Kruizas Prancūzijos Polinezijoje: meilės salos po vaniliniu dangumi, povandeninė žuvų visata ir atogrąžų rojus žemėje

Atvykimas į Papeetę. Pasitikimas oro uoste, pervežimas į viešbutį.

Esate didžiausioje Prancūzijos Polinezijos saloje - Taityje. Sostinė Papeetė jus įves į gyvą, to gogeniško sodrumo ir tropinės šilumos pertekusį Ramiojo vandenyno pietinių kraštų peizažą.

Nors Papeetė - gan triukšmingas, modernus miestas ir jūsų kelionėje yra tik pasažas į meilią, lipšnią Draugijos salų atmosferą, čia vis tiek jau viskas kitaip. Kitokie kvapai - jie intensyvesni, o drėgnas, tvankus oras, regis, persisunkęs čia auginamų šviežių citrusų, kavos, vanilės  aromatų. Visiškai kitokie peizažo kontūrai, kadangi juos paišo ugnikalniai, kriokliai, juodo vulkaninio smėlio užkloti paplūdimiai.

Nenustebkite, jei net prie judrių miesto gatvių pamatysite vulkaniškai tamsių ir margaplunksnių laukinių vištų. Jei ne šioje, tai kitose salose jų tikrai dar sutiksite. Juodi paplūdimiai, juodos paukščių plunksnos, Papeetėje yra ir juodųjų perlų.

Kitoks ir žmonių tipažas. Pažiūrėkite, koks patrauklus tamsus gymis, kokios baltos šypsenos, o veidai su skirtingų tautų bruožais. Taityje gyvena apie 300 000 žmonių, iš kurių trečdalis įsikūrę Papeetėje. Apie 70 procentų salos gyventojų - polineziečiai, nemažai - prancūzų, kurie yra dar kolonistiniais laikais čia sau vietos po saulę atradusių atvykėlių palikuonys, taip pat naujieji svečiai iš Prancūzijos, saloje lengvai prisitaikantys dėl joje paplitusios prancūzų kalbos ir kultūros. Apie dešimt procentų visų Taičio gyventojų - kinai. Ironiška: pirmuosius honkongiečius beveik kaip vergus prancūzai į Polineziją atvežė plušėti medvilnės plantacijose, tačiau darbštūs ir ypač verslūs rytiečiai taip prasimušė, kad dauguma jų dabar yra turtingiausi salos gyventojai.

Papeetė jūsų maršrute - ir pirmasis kraštas, kuriame pėdsaką palikęs legendinis keliautojas Jamesas Cookas. Jo vardą šios kelionės metu girdėsite ne kartą. Net vaikštinėsite pakrantėmis arba išsilaipinsite įlankose, kuriose kadaise laivą prišvartavo daugybę Polinezijos salų vienas pirmųjų iš europiečių aplankęs kapitonas Cookas.

1769 metais į Taitį jis atvyko stebėti reto reiškinio, matomo būtent iš šios salos, - Veneros kelionės palei Saulę. Nuskilo likimas vienai vietinei moteriai. Mat svečias iš tolimosios Europos ją pavadino karaliene. Šį nesusipratimą gudri taitietė kuo sėkmingiausiai išnaudojo savo marketingui…

Dabar Matavajaus paplūdimyje yra istorinėms asmenybėms atminti skirti paminklai, tarp jų - kapitonui Cookui pastatyta stela su žvaigždės formos postamentu kaip užuomina į Venerą, taip pat akmuo su laivo „Bounty” įspaudu. Štai iš kur atsirado šokoladuko su kokosų kremu pavadinimas.

1788 metais Taitį pasiekė Williamo Bligho laivas „Bounty”. Europiečių užduotis buvo prisikasti duonmedžių sodinukų, kad užsodintų jais Karibus ir taip išmaitintų vergus. Tačiau po pusmečio vyrai, pakurstyti kapitono padėjėjo Fletcherio Christiano, nebepalaikė tokio sumanyno, turėjo savų planų, todėl kapitoną su jam lojaliais jūrininkais įsodino į valtelę ir iš salos ištrėmė. Vieni vyrai įsimylėjo vietines moteris, kiti joms atnešė ne tik meilę, bet, deja, ir sifilį.

