies ir jūros produktų - kaip ir visoje Meksikos įlankos ir Ramiojo vandenyno pakrantėje. Oašakoje populiarios tamalės, įvairūs kiti kukurūzų miltų gaminiai. Centrinėje Meksikoje paplitusi barbakoa, posolė, menudo, karnitas...

Meksikiečiai
Meksikoje gyvena apie 106 mln. žmonių.
Apie 60-80 proc. gyventojų sudaro metisai (indėnų ir baltųjų palikuonys), 30 proc. - indėnai, 9 proc. - baltieji.
95 proc. gyventojų save priskiria krikščionims. Meksikos katalikų bendruomenė yra antra pagal dydį pasaulyje po Brazilijos.
Meksikoje nėra valstybinės religijos, Vyriausybė bažnyčios finansiškai neremia.
Daugiau kaip pusė Meksikos gyventojų gyvena ir dirba kaime, augina pluoštinius bei maistinius augalus, kavą, medvilnę, cukranendres ir pomidorus.

"Scanpix", www.gruda.lt nuotr.