Naujieji metai Budapešte 4d.

Bendra informacija apie Vengriją

Vengrija ribojasi su Slovakija, Slovėnija, Kroatija, Serbija, Austrija, Ukraina ir Rumunija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Budapeštas. Didieji miestai: Debrecenas, Miškolcas, Segedas, Pečas, Gyoras. Administraciniu požiūriu šalis padalinta į 19 regionų ir sostinę, kuriai suteikiamas ypatingas statusas.

Dunojaus upė dalija šalį į dvi dalis. Šalies vakaruose prasideda Alpių kalnų papėdės ir aukščiausias Vengrijos taškas Kekeš kalnas (1015 m). Šiaurinius regionus kerta urvai su požeminėmis upėmis. Vakaruose telkšo didžiausias natūralus vandens telkinys Vidurio Europoje Balatono ežeras, o šiaurėje driekiasi Karpatų smailės. Didžiąją Vengrijos žemės dalį dengia sodai, vynuogynai ir laukai, o 20 % apaugusi miškais.

Laikas 

Vengrija randasi Vidurio Europos laiko juostoje (CET, UTC+1) žiemą ir Vidurio Europos vasaros laiko juostoje (CEST, UTC+2) vasarą. Čia viena valanda mažiau nei Lietuvoje. 

Kalba 

Oficialiai daugiau nei 94 % vengrų kalba vengriškai. Kai kuriuose viešbučiuose ir restoranuose galima bendrauti angliškai arba vokiškai. Turistinėse vietovėse ir kurortuose galima sutikti rusakalbių darbuotojų. 

Religija 

Pagrindinė Vengrijos religija yra katalikybė – išpažįsta daugiau nei 50 % gyventojų. Beveik 20 % šalies gyventojų yra protestantai, 14 % – stačiatikiai, 10 % judėjai ir  1,7 % – išpažįstantys kitą tikėjimą.

Sveikatos priežiūra ir skiepai 

Vengrijoje vienodai populiarios tiek privačios, tiek valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos. Paprastai į privačias ligonines kreipiamasi dėl odontologijos ir oftalmologijos paslaugų, taip pat ieškant patyrusio estetinės chirurgijos specialisto. Jei reikia kvalifikuotų medicinos paslaugų onkologijos, chirurgijos ar kardiologijos srityje, geriau kreiptis į valstybinę kliniką.

Būtinosios medicininės pagalbos kelionės metu išlaidas gali padengti medicininis kelionės draudimas. ES šalių piliečiai gali pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele. 

Vykstant į Vengriją šiuo metu privalomų skiepų keliautojams nėra. Rekomenduojami skiepai galimų infekcijų suaugusiems: difterijos, stabligės revakcinacija. Dėl viso pikto keliaujant patikrinkite informaciją Nacionalinio visuomenės sveikatos centro svetainėje.

Apgyvendinimas

Nakvynės kaina prabangiame 4 ar 5 žvaigždučių viešbutyje prasideda maždaug nuo 100 eurų ir kyla iki kelių šimtų. Žemesnės klasės viešbučiuose nakvynė kainuoja apie 40 – 70  eurų, o tvarkinguose ir jaukiuose svečių namuose – apie 9 – 15 eurų.  Žinoma, jei nesinori kambario dalintis su kitais keliautojais, gali tekti sumokėti ir keliais eurais brangiau. Vykstantys su didesne draugų ar artimųjų kompanija, gali rinktis ir trumpalaikę butų nuomą.  2 – 3  kambarių buto nuomos kaina prasideda maždaug nuo 40  eurų parai ir kyla iki įspūdingų skaičių. Tiesa, gerokai sutaupysite, jei butą rezervuosite iš anksto ir nepabijosite derėtis.  Geriausius Vengrijos viešbučių pasiūlymus galite rasti čia. 

