Nepamirštamas savaitgalis Baku 5d.

Skrydis iš Vilniaus į Baku su persėdimu Stambule. Skrisite su vienomis geriausių Europos oro linijų „Turkish Airlines“. Skrydžio metu galėsite mėgautis maitinimu, gėrimais, klausytis muzikos, žaisti žaidimus, žiūrėti filmus arba stebėti skrydžio eigą per asmeninį monitorių! Galėsite vežtis iki 30 kg registruojamo ir iki 8 kg rankinio bagažo.

Vakare nusileisite tarptautiniame oro Baku uoste. Lydimi vietinio gido autobusu vyksite į viešbutį įsikurti. Nakvynė viešbutyje.
 

Pusryčiai. Esate Azerbaidžano sostinėje Baku. Kaspijos jūros Apšerono pusiasalio pietiniame krante išaugęs miestas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas VI amžiuje, nors gali būti, kad buvo įkurtas dar anksčiau. Sparčiai į ekonomines aukštumas kylantis ir besigražinantis uostas dar vadinamas Kaukazo Dubajumi. Aplink  jį yra naftos gręžinių, negailima lėšų ir futuristinių idėjų miesto moderninimui ir blizginimui. Tačiau po stilingu stiklu ir betonu besidengiančio uosto paviršiumi glūdi dar brangesni – istoriniai – klodai.

Šiandien aplankysite patiems azerams ypač svarbią, jų XX amžiaus kovas už laisvę įprasminusią Kankinių alėją. Parke palaidota 15 000 žmonių. Nuo 1998-ųjų jame rusena amžinoji ugnis – vietinės dvasinės kultūros simbolis. Juo azerai išreiškia pagarbą senajai, iki islamo klestėjusiai religijai – zoroastrizmui. Viena pagrindinių zoroastrų tradicijų – šventos ugnies garbinimas ir puoselėjimas. Nenustebkite, jei, domėdamiesi jau beveik išnykusia zoroastrų pasaulėžiūra ir papročiais, nejučiomis prisiminsite ikikrikščionišką Lietuvos kultūrą, kai vaidilutės rūpindavosi, kad aukure deganti ugnis niekada neužgestų. Net jei nuklysite į tūkstančius kilometrų aprėpiančią tolimą praeitį, panoraminiai vaizdai, atsiveriantys nuo Kankinių alėjos, Jus grąžins į Baku čia ir dabar.

Pažintį su Azerbaidžano sostine tęsite, leisdamiesi į turą po ramiai alsuojantį „vidinį miestą“ – Ičeri Šecherą. Gali būti, kad ir vėl Jus aplankys deja vu jausmas. Jau matytos vietos? Ne, Jums nesivaidena. Jūs ir toliau sekate kino klasikos pėdsakais. Juk būtent čia buvo filmuotos garsių filmų, tarp kurių – komedijos su Jurijumi Nikulinu „Briliantinė ranka“, taip pat filmo „Žmogus amfibija“, „Aiskauda-66”, scenos.

Senamiestis – ir puiki vieta tiesiog prasiblaškyti ir apsipirkti. Galėsite užsukti į jaukias Ičeri Šechero suvenyrų krautuvėles, galbūt pasiryšite kažką įsigyti, o gal tiesiog ilsėsitės, gainiodami akis po spalvingus prekystalius. Margi raštai, ryškūs aksesuarai, švelnūs audiniai, figūrėlės, jei netaps lauktuvėmis, tai bus nuotraukoms tinkamais eksponatais, o malonūs pardavėjai – Jūsų pašnekovais.

Nuo mažų, gražių daiktų vėl pereisite prie didelių istorinių objektų. Viešėdami senojoje Baku dalyje, pabuvosite prie XII amžiuje statyto Mergelės bokšto. Atkreipkite dėmesį į jo formas – jos kitokios nei daugumos senamiestyje matytų senovinių pastatų. Šis statinys savitas tuo, kad tai yra retas Irano bei Azerbaidžano zoroastrinės architektūros pavyzdys. Kad Mergelės bokštas – išskirtinis šalies simbolis, išduoda daug kur aptinkamas jo atvaizdas, taip pat – ant pinigų banknotų ir oficialių blankų. Dar vienas statinys, kuris paskatins vėl atsigręžti į ugnies kulto kultūrą - tai Džumos mečetė. Ji pastatyta XII amžiuje ugnies garbintojų šventyklos vietoje, o naujausią pavidalą įgijo XIX amžiuje.

