(8-37) 32 44 54
Kaunas
GRŪDOS biurų kontaktai
I-V 09:00 - 18:00,   VI : Nedirbame,   VII : Nedirbame 

Užsakyti kelionę artimiausioje kelionių agentūroje
Parašykite mums

Kelionės į Iraną

Irano Islamo Respublika, valstybė Azijos vakaruose. Šiaurėje ribojasi su Armėnija, Azerbaidžianu ir Turkmėnija, rytuose – su Afganistanu ir Pakistanu, vakaruose – su Iraku, šiaurės vakaruose - su Turkija. Šiaurėje prieina prie Kaspijos jūros, pietuose – prie Persijos ir Omano įlankų. Iranui priklauso Kešmo, Hormuzo, Kharko ir kitos salos.

Irano plotas - 1 648 195 km², 76 mln.gyv. (2013 m.)
Sostinė – Teheranas (8,5 mln. gyv., 2013 m.); aglomeracija - 11,5 mln.gyv.;
Valstybinė kalba – persų
Valstybės vadovai – Dr. Rouhani (Prezidentas)
Valiuta – Irano rialas (IRR)
Laiko juosta - GMT +3:30, vasaros laikas GMT +4:30
Visos šalies šventė – vasario 11 (Islamo revoliucijos pergalės diena)
Interneto kodas - .ir
Šalies telefono kodas – 98
Didžiausi Irano miestai: Teheranas, Isfahanas, Kermanas, Širazas, Jazdas, Hamadanas, Zanjanas, Mašhadas, Mazulehas, Abyanehas
Irano valstijos: Farsa, Khozistanas, Ardabilas, Gilanas

RELJEFAS. Beveik visą Irano teritoriją užima kalnai ir plokščiakalniai – Irano kalnyno vidurio ir vakarų bei Armėnijos kalnyno pietryčių dalys. Siauros žemumų juostos ištįsusios tik pajūriais (Irano šiaurėje – pietinė Kaspijos žemuma); kiek platesnė yra Chuzistano lyguma (Mesopotamijos žemumos rytinė dalis Irano pietvakariuose). Irano kalnyno vidinę dalį sudaro 500-1000, 1000-2000 m aukščio plokščiakalniai, plynaukštės, yra 4000 m aukščio kalnagūbrių (Kuhbenano, Kuhrudo ir kt.). Vidinius plokščiakalnius juosia kalnai: šiaurėje – Elburso, šiaurės rytuose – Turkmėnijos-Chorasano (Kopetdago, Nišapuro kalnagūbris), rytuose – Rytinio Irano, pietuose – Mekrano, pietvakariuose ir vakaruose Zagroso (didžiausias aukštis 4548 m, Zardkuho kalnas). Šiaurės vakaruose Irano kalnynas pereina į Armėnijos kalnyno pietritinę dalį (didžiausias aukštis 4821 m, Sebelano ugnikalnis); Turkijos pasieniu ištįsęs Kurdistano kalnagūbris, į rytus nuo jo - Irano-Azerbaidžano kalnai. Vidiniuose plokčiakalniuose – dykumos (Dešte Kaviras, Dešte Lutas), daugiausia akmeningosios ir skaldingosios, pusdykumės ir druskopelkės (Namakzaras ir kt.). Akmeningųjų dykumų yra ir Zagroso pietryčiuose (tarpukalnių įdubose) bei Rytų Irano kalnuose. Zagroso ir Elburso kalnuose gausu urvų (giliausias – Ghar-e Parau urvas, 751 m, ilgiausias – Ali Sadro urvas, 14 km) ir kitų karstinių formų, karštųjų mineralinių versmių. Zagroso pietryčiuose ir Hormuzo sąsiaurio pakrantėse yra druskinio karsto reiškinių. Irano teritorijoje dažni žemės drebėjimai.

