Pietų Afrikos Respublika - rojus tarp dviejų vandenynų 15d.

Skrydis iš Vilniaus į Johanesburgą su persėdimu per vieną iš Europos miestų.

Atskridę į vieną didžiausių Pietų Afrikos Respublikos (PAR) miestų – Johanesburgą –  ir oro uoste sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, maždaug keturias penkias valandas (priklausomai nuo kalnuoto kelio sąlygų) apie 400 kilometrų važiuosite rytų link, į Mpumalangą – vietą, „kur pateka saulė“. Būtent tai zulu ir kai kuriomis kitomis Afrikos kalbomis reiškia šios ypač dailios aukštumingos PAR provincijos pavadinimas. Jums prireiks šiek tiek laiko, kol atsigausite po ilgo skrydžio ir prisitaikysite prie aukštikalnių klimato, bet Jus iškart apkabins subtropinė šiluma ir mielai įsileis didingi peizažai, kurių žydrą dangų remiančiam grožiui retas pasaulio regionas gali prilygti. Dėl jų Juoduoju žemynu Afriką vadinti lyg ir netikslu, greičiau jau tai – žaliasis ar margasis žemynas...
Važiuojant Mpumalangos keliu, Jūsų dėmesį nevalingai trauks kalnų bangos ir miškai, svajingi slėniai, juos skrodžiančios upės. Vakare pasieksite nakvynės vietą. Apsistosite afrikietiško stiliaus svečių namuose – lodžijoje, kur pajusite tiesioginį ryšį su Afrikos gamta. Nakvynė lodžijoje.

Pusryčiai. Kelionę tęsite link fantastiško Blaido upės kanjono. Sustosite Trijų Rondavelių apžvalgos aikštelėje, iš kurios Jums priešais akis visa savo didybe atsivers vienas iš nepajudinamų Afrikos stebuklų – 800 metrų aukščio smiltainio uolos, tarytum užuolaidos besileidžiančios į sraunios gyslos vingį. Šalia įspūdingo kanjono dunkso trys apvalainos viršūnės, panašios į tipiškas afrikietiškas trobeles. 

Išvysite ir Burko laimės duburius, kuriuose gamta įspaudė savo nepaprastas fantazijas. Tai vaizdingas geologinis fenomenas – per ilgą laiką Blaido ir Treuro upių santakoje dėl staigaus stiprios srovės posūkio tarp aukštų rausvų ir balsvų klifų vanduo išgraužė cilindrines ertmes. Vaizdas – aukso vertės! Juolab kad iš tikro šių raitytų „šulinių“ dugne nusėda aukso sąnašos...

Esant palankiam orui, pabuvosite ypatingoje geografinėje ir emocinėje aukštumoje. Net jei nesate tikintys, gali aplankyti dieviškas jausmas. Juk svaiginamu horizontu, kuriame žalios kalnų viršūnės persikloja su baltais debesimis arba slepiasi pilkšvame rūke, grožėsitės nuo stataus 900 metrų aukščio skardžio, vadinamo Dievo langu. Viešėsite istoriniame Pilgrimsresto miestelyje. Jo skambus pavadinimas anglų kalba reiškia „piligrimo poilsį“. Ramiose gatvėse, už kurių plyti plačios žalumos, gido pasakojimų pagalba pasijausite nusikėlę į XIX amžiaus „aukso karštinės“ laikus ir pirmųjų aukso ieškotojų nuotykius.

Šiandien jau į pasaulį žvelgėte per Dievo langą. Šios kelionės posakis galėtų būti toks: jei Dievas atidaro langą, atidaro ir duris! Jūsų lauks kvapą gniaužianti atrakcija, atsivėrusi dar visai neseniai, 2017 metais: atvažiuosite prie stiklinio Graskopo tarpeklio lifto, kurio terasa įrengta 50 metrų aukštyje stačiai virš Afromontanės miškų ir beveik lygiagreti netoli šviečiančiai įspūdingo krioklio vertikalei. Tuomet leisitės liftu žemyn. Galėsite sau įžnybti ir patikrinti, ar nesapnuojate. Perspėjame, kad gali užvaldyti į jokius žodžius netelpantis jaudulys ir maugliškas smalsumas, kuris nepaleis ir vėl atsidūrus ant žemės. Čia pažintiniais takais pasivaikščiosite tarp sultingos žalumos tankmės ir arčiau krioklio, kurio stichiją jau stebėjote iš viršaus.Iš Graskopo važiuosite apie 100 kilometrų.

