Atsiliepimai

Nustebino gilios kelionės vadovės žinios apie Indijos kultūrą, religiją, neliko neatsakytų klausimų. Kiek erzino chaotiškas apsipirkinėjimas, norėčiau, kad vadovas rekomenduotų keletą vietų kur geriausia įsigyti suvenyrų. Poilsiui paskutinėmis dienomis norėčiau praleisti, kad ir brangesniame, bet geresniame viešbutyje. Apibendrinant, kelionė pranoko mano lūkesčius.

Iš esmės kelionę įvertinčiau gerai. Gal būt kai kurie viešbučiai galėjo būti geresni. Pagal kelionės apimtį ir lankomų objektų kiekį galėjo būti 1 arba 2 dienomis kelionė ilgesnė, nes kai kurios dienos buvo labai įtemptos. Jūsų gidų, vairuotojų darbu esu visiškai patenkintas. Asmeniškai norėčiau padėkoti gidei Linai, kuri yra tikra profesionalė savo darbe. Ačiū.

„GRŪDOS“ organizuojama kelionė į Indiją išties verta išskirtinio dėmesio. Visų pirma todėl, kad per 16 dienų apžvelgiama Indijos šiaurinė dalis su daugybe architektūrinių šedevrų ir didinguoju Tadž Mahaliu, vakarinė pusė – ekskursija į Dramblių salą ir moderniausią pusiasalio miestą Mumbajų (Lietuvoje daugiau niekas nesiūlo tokios galimybės), garsėjantį savo didžiausia pasaulyje kino pramone ir didingaisiais Indijos vartais, kur pirmąkart išsilaipino anglų kolonizatoriai, o pailsinti kūno ir palepinti sielos nuostabiais gamtos vaizdais keliaujama į pietus – Keraloje plaukiojama upe įspūdingomis palmių giraitėmis, ilsimasi prie Arabijos jūros, o nuo ten iki Indijos piečiausio taško, kur susilieja Arabijos jūra su Indijos vandenynu, – vos 87 km! Kitaip tariant, per 16 dienų galima išvysti labai skirtingą Indiją: menančią senąsias Vedas ir tūkstančių dievų šventyklas nuo seniausių laikų, besididžiuojančią savo musulmoniškuoju kolonizatorių palikimu – nuostabiais mauzoliejais, pastatydintais savo mylimuosius laidojusių valdovų ir jų žmonų, o ką jau bekalbėti apie įstabius fortus, kuriuos statė maharadžos ir šachai, siekdami apsaugoti savo protu nesuvokiamus turtus: didžiulius brangakmenius, įspūdingus dramblio kaulo sostus, rūmus, kuriuose būnant, sunku įsivaizduoti, kiek brangenybių iškeliavo į Vakarus didžiuliais grobikų laivais ir dabar sudaro Didžiosios Britanijos lobyno dalį... Turtinga, dvasinga, didinga šalis, kurioje šalia milijonų dolerių vertės rezidencijų spiečiasi daugybė lūšnynų, skurdo, nepritekliaus ir skausmo. Kai turistai manęs klausia, ar mes ten atrasime dvasingumą, atsakau: „Ne taip paprasta...“ Dvasingumą mes atrandame šioje kelionėje savotišku būdu, o ypač jis paliečia sielą, kai tenka atsisveikinti su šia šalimi. Dvasingumas tvyro ore, tačiau tam vykstantieji turi nusiteikti iš anksto, t.y. į viską žvelgti kitomis akimis. Jeigu viską stebėsime taip, kaip žiūrime į kasdienius įvykius Lietuvoje, Indijoje dvasingumo nerasime, sakysime, jog ten tik kalnai šiukšlių ir nesugebantys per savo kastų draudimus perlipti veltėdžiai... Bet...jeigu plačiai atversime akis ir jau nuo pirmosios dienos stebėsime smulkmenas, Indija pradės mus keisti. Po truputį, nejučiomis suvokimas ims rutuliotis savo slaptais, vingiuotais labirintais... Mes negyvename Indijoje vienuolynuose, bet mes bandome suprasti vietinių brahmanų (dvasininkų) ir sadu (margaspalvių vienuolių, grojančių gatvėje) pašaukimą, mes nematome didingų senovinių maharadžų procesijų, bet mes lankomės jų rūmuose ir stebime ilgametę karingą jų istoriją bei dabartį (maharadžos tebeegzistuoja), mes nelekiame gauti garsių bolivudinių aktorių parašų, bet mes žiūrime indiškus filmus su vietiniais ir stebime labai savotišką jų kultūrą... Ši kelionė sugeba atskleisti mūsų pamirštą esmę. Vakarai nutolo nuo gamtos, natūralumo, atviro džiaugsmo, tikrų jausmų. Indijoje mes neatrandame – Indija mums padeda sugrįžti prie to, ką darė mūsų seneliai, prie to, ką nuo seno jaučia žmogus, kai kylant saulei ankstyvą rytą kažką užspaudžia gerklėj, o viskas, ką tegali – į oranžinius atšvaitus panardinti fotoaparatą ryto miglai kylant virš Gangos upės..., prie to, kai matydamas kaimo moterį su šypsena veide, rūpestingumu ir beprotišku paprastumu, suvoki, kad mūsų kaimo žmonės, vis rečiau ir rečiau sutinkami prie savo kaimo trobelės, jus apdovanodavo tokia pat šiluma. Indija – tai kelionės į save dalis, į suvokimą, kiek daug spėjome per tokį trumpą laiką prarasti, Indija užburia, Indija moko, – ji sugeba užgniaužti pojūčius savo aitriais prieskoniais ir suteikti savitą skonio suvokimą ypatinga arbata... Ji – iš pirmo žvilgsnio purvina, nesuvokiama, ji – prisijaukinama ir be proto įdomi, ji – parsidavėliška dėl keleto dolerių arbatpinigių, bet ji nepaperkama dėl griežtų vaikams nuo mažų dienų įskiepytų atsakomybės ir moralės normų. Ji kontrastinga. Priimtina ir atstumianti, labai spalvinga kaip Holi šventė ir labai raminanti – kaip amžinybėn nulydintys laužai prie Gangos upės. Ji žavi savo amžinomis vertybėmis ir neblėstančios meilės suvokimu bei stebina savo nacionaliniais šokiais, vaidinimais, dainomis, išmintimi... Per 16 dienų galima pamatyti visokią Indiją; pasiryžkite atrasti daugybę dievų, pasaulio kaitos ir amžinybės slėpinius, dalelę skurdo, dalelę šiukšlių, nuostabius dramblius ir šventas karves, didžiausius pasaulyje lūšnynus ir brangiausią namą bei... gilias šitoj dermėj gyvenančių žmonių akis... Vadovė Lina.