KLIMATAS. Didesnėje Irano teritorijos dalyje žemyninis subtropinis (karšta vasara ir šalta šiaurėje bei šilta pietuose žiema), Pietų Kaspijos žemumoje ir Elburso kalnų šiauriniuose šlaituose – jūrinis subtropinis, Persijos ir Omano ilankų pakrantėse – žemyninis tropinis. Sausio mėnesį vidutinė temperatūra nuo -2°C (šiaurėje) iki 15°C (pietuose), liepos atitinkamai 25°C ir 31°C (dažnai aukščiausia temperatūra siekia 40-50°C). Vasarą pučia karšti vėjai. Didesnėje Irano teritorijos dalyje (vidinėse Irano srityse) per metus iškrenta 50-500 mm (daugiausia žiemą ir pavasarį), prie Kaspijos jūros – 1000-2000 mm kritulių.

Vidutinė temperatūra Teherane, Iranas (šaltinis www.bbc.co.uk/weather/world)

 
Sau
Vas
Kov
Bal
Geg
Birž
Liep
Rūgpj
Rugs
Spal
Lap
Gruod
Max °C
7
10
15
22
28
34
37
36
32
24
17
11
Min °C
-3
0
4
9
14
19
22
22
18
12
6
1

Vidutiniškai per dieną saulė šviečia (val.)

6
7
7
7
9
12
11
11
10
8
7
6

 


Upės nevandeningos, vidinėse srityse išdžiūstančios. Ežerai daugiausia seklūs ir druskingi; daugelis jų vasarą išdžiūsta, virsta druskos dykumomis arba druskožemių liūnais. Didžiausi ežerai (nenuotakūs) – Urmija (Armėnijos kalnyne), Namakas.
Miškai užima 11 % Irano teritorijos. Elburso šiauriniuose šlaituose, iki 2000 m aukščio, auga plačialapių miškai, Irano kalnyne – kserofitiniai augalai, Zagroso kalnų šiaurinėje ir vidurio dalyse, iki 2500 m aukščio, - ąžuolynai (kertami). Kalnuose, aukščiau kaip 2000-2500 m. – kalnų stepės. Irano pietuose, oazėse, auga datuliniai finikai, Chuzistano žemumoje – meldynai, nendrynai. Veisiasi kalnų ožiai ir kalnų avinai, gazelės, danieliai, kulanai, šernai, rudieji lokiai, leopardai, nendrynų katės, šakalai, vilkai, hienos, karakalai. Gausu paukščių (Kaspijos jūros ir Persijos įlankos pakrantėse – flamingų, pelikanų, tilvikų, žąsų, ančių). Daug graužikų ir roplių. Daug endeminių gyvūnų rūšių. Saugomos teritorijos užima 4,8 % Irano teritorijos. 9 biosferos rezervatai; didžiausias – Turano (10 000 km²; Irano šiaurės rytuose). Didžiausi nacionaliniai parkai – Urmijos ežero (su 52 salomis), Keviro ( ~ 7000 km²).

GYVENTOJAI. ~ 51% Irano gyventojų – persai, dar gyvena azerbaidžaniečiai (24 %), gilianiečiai ir mazandaraniečiai (8 %), kurdai (7%), arabai (3%), lūrai, beludžiai, turkmėnai (po 2 %) ir kiti. Irane yra apie 2 mln.pabėgėlių iš Afganistano ir Irako. Irano gyventojų – pusiau klajokliai ir klajokliai (daugiausia kurdai, lūrai, bachtiarai, gilianiečiai, beludžiai). Miesto gyventojų 65 % (2001 m.).

