Atsiliepimai

2016/09/23-10/14 buvau išvykęs su GRŪDA į savo gyvenimo kelionę. Tai didžioji GRŪDOS ekspedicija ir grandiozinis turas po nepaprasto grožio ir gamtinės įvairovės Jungtinių Amerikos Valstijų Vakarų pakrantės nacionalinius parkus ir garsiausius miestus. Legendomis apipintos kanjonų mozaikos, laukinių prerijų neišmatuojami toliai. Gamtos peizažas - lyg futuristinis kaleidoskopas, besisukantis išrankiausio turisto skoniui ! Trijų savaičių kelionės maršrutas: Denveris – Uolinių kalnų nacionalinis parkas –Pašėlusio Arklio monumentas - Rašmo kalnas –Kusterio valstybinis parkas – Didžiojo Rago nacionalinis parkas - Jeloustouno nacionalinis parkas – Grand Tetono nacionalinis parkas – Solt Leik Sitis – Didysis Druskos ežeras - Arkų nacionalinis parkas – Negyvojo Arklio kyšulio valstybinis parkas - Mesa Verdės nacionalinis parkas – Monumentų slėnis – Gleno kanjono nacionalinis parkas – Antilopės kanjonas –Pauelo ežeras - Braiso ir Zaiono nacionaliniai parkai – Didysis kanjonas - Las Vegasas – Mirties slėnio nacionalinis parkas - Josemičio nacionalinis parkas – San Fransiskas –Monterėjus - Los Andželas. Apie visą kelionę norėčiau papasakoti nuosekliau. Pirma-noriu padėkoti Grūdos darbuotojams už puikiai parinktus skrydžius pirmyn/atgal. Visi skrydžiai sudėlioti taip, kad nejutome ilgo laukimo oro uoste ir alinančio nuovargio atskridus į Ameriką. Viešbučiai taip pat maloniai nustebino, nors buvo minima, kad tai tik turistinės klasės, bet europiečio akimis žiūrint jie puikiai atitiko 3-4 žv.kategorijas. Jei jau kalba pakrypo apie kelionės buitį, tai dar būtinai noriu paminėti, kad visos kelionės metu (o nuvažiavoje net apie 9300 km!) turėjome puikų, naują 2016 metų komfortabilų autobusą (kiekvienam keliautojui buvo skirta po dvi vietas) ir nepaprastai profesionalų ir paslaugų vairuotoją. Na, o dabar apie kelionės įspūdžius. Labai norisi padėkoti tam autoriui, kuris taip tobulai sudėliojo visą programą, nes galėjome pamažu „įsivažiuoti“ į Amerikos gamtos didybę. Pradžiai pažintis su neaprėpiamo dydžio indėnų prerijomis, bizonų kaimenėmis, kurie noriai pozavo mums net išlipus iš autobuso. Savo dydžiu pribloškė Pašėlusio Arklio monumentas indėnų vadui atminti. Su visa grupe muziejuje žiūrėjome puikiai pastatytą filmą apie indėnų buitį, jų gyvenimą ir istoriją, kaip atsirado šis nebaigtas statyti Arklio monumentas. Kitas, ne mažiau vertas dėmesio, buvo ir keturių JAV prezidentų kalnų granite iškaltas bareljefas. Mūsų kelionė tęsėsi per laukinius vakarus link Jeloustouno nacionalio parko, vingiuojant srauniai Gyvačių upei. Parke stebėjome geizerių išsiveržimus, kunkuliuojačias fumaroles. Mane asmeniškai sužavėjo Grand Tetono nacionalinio parko žydri ežerai, telkšantys kalnų papėdėse. Dienos buvo saulėtos - tad kalnų viršūnių atspindys ežere - lyg tobulas paveikslas nusėdo mūsų fotoalbume. Vakarą praleidome Jackson holo kaubojų miestelyje. Tik filmuose matyti vaizdai pagaliau galėjo būti apčiuopiami. Kaubojų salūnai, autentiška miestelio architektūra, elnių ragų arka ir daug mielų akiai detalių leido pasijusti skrybėlėtu kaubojumi. Ryte kelionė buvo tęsiama į Jutos valstijos sotinę Solt-Leik-Sitį. Mūsų laukė įdomi istorija apie