Įspūdinga kaina už 4n. poilsį nuostabiajame Baryje su pusryčiais - tik nuo 159€!

Kodėl Apulija?

Apulija – tai saulės išbalinti, vaizdingi jūriniai peizažai, sidabro alyvmedžių giraitės bei pakrančių miestai, trulli nameliai. Apulija – tai Italijos „aulinuko kulniukas“, įsiterpęs tarp Adrijos ir Jonijos jūrų, kurių vandenys yra stulbinančiai gražūs. Legendinė Apulijos virtuvė: alyvuogių aliejus, vynuogės, pomidorai, baklažanai, artišokai, šviežios jūros gėrybės...

LANKYTINI OBJEKTAI APULIJOJE:

• Gargano pusiasalis – „bato pentinas“. Čia kalnų pievas keičia šimtamečiai miškai, kalnų miestelius pajūrio kurortai ir, žinoma, uolėtos pakrantės, smėlio paplūdimiai ir smaragdinės spalvos Adrijos jūros vanduo.
• Vieste miestelis ypač atgyja vakarais. Siaurutės senamiesčio gatvelės, vingiuodamos tarp baltų viduramžiškų pastatų, sukuria natūralų labirintą, kuriame tiesiog ir norisi „pasiklysti“. Šurmuliuojantys restoranėliai, nepakartojamas ore sklandantis itališkos virtuvės kvapas, netikėtose vietose į jūrą atsiveriančios terasos – sunku nesižavėti!
• Monte Sant Andželo grota. Į šią vietą turistus ir piligrimus traukia Šv. Mykolo Archangelo grota, kurioje jis pirmą kartą pasirodė Va. Viduramžiais tai buvo viena lankomiausių grotų Europoje po San Mišelio vienuolyno Normandijoje. Įspūdingoje grotoje, į kurią patenkama leidžiantis laiptais, yra šventykla, stebuklingas šaltinis, nuo seno garsėjęs gydomosiomis savybėmis. Šią vietovę lankė ne tik vienuoliai, popiežiai, bet ir normanų, Sicilijos, Neapolio, Italijos karaliai.
• Tėvo Pijaus miestas San Džovani Rotonda. Čia tėvas Pijus, kapucinų kunigas, praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. 1918 m. rugsėjo 20 d., penktadienio rytą, melsdamasis priešais Nukryžiuotąjį senos bažnyčios chore, jis gavo stigmas – Kristaus žaizdas, kurios kraujuojančios ir atviros išliko jo kūne pusę amžiaus, iki pat mirties. Jonas Paulius II-asis tėvą Pijų paskelbė šventuoju. Šio vienuolio pastangomis San Džovani Rotondo buvo pastatyta ligoninė, slaugos ir piligrimų namai.
• Alberobello miestelis (UNESCO kultūros paveldas). Alberobello itališkai reiškia „gražus medis“. Jo senamiestyje stovi 450 trulių. Trulis – laikui nepasiduodantis kaimo vietovės pastatas, visada siejamas su Apulija, kaip vienas tipiškiausių valstietiškos Apulijos prigimties išraiškų. Siauros gatvelės ir įvairaus dydžio nameliai akinamai baltomis sienomis sukuria pasakišką atmosferą. Apie šį miestelį ir jo trulius sukurta nemažai legendų. Viena jų pasakoja, kaip susipykę broliai padalijo šeimos trulį į du ir pasistatė trulius siamo dvynius. Pasivaikščiokite siauromis miestelio gatvelėmis tarp restoranėlių, suvenyrų parduotuvėlių ir daugybės trulių namelių.
• Ostunis – „baltasis miestas“. Ostunis įsikūręs itin gražioje vietoje ant trijų kalvų. Pakeliaukite senovinių siaurų gatvelių labirintais, vedančiais pro baltutėlius namus, barus ir restoranus. Ostunio pastatai balti dėl statybose naudojamos klinties. Jų sienos vasarą atspindi saulės šviesą, dėl to juose būna vėsu. 1524 m. miestas tapo kraičiu Bonai Sforcai. Teigiama, kad karalienė Bona valdė liberaliai ir kilniaširdiškai. Aplankykite istorinį miesto centrą, eikite vingriomis gatvelėmis su arkomis. Apžiūrėkite vieną įspūdingiausių statinių – elegantišką vėlyvosios gotikos katedrą su barokiniu interjeru. Nuo apžvalgos aikštelėspasigėrėkite Adrijos jūros panorama, besidriekiančiais balto smėlio paplūdimiais ir kopomis.
• Salento pusiasalis garsėjantis vienu įspūdingiausių kraštovaizdžių Italijoje. Jį iš rytų skalauja Adrijos, o iš vakarų – Jonijos jūros. Menas, istorija, kultūra, laukinė gamta ir krištolinė jūra – Salento krantai tiesiog užburia. Tai nepaliestas žemės lopinėlis tarp vakarinių Jonijos ir pietinių Adrijos jūrų krantų, kur tarpusavyje neįtikėtinai dera uolos ir smėlis, kur romantiški fiordai ir mažos nuošalios įlankėlės, natūralios grotos...