„Bounty” istorija tokia intriguojanti, kad iki šių dienų ji persikūnija į vis kitus pavidalus. Ilgainiui tikrus įvykius apaugo legendos, pagal juos sukurti romanai, kino filmai. Jūs šios kelionės metu pabuvosite vietose, kuriose praeitame amžiuje filmavosi ir įsimylėjo pasaulio kino įžymybės. Bet apie tai - vėliau. Juk sapnas tik prasideda…

Nakvynė viešbutyje Papeetėje (už papildomą mokestį).

Pusryčiai. Pervežimas į jūrų uostą ir įlaipinimas į vidutinio dydžio laivą apie 15:00 val. Įsikuriate kajutėje. Turite marias laiko prisijaukinti savo laikinų namų ant vandens aplinką. Nedidelis, tik 49  keliautojus talpinantis, tuo jaukus ir daugiau privatumo suteikiantis laivas. Gali būti, kad denyje patirsite deja vu, net jei tai  jūsų pirmoji tokia išskirtinė kelionė. Tarytum jau kažkur anksčiau matėte tuos blizgaus medžio baldus ir lietėtės prie švelnaus, koralų atspalvio audinio. Tarytum jau anksčiau girdėjote subtilų susirinkusių bendrakeleivių šurmulį ir švelnią, raminančią vandens muziką.

Jūsų atmintį dar seniai, kai tik nedrąsiai svajojote apie lėtas, šviesias atostogas tolimose jūrose, užvaldė romantiškuose Holivudo filmuose regėti vaizdai, ir galų gale jie prasiveržė į tikrovę. Dabar jūs iš tikro iš nuosavo kambarėlio pro langą su maloniu jauduliu žvelgiate į mėlynus tolius. Pas jus yra visko, kas užtikrina būtiną komfortą: privatus vonios kambarys su dušu ir tualetu, oro kondicionierius, plaukų džiovintuvas, televizorius, mažas šaldytuvas, telefonas vidiniams skambučiams susisiekti su aptarnaujančiu personalu.

Dabar jūs iš tikro esate savo poilsio šeimininkai, galintys rinktis, kaip atsipalaiduoti - ar pasibūti uždaroje relaksuojančioje svetainėje, ar pasilepinti ant denio po atviru dangumi. Galbūt norėsite bendroje poilsio zonoje susmigti minkštame fotelyje ir paskaityti knygą - galbūt būtent šio momento labiausiai ir laukėte. O gal pirma, ką padarysite, tai saulės denyje išsitiesite ant gulto priešais skaisčią Polinezijos saulę ir maitinsite savo kūną bei sielą vitaminu D, kurio jums taip trūko visus metus… Tik nepamirškite išsitepti apsauginiu kremu nuo UV spindulių, „gerkite” saulę po truputį, neperkaiskite, nes, patikėkite, ji jums bus dosni, ir jos jums užteks visos kelionės metu.

Esant tinkamoms sąlygoms, galėsite pasimėgauti maudynėmis, laivui sustojus prie vis kitokio kranto. Laivo įgula pasirūpins specialia platforma, skirta patogiau įlipti į vandenį.

Dienai persiritus į antrą pusę, regis, sulig kiekviena valanda aplink daugės erdvaus, ilgesingo amžinybės grožio. Karts nuo karto žvilgtelėkite į vis kitokiais potėpiais saulės dažomą ir blankinamą dangų. Vakaras, jei ne šis, tai kitas, jums turėtų padovanoti kosminį saulėlydį, kuriuo grožėdamiesi, sakysite, kad tokio dar neteko matyti, arba tiesiog tylėsite, atsidavę hipnotizuojančiam Ramiojo vandenyno horizontui… Ruoškitės atlaikyti netrukus jus užplūsiančių prabangių įspūdžių bangą. Vakarienė. Nakvynė laivui plaukiant link Moorea salos.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė laive.