KALBA. Valstybinė kalba yra naujoji persų kalba, taip pat vadinama farsi. Tai indoeuropiečių kalba bei didžiausia iranėnų kalbų grupės kalba. Persų kalbos gramatika yra dar naujesnė (t.y. paprastesnė) nei anglų kalbos. Nors persų kalba yra vienintelė oficiali šalies kalba, kuria šneka apie 58% gyventojų, yra ir kitų svarbių kalbų. Azerbaidžaniečių ir turkmėnų kalbomis kalba apie 26%, kurdų kalba 9%; lūrų kalba 2%; kitomis, tame tarpe ir arabų kalba – apie 1%. 2001 m.duomenimis ~ 99 % Irano gyventojų yra musulmonai, iš jų ~ 90 % šiitai (šiizmas – valst.religija), ~ 9 % - sunitai. Yra krikščionių (daugiausia Armėnų apaštališkosios bažnyčios nariai ir nestorijonai), judėjų ir zoroastrizmo išpažinėjų. ~ 2,5 mln.

VALSTYBĖ IR TEISĖ. Iranas – teokratinė respublika. Valstybės vadovas – aukščiausiasis dvasinis vadovas – ajatola. Ekspertų Asamblėjos nariai renkami visuotiniais rinkimais 10 metų, renkasi kas 6 mėnesiai. Įstatymus leidžia vienų rūmų Islamo Konsultacinė Asamblėja (Majles-e-Shura-ye-Eslami), ją sudaro 270 narių, renkamų visuotiniais tiesioginiais rinkimais 4 metams. Vykdomoji valdžia priklauso prezidentui ir Merų Tarybai (jos narius skiria prezidentas, tvirtina Islamo Konsultacinė Asamblėja; kai kurių sričių merų paskyrimui įtakos turi ajatola), Merų Tarybai vadovauja prezidentas, renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 4 metams. Gyventojai renka jų gyvenamos vietovės tarybas, kurios sprendžia jų socialines, ekonomines, švietimo, sveikatos, kultūros problemas. Veikia 3 tipų žemesnieji teismai (revoliuciniai teismai, apeliaciniai teismai, Administracinis Teisingumo Teismas, Aukščiausiasis Teismas, Konstitucinis Teismas. Nacionalinė šventė – balandžio 1 – Respublikos diena.

ŪKIS. Iranas – agrarinė pramoninė valstybė. Svarbiausia ūkio šaka - naftos ir gamtinių dujų gavyba bei perdirbimas. Šalies ūkiui svarbi ir chemijos, tekstilės, mašinų gamybos, statybinių medžiagų (cemento) pramonė. Žemės ūkis pagamina penktadalį BVP (bendrojo vidaus produkto). Auginami kviečiai, miežiai, ryžiai, cukriniai runkeliai, tabakas ir medvilnė.

PRAMONĖ. Iranas – vienas seniausių naftos gavybos (gaunama nuo 1911 metų) centrų Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose. Iranas užima II vietą OPEC (po Saudo Arabijos) pagal naftos gavybą (182 mln.t, 2001 m.) ir eksportą (112 mln.t). 2001 metais išžvalgyti naftos ištekliai sudarė ~ 13 mlrd.t (~ 9 % pasaulio išteklių). Svarbiausias naftos gavybos (~87 % naftos išgaunama žemyne) rajonas – Irano pietvakarinė dalis. Išplėtota juodoji (Isfahane, Avhaze) ir spalvotoji metalurgija, mašinų, transporto priemonių (12 automobilių gamyklų; didžiausia - Chodro Teherane) gamyba, metalo ir medžio apdirbimas, elektronikos ir elektrotechnikos (buitinių elektrinių prietaisų, laidų, kabelių, garso, vaizdo ir komunikacinės įrangos, matavimo prietaisų, kompiuterių), statybinių medžiagų (svarbiausia šaka – cemento pramonė), plaušienos ir popieriaus, karinė pramonė. Tradicinės pramonės šakos – tekstilės ir maisto pramonė. Tekstilės įmonės naudoja vietines žaliavas (daugiausia medvilnę ir vilną); didžiausios – Teherane, Isfahane, Jazde. Maisto pramonės svarbiausia šaka – cukraus pramonė; dar gaminama mėsa ir jos produktai, pienas, sūriai, aliejus, tabakas, perdirbama vaisiai ir daržovės. Audimo (kasmet išaudžiama – 1/3 pasaulio kilimų), bižuterijos, keramikos, odos, metalo dirbinių amatai. Kermano ostane yra didžiausios Irane tikrųjų pistacijų plantacijos. Irano pietuose (daugiausia oazėse) auginami datuliniai finikai. Prieskoniniai (Iranas – vienas didžiausių pasaulyje šafrano gamintojų ir eksportuotojų), vaistiniai augalai, gėlės, šakniavaisiai, auginami daugiausia eksportui. Iranas užima I vietą pasaulyje pagal pistacijų, II vietą pagal abrikosų (po Turkijos), datulių (po Egipto), II vietą pagal graikinių riešutų (po Kinijos ir JAV) derlių. Gyvulininkystė pusiau klajoklinė; veisiama daugiausia avys, ožkos, galvijai, arkliai, mulai, kupranugariai, asilai, naminiai paukščiai.