• Pusiasalio sostinė Lečė, vienas gražiausių Italijos miestų, dažnai vadinamas Pietų Italijos Florencija. Čia galima rasti nemažai senovės romėnų ir renesanso laikų palikimo, tačiau labiausiai ji garsi dėl ypač barokinio stiliaus atmosferos, todėl dažnai tiesiog vadinama „Baroko ledi“. Barokas čia ypatingai išreiškštas: bažnyčios, puošnūs vartai, arkos ir net privačių namų balkonėliai. Aplankykite Katedros aikštę Piazzo del Duomo, romėnų amfiteatrą, seminarijos rūmus, vyskupo rūmus ir Katedrą, celestinų vienuolyną ir Šventojo Kryžiaus baziliką.
• Otranto. Šime kurorte saulė teka anksčiau nei bet kuriame kitame Italijos mieste. Otranto ilgus šimtmečius buvo svarbiausiu Romos imperijos uostu, o viduramžiais jungė Venecijos Respubliką su Balkanais. Vis dar tūkstančius istorijų seka garsioji Katedros mozaika, žingsnius atkartoja akmeninės senamiesčio gatvelės ir link jūros vedantys skersgatviai. Pasivaikščiosite senamiesčio gatvelėmis, grožėsitės Ferdinando II-ojo iš Aragono pastatyta Katedra ir bizantine Šv. Petro bažnyčia, miesto pilimi. Garsus italų rašytojas Roberto Cotroneo apie Otrantą rašė: „nukritusi žvaigždė, kurioje saugoma visa visata, jos kasdienis gyvenimas ir didingi istoriniai įvykiai, kur laikas sustoja ir viskas, atrodo susilieja, kai lengva sutikti praeities šešėlius ir kai kiekvienas žino, jog yra ypatingoje vietoje, kur laikas neteka linija, o vingiuoja...“ 
• Toliausias Italijos „aulinuko kulniuko“ taškas – Maria di Leuka. Tai vieta, kur susitinka ir atsiveriančiais toliais kviečia pasigrožėti Jonijos ir Adrijos jūros.
• Unikalus miestas – Materą. Tai vienas įdomiausių ir labiausiai vaizduotę žadinančių Italijos miestų. Matera yra išskirtinis neolito amžiaus kultūros tradicijų ir civilizacijos pavyzdys. Senasis miestas (Sassi di Matera) buvo įkurtas tiesiog uolėtame tarpeklyje. Urvai išsidėstę vienas virš kito be jokios sistemos, tik vaikščiodamas po juos suvoki, kad klaidžioji namų labirinte. Beje, visiškai neatsitiktinai Melas Gibsonas kontraversiškąją kino juostą „Jėzaus kančia“ filmuoti nusprendė būtent čia, nes reikėjo specialaus kraštovaizdžio, apdovanoto mistinėmis spalvomis ir ypatinga atmosfera. Nusikelkite į praeitį, pasivaikščiokite po Sassi rajoną, kuriame žmonės jau gyveno akmens amžiuje. Visas miestas išskaptuotas uolose: aikštės, šuliniai, namai, bažnyčios, net prabangūs rūmai. VIII – XIIIa. olose glausdavosi vienuoliai iš Bizantijos imperijos. Kai kurie Materos olų būstai virto gana dideliais rūmais ir vienuolynais.
• Baris – Apulijos regiono sostinė, kurioje gyveno LDK kunigaikščio Žygimanto Augusto motina Bona Sforca. Šiandien Baris dar vadinamas Šv. Mikalojaus miestu, mat čia esančio dominikonų ordino bazilikoje saugomi šventojo (vadinamo Kalėdų Senelio pirmtaku) palaikai. Apžiūrėkite Sforcos pilį – Castello Svevo, Šv. Mikalojaus baziliką, kurioje saugomos šventojo relikvijos, o centrinio altoriaus apsidėje palaidota Lietuvos didžioji kunigaikštienė Bona Sforca.
• Del Monte pilis (UNESCO kultūros paveldas), dar vadinama Apulijos karūna. Kadangi Apulija kadaise buvo kryžkelė tarp Šventosios Romos ir Bizantijos imperijų, pirmaisiais imperatoriaus Frydricho II, poeto ir filosofo valdymo metais, Italijos pietuose buvo pristatyta ar atnaujinta nemažai pilių Sicilijai ginti. Del Monte taip pat pastatyta panašiu laiku, vadovaujantis griežtais matematiniais ir astronominiais principais. Ji laikoma vienu puikiausių viduramžių karinės architektūros pavyzdžių. Tai didinga aštuonkampė pilis, kurios bokštai kyla į 26 metrų aukštį. Pilyje tvyro magiška atmosfera, o nuo kalvos, ant kurios ji pastatyta, atsiveria nepakartojama apylinkių panorama. Pasivaikščiosite po pilies menes, kurios mena laikus, kai karališkosios šeimos atstovai apsistodavo medžioklės metu.
• Barleta – viduramžių didmiestis, kuris buvo svarbus kryžiaus žygių pradžios taškas. Aplankykite Šv. Sepalero baziliką, šalia bazilikos apžiūrėkite stovinčią didžiulę, „Barletos milžinu“ vadinamą, daugiau nei 5 metrų aukščio bronzinę statulą, vaizduojančią Romos imperatorių Feodosijų II, centrinėje Trani aikštėje apžiūrėsite Šv. Nikalojaus katedrą.