Uzbekija – legendiniu Šilko keliu, aplankant Samarkandą – vieną seniausių pasaulio miestų 9d.

Skrydis: Vilnius – Europos miestas – Urgenčas.

Atvykimas į tarptautinį Urgenčo oro uostą. Sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus autobusu važiuosite į Chivą (~40 km). Atvyksite į viešbutį trumpam poilsiui ir pusryčiams. Po pusryčių su kvalifikuotu vietos gidu ir profesionaliu kelionės vadovu iš Lietuvos pradėsite pažintį su vienu paslaptingiausių Uzbekistano miestų Chiva.

Chivos, įkurtos Im.e.a., istorija ilga ir turtinga. Chivos pavadinimas reiškia „saldus vanduo“, kuris galbūt prigijo todėl, jog miestas yra įsispraudęs tarp dviejų pragaištingų dykumų – Karakumų ir Kyzylkumo. Legenda pasakoja, jog Nojaus sūnus kadaise dykumoje atradęs šulinį ir iš džiaugsmo sušukęs „saldus vanduo“, toje vietoje ir buvo įkurta Chiva. Chiva – gaivi oazė Kyzylkumo dykumoje, kurios senamiestį 1990 m. UNESCO įtraukė į saugomų kultūros paminklų sąrašą.

Kartu su vietos gidu pradėsite pažintį su Chiva, vienu įdomiausių Chorezmo srities miestų. X a. Chiva buvo svarbus Šilko kelio taškas – čia sustodavo visi karavanai, keliaujantys iš Kinijos ir atgal. Nuo aušros iki sutemų pro miesto vartus judėjo nesibaigianti virtinė nešuliais apkrautų kupranugarių. Chivos pavadinimas ilgai asocijavosi su prekių ir belaisvių vergų vilkstinėmis bei ilgomis sekinančiomis kelionėmis per dykumą.

Šiandien didžioji miesto dalis – tarsi muziejus po atviru dangumi. Keliausite į šio muziejaus „žvaigždę“, istorinę Chivos širdį – Itchan-Kalos architektūrinį ansamblį (XII–XIVa.). Senasis Itchan-Kalos kompleksas („vidinis gynybinis ratas“) yra Chivos viduje praktiškai laiko nepaliestas viduramžių miestas, kuris pirmasis Centrinėje Azijoje buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai tankiai apgyvendintas senasis miestas, kuris per savo gyvavimo istoriją ne vieną kartą buvo sugriautas ir atstatytas. Chivos senamiestį juosia galinga 2250m ilgio dykumos molio ir šiaudų mišinio siena, kurioje kas 30 m iškyla gynybiniai bokštai. Patekti į miestą galima pro ketverius vartus.

Pirmiausia apžiūrėsite Kunya Ark („senoji tvirtovė“) – valdovo citadelę. Čia buvo viskas, ko galėjo prisireikti valdovo ir jo šeimos gyvenimui, valstybės reikalų tvarkymui, kariuomenei... Nuo XVIIIa. pabaigos tvirtovė buvo saugomas „miestas mieste“, ji slėpėsi už dvigubų sienų – savų ir Itchan-Kalos.

Toliau apžiūrėsite Kalta Minor minaretą – Chivos simbolį. XIXa. viduryje Muchamedas Amin Khan įsakė pastatyti tokio aukščio minaretą, iš kurio galėtų matyti Bucharos miestą. Tačiau chanas greitai mirė, o minaretas taip ir liko nebaigtas. Jo aukštis tik 26 metrai, todėl liaudyje vadinamas „trumpuoju minaretu“. Nors ir nebaigtas statyti, minaretas atrodo įspūdingai. Prie pagrindo jo perimetras yra 14 metrų, sienas puošia nuostabios mozaikos.

