Atsiliepimai

Ilgai nenorėjau važiuoti į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), netraukė į tą, pasak kai kurių keliautojų, Disneilendą suaugusiems, nesinorėjo dirbtino, netikro spindesio, o informacijos apie Omano sultonatą apskritai buvo nedaug... Tai štai jau praėjo beveik mėnuo po kelionės į JAE ir Omano sultonatą, bet euforija neslūgsta. Retai kada pasitaiko, kad viskas taip puikiai derėtų – susiklausiusi, draugiška, labai orientuota grupė, kontrastingas ir labai turiningas maršrutas, puikus servisas, geri viešbučiai, intelektualios asmenybės – ypač kvalifikuoti ir fanatiški savo darbui atsidavę vietos gidai, bei profesionali kelionės vadovė N.Lūžienė. Kiekviena kelionė veriasi iš mažų karoliukų – negaliu pamiršti dieviškai saldaus aromatingųjų datulių ir arabiškos kavos su kardamonu skonio, smilkalų dūmelio Omano sostinės Maskato „prieblandos“ turguje, žvilgsnio į naktinį žaižaruojantį spalvomis Dubajų iš 124-tojo Burj Khalifos dangoraižio aukšto ir į jo papėdėje šokančius fontanus. Įsitikinau, bent vieną kartą tikrai verta pamatyti tai, ką gali sukurti žmogus per nepilnus 40 metų rūsčioje dykumoje. Apie šiuolaikinių Abu Dabio ir Maskato mečečių architektūrinius sprendimus, prabangą ir jų aurą būtų galima prirašyti ištisus puslapius. Mums pakako laiko ne tik išsamiai apžiūrėti šiuos pribloškiančius statinius, bet ir pajusti šiuose žmogaus rankomis sukurtuose dvasios namuose tryrančią harmoniją ir ramybę. Kaip maži vaikai dūkome Omano smėlynų kopose, cypėme džipams darant viražus, nepabūgome net Didžiojo Omano kanjono nuobirynų. JAE žadino vaizduotę architektūriniais sprendimais, o Omane buvo labai gera, šilta, jauku. Pasak mūsų Omano gido Abdulos (arabų kalbos mokovo, fotografo, labai aukšto intelekto, subtilaus ir nuoširdaus žmogaus) JAE yra pavyzdys, ką gali pinigai ir žmogaus protas. O Omano šeichas Kabušas prie jų pridėjo ir širdį... Buvome nustebinti, su kokia meile ir pagarba Omano žmonės kalba apie protingą valdovą ir jo rūpestį savo tauta. Apskritai, prieš kelionę ne tiek jau daug ir žinojome apie Omano sultonatą – paslaptingą ir mistišką kraštą. Tai, ką pamatėme ir patyrėme, lūkesčius pranoko su kaupu. Nesitikėjome, kad tokiomis rūsčiomis dykumos sąlygomis galima sukurti gerovę visai tautai, kartu liekant nuoširdžiais ir reto svetingumo žmonėmis. Džiugu, kad kelionė padėjo pažinti tokią kontrastingą Arabiją: plieno ir stiklo džiungles JAE bei Omano šilumą ir jaukumą. Negalima nepaminėti puikios poilsio dienos Fudžeiros kurorte – nusileidę 5žv. viešbučio liftu, patekdavome tiesiai į paplūdimį, skanaus, gausaus ir įvairaus maisto. Liūdna buvo skirtis su draugiška grupe – ilgai sėdėjome prie atsisveikinimo laužo kalnų stovyklavietėje, o dainos lietuvių ir arabų kalbomis tikriausiai pirmą kartą skambėjo virš Džabel Šams - „saulės kalno“... Iki pasimatymo, mieli bendražygiai, tegul tokių šviesių akimirkų ilgesys neleidžia mums aptingti ir vėl kviečia į kelią...link kito saulės kalno...