Po maždaug pusantros ar dviejų valandų pasieksite savo didžiojo afrikietiško nuotykio savaną – Kriugerio nacionalinį parką. Čia palei dešinįjį Limpopo upės krantą knibžda, kruta, veisiasi, slepiasi, už būvį kovoja šimtai žinduolių ir paukščių rūšių. Beveik 350 kilometrų ilgio ir maždaug 60 kilometrų pločio parko teritorijoje (plotas apie 19485 kv.km.), kurią PAR dalijasi su Mozambiku, gyvena per 25 000 pačių įvairiausių gyvų būtybių! Apsigyvensite lodžijoje stacionariose palapinėse su visais patogumais, arba nedideliuose nameliuose. Savanos knibždėlynas Jums bus lyg ant delno. Net ir būdami nakvynės vietoje Afrikos svečiai jaučia savanos šeimininkų alsavimą kone į nugarą. Būna, kad iš miego pažadina tolumoje girdimas plėšrūno riaumojimas, o gal skardūs paukščių „ginčai“, ar prabudus už lango plieskiančią saulę užstoja čia pat besisukinėjanti antilopė. Juk Kriugerio nacionaliniame parke nėra stambiagabaričių viešbučių, kurie Jus atskirtų nuo likusio pasaulio. Nakvynė lodžijoje stacionariose palapinėse su visais patogumais.

Pusryčiai. Dvi dienas užsiimsite turininga ir gamtai nė kiek nekenksminga – fotoaparatais ir filmavimo kameromis – medžiokle – erdvioje stambių, smulkių, plėšrių, retų, nykstančių Afrikos gyvūnų buveinėje po atviru dangumi – Kriugerio nacionaliniame parke.

Pavadintas jis buvusio PAR prezidento Paulo Krugerio garbei. Safaris Kriugerio gyvūnų viešpatijoje – tai jaudinančios žvalgytuvės, kai gali būti tikras, kad koks nors gyvūnas išnirs prieš pat akis, prie lėtai ir atsargiai judančios mašinos ratų, o gal kiek tolėliau – akių dar aprėpiamame horizonte. Tiesa, tik niekada negali tiksliai žinoti, koks gražuolis tą dieną pastos kelią, snaus pievoje ar tykos grobio po medžiu. Nusiteikite, kad atsidursite gyvojoje dokumentikoje be pagražinimų, kur būties ir hierarchijos taisykles be žmonių įsikišimo diktuoja vien laukinė gamta, kur popietės idilę gali staiga nutraukti kraujas, kur žvėrys kruvinų išlikimo scenų ir puotos su daug žalios mėsos necenzūruoja...

Gali būti, kad nenuspėjamas, klastingai spalvingas, tikras nuo pat pradžių iki galo Afrikos gyvūnų pasaulis Jus taip įtrauks, jog užsibrėšite tikslą būtinai „sumedžioti“ vadinamąjį didįjį penketą. Tai – dramblys, liūtas, raganosis, buivolas ir leopardas. Tačiau ir be penketuko netrūks personažų, kurie Jus lydėjo nuo vaikystės gražiausių pasakų puslapiuose, animaciniuose filmukuose ir galiausiai – „National Geography“ reportažuose: tai zebrai, žirafos, krokodilai, impalos, hienos, juodosios mambos, ausuotieji grifai, afrikiniai balnasnapiai, patarškos...

Tie, kam didingo, bet pavojingo ir subtilaus bei ypač trapaus Afrikos faunos gyvenimo neužteks dienos šviesoje, jį, esant galimybei, turės progą sekti ir nakties prieblandoje. Jei ne iš karto, tai išvažiavę į safario trasą, būtinai sutiksite kokį nors lig tol dar taip arti neregėtą keturkojį gražuolį, šiurpinantį roplį ar grakštų sparnuotį.

Jūs suprantate, kad pateksite į laukinę gamtą be sienų ir užtvarų, todėl turėsite būdrauti ir klausyti Jus lydėsiančio gido ar reindžerio. Tokiu atveju safaris bus saugus ir visam gyvenimui paliks su niekuo nepalyginamų emocijų ir vaizdų. Nakvynės lodžijoje stacionariose palapinėse su visais patogumais.