Vėliau keliausite į Pachlavan Mahmoud, legendinio tautos didvyrio, poeto, filosofo ir imtynininko mauzoliejų, vieną gražiausių pastatų kompleksų Chivoje. Vidinės mauzoliejaus sienos, lubos ir kapo akmuo padengti nuostabaus grožio mėlynomis plytelėmis. 56,6 m Islam Khoja minaretas yra matomas iš visų pusių, todėl prekybiniai karavanai juo naudojosi lyg savotišku orientyru. Iš 45 metrų aukštyje įrengtos apžvalgos aikštelės kaip ant delno matosi visas miestas. Unikalios architektūros Djuma mečetė garsėja įmantriai išpuoštais pagrindiniais vartais ir unikalia maldos sale. Pažintį su Chivos senamiesčiu baigsite lankydami Tash-Khovli (XVIII–XIXa.) chano rūmus, kur buvo chano asmeniniai apartamentai, vidinis kiemas, skirtas oficialių svečių priėmimui, haremas.

Chiva garsėja savo medžio raižybos meistrais. Grupės pageidavimu, esant galimybei, lankysite raižybos meistrų dirbtuves arba sugrįšite naktinei ekskursijai po Itchan-Kala, pajusti tikrosios Šilko kelio dvasios... Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Kyzylkumo dykuma vyksite link Bucharos. Žodis „dykuma“ mums skamba egzotiškai. Užmerkę akis įsivaizduojame smėlio jūrą, besidriekiančią tūkstančius kilometrų, tolumoje išnyrančią kupranugarių vilkstinę, žvaidždėtą dykumos naktį.... Kyzylkumas – didžiausia ir didingiausia Eurazijos dykuma (16-toji pagal dydį pasaulyje), kuri driekiasi nuo Aralo jūros šiaurėje iki Zaravšano upės pietuose, tarp dviejų didingų Centrinės Azijos upių Syrdarjos ir Amudarjos, esanti Uzbekijos, Turkmėnijos ir Kazachstano teritorijose. Išvertus į lietuvių kalbą, šios dykumos pavadinimas reiškia „raudonasis smėlis“. Didžiąją dalį dykumos sudaro smėlio kalvos, vadinamieji barchanai, vietomis iškylantys 300 metrų virš jūros lygio. Kadaise per Kyzylkumo dykumą ėjo garsusis „Šilko kelias“, buvo gabenamas šilkas, prieskoniai ir kitos vertingos prekės.

Atvykimas į Bucharą. Vakare, pažinčiai su uzbekų kultūra, esant galimybei (už papildomą mokestį), Jums pasiūlysime folklorinį pasirodymą su tradicinių šokių programa vienoje iš pasakiškų Bucharos medresių. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Po pusryčių pradėsite pažintį su senąja Buchara, vienu iš septynių šventųjų islamo miestų. Buchara, vienas seniausių ir istoriškai svarbiausių Centrinės Azijos miestų, kuriam daugiau kaip 2500 metų. Jis buvo įkurtas prie pat Šilko kelio, todėl čia klestėjo prekyba, kūrėsi karavansarajai. Dėl unikalios architektūros, gausybės mečečių, mauzoliejų, medresių, išlikusių nuo seniausių amžių, istorinis Bucharos centras 1993 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai vieta, kurioje pulsuoja tikras Rytų gyvenimas: margos turgavietės, siauros gatvelės, nuolat pilnos arbatinės ir daugiau kaip 140 architektūros paminklų.

Pirmiausia aplankysite IX amžiaus architektūros šedevrą – Samanidų dinastijos mauzoliejų. Samanidai (875-999m.) buvo Persijos dinastija Centrinėje Azijoje ir Rytų Irane, kurie pirmieji atgaivino persų kultūrą ir kalbą po arabų užkariavimo. Ankstyvosios samanidų sostinės buvo Samarkandas, Šašas ir Heratas, o vėliau pagrindine sostine tapo Buchara. Samanidų mauzoliejus laikomas vienu seniausių islamiškosios architektūros paminklų Centrinėje Azijoje (IXa.). Šis mauzoliejus simbolizuoja atgimimo epochos pradžią ir Centrinės Azijos kultūros sklaidą viduramžiais po arabų užkariavimų. Šalia Samanidų mauzoliejaus apžiūrėsite Chashma-Ayub mauzoliejų ir šventąjį šaltinį (XIVa.), kuriame dabar veikia vandens muziejus ir kilimų paroda.

