Austrija

 

 

Austrija - Austrija yra pačioje Europos širdyje. Jos pavadinimas kilęs iš senosios vokiečių kalbos žodžio Ostarichi, kas, išvertus, reiškia „rytų šalis“.

Vaizdingi ir įvairūs gamtovaizdžiai, nuostabus gyvūnų ir augmenijos pasaulis, gera ekologija, pasaulinio garso kalnų slidinėjimo ir terminiai kurortai, puiki architektūra, turiningas kultūrinis gyvenimas ir muzikinės tradicijos – štai kuo pirmiausia garsėja Austrija ir kuo pritraukia daugybę turistų iš visų pasaulio kampelių.

Geografija

Austrija – kontinentinė valstybė, išsidėsčiusi pietinėje Centrinės Europos dalyje. Sostinė – Viena. Užimamas plotas 83871 kv. km. Šalis ribojasi su Šveicarija, Italija, Slovėnija, Vengrija, Slovakija, Čekija, Lichtenšteinu ir Vokietija.

75 procentus šalies teritorijos užima Rytinės Alpės, apie 10 procentų – aukštikalnių ploto. Austrijoje yra daugiau nei 900 viršūnių, kurių aukštis daugiau kaip 3000 m. Aukščiausias taškas – Grosgloknerio kalnas (3797 m), ant kurio išsidėstęs vienas iš stambiausių Europos ledynų – Pasterce. Pagrindinė Austrijos upė – Dunojus (apie 350 km teka šalies teritorija).

Dėl savo geografinio išsidėstymo Austrija nuo seno yra transporto kelių, jungiančių svarbiausius Europos ekonomikos ir kultūros centrus, kryžkelė.

Austrija yra vienas iš geriausių ir populiariausių žiemos sporto šakų centrų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Kasmet šalyje vyksta prestižinės tarptautinės varžybos. Alpių kalnų kurortuose sukurtos idealios sąlygos slidinėjimui ištisus metus kalnų ir lygumų slidėmis, snieglentėmis, pačiūžomis bei rogėmis.

Nuo neatmenamų laikų Austrija garsėjo savo stebuklingais mineraliniais šaltiniais, turinčiais druskų, sieros, jodo ir radono. Terminiai šalies kurortai, kurių dauguma jau pelnė pasaulinį pripažinimą, siūlo gydomąsias sveikatinimo programas.


Klimatas

Austrijos klimatas alpinis. Žiemos šalyje švelnios. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra paprastai būna nuo 0 iki 5 °C šalčio. Aukščiausiose kalnų vietovėse vidutinė metinė temperatūra yra žemiau 0 ?C, o vasarą kalnuose iškrenta ir sniego. Alpėse, dėl jų sudėtingo reljefo, klimatinės sąlygos ypač įvairios. Čia veikia vertikalinio zoniškumo dėsnis: kylant aukštyn, vidutinė temperatūra kas 100 m mažėja 0,5 - 0,6 °C, dėl to dideliame aukštyje vyrauja šaltas alpinis klimatas. Žiemą kalnuose kritulių iškrenta daugiau nei šiltuoju metų laiku, todėl šlaituose susikaupia storo sniego liežuviai. Esant atodrėkiams ar itin gausiai pasnigus susidaro sniego nuošliaužos bei griūtys. Pietinių ir šiaurinių šlaitų oras tuo pačiu metu gali būti visiškai skirtingas ir tai tik kalnų masyvo dėka.

Slidinėjimo sezonas įprastai prasideda gruodį ir trunka iki kovo ar net gegužės mėnesio. Kalnuose esančio ir niekuomet neištirpstančio sniego žemutinė riba yra 2700 metrų virš jūros lygio.

Gyventojai

Pagal paskutinį gyventojų surašymą, vykusį šalyje 2006 m., Austrijoje gyvena apie 8 mln. žmonių, iš jų 20 procentų gyventojų gyvena Vienoje. Austrai sudaro 88,6 procentus gyventojų. Iš viso šalyje gyvena šešių etninių grupių atstovai: kroatai, vengrai, slovėnai, čekai, slovakai, o taip pat čigonai. Apie 78 proc. austrų yra katalikai, 5 proc. sudaro protestantai (dauguma liuteronai), 4,5 proc. tikinčiųjų prisilaiko kitų religijų (islamas, stačiatikiai, judaizmas).

Kalba

Oficiali kalba – vokiečių. Gyventojai kalba keletu dialektų. Dauguma turizmo sferos darbuotojų žino anglų kalbą.