Pusryčiai. Per šias atostogas kiekviena diena - kaip sultinga, aromatinga potyrių kekė, kurios vaisius prisiminimuose raškysite dar ilgai. Šiandien Jūsų laukia svajonių diena. Laivas pasiekia Draugijos archipelago salą - Moorėją. Ji jūsų maršrutą apglėbia kaip vienas iš dviejų populiariausių Prancūzijos Polinezijos medaus mėnesio kraštų. Vienus keliautojus pribloškia trapi, mirguliuojanti Moorėjos povandeninė egzistencija, kitus pakylėja ne vandenyje, o ant žemės augantys arba virš jos plasnojantys stebuklai, dar ir vulkaninis peizažas tonizuoja. Moorėjai abejingas neliko net Charlesas Darwinas! Manoma, kad ši sala garsųjį anglų gamtininką įkvėpė atolų ir koralinių rifų kilmės teorijai, esą jie susidarė dėl jūros dugno dalies grimzdimo. Tai ir - sala, pamėgta kino kūrėjų. Daugybė „Maišto „Bounty” laive” scenų buvo nufilmuota Moorėjoje. Joje gimė ir režisieriaus Glenno Gordono Carono melodrama „Meilės romanas”, kino ekranuose pasirodžiusi 1994 metais, su Warreanu Beattly, Annette Bening, Piercu Brosnanu ir kitais žaviais Holivudo aktoriais.

Moorea reiškia „Geltoną driežą”, nors, žvelgiant į salą iš viršaus, jos linijose galima įmatyti ir stilizuotą širdį, ir angelą ar drugelį, išskleidusį sparnus… Vaizduotė, čia pabudusi, nebemiega. Iš vandenyno išdygę net aštuoni kalnai tarytum žalios katedros, kurias karūnuoja balsvi debesys. Vieno jų pavadinimas pasako daugiau nei šūsnis parinktų literatūriškiausių žodžių - Stebuklingasis, kitaip dar - Magiškasis…

Vidury salos stūksantį kalną apsupę miesteliai, tarytum aplink aksomo spindesio turinčią segę eitų apvadas su daugybe mažų puošybinių detalių. Kapitono Cooko vardą gavęs paplūdimys, kurio fone iškilusios grakščios viršūnės. Salos uolas „gludinantys” kriokliai. Ananasų plantacijos. Tai - tik keli viliojantys Moorėjos fragmentai. Jų visuma sukuria neišdildomą įspūdį, kurį geriausia apibūdinti vietinių pamėgtu posakiu la vie heureuse - „laimingas gyvenimas”.

Žmones puošia ne tik laimės šypsenos. Galbūt jums jau teko prasilenkti su taitiečiais, pasidabinusiais gėlių žiedais ar girliandomis? Kai kurios Moorėjos moterys ir vyrai vaikšto už ausies užsikišę gardenijas. Kalbama, kad ir dėl didesnio smagumo, ir turistų dėmesiui patraukti salos gyventojai sugalvojo savą gėlių kalbą. Esą, priklausomai nuo to, už kokios ausies ir kaip užkištas, išskleistas ar neprasiskleidęs žiedas, jis gali kai ką esminio pasakyti apie tą asmenį, pavyzdžiui, ar susituokęs, ar ieško lengvų pažinčių ir vienos nakties nuotykių, ar vis dėlto - rimtų santykių, net lytinę orientaciją nurodo. Ar tikrai polineziečiai vis dar laikosi šios žaismingos tradicijos, ar tai - tik glamūrinis gandas, patikrinsite vietoje.

Priežasčių, kodėl egzotikos mylėtojams bent kartą gyvenime privalu išsilaipinti Moorėjoje, yra ir daugiau. Kaip kelionių ekspertai pasakytų: Morėja turi kažką  ypatinga kiekvienam. Kad salos aurą pažintumėte iš įvairių pusių, kruizo įgula organizuos jums pažintinę ekskursiją po salą (įskaičiuota į kruizo kainą).
Vakare grįžtate į laivą. 

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

Pusryčiai laive. Jau pastebėjote, kad Prancūzijos Polinezijoje nėra vienodų kraštų, net jei juos skiria nedideli atstumai. Kiekvienas jų - kaip vienetinis patentuotas dievų kūrinys. Ramiojo vandenyno salose tapybiško grožio motyvai gali kartotis, tačiau kiekviena jų parodo tai, ko kitos neturi arba ką nuo jūsų slėpė, ir jums vis suteikia naują šansą patirti euforiją.