Maistas

Vengrijos virtuvė neįsivaizduojama be gausybės prieskonių ir saldžiosios paprikos, kurios galima rasti beveik kiekviename patiekale. Tradicinės vengriškos virtuvės pagrindą sudaro gėlavandenių žuvų ir mėsos patiekalai. Šalyje labai populiarūs kiaulienos, avienos ir jautienos valgiai, kurie dažniausiai patiekiami su bulvėmis ir įvairiomis šviežiomis ar acte marinuotomis daržovėmis ir paprika. Svarbią vietą Vengrijos virtuvėje užima ir žąsiena, čia ypač vertinamas žąsų kepenėlių paštetas, todėl, svečiuojantis šalyje, jo būtina paragauti. Tradiciniai vengrų patiekalai – garsusis guliašas, žuvienė (holaszle), pomidorų padaže virta paprika, įdaryta malta mėsa ir ryžiais (töltött), vištienos troškinys su paprika ir grietine (paprikás csirke). Beje, grietinė labai svarbus vengriškos virtuvės ingredientas, kuris ugningiems patiekalams suteikia šiek tiek švelnumo. Be to, vengrai mano, kad kuo riebesnis maistas, tuo jis geresnis. Desertui vengrai siūlo išmėginti palacsinta – tai saldūs blyneliai su varškės, šokolado ar persikų džemo įdaru, dobos torta – karamele aplietas šokoladinis pyragas, somloi galuska – biskvitinis pyragas su romu, pagardintas vanilės kremu ir šokolado sirupu. Vengrija garsėja vienais geriausių vynų Europoje, čia ypač vertinamas saldus vynas Tokaji Aszu.

Pörkölt išvaizda primena labai tirštą guliašą, tačiau skonis skiriasi. Galbūt viskas dėl svogūnų, kurių į šį patiekalą dedama daug, bet jie neužgožia pomidorų ir mėsos skonio. Verta paragauti veršienos ar jautienos pörkölt.

Paprikaš – skanus ir aštrus mėsos patiekalas. Tačiau pavadinimas išduoda pagrindinį ingredientą – Vengrijos laukuose užaugintas paprikas. Klasikiniame recepte vištienos filė pagardinama kreminiu padažu iš grietinės, grybų, pomidorų bei svogūnų. Pastaruoju metu receptas šiek tiek pasikeitė ir paprikaš dažnai gaminamas iš skirtingų rūšių mėsos, jas derinant tarpusavyje. Nepakitęs lieka tik padažas, kuriame privalomi ingredientai paprika ir grietinė.

Halaszle – vengrų nacionalinis patiekalas, gaminamas iš vietinėse upėse ir ežeruose sugautos žuvies. Iš esmės – tai žuvies sriuba. Dažniausiai iš lydekos, karpio, amūro ar šamo mėsos. Pagrindinė paslaptis – žuvis prieš gaminimą laikoma tekančiame vandenyje, kad dingtų nemalonus dumblo kvapas. Tada troškinama kiaulienos riebaluose, pagardinant svogūnais, paprika ir druska. Įdomu tai, kad ruošiant patiekalą griežtai draudžiama maišyti. Pabaigoje kai kurie virėjai prideda plonų makaronų. Rezultatas – soti, pikantiška, vidutiniškai aštri ir skani žuvies sriuba.

Palóc sriuba gaminama iš ėrienos, kiaulienos, jautienos ir kartais kalakutienos. Pagardinama paprika, česnakais, pupelėmis. Chorba sriuba – tai skonių paletė su mėtų ir česnako pagrindu. Išties ekstravagantiškas ir labai skanus patiekalas.

Somlói galuska yra vienas populiariausių desertų Vengrijoje. Jo galima nusipirkti bet kuriame šalies prekybos centre ar paragauti daugumoje kavinių. Šį receptą sugalvojo šefas Károly Hollericas, 16 metų dirbęs Károly Gundelio restorane. Somlói galuska – tai subtilus kreminis šokoladinis pyragas, patiekiamas ypatingu būdu.

Kürtőskalács yra tradicinis saldus cilindro formos pyragas, pagardintas cukrumi, smulkintais riešutais ir cinamonu. Esterhazy – plonos tešlos, labai švelnus ir skanus pyragas, kurio viduje gali būti aguonų, vyšnių ir kiti įdarai. 

Palinka – tradicinis stiprus vengriškas vaisių gėrimas, gaminamas iš vietinių produktų: vynuogių, obuolių, kriaušių, slyvų. Kartaus skonio žolelių balzamas Unicum geriamas kaip aperityvas virškinimui pagerinti.  Tokaj-aszú laikomas geriausiu vengrišku vynu, gaminamas iš vienos vynuogių veislės, bet skinamas skirtingu metų laiku – tai ir lemia gėrimo saldumo lygį. 