Pusryčiai. Važiuosite į oro uostą ir skrisite į vieną svarbiausių Pietų Afrikos uostų - Port Elizabetą (dabar vadinamą Gabėchą). Port Elizabetas - daugiakultūris miestas, kuriame susipina afrikietiška, olandų ir britų kultūros. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių vyksite link Sekmadienio upės, kur laiveliu plauksite iki Aleksandrijos smėlio kopų lauko. Tai didžiausios Pietų Afrikoje Indijos vandenyno pakrantėje nusidriekusios kopos, šalia kurių mūsiškė Kuršių Nerija atrodytų tarsi nykštukas. Kai kurių Aleksandrijos kopų ilgis gali siekti 2,5 km, o aukštis - iki 140 m. Tai paslaptinga vieta, kur smėlis tęsiasi iki horizonto – banguotas, baltas, gyvas vėju ir laiku. Saulė taip apšviečia kopas, kad jų paviršius nuolat keičia atspalvius - nuo pieno baltumo iki auksinės vario žaros. 

Po pasivaikščiojimo smėlio kopomis vyksite į Ado dramblių nacionalinį parką – vieną didžiausių parkų visoje PAR. Ši laukinių gyvūnų buveinė Rytų Kapo provincijoje išsiplėtusi iki Indijos vandenyno pakrantės. Ir vėl pateksite į pasaulį, kuriame galėsite pajusti gyvybės grožį ir trapumą tiesiogiai ir iš visai arti. 1931 metais šis parkas buvo įkurtas tam, kad būtų išsaugoti paskutiniai 11 teritorijoje likusių dramblių. Dabar gigantiškų gražuolių čia gyvena per 600.

Galbūt jau visai neseniai patyrėte, jog ypač jaudinamai ir įspūdingai atrodo dramblių kaimenės, kai pievomis jie slenka po kelis arba kai visas būrys maudosi. Jei šias akimirkas praleidote, šiandien tikrai bus galimybių jų prisigaudyti. Prieš pat Jūsų akis – tikra dramblių šeimų kasdienybė! Ado dramblių nacionaliniame parke įsikūrę ir šimtai kitų rūšių stambių ir smulkių žinduolių. Už tankių visžalių krūmų slepiasi, po tyrus vaikštinėja kuprotieji buivolai, liūtai, leopardai, grakščiosios antilopės. Viena iš mažųjų parko įžymybių – mėšlavabaliai! Po pilnos įspūdžių dienos grįšite į Port Elizabetą (Gabėchą). Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių vyksite link Tsitsikamos nacionalinio parko, įsikūrusio pačiuose šalies pietuose. Šiandien Jūsų pažinimo kelias ištįs iki dar kelių šimtų be galo vaizdingų kilometrų. Per juos driekiasi viena nuostabiausių pakrančių trasų visoje planetoje – vadinamasis Sodų kelias (Garden Route), kuris jungia Vakarų Kapo ir Rytų Kapo provincijas, o baigiasi ties Stormso upe. Jūrinio klimato masažuojamą Indijos vandenyno krantą puošia putojančios lagūnos, sutvirtina uolos, vietomis įrėmina didingi skardžiai, į žemę leidžiasi galingi tarpekliai, dangun žiūri Outenikvos ir Tsitsikamos kalnai.

Sodriai žali upių slėniai pereina į miškų tankmę, kurios gyvastį palaiko didelė drėgmė. Beje, Sodų kelio oras siekia drėgmės rekordus, drėgniau tik Havajuose. 2017 metais šią pasakišką PAR pakrantės juostą UNESCO įtraukė į biosferos rezervatų tinklą. Ypač vertinga Sodų kelio dalis – Tsitsikamos nacionalinis parkas, skalaujamas Indijos vandenyno bangų ir įrėmintas kalnų. Pats pavadinimas Tsitsikamma, kurį gavusi pagrindinė regiono upė, kilęs iš koikojų kalbos, reiškia „tyrus vandenis“ arba „vandenų pradžią“.

Sustosite prie garsiojo Paulo Sauerio arkinio tilto virš Stormso upės. Tai vienas aukščiausių Afrikos tiltų, kurį suprojektavo architektas italas Riccardo Morandi, o pastatė PAR kompanija “Concor”. Turėsite galimybę pereiti tiltu ir iš 120 m aukščio pasižvalgyti į tarpeklyje vinguriuojančią Stormso upę. Tuomet vyksite prie vandenyno, kur pakrantėje išeisite ilgesniam pasivaikščiojimui. Tai nepaprasto grožio kelias vandenyno pakrante,  atvesiantis prie dar vieno tilto per tą pačią Stormso upę, bet ir vaizdai, ir tiltai jau visai kitokie. Tai kabantys trys tiltai, iš kurių vienas 77 m ilgio yra nutiestas virš estuarijos – vietos, kur  gėli upės vandenys įsilieja į vandenyną.