Taigi, šįryt laivas plaukia į dar vieną Jameso Cooko atrastą, o dabar jūsų svajonių vertą salą - Huahinę. Ji unikali vien dėl landšafto, kuris, jei žiūrėtume į jį iš vanilinių padangių, primena iš netaisyklingų formų detalių padarytą vėrinį, kurio atskiras dalis suveda irgi nestandartinės jungtys. Antai salos reljefą išryškina du kalnuoti, maždaug pusės tūkstančio metrų aukščio pusiasaliai - Didžioji Huahinė ir Mažoji Huahinė. Šiuos skiria sąsiauris, o jungia tiltas ir žema nerija. Kai būna potvyniai, vanduo užpila smėlio juostą, ir pusiasaliai tarytum išsiskaido į salas. Salą juosia įspūdingi koraliniai rifai ir apsupusios mažesnės salelės.

Kuo arčiau Huahinės, tuo daugiau žėrinčių kraštovaizdžio ir istorijos dalelių. Iki kolonizacijos buvusioje nepriklausomoje Huahinės karalystėje stūksojo daugybė marėjų. Iš visų Polinezijos salų didžiausia šventyklų po atviru dangumi koncentracija buvo būtent šioje, o pirmosios jų pastatytos dar keliais šimtmečiais anksčiau nei kitose  Polinezijos salose. Na, ir atsiduokite vietinės augmenijos burtams: vanilė, kokosai ir iš kokosų kiautų gimę indai - kopros, saldžių bananų kekės, arbūzų laukai, per žymųjį praeito amžiaus filmą „Maištas „Bounty” laive”, apie kurį dar būtinai užsiminsime, Vakarų pasaulyje išgarsėję duonmedžiai. Ir visos šios šviežios gėrybės jums - ranka pasiekiamos.

Laivo įgula pasiūlys Jums nepamištamas ekskursijas (už papildomą mokestį): 1 būvimo saloje dieną - pažintinė ekskursija po salą su pietumis gamtoje ir paviršiniu nardymu, o 2 dieną - ekskursija į Faie Bay kur galėsite stebėti ir maitinti mėlynakius ungurius. Jų „elektriniai” žvilgsnisai ir keistos šypsenos dažną žmogų paskatina įsivaizduoti susitikus su animaciniais personažais. Nuostabos jausmui ribų nėra...

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

Pusryčiai laive.  Jūsų sapnas atmerktomis akimis tęsiasi. Anksti ryte laivas prisišvartuoja turkiu tviskančioje Bora Boros lagūnoje priešais lyg žalio aksomo pilis su dantytais bokšteliais stūksantį Otemanu kalną. Tai - užgesęs, apiręs 727 metrų aukščio ugnikalnis. Atrodo, ši viena iš dviejų Bora Boroje išlikusių buvusių vulkanų viršūnių yra Polinezijos salų karūna - pagrindinė Okeanijos regalija. Tiesa, tik per Antrąjį pasaulinį karą ji amerikiečiams buvo svarbi ne kaip puošmena, o kaip karinė bazė.

Lengvai įsimenamą, skambų pavadinimą salai suteikė polineziečiai - ją sava kalba vadino Pora Pora. Tik per didžiausias pastangas anuomet europiečiams pasiekiamoje Ramiojo vandenyno saloje XVIII amžiaus antroje pusėje išsilaipino anglų jūrininkas Jamesas Cookas. Iš pasauliui žinomų keliautojų europiečių jis čia buvo greičiausiai tik antrasis (pirmasis - olandas Jacobas Roggeveenas). Cookas savo užrašuose šį kraštą mini kaip Bola Bola, matyt, išgirdęs, kaip jį vadina apie 200 kilometrų nuo jo nutolę Taičio gyventojai. Pavadinimo kilmė - tyra kaip salą skalaujantys krištoliniai vandenys, kaip jos dailus apvadas - šviesus, nuogas smėlis, kaip civilizacijos nepaliestos palmių giraitės ar purpurinės kinrožės ir reiškia naujagimį. Aliuzija į žmogaus godumo ir agresijos dar nesugadintą mitinį rojų?