Dėl JAE/Omano, man labai patiko, tą sakiau ir telefonu, ten dar girdėjot didelę puokštę pačių gražiausių emocijų. Dabar bandysiu konstruktyviau: 1. Grupės dydis – labai gerai, man patinka keliauti iki 15 žmonių grupėse, be to smagu buvo matyti tiek pažįstamų veidų; 2. Mano kelionės draugė – puikiai, praeitą savaitę kalbėjom kur dabar galėtumėm važiuoti, kol kas tyliai žiūrim Mianmarą; 3. Gidė – man labai patinka Neringa, labai daug žino, visada gerai pasiruošusi, konstruktyvi, visada gerai nusiteikusi; 4. Vietiniai gidai – labai skirtingi kaip žmonės, bet savo darbą atliko puikiai, Omano gidas, gal net daugiau negu privalėjo; 5. Transportas, vairuotojai – viskas gerai, manau visa grupė pritartų – kelionės Omane džipais net nėra su kuo palygint! 6. Kelionės maršrutas – gerai, kad paimtos dvi šalys, savo kilme panašios tačiau viskuo kitu labai kontrastuojančios. Dienų „darbotvarkė“ sudėliota gerai, nei per daug pavargdavom, nei per daug dykinėdavom. Gal vieną dieną JAE keisti į dieną Omane, čia kalbu apie tą dieną, kai išvažiavom į Fudžeirą ir po to dar dieną buvom joje – galima anksčiau ryte išvažiuoti į Fudžeirą, likusią dienos dalį praleisti gulinėjant pliaže ir kitą rytą išvykti į Omaną. Bet ir čia buvo gerai, kad buvo sudaryta galimybė rinktis – kas nori gali pasilikti pliaže, kas ne – laivu plaukia pramogauti. 7. Maitinimas – jooo, gerai, kad dar su žieminiais drabužiais vaikštau, nes po mano ir p.Gedimino bendradarbiavimo atliekant išsamią desertų stalų analizę teks šiek tiek su savimi padirbėti. Nežinau kiek čia organizatoriams bus aišku iš šio rašinėlio, bet kaip toj reklamoj „Yra trys žodžiai TO-BU-LAI“. Ir dar labai laukiu nuotraukų debesyje.

Nuostabi kelionė. Ačiu gidei ir vairuotojams.

Nuostabi kelionė. Daug įspūdžių, kurių nepamiršiu visą gyvenimą. Labai patiko Luaros slėnio pilys, Paryžius, San Mišelio vienuolynas. Ačiu vadovei Reginai iš Vilniaus ir vairuotojams. Pati važiuosiu dar kartą.

Nuostabi kelionė. Ačiu vadovei Reginai už nuostabų vadovavimą visai grupei. Taip pat Ačiu vairuotojams iš Mažeikių už kelionę/

Nors esu aplankiusi daugiau nei 40 šalių, apie Indoneziją žinojau labai mažai. Suviliojo puikiai atidirbtas maršrutas, profesionali gidė ir noras pamatyti šią daugybės persipynusių kultūrų, religijų, tautybių ir tradicijų šalį. Esu nepaprastai laiminga, kad nusprendžiau vykti būtent į Indoneziją; mano pačios nuostabai, tai buvo pati įspūdingiausia ir spalvingiausia (kol kas) mano gyvenimo kelionė. Grįžusi dar ilgai sapnuodavau sutiktus žmones ir pamatytus vaizdus, ir be jokių dvejonių norėčiau ten sugrįžti ir aplankyti dar nematytas salas, bei dar kartą nuvykti į "rojų žemėje" - Balio salą. Kas man patiko: Žmonės... ir ypač jų šypsenos. Dar niekur nesu sutikusi tokių draugiškų žmonių, kurie tiek daug šypsotųsi. Religijų ir kultūrų įvairovė ir tolerancija. Kai vietiniuose skrydžiuose vietoj žurnalo savo vietoje randate šešių religijų maldelių lankstinuką trimis kalbomis, kai vietiniai gidai išpažįsta vis skirtingas religijas ir puikiai tarpusavyje sutaria, kai vienoje gatvės pusėje stovi didžiulė mečetė, o kitoje - katedra, kai Javoje vakarop girdi susimaišančius daugybę kvietimų maldai, o Balyje regi šimtus induistų šventyklėlių, vėl atgimsta viltis, kad pasaulyje gali sutarti ir sugyventi absoliučiai visi. Gidų rūpestingumas. Kelionės vadovės iš Lietuvos žinios buvo begalinės, o pasakojimai nuostabūs. Vietiniai gidai, ypač Javoje, sužavėjo savo rūpestingumu ir noru parodyti savo šalį. Mes vis klausinėjome ir klausinėjome... o jie su malonumu pasakojo. Tarp kitko, sutikau keletą indoneziečių (nedirbančių su turistais), kurie puikiai žinojo, kur yra Lietuva ir labai mumis domėjosi. Nuostabu. Balansas. Buvo labai intensyvių kelionės dienų. Buvo laiko pailsėti paplūdimyje prie vandenyno. Buvo progų pavargti ir išsitepti (pvz. lipant į ugnikalnį). Buvo galimybių pasilepinti masažais. Indonezijos įvairovė - pribloškianti. Komodo drakonų turas. Nežinau kodėl, bet man tai buvo turbūt geriausia kelionės dalis. Ir gamta ir gyventojai Komodo ir Flores saloje labai skiriasi nuo Javos ar Balio. Galėčiau rašyti dar daugiau, bet siūlau patiems viską pamatyti ir patirti. O aš tuo metu jums pavydėsiu :)

