Indonezija - rojus prie pragaro vartų. Javos ir Balio salos su poilsiu kurorte prie Indijos vandenyno 15d.

Atvykimas į Indonezijos sostinę Džakartą, įsikūrusią Javos saloje, vadinamoje Indonezijos širdimi. 13-ta pagal dydį sala pasaulyje yra tankiausiai apgyvendinta – joje gyvena daugiau nei pusė šalies gyventojų ir netgi daugiau žmonių negu kontinentinėje Australijoje. Java – labiausiai išsivysčiusi Indonezijos sala, šalies mokslo, gamybos ir politikos centras. Javos saloje išliko pagrindiniai Indonezijos senovės paminklai ir architektūros šedevrai – pasaulinio garso hinduizmo ir budizmo šventyklos. Čia daugiausia karščiu alsuojančių vulkanų, auga tankūs miškai, plyti ryžių laukų terasos, čia gimė garsioji indoneziečių batika.

Selamat datang di Indonesia! Sveiki atvykę į Indoneziją!

Sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, vyksite į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.

P.S. Skrendant per Kvala Lumpūrą, atvykstama į Džogdžakartą (aplenkiant Džakartą), tuomet nakvynė viešbutyje Džogdžakartoje.

Po pusryčių važiuosite į oro uostą skrydžiui į legendinį Džogdžakartos miestą, vietinių vadinamą tiesiog Džogdža arba Džiogija (jeigu nakvynė Džakartoje).

Centrinės Javos miestas Džogdžakarta – istorinė sultonato sostinė, yra salos kultūros ir meno centras. Čia gimė garsioji indoneziečių batika, klesti klasikiniai Javos menai, tokie kaip baletas, drama, muzika, poezija, lėlių teatro vaidinimai. Tai miestas, tarsi įrėmintas Merapio vulkano šiaurėje ir Indijos vandenyno pietuose (abu nutolę po 25km). „Ugnies kalnas“ Merapis (2911m) dar ir dabar vienas iš šešių aktyviausių vulkanų pasaulyje, ir pats aktyviausias Indonezijoje, daugelį amžių kaip barbaras niokojo puikiuosius architektūros paminklus Džogdžos pašonėje – Borobudurą ir Prambananą. Spjaudydamas pelenus ir nuodingų dujų debesis didingasis Ugnies kalnas nuolatinėje įtampoje laiko Džogdžos ir aplinkinių kaimelių gyventojus. Merapio išsiveržimai vyksta kas keli metai, tada ugnikalnio krateris, garsiai riaugėdamas, išmeta pelenus ir lavą. Daugelį išsiveržimų lydi karštų dujų debesys, jie išlydo ar išdegina viską, kas tik pasitaiko kelyje. Vietiniai gyventojai karščio debesį vadina „garbanota avele“, matyt dėl išorinio panašumo. Nepaisydami didelės grėsmės, 70 000 žmonių gyvena „uždraustoje zonoje“ ugnikalnio papėdėje, naudodamiesi derlingomis dirbamomis žemėmis. Kasmet per Naujuosius Metus valstiečiai stengiasi numaldyti kalną, atlikdami tradicinį aukojimą – Sedekah Gunung.

Atskridę į Džogdžakartą lankysite Kraton – „miestą mieste“, kurį 18a. pastatė pirmasis Džogdžos sultonas Mangkubumi, čia atvykęs iš Solo 1755 metais. Kraton išvertus reiškia „karališkoji rezidencija“. Dabar už aukštų sienų stūkso ne tik Sultono rūmai (juose iki šiol reziduoja sultonas), Taman Sari (Vandens pilis), bet ir šurmuliuoja apie dešimt tūkstančių senojo miesto gyventojų.

Dažniausiai į Kratoną įeinama per šiaurinius vartus, šalia kurių prisiglaudusi miesto aikštė Alun-alun Utara, garsi viešaisiais renginiais. 19a. ypač populiarios čia buvo tigrų ir jaučių kautynės. Žiaurus tigras simbolizavo kolonistus olandus, o tvirtas ir dažnai nugalintis jautis – indoneziečius. Toks kovos rezultatas ypač džiugindavo prieš kolonistus nusiteikusius vietos gyventojus, kai kovą stebėdavo olandų valdžios pareigūnai. Vakarinėje alun – alun aikštės dalyje stovi didžioji miesto mečetė Mesjid Agung, kurią 1773 metais pastatė sultonas Mangkubumi. Pietinėje alun-alun aikštės dalyje – Sultono rūmai – įstabus ir elegantiškas Javos architektūros kūrinys. Nors sultonas išpažino islamą, rūmų dekorui nesvetimos hinduizmo ir netgi animizmo tradicijos. Sultono rūmai yra padalinti į dvi dalis, turi du atskirus įėjimus, daugybę tarpusavyje sujungtų kiemų – kiemelių. Festivalių metu čia vyksta vaidinimai ir šokių spektakliai, garbiems svečiams skiriamos sultono audiencijos. Taip pat galima apžiūrėti platformą, ant kurios buvo karūnuojami Džogdžos sultonai, karališkųjų iškilmių vežimų kolekciją, kiemą, kuriame iki šiol stovi akmeninis sostas ir daug kitų šlovingos praeities reliktų. Dalis rūmų yra uždaryti lankytojams. Taip pat turistai neleidžiami į dabartinio sultono rezidenciją.

Už penkių minučių kelio pėsčiomis nuo Sultono rūmų stūkso Taman Sari – Vandens pilis. Visas šis didingas kompleksas buvo skirtas vandens pramogoms. Čia buvo įrengti du baseinai vyrams, vienas moterims, daug fontanų, ežeras plaukioti valtimis ir net požeminė mečetė. Šalia baseinų stiebėsi bokštas, iš kurio sultonas stebėjo mauduoles ir patikusią pasikviesdavo į bokšto apartamentus. Pasak legendos Taman Sari – Vandens pilis – buvo pastatyta pagal Pietų jūrų dievybės Loro Kidul povandeninių rūmų pavyzdį. Esą ši dievybė išvydusi ant jūros kranto medituojantį Mataram dinastijos įkūrėją Senopati, pasikvietė jį į savo rūmus išmokyti karo ir meilės meno. Iki šių laikų deivė Loro Kidul garbinama, tikima, jog ji kartais net prisijungia prie šokėjų, šokančių šventus šokius jos garbei.

Vėliau lankysite netoliese esantį Kotagede miestelį. Tai – nedidelis istorinis miestelis, esantis Džogdžakartos pašonėje, kadaise buvęs Mataram kunigaikštystės sostine. Šiandien jis žymus dėl amatininkų, gaminančių originalius sidabro gaminius. Pagrindinė miesto gatvė pilna nedidelių dirbtuvėlių ir parduotuvių, kuriose galima įsigyti vietinių Javos salos amatininkų darbų – sidabrinių dubenėlių, dėžučių ir net labai modernių papuošalų. Žinoma, nevalia pamiršti ir garsiosios indonezietiškos batikos, kurios čia taip pat rasime.