Vėliau keliausite į Registano aikštę, kurioje išlikęs Bolo-Khauz („vaikų vandens telkinys“) architektūrinis ansamblis – vandens rezervuaras, Penktadienio mečetė ir minaretas (XVIIa.). Centrinėje Azijoje dėl vandens stokos buvo kuriami dirbtiniai vandens telkiniai ir Bolo Khauz iki pat XXa. tarnavo vietos žmonėms kaip vandens šaltinis. Šalia buvo pastatyta dvidešimties kolonų mečetė, kuri dėl jų atspindžio vandenyje vadinama „40 kolonų mečete“. Šiek tiek vėliau šalia mečetės buvo pastatytas ir minaretas.

Aplankę Registano aikštės kompleksą, Bucharos istoriniame centre apžiūrėsite Arko tvirtovę (VI-IIIa.pr.Kr.). Viduramžiais tai buvo atskiras miestas su emyro rūmais, monetų kiemu, mečetėmis, valdžios institucijomis, pirklių sandėliais, parduotuvėmis, kalėjimu ir aikšte susirinkimams. Tvirtovės teritorijoje skirtingais laikotarpiais gyveno ir kūrė garsūs mokslininkai ir rašytojai, iš jų paminėtinas garsusis arabų filosofas Avicena.

Toliau viena iš prekybinių Bucharos gatvių pasieksite Poi-Kalyan kompleksą (XII-XVIa.). Šį architektūrinį ansamblį sudaro Kalyan minaretas, Kalyan mečetė ir Miri-Arab medresė. 46,5 metro aukščio Kalyan minaretas yra seniausias komplekso pastatas ir Bucharos simbolis. Minaretui daugiau nei 9 šimtmečiai ir jis nė karto nėra perstatytas ar restauruotas. Pasakojama, kad viduramžiais minareto viršuje naktį degdavo ugnis – tai buvo dykumų švyturys karavanams, kurie per dykumą traukė į šventąjį islamo miestą Bucharą. Minaretas tilteliu sujungtas su Kalyan mečete, kuri buvo pastatyta 1514 m. Ji yra antra pagal dydį Uzbekijoje po Samarkando Bibi-Hanim mečetės. Vidinį pagrindinės Bucharos mečetės kiemą puošia dengtos arkinės galerijos su kupolais ir kolonomis. O Miri-Arab medresė yra vienintelė Centrinės Azijos aukštoji mokykla, kurioje daugiau nei 400 metų nepertraukiamai vyksta islamo studijos.  

Vėliau apžiūrėsite XVa. Ulugbeko medresę, išsiskiriančią formų harmonija. Tai didžiulis stačiakampio formos pastatas su aukštu fasadiniu portalu ir tradiciniu kiemu. Įdomi detalė yra ta, kad koridorius prie įėjimo veda ne į kiemą,  kaip priimta medresėse, o išsišakoja ir veda į skirtingas puses – į mečetę ir į mokymo salę. Nuo viduramžių virš durų į medresę  išlikęs užrašas: „žinių siekis yra visų musulmonų pareiga – kiekvieno vyro ir kiekvienos moters“. Ulugbeko medresėje galėjo mokytis apie 80 studentų, kurie studijavo astronomiją, matematiką, arabų kalbą ir religijos mokslus. Dabar Ulugbeko medresė yra vienas  garsiausių architektūros paminklų Bucharoje.

