Pietų Korėja – hipnotizuojančios gamtos ir kultūros sintezė 11d.

 Skrydis: Vilnius/Ryga – Helsinkis (arba kitas Europos miestas) – Seulas.

Atvykimas į Pietų Korėjos Incheon oro uostą. Susitiksite su vietiniu gidu ir iškart vyksite į Paju miestą pasižvalgyti po garsiąją demilitarizuotąją zoną, kuri taip traukia žmones, ieškančius priežasčių, kodėl prieš daugiau nei 60 metų nebuvo kitos išeities, kaip nutraukti beprasmius žudymus tarp tos pačios tautos žmonių ir pasirinkti paliaubas (ne taikos sutartį) bei galutinai atskirti Šiaurės ir Pietų Korėjas. Dabar siena yra stebima abiejų valstybių kareivių, sutelktos didžiulės karinės pajėgos, o netolies esantys tiltai („Negrįžimo“, „Laisvės“) ir po demilitarizuotąja zona iškasti 4 tuneliai liudija apie buvusią ir tebeesančią įtemptą padėtį. Turistams tereikia turėti pasą, norint priartėti prie minėtosios zonos, kai tuo tarpu korėjiečiai vis dar turi gauti specialiuosius leidimus. Paradoksalu – tačiau tai tik dalelė Korėjos ypatumų. Lankome Dora observatoriją, įkurtą ant Dorasan viršūnės (Dora kalnas), iš šios vietos galima apžvelgti visą Demiliarizuotąją zoną; observatorija yra artimiausias taškas Šiaurės Korėjai geografiniu požiūriu. Apžiūrėsite netoliese esančią Dorasan geležinkelio stotį sukurtą su tikslu, jog vieną dieną sujungs Pietų ir Šiaurės Korėjų geležinkelius į vieną tiesę... Teritorija, kurioje sutelkta daug su Korėjos karu susijusių paminklų ir skulptūrų, restoranas, nedidelis nuotykių parkelis, vadinama Imjingak parku, įkurtu šalia Imjin upės. Visai šalia observatorijos yra, taip vadinamas, Trečiasis tunelis (iškirstas uoloje, 73 m gylyje), kuris iškastas planuojant invaziją į Pietų Korėją – buvo numatyta, jog, esant reikalui, bus įmanoma vos per valandą iš Šiaurės Korėjos į Pietiniąją perkelti visą diviziją kareivių.

Grįžę į Seulą, dalyvausite itin neįprastoje Kimchi maisto ruošimo programoje. Kas yra kimchi? Tai, ko gero, garsiausias ir labiausiai korėjietiškos virtuvės išreklamuotas specialitetas – fermentuotas (raugintas) Pekino kopūstas bei kitos panašiu metodu paruoštos daržovės ar su tuo susiję patiekalai. Esmė tame, jog jos turi būti traškios, rūgščios ir aštrios – korėjietiška virtuvė yra labai įvairi, smagu tai, jog galima visada pasirinkti, ar norima ragauti patiekalą aštriai, pusiau aštriai ar paruoštą su švelnesniu padažu (kuris, beje, būna pakankamai aštrus). Smagu, jog visi bendruomeniškai sėdi prie ilgų stalų, greitai sukasi maisto gamyba, erdvę užvaldo triukšmas ir visus užplūsta be galo smagi nuotaika. Kimchi gamybai naudojamas kiniškas Pekino kopūstas, kurio patiekimas dažnai neatsiejamas nuo korėjietiško slyvų vyno. Be abejonės, korėjietiška virtuvė turi daug savitų paslapčių, tačiau tai, kas iš pradžių atrodo sunkiai valgoma, vėliau tampa netgi mėgstamu patiekalu, pavyzdžiui, minėtojo stiliaus kimchi jigae (kimchi sriuba). Sakoma, jog tai geriausias vaistas nuo pagirių. Pekino kopūstas ir korėjietis – neatsiejama vienovė, net į kelionę jie pasiima šios daržovės. Dažnai patiekalai yra praturtinti jūros gėrybėmis, ryžiais, kimchi salotomis, mėsa ir kitais ingredientais. Patirtis nustebins.