Sveiki, grįžome iš kelionės patenkinti. Visi mūsų lūkesčiai pasiteisino. Kelionė vyko sklandžiai ir gerai. O jeigu nėra jokių pastabų, manau, kad yra labai didelis įvertinimas :) Ačiū jums už rūpestį. Manau, ateityje bendrausime ir toliau :)

Kelionė buvo tikrai nelengva, bet turininga. O kompanija susirinko tikrų optimistų!!! Kažką tai gal reikėtų keisti, bet iš esmės visa Indija paliko didžiulį įspūdį. Linkiu sėkmės darbuose ir dar kartą dėkoju vadovei ir gidei Reginai.

Kelionė patiko. Jei trumai tai, kai kai kuriuose viešbučiuose nebuvo pakeista patalynė. Mums asmeniškai taip nepasitaikė. Na o rankšluosčių tai beveik visur nebūdavo arba vienas, tai vis tekdavo prašyti. Bet Indija yra Indija ir apie tai jau buvome pasiskaitę, taip kad nelabai nustebino. Vakarienių užsisakymas iš anksto taip pat labai pravertė, nes kadangi atvykdavome labai vėlai, o aplink nelabai ir būdavo kur nueiti. Na ir su alkoholiu – Indijoje tikrai problema :), tekdavo prašyti vairuotojo padėjėjo alaus nupirkti. Vairuotojas jį paleisdavo, jis kažkur nubėgdavo ir atnešdavo. Net ne visuose viešbučiuose buvo. :) Tai gal ir visi minusai tos kelionės. O šiaip viskas patiko. Šalis įdomi, žmonės malonūs. Nors jei vienoje vietoje atsidurdavo indas ir baltasis, nepriklausomai nuo to, kad baltasis pirmas stovi, dažnai indas būdavo aptarnaujamas pirmas :). Vietiniai norėdavo su mumis (baltaisiais) nusifotografuoti. Pasijutome tikros žvaigždės :) Gidė ir vadovė abi labai nuostabios. Gidė įdomiai pasakojo. Abi mumis rūpinosi, jei iškildavo kokių klausimų. Vietiniai gidai taip pat geri. Grupė irgi nors didoka tokiai kelionei, bet irgi pasitaikė labai gera. Visi draugiški, punktualūs, rūpestingi vienas kitam, tikri kelionių gurmanai. Keliavome su viena pora jau trečią kartą, nors nesitarėme :). Kartu buvome su jais Japonijoje, Kinijoje ir dabar Indijoje. Aplankyti Indiją tikrai verta. Pagarbiai Violeta