Pačiame senosios Bucharos centre stovi viena iš pirmųjų miesto mečečių – Magoki-Attori (IXa.) – „mečetė duobėje“. Kažkada mečetės vietoje buvo ugnies šventykla, o aplink šurmuliavo Mėnulio turgus, kuriame buvo prekiaujama prieskoniais ir vaistiniais augalais. Įsigalėjus islamui, ugnies šventykla ir turgus buvo nugriauti, o jų vietoje iškilo  mečetė, iš kitų tos pačios paskirties pastatų išsiskirianti savo dekoru. Originalios formos ir šešėlių žaismas raštuose, išdėliotuose iš plytų, pietinio fasado ornamentų prabanga liudija patį aukščiausią XIIa. Bucharos amatininkų meistriškumą. 

Po Magoki-Attori mečetės apžiūrėsite Lyabi-Khauz kompleksą (XVI-XVIIa.). Tai teritorija, kur aplink didžiulį vandens telkinį (ilgis 42m, plotis 36m, gylis 5m) yra išsidėstę Nadir Divan-begi medresė hanaka, bei Kukeldash medresė. Kukeldash medresė (XVIa.), turinti 130 gyvenamųjų patalpų studentams, yra didžiausia Bucharoje ir viena didžiausių Centrinėje Azijoje. Šiaurinėje jos dalyje įkurtas memorialinis rašytojo Sadridino Aini muziejus. Rytinėje Lyabi-Khauz dalyje yra išsidėsčiusi Nadir Divan-begi medresė (XVIIa.). Pagal pirminį planą tai turėjo būti karavansarajus, skirtas pro šalį keliaujantiems pirklių karavanams, tačiau atidarymo metu chanas Imamkuli netikėtai pastatą pavadino medrese. Dėl to Nadir Divan-begi turėjo keisti pastato konstrukciją, teko prie pagrindinio fasado pristatyti lodžijas, portalą ir bokštus, bei įrengti antrą aukštą su gyvenamosiomis patalpomis studentams. Tačiau patalpa pamokoms taip ir nebuvo įrengta (beje, daugelyje Bucharos medresių studentai nesimokė, o tik gyveno).

Užbaigsite pažintį su Buchara – lankysite Chor-Minor medresę. Taip vadinama „keturių minaretų“ medresė buvo pastatyta turtingo turkmėno. Unikalios formos išpuoštus ornamentais medresės minaretus jungia didžiulis kupolas, vaizduojantis dangų. Yra manoma, kad minaretai simbolizuoja keturias pagrindines religijas. Antrąjį medresės aukštą užima biblioteka, sauganti senuosius rankraščius. Lankysite Sitorai-Mokhi-Khosa vasaros rūmus – buvusią paskutinio šalies emyro rezidenciją. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien, palikę civilizaciją išvyksite pasigrožėti Uzbekijos dykuma. Kelionė neprailgs, kol atvyksite prie Sarmyšo tarpeklio, vadinamo vienu iš didžiausių „akmens galerijų“ pasaulyje. Dviejų kilometrų ruože juodajame skalūne galima pamatyti daugiau nei 3500 priešistorinių petroglifų iš neolito laikotarpio. Ypač stebina neįtikėtinas priešistorinio žmogaus kūrybingumas ir atkaklumas. Juk su primityviais kvarco kaltais kietame bazalte taškelis po taškelio iškalti sudėtingas kompozicijas buvo ne dienų, bet savaičių ar net mėnesių darbas. Dažniausiai vaizduojami įvairių gyvūnų, žmonių siluetai, medžioklės scenos ir žemės darbai. Raižiniai uolose liudija tuometinio žmogaus santykį su gamta, papročius, tikėjimus.

