Kelionės vadovė Goda Juocevičiūtė

Kiekviena „Grūdos“ organizuota kelionė yra galimybė pirmą kartą pažinti naują kraštą, naują kultūrą, tam tikros tautos papročius, tradicijas, tautos istoriją ir dabartį. Arba galimybė praplėsti turėtas žinias apie šalį, į kurią keliaujama. Man išvyka į Mongoliją buvo Azijos pažinimo tąsa po kelionių su „Grūda“ į Vietnamą ir Pietų Korėją. Didžiausią įspūdį paliko Mongolijos stepių ir Gobi dykumos erdvės ir savitas jų grožis, paslaptinga gamta, kurioje Mongolijos šamanai mato ir jaučia kiekvieno gamtos objekto dvasingumą. Supratau reikšmes gamtos erdvių altorių, kuriuose paliekamos akmenų, dangaus mėlynės kaspinų aukos gamtos dvasioms. Man patinka atgyjantis šamanistinis mongolų tikėjimas Amžinojo Mėlynojo dangaus, Tėvo Dangaus ir Motinos Žemės žmogaus globa, tikėjimas Dangaus ir Žemės įžiebtos, blogį naikinančios ugnies galia. Pirmą kartą patyriau nakvynes klajoklių mongolų būste, palapinėse iš veltinio – „gerose“, vengiant vartoti tiurkišką, rusišką žodį „jurta“. Ne tik ragavau kumelės pieno, bet ir išsiaiškinau simbolines pieno prasmes. Kumelės pienu šventinama, reiškiamas dėkingumas gamtai, dėkojama už gėrį ir žmogaus saugumą. Stebino klajoklių gyvulių augintojų ištvermingas gyvenimo būdas, mongolių darbštumas atliekant ne tik motinos vaidmenį, bet ir šeimos, ūkio priežiūros bei gyvulių pieno perdirbimo darbus. Kelionė paskatino mane naujai suvokti istorinius mongolų tautos formavimosi ir susivienijimo procesus. Naujoje šviesoje pamačiau Čingischano, mongolų imperijos kūrėjo, dvilypę asmenybę, jo pergalių troškimą ir žiaurumą užkariaujant pasaulį, kuris šiuolaikinėje literatūroje apie Mongoliją aiškinamas kaip visuomenės pertvarka ir pažanga. Nustebino Tibeto budizmo plitimas Mongolijoje ir budizmo atgijimas šalyje po Sovietų Sąjungos griūties. Pribloškė XX a. pradžios sovietų Rusijos įtaka Mongolijai ir parsidavėlių mongolų stalinistų siautėjimas XX a. viduryje. Mongolai griovė budistų šventyklas ir vienuolynus, žudė budistų dvasininkus. Sovietų nurodymu buvo naikinami Čingischano palikuonys. Po apsilankymo Mongolijoje ėmiau tikėti, kad šalis turi ateitį, nes Čingischano sukurtos diplomatijos tarp užsienio šalių taisyklės sėkmingai taikomos bendraujant su Kinija ir Rusija. Mongolai nėra šių šalių vasalai. Dėkoju „Grūdai“ už kelionę į Mongoliją, kuri praplėtė mano pasaulio įvairovės ir žmogaus prigimties prieštaringumo suvokimą.

Puikiai subalansuota kelionė: programa rami, bet kiekviena diena prisipildo daugybe laukinių, istoriškų ir šamaniškų įspūdžių. Ilgesingi stepių ir Gobio dykumos toliai relaksuoja ir veikia kaip terapija, žvilgsnį grąžina prie esmės. Didelis šio turo privalumas - pažintis su Amžinojo mėlyno dangaus šalimi, einanti kone ratu: kelionė prasideda nuo sostinės Ulan Batoro šiaurės rytuose, tuomet po truputį leidžiamės žemyn, kol pietvakariuose pasiekiame Gobio dykumą ir net Altajaus kalnų pabaigą, o tada kylame aukštyn ir programą pabaigiame vėl Ulan Batore. Maršrutas sudėliotas taip išmoningai ir racionaliai, kad kiekviena diena tampa staigmena ir atveria netikėtus ar rečiau europiečio įsivaizdavimuose prašmėžuojančius Mongolijos peizažo veidus, ypač tyrinėjant Gobį. Kaip svarbų patogumą išskirčiau keliavimą džipais ir tai, kad apsieiname be vidinių skrydžių. Taip pat, manyčiau, kelionei kokybės suteikia kaip tokiame klajoklių krašte, kur dėl aršių klimatinių sąlygų nėra galimybės plačiai kultivuoti žemdirbystės, o vyrauja mėsa, “Grūdos” partneriai pasirūpina didesne maisto įvairove pagal galimybes - daugumoje jurtų stovyklų yra bufetas su švedišku stalu, lankome ir keletą įdomesnių kitų regionų restoranų, kur prabudiname gurmaniškus pojūčius. Na, o įdomiausia patirtimi laikau gyvenimą jurtų stovyklose. Šiais laikais, keliaudami po pasaulį, mes turime galimybes nakvoti dideliuose ar butikiniuose viešbučiuose, ir daug kur jie ilgainiui pasirodo vienodi. Tačiau planetos lopinėlius, kur pagrindinė nakvynės vieta būtų jurta, galima visus suskaičiuoti, ir viena iš tų nedaugelio šalių - būtent Mongolija. Tad neišlepusiems kitoniškų, labiau gamtiškų, nestandartinių nakvynės vietų kolekcininkams tai - ypač ryškus atradimas. Taip pat laikau, kad ši kelionė yra brangenybė vien jau tuo, kad leidžia pabūti pasaulyje, kuris daug kur šioje Žemėje visiškai išnykęs arba niekada ir nebuvo - tai tikrų klajoklių aplinka.

Kelionė - naujas Mongolijos istoijos suvokimas, mongolų tautos savitumo pažinimas. Mongolijos gamtos grožio atradimas. Mongolų charakterio naujas įvertinimas. Goda - kelionės vadovė: puiki, jautri, išsilavinusi, kaip ir vietinė gidė. Dėkoju už kelionę.