Atsiliepimai

Sušiuolaikinti parsivežtos indėnų muzikos garsai atkuria vaizduotėje didingus reginius, mūsų, 21 lietuvaičio, klajones autobusu po laukinius Amerikos pietvakarius. Pradžia - aukso ieškotojų sostinėje Denveryje bei Uolinių kalnų šlaituose stebint pirmosios šlapdribos nubalintas viršūnes ir pakelėje besiganančius elnius. Vėliau atradome, kad nebaukštūs gyvūnai – nacionalinių parkų ypatybė: gali kiek nori stebėti bizonus, kojotus, briedžius, laukinius asilus, antilopes, net meškas. sparčiai rudenėjantis kraštovaizdis džiugino lapuočių ryškiu geltoniu spygliuočių fone. Nusenusių turtingų Uolinių kalnų viršūnes keičia kalvos, vėliau – prerijos ir vėl kalvos. Visa laimė, kad keliaujame autobusu ir galime stebėti kas keliasdešimt mylių kintančius vaizdus. Beveik visas gamtos grožybes atrado 19 amžiuje nenuoramos aukso ieškotojai, medžiotojai. Dauguma naujų gyvenviečių pavadintos kokio šaunuolio pavarde ar pravarde. Pasakojamos neįtikėtinos legendos pritraukė daugybę nuotykių ieškotojų, sutrikdė vietinių gyventojų – indėnų - ramybę. Dabartiniais laikais stengiamasi išpirkti kaltę prieš vietinius gyventojus rezervatuose suteikiant jiems visišką savivaldą, steigiant muziejus ir statant monumentus. Savivaldos galia pasimatė važiuojant dulkių debesy prie vieno iš Grand Canyon apžvalgos taškų duobėtu žvyro – grunto keliu, pakelėj vos įžiūrint sukulentų fantasmagorišką giraitę. Jeloustouno nacionalinio parko alsuojantys garais geizeriai, pukšinčios fumarolės, verdančiu vandeniu besitaškantys geizeriai primena apie itin ploną žemės plutą šioje vietoje –va kur gali prasidėti pasaulio pabaiga. Pirmojo pasaulyje nacionalinio parko milžiniška teritorija nusėta žydrais ežerais tarp gūdžių miškų ir geizerių laukymių. Galingos gamtos jėgos nuoširdžiai pasidarbavo vartydamos žemės plutą Grand Tetono nacionaliniame parke. Jackson Holas – visai neprastas kalnų slidinėjimo miestelis ir vasarą, lankytojus viliojantis Milijono dolerių baru, elnių ragų arkomis įrėmintu skveru, Laukinių vakarų statinių įvaizdžiu. Mormonų sostinė Solt Leik Sitis stebino tvarka, darbščios bendruomenės užsispyrimu ir sugebėjimu įsikurti žmonėms nepalankioje aplinkoje – čia pat Didysis Druskos ežeras. Na, žinoma, nenuorama motušė gamta pasidarbavo teritorijoje, kuri dabar vadinama Arkų nacionaliniu parku, Negyvojo arklio kyšulio valstybiniu parku bei Monumentų slėniu. Belieka tik grožėtis raudonų uolienų dariniais, Peizažinės arkos platumu ir trapumu, saulėlydžio nurausvinta Dailiaja arka, lygumoje stūksančiais dantytais monolitais, Kolorado upės apgraužtu ir legendomis apipintu kyšuliu. O ko vertas siauras Antilopės tarpeklis su indėne vedle! O kur dar Braiso amfiteatro molinių kareivėlių armija su išsibarsčiusiais žaliuojančiais kadugiais tarpuose! Jau nežinia, kas įspūdingiau: ar skrydis virš Didžiojo kanjono, ar plaukiojimas po Gleno kanjoną užliejusį Pauelo ežerą. Atmintyje iškyla kvapą gniaužiatis erdvės pojūtis, sklendžiantis paukštis, upių išgraužti bedugniai tarpekliai, nurausvinti uolų dariniai. Ir staiga – Las Vegas – tuštybių mugė, šviesų jūra, Fremonto gatvės lazerių šou, muzikantai ir artistai, naktinis The Strip gatvės šurmulys… Atsigavome Mirties slėnyje – vėl smagiai spragsėjo fotoaparatai, įamžindami žemiausią, sausiausią, karščiausią šiaurės Amerikos vietą. Josemitis pasitiko išdžiūvusiais kriokliais, bet Mariposos giraitėje storulės sekvojos tebeaugo. Kalifornijos valstija nustebino begalinėmis daržovių lysvėmis, laistomais laukais, derlių dorojančiais žmonėmis. Vynuogėms augti čia labai palankios sąlygos, tad Napos slėnyje keliose vyninėse degustavome vyną. Aplankę žavingąjį liberalųjį San Franciską, nusėtą Viktorijos stiliaus namais plačiose kalvotose gatvėse, pro Silicio slėnio gyvenvietes patraukėme link Ramiojo vandenyno. Gėrėdamiesi kurortais, kraštovaizdžiu, kiparisų giraitėmis, golfo laukais, Santa Barbaromis ir Santa Monikomis pasiekėme Los Andželą: patikrinome, ar tebeblizga Rutos Lee, Charles Bronson žvaigždės grindinyje ( vis tik lietuviai ), užlipome laiptais be raudono kilimo iki Dolby kinoteatro, vietos, kur įteikia Oskarus, aplankėme Beverly Hills. Neišdildomą įspūdį paliko Franko Gehry projektuota Volto Disnėjaus koncertų salė. Kelionės paskutinis štrichas – Universal studios atrakcijų lankymas. Tikrai verta bent kartą žvilgtelėti į kino kūrimo užkulisius. Labai dėkinga už šią didingą, sėkmingą kelionę amerikietei gidei Evelyn, gidui Rytui Šalnai, Birutei Kalkienei ir visai GRŪDOS komandai.