Atvyksite į žavingą Knysnos (koisanų kalba –  „medžio vieta“) kurortą, įsikūrusį prie giliai į sausumą įsiterpusios lagūnos, kurią nuo Indijos vandenyno skiria siauras, stačių klifų ramstomas sąsiauris. Miestelio širdis – mėlyni vandenys, juos kaip žiedai dabina valtys ir laivai, kviečiantys ramiems turams ir pramogoms ant bangų. Netolimame horizonte – Outenikvos kalnai ir 21 kvadratinio kilometro plotą apimantis jūrinis rezervatas – estuarija, maitinama Knysnos upės. Vietiniai užsiima austrių gavyba, čia pat šviežias jūros gėrybes ir patiekia. Didžiausias metų įvykis – Austrių festivalis, nuo 1983-iųjų rengiamas kiekvieną vasarą, birželio gale – liepos pradžioje. Sporto mėgėjai iš pirmo žvilgsnio pietietiškai lėtą ir svajingą Knysną išjudina į bėgimo maratonus, renkasi į golfo laukus, žaidžia skvošą, mina dviračius. Po Knysnos saule laikas prašosi sustoti, o vieta Afrikos žemynu neapsiriboja – tai jaukiausia nedidelių pasaulio uostų versija, kurioje galima rasti ir Europos. Lankysitės krantinėje, nuo kurios atsiveria puikus vaizdas į Knysnos lagūną, gausu turistams skirtų, Afrikos kultūrą pristatančių, miniatiūrinių parduotuvėlių. Nakvynė lodžijoje, viešbutyje.

Pusryčiai. Atraskite Pietų Afrikos perlą – romantiškąjį plaukimą Knysnos lagūna.  Ši lagūna  - tarsi gamtos amfiteatras, kur žalsvas vanduo, paukščių giesmės ir tolumoje stūksantys uolų vartai į vandenyną sukuria magišką atmosferą.  Mėgaukitės kvapą gniaužiančiais vaizdais, atsipalaiduokite klausydamiesi vandens  bangavimo.

Tai  - ne tik pasiplaukiojimas, tai išskirtinė patirtis gamtos apsuptyje.  Plaukdami jachta pamatysite, kaip miškai lėtai leidžiasi į vandenį, o mažos salelės tampa namais šimtams paukščių. Jums atsivers įspūdingi vaizdai į pakrantės uolas su urvais, ramias įlankėles. Galbūt Jus lydės delfinai, ruoniai ar net pingvinai, plaukiojantys netoli krantų. Šis plaukimas  - ne tik pažintis su gamta, bet ir puikus būdas atsipalaiduoti ir pajusti tikrą Pietų Afrikos pakrantės dvasią.

Po plaukimo vyksite į Brentoną. Laisvas laikas maudynėms, poilsiui. Skirkite laiko tik sau. Pasimėgaukite ramybe, gaiviomis bangomis. Pasivaikščiokite vaizdinga Indijos vandenyno pakrante. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių vyksite į vienus seniausių ir įspūdingiausių urvų Pietų Afrikoje - Kango urvus. Tai paslaptingas pasaulis po žeme, kur gamta per milijonus metų sukūrė tikrą akmeninę pasaką. Pažintis su unikaliu požemio pasauliu, kuriame pamatysite itin įspūdingus stalaktitus ir stalagmitus. Kiekviena akmens forma čia atrodo gyva - šnabždanti, jog gamta yra didžiausia menininkė. Kai kurios formos primena bažnyčios vargonus, kitose galima įžvelgti gyvūnų siluetus ar net milžiniškas užuolaidas.

Kelionę tęsite į Outdtshorną - stručių sostinę, garsėjančią dar nuo XIX a., kai stručių plunksnos buvo tikras mados lobis Europoje. Lankysitės stručių fermoje, kurioje daug sužinosite apie šiuos galingus neskraidančius paukščius. Pamatysite šio paukščio vystymosi kelią nuo vieno kilogramo kiaušinio iki šimto kilogramų sveriančio suaugusio stručio. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių keliausite į tikrą vyno kelią. Išdidžiomis Stelenbošo kalnų ir uolų kupromis bei sultingais vynuogynų slėniais, lepinamais motiniškų saulės spindulių, Jus pasitiks Afrikos vyndarių sostinės apylinkės. Stelenbošas neskuba su laiku – tai ir yra jo žavesys ir stiprybė. Išlaikęs „senojo pasaulio“ aureolę regionas gyvena vynuogių derliaus ritmu. Vyndarystės tradicijas čia europiečiai pradėjo puoselėti dar XVII amžiaus gale. Tai buvo antra po Keiptauno kolonistų apgyvendinta vieta PAR.