Toliau vyksite į Ixa. Pastatytą, dabar saugomą UNESCO, Prambanano hinduistinių šventyklų kompleksą, vieną didžiausių ir įspūdingiausių Pietryčių Azijoje. Šventyklos iškilo centrinę Javą valdant dviems dinastijoms – budizmą išpažinusiai karaliaus Saliendros dinastijai ir hinduizmą – Sandžajos dinastijai, didingąsias Prambanano hinduistines šventyklas pastačiusiai tarsi atsvarą budistiniam Saliendros Borobudurui. Kadaise kompleksą sudarė 6 didžiosios ir 224 mažesnės šventyklos, kurias gamtos stichija pavertė griuvėsiais. Archeologų atkurtos šventyklos tapo trapios ir pažeidžiamos, todėl dabar leidžiama lankyti tik nedidelę jų dalį. Trys didžiausios šventyklos yra skirtos pagrindinėms hinduistų dievybėms – visų aukščiausia (47m) Šivai, Brahmai ir Višnui. Šivos šventykloje ypač įsimintina puošniai dekoruota jo palydovės Durgos skulptūra. Indonezijos vyriausyvė saugo ir stengiasi padidinti archeologinių relikvijų teritoriją – aplink Prambananą net buvo iškelti keli ryžių augintojų kaimai. Esant  galimybei (už papildomą mokestį), šviesos ir muzikos spektaklio, legendinio Ramayanos baleto, vaidinamo jau kelis dešimtmečius, todėl įrašyto į Gineso rekordų knygą, stebėjimas ir vakarienė. Profesionalūs šokėjai ir muzikantai scenoje po atviru dangumi nuostabaus grožio Prambanano šventyklų fone įtaigiai atkuria hinduistinės kultūros ir mitologijos įvykius. Grįžimas į Džogdžakartą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien taip pat lauks išsami pažintis su dar vienu UNESCO saugomu pasaulio paveldo objektu, VIII-Ixa. Karaliaus Saliendros dinastijos statytu unikaliu Borobuduro šventyklos kompleksu. Didžiausias pasaulyje budistinis statinys Borobuduras – Indonezijos simbolis – didingai iškilęs ant kalvos žvelgia į apačioje besidriekiančius žaliuojančius laukus, kalvas ir tolumoje dunksančius kalnus. Galbūt todėl ir Borobuduro pavadinimas yra kilęs iš sanskrito kalbos žodžių Vihara Buddha Uhr, reiškiančių „budistų vienuolynas ant kalno“. Kita versija teigia, jog Budur yra tiesiog vietovės pavadinimas, o Borobuduras reiškia „Buduro vienuolynas“.

Šis architektūros šedevras buvo pastatytas trimis šimtmečiais anksčiau nei žymiosios Kambodžos Angkoro šventyklos. Statant tikėtasi, kad jis bus piligrimų traukos centras, tarsi budistų Meka, bet likimas lėmė, kad po kelių dešimtmečių Borobuduras buvo apleistas. Ilgus amžius palaidota po ugnikalnio pelenais ir praryta džiunglių, šventykla buvo užmiršta. Aptikta 1814 metais, pamažu tvarkoma, naujai atgimė tik gerokai vėliau, po restauravimui skirtų UNESCO milijonų. Borobuduras buvo išardytas ir vėl atstatytas. Žvelgiant iš viršaus, Borobuduras primena milžinišką mandalą, „tai pats pasaulis iškaltas akmenyje“ (J.Poortenaar). Šventykla yra trijų lygių, atspindinčių budistų visatos sampratą. Kelias į šventyklos viršūnę, išpuoštas ornamentais ir filosofinio turinio akmens raižiniais, simbolizuoja kelią iš sunkios kasdienybės į nirvaną, tris dvasinio tobulėjimo lygius, padedančius pasiekti nušvitimą. Papėdėje išdėstyti bareljefai vaizduoja žemiškąjį pasaulį, o keturios terasos aukščiau – dangiškąjį. Trys apskritos terasos viršūnėje reiškia anapus dangaus egzistuojantį beformiškumo pasaulį... Šventykloje tylu ir ramu. Atrodo, kad Borobuduras pats pasiekė nirvaną ir nebepriklauso šiam pasauliui...

Grįždami į Džogdžakartą, už kelių kilometrų pravažiuosite mažesnes Pawon ir Mendut šventyklas. Vėliau, esant galimybei, lankysite turgų ir susipažinsite su tradiciniais Javos amatais: sidabro dirbiniais, lėlėmis šešėlių teatro spektakliams bei batikos dirbiniais, kurių tradicijos gyvuoja jau daugelį šimtmečių. Nakvynė viešbutyje.

Po ankstyvų pusryčių (arba gavę pusryčių dėžutes) atsisveikinsite su šlovinguoju istoriniu Džogdžakartos miestu centrinėje Javoje. Iš Tugu traukinių stoties vietiniu traukiniu vaizdingu kraštovaizdžiu vyksite į Surabają. Važiuodami matysite ugnikalnius, atogrąžų miškus, ryžių laukus, kavamedžių, kakavmedžių ir prieskoninių augalų plantacijas, privačius ūkius. Išlipę iš traukinio Surabajoje, judėsite link Kalimas tradicinės laivų perkėlos (uosto), kur pamatysite tradicinius rankų darbo laivus (phinisi ship). Vėliau apžiūrėsite išlikusius įspūdingus olandų kolonijinio paveldo pastatus: Katedrą, Paštą, Cigarų namus. Esant galimybei, lankysite ir Sampoerna muziejų, įsikūrusį egzotiškame pastate ir iliustruojantį kinų tabako verslą Indonezijoje.

Gėrėdamiesi apylinkių panorama toliau važiuosite link didžiulės vulkaninės zonos – Bromo – Tendžero (Tennger) – Semeru nacionalinio parko su trumpais sustojimais poilsiui ir šios dienos savo kelionės tikslą – priartėti prie Bromo ugnikalnio – pasieksite vakare. Nakvynė kaimelio viešbutyje, kotedžuose, pensione nacionalinio parko prieigose.

P.S. Galimas važiavimas traukiniu iš Džogdžakartos iki Džombango arba Modžokerto, toliau iki nakvynės vietos – autobusu (tuomet Surabaja nelankoma).

Šiandien Jūsų lauks pažintis su didžiuliu vulkanų regionu Tendžero kalnų masyve.