Vakarop keliausite į Namsan kalne stūksantį Seulo simbolį – 350 m aukščio Seulo bokštą, iš kurio 360 laipsnių kampu galėsite apžvelgti įspūdingą naktinę miesto panoramą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Išvykimas į Suvoną – gausiausiai apgyvendintos šalies provincijos Kiongido (Gyeonggi) – sostinę, nutolusią 30 km nuo Seulo. Ten lankysite vieną didžiausių šalies karinių įtvirtinimų, Hvasiongo tvirtovę, pastatytą Korėjos karaliaus Džiongdžio, kai 1796 m. valdovas nusprendė Suvoną padaryti karalystės sostine. Vėlesniais laikais pilis buvo kopijuojama, turėjo įtakos Korėjos architektūros vystymuisi ir 1997 m. buvo įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Pasivaikščioję daugiau nei milijoną gyventojų skaičiuojančio miesto seniausiąja dalimi, keliausite į Andongo miestą, nutolusį 170 km į pietryčius nuo Suvono.

Andongas – miestas, įkurtas dar iki Kristaus gimimo ir senovėje vadintas Gočangu, tik X a. gavo dabartinį savo pavadinimą. Dabar miestas priskiriamas Šiaurės Kiongsango provincijai, šalia teka Nakdongo upė. Aplink plyti sojos, kanapių, ryžių, tabako laukai, verčiamasi šilkininkyste. Tai vieta, kur gimė Korėjos konfucianizmas bei šokių kaukės, iki šiol išlikę senoviniai budistų vienuolynai. Lankomas netoli miesto esantis Andong Hahoė tradicinis kaimas (UNESCO), žinomas nuo Joseon dinastijos laikų (XVI a.). Kaimelis žymus tuo, kad išsaugojo daug originalios architektūros iš senųjų laikų – galima išvysti netgi senovinę kaimo konfucianizmo mokyklą, vystomi senieji amatai, drožiamos garsiosios Hahoe šokių dramų kaukės. Minėtosios dramos buvo statomos šamanizmo apeigoms, pagerbiant kaimelio bendruomenę vienijančias dvasias. Pasivaikštinėjimas po mistiškąjį kaimelį ir šokių kaukių muziejaus lankymas; čia eksponuojamos ne tik Hahoe kaukės, tačiau taip pat galima išvysti ir keisčiausias kaukes iš viso pasaulio. Šiais laikais kaukės yra dėvimos per Hahoe Byeolshin gut miestelio festivalį, vieną garsiausių renginių Korėjoje, kurio metu reprezentuojamas tradicinis Korėjos folkloras bei kaukių ir šokio grožis. Senovėje Korėjos gyvenime kaukės atliko svarbų vaidmenį – karo metu ne tik karių veidus dengė kaukės, jomis buvo puošiami ir žirgai. Ceremonijų, iškilmių metu be kaukių buvo neapsieinama turtingųjų dvaruose, jau nekalbant apie laidojimo papročius, šamanizmo apeigas, siekiant išvyti piktąsias dvasias. Kad išliktų valdovų atvaizdai, neretai buvo daromos ir pomirtinės kaukės. Menas, ritualiniai šokiai, pagarbos raiška, teatro vaidinimai buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių kaukės paplito įvairių socialinų sluoksnių gyvenime.
Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Kelionė į dvasinę ir kultūrinę Korėjos sostinę – Kjongdžu (Gyeongju), miestą, įsikūrusį Šiaurės Kiongsango provincijoje ant Japonijos jūros kranto ir savo populiarumu nenusileidžiantį pačiam Seului. Kjongdžu buvo senosios tūkstantmetį gyvavusios (iki 935 m.) Sillos karalystės sostinė, 2000 m. įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Apžvalginė ekskursija mieste, kuris vadinamas „muziejumi be sienų“. Sustojimas prie Kjongdžu nacionaliniame parke tyvuliuojančio Anapji tvenkinio. Tai dirbtinis tvenkinys, kuris kartu su rūmais buvo įrengtas 30-ojo Silla karalystės karaliaus Munmu Didžiojo paliepimu. Iškasta žemė buvo supilta aplink tvenkinį, kad būtų galima pasodinti medžius ir apgyvendinti retų rūšių paukščius. Gyvūnus, kaip ir augalus, Silla karalystės gyventojai vežė iš įvairiausių pasaulio kampelių, siekdami sukurti utopiją, idealų pasaulį. Tvenkinio dydis įspūdingas – 200 m jis nutįsęs iš vakarų į rytus ir 180 m – iš šiaurės į pietus.