Iki XIX amžiaus galo šis rojus buvo nepriklausoma karalystė. Bet, europiečiams pradėjus siaubti ir užvaldyti svetimus kraštus, į Bora Borą nusitaikė prancūzai, ir 1895 metais ji tapo Prancūzijos valda. Anuomet nelauktus, bet smalsius atvykėlius turėjo guosti faktas, kad polineziečiai, priešingai nei kaimyninių salynų aborigenai, žmogėdros nebuvo.

Kokia mįslė europiečiams šis laukinis Draugijos archipelago Pavėjinių salų kraštas vis dar buvo XX amžiuje, atspindi vokiečių režisieriaus Friedricho Wilhelmo Murnau 1931 metais sukurtas filmas „Tabu”. Jame vietinės gamtos magija ir dviejų žmonių meilė persipina su prietarais ir pavojais. Tačiau dar keli dešimtmečiai, ir Bora Bora po truputį virto brangiu turistų ir aikštingų garsenybių poilsio oaze, kurios pakrantę nusėjo šiaudiniai bungalai, prašmatnūs viešbučiai ir restoranai, o juose svečius malonūs vietiniai pasitinka su orchidėjų girliandomis…

Bora Boros plotas - tik 38 kvadratiniai kilometrai (palyginimui - ši sala dešimčia kartų mažesnė už Vilnių), o gyventojų joje - kaip nedideliame miestelyje, tik apie 7500 (aišku, neskaičiuojant gausybės egzotinių žemės ir vandens gyvių), tačiau jūsų maršrute tai bus viena didžiausių aplankytų salų. Epitetas, kad Bora Bora - viena gražiausių planetos salų, nėra vien marketinginis išmislas. Tik gyvai pabuvoję šiame įmantrios gamtos juvelyrikos krašte, kur atogrąžų žaluma susikibusi su vandenyno skaidriu ir koralais, patys pajausite, kad komplimentų jam niekad nebus per daug. Ne veltui ši Okeanijos karalienė - viena labiausiai fotografuojamų, taigi, ir bene fotogeniškiausia pasaulio sala.

Į jos karališką grožį įsilieti galimybę turėsite net dvi dienas. Tik nuo jūsų pačių ir netikėtumo momento, kuris būdingas visose kelionėse, priklausys, kaip leisite laiką Bora Boroje: ar ant žemės, išvykę į ekskursiją po salą visureigiais, o gal kita transporto priemone, ar ant vandens, stebėdami ryklius, rajas, barakudas ar kitus vandenyno plėšrūnus ir klastūnus, ar nardydami melsvuose vandenyse su kaip reta ryškiais koralais ir charakteringais, nežemiškai sodrių spalvų vandenyno gelmių gyventojais, tarytum šie būtų ne iš mūsų galaktikos… Bet kokiu atveju, šiandien posakis „gyvenimas yra gražus” jums atskleis naujas gilias prasmes.

Žinoma, į jūsų turiningą programą įsiterps pietūs. Tikėtina, kad laive jums bus patiekiami patiekalai iš šviežių vietos gėrybių. Ant stalo ne kartą keliaus žuvis, jūros gėrybės, bus daug daržovių ir vaisių, tarp jų manijokai, papajos, tropiniai špinatai fafa, mango ir, žinoma, „Bounty” laivo vyrų visam pasauliui pagarsinti duonmedžio vaisiai uru. Na, ir jo didenybė kokosas - labai svarbus ir vietinių mėgstamas ingredientas. Kokosų padažas, kokosų kokteilis, kokosų kremas, kokosų sultys… Jei ne šiandien, tai artimu metu jūs sužinosite, kaip išmoningai galima maistą gardinti kokosu.

Laivo įgula pasiūlys Jums vykti kartu į pažintinę ekskursiją po salą sunkvežimiu "Le Truck" (įskaičiuota į kruizo kainą). Kitos ekskursijos bus pasiūlytos vietoje (už papildomą mokestį).

Taitiški ir polinezietiški skoniai susijungs su prancūziškais, europietiška kulinarija - su Ramiojo vandenyno virtuve. Galbūt kelionės metu ar per vieną iš daugybės turų, kuriuos jums rekomenduosime išbandyti, teks džiaugsmas paragauti ir tik vietinių salų gyventojų specifiškai ruošiamų patiekalų, pavyzdžiui, bananų žievių suktinukų, kepamų duobės krosnyje ahima’a, naudojant vulkaninius akmenis ir smėlį. Nauji skoniai ir degustacijos - dar priešaky. Vakarienė. Nakvynė laive (laivui "stovint ant inkaro").

