La Fiesta Ispanija
Rita Medvedevienė
La Fiesta Ispanija
Po kelionės, grįžus į Lietuvą, vėl pajunti, kad užsikrėtei nauju virusu, šį kartą kelionės iš Ispanijos virusu, noru grįžti ir plačiau pažinti pravažiuotas šalis, lankytus miestus, nuostabius gamtos peizažus. Vis dažniau skrendame, lankome salas, žemynus, bet kelionė autobusu per Europą - vienas iš būdų realiai pačiam pajausti atstumą tarp Lietuvos ir Ispanijos, stebėti, kaip keičiasi peizažas, jungiasi valstybės, išnyra kalnų grandinės, driekiasi upės. Tai galimybė pakeliui aplankyti įdomius Šveicarijos, Prancūzijos miestus, grožėtis Bavarijos peizažais, jausti vis karštėjantį orą, matyti palaipsniui besikeičiančią augmeniją. Žvilgsniu išmatuoti nuvažiuoti kilometrai ir tarsi kaleidoskope besikeičiantys vaizdai ilgam nugula atmintyje palikdami prisiminimus ir stipriau įrėždami geografinį supratimą kelionės metu nuvažiuotų 6800 kilometrų.
Žirona – pirmoji pažintis su Katalonija
Kelionės tikslas – pažintis su Katalonija ir poilsis prie Viduržemio jūros. Kelionių organizatoriaus GRŪDOS gido Tado Blizniko su Lietuvos trispalve vėliavėle vedami aplankėme įdomiausias ir gražiausias šios Ispanijos dalies vietas. Rugpjūčio pietietiško karščio pasitinkami, palikę tuomet labai vėsią ir lietingą Lietuvą, pradedame savo pirmąją pažintį su Katalonija nuo senovinio tūkstantmetę istoriją turinčio jos miesto Žironos, įsikūrusio ant keturių upių Tero, Galligantso, Onyaro ir Giuelio santakos. Pažintis su senamiesčiu prasideda nuo jį supančios Onyaro upės. Tiltai ir įvairiaspalviai namai, nusidriekę krantine, bei jų kerintys atspindžiai vandenyje iš karto skatina visus išsitraukti fotoaparatus. Žironos senamiestis didingai iškilęs ant stačios Kapučinų kalvos, todėl, perėję tiltą, jaukiomis senamiesčio gatvelėmis tai kylame į viršų, tai leidžiamės. Aukščiausioje vietoje savo grožiu ir įvairių epochų stilių įvairove pribloškia Šv. Mergelės katedra, pradėta statyti dar 1038 metais. Jos didingumą sustiprina aukštyn vedantys 86 pakopų laiptai. Labai įdomu paklaidžioti viduramžiškomis „Žydų kvartalo“ gatvelėmis, pasivaikščioti pagrindine senamiesčio judriausia „La Rambla“ gatve, lygiagrečiai besidriekiančia Onyaro upei. Čia pavėsyje gera atsigaivinti šviežiai spaustomis sultimis, nusipirkti ryte nuskintų vynuogių ar paskanauti užburiančių figų, sunokusių ir kvepiančių.
Visi žinome apie kinų sieną ir daugelis svajojame ja kada nors praeiti, bet mažai kas žino apie „Sienos kelią“ (Passeig de la Muralla) Žironoje. Šį miestą nuo užkariautojų ištisus šimtmečius gynė įtvirtinimai ir siena, kuriuos dar I amžiuje pr. Kristų pastatė romėnai pavadindami juos Gerunda. Išlikusiomis dvejomis sienos dalimis galima pasivaikščioti ir pasigrožėti nuo sienų bokštų atsiveriančiais žavingais panoraminiais vaizdais į po kojomis nusidriekusią Žironą, suvokti jos didingumą, amžių palikimą ir šiuolaikinį modernumą. Ne veltui statistika rodo, jog tai labiausiai pageidautina vieta įsikurti Katalonijoje. Palikdama šį miestą suprantu, kad vienos dienos jame maža, čia dar tiek daug galima pamatyti, bet mūsų laukia sustojimas Figuere.
Figueres – Salvadoro Dali miestas
„Siurrealizmas esu aš“ - sakė Salvadoras Dali (Salvador Felip Jacint Dali Domenech) garsus šokiruojantis Katalonijos dailininkas. Figueres (reišia figmedžiai) – viena siurealistiškiausių vietų Ispanijoje, o užsukame čia būtent dėl Dali, ieškodami to, ko kitur negalima rasti – „Vienintelis dalykas, kurio pasaulyje nebus per daug tai kraštutinumai“. Menininkas čia gimė, čia pastatė savo paties muziejų – teatrą, čia buvo laimingas su sielos moterimi Gala. Kad ir kaip būsite pasiruošę, jus vis tiek priblokš ir stebins raudonas tvirtovės ar rūmų mūras, papuoštas duonos kepalais, dideliais saulėje ant stogo švytinčiais baltais kiaušiniais, lietaus taksi, interjeras, autoriaus darbai. „Argi verta publiką kviesti stebėti renginius, kurių netgi negalima pavadinti pačia tikriausia sensacija?“ Nuo pirmo žingsnio į šį nepaprastą namą supranti, kad mums Dali tikrai paliko kuo stebėtis, grožėtis, o jo noras šokiruoti verčia mąstyti ir žvelgti giliau. „Aš įsigudrinau sutelkti ties savimi viso pasaulio dėmesį“ - rašė Dali. Jam pasisekė, čia atvyksta nustebti žmonės iš viso pasaulio. Bet laikas tirpsta kaip jo pamėgtuose minkštuose laikrodžiuose ir mes keliaujame toliau.