Kai viešėsite Stelenboše, jo praeitį Jums išduos išlikę kolonijinius laikus menantys namai, sodai, olandų architektūros stilius. Pajusite, ir kodėl Stelenbošas vadinamas universitetų, net – ąžuolų miestu. Į vyno gamybos ūkius važiuosite lygumomis, nuklotomis sodrios vynuogynų ir ūksmingų giraičių žalumos. Leisitės į edukacinę ekskursiją po vynines ir degustuosite visame pasaulyje dėl aukštos kokybės vertinamus vynus. Ar gali būti dar tinkamesnė aplinka pažinti vietinę vyno kultūrą ir pasirūpinti solidžiomis gurmaniškomis lauktuvėmis? Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Jūs – pakeliui į vieną gražiausių ir fotogeniškiausių pasaulio miestų Keiptauną. Nuo jo prasidėjo „baltosios“ PAR istorija, kai XVII amžiaus vidury netoli Indijos ir Atlanto vandenynų sankirtos gyvenvietę įkūrė europiečiai, nors pakrantėse atvykėliai iš tolimųjų kraštų prisišvartuodavo jau XV-XVI amžiais. Į neišsemiamo grožio „miestą deimantą“ per kelis šimtmečius išaugusį Keiptauną tyrinėsite kaip visai Juodojo žemyno bei europiečių ir afrikiečių netolygių, komplikuotų santykių raidai reikšmingus „vartus į Afriką“. Kad ir kur pasisuksite ar nukreipsite žingeidų žvilgsnį, gausite įspūdingą istorijos dėlionę ir ilgaamžių gamtos efektų, kurie leis Jums pasijusti tarytum gyvuose atvirukuose. Kapo plokštumos priemiesčiai, iš tikro dunksintys ant buvusio smėlėto jūros dugno... Balsvi grakštūs daugiaaukščiai, žvelgiantys į vandenų žydrynę. Greta didelių, modernių namų besiglaudžiančios Viktorijos epochos vilos. Visiškai skirtingų charakterių rajonai ir jų aureolę kuriantys skirtingos kilmės žmonės – čionykščiai juodaodžiai, afrikanai, daugiausia – nyderlandų šaknų, žydai, kurių didžioji dauguma – litvakai, taip pat naujieji migrantai iš Azijos... Žemiškąją ribą paišo auksiniai paplūdimiai.

Miesto horizontą iš viso likusio pasaulio išskiria plokščio paviršiaus, net 3 kilometrų ilgio Stalo kalnas, kartais jį aptraukia nepaprastas debesų ruožas – „kalno drabužis“. Siūlome pakilti į šią plačią ir ilgą viršūnę ir pasigrožėti Keiptauno urbanistinėmis panoramomis, taip pat Atlanto vandenynu iš beveik 1100 metrų aukščio. Stalo kalnas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, į Naujųjų septynių gamtos pasaulio stebuklų sąrašą, ir pelnęs esktremalių epitetų, kaip įdomiausia ar vaizdingiausia miesto viršūnė visoje planetoje.

Stalo kalno vaizdus galėsite „gerti“ ir iš uosto dalies, vadinamos Waterfront: prie vandenų siūbuoja prišvartuotos jachtos ir laivai, o arčiau kranto įsikūrę restoranai ir kavinės, kur prisėdus, galima dar sykį padėkoti sau ar likimui, o gal – aukštesnėms jėgoms, kad turite dovaną švęsti gyvenimą.

Aplankysite garsųjį Kirstenbošo nacionalinį botanikos sodą, įkurtą Stalo kalno papėdėje 1913 metais. Tai vienas gražiausių botanikos sodų pasaulyje. Jame auga daugiau nei 7000 augalų rūšių. Dalis jų yra itin reti ir nykstantys - čia auga tik šiam regionui būdingi augalai, įskaitant garsiuosius fimbos augalus, protėjas - nacionalinę Pietų Afrikos gėlę bei daug kitų retų rūšių. Pasivaikščiosite žaliuojančiais takais, grožėsitės gėlių jūrą bei kvapą gniaužiančiais vaizdais į sodą supančius kalnus - tai ne tik pažintinė, bet ir įkvepianti patirtis. 