Transportas

Pagrindinė susisiekimo priemonė miestuose yra autobusai, tramvajus ir metro. Viešasis transportas pradeda kursuoti nuo 4.30 val. ir darbą baigia 23 val. Vėliau galima pasinaudoti naktinių autobusų arba taksi paslaugomis. Viešojo transporto bilietus galima įsigyti spaudos kioskuose arba stotyje. Keliavimui po šalį geriausia rinktis patogius traukinius arba nuomotis automobilį. Tiesa, Vengrijoje už važiavimą magistralėmis, greitkeliais ir specialiais pagrindinių kelių ruožais reikia susimokėti – įsigyti specialią vinjetę, kuri kainuoja apie 5  eurus savaitei. Vinjetę galima įsigyti degalinėse, parduotuvėse, specialiuose terminaluose arba internetu. Skubantys gali rinktis lėktuvus, kurie reguliariai skraido tarp didžiausių šalies miestų.

Vengrijoje viešasis transportas  gerai išvystytas. Turistams, kurie planuoja daug keliauti po sostinę, yra galimybė įsigyti Budapešto kortelę, kuri suteikia nemokamą įėjimą į daugybę lankytinų vietų ir nuolaidų pramoginiams renginiams. Budapešto kortelės turėtojas gali neribotai ir nemokamai keliauti mieste autobusu, tramvajumi, troleibusu ar metro, taip pat priemiestiniais traukiniais ir vandens transportu.

Viešojo transporto bilietus įsigyti galima specialiuose kioskuose, bilietų automatuose ar internetu. Vienkartinis bilietas kainuoja 450 Vengrijos forintų (HUF) – 1,11 EUR;  24 val. bilietas – 2500 HUF (6,20 EUR); 72 val. bilietas 5500 HUF (13,60 EUR); 15 dienų kelionės kortelė – 5950 HUF (14,70 EUR). 

Po šalį patogu keliauti traukiniu ar autobusu. Vidutiniškai bilietas kelionei tarp miestų, kurių atstumas yra apie 120–150 km, žmogui kainuoja 10 EUR.

Taksi paslaugos kainuoja apie 400 HUF (1 EUR) už įsėdimą ir papildomai apie 200 HUF (0,55 EUR) už kilometrą. Tačiau rekomenduoju naudotis valstybinių taksi paslaugomis – privatūs taksistai dažnai bando turistus apgauti.