Kultūros paveldas

Dabartinės Austrijos teritorijos ankstyvosios kultūros lopšiai – Halštatas ir Latenas –dar prieš mūsų erą klestėjusios kultūros. Modernioji šios šalies kultūra susiformavo Austrijai esant Šventosios Romos imperijos sudėtyje. Austrijos imperatoriai, karaliai, princai, vyskupai ir hercogai per daugelį metų sukūrė bei išsaugojo didžiulius kultūrinius šalies klodus – 8 kraštovaizdžiai ir statiniai yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kuomet 1156 m. Mino privilegija Austrijai suteikė kunigaikštystės statusą, kultūros vystymasis pažengė į priekį. Šalies kaimynės – Italija, Vengrija, Vokietija – kultūros raidai taip pat darė didžiulę įtaką. Net du Austrijos miestai – Gracas (2003 m.) ir Lincas (2009 m.) – turėjo garbę būti Europos kultūros sostinėmis.

Austrija – muzikaliausia Europos valstybė ir visuotinai pripažintas kultūros centras, todėl pagrįstai gali didžiuotis garsiais čia gimusiais ar gyvenusiais žmonėmis: poetais ir rašytojais: R. M. Rilkė, Š. Cveigas, F. Kafka; kompozitoriais ir muzikantais: V. A. Mocartas, J. Štrausas, L. V. Bethovenas, F. J. Haidnas, J. Bramsas, F. P. Šubertas; mokslininkais: Z. Froidas, G. J. Mendelis ir kt.

Austrija – meno ir kultūros (ypač muzikinių, dramos teatrų ir muziejų) kraštas, priklausantis pačioms turtingiausioms, šiuo atžvilgiu, pasaulio šalims. 422 muziejai, 53 iš jų yra istoriniai paminklai, 23 zoologijos ir botanikos sodai, akvariumai ir parkai-draustiniai. Svečių paslaugoms dar 33 parodų salės.

Austrų papročiai ir religija

Austrų papročiai susiklostė priklausomai nuo jų gyvenamų regionų, vietovių. Austrai gali būti skirstomi į kalnų ir miestų gyventojus. Pagrindinis skirtumas tarp jų, kaip pažymi patys austrai, tai „familiarumo“ laipsnis. Kalnuose žmonės paprastesni, šiltesni, lengvai draugiškai bendraujantys bei demonstruojantys savo emocijas. Miestiečiai labiau santūrus ir linkę laikytis atstumo. Austrijoje priimta susitinkant vienas su kitu sveikintis rankos paspaudimu, nepriklausomai nuo lyties ir socialinio statuso. Moteris gali ir įsižeisti, jeigu sveikinantis su ja nepadavė rankos. Sveikindamiesi, daugelis austrų linkę sakyti frazę, kuri išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Garbė Dievui“ (Grüß Gott). Žinoma, dabar šį pasisveikinimą naudoja anaiptol ne visi, bet jeigu žmogus nori pabrėžti, kad jis austras, tai būtinai pasisveikins būtent taip.

Kalnų gyvenvietėse iki šiol gaji tradicija sekmadieniais visa šeima lankytis bažnyčioje, po to šeimos galva su savo kolegomis ir draugais eina į smuklę, kur prie alaus bokalo apsvarsto darbo reikalus, savaitės planus ir kitus svarbius klausimus. Vienoje panašūs pokalbiai vedami ir prie puodelio geros kavos, vienoje iš tikrų Vienos kavinių. Į šią tradiciją miestiečiai žiūri rimčiau nei paprastai, išgerti kavos jiems reiškia daugiau, nei per penkias minutes ištuštinti mažą puodelį rudos spalvos gėrimo.

Austras, nemokantis slidinėti, tai neįmanomas reiškinys! netgi moksleivius specialiai išveža į kalnų kurortus slidinėti. Dažnai pasitaiko taip, kad žiemą šie moksleiviai slidinėja, o vasarą tame pačiame kurorte dirba – šiuo metų laiku skirtingose Austrijos regionuose vyksta daug švenčių ir reikalingas papildomas aptarnaujantis personalas. Šventės, beje, vyksta Austrijoje nenutrūkstamai, viena po kitos, visus metus. Iš jų skaičiaus galima spręsti apie austrų linksmą būdą ir didelį išradingumą. Jeigu, pavyzdžiui, gegužės pabaigoje apsilankyti Austrijos ežerų krašte, yra galimybė pamatyti „Narcizų dienos“ šventimą. Austrai stato iš gėlių valteles ir tūkstančiais leidžia jas plaukioti po ežerą. „Grįstų kelių“ šventė, arba „Gatvės meno Diena“, kuri vyksta Lince, paverčia pusę miesto tikru cirku – čia iš visos Europos atvažiuoja gatvės dailininkai, šokėjai, muzikantai, kurie visur gatvėse rengia pasirodymus.