Na, o vakarą praleisite amžinai romantiškame, niekada iš mados neišeinančio saulėlydžio fone. „Visų jūrų taverna“ vadintame mieste galėsite pasimėgauti gardžiomis ir lengvomis akimirkomis prie vyno taurės, įsitaisę terasiniame ar su vaizdu į jūrą restorane. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių vyksite į vieną įdomiausių, galime drąsiai teigti, visos planetos pakrančių – Boulderso (Riedulių) paplūdimį. Tuo, ką išvysite, Jūs patikėsite tik dėl to, kad jau būsite perskaitę mūsų kelionės programos informaciją. Tačiau jei patektumėte čia užrištomis akimis, tikrai suglumtumėte! Vandens mėlis, riedulių ir nedidelių gūbrių nusagstyta balto smėlio juosta, o ant jos, visai prie pat jūsų, stovi išsirikiavę arba sau lyg niekur nieko vaikštinėja pingvinai! Jūs – stebuklų lauke, bet ne Antarktidoje. PAR – vienas iš nedaugelio Pietų pusrutulio pakraščių, kur gyvena šie simpatiški, vaikystės animacinius filmukus ir kino komedijas primenantys paukščiai. Afrikos krantuose knibžda akiniuotieji pingvinai (Spheniscus demersus). Jei tų mielų, nedidelių sutvėrimų pavadinimą verstume tiesiogiai iš anglų kalbos, juos vadintume afrikiniais pingvinais, bet lietuviškas pavadinimas – ypač iliustratyvus. Pažvelgus į juodus ratilus ir dėmes aplink akis, klausimų nebeliks, liks tik didelė šypsena ir užplūs patys šilčiausi jausmai.

Toliau vyksite į tokią vietą, kokios niekur daugiau šioje Žemėje nėra, o ją aplankę, jau drąsiai galėsite sau pasakyti, kad patyrėte visą PAR – nuo pradžių iki galo. Tame jos gale, tarp Atlanto ir Indijos vandenynų, išsikišęs 256 metrų aukščio dramatiškas uolų darinys – Gerosios Vilties kyšulys. Tai – viena piečiausių Afrikos žemyno vietų. Tačiau išskirtinė ji ne tik dėl savo koordinačių, o ir dėl audringo grožio bei istorinės reikšmės. 1488 m. portugalų keliautojas Bartolomėjus Diasas, išvydęs, kaip aukštas uolas bando nugalėti baltos bangų putos, šiam kyšuliui suteikė Audrų vardą. Vėliau jis buvo pavadintas Vilties kyšuliu, tikintis sėkmingos prekybos su Indija. Mes tik trumpai priminėme istoriją, o jo galybę ir didybę pajausite patys.

Taip pat aplankysite Kyšulio tašką – Gerosios vilties kyšulio pabaigos uolą. Funikulieriumi arba pėsčiomis pakilsite į apžvalgos aikštelę, kur pasijusite tartum stovėtumėte ant pasaulio smaigalio, iš kurio matyti susiliejantys du vandenynai. Grįšite į Keiptauną. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Užsuksite į Signalo kalvos papėdėje bei už Stalo kalno nugaros dunksintį Bo Kapo (afrikanai  sako „Virš Kapo“) kvartalą. Jis atrodo žaismingai, kaip rausvų, melsvų, žalių, purpurinių, geltonų namų dėlionė ir ryškiomis spalvomis, kontrastuojančiomis su baltomis sienomis bei akmeniniu grindiniu, ir išsiskiria tarsi miestas mieste. Dailios formos sustojusios laike. Būtent Bo Kape yra didžiausia visoje Pietų Afrikoje architektūros stiliaus, būdingo iki XIX amžiaus vidurio, pastatų koncentracija. Artėjant ryškės ir kitos jo svarbios detalės, pavyzdžiui, Nurul Islamo mečetės kontūrai, išduodantys, kad tai – musulmonų gyvenvietė. Anksčiau ji dar buvo vadinama Malajų rajonu. Reikėtų patikslinti, kad dar XVIII amžiuje jame kūrėsi vergai ne tik iš Malaizijos, bet ir iš Indonezijos bei kitų Afrikos kraštų. Ir dabar apie 60 procentų šio kvartalo gyventojų yra skirtingos kilmės musulmonai.

Po šios ekskursijos važiuosite į oro uostą ir skrisite namo su persėdimu viename iš Europos miestų.