Sveiki. Kelione i Sri Lanka mums pasiule Ieva Bogvile is Vilniaus. Ir is tikruju viskas taip ir buvo,kaip ji pasakojo- pamateme tikraji Indijos vandenyno perliuka. Kelione vyko sklandziai,puikiai viskas sustyguota. Aplankeme 5 viesbucius Sri Lankoje, nebuvo nei vieno kuris mums nepatiktu.Visi su savais idomumais: viename prie duru ryte issitiese varanas,kitame ryta pasitinkame su bezdzionelemis. Is visa tai priklauso Sri Lankai- nes tai dziungliu sala su jos gyventojais.Ypatingai patiko Gidas Asanka.Jis yra vietinis, bet puikiai kalba rusiskai. Malonu buvo klausytis, kai jis is dusios pasakoja apie savo sala. Didelis skirtumas ,kai kalba vietinis - juk jis visada geriau papasakos apie savo sali. O vadove Neringa , kuri lydejo is Lietuvos, labai sauniai tvarkesi su savo uzduotimis, priziurejo mus. Apie maista net neverta kalbeti, nes jis visur geras. Nei vienam is grupes neteko kviestis pagalbos  Na gal siet tiek mazas priekaistas del autobusiuko...ta prasme, lietuvaiciai -dideli zmones,o kadangi per diena daug laiko keliaujam, kojos jau nuvargsta. Bet pakeliui - sviezi bananai ir kokosu pienas...Kas gali buti geriau?.. Labai patiko safari su dzipais po laukini konjona: krokodilai,drambliai,jauciai... mateme leoparda mieganti ant akmens. Arbatos plantacijos,tikrasis Ceilonas is arti...nuostabu ka ten anglai sukure. Be galo zalia , zalia. Zmones nuostabus, visada sypsosi.. Mums, lietuviams, is tikruju yra ko pasimokinti. Vandenynas +36. Zodziu, geriam arbata ,maudomes arbatoj. Papludimys fantastiskas, smeliukas kaip Palangoje. Jokiu uolu, jokiu akmenu...Tiesiog rojaus kampelis. Tikrai rekomenduojame... Visiems norintiems toliau pakeliauti - kainos ir kokybes santykis geriausias Sri Lankoj. Patikekit, nes mes is Suvalkijos... :)) Gintaras ir Nomeda Marijampole

Teko lankytis Pietų Amerikoje, pervažiavau visą Centrinę Ameriką, tačiau noro aplankyti JAV vis nebuvo. Kai perskaičiau "Grūdos" labai gražų kelionės po laukinius Vakarus ir Kaliforniją aprašymą, neatsispyriau, nors ir suabejojau ar vaizdingas aprašymas atitiks tikrovę. Vakarinė Amerika pribloškė savo grožiu, didybe, stulbinančiais gamtos vaizdais. kiekviena diena atnešdavo gausybę įspūdžių,ir nors kelionė truko 3 savaites, tačiau net lengvai nuobodokos dienos nebuvo. Kelionė organizuota puikiai - nei pridėsi, nei atimsi- viskas sklandžiai. Kai sugrįžus dideliame ekrane peržiūrėjom kelionės nuotraukas, tai net verkti norėjosi. Ir nors aplinkiniai sakė, kad tikrai labai gražu, deja, tai toli, toli iki to, ką matėme.Reikia pamatyti savo akimis.