Vėliau keliausite pasižvalgyti po Bulguksa šventyklą – tai budistų vienuolynas, kuriame yra ne vienas Pietų Korėjos nacionalinio paveldo objektas: t.y. akmeninės pagodos Dabotap ir Seokgatap, Cheongun-gyo (Mėlynojo Debesies) tiltas ir dvi paauksuotos Budos statulos. 1995 m. Bulguksa kartu su už 4 km esančia Seokguramo grota buvo įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Pačią pirmąją šventyklą dabartinės šventovės vietoje 528 m. pastatė karalius Beopheungas, o dabartinė šventykla pradėta statyti 751 m. ministro pirmininko Kim Daeseong, siekiant nuraminti jo tėvų sielas. Šventovė baigta statyti 774 m., jau po Kim mirties, tada ir suteiktas vardas Bulguksa, kuris reiškia „Budos žemės šventovė“. Įstabus faktas, jog 1966 m. šioje šventykloje surasta pati seniausia pasaulyje spausdinta knyga – Dharani sutra tekstas, datuojamas 704-751 m., atspausdintas ant japoniško šilkmedžio popieriaus ritinėlio, kurio dydis 8 x 630 cm.

Vėliau lankysite Seokguramo grotą, kuri buvo išrausta VIII a. Tohamsan kalno šlaituose, o jos viduje patalpinta monumentali Budos statula, žvelgianti į jūrą. Ši įspūdinga, nuošali Bulguksa šventyklos dalis yra laikoma budistinio meno Tolimuosiuose Rytuose šedevru ir saugoma UNESCO.

Gamtinė relaksacija pratęsiama, keliaujant pasivaikštinėti Tumuli parku, kurio kelias nužymėtas 23 Sillos karalystės valdovų bei jų šeimų narių kapais – jų kalvelės iš tolo primena žaluma pasipuošusias piramides. Tik į vieną mauzoliejų galima įeiti – tai Cheonmachong kapavietė, kurios pavadinimas reiškia „Dangiškasis žirgas“. Nėra tiksliai žinoma, kas buvo šio mauzoliejaus įkūrėjai, tačiau manoma, jog tai turėję būti VI ar VII a. valdovai. 1973 m. vykę šios kapavietės kasinėjimai buvo itin vaisingi – surasta daugiau nei 12000 artefaktų, kai kurie jų ir dabar puošia mauzoliejų.

Praėję prekyviečių arealu, lankysite kitas Silla karalystės kapavietes, kurios turi bendrą pavadinimą Noseo-dong. Išvysite kapus, supiltus dar IV-V a. Įspūdinga, jog, kasinėjant šią vietovę, iki II-ojo pasaulinio karo pabaigos rastos dvi auksinės karūnos, o dar labiau neįtikėtina, kad iki 1984 m. ant šių kapų stovėjo namai... Pietrytinėje Tumuli parko pusėje apžiūrėsite pačią seniausią Tolimųjų Rytų observatoriją Cheomseongdae, statytą 632-646 m., kur karališkieji astronomai tyrinėjo žvaigždžių judėjimus ir numatė saulės bei mėnulio užtemimus.

Vėliau važiuosite į Golgulsa šventyklą, įsikūrusią Hamwol kalno papėdėje. Unikalu, jog tai vienintelė urvinė Pietų Korėjos šventovė. Ją VI a. statė iš Indijos atkeliavęs Saint Gwang Yoo ir jam talkinę vienuoliai – tyrinėjant dizainą, atrandama labai daug architektūrinės įtakos, atkeliavusios iš Indijos. Iki mūsų dienų šventykloje propaguojamas Sonmudo praktikos metodas, kurio esmė – pasiekti nušvitimą. To siekiama vienijant protą ir kūną, harmonija kuriama, taikant teisingą kvėpavimą. Golgulsa šventykla nuo 1992 m atvėrė duris tiems, kurie nori patirti Korėjos Seo (Zen) budizmo tradiciją per Sonmudo. Čia jūsų laukia unikalūs potyriai ir neįkainojama patirtis prisijungiant prie šventyklos vienuolių ir jų regulos: keliautojams taikoma meditacija sėdint arba šaudant iš lanko, įsiliejama į bendruomeninius vienuolių darbus, demonstruojama Sonmudo praktika, kartu vakarieniaujama, giedama, praktikuojamas asmeninis Sonmudo, nakvojama kartu su vienuolyno gyventojais ant grindų (gana plonas paklotas). Tiems, kurie turi sveikatos problemų, bus sudaryta galimybė už papildomą mokestį nakvoti už keliolikos kilometrų esančiame viešbutyje; turistai dalyvauja vienuolyno gyvenimo reguloje iki vėlyvo vakaro, tada nuvežami į viešbutį, o ryte po pusryčių prisijungia prie likusiųjų vienuolyne.