TELEFONO RYŠYS. Irane veiks tik kai kurie telefonų aparatų modeliai (pritaikyti veikti 3G tinkle). Skambinant į Lietuvą, reikia rinkti: 098 + 370 + miesto kodas + abonento telefono numeris.

Tarptinklinis ryšys
Omnitel operatorius – operatorius Irane MCI. Vietinio skambučio kaina už minutę – 1,77 Lt, vietinio skambučio kaina už minutę į Lietuvą – 9,87 Lt, atsiliepto skambučio kaina už minutę – 10,01 Lt. Trumposios žinutės siuntimo kaina –0,64 Lt, gavimo kaina – 0,64 Lt.
Bitės ir Tele 2 abonentams tarptinklinis ryšys neveikia.

Irane aktyvūs 4 pagrindiniai vietos mobilaus ryšio operatoriai: MCI, MTCE, Taliya, Kish-TCI, Irancell.
Pagalbos telefonai (trumpieji numeriai, renkami be jokių papildomų kodų) – 110 policija, 115 greitoji pagalba, 123 gaisrinė.

INTERNETAS. Prie interneto prisijungti galima interneto kavinėse, kai kuriuose viešbučiuose.

VALIUTOS KURSAS. Pinigai (grynieji, smulkūs pinigai arbatpinigiams) ~ 30 000 Irano rialų (IRR) = 1,20 USD (2014 03 mėnuo)

ARBATPINIGIAI. Irane arbatpinigiai nėra privalomi, tačiau tai puiki padėka už patikusį apartnavimą (10-15 % nuo bendros sąskaitos sumos), maistą ar kt. Viešbučio portjė ir patarnautojams paliekama 2000-3000 rialų. Iranas garsėja savo turgavietėmis, nepamirškite derybų meno. Parduotuvėse kainos fiksuotos.

ELGESIO NORMOS. Apibūdinti iraniečius nėra paprasta. Tai rytiečių tauta, derinanti atvirumą ir svetingumą su konservatyviomis savo krašto tradicijomis. Irano žmonės mandagūs, paslaugūs, linkę padėti, tačiau Irane įprasta už pagalbą ar paslaugą padėkoti tuo pačiu, todėl vertėtų turėti kokių smulkių savo krašto suvenyrų. Stenkitės nevėluoti, turėkite kantrybės mandagumo frazėms prieš ko nors teiraudamiesi, santūriai juokaukite, nereplikuokite pašnekovui - europietiškas šmaikštumas ar ironija Rytų pasaulyje sunkiai suprantami. Niekada patys nepradėkite pokalbio apie politiką ar religiją, nereikškite savo nepritarimo, nekritikuokite. Pagarbos vardan neatsukite iraniečiui nugaros, nepraeikite besimeldžiančiam priešais, nerūkykite viešose vietose. Nedera sėstis ar eiti šalia kitos lyties žmogaus, moterims paduoti ranką sveikinantis, demonstruoti meilumą ar fizinį kontaktą viešumoje. Daugiausiai keblumų gali sukelti ta'arof tradicija - tai privalomas mandagus atsisakymas, kuris kartojamas tris kartus, kol sulaukiama ketvirtojo pasiūlymo. Nepalaikykite tai iraniečių nemandagumu, o patys nepriimkite dovanos ar kvietimo prieš tai tris kartus neatsisakę. Į kai kurias mečetes gali neleisti neštis fotoaparatų (yra saugojimo kameros), gali tikrinti daiktus. Einant į šventyklas būtina nusiauti batus, gali tekti apsisiausti hidžabu.