Viena iš hipotezių teigia, kad, išsiveržus aukščiausiam (pie 4000m) Javos ugnikalniui Tendžer, susiformavo 8-10km skersmens įduba – kaldera, kurios sienos siekė nuo 200 iki 700m aukščio. Toje įduboje po išsiveržimų susiformavo dar keturi ugnikalniai, tarp jų 2770m aukščio Penandžakan (Penanjakan), užgesęs Batok (2440m) ugnikalnis, 2392m aukščio vis dar išsiveržiantis Bromo ugnikalnis ir labai aktyvus 3676m aukščio Semeru ugnikalnis. Visi kartu jie sudaro Bromo – Tendžero – Semeru nacionalinį parką, į kurio teritoriją įeina ir didžiulis vulkaninio smėlio plotas Laut Pasir, vadinamas Smėlio jūra, likęs po paskutiniojo Tendžero ugnikalnio išsiveržimo. Parke aptinkamos net 157 orchidėjų rūšys ir daugiau negu 600 kitų augalų rūšių.

Tendžero regione gyvenantys žmonės etniniu, kultūriniu ir lingvistiniu aspektu skiriasi nuo kitų javiečių. Pasak legendos Tendžero žmonės yra paskutiniojo Majapahit karaliaus dukters Rara Anteng ir jos vyro Jaker Serger palikuonys. Ši negalėjusi susilaukti vaikų pora meldė dievų malonės. Dievai išklausė jų maldų (su sąlyga, kad jauniausia atžala bus paaukota) – karališkajai porai gimė 25 vaikai. Tėvams nevykdant duoto pažado, kraštą pradėjo niokoti nelaimės, ligos ir mirtys. Teko nuvesti jauniausiąjį sūnų Raden Kusuma į Smėlio jūrą, kur vaiką prarijo išsiveržęs ugnies stulpas. Taip, pasak legendos, atsirado Bromo ugnikalnis. O nuo tų laikų kiekvieną Kasada mėnesį (paskutinį mėnesį pagal Tendžero kalendorių), vietos gyventojai aukoja aukas kalno dievybei – kopia į Bromo ugnikalnio kraterį ir meta gėles, vaisius, pinigėlius tiesiai į kalderą. (GRŪDOS grupei nusišypsojo laimė stebėti šį unikalų reginį).

Įspūdingą dienos programą pradėsite apie 4 val. nakties (priklausomai nuo nakvynės vietos), kad spėtumėte pasveikinti tekančią saulę ir susipažintumėte su didingaisiais Rytų Javos vulkanais Tendžero kalnų masyve. Dar neprašvitus vingiuotu keliu džipais pajudėsite link Penandžakano (2770m) ugnikalnio pasigrožėti nuostabiu saulėtekiu (būtina apsirengti šiltai, turėti apsiaustą nuo lietaus). Iš čia (esant giedram orui) kaip ant delno atsiveria puiki panorama į Bromo, Batok, Kursi, Semeru vulkanus. Toliau, nusileidę nuo kalno, džipais važiuosite link garsiosios Smėlio jūros. Stovėjimo aikštelėje palikę džipus, josite per juodą lavos smėlį mažaisiais arkliukais – iki Bromo ugnikalnio papėdės, kur 249 laipteliai veda į kraterio (2392m.) viršūnę. Juos įveikti teks patiems, kopsite apie 30 minučių, bet nuo kraterio krašto atsivėrę vaizdai į lavos smėlio jūrą ir kitus vulkanus atpirks jūsų pastangas. Bromo ugnikalnio kraterį pasiekti nesunku, gi aukščiausias Javos ugnikalnis Semeru (3676m) reikalauja gero fizinio kopėjų pasiruošimo ir šis žygis iki viršūnės užtrunka mažiausiai tris dienas. Pasigėrėję rūsčiu peizažu leisitės žemyn nuo Bromo vulkano kraterio, vėl josite arkliukais per vulkaninio smėlio laukus, tada, persėdę į džipus, grįšite į nakvynės vietą (nepageidaujantys joti arkliukais gali eiti pėsčiomis – laiko pakanka).

Papusryčiavę toliau važiuosite į salos rytus pagrindiniu greitkeliu, jungiančiu Džemberą ir Javos uostą Baryuwangi, link mielo, kalvose įsikūrusio Kalibaru kaimo, garsėjančio savo kavos, kakavos, prieskonių ir kaučiukmedžių plantacijomis. Atvykus, esant galimybei, pasivaikščiojimas po plantacijas. Pamatysite, kaip auga kava, kakava, cinamonas, muskatas, pipiras, vanilė ir daugelis kitų mažiau žinomų prieskoninių augalų. Liepos – rugpjūčio mėnesiai yra pats tinkamiausias metas lankyti plantacijas. Nakvynė charakteringame kaimo viešbutyje, kolonijinio stiliaus bungaluose arba svečių namuose.

Po pusryčių paliksite jaukų kalnų kaimelį Kalibaru. Vingiuojantis kelias atvers vaizdus į fotogeniškąjį Idženo ugnikalnį šiaurėje, Meru Betiri nacionalinį parką pietuose ir po 50 km atves į Banyuwangi uostą. Iš čia visai nebetoli Ketapango uostas, iš kurio keltu išplauksite į Balio salą, nutolusią nuo Javos salos tik kiek daugiau nei 3km.

Balio sala yra tik nedidelis (apie 150 km ilgio ir 80 km pločio) lopinėlis vienos didžiausių pasaulio valstybių – Indonezijos – žemėlapyje. Bet iš visų 14 000 archipelago salų, nusidriekusių virš 5000 km per patį ekvatorių nuo Azijos link Australijos tarp Indijos ir Ramiojo vandenyno, ši sala geriausiai žinoma keliautojams. Balį, kuriame yra 3 mln. Gyventojų, kasmet aplanko apie 1,5 mln. užsienio ir maždaug 1mln. Vietos turistų. Balis poetiškai vadinamas „svajonių sala“, „dievų sala“, „meilės sala“ arba tiesiog rojumi. Kiekvienas čia atvykęs supranta, jog pateko į „kitokio“ pasaulio erdvę: ypatingos, kitokios gamtos, kultūros, gyvenimo būdo. Balis išpildo visų lūkesčius ir padovanoja kažką nelaukto, netikėto ir stebinančio. Vieni gaudo bangas Kutos paplūdimiuose, nardo, lepinasi prie vandenyno, kiti kopia į ugnikalnius, lanko senąsias šventyklas, gėrisi puikiais meno dirbiniais, spalvingomis ceremonijomis, ritualiniais šokiais, vešliomis džiunglėmis, smaragdinėmis ryžių terasomis, stulbinamais vulkanų kūgiais.