Nakvynė Golgulsa vienuolyne arba, pagal poreikį, viešbutyje.

Labai ankstyvą rytą keliamasi kartu su vienuoliais budistais ir dalyvaujama jų dvasinės praktikos reguloje: rytinis giedojimas, meditacija sėdint, meditacija vaikštant, ankstyvi pusryčiai, Sonmudo praktika, arbatos laikas ir atsisveikinimas su vienuoliais.

Kad būtų galima geriau suprasti Sonmudo praktiką, reikia atsigręžti į Zen budizmą. Neįmanoma Pietų Korėjos įsivaizduoti be labai labai senų budistinių šventyklų, dvasinės praktikos ir kovos menų. Sonmudo – Golgulsa vienuolių kovos menas, kuriam reikia labai gilaus vidinio susikaupimo, meditacijos ir gebėjimo panirti į neatrastąsias savęs gelmes. Kaip ir daugelis budistinių dalykų, taip ir ėjimas link šio neįprasto dvasinio kelio atėjo iš Indijos per Kiniją, kol galiausiai pasiekė Korėją. Unikali galimybė mokytis šio kovos meno iš paties vienuolyno abato – tai, kas senovėje buvo įmanoma tik vienuoliams, tapo galimu netgi užsieniečiams. Treniruojamasi gamtoje – ant uolų, bambukų giraitėse, šalia ryžių laukų. Mokomasi ne tik smūgiuoti, reikia sugebėti sutelkti į save gamtos energiją, ji duoda jėgą. Kiekvienas atėjęs yra karys, kiekvienas turi įveikti kažką: vieni – pikta linkintį, kiti – apginti silpnesnį, treti – įveikti patys save. Svarbiausia – sutelkti vidinę „ki“ energiją, tik tada įmanoma teisingai atlikti pratimus. Gyvenimas vienuolyne labai asketiškas, gyvenama su malda 3 kartus per dieną (maždaug po valandą), patalpos kuklios, miegama ant grindų, maistas vegetariškas. Tai išskirtinė patirtis – filmų kovų scenos nublanksta prieš tai, ką galima išvysti eilinėje čia gyvenančių vienuolių treniruotėje: atrodo, jog jie be kaulų, lengvi lyg vėjas, o iš tiesų – sugebėję pasiekti ypatingą meistriškumą. Tai puiki patirtis išgyventi visa, kas artina žmones link dvasingumo, savęs paties.

Atsisveikinę su vienuoliais, keliausite į Busaną, įsikūrusį pietrytinėje šalies dalyje. Tai antras pagal dydį miestas Pietų Korėjoje, penktas pagal dydį uostas pasaulyje. Busanas – stiprus ekonominis centras, miestas, kurio per II-ąjį pasaulinį karą neužėmė Šiaurės Korėja ir jam teko laikinosios sostinės vaidmuo. Dabar miestas gali didžiuotis savo itin gražia aplinka (įsikūręs pakrantėje), didele populiacija (daugiau nei 3,5 mln. gyventojų), daugybe universitetų ir istorinių paminklų. Apžvalginė ekskursija pradedama nuo Yongdusan parko, įsikūrusio ant vieno iš trijų žinomiausių kalnų Busano mieste, lankymo. Senas šio kalno pavadinimas – Songhyunsan – reiškia „kalnas, turintis vaizdą į jūrą per tankų pušyną“. Tik vėliau pavadinimas buvo pakeistas į Yongdusan ir dabar reiškia „drakoną, kuris pasiruošęs įveikti priešus, puolančius iš jūros pusės“. Vien iš minėtųjų apibūdinimų galima susidaryti vaizdą, jog tai išties įspūdinga vietovė su ypatingu peizažu, legendomis apipintais drakonus primenančiais kalnais. Lankomas parko centre esantis Busano bokštas (120 m) – jei nėra tiršto rūko, atsiveria įspūdingas pakrantės vaizdas ir uosto didybė.