Ką tik sugrįzome iš NUOSTABIOS kelionės SAULĖTASIS BALATONAS IR EGERIO ZVAIGZDĖS.Įspūdziai patys geriausi,nuo pat įlipimo į autobusą,draugišką Zivilės išlydėjimą į kelionę,nuostabi vadovė Lina,daug zinanti istorijos visų šalių per kurias keliavom,šiltas,bendraujantis nuostabus zmogus.AČIŪ geriesiems vairuotojams Regimantui ir Gintarui,uz Jų paslaugumą,draugiškumą,kantrybę,grazų bendravimą su keleiviais.Dar norėtume padėkoti vadovei Jonei ir Jos sutuoktiniui Pėteriui uz grazų bendravimą su mūsų grupe Budapešte,prie Balatono ir Egeryje.Grūdos kolektyvui linkime išradingų ir nenuobodzių kelionių autobusu,kad neprarastų draugiškumo ir zmogiško gerumo...GRŪDA visada GRŪDA!!!AČIŪ AČIŪ AČIŪ!!!

Dėkoju už puikiai organizuotą kelionę nuo spalio 6 d. į Italiją Visi keliai veda į Romą... Nuoširdus ačiū p.Sigitui Lužiui už suteiktą išsamią ir įdomią informaciją apie aplankytų miestų įžymybes. Net neabejoju ,kad jis nė kiek nenusileidžia vietiniams mus lydėjusiems gidams. Ačiū ir vairuotojams Ramūnui ir rodos Remigijui už profesionalų darbą. Nuo sekančių metų į visas keliones vyksime tik su Grūda . Keliautojai Petras ir Nijolė