Atskirai reikėtų paminėti ypatingą salos dvasinę aplinką. Čia vienintelė vieta didžiausioje pasaulio musulmoniškoje valstybėje, kur susimaišė hinduizmo ir budizmo kultūros. Laikui bėgant dievai „susidraugavo“ ir iki šiol taikiai gyvena Balio šventyklose. Kai 16a. Java pateko į islamo įtaką, daugelis jos menininkų ir valdininkų persikėlė į Balio  salą, tikėdami, kad laikas nepalies šio žemės kampelio. Taip ir atsitiko. Salos nepalietė nei ją supanti islamiškoji kultūra, nei tris šimtmečius trukęs olandų viešpatavimas, nei turizmo bumas, čia prasidėjęs 20a. septintajame dešimtmetyje.

Atrodo, kad Balio oras pritvinkęs mitų ir viskas čia paklūsta senosioms tradicijoms. Balyje yra apie 20 tūkstančių šventyklų, ir kiekviena turi savo šventę. Net baliečių būstai primena šventyklas, kuriose ne tik gyvenama, bet ir meldžiamasi, aukojama dievams, saugomos urnos su artimųjų pelenais. Baliečiai rengiasi tradiciniais sijonais – sarongais, moterys plaukus puošia orchidėjų žiedlapiais. Viskas čia puošnu – ir šventės, ir laidojimo apeigos, ir verslai, ir pats gyvenimo būdas.

Ši sala yra amatininkų ir menininkų Meka su savo centru Ubude, traukiančiu tiek kūrėjus, tiek ir jų kūrinių vertintojus. Didžioji dalis keliautojų veržiasi į puikiuosius pasaulinio garso Balio kurortus – Kutą, Sanurą, Džimbaraną, Nusa Dua, Benoa. Čia viešbučius Indijos vandenyno pakrantėje dažniausiai supa tikri tropikų sodai, poilsiautojai lepinasi tradiciniu indonezietišku masažu, egzotiškomis pramogomis ir puikiu maistu. Būtinai paragaukite ne tik šviežių jūros gėrybių, ruošiamų čia pat ant vandenyno kranto, bet paskanaukite ir guavų, kivių, mangustinų, rambutanų, durianų, bananų, kokoso riešutų – visko, ką pasiūlys tropikai.

Pradėjus kelionę po „dievų salą“ Balį, peizažas keisis ties kiekvienu kelio posūkiu: bananų plantacijos, smaragdinės ryžių terasos, bambukų sąžalynai, juodo smėlio paplūdimiai Lovine, kalnų perėjos, aukštosios kokoso palmės ugnikalnių fone. Tik nesikeis ramybė ir draugiškumas vietos gyventojų baliečių, kurie neslepia nuo pašaliečių savo papročių ir ritualų, tikėdamiesi pagarbos savo dievams ir tradiciniam gyvenimo būdui.

Persikėlę keltu iš Javos salos į Balį, važiuosite šiauriniu salos pakraščiu iš Gilimanuk uosto per Labuan Lalang, Pemuteran, Seririt kaimelius link garsaus juodojo smėlio paplūdimiais Lovinos kurorto. Toliau pravažiuosite senąją salos sostinę Singarają, tada iš šiaurinės dalies staigus posūkis nuves tiesiai į salos gilumą. Sustosite prie 1200m aukštyje vulkano krateryje išsidriekusio Bratano ežero, apsupto mišku apaugusiomis kalvomis. Vietos gyventojai valstiečiai neša aukas Devi Danu – kraterio ežero dievybei, ir meldžiasi mistiškoje Ulun Danu šventykloje, kurios statiniai išsibarstę Bratano ežero pakrantėje ir netgi mažose ežero salelėse. Teigiama, jog ši fotogeniška šventykla yra viena labiausiai fotografuojamų Balyje. Pasigrožėję šia šventykla ant vandens, esant galimybei, sustosite Jatiluwih ryžių terasose (UNESCO pasaulio paveldas). Būtent čia viešėjo Julia Roberts ir buvo filmuojamos kai kurios dramos „Valgyk, melskis, mylėk“ Elizabeth Gilbert biografinio romano motyvais scenos. Galėsite pasivaikščioti ryžių terasose ir akimirkai pasinerti į Balio ramybę.

Toliau per vešlias džiungles ir įspūdingos gamtos kraštovaizdį kelias ves į Ubudą, salos kultūrinę širdį, amatų, menų, tradicinių šokių ir muzikos sostinę. Dalis keliautojų šiame egzotiškai elegantiškame ir spalvingame kurorte praleidžia ne vieną dieną, lankydami meno galerijas, dirbtuves, ieškodami originalių dirbinių, arba tiesiog mėgaujasi bohemiška atmosfera. Nakvynė viešbutyje Ubude.

P.S. Ubude nakvosite net 3 naktis, todėl pamažu galėsite įsilieti į jo intelektualų šurmulį. Iš čia važinėsite į ekskursijas po salą – iš Ubudo lengvai pasiekiami net ir atokiausi Balio kampeliai.

Pusryčiai. Po pusryčių, kartu su vietiniu gidu ir kelionės vadovu pradėsite visos dienos ekskursiją po šią menininkų salą. Pirmiausia stabtelėsite prie šventyklėlės Goa Gajah – „dramblių urvo“, skirto dievui Ganešui. Maždaug prieš tūkstantį metų iš akmens kalta šventovė išpuošta dramblius vaizduojančiomis skulptūromis. Joje rasta Budos statula, taip pat svarbios hinduistinės dievybės, tarp jų – drambliagalvis Ganešas. Šventykloje būta meditacijai skirtų nišų, o visiškai netoli čiurleno šventas šaltinis. Ideali vieta apmąstymams apie mums taip neįprastas ir naujas religijas.

Pasiekę Klungkungo miestą, lankysite įmantriai dekoruotą Kerta Gosa paviljoną – XVIIa. Teismo rūmus, garsius lubų piešiniais, kuriais atpasakojamas žymus hindų epas. Vėliau judėsite toliau į rytus link Kandidasos kurorto. Esant galimybei, vandenyno pakrantėje stebėsite, kaip išgaunama druska.

Kelionę tęsite į Tengananą – seniausią tradicinį Balio kaimą, kuriame laikas tarsi sustojęs. Vietiniai čia ypač puoselėja ir saugo savo tradicijas ir kultūrą. Dabar čia klestintis tekstilės ir amatų centras. Tradiciniai tekstilės dirbiniai yra plačiai naudojami ritualiniams tikslams įvairių ceremonijų metu, todėl jų paklausa nemažėja, kaimo gyventojai turi darbo ir toliau tobulina senąsias technikas.