mormonus, jų tikėjimą ir šventyklas. Turėjome puikią progą aplankyti Solt – Leik – Sičio Kapitolijaus pastatą iš vidaus. Mūsų nakvynė buvo centre, tad pažintis su miestu, jo architektūra, žaliomis oazėmis ir ypatinga švara maloniai nustebino. Po savaitės laiko praleistos kelionėje po Ameriką pradėjome ją pamažu jaukintis. Bet tai, ką pamatėme vėliau - mane pribloškė tiesiogine to žodžio prasme. Amerikos gamta pamėtėjo tokius lobynus, kad supratau - jos kaip laukinio mustango neįmanoma prisijaukinti. Aš kalbu apie Negyvojo Arklio kyšulio valstybinį parką, kurio legenda ir unikalūs per 150 mln. metų Kolorado upės suformuoti gamtos vaizdai pakerėjo visą mūsų grupę. Buvo ir tokių, kurie braukė džiaugsmo ašaras iš netikėtumo. Kuo toliau, tuo labiau visi „ virtome“ pro autobuso langus – ypač įvažiuodami į Arkų nacionalinį parką. Labai džiaugiausi, kad gražiausiam parkui Laukiniuose Amerikos Vakaruose buvo skirta visa diena. Parke stebino ir žavėjo milžiniškos įvairiausių formų raudonos uolos, kurios formavosi mažiausiai prieš 300 mln. metų. Teritorija tokia milžiniška, kad pėsčiomis jos tikrai neapeisi. Turėjome kelis sustojimus šiame vaizdingame parke. Visos arkos pakerėjo, bet labiausiai išskirčiau Langų arkų rajoną ir Grakščiąją arką. Norėčiau pabrėžti, kad į šį unikalų parką veža tik kelionių organizatorius GRŪDA. Kitą dieną plaukėme laivu Pauelo ežeru susipažinti su Gleno kanjonu. Pusdienis tarp masyvių įvairių formų uolų, kyšančių iš vandens, prabėgo akimirksniu. Ir puikios nuotaikos būdami, džipais lėkėme dykuma link Antilopės kanjono. Jau galvojau, kad niekas labiau už matytus vaizdus negali nustebinti. Bet mano vaizduotės lūkesčius viršijo su kaupu, tai, ką regėjau, jutau ir liečiau. Tai nuostabus smėlio, spalvų ir saulės žaismas. Neįmanoma jo grožio aprašyti, tai reikia pamatyti. Vakarą vainikavo Arklio pasagos (Kolorado upės vingio) vakarinis vaizdas. Tokio saulėlydžio neįmanoma pamiršti net visko mačiusiam turistui. O kur dar matyti Braiso kanjono stebuklai, nusidažę oranžine, geltona, rausva ir balta spalva... Tai lyg indėnų puošybos visa spalvų gama. O įvairių formų uolos primena amfiteatrus, vargonus, paverstus į akmenis indėnų protėvius. Tą pačią dieną pasiekėme Zaiono nac. parką. Persėdę į parko autobusą, galėjome stebėti, kaip gamta suformavo tokius milžiniškus uolų darinius ir gilias prarajas. Įspūdį sustiprino ir įvairiausiomis formomis išraižyti smiltainio luitai, besidriekiantys palei kelią. Pagaliau priartėjome prie savo svajonių išsipildymo - Didžiojo Kanjono, kurio apžvalgai skyrėme dvi dienas. Tai protu nesuvokiamas ir akimis neaprėpiantis didingas gamtos kūrinys. Savotišką įspūdį paliko Mirties slėnio nac. parkas, žaižaruojantis visomis žemės spalvomis, milžiniškos sekvojos Josemičio nacionaliniame parke. Ko gero jau tiek buvom išlepę nuo matytų vaizdų, kad šias gamtos dovanas išmokom priimti kiek santūriau  Kelionė į dangoraižių karalystę vaizdingu 17- ktos mylios keliu su savo prašmatniais kurortais ir puošnia Ramiojo vandenyno pakrante sugrąžino mus į civilizaciją. Jau net nežinau, kas labiau nustebino, ar įmantri Las Vegaso viešbučio architektūra, ar San Fransisko vizitinė kortelė – Auksinių vartų tiltas - ar Los Andželo prašmatnūs garsenybių rajonai... Kai perverčiu savo kelionių nuotraukas, suprantu, kad ši kelionė tikrai išskirtinė savo apimtimi, dinamiškumu ir grožiu. Galiu drąsiai teigti, jog trijų savaičių kelionės maršrutas yra unikalus savo gamtinių objektų gausa, įvairove ir išskirtinumu. Šioje kelionėje griuvo visi stereotipai apie Ameriką – nė vienas iš mūsų neįsivaizdavo tokio didingo gamtos grožio ir miestų įvairovės. Aplankėme net 13 nac.parkų, 6 valstybinius parkus ir monumentus, 5 miestus ir 9 Ramiojo vandenyno pakrantės kurortinius miestelius. Pravažiavome 9 valstijas: Koloradą, Vajomingą, Pietų Dakotą, Montaną, Aidahą, Jutą, Arizoną, Nevadą ir Kaliforniją. Tad belieka tik padėkoti Grūdos vadovei Neringai Lūžienei, kuri taip išsamiai kiekvieną dieną mus supažindindavo su skirtingomis Amerikos valstijomis, jos istorija, legendomis ir nuoširdžiu dėmesiu kiekvienam turistui. Taip pat dėkoju kelionės administratorei Agnei Dabravolskienei už rūpestį, globą ir šypseną. Ačiū visai GRŪDOS komandai už unikalų, tik jos organizuojamą maršrutą, nepamirštamus potyrius ir emocijas. Tai tikrai buvo mano gyvenimo kelionė!!! Bronius

Sušiuolaikinti parsivežtos indėnų muzikos garsai atkuria vaizduotėje didingus reginius, mūsų, 21 lietuvaičio, klajones autobusu po laukinius Amerikos pietvakarius. Pradžia - aukso ieškotojų sostinėje Denveryje bei Uolinių kalnų šlaituose stebint pirmosios šlapdribos nubalintas viršūnes ir pakelėje besiganančius elnius. Vėliau atradome, kad nebaukštūs gyvūnai – nacionalinių parkų ypatybė: gali kiek nori stebėti bizonus, kojotus, briedžius, laukinius asilus, antilopes, net meškas. sparčiai rudenėjantis kraštovaizdis džiugino lapuočių ryškiu geltoniu spygliuočių fone. Nusenusių turtingų Uolinių kalnų viršūnes keičia kalvos, vėliau – prerijos ir vėl kalvos. Visa laimė, kad keliaujame autobusu ir galime stebėti kas keliasdešimt mylių kintančius vaizdus. Beveik visas gamtos grožybes atrado 19 amžiuje nenuoramos aukso ieškotojai, medžiotojai. Dauguma naujų gyvenviečių pavadintos kokio šaunuolio pavarde ar pravarde. Pasakojamos neįtikėtinos legendos pritraukė daugybę nuotykių ieškotojų, sutrikdė vietinių gyventojų – indėnų - ramybę. Dabartiniais laikais stengiamasi išpirkti kaltę prieš vietinius gyventojus rezervatuose suteikiant jiems visišką savivaldą, steigiant muziejus ir statant monumentus. Savivaldos galia pasimatė važiuojant dulkių debesy prie vieno iš Grand Canyon apžvalgos taškų duobėtu žvyro – grunto keliu, pakelėj vos įžiūrint sukulentų fantasmagorišką giraitę. Jeloustouno nacionalinio parko alsuojantys garais geizeriai, pukšinčios fumarolės, verdančiu vandeniu besitaškantys geizeriai primena apie itin ploną žemės plutą šioje vietoje –va kur gali prasidėti pasaulio pabaiga. Pirmojo pasaulyje nacionalinio parko milžiniška teritorija nusėta žydrais ežerais tarp gūdžių miškų ir geizerių laukymių. Galingos gamtos jėgos nuoširdžiai pasidarbavo vartydamos žemės plutą Grand Tetono nacionaliniame parke. Jackson Holas – visai neprastas kalnų slidinėjimo miestelis ir vasarą, lankytojus viliojantis Milijono dolerių baru, elnių ragų arkomis įrėmintu skveru, Laukinių vakarų statinių įvaizdžiu. Mormonų