Kuba. Kavos, spalva. Naktis Varšuvos oro uoste, skrydis į Maskvą, iš Maskvos į Havaną. Po 12 val skrydžio ir bemiegės 1,5 paros, visus užlieja Havanos oro uosto karštis. Pirmas jausmas toli gražu ne toks, kaip išlipus iš lėktuvo kuriam nors europos mieste, čia tikrai pasijauti toli nuo namų ir bent 50 metų atgal atsukęs laikrodžius. Dar būdamas oro uoste kvėpuoji cigarų dūmų, kaitros ir senųjų automobilių išmetamųjų dujų mišiniu. 1 diena. Oro uoste buvome maloniai pasitikti Ernesto, kuris pasirūpino ir įsodino į užsakytą taksi, vešiantį mus į viešbutį. Pirmos dienos didžiausias įspūdis – AUTOMOBILIAI! Ne veltui visi taip apie juos svajoja ir tai yra turbūt tapę Kubos šiuolaikiniu simboliu, greta Che Guevaros ir salsos ritmų. Apsigyvenome pačiame Havanos miesto centre (Senojoje Havanoje, Havana Vieja), seniausiame Havanos viešbutyje Inglaterra, kambaryje su nuostabiu vaizdu per langą - tiesiai į centrinį Havanos parką ir laukėme kitos dienos kada prasidės mūsų turas. 2 diena. Kaip ir buvom susitarę, 8:30 viešbučio vestibiulyje mūsų laukė Ernestas, o kiek vėliau atvažiavo ir mūsų turo gidė Maria su vairuotoju Michael. Mūsų keliautojų grupelė buvo nedidelė – trys mes, keliauninkai iš Lietuvos, 3 šaunūs Airiai (su kuriais kelionės metu tikrai neliūdėjom!), gidė Maria ir vairuotojas Michael. Nesinori visų dienų aprašinėti detaliai kaip dienoraštyje, norime papasakoti tik labiausiai įstrigusias ir įspūdį palikusias akimirkas, nors tokių buvo kiekviena iš jų – tad gerėme ir mėgavomės kiekviena praleista akimirka saulėtoje Kuboje! O ir viską išpasakoti – neįmanoma, reiktų pačiam patirt. Mūsų šiaurės pusrutulio vasara – Kuboje ne turistinis sezonas, todėl ir mūsų grupelė keliautojų buvo tokia nedidelė, todėl ir nematėm didelių turistų minių, nors jų ir taip pakako, todėl ir išsvajotų vaisių paragavome ne tiek jau ir daug – sezonas buvo tik bananams (neptikėsit kiek daug skirtingų būdų pateikti ant stalo bananus – jie kaip pas mus bulvės), ananasams, arbūzams (nors jie net pas mus skanesni), guavoms ir papajoms (nelabai lietuviškam skoniui patrauklūs vaisiai), kartais paieškojus gaudavom ir mango, nors buvo dar ne jų sezonas. Na, o oras buvo puikus: karšta ir lietaus matėme nedaug (nors vasara - ten lietaus metas), kubiečiai dejavo dėl tokio oro, o mes džiaugemės pagaliau būdami šilumoj ir palikę šaltąją Lietuvos vasarą už tūkstančių kilometrų. Žinoma, neįmanoma nevertinti gyvuojančio Kubos socializmo. Apie tai visur tiesiog primenama ir panašu – tuo didžiuojamasi. Pilnos pakelės socialistinių plakatų su šūkiais, kurie mums, Lietuviams, taip stipriai primena Sovietų Sąjungą, o vietiniai, su kuriais teko bendrauti, panašu, labai patenkinti tokia politine santvarka. Jiems gerai – mums gerai, tačiau „išjungti“ savyje verdančias įdėjas ir įsitikinimus, kokia Kuba galėtų būti be socializmo yra tikrai sunku, o ypač mums – „šalims post-sovieticum“. Šokiruoja tas faktas, kad kubiečiai neturi pasų, visas pasaulis jiems uždaras (išskyrus gal Venesuelą vadovaujamą Chaveso), Kuboje egzistuoja 2 valiutos: vietinių ir turistų (konvertuojami kubos pesai, CUC), santykis tarp abiejų valiutų 1:25, nors realiai parduotuvėje ar kavinėje, turistas už kavos puodelį mokės 1 CUC, o vietinis 1 savo pesą... Na bent jau kuo galima pasidžiaugti – kur be užeitum, į kurį šalies miestelį benuvažiuotum visur kainos vienodos: kavai, kokteiliams, sultims, nes jos reguliuojamos valdžios. Kas dar šokiruoja – pvz: ūkininkas, turintis tabako plantacijų, 90% savo metinio derliaus tiesiog atiduoda valstybei, o sau pardavimui gali pasilikti tik 10%. Galbūt todėl, nors ir gyvendami socializmo santvarkoje, visi yra vargšai, bet visi lygūs.. Nereiktų nustebti ir elgetavimu gatvėse ar sureaguoti į prašymą visur palikti arbatpinigių: pietų metu, kada groja gyva muzika, kai gatvės artistas nupiešia tavo šaržą ar persirengęs policininku tave užkalbina, kiekvienas gatvės artistų pasirodymas taip pat niekada nebus už dyką stebimas – tuoj prisistato kas nors su kepure, prašydamas pesų. Už profesionalaus fotoaparato naudojimą taip pat reikėdavo susimokėti kai kuriose vietose, o kai kur negalėdavai neštis su savimi netgi rankinės (pvz: į tabako fabriką). Kas labiausiai iš to nustebino – pinigines reikėdavo pakratyti ir pesų palikti net jei eini pietų metu kavinėje į WC, tiesa, ten visada sėdi kokia močiutė ir už popieriaus gabalėlį prašo pinigų! Beja, geriau apie politiką su kubiečiais nediskutuoti  (šį faktą žinojome ir gerbėme) Savarankiškas keliavimas po Kubą, kiek apsunkintas reikalas – nėra ten išvystyta infrastruktūra, transportas: autobusai, traukiniai, dauguma net vietinių gyventojų miniomis būriuojasi prie greitkelių ir tranzuoja į namus, nes taip greičiau. Nebent jei norisi savarankiškumo vienintelė išeitis - nuomotis automobilį, tačiau degalinę irgi ne visur pakeliui rasi. Tad daug patogiau keliauti su kelionių agentūromis, kuriose dirbą puikūs vietiniai gidai, kalbantys 2-3 užsienio kalbomis, visi jie nepaprastai draugiški ir tikrai parodys ir atskleis jums visą Kubos grožį. Nesame išrankūs turistai ir džiaugiames viskuo, tačiau tie, kurie turi fantazijų gyventi prabangiame Kubos viešbutyje su visais patogumais, kažin ar ką nors atitinkančio europos standartus ras. Nieko keisto ten ir niekas nesiskundžia kai duše nėra vandens ar kambario durys neužsirakina. Bet galbūt kažkam reikia tam nusiteikti prieš išvažiuojant. Kas labiausiai patiko Kuboje: saulė, draugiški kubiečiai, puiki gidė ir vairuotojas (viskas buvo suorganizuota nuo iki, viskuo buvo pasirūpinta), kava, tabakas, kokteiliai (kurių priragavom net 14 skirtingų rūšių), jūros gerybės (ypač omarai!), visur skambanti gyva muzika, žydra žydra ir skaidri jūra, graži gamta, senosios mašinos, lygios teisės kelyje - mašinai, traktoriui, arkliui, dviračiui, karvėms! Legendomis apipintas kabaretas Tropicana, pasivaikščiojimas po Havaną (taip taip mieste pamatysite pasipuošuias močiutes, rūkančias didelius cigarus ir pozuojančias turistams), Cienfuegos, Trinidadą ir Guanayara nacionalinį parką, plaukimas katamaranu į negyvenamą salą, poilsis! Ką galėtume patarti ten besiruošiantiems turistams – perskaityti knygą „Havana Feelings Senosios Kubos Magija“, būtina pažiūrėti filmus apie Che Guevarra, Prarastas miestas ir kt. , jaustis tikrais turistais ir viskuo mėgautis, o ne analizuoti kubietiško gyvenimo ideologijas. Kuba – nepaprastai egzotiškas ir savitas kraštas, kurį reiktų aplankyti visiems kelionių gurmanams, norintiems patirti visus neužrašomus įspūdžius, kurie niekada neišdils. Ir žinoma, palinkėjimas visiems pamatyti Kubą, kol dar Fidelis ir Raulis Castro gyvi! Nes tokia Kuba, kokia yra šiandien, galbūt bus nebeilgai. O prie kelionės pavadinimo taip ir norisi pridėti: Saulė, tabakas, kava ir Cuba libre! Ačiū Grūdai už šias nuostabias atostogas! Rita, Rūta ir Linas