Pasisvečiavę svetingajame Tenganane, vėliau važiuosite į pagrindinę Balio šventyklą Besakih, kuri primena nedidelį miestelį. Čia daugiau kaip 22 įvairiausių dievų ir dvasių šventyklos, kuriems nusilenkti suvažiuoja visi Balio gyventojai. Šventyklos kompleksas prisiglaudęs ugnikalnio Agungo papėdėje. 3142m aukščio Agungo ugnikalnis yra aukščiausias ir švenčiausiu Balyje laikomas kalnas, dar vadinamas „motinos kalnu“ arba „pasaulio bamba“. Baliečiai tiki, jog dievai gyvena kalnuose, o demonai – vandenyne (todėl nesimaudo jame ir pataria to nedaryti kitiems).

Įdomu, kad galingi vulkanų išsiveržimai neatvėsino vietos gyventojų meilės ir pagarbos ugnikalniams. Anot baliečių, vulkanai saugo nuo ligų, todėl salos gyventojai miega galva į didįjį Agungą, o jų šventyklų altoriai žiūri vulkano pusėn. Agungas – iki šiol veikiantis vulkanas, iš jo kraterio dažnai kyla baltas dūmelis. Paskutinio išsiveržimo metu (1963m.) žuvo apie 2000 žmonių, 100 000 liko be pastogės, visoje saloje buvo nuniokoti pasėliai, žuvo derlius, prasidėjo badas. Besakih šventyklos lavos liežuviai nesuniokojo, todėl vietos žmonės priėmė tai, kaip po dievų rūstybės sekusią malonės apraišką. Agungas galbūt yra ta viršukalnė, į kurią daugiausia kopiama Indonezijoje. Kopimas nėra sudėtingas, bet labiau varginantis negu į Baturą. 

Didžiuliame Besakih šventyklos komplekse, kuris tęsiasi apie 3 km, visada šurmuliuoja didelė maldininkų ir turistų minia, todėl čia užtruksite netrumpai apžiūrinėdami atskiras šventyklas, jų puošybą ir stebėdami vietinius žmones. Grįžę į Ubudą, turėsite galimybę pailsėti, pasimėgauti tradiciniu masažu – Balio sala garsėja gausybe SPA paslaugų. Nakvynė viešbutyje Ubude.

Pusryčiai. Dar viena diena, praturtinsianti Jus nepamirštamais potyriais. Šiandien, lankydami šventyklas, judėsite šiaurės kryptimi link įspūdingo Baturo ežero, ir dar daugiau sužinosite apie Balio religiją - adaptuotą hinduizmą. Pagrindiniai dievai yra trys – Brahma, Vyšnu ir Šyva, aukščiausias dievas – Sanghyang Vidi. Kartu baliečiai garbina daugybę gamtos dievybių ir dvasių. Jie tiki, kad dvasios yra visur – tai senosios animistinės religijos palikimas. Jau vakar sužinojote, kad gerosios, nešančios žmonėms sėkmę, gyvena kalnuose, o blogosios – demonai – jūroje. Šiandien pratęsite pažintį su Balio dievybėmis lankydami viena už kitą įspūdingesnes šventyklas.

Link kalnų ir šaltinių apsupto Tampaksiringo kaimelio veda smagus kelias, įrėmintas smaragdinių ryžių terasų. Pirmoji stotelė – žaliame tropiniame lietaus miške pasislėpęs – Gunung Kavi kompleksas, kurį sudaro 10 antkapinių paminklų išskaptuotų uoloje ant kalnų upės kranto. Manoma, kad jie skirti XI a. karališkosios šeimos nariams. Legenda byloja, kad visus paminklus uoloje išskaptavo mitinis milžinas Kebo Iwa  savo nagais vos per vieną naktį. Kompleksą rado europiečiai palyginti neseniai – 1920 metais.

Aplankius Gunung Kavi, būtina užsuktį į Tirta Empul šventyklą. maždaug nuo X a. garsėjančią šventuoju šaltiniu. Piligrimai iš visų salos kampelių traukia čia pasimelsti, o šventajame šaltinyje apvalyti ne tik kūną, bet ir sielą.  Šaltinio vanduo pripildo raudonų plytų baseinus, kuriuose švarinimosi ritualą atlieka moterys, vyrai ir jų vaikai. Vieta fantastiška – čia labai gera, nuostabi aura, norisi pabūti ilgiau.

Po Tirta Empul judėsite dar šiauriau – link 1500m aukštyje įsikūrusio Kintamanio kaimelio, iš kurio atsiveria puikiausias vaizdas į Baturo ugnikalnį (1717m). Tai veikiantis ugnikalnis, nors iš tolo atrodo kaip visai nekalta kalva. Kaskart jis išsiveržia vis kitoje vietoje ir nusineša ne vieną gyvybę. Į Baturo ugnikalnį turistams yra organizuojami kopimai. Žygis nesudėtingas, tik išeinama labai anksti, kad kopėjai saulėtekį pasitiktų viršūnėje (P.S. kopimus į ugnikalnius pageidaujantieji gali užsisakyti poilsio dienų metu).

Didžiausias Balio kalnų ežeras (8 km ilgio ir 3 km pločio) yra ne mažiau garsus už savo bendravardį vulkaną. Baturo ežero pakrantėse prisiglaudė ne viena šventyklėlė, o aplinkiniai kaimeliai, skaičiuojantys jau trečią tūkstantmetį, yra seniausi Balio saloje. Pietauti pasiūlysime restorane su ypač gražiu panoraminiu vaizdu į Baturo vulkaną bei ežerą. Papietavę, pasigėrėję Baturo vulkano ir ežero panorama, stabtelėsite nedidelėje Balio kavos plantacijoje, čia iš arti išvysite kavamedžių ir kakavmedžių sodus ir sužinosite, kaip pasaulį pakerėjusios pupelės iš Pietų Amerikos pasiekė net atokias Indonezijos salas. Beje, pasiteiraukite, kaip baliečiai gamina taip vertinamą kopi luwak kavą. Galite labai nustebti išgirdę, kad laukinių gyvūnų – palminių musangų apvirškintos pupelės išrenkamos iš jų išmatų! Ir čia turėsite puikią progą paragauti šios, taip vertinamos kavos (už papildomą mokestį). Be jos paragausite ir įvairių skonių arbatų, vietinės kakavos ir kavos. Tad pasirenkite gurmaniškiems atradimams.

Po kavos/arbatos pertraukėlės važiuosite link įspūdingų smaragdinio žalumo Tegalalango ryžių terasų (UNESCO pasaulio paveldas). Ryžių augintojų darbas reikalauja tiesiog pragariškos kantrybės – kepinant saulei, valstiečiai iki kelių braidydami po purviną pliurzą sodina į ją po vieną daigelį... Be abejo, saloje ryžiai vertinami, todėl čia ypač garbinama ryžių deivė Devi Sri.