Paįvairinant dieną naujomis spalvomis ir skoniais, keliaujama į Jagalchi turgų – tai didžiausias jūros gėrybių turgus visoje Pietų Korėjoje. Dauguma jūros gėrybes parduodančiųjų yra moterys ir todėl nuo II-ojo pasaulinio karo, kai šis turgus įsitvirtino šalies žuvies rinkoje, yra tebevadinamas Jagalchi Ajumma, tai reikštų „vidutinio amžiaus arba ištekėjusių moterų turgus“. Nuostabi patirtis, skonių įvairovė ir puiki galimybė praleisti laiką, beieškant lauktuvių šalimais esančiame tarptautiniame prekių iš viso pasaulio turguje. Vienu šūviu 2 zuikiai – kas gali būti geriau norint pamatyti, išragauti, patirti ir parsivežti? Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių vyksite į Haedong Yonggung budistinę šventyklą, pastatytą mokytojo Naongo 1376 m. Tai išskirtinė šventykla, išsidėsčiusi išilgai vandenyno linijos, todėl turistų neretai mėgstama apžvelgti iš vandens. Uolos, šventyklos pastatai, prisitaikę prie reljefo, sukuria nepakartojamą įspūdį. Ši vieta turi gražią tradiciją – žmonės atvyksta čia per Naujuosius metus, kad galėtų sugalvoti norą ateinantiems metams, stebėdami kylančią saulę. O ką kalbėti apie vyšnių žydėjimo laiką, juk ir Budos gimtadienis yra švenčiamas balandį – tada šventykla paskęsta žiedų ir žmonių jūroje.

Toliau keliausite link Suncheono, įsikūrusio to paties pavadinimo įlankoje. Atvykę lankysite unikalų senovinį mažų nameliukų kupiną Naganeupseong etnografinį kaimelį. Čia galima detaliai apžiūrėti vietinių žmonių pietinei Korėjos daliai būdingus būstus – pavyzdžiui, kaip atrodo virtuvės erdvė, moliniai kambariai, korėjietiško stiliaus verandos ir t.t. Taip pat pažymėtini devyni šiaudiniais stogais dengti namai, kurie išskiriami kaip svarbus kultūrinis paveldas.

Po smagaus pasivaikštinėjimo jaukioje gyvenvietėje keliausite link Boseongo, kuris tiek vietiniams, tiek turistams visų pirma asociuojasi su žaliosios arbatos auginimo plantacijomis. Iki japonų okupacijos ilga Boseongo istorija buvo neatsiejama nuo didžiulių plantacijų, senų arbatos gamybos tradicijų ir itin kvalifikuotų darbininkų. Šiame regione keli pagrindiniai Korėjos keliai išsiskiria savo vaizdingumu, pavyzdžiui, Boseongo Kedrų kelias, vingiuojantis pro žaliosios arbatos plantacijas, kedrais apaugusius laukus, ir vedantis link Daehan Dawon ūkio, besispecializuojančio žaliosios arbatos gamyboje. Atvykus, maloni uoslei ir gomuriui žaliosios arbatos bei iš jos pagamintų ledų degustacija. Po smagaus atokvėpio pajudėsite link Kvandžu – miesto Pietų Korėjos pietvakariuose.
Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Visa diena skirta aktyviam poilsiui hipnotizuojančioje Pietų Korėjos gamtoje. Apsiaukite patogius batus ir pasinerkite į nuostabios gamtos prieglobstį mažiausiame (56,6 kv. km) šalies nacionaliniame parke, esančiame Jeollanam-do provincijoje. Tai Volchulsano įstabiosios prieigos, kurios nacionaliniu parku buvo paskelbtos dar 1988 m. Šis parkas savo vardą gavęs iš Wolchulsan arba kitaip vadinamo Wolchul kalno, išsidėsčiusio Gangjin ir Yeongam apskrityse.