Iš Sarmyšo kanjono vyksite į jurtų stovyklą įsikūrusią dykumoje. Prieš jus pamažu versis nepakartojama milžiniškų smėlio barchanų panorama. Atvykę į stovyklą, apsigyvensite jurtose. Ši jurtų stovykla yra Kyzylkumo dykumoje visai netoli Aidarkulio ežero. Čia stovi 10 – 12 jurtų, teritorijoje (bendrame pastate) įrengti stacionarūs tualetai, dušai, yra elektra. Stovykloje yra netgi jurta – restoranas, kurioje svečiai vaišinami pietumis ir vakariene. Jurta – tradicinis, kilnojamas, mediniais ramsčiais įtvirtintas Azijos stepių ir dykumų klajoklių būstas – palapinė. Tradicinė jurta yra apskritimo formos, dengiamąją medžiagą sudaro avies vilnos pluoštas. Mediniai rėmai sudaro žiedinį karkasą, stogą remiančius polius bei duris. Šviesa į jurtos vidų patenka per viršuje padarytas angas (šangyraką), kurios naktį uždengiamos. Centre įrengiama ugniavietė. Jurta gerai pritaikyta klajokliškam gyvenimo būdui ir rūsčiam klimatui – ji lengvai surenkama ir pergabenama, storas vilnos sluoksnis saugo nuo šalčių, aptaki forma mažiau priešinasi vėjui. Įsikūrę jurtų stovykloje, keliausite į dykumą, kur lipsite ant paties aukščiausio barchano nuleisti saulės. Dykuma – puiki vieta poilsiui, čia žmogus gali nusiraminti, atsikratyti blogos energijos ir atsipalaiduoti. Nusileidus saulei, Jums bus paruošta vakarienė. Po vakarienės, sėdėdami aplink degantį laužą, klausysitės klajoklių dainų, mėgausitės ramybe, paslaptingais nakties garsais ir įstabiu milijonų žvaigždžių voratinkliu danguje. Naktys dykumoje – ypatingos. Bent vieną kartą dykumoje nakvojęs žmogus to nepamirš visą likusį gyvenimą... Nakvynė tradicinėse dykumų jurtose.

Pusryčiai. Šiandien, palikę civilizaciją išvyksite pasigrožėti Uzbekijos dykuma. Kelionė neprailgs, kol atvyksite prie Sarmyšo tarpeklio, vadinamo vienu iš didžiausių „akmens galerijų“ pasaulyje. Dviejų kilometrų ruože juodajame skalūne galima pamatyti daugiau nei 3500 priešistorinių petroglifų iš neolito laikotarpio. Ypač stebina neįtikėtinas priešistorinio žmogaus kūrybingumas ir atkaklumas. Juk su primityviais kvarco kaltais kietame bazalte taškelis po taškelio iškalti sudėtingas kompozicijas buvo ne dienų, bet savaičių ar net mėnesių darbas. Dažniausiai vaizduojami įvairių gyvūnų, žmonių siluetai, medžioklės scenos ir žemės darbai. Raižiniai uolose liudija tuometinio žmogaus santykį su gamta, papročius, tikėjimus.

Iš Sarmyšo kanjono vyksite į jurtų stovyklą įsikūrusią dykumoje. Prieš jus pamažu versis nepakartojama milžiniškų smėlio barchanų panorama. Atvykę į stovyklą, apsigyvensite jurtose. Ši jurtų stovykla yra Kyzylkumo dykumoje visai netoli Aidarkulio ežero. Čia stovi 10 – 12 jurtų, teritorijoje (bendrame pastate) įrengti stacionarūs tualetai, dušai, yra elektra. Stovykloje yra netgi jurta – restoranas, kurioje svečiai vaišinami pietumis ir vakariene. Jurta – tradicinis, kilnojamas, mediniais ramsčiais įtvirtintas Azijos stepių ir dykumų klajoklių būstas – palapinė. Tradicinė jurta yra apskritimo formos, dengiamąją medžiagą sudaro avies vilnos pluoštas. Mediniai rėmai sudaro žiedinį karkasą, stogą remiančius polius bei duris. Šviesa į jurtos vidų patenka per viršuje padarytas angas (šangyraką), kurios naktį uždengiamos. Centre įrengiama ugniavietė. Jurta gerai pritaikyta klajokliškam gyvenimo būdui ir rūsčiam klimatui – ji lengvai surenkama ir pergabenama, storas vilnos sluoksnis saugo nuo šalčių, aptaki forma mažiau priešinasi vėjui. Įsikūrę jurtų stovykloje, keliausite į dykumą, kur lipsite ant paties aukščiausio barchano nuleisti saulės. Dykuma – puiki vieta poilsiui, čia žmogus gali nusiraminti, atsikratyti blogos energijos ir atsipalaiduoti. Nusileidus saulei, Jums bus paruošta vakarienė. Po vakarienės, sėdėdami aplink degantį laužą, klausysitės klajoklių dainų, mėgausitės ramybe, paslaptingais nakties garsais ir įstabiu milijonų žvaigždžių voratinkliu danguje. Naktys dykumoje – ypatingos. Bent vieną kartą dykumoje nakvojęs žmogus to nepamirš visą likusį gyvenimą... Nakvynė tradicinėse dykumų jurtose.