ŠVENTĖS. Visos šalies šventė – Islamo revoliucijos pergalės diena, švenčiama vasario 11 dieną. Entuziastai švenčia Naujus Metus (No Ruz) nuo kovo 21 iki 24 dienos. Viskas, ką galima uždaryti, būna uždaroma religinių švenčių metu. Irano religinės šventės nustatomos pagal Musulmonų mėnulio kalendorių, data keičiasi kiekvienais metais (remiantis vakarietišku kalendorium). Didžiausia religinė šventė – Ramadanas (mėnuo badavimo nuo aušros iki sutemų); Id-e Fetr - vienos dienos šventė su vaišėmis, kuri pažymi Ramadano pabaigą.

TRADICINĖ VIRTUVĖ. Centrinės Azijos, Kaukazo, Rusijos ir Vidurio Rytų įtaka paliko pėdsakus Irano virtuvėje, kuri garsėja šviežiais, puikaus skonio ir aromato patiekalais. Galima rasti tiek greito maisto užkandinių, restoranų, picerijų, tiek tradicinių arbatos namų ir vietinės virtuvės užeigų. Pagrindinis patiekalas Irane – tai įvairiausi kebabai (aviena, jautiena, vištiena), kurie patiekiami su ryžiais ir troškintomis daržovėmis. Neturtingai šaliai mėsos patiekalai yra prabanga, todėl jais stengiamasi vaišinti svečius. Mėgstamiausia mėsa – aviena, kuri Jums bus siūloma visur, todėl jei nesate avienos mėgėjai, kartais gali tekti tenkintis nemėsiškais patiekalais.Ypač stengiamasi svečius pavaišinti avienos troškiniu su padažu iš granatų sulčių ir maltų riešutų. Jums gali pasiūlyti keptą žuvį su šafranu, baklažanų troškinį su česnaku, įvairiai paruoštų ryžių su priedais, kukurūzų burbuolių keptų ant žarijų, traškios duonos paplotį, sriubų ir įvairių prieskonių. Vegetariško maisto mėgėjams taip pat yra nacionalinės virtuvės patiekalų, tačiau jie nepasižymi įvairove (ryžiai, salotos, daržovių kebabai ir troškiniai). „Arbatos namuose“ (Chaykhuneh) galėsite paragauti puikios tradicinės arbatos ir lengvų užkandžių. „Arbatos namus“ ypač mielai lanko vyrai, jie mėgaujasi arbata ir rūko vandens pypkę (kaljaną).

Neprilygstamas Irano desertas – tai chalva, kuri gali būti labai įvairi (pistacijų, sezamo, maišyta). Irano saldumynai – tai saldūs prancūziškos tešlos pyragėliai su riešutais, pistacijų kremas, vaisių tartaletės (ypač mėgstama su džiovintomis slyvomis), džiovintų vaisių saldainiai, pistacijų ir medaus ledai, įvairūs šerbetai iš rožių eksktrakto, vaisių (ypač populiarios granatų) sultys ir t.t.