 

Valstybinės šventės:

sausio 1 d. – Naujieji metai
sausio 6 d. – Trys karaliai
balandžio 22 d. – Didysis penktadienis
balandžio 24 d. – Velykų sekmadienis
balandžio 25 d. – Velykų pirmadienis
gegužės 1 d. – Tarptautinė darbininkų diena
birželio 2 d. – Šeštinės
birželio 12 d. – Sekminės
birželio 22 d. – Devintinės
rugpjūčio 15 d. – Žolinės
spalio 26 d. – Austrijos valstybinė šventė
lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena
gruodžio 8 d. – Dievo Motinos prasidėjimo šventė
gruodžio 25 d. – Kalėdos
gruodžio 26 d. – Šventojo Stepono diena
gruodžio 31 d. – Naujųjų Metų išvakarės

 

Austriška virtuvė

Austrų virtuvė yra labai įvairi ir laikoma viena geriausių pasaulyje, o dažną keliautoją vilioja garsusis Vienos šnicelis (Wiener Schnitzel). Nemažiau populiarus patiekalas – veršiuko kepenys su žolelėmis ir sviestu (Gerostete Leber). Taip pat mėgiamas guliašas, rūkyti ir kepti kiaulienos gaminiai – tradicinis sotus maistas, gardinamas įvairiausiais padažais. Prie patiekalų dažniausiai patiekiamos bulvės, grybai, ryžiai. Per šventes austrai gardžiuojasi kraujiniais vėdarais.

Austrų virtuvė neteisingai tapatinama su dabartinės sostinės Vienos virtuve. Iš tikrųjų ji – Austrijos-Vengrijos imperijos laikų paveldas. Austriškai virtuvei didelę įtaką turėjo ir Italijos, Rumunijos, Serbijos kulinariniai papročiai.

Burgenlando regiono virtuvėje galima rasti vengrų kulinarijos bruožų. Regione mėgiami patiekalai iš vištienos, žąsienos ir žuvies, o populiariausias patiekalas yra polenta – įvairiai ruošiama kukurūzų miltų košė. Štirijos regione žmonės gamina daug ir įvairių patiekalų iš moliūgų, mėgiami blyneliai iš grikių miltų. Karintijos žemėje populiarūs patiekalai iš žuvies, mėsos, miltų. Virtinukai, įdaryti sūriu ir mėta (Kasnudeln) – vienas populiariausių valgių. Aukštutinėje Austrijos dalyje mėgiami įvairūs džemu ir riešutais įdaryti saldumynai. Zalcburgo regione vienas populiaresnių valgių yra Kasnudeln (virtinukai), daug patiekalų gaminama iš žuvies. Mėgstamas desertas – Nockerln – keptas kiaušinių baltymų ir cukraus plakinys. Tirolio gyventojai verda įvairias sriubas, valgo daug mėsos patiekalų. Forarlbergo regione ypatingą vietą užima sūris. Žemutinėje Austrijos dalyje auginami šparagai, abrikosai, aguonos.

Austrijoje labiausiai paplitęs alkoholinis gėrimas – Jagatee, paruoštas iš stiprios juodos arbatos, romo, degtinės ir raudonojo vyno. Buteliukas šio gėrimo koncentrato – geriausias suvenyras iš Austrijos. Alpių šalyje gerai žinomas ir mėgiamas karštas raudonasis vynas su įvairiais prieskoniais, taip pat ir alus. Kava Austrijoje turi labai gilias tradicijas. Jos paruošimo būdų daugybė – nuo šaltos wiener eiskaffee, patiekiamos su plakta grietinėle ir ledo gabaliukais, iki paprastos juodos kavos.

Austrija nuo seno garsi nuostabaus skonio pyragais ir pyragaičiais. Visi saldumynai turi bendrą pavadinimą – Mehlspiesen. Vienas žinomiausių austriškų desertų – štrudelis, gaminamas iš įvairių vaisių, razinų ir cinamono, kepamas orkaitėje. Vietinių pasididžiavimas – Vanillekipferl – vanilinis biskvitas su riešutais.