Entuziastai, svajojantys pamatyti ankstyvo ryto dykumos grožį, kelsis apie 4 val. ryto ir keliaus prie barchanų, ant kurių užlipę pasveikins saulę. Nepakartojamas jausmas – klausytis spengiančios tylos ir žvelgti į tekančios saulės spinduliais apšviestus dykumos tolius. Prieš akis atsiveria, atrodytų, nei pradžios, nei pabaigos neturinčios dykumos platybės, nė menkiausio gyvybės ženklo, vien uolos ir smėlis... Tačiau absoliučios tuštumos vaizdas apgaulingas – dykumoje yra daugybė gyvybės formų, kurių žmogus nepastebi, arba kurios pasirodo tik saulei tekant arba naktį.

Pusryčiai. Po pusryčių leisitės į kelionę kupranugariais (už papildomą mokestį) per dykumą. Keliaudami grožėsitės dykumos vaizdais, stebėsite augmeniją ir gyvūniją. Kyzylkumo dykumoje auga daugiau nei 25 rūšys augalų: tai eraičinai, saksaulai, druskažolės, dygliažolės ir t.t. Keliaujant yra tikimybė pamatyti varanus, dykumos šoklius, įvairius paukščius. Kelionę kupranugariais baigsite prie Aidarkulio ežero, plytinčio degančiuose Kyzylkumo dykumos smėlynuose. Anksčiau į čia esančią reljefo žemumą patekdavo tik drenažo vanduo iš stepės vandens pertekliaus. Geografiniu stebuklu vadinamas Aidarkulio ežeras atsirado, kai 1969m. vasarą labai stipriai patvinus Syrdarjos upei, vanduo išsiveržė iš Čardarjos rezervuaro, užpildydamas visą žemumą. Šiuo metu Aidarkulis yra antras pagal dydį ežeras Uzbekijoje. Atvykę prie ežero, išsimaudysite (pagal galimybę), pailsėsite gamtoje.

Vėliau vyksite link Nuratos miestelio. Jau antikos laikais čia gyveno žmonės, o pasak legendos, 327 m. Nuratą įkūrė pats Aleksandras Makedonietis, kurio statytos tvirtovės likučius galima pamatyti pietinėje miesto dalyje. Nuratos tvirtovė buvo įkurta strategiškai puikioje vietoje – dirbami laukai čia priartėja prie bekraštės stepės. Ši teritorija ne vienoje istorinėje kronikoje minima kaip puiki vieta kariuomenei sutelkti, o tvirtovė – užuovėja pabėgėliams. Kita vertus, archeologiniai kasinėjimai teigia, kad miestelis šioje vietoje įsikūrė dėl šiose vietose buvusio šaltinio, pavadinto Chashma vardu. Dabar Chashma – piligrimų kompleksas, kurį sudaro šaltinis, šulinys, Juma mečetė ir hamamas (pirtis). Trumpa pažintis su Nuratos miesteliu ir piligrimystės centru.