Paskutinė šios dienos stotelė – šventasis Beždžionių miškas. Patariame ypač akylai saugoti savo daiktus, kol vaikštinėsite po šį mišką, nes beždžionės čia ypatingai drąsios.

Vakare rekomenduojame  pamatyti  ritualinį ugnies šokį Kecak (už papildomą mokestį). Jį atliekantiems šokėjams akomponuoja vyrų choras, skirtingus ritmus kuriantis hipnotizuojančiais garsais „cak cak cak cak“. Pamažu įeidami į transo būseną, šokėjai užburia visus žiūrovus. Reginys unikalus ir nepakartojamas! Nakvynė viešbutyje Ubude.

Po pusryčių pageidaujantys lankys baliečių namus, kur lauks tradicinio maisto gaminimo pamokėlė ir priešpiečiai (už papildomą mokestį). Nepageidaujantys šios pamokėlės turės laisvo laiko atsisveikinimui su Ubudu, kurį pamilsta visi ir nenori iš čia išvažiuoti, taip pat meno dirbinių parduotuvėlių lankymui ir lauktuvėms. Toliau tęsite pažintį su dievų ir menininkų sala. Pro žaliuojančius ryžių laukus važiuosite link Mengvi kaimelio. XVIIa. buvusiame galingos Mengvi karalystės sostine, iki šių dienų stovi šlovingos praeities liudininkė šventykla Taman Ayun. Didingoji „sodų šventykla“ antra pagal dydį ir reikšmingumą Balyje, iškilo apie 1634 metus – sodų terasos su kiemeliais buvo išdėstytos skirtinguose lygiuose, o visas kompleksas apjuostas tvenkiniu, pilnu žydinčių lelijų.

Toliau dienos maršrutas drieksis link garsiosios, fotogeniškosios XVa. Tanah Lot šventyklos – Balio vizitinės kortelės. Tarsi įbridusi į vandenyną šventykla stovi netoli kranto ant neaukštos stačios uolos, į kurią galima patekti tik atoslūgio metu. Tikima, kad šventyklą saugo nuodingosios jūros gyvatės, atbaidančios piktąsias dvasias ir nepageidaujamus įsibrovėlius. Potvynio metu uolą daužo bangų muša, o šventykla, apšviesta tekančios arba besileidžiančios saulės spindulių, atrodo ypač graži ir paslaptinga. Siurrealistinis uolėtos pakrantės peizažas atoslūgio metu, paslaptingi urvai, putotos bangų keteros ir saulės spindulių blyksniai, dingstantys už horizonto – argi galima praleisti tokį vaizdą? Pasigrožėję charizmatiškąja šventykla, važiuosite į Sanure (Nusa Dua, Džimbarane, Kutoje) ar kitame kurorte prie Indijos vandenyno esantį viešbutį. Nakvynė viešbutyje.

Jūsų laukia net 3 dienos nepamirštamo poilsio pasirinktame viešbutyje. Šių dienų scenarijus priklauso tik nuo Jūsų. Poilsio metu galėsite mėgautis SPA centrų, masažo bei grožio salonų teikiamomis paslaugomis. Mėgausitės natūraliu Balio pakrančių grožiu ir grynu oru. Galėsite dar giliau pasinerti į Balio mistiką ir išmėginti jogos užsiėmimus. O jei vis dėlto pasyvus poilsis Jūsų nedomina, galėsite kopti į ugnikalnius arba aplankyti šalia esančias salas. O jei norėsite ypatingo nuotykio, pasiūlysime Jums 3 dienų turą „Komodo drakonai“ (būtina užsisakyti iš anksto Lietuvoje) arba galimas kelionės pratęsimas drąsiausiems – 5 dienų turas į Vakarų Papua (Naujosios Gvinėjos sala) pažinčiai su papuasų Dani genties papročiais ir gyvenimo būdu (būtina užsisakyti iš anksto Lietuvoje). Linkime subtilių pojūčių. Nakvynė viešbutyje kurorte prie Indijos vandenyno.

Ekskursijos ir pramogos (už papildomą mokestį) pasirinktinai:

• 3 dienų turas „Komodo drakonai“ (būtina užsisakyti iš anksto Lietuvoje). Kaina nuo 655 EUR/asm. (vykstant 10 asmenų, jeigu vyksta mažesnis keliautojų skaičius, kaina didėja) + skrydžio bilietas Denpasaras (Balio sala) – Labuan Badžas (Flores sala) – Denpasaras (Balio sala) nuo 250 EUR/asm.
• 3 dienų turas į Nusa Tengara salyną. Ekskursijos ir poilsis „karčiojo pipiro“ – Lomboko, Gili Air, Gili Meno ir Gili Travangan salose – paviršinio ir giluminio nardymo Edene (būtina užsisakyti iš anksto Lietuvoje). Kaina nuo 465 EUR/asm. – įskaičiuoti keltų bilietai (vykstant 6 asmenims, jeigu vyksta mažesnis keliautojų skaičius, kaina didėja) + skrydžio bilietas Lombokas – Denpasaras (Balio sala) nuo 150 EUR/asm.
• Išvyka į piečiausią Balio salos tašką apžiūrėti Uluvatu šventyklos pačioje uolos viršūnėje, ritualinis saulėlydžio ugnies šokis ir vakarienė Džimbarano jūros gėrybių restorane (užsakoma poilsio viešbutyje). Kaina apytiksliai nuo 45-50 USD/asm. (vykstant 2 ar daugiau asmenų).
• Kruizas katamaranu į Lembongano salelę. Ekskursija pas jūros dumblių augintojus. Paviršinis ir giluminis nardymas (užsakoma poilsio viešbutyje). Kaina apytiksliai nuo 100 USD/asm. – už giluminį nardymą mokama atskirai (vykstant 2 ar daugiau asmenų).
• Kopimas į Baturo ugnikalnį (užsakoma poilsio viešbutyje). Kaina apytiksliai nuo 65 USD/asm. (vykstant 2 ar daugiau asmenų).
• Kopimas į Agungo ugnikalnį (užsakoma poilsio viešbutyje). Kaina apytiksliai nuo 85 USD/asm. (vykstant 2 ar daugiau asmenų).
• Raftingas Ayung upe (užsakoma poilsio viešbutyje). Kaina apytiksliai nuo 50 USD/asm. (vykstant 2 ar daugiau asmenų).
• Apsilankymas tradicinių Balio šokių spektaklyje (užsakoma poilsio viešbutyje). Kaina apytiksliai nuo 15 USD/asm. (vykstant 2 ar daugiau asmenų).