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

Kitas jūsų sustojimas - vanilinė sala Tahaa. Vanilinė - tiesiogine prasme. Joje užauga 70 procentų visų Prancūzijos Polinezijos vanilių. Balti, orhidėjiški vanilių žiedai ją puošia kaip retą kitą pasaulio kraštą. Apskritai ši sala - dar vienas jūsų išsipildęs gyvenimo sapnas, kur kelią nukloję bananų krūmai ir arbūzai, o palmes nusagstę kokosų bumbulai. Čia jums bus surengtas nuostabus botaninis turas (už papildomą mokestį), kurio metu nosį lepinantys aromatai derės su gaiviais skoniais, o šią juslių puotą užlies visam gyvenimui jūsų atminty išliksiantys vaizdai, prisodrinti tropinių vaisių, kvapnių augalų žiedų ir fantastinio melsvumo vandens.

Po Tahaa salą keliausite visureigiais, stabtelėdami kvapą gniaužiančiose vietovėse, kur atogrąžų aukštumos susitinka su vandenyno paslaptimi. Aplankysite vanilių sodus. Jums nereikės vargintis galvojant, ką lauktuvių parvežti namo arba sau pasidovanoti. Jūs šypsotės, nes atsakymą jau žinote.

Popiet likusią dienos dalį pasiūlysime praleisti nežemiško grožio Haamenės paplūdimyje. Tahaa yra atolas, tiksliau, žiedo formos sala, kurios viduryje plyti lagūna. Taičio žmonės tokią vietą įvardytų kaip moto.  Ji - labai svetinga nardytojams. Jei dar nenardėte ir liks pakankamai laiko, pats metas šią pramogą išbandyti čia.

Kad ir kokį poilsio Tahaa saloje būdą pasirinksite, jūs ir vėl galėsite pasitikrinti, ar nesapnuojate. Dar vienas vakaras rojuje. Vakarienė. Nakvynė laive (laivui "stovint ant inkaro").

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

Pusryčiai. Ryte laivas iš saulėtojo vanilės lopšio - Tahaa - pajudės link Raiatea salos. Raiatea verčiama kaip „Tolimas dangus”, „Dangus su lengva šviesa” arba tiesiog „Šviesus dangus”. Dar senesnis dangiškos salos pavadinimas - Hava’i. Rytų Polinezijos tyrinėtojai iškėlę versiją, kad būtent iš čia kadaise vyko masinė maorių migracija į Havajų salas, o iš pastarųjų - galimai į Naująją Zelandiją. 

Yra ir dar vienas, jauniausias Raiatea salos pavadinimas - Ulitea. Jį sugalvojo Jamesas Cookas. Garsusis jūrininkas čia lankėsi net kelis sykius ir būtent iš šio saldaus pasaulio pakraščio kaip navigatorius į tolimesnę kelionę pasikvietė du jaunus vietinius vyrus - Tupaią ir Omai. Po kapitono Cooko vojažų ir kitų Europos avantiūristų kompasų rodyklės nukrypo į šią pilną žalumos, įvairiausių vaisių ir fantastiškų gėlių salą. Į ją taikėsi britai, ispanai, krikščionių misionieriai, kurie pakurstė religinius karus. XIX amžiuje sala tapo dar viena Prancūzijos kolonija.

Raiatea yra antra pagal dydį (po Taičio) Draugijos archipelago sala - užima 175 kvadratinius kilometrus ploto. Jūsų kelionėje ji sutviskės ir kaip magiško vulkano palikimo guolis, ir kaip Prancūzijos Polinezijos kultūros slėpinių brangenybė. Dėl turtingos  dvasingos istorijos sala įtraukta į UNESCO pasaulio paveldą. Todėl labai rekomenduojame jau pirmai dienos daliai pasirinkti jums siūlomą turą  (už papildomą mokestį)  po šią gausos ir palaimos salą. Jo metu, pravažiavę pagrindinį miestuką Uturoą, priartėsite aukščiausią (1017 metrų aukščio), kartu - švenčiausią salos kalną - Temehani. Tarp jo vešlių žalių klosčių auga pasaulio floros įžymybė - Taičio gardenija. Vietiniai ją vadina tiara, tiare, o tai - žodis, kurio dalis are Taičio žmonėms reiškia aromatą.