Nuostabūs kalnai su nepakartojamais vaizdais – juk ir pats pavadinimas užburia pasivaikščiojimams ir slėpiningų vietų atradimams: „kalnai, kur pakyla mėnulis“. Puiki vieta, mėgstantiems aktyvų poilsį, norintiems atitrūkti nuo sukomercintos gamtos, ieškantiems ramybės, vaikštinėjant palaimingą pavėsį teikiančiomis giraitėmis. Išties neįprastas parko vaizdas primena magišką vietovę – pačiame centre stūgso 809 m aukščio Cheonhwangbong ketera (aukščiausia parko vieta), visa teritorija aplink yra prismaigstyta daugybės uolų viršukalnių, kurios sukuria ypatingą, unikalų peizažą. Parke yra trys nacionaliniam Pietų Korėjos paveldui priskiriamos kultūros vertybės, t.y.: Dogapsa budistinė šventykla, kuri dar atkuriama, kadangi Korėjų karų metu buvo sudeginta; didelė įspūdinga 8,6 m aukščio sėdinčiojo Budos statula ir Volchulsano skulptūrų parkas. Paėjėję 5 km nuo Dogapsa šventyklos vartų, pamatysite Gujeolbong viršūnę, kurios forma primena devynias dideles puodynes. Nuo seno pasakojama, kad šią slėpiningą vietą savo nuolatine buveine yra pasirinkęs drakonas. Sukaupę visą drasą ir dar 500 m nuėję gilyn į tankmę, išvysite Maaeyeoraejwasang – didingą sėdinčiojo Budos statulą. Toliau keliukas veda link viršūnės – vienas malonumas neskubant kopti į viršų takeliu, alsuojančiu žaliųjų miškų vėsuma ir grožėtis gamta bei mėgautis vidine ramybe, kurią aukštino senovės vienuoliai budistai, išrinkę didžiajai Budos statulai vieną iš nuostabiausių Pietų Korėjos kampelių. Šio dvasinio pasivaikščiojimo tikslas – Volchulsano kalnas: tai plati, plokščia granitinė uola, ant kurios gali tilpti 300 žmonių. Belieka plačiai atmerkti akis ir leisti žvilgsniui kristi žemyn, sugeriant fantastišką kalno vaizdą. Vėliau teks sutelkti šiek tiek drąsos ir leistis kabančiu 52 m ilgio Debesies tiltu link kitos viršukalnės. Žingsniuojant derėtų neužmiršti žvalgytis aplink – į kairę nuo Sajabong viršukalnės – įspūdingas Chilchi krioklys, besileidžiantis į slėnį septyniais atskirais srautais, krentančiais vienas ant kito. Kas išdrįs pasakyti, jog tokios vietovės neslepia sėkmingojo septyneto paslapties?

Pasirinkę ilgiausią maršrutą, parke vaikščiosite apie 5 valandas. Alternatyva – galimi 1–3 valandų trukmės trumpesni maršrutai pasivaikštinėjimams įstabios gamtos parke, o vėliau laisvas laikas piknikui, nacionalinio parko vaizdų įamžinimui ir tiesiog atsipalaidavimui malonioje bendrakeleivių kompanijoje.

Volchulsano parkas yra nuostabi vieta, kurioja galima lankytis ištisus metus – pavasarį žydint azalijoms, vasarą šniokščiant vėsiems kriokliams, rudenį nusidažant spalvinės gamos žavingiausiais atspalviais ir žiemą sniegui padengiant kalnus.

Po aktyvaus poilsio Volchulsane, keliaujama į Juknokwon bambukų girią, dėl savo įstabios gamtos ir fotogeniškumo, ji traukia ne tik turistus, bet ir filmų kūrėjus, čia buvo nufilmuota ne viena korėjiečių filmų scena. Mėgausites pasivaikščiojimu takeliais išraizgytais tarp bambukų, o užsukę į eko-parodų centrą, turėsite galimybę įsitikinti vietinių išradingumu – visi ten esantys eksponatai pagaminti iš bambuko. Labai malonus, nereikalaujantis jokios fizinės ištvermės, poilsis. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Pervežimas į Kvandžu oro uostą skrydžiui į Džedžu salą. Skrydis į Džedžu salą.

Atskridę iškeliausite į pusės dienos salos turą prie pietinės pakrantės uolų, kurios nepalieka abejingų nei turistų, nei geologų. Jusangjeolli stačios, atšiaurios uolos yra susiformavusios prieš 250 000-140 000 metų, kai Hallasanas buvo aktyvus ugnikalnis. Tokį gamtos vaizdą galima išvysti vos keliose Žemės rutulio vietose. Tai mistiškas reginys su beveik tobulos formos 20 m aukščio šešiakampiais stulpais, vietinių pramintais „įkaitų uolomis“. Nuo apžvalgos aikštelės žavėsitės šių uolų gausa – jos, nors ir plakamos vandenyno, stovi tvirtos ir sustingusios, demonstruodamos nenugalimą gamtos jėgą. Geologai teigia, kad, veržiantis ugnikalniui, išsilydžiusi lava tekėdavo žemyn link vandenyno, o panirusi į vandenį supleišėdavo, lūždavo, susitraukdavo ir šaudavo į orą. Priklausomai nuo to, kaip greitai išlydytas bazaltas atvėsdavo, susiformavo atitinkamas stulpų aukštis.