Iš Nuratos keliausite link Samarkando. Samarkandas, įkurtas prieš 5000 metų, vienas seniausių pasaulio miestų, Romos ir Atėnų bendraamžis, yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą su prierašu: „Samarkandas – kultūrų kryžkelė“. Aleksandras Makedonietis apie šį miestą (graikiškai vadintą Marakandu) sakė: „Viskas, ką esu girdėjęs apie Marakandą yra tiesa, išskyrus tai, kad iš tiesų jis yra daug gražesnis nei galėjau įsivaizduoti“. Šie žodžiai puikiai apibūdina Samarkandą, įsikūrusį Šilko kelio kryžkelėje. Samarkandas buvo ir iki šių dienų išliko mums kaip neperprantamos rytų mistikos simbolis. Tai miestas – muziejus, kuris XIVa. tapo Čingischano įpėdinio Timūro įkurtos milžiniškos imperijos sostine. Iš Timūro valdymo laikotarpio išlikę daug didingų statinių: visos Centrinės Azijos įžymybė – Shakhi Zindos vienuolikos mauzoliejų kompleksas, legendinė Registano aikštė, vienas gražiausių ir didžiausių kompleksų Rytuose – Bibi Hanim mečetė, Gur-Emir mauzoliejus ir t.t.

Atvykimas į Samarkandą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Ekskursiją pradėsite nuo centrinės Registano aikštės – senojo Samarkando miesto širdies, musulmoniškosios architektūros šedevro. Registanas persų kalba reiškia „smėlio rūmai“ arba „dykuma“. Tai buvo viešoji miesto aikštė, kur žmonės rinkdavosi išgirsti naujienų iš karališkųjų rūmų, taip pat čia vykdavo viešosios egzekucijos ir kt. Šią aikštę iš trijų pusių supa trys medresės – islamiškosios mokyklos. Pirmoji – Ulugbeko medresė (1420m.), antroji – Sher-Dor („liūtų buveinė“), baigta statyti 1636 m., trečioji – Tilia-Kori („paauksuotoji“). Medresių sienos dekoruotos įmantriais ornamentais, įvairiaspalvėmis mozaikomis ir įrašais iš Korano, jas supa aukšti minaretai. Ne veltui sakoma, kad Registanas – pats įspūdingiausias objektas visoje Centrinėje Azijoje.

Palikę Registano aikštę ir jos medreses, vyksite apžiūrėti vieno įspūdingiausių Samarkando statinių Bibi Hanum mečetės, pastatytos paties Timūro užsakymu jo mylimai žmonai. Ketverius metus devyniasdešimt penki drambliai gabeno iš kalnų akmenis, kuriuos tašė penki šimtai akmentašių, o visas būrys kalvių kaldino pagrindinius vartus. Taip buvo sukurta didinga maldos vieta. Vienas metraštininkas rašė, jog, jei nebūtų dangaus, mečetės kupolas jį atstotų... 

Vėliau lankysite egzotiškąjį Siabo turgų, kur galėsite paragauti čia parduodamų tradicinių uzbekiškų paplotėlių ir nusipirkti suvenyrų.

Pažintį su Samarkandu tęsite apžiūrėdami Shakhi Zinda nekropolį – XI-XIVa. architektūrinį kompleksą, kurį sudaro daugybė nuostabiais ornamentais išpuoštų mauzoliejų. Šis kulto statinių ansamblis yra vienas didingiausių viduramžių paminklų.

Vėliau lankysite Gur-Emir mauzoliejų (išvertus iš persų kalbos „karaliaus kapas“), kuriame palaidotas Timūras (Tamerlanas), jo sūnūs ir garsusis anūkas Ulugbekas. Gur-Emir mauzoliejų dengia milžiniškas kupolas, o visas pastatas išklotas puikiomis žydros ir žalsvai melsvos spalvų plytelėmis. Į mauzoliejų įeisite pro prabangius vartus, kuriuos sukūrė garsusis Irano architektas Muhammed ibn Mahmud. Vartai išpuošti margais ryškiaspalviais raštais, kuriuose pavaizduota saulė ir kiti dangaus kūnai, gėlės ir vaisiai. Vienoje kiemo pusėje – kapavietė, o kitoje – medresė ir mokinių bendrabutis. Ne vieną šimtmetį šis mauzoliejus buvo pavyzdys Centrinės Azijos architektams ir statybininkams.