Jei iš tikro egzistavo Edenas, galbūt iš ten ši gėlė ir kilo? O gal balti ir rausvi žiedai į atokią Ramiojo vandenyno salą nusileido tiesiai iš dangaus, kad papuoštų ir iškvepintų ją saldžiu medaus ir švelnaus šokolado aromatu, vėliau taptų Prancūzijos Polinezijos simboliu, reprezentuotų karališkąjį elitą, būtų naudojama vietiniuose ritualuose, tradicinėje Taičio medicinoje bei kosmetikoje (galbūt jau teko girdėti apie monoi aliejaus galias) ir būtų vietinių apdainuota? Atsižvelgiant į polineziečių mitologiją, gardeniją salai padovanojo Atea - vyrų pasaulį globojanti dievybė. Bet tai - tik viena iš daugybės stebuklinių istorijų, siejamų su šia nepaprasto grožio gėle.

Spiritualūs keliai jus turėtų nuvesti iki lauko šventavietės, pavadintos Taputapuatea. Stačiakampėje erdvėje išdėlioti tamsūs bazaltiniai akmenys, stelos ir figūros, kai kur - koralai, kurie kontrastuoja su akinamai žydra lagūna. Lauko altoriaus ar kitų šventyklos dalių, iškilusių prieš gerą tūkstantį metų, liekanos greičiausiai žymi dievo Oro kulto vietą. Tokios sakralios vietovės vietinių žinomos kaip marae, o lietuvių kalba jas galime vadinti marėjomis. Vis dėlto marėjos šiai dienai palikusios daugiau klausimų nei atsakymų. Tai - mįslė, vienoje eilėje stovinti su tokiais dvasiniais statiniais kaip Stounhendžas, Maltos megalitai ar Velykų salos statulos. Jei kas ir gali jums ją padėti įminti, tai tik vietos dievai ir gidai.

Pasiruoškite atogrąžų nuotykiui. Laivo įgula visus laivo keliautojus sėsti į kajakus ir, lydimi patyrusio gido, plaukti vienintele laivybine Prancūzijos Polinezijos salų upe - Faaroa (ekskursija įskaičiuota į kruizo kainą). Jau keliavote Nilu, Limpopo, Mekongu ar Amazone? Štai jums dar viena malonų adrenaliną žadanti vandens arterija Ramiojo vandenyno pietų gilumoje… Tamsūs vandenys atspalviu susilygins su tolumoje dunksinčiais ugnikalniais ir kontrastuos su dangaus šviesa arba jame plaukiančiais pavieniais baltais debesimis. Į jus lenksis palmės ir dar neregėti krūmai. Galbūt jūsų galvą ar pečius glostys išsikerojusios tik tropikuose vešinčių medžių šakos. Kiekvieno žolės stiebo virptelėjimas ar lapo sušnarėjimas jums neš žinią apie ryškiai žalioje tankmėje besislepiančią, o gal jums pasirodyti norinčią ypatingą gyvybės formą. Atogrąžos į jus prakalbs, tereikia gebėti į jas įsiklausyti ir įsižiūrėti. Dar kartą visa esybe pajausite, kokia šventa ir paslaptinga yra gamta.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

Pusryčiai. Laivas vėl atvyksta į Moorėja. Nenuostabu, kad ši sala tikras gamtos stebuklas ir toliau žavi laivo keliautojus. Šiandien jums suteikiama laisvė tyrinėti savo tempu arba dalyvauti vienoje iš pasirenkamų ekskursijų. 

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

Apie 9 val. ryto laivas pasiekia uostą. Išsikraustote iš kajutės ir atsisveikinate su laivo įgula, kuri jumis rūpinosi visas kelionės dienas. Pervežimas į viešbutį, laisvas laikas. Skrydis vakare arba kitos dienos rytą (priklausomai nuo skrydžių grafiko).

Maitinimas: pusryčiai.

P.S iš Papeetės išskridus 14-tą dieną, į Lietuvą grįžtama 16-tą kelionės dieną.