3 DIENŲ TURAS "KOMODO DRAKONAI“

Vietoj poilsio prie Indijos vandenyno galima užsisakyti 3 dienų individualų turą „Komodo drakonai“ į Flores – Rinkos – Komodo salas (romantiška nakvynė laive, paviršinis nardymas ir poilsis „rožiniame paplūdimyje“, įspūdingai rūstus salų peizažas, kvapą gniaužiantis pasimatymas su varanais – nuožmiaisiais Komodo drakonais – didžiausiais driežais pasaulyje).

Turo programa

Po pusryčių iš viešbučio prie Indijos vandenyno vyksite į Denpasaro oro uostą skrydžiui į Labuan Badžą Flores saloje. Salai pavadinimą XVIa. davė portugalai: „Cabo das Flores“ reiškia „gėlių kyšulys“. Tik Javoje ir Sumatroje yra daugiau ugnikalnių negu 370 km ilgio ir vietomis tik 12 km pločio Flores saloje. Pats įspūdingiausias gamtos kūrinys Flores saloje, o gal visame Nusa Tengara salyne – didingasis Kelimutu vulkanas, garsėjantis trimis kraterių ežerais, nuolat keičiančiais spalvą. Keliautojams siūlomi žvejybos, nardymo, kopimo į vulkanus turai, bet, aišku, didžiausio susidomėjimo sulaukia išvykos pas Komodo drakonus. Atskridę į Labuan Badžą, vyksite į prieplauką, iš kurios laivu išplauksite į Rinkos salą, kuri kartu su Komodo ir Padaro salomis, išsidėsčiusiomis pačiame Indonezijos archipelago centre, 1980 metais buvo paskelbtos Komodo nacionaliniu parku, o 1992 metais – UNESCO pasaulio paveldo vieta, kad būtų apsaugoti unikalieji varanai – Komodo drakonai – tarsi naujųjų laikų dinozaurai, gyvenantys tik Rinkos ir Komodo salose. Pietūs laive. Nuo Labuan Bandžo iki Rinkos salos plaukimas trunka maždaug dvi valandas. Nors ir rūsti, daugeliui keliautojų sala atrodo neįtikėtinai graži. Čia beveik nėra medžių, auga tik didžiuliai kaktusai, ganosi stirnos, buivolai, kuriuos ir medžioja varanai. Šiame dramatiškame peizaže drakoną galima pastebėti iš toli. Tą ir darysite – stebėsite didžiausius pasaulyje driežus, garsiuosius Komodo drakonus (Varanus komodoensis) natūralioje aplinkoje. Šie milžiniški ropliai užauga iki 3-4 m ilgio, sveria iki 150 kg, bet bėga greitai, kaip šunys, ir minta stambiu gyvu laimikiu. Jei galingi žandikauliai iš karto nenužudo grobio, tai padaro jų seilėse esančios mirtį nešančios bakterijos. Po vienintelio įkandimo per valandą nudvesia ir didžiausias buivolas, nekalbant apie elnius, stirnas ar šernus. Priešnuodžiai dar neišrasti. Komodo drakonai yra nuožmūs plėšrūnai ir tikrai galėtų nužudyti žmogų. Nėra tai patvirtinančių faktų, nors gausu pasakojimų apie tokius atsitikimus.

Rinkos saloje gyvena daugiau baisiųjų varanų negu Komodo saloje, todėl pamatyti juos yra neabejotina tikimybė (GRŪDOS keliautojų grupė pamatė 5 varanus). Keliautojus lydi patyrę, puikiai pažįstantys salas, akyli ir labai atsakingi parko reindžeriai. Turistų saugumas – uždavinys Nr.1. Vėliau grįšite į laivą, kur jūsų lauks vakarienė ir romantiškas saulėlydis. Nakvynė laivo kajutėse.

Po pusryčių laive plauksite į Komodo salą (beje, nuo Balio nutolusią apie pusę tūkstančio kilometrų...). Amerikietis D.Burdenas atvykęs į Komodo salą 1926 m. tyrinėti garsiųjų drakonų, taip apibūdino ją, plaukdamas burlaiviu: „Fantastiškų kontūrų sala su palmėmis, išsirikiavusiomis kaip sargybiniai, su ugnikalnių krateriais, žiūrinčiais į žvaigždėtą dangų, tinkama vieta gyventi didiesiems ropliams, dėl kurių mes taip toli keliavome. Karščio išdegintas ir skurdus pirmapradis kraštovaizdis pasižymi stebinančia laukinių gyvūnų bei augalų įvairove: čia tiek įvairių nuodingųjų gyvačių, kaip niekur kitur pasaulyje; daugybė ryškiaspalvių paukščių, tarp jų – geltonkuodė kakadu. Miške keistus, burkuojančius garsus skleidžia neskraidančios džiunglių vištos; galima sutikti elnių, šernų, masyviųjų vandens buivolų... ir , aišku, nuožmiųjų Komodo drakonų“.

Nuo D.Burdeno laikų tūkstančiai keliautojų apsilankė saloje, ieškodami didžiausių pasaulyje driežų. Kai kurie rinkosi galimybę stebėti drakonus dieną, besimaitinančius ką tik nudobtos aukos mėsa, tuo tarpu kiti, norėdami aptikti Komodo drakoną, su parko prižiūrėtoju vykdavo į džiungles.

Atplaukę į seniai lauktą ir išsvajotą salą, kuri iš tolo atrodo taip, kad joje turėtų kažkas keisto gyventi, apie 2 km eisite pėsčiomis link Banungulungo – vietos, kur anksčiau buvo šeriami varanai. Čia jie būdavo maitinami gyvais ožiukais, todėl būdavo galima nufotografuoti kruvinų scenų. Dabar tai uždrausta. Varanai turi prasimaitinti patys, todėl tapo aktyvesni, nors keletą „tinginių“ vis dar galima sutikti prie buvusios šėryklos (Komodo saloje GRŪDOS keliautojai pamatė dar penkis varanus). Grįžę į laivą, plauksite link Flores salos.

Pakeliui sustosite Pantai Merah („rožiniame paplūdimyje“), kurio smėlis nuo ten esančių raudonųjų koralų dalelių švelniai rausvas. Pantai Merah įlankos paplūdimys ir po vandeniu plytintys koraliniai sodai – puiki vieta maudynėms ir paviršiniam nardymui. Pietaudami laive plauksite į Labuan Badžo uostą Flores saloje. Atplaukę būsite apgyvendinti viešbutyje. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.

Kelionės pratęsimas – 5 dienų turas į Vakarų Papua (Naujosios Gvinėjos sala) pažinčiai su papuasų Dani genties papročiais ir gyvenimo būdu. 