GRŪDOS ekspertų patarimai: TOP 10 lankytinų vietų

• Agteleko nacionalinis parkas. Parke galima pasigrožėti ne tik nuostabia Vengrijos gamta, bet ir Baradlos urvu. Tai didžiausias stalaktitų urvas Europoje. Beje, parko urvai garsėja puikia akustika, todėl čia dažnai organizuojami koncertai. Agteleko nacionalinis parkas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
• Tokajus. Šalies šiaurės rytuose esantis miestelis laikomas Vengrijos vyndarystės centru. Būtent čia gaminamas garsusis Tokaj Svečiuojantis mieste būtina aplankyti tradicijas išlaikiusias vyno daryklas, kuriose nuolatos rengiamos ekskursijos ir vyno degustacijos.
• Hortobadi nacionalinis parkas. Parko pasididžiavimas - žmogaus nepaliesta pušta – Vengrijos stepė, kuri tapo namais tūkstančiams laukinių paukščių. Kitas dėmesio vertas objektas – devynių arkų tiltas per Tisos upę. Tai ilgiausias tiltas visoje Vengrijoje. Hortobadi nacionaliniame parke yra įkurti gamtos ir etnografiniai muziejai.
• Debrecenas. Antras pagal dydį šalies miestas vilioja žaviu senamiesčiu, gausybe muziejų, kuriuose galima susipažinti su vengrų kultūra, istorija ir tradicijomis.
• Kečkemėtas. Miestas garsėja mineralinėmis versmėmis, planetariumu, agrometeorologine observatorija, XIX a. pabaigoje pastatyta miesto aikšte ir išraiškingų formų sinagoga. Čia gausu muziejų, vyndarystės centrų, puikių kavinių ir kitų pasilinksminimo vietų. Ideali vieta norintiems pažinimo džiaugsmą suderinti su malonumais.  
• Šegedas. Dažnai saulės miestu vadinamas Šegedas stūkso labai vaizdingoje vietoje – prie Tisos ir Maros upių santakos. Miesto širdis – Kupolo aikštė, kuri savo dydžiu ir grožiu visiškai nenusileidžia Venecijos Šv. Morkais aikštei. Čia taip pat galima pasigrožėti neoromantinio stiliaus Katedra, Vyskupų rūmais, grojančiu laikrodžiu ir fontanais, kurių mieste tiek, kad suskaičiuoti tikrai nepavyktų.
• Pečas. Sakoma, kad Pečas – tai vienas gražiausių miestų visoje Vengrijoje. Šiame mieste galima pasigrožėti iki šių dienų puikiai išsilaikiusiu ankstyvosios krikščionybės nekropoliu, senoviniais pastatais bei pirmuoju Vengrijoje įkurtu universitetu.
• Hevizo kurortas. Jaukų ir romantiška atmosfera alsuojantį kurortą labiausiai garsina terminis ežeras, kuris yra antras pagal dydį visame pasaulyje. Ežero vanduo prisotintas mineralinėmis medžiagomis, kurios turi teigiamos įtakos sveikatai, ypač gydant sąnarių ligas ir jų skausmus.
• Balatono ežeras. Didžiausias ežeras centrinėje Europoje dažnai dar vadinamas Vengrijos jūra, nes vietomis sunku įžiūrėti kitą ežero krantą. Nuostabus gamtos prieglobstis ieškantiems ramybės ir norintiems išsivaduoti nuo rutinos.
• Budapeštas. Keliais sakiniais apibūdinti Vengrijos sostinę tiesiog neįmanoma. Norintys geriau pažinti šalies kultūrą ir tradicijas čia ras begalę muziejų, didingų pastatų ir tikrų architektūros šedevrų. Norinčių atsipalaiduoti laukia natūraliai trykštantys geoterminiai šaltiniai, kelis šimtus metų menančios pirtys ir vandens pramogos. Budapeštas – nemiegantis linksmybių miestas, todėl kiekvienas keliautojas čia ras viską, ko jo širdis geidžia.