Kosta Bravos auksinės pakrantės vingiai
Mūsų laukia nuostabioji Kosta Brava (laukinis krantas arba laukinis pajūris) – viena labiausiai turistų lankomų vietų Europoje, auksinio smėlio ir gražių uolų vingiuota pakrantė, 200 kilometrų besitęsianti nuo Blaneso į šiaurę link Prancūzijos. Artėjant į Loret de Mar kurortą, kvapą gniaužia nuostabūs išnyrančios pakrantės vaizdai. Čia mūsų poilsis ir pažintis su Katalonija tęsis dar keturias pilnas įspūdžių dienas. Skanūs jūros gėrybių patiekalai, skimbčiojantys ledo gabalėliai sangrijos taurėje, maudynės šiltoje jūroje, nardymas stebint žuvytes, įspūdingai praleistas vakaras „Flamenco gran casino“, nuostabūs auksiniai saulėtekiai virš pilies ir pasivaikščiojimas palmėmis šlamančia promenada – tai mūsų atostogų maži perliukai.
Jeigu jau esame šioje pakrantėje, verta aplankyti senovinį Tosa de Maro miestelį, vadinamą Kosta Bravos pakrantės perlu. Plaukimas žydra Viduržemio jūra atveria nuostabius vaizdus, pačios gamtos išpuoštus vingiuojančia auksine uolų grandine ir akį veriančia žaluma. Tosa de Maro pakrantės fortų liekanos mena dar piratų puldinėjimo laikus. Čia galima pasivaikščioti po jaukų senamiestį, nusipirkti nuostabių suvenyrų, rankų darbo keramikos ir moteris viliojančių autorinių aukso ar perlų papuošalų, papietauti jaukiuose restoranėliuose, nerti į jūrą.
Diena Andoroje
Rytinėje Pirėnų kalnų pusėje, nuostabios gamtos apsuptyje tarp Prancūzijos ir Ispanijos sienų, įsikūrusi nykštukinė valstybė Andora. Jei jau esame Katalonijoje ir keliaujame autobusu, tikrai patogu ir verta pamatyti šią gražią šalį. Ten vykti norisi jau vien dėl pačios kelionės ir vis naujai atsiveriančių stulbinančių kalnų vaizdų, įspūdingų slėnių, gražių mažų kaimelių, upių tėkmės žavesio. Mes kylame vis aukštyn. Sostinė Andorra la Vella įsikūrusi 1055 metrų virš jūros lygio. Labai įdomi miesto architektūra, modernūs statiniai ir skulptūros puikiai dera su senais pastatais, puošnios gatvelės, daug gėlių, gražūs tiltai. Mums labai pasisekė, lankėmės Andoros parlamente. Ši šalis turistus vilioja gražiomis neapmokestintų prekių parduotuvėlėmis, tad daugelį lauktuvių visi pirko čia. Andora garsėja savo karštų šaltinių versmėmis ir mūsų viešnagė baigėsi gražiausiame spa centre „Caldea“ ragaujant puikų šampaną.
Katalonijos didybė Montseratas ir Barselona.
Tekančią saulę pasitinkame kelyje į Montserato vienuolyną. Mont serrat (dantytas kalnas) pasirinktas švenčiausiai Katalonijos vietai – vienuolynui, saugančiam brangiausią relikviją tamsiaveidės Dievo Motinos statulėlę. Jau beveik tūkstantį metų vienuolynas priklauso Benediktinų ordinui. Jo kompleksas glaudžiasi prie 1235 m. aukščio fantastiškų uolų, įkvėpusių ne vieną dailininką. Turistai ir piligrimai čia plūsta iš viso pasaulio prisiliesti prie stebukladarės Katalonijos globėjos ir pakilti į uolų viršūnes, nuo kurių jau matosi apvalėjanti horizonto linija.
Nuo aukštų viršūnių leidžiamės į judriausią Viduržemio jūros uostą ir sostinę – Barseloną. Šis miestas, pritrenkia savo grožiu ir dydžiu kaip F. Merkurio ir M. Kabalje atliekama daina „Barcelona“. Tai genialaus architekto A. Gaudi miestas su įspūdingais jo kūriniais: „Šventosios šeimynos“ bažnyčia, Guelio parku, La Pedrera ir kitais statiniais, išskirtinai puošiančiais sostinę. Įdomu lankytis olimpiniame miestelyje, Montžuiko kalne, Ispanijos ir Katalonijos aikštėse, praeiti paveiksluose matyta La Rambla gatve, užsukti į karalių rūmus, pamatyti K. Kolumbo paminklą. Nė nepastebi, kaip greit bėga laikas ir pilnas žmonių bei čirškiančių papūgų miestas pradeda žiebti vakaro šviesas. Kaip flamenko šokėja, pasipuošusi vakariniu spindinčiu šviesomis drabužiu, Barselona kviečia visus į įspūdingą grojančio Magiško fontano (Font Magica) šou.
Kelionė namo
La Fiesta Ispanija baigėsi. Grįždami į Lietuvą važiuojame dar nematytais Prancūzijos keliais. Gražios Elzaso apylinkės stebina vynuogynų plotais. Lankomės viename vindarystės centrų – Rikvire. Miestelio namai spalvingi, ištapyti, išpuošti, visur žydi gėlės, kviečia jaukios kavinukės, vilioja skanumynai parduotuvėlėse ir linksmai vaikštinėja gatvelėmis žmonės. Puikus paskutinis besibaigiančių atostogų akordas, bet naujų kelionių virusas jau pasėtas. Norėsiu sugrįžti, pabūti ilgiau, pamatyti dar nematytą, nukeliauti ten, kur dar nekeliavau.