Apžiūrėję Gur-Emir mauzoliejų, keliausite link Timūro anūko Ulugbeko, garsaus valdovo, puikaus matematiko ir astronomo, statytos observatorijos (XVa.). Ulugbekas 1424m. Samarkande pastatė astronominę observatoriją, kurioje buvo įrengtas didžiausias to meto kvadrantas (spindulys 40,2 m). Observatorija stebino atliekamų tyrimų tikslumu. Ulugbeko mokslinis ir švietėjiškas darbas nuteikė prieš jį musulmonų dvasininkiją ir feodalus. Valdovas buvo nužudytas, o observatorija sugriauta.

Esant galimybei (už papildomą mokestį) pasiūlysime paragauti uzbekų tautos pasididžiavimo – plovo. Ne tik sužinosite, kaip jis gaminamas, bet taip pat jo paskanausite ir patys. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių greituoju traukiniu vyksite į Taškentą.

Ekskursiją po Uzbekistano sostinę Taškentą, miestą, per kurį keliaudavo pirklių karavanai iš Kinijos į Europą, miestą, kuriame dera sena ir nauja. Uzbekijos sostinė – didžiausias šalies miestas (daugiau nei 2 mln. gyventojų), išsidėstęs oazėje prie Čirčiko upės, pirmą kartą paminėtas Ia.pr.Kr. kinų metraščiuose ir vadintas Šaš-teka ir Čač-tepa. Taškentu miestas pavadintas tik XIa. ir, išvertus iš uzbekų kalbos, reiškia „akmeninis miestas“. 

Istorijos dvasią galėsite pajusti senamiesčio širdyje Hast Imamo komplekse, religiniame miesto centre, apsuptame senovinių plūkto molio namų ir apraizgyto siauromis gatvelėmis. Nuo čia ir prasidėjo miesto augimas. Komplekse apžiūrėsite didžiulę Tillya-Sheikh mečetę, šventojo Abu Bakr Muhammad Kaffal Shashi mauzoliejų (XVIa.), Barak-Khan medresę, laikomą vienu gražiausių Taškento architektūros paminklų, Imam al-Bukhari Islamo institutą, kurio bibliotekoje saugoma turtinga Rytų rankraščių kolekcija, tarp jų – seniausias pasaulyje Koranas, parašytas VIIa. Bagdade ir Timūro valdymo laikais atgabentas į Uzbekiją.

Esant galimybei, aplankysite didžiausią Taškento turgų – Chorsu Bazaar, įsikūrusį po didžiuliu kupolu. Čia akys raibsta nuo daržovių, vaisių, riešutų įvairovės, gausybės prieskonių... Turgaus čaichanoje galima paragauti chalvos ir pasimėgauti kvapnios arbatos puodeliu.

Toliau apžiūrėsite Kukeldash medresę, vieną didžiausių ir žinomiausių Taškento paminklų. Tai pati didžiausia iš XVIa. statytų medresių, išlikusių Centrinėje Azijoje.

Palikę senąją Taškento dalį, judėsite link miesto centro, pravažiuosite Amir Timur ir Nepriklausomybės aikštes, Alisher Navoi Operos ir baleto teatrą, gėrėsitės fontanais, parkais, paminklais ir moderniais pastatais.

Vakare siūlome pasigrožėti grojančiais fontanais miesto parke. Nakvynė viešbutyje.

Anksti ryte pervežimas į oro uostą skrydžiui Taškentas – Europos miestas – Vilnius.

Minimalus keliautojų skaičius – 15 asm.