Pasigrožėję uolų didybe, eisite pasivaikščioti Yogmeori pakrante, gėrėdamiesi vieninteliu Pietų Korėjoje kriokliu, krentančiu tiesiai į vandenyną – Jeongbang krioklio aukštis 23 m, priklausomai nuo kritulių kiekio, o plotis siekia net iki 8 metrų. Ant uolos, nuo kurios krenta krioklys, yra įrašas „Seobulgwacha“, siejamas su Seobulu – Kinijos imperatoriaus Jino (259-210 pr. Kr.) pasamdytu tam, kad parneštų valdovui iš Halla kalnų stebuklingųjų žolelių amžinosios jaunystės eliksyrui.

Jei oro sąlygos neleis pasivaikščioti pakrante, lankysite natūraliai susiformavusį Sangbanggulsa urvą su fantastišku vaizdu į vandenyną.

Ekskursiją vainikuos išvyka į saldžiųjų mandarinų (tanžerinų) ūkį. Sakoma, kad, kai į Pietų Korėją ateina žiema, prasideda mandarinų metas. Šis citrusinis vaisius yra itin mėgstamas korėjiečių, apsilankymas ūkyje – puiki proga susipažinti su citrusinių vaisių auginimo tradicijomis ir ypatumais. Nakvynė viešbutyje Džedžu saloje.

Po pusryčių tęsite pažintį su didžiausia Pietų Korėjos sala Džedžu. Seongsan Ilchulbong viršukalnė (UNESCO) – nustebins jus 99 smailėmis, primenančiomis karūną ar pilies sienas.

Rytiniame Džedžu salos krante yra labai graži vieta, vadinama Seopjikoji. „Seopji“ yra senas pavadinimas nusakyti tam tikrai sričiai, o „koji“ Džedžu dialekte reiškia gan staigų iškilimą žemėje. Ant plačios ir plokščios Koji kalvos stūkso akmuo „Hyeopjayeondae“, kurio aukštis 4 m, o ilgis – 9 m, jis išlaikęs savo pirmykštę formą. Pasižvalgysite po šią įstabią vietą, kuri yra tapusi filmavimo aikštele tokiems filmams kaip „Tūkstantis ir viena naktis“, „Sukilimas“ ir kt.

Salos įspūdžiui sustiprinti keliausite aplankyti dar vieno objekto, įrašyto į pasaulinio paveldo UNESCO sąrašą – Mangjangul urvų. Šis lavos tunelis susiformavo tada, kai žemėje dar buvo ugninė netvarka. Mūsų dienomis tokie išsiveržimai vyksta aplink Ugnies žiedą, tačiau retai Pietų Korėjos teritorijoje. O kažkada senovėje Pietų Korėjos rojus – Džedžu sala – atsirado dėl Hallasan ugnikalnio vulkaninės veiklos: įspūdingieji lavos urvai išsidėstę maždaug 30 km atstumu į rytus nuo salos centro, jų ilgis 13 422 m. Tuo tarpu turistams atvertas vos 1 km šio įspūdingo tako, kuriame laikosi 11-21ºC laipsnio temperatūra. Labai įdomi vidaus struktūrų įvairovė, įskaitant 70 cm lavos stalagmitus, urvo aukštis apie 20 m, o vietomis plotis pasiekia net 24 m. Tai vienas įspūdingiausių tokio tipo darinių pasaulyje. Šiam nuostabiam pasivaikštinėjimui reikia nepamiršti pasiimti šiltesnį megztinį ar striukę.

Pažintis su sala tęsiama, keliaujant į Bijarim girią – tai didžiausias muskatmedžių miškas pasaulyje. Čia auga apie 2800 medžių, kurių amžius 500-800 metų. Neįtikėtina? Muskatmedžių aukštis čia siekia 7-14 m, o skersmuo – 50-110 cm. Aplankysite šios girios viduryje augantį Bija miško medžių protėvį – 800 metų senumo muskatmedį, kurio aukštis 25 m, o kamieno apimtis 6 m. Amžinai žali muskatmedžiai turi daug fitoncidų, kurie stiprina imuninę sistemą ir natūralų žmogaus kūno gebėjimą gyti, o praeityje muskatmedžių žiedai ir aliejus buvo naudojami kaip insekticidai.