Į didijį GRŪDOS turą po Indoneziją – Javos, Balio, Flores, Rinkos, Komodo salas ir Vakarų Papua N.Gvinėjos saloje vykau 2013 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais. Tai palankiausias laikas keliauti į Indoneziją, aukštasis sezonas, kai mažiau vargina karštis ir drėgmė. Prieš kelionę kirbėjo abejonė – ar nenuvils tankiausiai pasaulyje apgyvendinta didžiausia Indonezijoje Javos sala, ar tikrai Balis toks dvasingas ir primena rojų, ar sutiksime nors vieną nuožmų varaną Komodo ir Rinkos salose, ar Vakarų Papua regėsime autentišką Dani genties gyvenimą? Iš karto galiu atsakyti, kad pati didžiausia šios kelionės vertybė yra aplankytų salų įvairovė, labai skirtingų potyrių visuma. Iš šios dėlionės būtų labai gaila išmesti net vieną gabalėlį. Na, nebent šalies sostinę Džakartą, bet iki jos patogu atskristi iš Singapūro ir pradėti kelionę per karščiu alsuojančių vulkanų žemę – Javos salą. Čia mūsų grupei nusišypsojo laimė pamatyti unikalų reginį, kaip vietos gyventojai aukoja aukas Bromo ugnikalnio dievybei – kopia prie kraterio krašto ir meta gėles, vaisius, pinigėlius tiesiai į kalderą. Stebėjome legendinį Ramajanos baletą grakščių Prambanano šventyklų komplekso fone, nesinorėjo išeiti iš Borobuduro – didžiausio ir vieno gražiausių pasaulyje budistinių paminklų. Atplaukę į Balio salą patekome tarsi į kitą pasaulį. Žavėjo viskas – tūkstančiai šventyklėlių, smaragdinės ryžių terasos, meno dirbiniai, vandenynas ir , aišku, žmonių šypsenos. Po ekskursinė programos Balyje, dalis grupės liko poilsiauti prašmatniame 5žv. balietiško stiliaus viešbutyje Nusa Dua kurorte ant vandenyno kranto, o neramios dūšelės išskrido į Flores salą, iš kur patraukė į Rinkos ir Komodo salas iškoti nuožmiųjų varanų – didžiausių pasaulyje driežų. Mums pasisekė – ir Rinkos, ir Komodo salose pamatėme po penkis. Vien ko vertas plaukimas senoviniu laivu ( ir nakvynė jame!), vakarienė laive leidžiantis saulei, maudynės ir nardymas „rožiniame“ paplūdimyje, pasivaikščiojimas po rūsčias Rinkos ir Komodo salas... Malonus siurprizas išvykstant – „laukinio“ ir labai įspūdingo Batu Cermin urvo lankymas. „Komodo drakonų“ turas man pranoko visus lūkesčius ir buvo kaip ta vyšnia ant torto... Grįžę į Balį radome atsipūtusius poilsiautojus. Pasidalinę įspūdžiais, po pusdienio vėl išsiskyrėme – dalis grupės išskrido į Vakarų Papua N.Gvinėjos saloje, kiti – į Lietuvą. Būkštavimai nepasitvirtino – autentikos nors vežimu vežk, bet civilizacija, kad ir šiek tiek iškreiptomis formomis, veržiasi ir į V.Papua. Pasak bendražygės Palmiros aplankiusios jau ne vieną egzotišką šalį, jai ko gero, šioje kelionėje didžiausią įspūdį ir paliko Vakarų Papua... Paskutinį akcentą uždėjome Singapūre – dienos pilnai pakako susidaryti įspūdį apie šį modernų megapolį. Negaliu nepaminėti kvalifikuoto gidės N.Lūžienės darbo, mielų autentiško stiliaus viešbučių, patogių (nors ir netrumpų) tarptautinių skrydžių, puikaus vietos kelionių agentūros serviso ir, aišku, nuostabių bendražygių... Iki susitikimo kitose kelionėse! Birutė

Norime padėkoti grupės vadovui GIEDRIUI už puikią kelionę po Balkanus. Jis gali būti jūsų agentūros geriausias reklaminis veidas. Kiek esame keliavę - tokio vadovo nebuvome sutikę. Ko gero keliones rinktis reikėtų pradėti nuo vadovo... :) Germa Bastytė ir Aistė Leonaitienė

Kelione buvo nuostabi!visa keliones laika mumis nuosirdziai rupinosi gidas Giedrius ir draugiski,paslaugus vairuotojai Gintaras ir Viktoras.labai aciu,butu malonu dar karta keliaut su tokia komanda!sekmes!

Idealus laikas (2014-03-22) pažintinei kelionei, nes mažai turistų... Vairuotojų komanda su gidu Giedriumi viską padarė , kad ši kelionė būtų labiau nei įspūdinga ir nepamirštama. Ačiū už rūpestį už žinias ir labai smagiai praleistas atostogas. Su šia komanda keliausiu dar ne vieną kartą!!!!!!!!!!