sostinė Solt Leik Sitis stebino tvarka, darbščios bendruomenės užsispyrimu ir sugebėjimu įsikurti žmonėms nepalankioje aplinkoje – čia pat Didysis Druskos ežeras. Na, žinoma, nenuorama motušė gamta pasidarbavo teritorijoje, kuri dabar vadinama Arkų nacionaliniu parku, Negyvojo arklio kyšulio valstybiniu parku bei Monumentų slėniu. Belieka tik grožėtis raudonų uolienų dariniais, Peizažinės arkos platumu ir trapumu, saulėlydžio nurausvinta Dailiaja arka, lygumoje stūksančiais dantytais monolitais, Kolorado upės apgraužtu ir legendomis apipintu kyšuliu. O ko vertas siauras Antilopės tarpeklis su indėne vedle! O kur dar Braiso amfiteatro molinių kareivėlių armija su išsibarsčiusiais žaliuojančiais kadugiais tarpuose! Jau nežinia, kas įspūdingiau: ar skrydis virš Didžiojo kanjono, ar plaukiojimas po Gleno kanjoną užliejusį Pauelo ežerą. Atmintyje iškyla kvapą gniaužiatis erdvės pojūtis, sklendžiantis paukštis, upių išgraužti bedugniai tarpekliai, nurausvinti uolų dariniai. Ir staiga – Las Vegas – tuštybių mugė, šviesų jūra, Fremonto gatvės lazerių šou, muzikantai ir artistai, naktinis The Strip gatvės šurmulys… Atsigavome Mirties slėnyje – vėl smagiai spragsėjo fotoaparatai, įamžindami žemiausią, sausiausią, karščiausią šiaurės Amerikos vietą. Josemitis pasitiko išdžiūvusiais kriokliais, bet Mariposos giraitėje storulės sekvojos tebeaugo. Kalifornijos valstija nustebino begalinėmis daržovių lysvėmis, laistomais laukais, derlių dorojančiais žmonėmis. Vynuogėms augti čia labai palankios sąlygos, tad Napos slėnyje keliose vyninėse degustavome vyną. Aplankę žavingąjį liberalųjį San Franciską, nusėtą Viktorijos stiliaus namais plačiose kalvotose gatvėse, pro Silicio slėnio gyvenvietes patraukėme link Ramiojo vandenyno. Gėrėdamiesi kurortais, kraštovaizdžiu, kiparisų giraitėmis, golfo laukais, Santa Barbaromis ir Santa Monikomis pasiekėme Los Andželą: patikrinome, ar tebeblizga Rutos Lee, Charles Bronson žvaigždės grindinyje ( vis tik lietuviai ), užlipome laiptais be raudono kilimo iki Dolby kinoteatro, vietos, kur įteikia Oskarus, aplankėme Beverly Hills. Neišdildomą įspūdį paliko Franko Gehry projektuota Volto Disnėjaus koncertų salė. Kelionės paskutinis štrichas – Universal studios atrakcijų lankymas. Tikrai verta bent kartą žvilgtelėti į kino kūrimo užkulisius. Labai dėkinga už šią didingą, sėkmingą kelionę amerikietei gidei Evelyn, gidui Rytui Šalnai, Birutei Kalkienei ir visai GRŪDOS komandai.

Teko lankytis Pietų Amerikoje, pervažiavau visą Centrinę Ameriką, tačiau noro aplankyti JAV vis nebuvo. Kai perskaičiau "Grūdos" labai gražų kelionės po laukinius Vakarus ir Kaliforniją aprašymą, neatsispyriau, nors ir suabejojau ar vaizdingas aprašymas atitiks tikrovę. Vakarinė Amerika pribloškė savo grožiu, didybe, stulbinančiais gamtos vaizdais. kiekviena diena atnešdavo gausybę įspūdžių,ir nors kelionė truko 3 savaites, tačiau net lengvai nuobodokos dienos nebuvo. Kelionė organizuota puikiai - nei pridėsi, nei atimsi- viskas sklandžiai. Kai sugrįžus dideliame ekrane peržiūrėjom kelionės nuotraukas, tai net verkti norėjosi. Ir nors aplinkiniai sakė, kad tikrai labai gražu, deja, tai toli, toli iki to, ką matėme.Reikia pamatyti savo akimis.