Vakarų Papua kertančios kalnų grandinės, šaunančios ledinėmis smailėmis į 4-5 km aukštį, gilūs akmeningi slėniai, vešlūs lietaus miškai ir mangrovės paslepia daugybę papuasų genčių ir izoliuoja jas nuo išorinio pasaulio įtakos. Dėl atskirties papuasai kalba maždaug 300 skirtingų kalbų, nors kai kurias vartoja tik keli šimtai žmonių. 1996 metais dviejų nežinomų genčių pasiuntiniai išlindo iš Asmat džiunglių. Viena gentis tęsė bendravimą ir pradėtą nedrąsią pažintį su išoriniu pasauliu, kita grįžo atgal į džiungles ir iki šiol apie ją nieko daugiau nežinoma.

Vakarų Papua dar laukia savo tyrėjų, galbūt ir Jūs norėtumėte pasinerti į visai kitokį pasaulį, pabandyti įveikti neperžengiamą prarają tarp mūsų ir jų...

Antros pagal dydį pasaulyje Naujosios Gvinėjos salos vakarinė dalis – Vakarų Papua – 2000 metais oficialiai atsiskyrė nuo Indonezijos, kuri iki šiol to nepripažįsta, tebelaiko ją savo provincija ir Indonezijos archipelago dalimi.

Organizuojant keliones į šį civilizacijos minimaliai paliestą žemės kampelį, reikia gauti specialius leidimus, paisyti įvairių nurodymų ir taisyklių. Yra daug apribojimų fotografavimui ir filmavimui, turistus stebina didelės paslaugų kainos.

Kelionės programa

Naktinis skrydis iš Balio salos Denpasaro oro uosto į Vakarų Papua sostinę Džayapurą. Atskridus į Džayapurą, Jus pasitiks gidas ir, sutvarkęs įvažiavimo formalumus, užregistruos skrydžiui į salos gilumoje įsikūrusį Vamena miestelį – Baliem slėnio širdį. Skrisdami virš aštriabriaunių beveik vertikalių kalnų viršūnių ir miglotomis ūkanomis apklotų slėnių, dar nenusileidus lėktuvui, suprasite, kodėl šios vietos daugybę amžių buvo izoliuotos nuo viso likusio pasaulio.

Po pasų kontrolės ir bagažo patikros (į Baliem slėnį negalima įvežti alkoholio) pradėsite pažintį su šiuo regionu ir patirsite pirmuosius šio visai kitokio pasaulio įspūdžius...

Dauguma keliautojų čia atvyksta susitikti su slėnio gyventojais – Dani gentimi. Šie išdidūs žmonės, kęsdami nuolatinį valdžios ir misionierių spaudimą, sugebėjo išlaikyti savo tradicijas ir per tūkstantmečius susiformavusį gyvenimo būdą. Dažniausiai jie vengia vakarietiškų drabužių, vaikšto nuogi (vyrai su specialiais penių indėklais horim), įsikišę į nosis kaulus, išsidažę kūnus molio ir riebalų mišiniu.

Baliem slėnyje lankysite Dani genties papuasų kaimelius, stebėsite jų savitą gyvenimą, grožėsitės gamta. Vamenoje būsite apgyvendinti viešbutyje, kuriame nakvosite tris naktis (iš čia kasdien vyksite į ekskursijas, o po jų grįšite nakvynei). Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Vamenoje.

Po pusryčių važiuosite apie 35 minutes į Sogokmo kaimą pietinėje Baliem slėnio dalyje. Iš čia pradėsite 4-5 valandų žygį į Kurima gyvenvietę gėrėdamiesi puikiu peizažu. Kelias ves pro Dani genties saldžiųjų bulvių laukus, vešlų lietaus mišką, žaliuojančias kalvas, ir upes su kabančiais virš jų lieptais. Eidami sutiksite vietos gyventojus papuasus, stebėsite jų kasdienę buitį ir gyvenimo būdą. Pageidaujantys galės nusipirkti Dani genties moterų parduodamų rankdarbių. Administracinis centras – Kurima gyvenvietė yra įsikūrusi netoli tarpeklio. Netgi misijos pastatas yra įsispraudęs į labai stačią uolą 300 metrų aukštyje virš slėnio. Po pietų pikniko gamtoje grįšite į Sogokmo, iš kur būsite parvežti į Vameną vakarienei ir nakvynei viešbutyje.

Prieš vakarienę esant pageidavimui galima aplankyti netoli Vamenos įsikūrusį Vesaput kaimelį su kabančiu tiltu, tradiciniais honai namais, pabendrauti su papuasais, pasipuošusiais žolių sijonėliais ir horim. Nakvynė viešbutyje Vamenoje.

Po pusryčių važiuosite apie 30 min į Jivikos kaimą šiaurinėje Baliem slėnio dalyje. Čia apžiūrėsite 250 metų senumo mumiją, išgirsite pasakojimą apie aplinkinius kaimelius.

Po to apie 10 minučių eisite link Anemoigi kaimelio, kur stebėsite papuasų genties Dani Mock karo spektaklį ir maisto ruošimo ceremoniją „žemės krosnyje“. Pamatysite, kaip papuasai įkuria ugnį, lanko strėlėmis nužudo paršelį ir kepa jį ant karštų akmenų su daržovėmis ir saldžiomis bulvėmis garuojančioje žemės duobėje. Iškepus paršeliui, būsite pavaišinti pietumis (nepageidaujantys papuasų ruošto maisto galės valgyti maistą iš viešbučio pasiimto pietų paketo). Atsisveikinę su kaimelio gyventojais, grįšite į Jivika kaimą, iš kur būsite parvežti į Vameną. Prieš vakarienę pageidaujantys galės aplankyti suvenyrų parduotuvėles. Nakvynė viešbutyje Vamenoje.

Po pusryčių būsite nuvežti į Vamenos oro uostą skrydžiui iš Baliem slėnio į Džayapurą – Vakarų Papua sostinę. Dienos ekskursiją pradėsite nuo Mac Arturo paminklo, vėliau plaukiosite Sentani ežeru. Išlipę Assey ir Apayo salelėse, apžiūrėsite Sentani genties žmonių originalius tapybos darbus ant žievės. Pietausite restorane Sentani ežero pakrantėje. Po pietų, esant galimybei, lankysite Antropologijos muziejų ir Hamadi turgų. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Džayapuroje.

Po pusryčių būsite nuvežti į oro uostą skrydžiui iš Džayapuros į Denpasarą Balio saloje. Atskridę važiuosite į viešbutį poilsiui prieš tarptautinį skrydį. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Išsiregistravimas iš viešbučio kurorte prie Indijos vandenyno. Nuvežimas į Denpasaro oro uostą.

Orientacinė individualaus turo į Vakarų Papua kaina (1 asmeniui 2-čiame kambaryje) nuo: kaina tikslinama.

Pastaba: turas užsakomas Lietuvoje. Turo kaina gali keistis priklausomai nuo dalyvių skaičiaus, taip pat užsisakant lietuviškai kalbančio kelionės vadovo – vertėjo paslaugas.