Alkoholiniai gėrimai Irane uždrausti. Gaivieji gėrimai – tai bealkoholiniai alūs (įvairių vaisių skonių), sultys, koka kola ir pan. Pagrindinis iraniečių gėrimas – juodoji arbata, patiekiama su kristalizuotu arba gabaliniu cukrumi. Kavos mėgėjus Iranas nuvils – net geriausi rstoranai pateikia tik tirpią kavą, labai retose kitų tautų (turkų, armėnų ir pan.) užeigose galima gauti espreso ar kapučino kavos puodelį. Verta paragauti „Doogh“ – jogurto gėrimas su druska ir vandeniu (kartais gazuotu). Šis gėrimas siūlomas tuomet, kai labai karšta ir netenkama daug skysčių Iraniečiai ne itin mėgsta lankytis užeigose, restoranuose, mieliau gamina namuose. Dažniausiai ruošiami patiekalai su ryžiais ir troškinta mėsa, įvairios daržovės, saldžiarūgščiai padažai. Labai populiarios daržovių sriubos gaminamos iš prieskoninių žolelių, vištienos gabalėlių, makaronų – patiekiama su natūraliu jogurtu ir skrudintais svogūnais.

SVARBU !!! APRANGA. Vyrai jau Teherano oro uoste turi dėvėti ilgas kelnes (ne šortus ar bridžus), marškinėlius. Moterų kūnas turi būti uždengtas nuo galvos iki kulkšnių (ilgos kelnės, švarkelis, dengiantis sėdmenis, marškinėliai ilgomis rankovėmis iki plaštakų, spalva gali būti įvairi). Jau Teherano oro uoste privaloma dėvėti galvos apdangalą – šalį, dengiantį plaukus ir pečius. Kojos ir pėdos turi būti uždengtos iki kulkšnių. Dėvimi sandalai, sportiniai bateliai.

 

           

 

IMUNOPROFILAKTIKA. Nėra privalomų skiepijimų reikalavimų keliautojams. Informacija www.saugikelione.lt

GYDYMAS. Vykdami į šią kelionę, įsigykite Irane galiojantį medicininių išlaidų draudimą. Atidžiai perskaitykite visą informaciją, pateiktą Jūsų draudimo polise, išsiaiškinkite, kokia yra nustatyta draudimo išmokos mokėjimo tvarka (kokie dokumentai turi būti pateikiami Jūsų draudimo kompanijai, nutikus draudiminiam įvykiui, jeigu sąskaitas apmokate patys). Dažniausiai draudimo kompanijos už medicinos paslaugas reikalauja šių dokumentų: gydytojo pažymos, kurioje nurodyta diagnozė, gydymo išlaidų sąskaitos, patvirtintos gydytojo parašu ir antspaudu, vaistų receptų ir vaistų apmokėjimo kvitų. Sumokėti pinigai bus grąžinti laiku pateikus draudimo kompanijai reikiamus dokumentus.

 

VIZOS. Lietuvos piliečiai gali įvažiuoti į Irano Islamo Respubliką tik turėdami vizas. Būtina turėti pasą, galiojantį mažiausiai 6 mėnesius po Jūsų išvykimo iš šalies.

Informacija apie reikalavimus kertant Europos Sąjungos išorinę sieną:
https://ec.europa.eu/taxation_customs/common/travellers/enter_eu/index_en.htm

 

SIENOS KIRTIMAS. Į Iraną griežtai draudžiama vežti narkotines ir psichotropines medžiagas, alkoholinius gėrimus, pornografinius leidinius, filmuotą ir fotografuotą medžiagą, įžeidžiančią šalies religinį ir nacionalinį orumą, šaunamuosius ginklus, pramonines žaliavas, suklastotus pinigus ar dokumentus, peilius ir pan.

Geriausi pasiūlymai - tiesiai į Jūsų pašto dėžutę
Sveikiname! Jūsų el. pašto adresas užregistruotas.
Sveikiname! Toks el.pašto adresas jau yra prenumeratorius.