Žymiausios lankytinos vietos Vengrijoje 

• Budos pilis – vienas iš labiausiai atpažįstamų Vengrijos sostinės simbolių, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Buvusi karalių rezidencija išgyveno turkų apgultis, revoliucijas ir mūšius dėl Budapešto per Antrąjį pasaulinį karą. Tvirtovę galima pasiekti senu 1870 m. funikulieriumi, gėrintis miesto vaizdais. 
• Motiejaus bažnyčia pastatyta senesnės bažnyčios, sunaikintos per mongolų invaziją, vietoje ir pavadinta Vengrijos karaliaus Matthias Hunyadi garbei. Bažnyčios architektūrinis stilius ir aštrūs bokštai priklauso Vidurio Europai nebūdingam vėlyvosios gotikos stiliui.
• Žvejų bastiono kompleksas supa Motiejaus bažnyčią. Dekoratyvinė terasa, primenanti pasakų pilį, pastatyta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, ją sudaro akmeninė siena ir apžvalgos aikštelė. Septyni bokštai simbolizuoja septynias vengrų gentis, įkūrusias Vengriją IX a. Prie įėjimo į Žvejų bastioną svečius pasitinka Maro epidemiją primenanti Šventosios Trejybės kolona, ​​dar vadinama Maro kolona. Aikštėje stovi Vengrijos globėjo ir Vengrijos valstybės įkūrėjo Stepono I statula. 
• Gelerto kalnas – dar viena vieta, kurią verta aplankyti Vengrijoje. Kalno aukštis siekia apie 235 m, šlaitus įrėmina parkas su meno objektais ir skulptūromis, o viršuje yra citadelė – 1851 m. austrų pastatytas fortas, numalšinus Vengrijos sukilimą. 
• Vengrijos parlamento rūmai – vienas didingiausių pastatų Budapešte ir visoje Vengrijoje. Puikus neogotikinio stiliaus pavyzdys su baroko ir renesanso elementais yra viena labiausiai fotografuojamų vietų šalyje.
• Batai Dunojaus krantinėje – Holokausto memorialas, simbolizuojantis sušaudytus ant upės kranto žydus. Prieš egzekuciją jie buvo priversti nusiauti batus.
• Széchenyi pirtys yra didžiausias pirčių kompleksas Europoje, kasdien pritraukiantis tūkstančius turistų. Pirtys buvo pastatytos ant mineralų prisotintų terminių šaltinių, kurių natūrali temperatūra siekia 80 °C. Komplekse siūlomos įvairios paslaugos: pirtys, vidaus ir lauko baseinai, saunos, garinės pirtys, ledo vonios, įvairūs masažai ir SPA procedūros. Széchenyi garsėja savo interjeru: mozaikomis, statulomis ir bareljefais, vaizduojančiais senovės scenas.
• Šoprono miestas yra 220 km nuo Budapešto, netoli Austrijos sienos. Romos laikais buvo žinomas kaip Scarbantia ir tarnavo kaip svarbus karinis ir prekybos postas. Senamiestyje išlikę viduramžių, renesanso ir baroko laikų pastatų. Verta aplankyti Ugnies bokštą (Tűztorony) – vieną iš miesto simbolių. Lipdami siaurais sraigtiniais laiptais lankytojai gali mėgautis panoraminiais vaizdais ir pajusti ryšį su laiku. Kitos įdomios vietos yra Soprono istorijos muziejus ir vietinės vyninės, kuriose gaminamas garsusis Kékfrankos vynas.
• Esterhazy pilis – puikus kultūros paminklas Fertodo miestelyje netoli Soprono, vadinamas Vengrijos Versaliu. Pilis buvo pastatyta 1760 m. kaip kunigaikščių Esterházy šeimos rezidencija. Rūmuose yra teatras, kuriame austrų kompozitorius Francas Jozefas Haidnas atliko savo kūrinius princui ir jo svečiams. Turistai gali apžiūrėti daugelį pilies kambarių, įskaitant garsiąją Veidrodžių salę, biblioteką ir daugybę eksponatų, skirtų Haidno gyvenimui ir kūrybai. Vasarą čia vyksta klasikinės muzikos festivaliai.
• Balatono ežeras – didžiausias Vidurio Europos gėlo vandens ežeras. Dėl įspūdingo dydžio (600 kv. km) ir kurortų, kartais vadinamas Vengrijos jūra. Ežero vandenyse gausu mineralinių medžiagų, palankiai veikiančių raumenų, kaulų bei širdies sistemas, odą ir šiaip bendrą savijautą. Ežere vyksta buriavimo ir burlenčių pamokos. Populiariausi Balatono kurortai yra Balatonfüred, Tihany, Keszthely ir Siofok. Kiekviename iš jų yra SPA centrai, paplūdimio infrastruktūra, valčių ar jachtų nuoma, taip pat įdomi architektūra, gotikinės bažnyčios, rūmai ir dvarai.

Kada geriausia keliauti į Vengriją?

Vengrija keliautojų laukia ištisus metus, tačiau tie, kurie nori  pasimėgauti saule ir šiluma, kelionę turėtų planuoti vasarą, kai termometro stulpelis šokteli iki +26 – +30  laipsnių karščio. Tiesa, vasariniai lietūs – gana dažnas reiškinys, todėl svarbu pasirūpinti tinkama apranga.  Žiemos Vengrijoje būna vėsios ir drėgnos. Žiemos vidutinė temperatūra -2 laipsniai šalčio. 

Vizos 

Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į Vengriją vizos nereikia. Daugiau informacijos rasite ES informaciniame tinklapyje. Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į Vengriją būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galiotį visą numatomo buvimo užsienio šalyje laikotarpį. Informaciją rasite oficialioje ES interneto svetainėje.

Vengrijoje veikia Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos .

Naudinga informacija

Nors vengrai ir labai mėgsta vyną, tačiau leistinas alkoholio kiekis šalyje  – 0 promilių.

Vengrijos valiuta – Vengrijos forintas (HUF). 100 HUF = 0.33 EUR.