Į senamiesčio apžvalgą Jums įtraukėme ir masiškai lankomus, iš tikro didelio dėmesio vertus, prašmatnią Azerbaidžano kultūrą įkūnijančius Širvanšachų rūmus. Jie buvo pastatyti XV amžiuje, kai valdovas Ibrahimas I sostinę iš Šemakos perkėlė į Baku. Apžiūrinėdami gelsvus rūmų kupolus ir mečetės minaretą, Jūs ir vėl naujai pažvelgsite į skirtingų religinių tradicijų bei dinastijų išvagotą miesto veidą. Esti versija, kad rūmus sumanyta statyti kaip šventavietę prie Halvečių sufijų ordino šventojo Seido Jahjos Bakuvio kapo. Maždaug po šimtmečio, iranėnams Safavidams užkariavus Baku, sufijai mistikai buvo išvaryti, o rūmai ilgainiui apleisti. Tik dabar jų neapleidžia tyrinėtojai ir keliautojai.

Vėliau vyksite į „Mažąją Veneciją“ bei Azerbaidžano kilimų muziejų. Jau pats muziejaus pastatas – iškalbingas, yra susukto ornamentuoto kilimo formos. O turinys jame – dar įspūdingesnis. Muziejuje eksponuojama apie 10 000 keramikos, geležies dirbinių, senovinių drabužių bei, žinoma, kilimų. Jei tik išreikšite savo pageidavimą, Jums būtinai gidas smulkiau papasakos apie skirtingas kilimų audimo technikas ir raštų tradicijas.

Šį vakarą pažintį su Baku sustiprinsite šventiškai – Jūsų lauks vakarienė restorane su tradicinės azerų muzikos ir šokių programa (už papildomą mokestį). Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Vyksite į Gobustano valstybinį rezervatą, apimantį UNESCO saugomą teritoriją Karadago rajone, vakariniame Kaspijos krante, apie 70 kilometrų į pietvakarius nuo Baku. Jau kelyje matysite, kaip keičiasi reljefo „dekoras“: mažėja žalumos, ji valdžią užleidžia dykumingam kraštovaizdžiui, kurį apaugę dygūs krūmokšniai ir pavieniai medžiai, o apstačiusios – smarkiai erozijų ir gilių griovų išbraukytos uolos. Pirma patyrinėsite archeologinį Gobustano palikimą. Čia rasta per 6000 paleolito ir jau kiek vėlesnių laikų petroglifų. Uolose palikti raižiniai vaizduoja dvikojes būtybes, jų medžioklės scenas, ritualinius šokius, kupranugarių karavanus, dangaus kūnus, kuriems gali būti nuo 5000 iki 20000, remiantis kitais šaltiniais – ir 40000 metų. O I mūsų eros amžiuje paliktas romėniškas įrašas byloja apie paskutinio Romos Flavijų dinastijos imperatoriaus Domiciano legiono žygius.

Į šios dienos programą įtraukėme ir ekskursiją į purvo vulkanus. Tokių mįslingų darinių Žemėje užfiksuota iš viso tik 700 ar 800, ir pusę jų savinasi Azerbaidžanas. Kai kurių aukštis siekia 400 metrų ir daugiau. Purvini vulkaniniai iškilimai tampa aktyvūs ir spjaudosi maždaug kas 20 metų – kai išsiveržia, purvo fontanai trykšta keliolika ar keliasdešimt metrų į šalis. Šie keisti, performansus rengiantys, o kai kada – ramiai snaudžiantys, purvo bokštai bei lopšiai – labai vertingi. Mat pati purvo masė pilna naudingų mikroelementų, o mokant šifruoti jos siunčiamus signalus, galima sužinoti apie dujų ir naftos atsargas, žemės gelmių struktūrą, artėjančius žemės drebėjimus. Ar galite patikėti, kad ir Jūs lankysitės šioje gyvoje gamtos laboratorijoje?