Maloni,daug zinanti vadovė Lina,draugiški,paslaugūs vairuotojai.Nuostabi ir turininga kelionė į Vengriją.Grazi Vengrijos gamta,didinga sostinė Budapeštas,malonus atokvėpis prie Balatono ezero,senovę menantis Ėgeris...Dėkojame Vengrijoje gyvenančiai vadovei Jonei ir Jos sutuoktiniui Pėteriui,kurie padėjo susipazinti su šia šalimi.Puiki kelionė autobusu su Grūda.

2012 rugpjūčio 17-27d vykome į Didįjį Balkanų turą po vienuolika šalių. Kelionė labai patiko. Mus lydėjo puikus gidas Giedrius Globys- tikras savo srities profesionalas. Jo pasakojimai perpinti jumoro detalėmis, o tai labai pagyvino informaciją ir leido ją lengviau priimti. Dėkingi jam ir už puikų bendravimą su grupe. Dėkojame ir vairuotojams už meistriškumą, vairuojant autobusą siaurais Balkanų keliais. Jie visada laukdavo mūsų išpuoselėtame ir sutvarkytame autobuse. Atostogos galėjo būti dar nuostabesnės , jei grupėje nebūtų buvę kelių žmonių, įnešusių destrukcijos savo nekorektišku elgesiu ir išsišokimais. Vykti į grupines keliones reiktų tik pozityviai nusiteikus ir norėti pamatyti , sužinoti ir pailsėti, o ne demonstruoti įsivaiduojamą savo išskirtinumą. Tikimės, kad kitose kelionėse šių keliautojų daugiau nebesutiksime. Iš kelionės liko puikūs įspūdžiai ! Valė, Dalia, Aušrinė

Puikiai organizuota kelionė, daug pamatėme, tarpinės nakvynės buvo geruose viešbučiuose, bei poisis Makarskoje buvo puikus. Viskas organizuota, jautėme globą ,rūpestį. Labai,labai faina vadovė Olga. Daug žino,maloni, kompetetinga, rūpestinga. Pravažiuojant pro Vengriją daugiau sužinojau apie šalį iš Olgos, nors buvau kitoj kelionėj Vengrijoje ir tiek neteko girdėti. AČIŪ

Vykau i kelione( Prancuzija: Normandija,Bretane),keliones vadovas-Vytautas.Bikulčius.Girdejau ivairiu atsiliepimu,kad idomi kelione,bet tolima varginanti....Visgi gapsisprendziau vykti...Ir nesigailiu dabar. Labai išsamus keliones vadovo pasakojimas apie miestus,ju istorija,izymybes,turistu lankomus objektus, pamatytas grazus Prancuzijos krastas,daugiau suzinota apie prancuzu mentaliteta -pranoko visus lukesčius! Nenusivyliau kelione,priesingai, likau labai patenkinta! Kas dar nebuvo Prancuzijoje,rekomenduočiau šia kelione,ir kad keliones vadovu butu V. Bikulčius.