O kad pajustumėte visą Džedžu salos magiją, užsuksite į labai įdomų Džedžu etnografinį kaimą, kuris skiriasi nuo anksčiau matytųjų. Čia atkurta 117 namų ir kitų 1890 m. statinių. Ypač įspūdingi kalnų, žvejų ir šamanų kaimeliai. Eksponuojama daugybė keramikos gaminių, medinių daiktų, bambukinės įrangos, geležies ir porceliano dirbinių.

Vėliau lankysite didžiausią rytinėje šalies dalyje šventyklą Yakchunsa, kuri yra 30 m aukščio ir užima daugiau nei 3000 kv. m. Svečius pasveikina įspūdinga 5 m Budos Vairokana statula (aukščiausia tokio tipo statula Pietų Korėjoje) ant 4 m aukščio pjedestalo. Šventovėje yra įspūdingas 18 tonų sveriantis varpas, išliko ir trijų aukštų vienuolių gyvenamosios patalpos.

Dienos programą baigsite keliaudami Olle pažintiniu taku, kuris vinguriuoja pietiniu salos pakraščiu pro vaizdingus paplūdimius, nedidelius kaimelius, ūkius ir miškelius. Vietiniu dialektu „Olle“ buvo vadinamas siauras takelis tarp gatvės ir namų slenksčio. Vėliau „Olle“ tapo plačiai naudojamu žodžiu, skirtu apibūdinti daugybei pakrančių takelių Džedžu saloje. Nakvynė viešbutyje Džedžu saloje.

Pusryčiai. Pervežimas į oro uostą skrydžiui iš Džedžu salos į Seulą. Atskridę apžvalginę ekskursiją pradėsite nuo karališkųjų rūmų Gyeongbokgung, pastatytų XIV a. ir vadinamų „Didžiai palaimintais dangaus rūmais“. Jie yra vieni iš 5 Joseon dinastijos valdų, šiems rūmams taip pat priskirtas ir Etnografinis muziejus su kolekcijomis, reprezentuojančiomis kasdienį korėjiečių gyvenimą.

Vėliau jūsų lauks pasivaikščiojimas po „Hanok“ kaimelį (dar vadinamą Šiauriniu kaimu), kuriame pastatyta 900 senovinių korėjietiškų namų, leidžiančių panirti į unikalią kultūrą ir senuosius laikus. Dabar čia veikia svečių namai, restoranai, kultūros centrai.

Dieną vainikuos smagi pažintis su Gwangja – vienu iš didžiausių Pietų Korėjos tradicinių turgų, kur prekiaujama kokybiškomis šilko prekėmis, linine patalyne, rankų darbo gaminiais. Šis turgus skaičiuoja daugiau nei 100 metų istoriją ir yra labai mėgstamas jaunimo dėl jame aptinkamų vintažinių drabužių, kurie savo neįprastu dizainu pritraukia net ir Korėjos įžymybes.

Kad susidarytumėte įvairialypį Seulo vaizdą, leisitės į Insadong gatvės labirintą, kupiną antikvarinių parduotuvėlių ir meno galerijų. Nežinote, kas yra hanbok, hanji, ieškote lauktuvių? Šios gatvės praleisti tiesiog neįmanoma.

Esant galimybei, siūlome apsilankyti Jeongdong teatre ir pasižiūrėti satyrinės novelės pastatymą miso, parašytą nežinomo autoriaus vėlyvosios Joseon dinastijos metu. Tai kūrinys, kuris itin išryškina valdančiosios klasės veidmainystę ir žmogaus prigimtines aistras, o kai į tai žiūrima per humoro prizmę, belieka nepamiršti pasiimti geros nuotaikos ir mėgautis tradicine Korėjos vaidyba. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Pervežimas į Icheon oro uostą. Skrydis į Europą. Grįžimas į Vilnių.

Kelionės kaina asmeniui 2-čiame kambaryje: nuo 2 345 Eur - speciali kaina pastoviems GRŪDOS keliautojams.

Kelionės kaina asmeniui 2-čiame kambaryje: nuo 2 395 Eur

Priemoka už vienvietį kambarį (išskyrus vienuolyne): nuo 600 EUR.