Grįždami į Baku, sustosite prie, regis, pačių legendų ant Baku įlankos XIII amžiuje pastatytos, bolševikų sugriautos ir 1990 metais atstatytos Bibi Heibato mečetės. Dalį jos sudarė septintojo šiitų imamo Musa al-Kazimo mauzoliejus. Kai prancūzų rašytojas A. Dumas viešėjo Azerbaidžane, buvo taip sužavėtas ir įkvėptas šios musulmonų šventovės, kad pavadino ją „Fatimos mečete“. Ir Jūs jai neliksite abejingi. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien tempas numatytas lėtesnis, bet programa ir vėl bus pilna intelektinių ir gamtiškų įdomybių, kad namo grįžtumėte su daugiausia neblėstančių įspūdžių, kiek tik įmanoma per tą laiką jų prisemti iš  Ugnies žemės. Taigi, važiuosite apie 30 kilometrų nuo Baku į Surakanio kaimą, vieną garsiausių visame pasaulyje ugnies šventyklų – Atešgahą. Farsi kalba Ataš reiškia ugnį. Struktūra į pilį panaši Ugnies šventykla su milžiniška siena iškilo greičiausiai buvusios archainės zoroastrų šventovės vietoje per XVII ir XVIII amžius ir tapo svarbiu tarptautiniu piligrimystės centru. Tuo metu Baku buvo įsikūrę ir čia iš savo tėvynės atkeliaudavo nemažai indų. Atešgahe medituodavo skirtingų tautybių ir net tikėjimų ugnies maldininkai, kadangi šventykla įėjo į vieną seniausių ir ilgiausių Azijos prekybos maršrutų – stūkso Didžiajame magistraliniame kelyje, kuris šakojosi iki Kaspijos regiono (jo dalis gyvybinga ir šiomis dienomis). Prancūzų jėzuitas Vilotte, gyvenęs Azerbaidžane nuo XVII amžiaus galo, rašė, kad Atešgahe atnašauja ir zoroastrai, ir hinduistai, ir sikhai. XIX amžiuje Ugnies šventykla buvo apleista. 1969 metais ugnis nustojo rusenti, bet netrukus vėl buvo įžiebta ir saugoma aukure bei rituališkai prižiūrima dega ligi šiol. Norime, kad prie jos būdami, pajustumėte šimtametės ugnies filosofijos gyvybę.

Stipri ugnies jėga ir toliau neleis Jūsų potyriams snausti. Iš žmonių šventyklos vyksite į ekstremalių gamtos ritualų vietą – Janardago kalvą Abšerono pusiasalyje. Ten savo akimis išvysite, kaip pati žemė tarsi fakyras žongliruoja amžinąja ugnimi ir sukuria natūralius pavojingo šou efektus. Janardagas, kurio pavadinimas verčiamas kaip „Ugnies kalnas“, veikiamas retų požeminių procesų, pats liepsnoja. Ugnies liežuviai kai kada išsitęsia dešimtis metrų. Tad ten lankantis reikia įsidėmėti – verčiau nesurežisuotus Janardago spektaklius stebėti iš toliau.

Vėliau lankysite vieną iš senovinių istorijos paminklų Baku - Mardakano tvirtovę. Keturkampio formos tvirtovę XII amžiaus viduryje pastatė Didžiojo Manucheros II sūnus Achsitanas I, norėdamas įamžinti savo pergalę prieš priešus. Vieta tvirtovės statybai parinkta taip, kad iš čia būtų galima matyti pajūrio pakrantę bei Galos ir Ramanos tvirtoves. Tvirtovė buvo naudojama kaip karinio garnizono ir stebėjimo postas. Tvirtovės aukštis – 22 metrai, sienų storis prie pagrindo – 2,10 metro, o aukščiau – 1,6 metro. Iš vidaus tvirtovė suskirstyta į 5 pakopas. 1952 m. aplink tvirtovę atliktų archeologinių kasinėjimų metu buvo aptiktos paminklą supančios tvirtovės sienų liekanos. Buvo iškasti XIII a. kultūriniai sluoksniai, išvalyta vidinė tvirtovės dalis. Kasinėjimų metu buvo aptikta daug keramikos gaminių, kurių dauguma datuojami XI–XIII a.

Po pietų grįšite į šiuolaikinį žmonių pasaulį – ne mažiau stebinantį savo pajėgumais ir išmone. Šios dienos pažintį vainikuosite 2012 metais netoli miesto centro atverto Heydaro Aliyevo – buvusio šalies prezidento vardo – centro apžvalga. Nebūtina išmanyti šiuolaikinę architektūrą iki smulkmenų, nebūtina prieš kelionę domėtis, kaip šis prestižinių apdovanojimų pelnęs renginių ir parodų salių kompleksas atrodo, nebūtina prisiminti, kad būtent jame 2016 metais vyko „Eurovizija“ (galbūt įvyks dar kada nors), bet žinant, kad centrą projektavo Z. Hadid, galima pagrįstai tikėtis pritrenkiančio reginio. Lengvos, šviesios ir elegantiškos plazos linijos atspindi urbanistinių Baku naujovių proveržį ir išsilaisvinimą iš buvusio sovietinio grubumo ir ideologinio monumentalumo. Jau iš tolo baltų „bangų“ ir stiklo derme dėmesį prikaustantis, vis kitokiu pavidalu iš skirtingų pusių atsiskleidžiantis pastatas sukuria neįtikėtinai plastiško liejinio įspūdį ir žadina vaizduotę: kas tai – gal kosminis laivas? Paspėliokite ir jūs. Nakvynė viešbutyje.

Naktį vyksite į tarptautinį Baku oro uostą. Atsisveikinsite su Azerbaidžano sostine ir skrisite į Vilnių su persėdimu Stambule.